Category: Sveikata ir grožis

  • Atsisakykite nedelsdami: šis populiarus batonas gali kelti riziką cukrui, svoriui ir žarnynui

    Duona daugeliui yra kasdienis produktas, tačiau specialistai pabrėžia, kad ne visa ji vienodai palanki sveikatai. Dažniausiai kritikos sulaukia balta, stipriai perdirbta duona ir batonai, kuriuose mažai skaidulų, o sudėtis praturtinta cukrumi ar įvairiais priedais.

    Tokia duona paprastai turi aukštesnį glikeminį indeksą, todėl angliavandeniai greitai virsta gliukoze. Dėl to kraujyje staigiau kyla cukraus lygis, o vėliau jis greičiau krinta, kas daliai žmonių siejama su alkio priepuoliais ir didesniu užkandžiavimu.

    Dažnas šių produktų vartojimas taip pat siejamas su didesne rizika priaugti svorio, ypač jei duona tampa pagrindiniu sotumo šaltiniu vietoje daržovių, baltymų ar ankštinių. Rinkdamiesi rafinuotų miltų gaminius žmonės neretai gauna daugiau kalorijų, bet mažiau maistinių medžiagų.

    Dar viena problema – skaidulų trūkumas. Kai racione vyrauja balta duona, žarnynas dažniau reaguoja užkietėjimu, pilvo pūtimu ar diskomfortu, o mikrobiotos įvairovė gali mažėti, jei mažai vartojama viso grūdo produktų, daržovių ir fermentuotų maisto produktų.

    Specialistai atkreipia dėmesį ir į tai, kad kai kuriems žmonėms nemalonius simptomus gali sukelti ne tik glitimas, bet ir kviečiuose esantys fermentuojami angliavandeniai, pavyzdžiui, fruktanai. Tokiais atvejais savijauta gali pablogėti net ir be celiakijos, todėl svarbu stebėti individualią organizmo reakciją.

    Vis dėlto duonos atsisakyti dažniausiai nereikia – svarbiau pasirinkimas. Pilno grūdo, natūralios fermentacijos rauginta ar iš daigintų grūdų kepta duona paprastai turi daugiau skaidulų, mikroelementų ir ilgiau suteikia sotumo jausmą, o cukraus lygį gali veikti švelniau.

    Norint sumažinti rizikas, verta peržiūrėti etiketes ir rinktis trumpesnę sudėtį, daugiau pilno grūdo miltų ir mažiau pridėtinio cukraus. Jei kyla nuolatinių virškinimo ar cukraus svyravimo problemų, saugiausia sprendimus aptarti su gydytoju ar dietologu.

  • Ši kruopa ilgiau sotina nei kuskusas: bulguras gali padėti žarnynui ir stabilesniam cukrui

    Ši kruopa ilgiau sotina nei kuskusas: bulguras gali padėti žarnynui ir stabilesniam cukrui

    Bulguras: kas tai ir kuo skiriasi?

    Bulguras – tai iš dalies apdorotų kietųjų kviečių kruopos, todėl jos išverda greitai, bet išlaiko daugiau maistinių medžiagų nei labiau rafinuoti grūdiniai produktai. Dėl švelnaus, kiek riešutinio skonio jis lengvai pritaikomas ir šiltuose patiekaluose, ir salotose.

    Palyginti su kuskusu, bulguras paprastai būna stambesnės struktūros ir turi daugiau maistinių skaidulų. Būtent skaidulos dažnai lemia, kad sotumas išlieka ilgiau, o energijos svyravimai po valgio būna mažesni.

    Kodėl tai svarbu cukraus lygiui?

    Daugelį žmonių domina, kaip garnyras veikia gliukozės šuolius po valgio, ypač turintiems atsparumą insulinui ar sergantiems 2 tipo diabetu. Maistas, kuriame daugiau skaidulų ir mažiau apdorotų angliavandenių, dažniau siejamas su lėtesniu cukraus kilimu kraujyje.

    Bulguras dažnai minimas kaip palankesnis pasirinkimas nei greitai pasisavinami grūdiniai produktai, nes skaidulos lėtina virškinimą. Vis dėlto tai išlieka angliavandenių šaltinis, todėl svarbiausia yra porcijos dydis ir visas lėkštės sudėtis.

    Skaidulos ir žarnyno sveikata

    Vienas didžiausių bulguro privalumų – skaidulos, kurios svarbios normaliai žarnyno veiklai ir reguliariam tuštinimuisi. Jos taip pat didina sotumo jausmą, todėl kai kuriems žmonėms tampa lengviau suvaldyti užkandžiavimą tarp valgymų.

