CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Japonijoje pradėti vaisto, galinčio paskatinti naujų dantų augimą, bandymai: kada tai taptų realybe?

    Japonijoje mokslininkai pradėjo klinikinius bandymus su vaistu, kuris teoriškai galėtų paskatinti žmogaus organizmą užauginti naują dantį vietoje prarasto. Idėja skamba kaip alternatyva implantams, tačiau kol kas tai ankstyvas kelias, kuriame pirmiausia tikrinamas saugumas.

    Klinikinė programa siejama su Kioto universiteto ligoninės tyrėjais, o pati kryptis remiasi ankstesniais bandymais su gyvūnais. Tyrėjai aiškinasi, ar galima „pažadinti“ dantų užuomazgas, kurios įprastai nebeaktyvios po nuolatinių dantų susiformavimo.

    Pagrindinis taikinys yra baltymas USAG-1, kuris siejamas su dantų vystymosi slopinimu. Strategija paprasta savo logika: jeigu šio baltymo veiklą pavyktų nuslopinti, organizme galėtų suaktyvėti mechanizmai, leidžiantys formuotis naujam dančiui.

    Pirmoje bandymų fazėje dalyvauja 30 sveikų 30–64 metų vyrų, kuriems trūksta bent vieno danties. Šiame etape svarbiausia įvertinti vaisto saugumą ir parinkti dozę, nes nuo to priklausys, ar bus galima pereiti prie platesnių, veiksmingumą vertinančių tyrimų.

    Jei pradinis etapas būtų sėkmingas, vėlesniuose bandymuose planuojama daugiau dėmesio skirti vaikams, turintiems įgimtą dantų nebuvimą. Kalbama apie 2–7 metų amžiaus pacientus, kuriems diagnozuojama anodontija, kai dantys neišdygsta dėl įgimtų vystymosi sutrikimų.

    Tyrimų kryptį viešai sieja ir Osaka vykdomi darbai, kuriems vadovauja gydytojas Katsu Takahashi, dirbantis Medicinos tyrimų institute prie Kitano ligoninės. Ankstesniuose eksperimentuose su pelėmis ir šeškais USAG-1 blokavimas buvo susietas su naujų dantų susiformavimu, o šie duomenys ir tapo pagrindu pereiti prie žmonių tyrimų.

    Odontologijoje tai būtų vienas didžiausių lūžių per dešimtmečius, nes šiuo metu trūkstami dantys dažniausiai atkuriami implantais, tiltais arba išimamais protezais. Vis dėlto naujo danties „atauginimas“ reikštų ne tik estetiką, bet ir potencialiai natūralesnį kramtymo apkrovų pasiskirstymą bei ilgalaikę burnos sveikatos naudą.

    Tačiau net ir sėkmingi ankstyvieji bandymai nereiškia, kad vaistas greitai pasieks klinikas. Tyrėjai mini orientacinį tikslą apie 2030 metus, bet tai priklausys nuo kelių klinikinių fazių rezultatų, ilgalaikio saugumo duomenų ir reguliacinių institucijų vertinimo.

  • Miegate 8 valandas, bet vis tiek pavargstate? Mokslininkai išskyrė svarbiausią sveiko miego veiksnį

    Įprasta manyti, kad darbo dienomis prarastą miegą galima kompensuoti ilgesniu poilsiu savaitgalį. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad vien valandų skaičius ne visada paaiškina, kodėl net išmiegojus 8 valandas ryte vis tiek jaučiamės be jėgų.

    Mokslininkai vis dažniau pabrėžia miego reguliarumą, tai yra nuoseklų ėjimo miegoti ir kėlimosi laiką. Kitaip tariant, svarbu ne tik kiek miegate, bet ir ar jūsų pabudimo laikas kiekvieną dieną išlieka panašus.

    Organizmo paros ritmą stipriai veikia šviesa, ypač ryte. Pabudus ir gavus ryškios dienos šviesos signalą, smegenys tikslina vidinį laikrodį, kuris reguliuoja budrumą, kūno temperatūrą, hormonų veiklą ir apetitą.

    Jei savaitgalį keliatės 2 valandomis vėliau nei darbo dienomis, kūnui tenka persiderinti. Dėl to pirmadienį dažnam atsiranda savijauta, panaši į lengvą laiko juostų pasikeitimą, net jei niekur nekeliaujama.

    Tyrimuose šis reiškinys dažnai vadinamas socialiniu džetlagu. Tai skirtumas tarp biologinio ritmo ir grafiko, kurį diktuoja darbas ar mokslai, o jis išryškėja, kai savaitgaliais leidžiame sau ilgai miegoti.