    Skaidulos veikia ir kaip maistas naudingoms žarnyno bakterijoms, todėl subalansuotoje mityboje grūdiniai produktai dažnai siejami su geresne mikrobiotos įvairove. Praktikoje geriausias rezultatas pasiekiamas, kai bulguras derinamas su daržovėmis, baltymais ir geraisiais riebalais.

    Kaip įtraukti į kasdienį meniu?

    Paprastas būdas – bulgurą naudoti kaip pagrindą dubenėlio tipo pietums: įmaišyti keptų ar šviežių daržovių, pridėti kiaušinį, ankštinių, žuvies ar liesos mėsos. Tokie deriniai padeda sukurti sotų patiekalą, kuriame angliavandeniai „nevaidina“ vienintelio vaidmens.

    Dar viena praktiška idėja – paruošti iš vakaro ir laikyti šaldytuve: atvėsintos kruopos tinka salotoms ir pietų dėžutei. Kai kuriuose krakmolinguose produktuose po atvėsinimo padaugėja atsparaus krakmolo, kuris gali būti palankesnis sotumui ir žarnynui, nors bendras poveikis vis tiek priklauso nuo visos mitybos.

    Kada reikėtų atsargumo?

    Kadangi bulguras gaminamas iš kviečių, jis turi glitimo, todėl netinka sergantiems celiakija ar turintiems alergiją kviečiams. Tokiu atveju dažniau renkamasi natūraliai beglutenės alternatyvos, pavyzdžiui, grikiai, soros ar bolivinė balanda.

    Jei kasdien suvartojate mažai skaidulų, didesnės kruopų porcijos iš karto gali sukelti pūtimą ar diskomfortą. Skaidulų kiekį patikimiausia didinti palaipsniui ir nepamiršti skysčių, nes skaiduloms jų reikia normaliai funkcijai.

  • Atrodo nekalti, bet dietologai perspėja: šie konservuoti vaisiai gali pakenkti labiau

    Atrodo nekalti, bet dietologai perspėja: šie konservuoti vaisiai gali pakenkti labiau

    Kur slypi didžiausia rizika

    Vaisiai skardinėse ar stiklainiuose daugeliui atrodo patogus sprendimas: jie ilgai laikosi, nereikia lupti ar pjaustyti, o ne sezono metu dažnai būna lengviau prieinami. Tokie produktai gali praversti desertams ar greitam užkandžiui, kai namuose nėra šviežių vaisių.

    Tačiau dietologai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne pats vaisius, o tai, kokiame skystyje jis konservuotas. Vaisiai vandenyje, savo sultyse arba 100 proc. vaisių sultyse paprastai yra gerokai palankesnis pasirinkimas nei vaisiai saldžiame, tirštame sirupe.

    Sirupas gali paversti iš pažiūros sveiką užkandį produktu, kuris pagal cukraus ir energinę vertę priartėja prie saldaus deserto. Dėl to žmogus nepastebimai suvartoja daugiau pridėtinio cukraus, nei planavo, ypač jei tokie vaisiai dar derinami su ledais, plakta grietinėle, pyragais ar saldintais jogurtais.

    Kas keičiasi, kai yra pridėtinio cukraus

    Šviežiuose vaisiuose esantys natūralūs cukrūs paprastai ateina kartu su skaidulomis, vandeniu, vitaminais ir bioaktyviais junginiais. Šis derinys didina sotumą ir dažniausiai nesukelia tokio staigaus gliukozės šuolio kaip saldinti produktai.

    Konservuotuose vaisiuose problema dažnai yra pridėtinis cukrus užpyluose, kuris etiketėse gali slėptis po įvairiais pavadinimais, pavyzdžiui, cukrus, gliukozės-fruktozės sirupas, cukraus sirupas ar koncentruotos sultys. Tokie priedai didina produkto kaloringumą ir formuoja įprotį dažniau rinktis saldų skonį.

    Reguliarus per didelis pridėtinio cukraus kiekis siejamas su didesne kalorijų pertekliumi, gliukozės svyravimais ir metabolinių sutrikimų rizika, įskaitant atsparumą insulinui bei 2 tipo cukrinį diabetą. Taip pat nukenčia dantys, kepenys ir širdies bei kraujagyslių sistema, ypač kai saldinti produktai tampa kasdienybe.

    Kaip rinktis ir vartoti protingiau

    Vienkartinė vaisių porcija sirupe mitybos nesugriaus, tačiau tokie produktai neturėtų tapti kasdieniu šviežių vaisių pakaitalu. Jei jų vis dėlto renkatės, verta vaisius gerai nusausinti ir nevartoti likusio sirupo, nes būtent jame paprastai būna daugiausia pridėtinio cukraus.

    Reikia turėti omenyje, kad terminis apdorojimas ir ilgas laikymas gali sumažinti dalį jautrių maistinių medžiagų, ypač vitamino C ir kai kurių B grupės vitaminų. Vis dėlto konservuoti vaisiai dažnai dar išlaiko skaidulų ir dalį mineralų, todėl nėra visiškai menkaverčiai, tik jų vieta racione turėtų būti saikinga.

    Kasdienai dažnai tinkamesni yra švieži vaisiai, o patogiam naudojimui be pridėtinio cukraus gerai tinka šaldyti vaisiai. Renkantis konservuotus variantus, verta ieškoti trumpesnės sudėties, kur aiškiai nurodyta, kad vaisiai yra vandenyje, savo sultyse arba 100 proc. sultyse, o žymos apie sirupą turėtų būti signalas vartoti atsargiau.

  • 5 ženklai, kad kūnui ir smegenims skubiai reikia poilsio: specialistai įspėja, ko neignoruoti

    Nuolatinis miego trūkumas veikia ne tik savijautą, bet ir kasdienį darbingumą: silpnėja dėmesys, prastėja nuotaika, didėja klaidų rizika. Miego medicina pabrėžia, kad kokybiškas poilsis svarbus smegenų veiklai, emocijų reguliacijai ir atminčiai.

    Suaugusiesiems dažniausiai rekomenduojama miegoti apie 7–9 valandas per parą, tačiau svarbi ne vien trukmė. Jei miegas fragmentuotas, vėluojama užmigti ar nuolat keliama anksti, organizmas gali neatsigauti, o simptomai kaupiasi diena iš dienos.

    Sunku susikaupti ir suprasti

    Vienas dažniausių signalų yra suprastėjusi koncentracija: skaitant tenka kelis kartus grįžti prie tos pačios pastraipos, žiūrint vaizdo įrašą mintys nuolat išsisklaido. Tai siejama su prastesniu dėmesio valdymu ir lėtesniu informacijos apdorojimu.

    Miego stoka taip pat trikdo trumpalaikės atminties darbą, todėl tampa sunkiau įsiminti tai, ką ką tik perskaitėte ar išgirdote. Dėl to mokymasis, sprendimų priėmimas ir net paprastos kasdienės užduotys reikalauja daugiau pastangų.

    Nuotaikos svyravimai ir dirglumas

    Blogai išsimiegojus dažniau pasireiškia dirglumas, nerimas ar prislėgtumas, o įprasti stresoriai ima atrodyti gerokai sunkesni. Miegas tiesiogiai susijęs su emocijų reguliacija, todėl jo trūkstant mažėja atsparumas stresui.

    Jei tokia būsena kartojasi kelias savaites, verta įvertinti ne tik miego trukmę, bet ir ritmą: vėlyvas užmigimas, ekranai prieš miegą, alkoholis ar nereguliarus darbo grafikas gali didinti miego fragmentaciją ir bloginti jo kokybę.

    Daugėja klaidų ir užmaršumo

    Kitas aiškus ženklas yra paprastų klaidų pagausėjimas: praleidimai laiškuose, neatidumas skaičiuojant, pamiršti susitikimai ar daiktai. Miego trūkumas blogina budrumą ir reakcijos laiką, todėl kasdieniai sprendimai tampa mažiau tikslūs.

    Didžiausia rizika kyla situacijose, kur reikalinga nuolatinė koncentracija, pavyzdžiui, vairuojant ar dirbant su mechanizmais. Specialistai pabrėžia, kad mieguistumas kelyje gali būti toks pat pavojingas kaip ir dėmesį blaškantys veiksniai, todėl nuovargio ignoruoti nereikėtų.

    Jei nuovargis nepraeina net išsimiegojus, vargina knarkimas, prabudimai naktį ar rytais jaučiamas galvos skausmas, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Kai kuriais atvejais už simptomų gali slypėti miego apnėja, neramių kojų sindromas, depresija ar kitos sveikatos būklės.

  • Gydytojai įspėja: šis populiarus gėrimas ypač gadina miegą – ne kava ir ne arbata

    Miego kokybei kenkia ne vien kava ar arbata, kuriose esantis kofeinas gali apsunkinti užmigimą. Specialistai primena, kad yra ir kitas itin paplitęs gėrimas, po kurio naktis dažnai tampa nerami. Kalbama apie alkoholį, kuris gali trumpam sukelti mieguistumą, bet vėliau suprastina miego struktūrą.