    Dideli stebėjimo tyrimai sieja nereguliarų miegą su prastesniais psichikos sveikatos rodikliais, didesniu polinkiu į nerimo ir depresijos simptomus. Svarbu tai, kad toks ryšys aptinkamas net tada, kai bendra miego trukmė vidutiniškai būna pakankama.

    Apžvalginiai darbai, kuriuose sujungiami dešimčių tyrimų rezultatai, rodo tą pačią kryptį: kuo labiau „šokinėja“ miego grafikas, tuo dažniau matomi nepalankūs fizinės sveikatos rodikliai. Tarp jų minimi didesnis kūno masės indeksas, prastesnė gliukozės kontrolė, aukštesnis kraujospūdis ir didesnė širdies bei kraujagyslių įvykių tikimybė.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokie ryšiai nebūtinai reiškia tiesioginę priežastį, tačiau tendencija kartojasi daugelyje tyrimų. Nereguliarus miegas taip pat dažnai eina kartu su vėlyvais valgiais, mažesniu fiziniu aktyvumu ryte ar dažnesniu alkoholio vartojimu netinkamu metu.

    Jei norisi „atsigriebti“ po trumpos nakties, tyrėjai dažniau siūlo sprendimą per ankstesnį atsigulimą, o ne vėlesnį kėlimąsi. Net 1 valandos poslinkis savaitgalį paprastai laikomas švelnesniu, o 2 valandų ir didesni nukrypimai siejami su ryškesniais paros ritmo sutrikdymo požymiais.

    Taip pat rekomenduojama per pirmą valandą po pabudimo gauti natūralios dienos šviesos, nes tai sustiprina „ryto inkarą“ ir padeda stabilizuoti cirkadinį ritmą. Tokiu atveju net ir neidealiai išmiegotos pavienės naktys organizmui kainuoja mažiau.

    Daug metų populiariausia taisyklė skambėjo paprastai: miegoti 7–9 valandas. Šiandien vis dažniau akcentuojama, kad prie trukmės reikia pridėti antrą kriterijų: panašų miego ir pabudimo laiką kasdien.

    Dėl to gydytojai ir visuomenės sveikatos specialistai vis dažniau klausia ne tik apie tai, kiek žmogus miega, bet ir kaip smarkiai skiriasi jo grafikas darbo dienomis ir savaitgaliais. Tai gali būti vienas paprasčiausių, bet kartu ir veiksmingiausių pokyčių, siekiant mažesnio nuovargio dieną.

  • 7 vaistai, kurių nereikėtų užsigerti arbata: vaistininkė paaiškina, kuo tai gali baigtis

    Arbata daugeliui atrodo saugus kasdienis gėrimas, tačiau ji gali keisti kai kurių vaistų poveikį. Tam tikros arbatos medžiagos, pavyzdžiui, taninai ar augaliniai junginiai, gali mažinti vaistų įsisavinimą arba didinti nepageidaujamų reakcijų riziką.

    Vaistininkai primena, kad sąveikos dažniausiai priklauso nuo arbatos rūšies, kiekio ir vartojamo vaisto. Ypač atsargiems verta būti žmonėms, kurie vartoja kraują skystinančius vaistus, geležies papildus ar reguliariai geria stiprias žolelių arbatas.

    Arbatos su tam tikrais augaliniais ekstraktais gali sustiprinti kraujavimo riziką, jei vartojami vaistai, mažinantys kraujo krešėjimą. Dažniausiai minimas pavyzdys yra acetilsalicilo rūgštis, kuri pati gali didinti kraujavimo tikimybę, ypač virškinamajame trakte.

    Problema gali paaštrėti, jei kartu geriamos arbatos ar papildai, turintys ginkmedžio, imbiero ar panašių veikliųjų medžiagų. Dėl to rekomenduojama vaistus užgerti vandeniu, o dėl žolelių arbatų vartojimo reguliarumo pasitarti su vaistininku.

    Juodojoje ir žaliojoje arbatoje esantys taninai gali sumažinti geležies įsisavinimą, nes su ja sudaro sunkiau pasisavinamus junginius. Tai aktualu žmonėms, kuriems skirti geležies papildai, taip pat nėštumo metu ar esant mažakraujystės rizikai.

    Specialistai dažnai pataria geležies preparatus vartoti atskirai nuo arbatos, paliekant bent valandos tarpą prieš ar po. Panašiai atsargiai vertinama ir gausi žaliosios arbatos vartojimo praktika, nes kai kurie jos junginiai gali būti siejami su mažesniu folatų pasisavinimu.

    Kai kurios žolelių arbatos gali keisti paracetamolio veikimą: vienais atvejais greitinti jo pasišalinimą iš organizmo, kitais atvejais didinti nepageidaujamų reakcijų tikimybę. Dėl to, vartojant vaistus nuo skausmo ar karščiavimo, saugiausia juos užsigerti vandeniu.

    Taip pat aprašomos sąveikos tarp tam tikrų žolelių ekstraktų ir omeprazolo, kuris vartojamas esant refliuksui ar rėmeniui. Jei kartu vartojami augaliniai preparatai, ypač turintys ginkmedžio, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, nes gali didėti kraujavimo rizika.

    Kai kurios žolelės gali mažinti hormoninių kontraceptikų patikimumą, todėl svarbu įvertinti, ką geriate kasdien, ypač jei tai ne viena, o kelios žolelių arbatos. Jei kyla abejonių, praktiškas sprendimas yra kontraceptikus vartoti tuo metu, kai nevartojama jokia arbata, ir rinktis vandenį.

    Aprašoma, kad tam tikri augaliniai produktai gali trukdyti ir dalies antihistamininių vaistų veikimui. Jei alergijos simptomai nemažėja, nors vaistas vartojamas teisingai, viena iš priežasčių gali būti gėrimų ar papildų sąveikos.

    Specialistai pabrėžia, kad universaliausia taisyklė yra paprasta: vaistus geriausia užsigerti stikline vandens. Jei norisi išlaikyti arbatos įprotį, verta iš anksto pasitikslinti dėl konkretaus vaisto ir konkrečios arbatos suderinamumo.

    „Jei norite kasdien gerti arbatą vartodami vaistus, pasitarkite su vaistininku, ar gali būti sąveikų ir kokią arbatą saugiau rinktis“, – sako vaistininkė.

  • Saulėje fiksuotas masės išmetimas: ar gegužės 12 dieną Žemei gresia magnetinė audra?

    Gegužės 12 dieną ryškesnių magnetinių audrų Žemėje nenumatoma, tačiau geomagnetinis fonas gali keistis, jei Saulės išmestas medžiagos srautas pasieks mūsų planetą. Tokią riziką vertina stebėseną atliekantys kosminių orų centrai, sekantys Saulės vėjo ir vainiko skylių poveikį.

    Pastarosiomis dienomis silpo didelio greičio Saulės vėjo srautas, kilęs iš vainiko skylės, todėl vėjo greitis priartėjo prie įprasto, foninio lygio. Dėl to bendra geomagnetinė situacija kol kas išlieka rami, o didesni trikdžiai būtų labiau tikėtini tik pasikeitus Saulės vėjo krypčiai arba tankiui.

    Gegužės 10–11 dienomis per Saulės aktyvumo epizodą įvyko vainikinės masės išmetimas, kai į kosmosą buvo išstumtas įelektrintos plazmos ir magnetinio lauko debesis. Vertinant pradinius duomenis, didžioji dalis medžiagos juda į rytus nuo Žemės trajektorijos, tačiau išlieka tikimybė, kad mūsų planetą pasieks kraštinis smūgis.

    Jei toks pakraštinis poveikis įvyktų, galimi aktyvesni laikotarpiai ir nedidelė tikimybė silpnos, G1 lygio magnetinės audros. Praktikoje tai dažniausiai reiškia jautresnių ryšio ar navigacijos sistemų svyravimus bei ryškesnes pašvaistes aukštesnėse platumose, tačiau reikšmingų sutrikimų paprastai nebūna.

    Kaip kyla Saulės išmetimai?

    Vainikinės masės išmetimai dažniausiai siejami su staigiais magnetinio lauko persitvarkymais Saulės atmosferoje, kai sukaupta energija išlaisvinama žybsniu ir plazmos debesimi. Tokie reiškiniai dažnėja per Saulės aktyvumo ciklo piką, todėl kosminių orų prognozės šiuo laikotarpiu tampa ypač svarbios.

    Mokslininkai taip pat ieško būdų tiksliau numatyti, kada ir kokiu kampu vainikinės masės išmetimas pasieks Žemę, nes būtent kryptis ir magnetinio lauko orientacija dažnai lemia, ar poveikis bus menkas, ar sukels audrą. Vertinimai paprastai atnaujinami kas kelias valandas, kai gaunami nauji Saulės vėjo matavimai ir patikslinami modeliai.

  • Aukštas kraujospūdis: dietologai įvardijo 4 gėrimus, kurie gali padėti jį mažinti

    Kasdien pasirenkami gėrimai gali turėti didesnę įtaką kraujospūdžiui, nei daugelis įsivaizduoja. Dietologai pabrėžia, kad kai kurie gėrimai, ypač turintys kalio, antioksidantų ar natūralių nitratų, gali prisidėti prie geresnės kraujagyslių funkcijos.