    Nors išgėrus alkoholio kai kuriems žmonėms atrodo, kad užmigti lengviau, vėlesnėje nakties dalyje dažnėja prabudimai. Taip pat gali sutrumpėti gilesnio ir vientiso miego fazės, dėl ko ryte jaučiamas nuovargis. Dėl šios priežasties net ir nedidelės dozės vakarais kai kuriems turi aiškų neigiamą efektą.

    Kodėl alkoholis sutrikdo naktį

    Alkoholis veikia centrinę nervų sistemą ir išbalansuoja natūralius miego mechanizmus. Praktikoje tai gali pasireikšti dažnesniais prabudimais, ankstyvu pabudimu ryte ir prastesniu poilsio jausmu. Ypač tai išryškėja, kai alkoholio vartojama arti miego laiko.

    „Nors alkoholis dažnai padeda greičiau užmigti, išgertas netrukus prieš miegą jis gali sukelti fragmentuotą miegą ir dažnesnius prabudimus naktį“, – sako miego specialistai.

    Tyrimų apžvalgose dažnai akcentuojama praktinė taisyklė: jei norite sumažinti riziką prastai išsimiegoti, paskutinį gėrimą verta planuoti gerokai anksčiau. Dažnai minimas orientyras yra maždaug keturios valandos iki miego, kad organizmas spėtų metabolizuoti alkoholį. Vis dėlto jautrumas gali skirtis, todėl daliai žmonių neigiamas poveikis pasireiškia ir vartojant dar anksčiau.

    Ne tik alkoholis: nikotinas ir kofeinas

    Ekspertai pabrėžia, kad miegą trikdo ir nikotinas, nes jis veikia kaip stimuliatorius. Rūkant ar vartojant nikotino produktus vakare gali būti sunkiau užmigti, o miegas gali tapti paviršutiniškesnis. Be to, naktį gali stiprėti noras vėl vartoti nikotiną, kas dar labiau ardo poilsį.

    Kofeino atveju problema ta, kad jis blokuoja adenozino poveikį. Adenozinas yra medžiaga, kuri natūraliai kaupiasi dienos metu ir didina mieguistumą, todėl ją „užgožus“ užmigimas dažnai nusikelia. Kofeino pusinės eliminacijos laikas daugeliui žmonių siekia apie penkias valandas, tad jo poveikis gali užsitęsti gerokai ilgiau nei atrodo.

    Dėl to, jei vargina nemiga ar prastas miegas, vien tik atsisakyti kavos vakare gali nepakakti. Kai kuriems žmonėms rekomenduojama kofeino nevartoti 8–12 valandų iki miego, ypač jei pastebimas jautrumas. Tai aktualu ne tik kavai, bet ir energiniams gėrimams, kolai bei daliai arbatų.

    Ką daryti, jei miegas prastėja

    Jei po vakarinių gėrimų dažniau prabundate ar ryte jaučiatės nepailsėję, verta stebėti ryšį su alkoholiu, nikotinu ir kofeinu. Praktinis žingsnis gali būti aiškus laiko „langas“ be alkoholio prieš miegą ir ankstesnis paskutinis kofeino vartojimas. Taip pat padeda pastovus miego režimas ir ramesnės vakaro veiklos, mažinančios sužadinimą.

    Jeigu nemiga tęsiasi kelias savaites, tampa dažna arba atsiranda lydinčių simptomų, tokių kaip garsus knarkimas, dusulio epizodai naktį ar stiprus mieguistumas dieną, verta pasitarti su gydytoju. Tokiais atvejais priežastys gali būti susijusios ne tik su gyvenimo būdu, bet ir su miego sutrikimais, kuriems reikalinga tikslesnė diagnostika.

  • Valgote daug saldumynų? Gydytojai įspėja, kokias mirtinas ligas didina cukraus perteklius

    Saldumynai daugeliui yra kasdienybė, tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad ilgainiui didelis pridėtinio cukraus kiekis siejamas su rimtomis, kartais ir gyvybei pavojingomis ligomis. Ypač rizikinga, kai cukrus gaunamas ne tik iš desertų, bet ir iš saldintų gėrimų, padažų, pusfabrikačių ar net kai kurių „sveikų“ užkandžių.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti laisvuosius cukrus iki mažiau nei 10 proc. paros energijos, o papildomai sveikatai palankesnė riba yra mažiau nei 5 proc. Praktikoje tai reiškia, kad net keli saldinti gėrimai ar dažni desertai per dieną gali greitai viršyti rekomendacijas.

    Kas vyksta organizme?

    Reguliarus cukraus perteklius skatina svorio augimą, nes energijos gaunama daug, o sotumo jausmas dažnai neatsiranda, ypač vartojant skystą cukrų. Didėjant kūno masei ir riebalinio audinio kiekiui, dažnėja atsparumas insulinui, kuris laikomas pagrindiniu 2 tipo diabeto vystymosi mechanizmu.

    Didelę reikšmę turi ir kepenys: kai cukraus, ypač fruktozės, gaunama per daug, ji lengviau virsta riebalais. Tai siejama su nealkoholine kepenų suriebėjimo liga, kuri gali progresuoti iki uždegimo, fibrozės ir kitų komplikacijų, didinančių ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

    Širdžiai ir kraujagyslėms – papildoma našta

    Tyrimai rodo, kad dažnas saldintų gėrimų ir didelio kiekio pridėtinio cukraus vartojimas siejamas su nepalankiais kraujo riebalų rodikliais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir lėtiniu uždegimu. Šie veiksniai didina išeminės širdies ligos ir insulto tikimybę, ypač jei kartu trūksta fizinio aktyvumo ir racione gausu itin perdirbtų produktų.

    Specialistai pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne viename produkte, o bendrame mitybos modelyje, kai saldūs produktai išstumia pilnavertį maistą. Tuomet organizmui ima trūkti skaidulų, baltymų ir mikroelementų, kurie padeda stabilizuoti gliukozės svyravimus ir palaikyti normalų sotumą.

    Poveikis dantims ir galimi ryšiai su vėžiu

    Cukrus laikomas vienu pagrindinių dantų ėduonies rizikos veiksnių, nes burnos bakterijos jį greitai paverčia rūgštimis, ardančiomis emalį. Rizika ypač didėja, kai saldūs užkandžiai „užkandžiaujami“ dažnai, o nevalgoma rečiau ir reguliariai.

    Kalbant apie onkologines ligas, mokslininkai pabrėžia, kad pats cukrus nėra tiesioginė vėžio priežastis, tačiau per didelis jo vartojimas gali prisidėti netiesiogiai. Svorio augimas, atsparumas insulinui ir lėtinis uždegimas laikomi veiksniais, kurie didina kai kurių vėžio formų riziką ir blogina bendrą metabolinę sveikatą.

    Jei norisi sumažinti rizikas, dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo saldintų gėrimų, nes jie yra vienas didžiausių „nematomų“ cukraus šaltinių. Taip pat verta rinktis produktus su mažiau pridėtinio cukraus, daugiau skaidulų ir stebėti porcijas, o esant antsvoriui, padidėjusiam gliukozės kiekiui ar kepenų rodikliams – pasitarti su gydytoju.

  • Kartą per savaitę ir kulnai kaip šilkas: paprasta linų sėmenų vonelė, kuri tikrai veikia

    Kartą per savaitę ir kulnai kaip šilkas: paprasta linų sėmenų vonelė, kuri tikrai veikia

    Šiurkštūs, suskilinėję kulnai dažniausiai signalizuoja apie odos išsausėjimą, trintį nuo avalynės ir sutrikusį natūralų apsauginį barjerą. Nors lentynose netrūksta kremų, daliai žmonių praverčia paprastesni sprendimai, kurie padeda odą suminkštinti ir sumažinti tempimą.

    Vienas populiariausių namų metodų – pėdų vonelė su linų sėmenimis. Pakaitinti vandenyje sėmenys išskiria gleives ir sudaro gelio konsistenciją, kuri apgaubia odą ir padeda sulaikyti drėgmę, todėl kulnų oda po procedūros dažnai tampa elastingesnė ir mažiau šiurkšti.

    Linų sėmenys vertinami dėl riebalų rūgščių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, kurios kosmetikoje siejamos su odos barjero palaikymu. Svarbu suprasti, kad tai nėra medicininis gydymas, tačiau kaip papildoma drėkinimo priemonė gali būti naudinga, ypač jei oda linkusi sausėti.

    Vonelę paruošti paprasta: į puodą suberkite apie pusę stiklinės nemaltų linų sėmenų ir užpilkite maždaug 2–3 litrais karšto vandens. Mišinį kaitinkite ant silpnos ugnies apie 15 minučių, kol vanduo sutirštės į lengvą gelį, tada leiskite jam atvėsti iki maloniai šiltos, ne karštos temperatūros.

    Prieš mirkymą pėdas verta nuplauti ir, jei norisi, švelniai nušveisti, tačiau agresyvaus trynimo geriau vengti. Pėdas gelinėje vonelėje laikykite apie 20–30 minučių, o baigę procedūrą neskubėkite visko nuplauti vandeniu – užtenka perteklį švelniai nuvalyti, kad ant odos liktų drėkinantis sluoksnis.

    Toliau svarbiausia dalis – užrakinti drėgmę. Pėdas patepkite storesniu drėkinamuoju kremu ir, jei patogu, nakčiai užmaukite medvilnines kojines: taip sumažinsite vandens netekimą per odą ir sustiprinsite minkštinantį efektą.