    Vis dėlto specialistai primena, kad gėrimai nėra vaistų pakaitalas, o poveikis labiausiai tikėtinas tada, kai jie tampa bendros širdžiai palankios mitybos ir gyvenimo būdo dalimi. Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs ar vartojate vaistus, dėl mitybos pokyčių verta pasitarti su gydytoju.

    Granatų sultys

    Dietologų teigimu, granatų sultys dažnai minimos dėl antioksidantų ir kalio, kurie siejami su širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymu. Manoma, kad antioksidantai gali padėti palaikyti azoto oksido gamybą, o tai svarbu kraujagyslių atsipalaidavimui ir kraujotakai.

    „Viena stiklinė per dieną kai kuriems žmonėms gali padėti geriau kontroliuoti kraujospūdį, nes granatų sultyse yra kalio ir antioksidantų“, – sakė dietologė Suzanna Fisher.

    Granatų sultis siūloma gerti ne tik vienas: jos tinka skiesti gazuotu vandeniu, dėti į glotnučius ar naudoti kaip pagrindą nealkoholiniams kokteiliams. Svarbu rinktis sultis be pridėtinio cukraus ir nepamiršti, kad sulčių porcijos didina bendrą cukrų kiekį racione.

    Žalioji arbata ir hibiskų arbata

    Žalioji arbata vertinama dėl antioksidantų ir galimo teigiamo poveikio kraujagyslių funkcijai. Specialistai pabrėžia, kad didžiausia nauda tikėtina geriant arbatą be cukraus, o jautresniems žmonėms verta atkreipti dėmesį į joje esantį kofeiną.

    „Žaliąją arbatą galima gerti visus metus, tik svarbu ją rinktis be cukraus. Kadangi joje yra kofeino, kai kam ji gali būti švelnesnė alternatyva rytinei kavai“, – sakė dietologė Simona Harunyan.

    Hibiskų arbata dažnai minima kaip viena labiau moksliškai tiriamų arbatų kraujospūdžio kontekste. Dietologai nurodo, kad hibiskas turi antocianų, kurie siejami su kraujagyslių atsipalaidavimu ir gali prisidėti prie tiek sistolinio, tiek diastolinio kraujospūdžio mažėjimo.

    „Hibiskų arbatą rekomenduoju gerti karštą ar šaltą ir nepridėti cukraus. Skoniui sustiprinti tinka citrusinių vaisių skiltelės ar žiupsnelis cinamono“, – sakė dietologė Lena Beal.

    Burokėlių sultys

    Burokėlių sultys išskiriamos dėl natūralių nitratų, kurie organizme gali virsti junginiais, padedančiais išplėsti kraujagysles. Dėl šios priežasties jos dažnai aptariamos tiek sporto mityboje, tiek kraujospūdžio valdymo temoje.

    „Burokėlių sultyse yra daug natūralių nitratų, taip pat kalio, magnio ir vitamino C. Namuose jas galima spausti su žaliu obuoliu, morka, imbieru ir citrina“, – sakė dietologė Roxana Ehsani.

    Specialistai primena, kad burokėlių sultys turi ryškų skonį, o jautresniems žmonėms gali sukelti virškinimo diskomfortą, todėl verta pradėti nuo mažesnių kiekių. Taip pat svarbu nepamiršti, kad sultys neturėtų pakeisti daržovių racione.

    Gėrimai gali būti naudinga kasdienės rutinos dalis, tačiau kraujospūdį dažniausiai lemia visuma: mityba, fizinis aktyvumas, miegas, streso valdymas ir druskos kiekis. Pastebimai padidėjus kraujospūdžiui, atsiradus galvos skausmui, dusuliui ar krūtinės skausmui, būtina kreiptis į medikus.

  • Valstybinio insulino krizė Ukrainoje: „INDAR“ traukiasi iš rinkos, o privatizavimas kelia klausimų

    Ukrainoje aštrėja diskusijos dėl valstybinės insulino gamybos ateities, kai strategine laikoma įmonė „INDAR“ praranda rinkos pozicijas, o jos finansiniai rodikliai silpsta. Insulinas yra gyvybiškai svarbus vaistas šimtams tūkstančių žmonių, todėl bet kokie tiekimo ir kainų svyravimai tiesiogiai paliečia pacientus bei sveikatos sistemą.

    Viešojoje erdvėje nurodoma, kad šalies gamintojų dalis per kelerius metus smarkiai sumažėjo, o rinkoje vis labiau dominuoja tarptautinės farmacijos bendrovės. Kritikai kelia klausimą, ar valstybė nepraranda svertų užtikrinti prieinamą kainą ir stabilų tiekimą, ypač karo ir logistikos rizikų fone.

    Skelbiama, kad Ukrainos insulino gamintojų dalis nuo 2019 metais fiksuotų 58 proc. iki 2025 metais smuko iki 18 proc. Tuo pat metu „INDAR“ siejama tik apie 6 proc. rinkos dalis, o didžiausią svorį įgauna užsienio gamintojai.

    Ypatingą dėmesį kelia ir kainodara: minima, kad „INDAR“ insulinas „Humodar“, kuris turėjo būti pigesnė alternatyva, kai kuriais atvejais kainuoja brangiau nei importuojami analogai. Tai kelia klausimų, kodėl valstybės kontroliuojamas gamintojas nebepajėgia išlaikyti konkurencinio pranašumo, kuriam ir buvo kuriamas.

    Viešai minima, kad įmonės pelnas per laikotarpį nuo 2022 metų iki 2025 metų sumažėjo kelis kartus. Tai sustiprina nuogąstavimus, kad „INDAR“ iš stabilaus vaistų tiekimo ramsčio pamažu virsta nuostolingu aktyvu, kurio ateitis gali būti sprendžiama ne sveikatos politikos, o turto perėmimo logika.

    Situaciją dar labiau komplikavo teisminiai ginčai dėl akcininkų teisių ir galimo pirmumo įsigyti valstybės dalį. Kritikai teigia, kad tai gali sudaryti prielaidas perimti kontrolę be atviro konkurso ir aiškios rinkos kainos, o tokie procesai strateginiams objektams paprastai vertinami kaip padidintos rizikos.

    Tekste taip pat minimi įtarimai dėl įmonės valdymo: nurodoma, kad vadovė pareigas eina daugelį metų, nors sutarties galiojimas, kaip teigiama, turėjo būti pasibaigęs anksčiau. Keliamas ir galimo interesų konflikto klausimas dėl sąsajų su privačiomis to paties sektoriaus bendrovėmis.

    Didžiausia problema, kurią akcentuoja kritikai, yra menkai matoma valstybės institucijų pozicija. Kai kalbama apie vaistus, nuo kurių priklauso kasdienė pacientų sveikata, visuomenė tikisi aiškaus atsakymo, ar įmonė bus restruktūrizuojama, stiprinama ir įpareigojama užtikrinti prieinamumą, ar vis dėlto ruošiama perleidimui privatiems investuotojams.

    Ekspertai pabrėžia, kad insulino tiekimo saugumas priklauso ne tik nuo gamybos pajėgumų, bet ir nuo viešųjų pirkimų politikos, kompensavimo mechanizmų, skaidrios akcininkų struktūros bei veiksmingos priežiūros. Jei „INDAR“ vaidmuo toliau mažės, Ukrainai gali tekti dar labiau remtis importu, o tai didina priklausomybę nuo išorinių tiekimo grandinių ir kainų svyravimų.

  • Kava tuščiu skrandžiu: ką rodo tyrimai ir kada rytinis puodelis gali sukelti nemalonius simptomus

    Kava daugeliui yra pirmasis rytinis ritualas, dar prieš pusryčius. Tačiau klausimas, ar kava tuščiu skrandžiu yra naudinga, neturi vieno atsakymo: poveikis priklauso nuo kavos rūšies, kofeino kiekio ir individualaus jautrumo.

    Specialistai pabrėžia, kad kavoje yra ne tik kofeinas, bet ir šimtai biologiškai aktyvių junginių, įskaitant polifenolius. Būtent dėl jų saikingas kavos vartojimas siejamas su mažesne kai kurių lėtinių ligų rizika, nors priežastinis ryšys ne visada įrodytas.

    Kofeinas gana greitai pasisavinamas, todėl ryte, kai skrandis tuščias, jo poveikis kai kuriems žmonėms gali būti ryškesnis. Dėl to dažniau pasireiškia sužadinimas, nerimas ar „drebulys“, ypač jei kava stipri arba geriama dideliais kiekiais.

    Jautresniems asmenims kava tuščiu skrandžiu taip pat gali sukelti diskomfortą viršutinėje pilvo dalyje, rėmenį ar pykinimą. Tai dažniau nutinka tiems, kurie turi refliukso simptomų arba linkę į padidėjusį skrandžio rūgštingumą.

    Mokslinėje literatūroje saikingas kavos vartojimas dažnai siejamas su mažesne 2 tipo diabeto, kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų, Parkinsono ligos bei tam tikrų kepenų sutrikimų rizika. Tokie ryšiai dažniausiai nustatomi stebėjimo tyrimuose, todėl svarbu vertinti bendrą gyvenimo būdo kontekstą.

    Gydytojai pabrėžia, kad vien kavos nereikėtų laikyti sveikatinimo priemone, nes poveikį lemia dozė, miego režimas, streso lygis ir mityba. Kitaip tariant, kava gali būti sveikos rutinos dalis, bet jos nepakeis.