    Reguliarumas lemia rezultatą: jei kulnai labai sukietėję, procedūrą galima kartoti 2–3 kartus per savaitę, o būklei pagerėjus dažnai pakanka karto per savaitę. Jei atsiranda gilių, kraujuojančių įtrūkimų, paraudimas, tinimas ar įtariama grybelinė infekcija, saugiau kreiptis į gydytoją ar podologą.

    Kodėl kulnai taip greitai sausėja?

    Kulnų oda natūraliai storesnė ir turi mažiau riebalinių liaukų, todėl jai lengviau prarasti drėgmę. Problemą sustiprina atviri batai, kieta pado danga, ilgas stovėjimas, taip pat netinkamai parinkta avalynė, kuri didina trintį.

    Prie įtrūkimų gali prisidėti ir bendri veiksniai, pavyzdžiui, amžius, sausas patalpų oras, intensyvus pėdų plovimas karštu vandeniu. Kai kuriais atvejais įtakos turi lėtinės būklės, todėl užsitęsęs ar kartojantis skilinėjimas neturėtų būti ignoruojamas.

    Kaip palaikyti rezultatą?

    Vienos vonelės dažnai neužtenka, jei kasdienybėje nesikeičia įpročiai. Geriausiai veikia nuosekli rutina: švelnus šveitimas be odos žalojimo, reguliarus drėkinimas ir avalynė, kuri nemažina pėdos stabilumo bei netrina kulno.

    Taip pat verta nepamiršti higienos ir odos apsaugos: sausai odai labiau tinka šiltesnis, ne karštas vanduo, o po dušo geriausia kuo greičiau patepti kremu. Jei oda linkusi storėti, saugiau rinktis švelnias priemones ir vengti peiliukų ar agresyvaus šlifavimo.

  • Šios „MIYA Cosmetics“ naujienos pakeitė rutiną: spindesys, SPF ir ingredientas, kurį aptarinėja visi

    Šios „MIYA Cosmetics“ naujienos pakeitė rutiną: spindesys, SPF ir ingredientas, kurį aptarinėja visi

    Nepersistengiant su daugiaetapiais ritualais, vis daugiau žmonių renkasi trumpą, bet veiksmingą odos priežiūrą. Tokia kryptis atitinka ir vadinamąją beauty freedom filosofiją, kuri pabrėžia paprastumą, aiškius ingredientus ir kasdienį komfortą. Būtent šiuo principu paremti keli nauji „MIYA Cosmetics“ produktai, kuriuos išbandžius įspūdis išliko ilgam.

    Pirmasis dėmesį patraukiantis pasirinkimas – „peachPERFECT“ švytėjimo losjonas su beta karotenu. Jo tekstūra gana sodri, tačiau paskirstomas lengvai, o ant odos nepalieka riebaus sluoksnio. Iškart matomas švytėjimas dažniausiai siejamas su šviesą atspindinčiomis dalelėmis, kurios vizualiai suteikia gaivumo.

    Formulėje esantis beta karotenas, dažnai išgaunamas iš morkų aliejaus, kosmetikoje vertinamas dėl šiltesnio odos tono efekto. Kartu naudojami augaliniai aliejai padeda minkštinti ir mažinti tempimo pojūtį, o antioksidantų turintys ekstraktai prisideda prie apsaugos nuo aplinkos streso. Reguliariai naudojant, oda gali atrodyti tarsi lengvai įdegusi, bet be agresyvaus savaiminio įdegio priemonių pojūčio.

    SPF tampa kasdienio įpročio dalimi

    Kita naujiena – „mySPFlight“ itin lengvas veido kremas su SPF 50. Dermatologai nuolat pabrėžia, kad plataus spektro apsauga nuo UVA ir UVB spindulių yra viena svarbiausių priemonių, padedančių lėtinti fotosenėjimą ir mažinti pigmentinių dėmių riziką. Dėl to SPF vis dažniau tampa ne tik vasaros, bet ir visų metų rutinos dalimi.

    Didžiausias iššūkis kasdienai – tekstūra, kuri netrukdytų makiažui. Šis kremas išsiskiria lengvumu, greitesniu įsigėrimu ir mažesne tikimybe palikti blizgią plėvelę, todėl patogesnis ryto rutinai. Toks pojūtis dažnai lemia, ar SPF bus naudojamas nuosekliai, o būtent nuoseklumas ir yra svarbiausias veiksnys.