    Ne visa kava vienoda: nefiltrota kava, pavyzdžiui, ruošiamas turkiškas variantas ar kava iš „French press“, gali turėti daugiau junginių, siejamų su padidėjusiu MTL cholesterolio kiekiu. Tuo tarpu filtravimo popierius dalį šių medžiagų sulaiko.

    Jei kava tuščiu skrandžiu sukelia širdies plakimą, galvos skausmą ar pykinimą, tai signalas koreguoti įpročius. Dažnai padeda paprastas sprendimas: pirma užkąsti, rinktis silpnesnę kavą arba sumažinti puodelių skaičių per dieną.

    Jei norisi mažiau kofeino, bet išlaikyti rytinį gėrimo ritualą, alternatyva gali būti juodoji ar žalioji arbata, taip pat matė arba matcha. Šie gėrimai dažnai suteikia švelnesnį poveikį, nors reakcija taip pat priklauso nuo individualaus jautrumo.

    Galiausiai, universaliausias patarimas išlieka paprastas: stebėti savo savijautą ir neignoruoti pasikartojančių simptomų. Jei diskomfortas tęsiasi, verta pasitarti su gydytoju, ypač turint refliukso ar širdies ritmo sutrikimų istoriją.

  • David Attenborough ilgaamžiškumo įprotis: 10 minučių gamtoje kasdien ir keli mitybos pokyčiai

    Kas, jo teigimu, padėjo išlikti aktyviam

    Britų gamtininkas ir dokumentinių filmų kūrėjas Davidas Attenborough, sulaukęs 100 metų, interviu yra pabrėžęs kelis kasdienius pasirinkimus, kurie, jo manymu, padeda ilgiau išlikti energingam. Pagrindinė mintis paprasta: ilgaamžiškumas jam siejasi ne su vienu stebuklingu receptu, o su nuosekliais įpročiais.

    Jis išskiria tikslą ir prasmingą veiklą, kuri motyvuoja keltis ryte, taip pat sąmoningą ryšį su gamta. Šie akcentai atitinka ir naujausias visuomenės sveikatos rekomendacijas, kuriose vis daugiau dėmesio skiriama psichologinei gerovei bei kasdieniam judėjimui.

    10 minučių gamtoje kasdien

    Attenborough teigia, kad stengiasi kasdien bent 10 minučių praleisti gamtoje, neskubant ir sąmoningai stebint aplinką. Tokia trumpa pauzė, pasak jo, padeda nusiraminti ir tarsi perkrauti mintis po įtampos ar informacinio triukšmo.

    Moksliniai tyrimai pastaraisiais metais taip pat sieja laiką žaliosiose erdvėse su mažesniu patiriamu stresu, geresne nuotaika ir didesniu fiziniu aktyvumu. Nors poveikis kiekvienam gali skirtis, praktinis patarimas išlieka aiškus: net trumpas pasivaikščiojimas parke ar miške dažnai yra lengviausiai įgyvendinamas pokytis.

    Mityba, tikslas ir santykis su gyvūnais

    Dar vienas jo minimas pokytis yra mityba: jis apibūdina save kaip pusiau vegetarą, dažniau rinkdamasis augalinį maistą ir vengdamas mėsos, kai tik įmanoma. Vis dėlto jis nėra griežtas, palikdamas racione žuvį ir pieno produktus.

    Attenborough taip pat pabrėžia, kad ilgaamžiškumui svarbu turėti tikslą, kuris teikia prasmę ir palaiko smalsumą. Kaip papildomą ramybės šaltinį jis mini meilę gyvūnams: bendravimas su augintiniais ar gyvūnų stebėjimas, jo teigimu, padeda jaustis ramesniems.

    Specialistai dažnai primena, kad ilgesniam ir sveikesniam gyvenimui svarbūs keli baziniai dalykai: subalansuota mityba, kasdienis judėjimas, socialinis ryšys, kokybiškas miegas ir streso valdymas. Attenborough patarimai iš esmės telpa į šią logiką, tik pateikiami labai kasdieniškai ir lengvai pritaikomai.

  • Protech Solutions apie ciklotronų tiekimą Ukrainai: prestižo klausimas, milijardinis konkursas ir įtartini dalyviai

    Kodėl ciklotronai tapo strateginiu pirkiniu

    Ukrainoje ciklotronų tiekimas medicinos reikmėms tapo vienu didžiausių valstybės finansuojamų medicinos įrangos projektų, o kartu ir reputacijos išbandymu tiekėjams. Bendrovės Protech Solutions įkūrėja Natalija Tugaj interviu RBC-Ukraine teigė, kad įmonei tai yra profesionalumo ir prestižo klausimas.