    Ingredientai, kuriuos dabar renkasi rinka

    Formulėse akcentuojamas ir niacinamidas, dažnai pasirenkamas dėl pagalbos odos tonui, riebalavimosi kontrolei ir pigmentacijos netolygumui. Taip pat minimas bakučiolis – augalinės kilmės ingredientas, dažnai pristatomas kaip švelnesnė alternatyva retinoidams, kai norisi glotnesnės odos, bet mažiau dirginimo. Šios kryptys atitinka pastarųjų metų tendenciją ieškoti veikliųjų medžiagų, kurios dera su jautresne oda ir paprastesne rutina.

    Lūpoms skirtas „COOLips“ apsauginis serumas su SPF 15 orientuotas į dažnai pamirštamą sritį – lūpų odą, kuri saulėje išsausėja greičiau. Vėsinimo efektas paprastai siejamas su mentoliu, o blizgesio tipo tekstūra sukuria apsauginį sluoksnį. Tokios priemonės ypač praverčia kelionėse, kai saulės ir vėjo poveikis stipresnis.

    Apibendrinant, šios „MIYA Cosmetics“ naujienos siūlo tai, ko šiandien ieško daugelis: mažiau žingsnių, aiškesnį rezultatą ir patogią kasdienę apsaugą. Švytėjimą suteikiantis losjonas, lengvas SPF ir lūpų serumas sudaro komplektą, kuris lengvai įsilieja į rutiną net tuomet, kai norisi minimalizmo.

  • Greitas ėjimas gali mažinti kraujospūdį, bet svarbiausia viena detalė, kurią daugelis praleidžia

    Greitas ėjimas gali mažinti kraujospūdį, bet svarbiausia viena detalė, kurią daugelis praleidžia

    Padidėjęs kraujospūdis ilgą laiką gali nekelti jokių aiškių simptomų, tačiau palaipsniui didina širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą. Dėl to, greta gydytojo paskirto gydymo, mitybos korekcijų ir druskos ribojimo, itin svarbus tampa reguliarus judėjimas.

    Daugeliui žmonių lengviausias startas yra paprastas ėjimas. Tam nereikia nei sporto klubo, nei specialios įrangos, o poveikis gali būti apčiuopiamas, jei judėjimas tampa rutina, o ne vienkartiniu sprendimu po prastesnio matavimo.

    Kuo skiriasi pasivaikščiojimas ir treniruotė?

    Greitas ėjimas priskiriamas aerobinei veiklai: jis įdarbina dideles raumenų grupes, pagreitina kvėpavimą ir skatina širdį dirbti efektyviau. Ilgainiui tai gali gerinti kraujotaką ir kraujagyslių gebėjimą prisitaikyti prie kraujo tėkmės.

    Esminė detalė yra intensyvumas. Praktinis testas paprastas: einant vidutiniu ar kiek intensyvesniu tempu kalbėti dar įmanoma, tačiau dainuoti būtų sunku, nes kvėpavimas tampa dažnesnis.

    Reguliarumas taip pat kritiškai svarbus. Mokslinių tyrimų apžvalgos rodo, kad didžiausia nauda kraujospūdžiui dažniausiai siejama su ėjimu maždaug 3–5 kartus per savaitę, po 20–40 minučių, renkantis vidutinį tempą.

    Kaip ėjimas gali mažinti kraujospūdį?

    Fiziologinių mechanizmų yra keli. Pirma, stiprėjant širdžiai, ji gali efektyviau pumpuoti kraują, todėl mažėja perteklinė įtampa kraujagyslių sienelėms.

    Antra, judėjimas siejamas su geresniu kraujagyslių elastingumu. Kai arterijos yra standesnės, kraujui sunkiau laisvai tekėti, todėl kraujospūdis dažniau kyla ir sunkiau suvaldomas.

    Trečia, fizinis krūvis skatina procesus, susijusius su kraujagyslių atsipalaidavimu ir jų išsiplėtimu. Dėl to greitesnis ėjimas gali būti naudingas ne tik turintiems padidėjusį kraujospūdį, bet ir siekiantiems jo išvengti ateityje.

    Dar viena svarbi grandis yra svorio kontrolė. Net nedidelis kūno masės sumažėjimas žmonėms, turintiems antsvorio, gali palengvinti širdies darbą ir prisidėti prie geresnių kraujospūdžio rodiklių.

    Kaip pradėti saugiai ir realistiškai?

    Pradžiai nebūtina siekti 10 000 žingsnių per dieną, ypač jei iki šiol judėjimo buvo mažai. Praktinis tikslas gali būti 15–20 minučių greitesnio ėjimo kelis kartus per savaitę, o vėliau trukmę didinti palaipsniui.