    Ciklotronai svarbūs branduolinei medicinai, ypač pozitronų emisijos tomografijai, nes leidžia gaminti trumpaamžius radiofarmacinius preparatus. Dėl jų logistikos ir saugos reikalavimų tokie projektai dažnai reikalauja ne tik įrangos, bet ir infrastruktūros bei kvalifikuotos priežiūros.

    Milijardinis konkursas ir aštri konkurencija

    Pasak N. Tugaj, pradinė pirkimo suma viršijo 1 mlrd. Ukrainos grivinų, o tai sudaro apie 22 mln. eurų. Ji pabrėžė, kad valstybė anksčiau nebuvo įgyvendinusi tokio masto projektų šioje srityje, todėl konkursas sulaukė didelio tiekėjų dėmesio.

    Protech Solutions Ukrainos rinkoje jau daug metų atstovauja „General Electric“ ir teigia turinti patirties su ciklotronais, įskaitant vieno didžiausių veikiančių įrenginių šalyje aptarnavimą. Dėl to įmonė tikino į konkursą ėjusi kaip šios srities ekspertė ir tikėjosi laimėjimo.

    Įtartinai maža kaina ir DI sugeneruoti dokumentai?

    Įmonės vadovė pasakojo, kad dėl didelės projekto vertės konkurencija buvo itin kieta, o dalyvauti esą bandė ir įmonės, neturinčios reikiamos kompetencijos. Jos teigimu, pirmajame konkurse viena bendrovė pateikė neįprastai mažą pasiūlymą, kuris siekė apie 400 mln. Ukrainos grivinų, arba maždaug 9 mln. eurų.

    Anot N. Tugaj, konkurento įmonėje esą dirbo iki 10 žmonių ir nebuvo tinkamos kvalifikacijos inžinierių, o dalis pateiktų dokumentų atrodė lyg parengti pasitelkus DI. Ji tikino, kad susidarė įspūdis, jog į konkursą mėginta patekti neturint realios patirties ir neaiškiais tikslais.

    „Konkurentų veiksmai kartais atrodė keistai: pasiūlymas buvo anomaliai mažas, o dalis dokumentų atrodė tarsi parengti naudojant DI. Visa situacija atrodė absurdiška“, – sakė Natalija Tugaj.

    Antras bandymas ir sumažintas pirkimo mastas

    N. Tugaj teigė, kad pirmaisiais metais konkursą lydėjo daug skundų Antimonopoliniam komitetui, o dalis dalyvių buvo pašalinti dėl neatitikimo reikalavimams. Pasak jos, pačią Protech Solutions leista vertinti, tačiau metų pabaigoje pateiktas skundas nebuvo spėtas išnagrinėti, todėl pirkimas tais metais neįvyko.

    Vėliau paskelbtas naujas konkursas, kuriame, pasak pašnekovės, buvo numatyta pirkti jau ne tris, o du ciklotronus, taip pat pakoreguotas biudžetas. Ji aiškino, kad įmonė kartu su gamintoju iš naujo parengė dokumentus ir pateikė pasiūlymą, artimą gamyklos kainai, todėl valstybės išlaidos galėjo sumažėti.

    Dideli projektai tiekėjams gali būti nuostolingi

    Protech Solutions vadovė atkreipė dėmesį, kad dideli valstybės projektai tiekėjams dažnai yra finansiškai sudėtingi dėl minimalių kainų, ilgų terminų ir valiutų kursų svyravimų. Pasak jos, net ir laimėjus konkursą dalis pajamų gali ištirpti per projekto laikotarpį.

    Ji pateikė pavyzdį, kad sutartyje numatytas 80 proc. avansas ir 20 proc. atsiskaitymas po įrangos pristatymo bei paleidimo, o visas projektas gali trukti apie trejus metus. Tokiu atveju, pasak jos, valiutos kurso pokyčiai gali „suvalgyti“ likusią dalį, todėl projektai tiekėjui gali tapti nuostolingi.

    Investicija į kritinę medicinos infrastruktūrą

    N. Tugaj tvirtino, kad bendrovė šį dalyvavimą vertina kaip indėlį į kritiškai svarbios medicinos infrastruktūros plėtrą. Ji taip pat siejo projekto svarbą su didėjančiu onkologinių ligų krūviu, kurį, anot jos, karas gali dar labiau paaštrinti.

    Ji teigė, kad įmonė, anksčiau tiekusi onkologijai skirtą įrangą, įskaitant linijinius greitintuvus, turi reikiamą infrastruktūrą ir gamintojo palaikymą, kad galėtų vykdyti tokio masto projektus. Tačiau kartu ji minėjo ir informacinį spaudimą bei neigiamų publikacijų bangą, kuri, jos teigimu, lydėjo konkurencinę kovą.