    Ilgalaikėje perspektyvoje dažnai rekomenduojama orientuotis į bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Tai galima pasiekti ir trumpesnėmis atkarpomis, pavyzdžiui, einant po darbo, po pietų ar dalį kelionės į parduotuvę pasirenkant pėsčiomis.

    Vis dėlto ėjimas neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo, jei jis jau taikomas. Jei kraujospūdis labai aukštas arba atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, svaigulys ar širdies permušimai, fizinį krūvį būtina aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    „Didžiausią naudą duoda ne vienkartinis pasivaikščiojimas, o įprotis, kai judėjimas tampa pastovia savaitės dalimi“, – pabrėžia kardiologai, kalbėdami apie ilgalaikę kraujospūdžio kontrolę.

  • Kava po šios valandos? Gydytojai įspėja: nukenčia širdis, miegas ir net cholesterolis

    Kava po šios valandos? Gydytojai įspėja: nukenčia širdis, miegas ir net cholesterolis

    Daugeliui popietė yra metas, kai krenta energija ir norisi dar vieno puodelio kavos. Tačiau miego ir širdies sveikatos specialistai pabrėžia, kad kofeinas antroje dienos pusėje dažnai kainuoja daugiau, nei duoda naudos: nukenčia miego kokybė, o kartu ir širdies bei kraujagyslių sistema.

    Kofeinas veikia centrinę nervų sistemą ir biologinį laikrodį, todėl net ir tada, kai atrodo, kad po popietinės kavos užmiegate lengvai, miegas gali tapti paviršutiniškesnis. Tyrimai rodo, kad kofeino poveikis gali išlikti valandas, o tai siejama su trumpesniu gilaus miego laiku ir prastesniu naktiniu organizmo atsistatymu.

    Kada kava tampa rizika?

    Praktinė taisyklė, kurią dažnai mini miego medicinos specialistai, yra paprasta: jei norite saugoti miegą, kofeino verta vengti likus maždaug 6–8 valandoms iki miego. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie jau turi padidėjusį kraujospūdį, patiria širdies permušimus, nerimą ar sunkiau užmiega.

    Problema ta, kad kofeinas ne tik žvalina. Jis gali didinti budrumą, keisti streso hormonų dinamiką, trumpam didinti pulsą ir kraujospūdį, o jautresniems žmonėms sukelti juntamą širdies plakimą ar vidinį nerimą.

    „Jei po kavos vakare užmiegate, tai dar nereiškia, kad miegas išlieka kokybiškas“, – sako miego medicinos specialistai, pabrėžiantys, kad svarbu ne vien užmigimas, bet ir gilaus miego dalis.

    Ne visi kavos ruošimo būdai vienodi

    Širdies sveikatai svarbu ne tik laikas, bet ir tai, kaip kava ruošiama. Nefiltruota kava, pavyzdžiui, virta su tirščiais ar ruošiamas gėrimas kavinuke, gali turėti daugiau diterpenų, tarp jų kafestolio ir kahveolio.

    Mokslinėje literatūroje šios medžiagos siejamos su didesniu mažo tankio lipoproteinų cholesterolio rodikliu, ypač kai tokia kava geriama reguliariai. Dėl to žmonėms, kurie turi padidėjusį cholesterolį ar širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, dažnai patariama rinktis filtruotą kavą.

    Popierinis filtras šiuo atveju atlieka labai paprastą funkciją: jis sulaiko dalį medžiagų, kurios gali nepalankiai veikti lipidų rodiklius. Tuo pat metu į puodelį vis tiek patenka kofeinas ir dalis antioksidantų, kurie siejami su teigiamu kavos poveikiu.

    Geros naujienos žarnynui

    Nors kofeinas gali trikdyti miegą, pati kava nėra vien kofeinas. Vis daugiau dėmesio skiriama jos poveikiui žarnyno mikrobiotai: tyrimuose pastebima, kad kavoje esantys polifenoliai ir tirpios skaidulos gali skatinti palankesnę bakterijų sudėtį.

    Tokie pokyčiai siejami su didesne trumpųjų grandinių riebalų rūgščių, įskaitant sviesto rūgštį, gamyba. Ji laikoma svarbia žarnyno barjerui ir uždegiminių procesų slopinimui, todėl daliai žmonių kava, ypač juoda ir be priedų, gali būti palankesnė virškinimo sistemai.

    Kasdienybėje tai reiškia paprastą kryptį: jei norite kavą išlaikyti kaip įprotį, dažniau rinkitės ją ryte ar iki pietų, o vakare popietinį nuovargį geriau „gesinti“ vandeniu, trumpu pasivaikščiojimu ar dienos šviesa. Jei po kavos kartojasi širdies permušimai ar nemiga, tai signalas mažinti kiekį arba keisti laiką.