    „Jei įmonėje yra tik du aptarnavimo inžinieriai, ji neturi moralinės teisės pretenduoti į tokio lygio projektą kaip ciklotronas. Tai sudėtinga įranga, kuriai būtinas atitinkamas užtikrinimas“, – sakė Natalija Tugaj.

  • Valgote sėklas ir to nežinojote: šie vaisiai su kauliukais gali būti naudingi, bet yra išimčių

    Valgote sėklas ir to nežinojote: šie vaisiai su kauliukais gali būti naudingi, bet yra išimčių

    Sėklos nėra biologinės atliekos. Jose augalas sukaupia medžiagas, reikalingas naujai gyvybei pradėti, todėl jos dažnai turi skaidulų, nesočiųjų riebalų ir antioksidantų. Dėl to dalį naudingų junginių gauname ne iš papildų, o tiesiog suvalgydami vaisių iki galo.

    Vis dėlto dalis žmonių sėklų vengia dėl baimės, kad jos gali pakenkti. Kai kuriose sėklose iš tiesų yra junginių, kurie dideliais kiekiais gali būti toksiški, tačiau įprastomis porcijomis smulkių sėklų su vaisiais paprastai nesuvalgoma tiek, kad kiltų rizika. Svarbiausia atskirti smulkias valgomas sėklas nuo didelių, kietų kauliukų.

    Kurių vaisių sėklos valgomos?

    Arbūzo sėklos yra valgomos ir maistingos, ypač jei jos gerai sukramtomos arba lengvai paskrudinamos. Jos gali papildyti racioną mineralais ir augaliniais baltymais, o pats arbūzas padeda palaikyti skysčių balansą ir suteikia antioksidantų, pavyzdžiui, likopeno.

    Vynuogėse sėklos dažnai laikomos nepatogumu, todėl ieškoma besėklių veislių. Tačiau būtent sėklose yra daug polifenolių ir kitų antioksidantų, kurie siejami su širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga bei mažesniu oksidaciniu stresu. Jei suvalgius vynuogių sėklų jaučiamas žarnyno diskomfortas, geriau rinktis besėkles veisles.

    Kivi sėklos yra smulkios ir dažniausiai netrukdo virškinimui, o papildomos skaidulos gali prisidėti prie sotumo ir žarnyno veiklos. Kivis taip pat išsiskiria dideliu vitamino C kiekiu, todėl valgant visą vaisių dažnai gaunama daugiau naudos nei renkantis tik minkštimą.

    Braškių išorėje esančios sėklytės taip pat prisideda skaidulomis ir biologiškai aktyviais junginiais. Pertrinant uogas ir perkošiant masę dėl glotnesnės tekstūros, dalis šių medžiagų tiesiog pašalinama, todėl maistinė vertė gali sumažėti.

    Granate sėklos yra natūrali vaisiaus dalis ir daugeliui žmonių jos yra valgomos. Jos suteikia tekstūrą, o kartu ir skaidulų bei antioksidantų, todėl granatas dažnai minimas kaip vienas iš vaisių, kurių nauda stipriai susijusi su tuo, kad valgoma ne tik sultys.

    Kada sėklų geriau vengti?

    Dideli kauliukai, tokie kaip slyvų, vyšnių ar abrikosų, nėra skirti valgyti. Jie kieti, gali sukelti užspringimo ar dantų pažeidimo riziką, o kai kurių kaulavaisių branduoliuose yra junginių, kurių vartojimas didesniais kiekiais nėra saugus.

    Praktinė taisyklė paprasta: smulkios, minkštos ir į minkštimą natūraliai įsimaišančios sėklos dažniausiai tinka, o didelius kauliukus verta išmesti. Jei turite jautresnį virškinimą ar lėtinių virškinamojo trakto ligų, sėklų kiekį geriau didinti palaipsniui ir stebėti savijautą.

    Ką tai keičia kasdienėje mityboje?

    Didžiausia sėklų nauda dažnai susijusi su skaidulomis, kurios padeda žarnynui dirbti reguliariau ir gali prisidėti prie stabilesnio cukraus pasisavinimo. Be to, sėklos praturtina racioną riebalų rūgštimis ir antioksidantais, kuriuos žmonės neretai bando gauti iš brangių priedų.

    Vietoje automatinio įpročio viską išspjauti, verta įvertinti, ar tai tikrai būtina. Nedidelė korekcija, pavyzdžiui, suvalgyti kivi ar vynuogę su sėklomis, gali būti paprastas būdas praturtinti mitybą, išlaikant saugumo ribas.