Category: Sveikata ir grožis

Daugelis žmonių kartais nori ko nors saldaus, o šokoladas dažnai tampa lengviausiu pasirinkimu. Vis dėlto kyla klausimas – ar šokoladą protinga valgyti kasdien, žvelgiant iš mitybos pusės?

Renkantis tarp pieninio ir juodojo šokolado, dažniausiai patariama pirmenybę teikti juodajam. Jame paprastai būna mažiau pridėtinio cukraus ir daugiau naudingų medžiagų, įskaitant antioksidantus.

Nors abu šokolado tipai gaminami iš kakavos, juodasis šokoladas dažniausiai yra mažiau apdorotas, todėl gali būti palankesnis sveikatai. Jis dažnai visai neturi karvės pieno arba jo būna labai mažai, o cukraus, palyginti su pieniniu šokoladu, – mažiau.

Juodasis šokoladas laikomas vienu palankiausių pasirinkimų tiems, kurie nori saldumynų, bet kartu siekia gauti ir vertingų maistinių medžiagų. Svarbus rodiklis – kakavos sausųjų medžiagų kiekis: kai jis siekia bent 50 proc., šokolade paprastai būna didesnė antioksidantų koncentracija ir mažiau cukraus.

Dietologė Sherry Gau rekomenduoja rinktis juodąjį šokoladą, kuriame kakavos sausųjų medžiagų yra ne mažiau kaip 70 proc.

Dėl didelio antioksidantų, pavyzdžiui, flavanolių, kiekio juodasis šokoladas siejamas su širdžiai palankiu poveikiu. 2024 metų tyrimai parodė, kad vyrai bėgikai, dvi savaites kasdien vartoję po 50 gramų juodojo šokolado, pasižymėjo geresniais arterinio kraujospūdžio rodikliais ir geresne arterijų funkcija.

Kai kurie mokslininkai juodąjį šokoladą netgi priskiria funkciniams maisto produktams, kurie teoriškai gali mažinti tam tikrų ligų, pavyzdžiui, Alzheimerio ligos ar vėžio, riziką. Pasak dietologės, apie 30 gramų juodojo šokolado per dieną gali turėti teigiamos įtakos sveikatai, ypač jei juo pakeičiami kiti saldumynai.

Vis dėlto pabrėžiama, kad net ir juodąjį šokoladą svarbu vartoti saikingai. Porcijas reikėtų kontroliuoti ir šį produktą derinti su visaverčiais, maistingais patiekalais, kad būtų išvengta per didelio kalorijų ir cukraus kiekio racione.

Daugelis žmonių neturi aiškaus supratimo, kokie gali būti kraujo vėžio simptomai, todėl ne visada žino, kada vertėtų kreiptis į gydytoją. Kraujo vėžys apima kelias ligas, įskaitant leukemiją, limfomą ir daugybinę mielomą. Leukemija – tai baltųjų kraujo kūnelių vėžys, besivystantis kaulų čiulpuose, limfoma pažeidžia limfinę sistemą, o daugybinė mieloma taip pat prasideda kaulų čiulpuose ir paveikia plazmines ląsteles.

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

Pastaraisiais metais šios ligos atvejų fiksuojama vis daugiau. Teigiama, kad kraujo vėžys kasmet nusineša daugiau gyvybių nei krūties ar prostatos vėžys, tačiau visuomenėje vis dar trūksta žinių apie problemos mastą. Pasak onkologų, kasmet visame pasaulyje diagnozuojami milijonai kraujo vėžio atvejų, tačiau dėl vėlyvo nustatymo prognozės neretai išlieka prastos.

Skaičiuojama, kad apie 30 proc. kraujo vėžio atvejų nustatoma tik tuomet, kai žmogus skubiai hospitalizuojamas, o tai smarkiai sumažina išgyvenimo tikimybę. Jei liga aptinkama anksti, kai pacientą įvertina šeimos gydytojas, penkerių metų išgyvenamumas gali siekti 77 proc., o nustačius vėlai – apie 40 proc. Tai rodo, kad informuotumas apie kraujo vėžį išlieka nepakankamas, o dalis žmonių tiesiog nežino, kada būtina ieškoti pagalbos.

Ankstyvieji kraujo vėžio požymiai dažnai būna neryškūs ir nespecifiniai, todėl diagnozę nustatyti sudėtinga. Dažniausiai minimi simptomai: nepaaiškinamas svorio kritimas, lėtinis nuovargis, dažnas mėlynių atsiradimas, patinimai ar padidėję limfmazgiai, gausus prakaitavimas, pakilusi temperatūra, dusulys, nuolatinės arba pasikartojančios infekcijos, odos blyškumas, bėrimai ir niežulys.

Negydomas kraujo vėžys gali progresuoti ir sukelti rimtų komplikacijų. Netinkamai funkcionuojančios kraujo ląstelės užpildo kaulų čiulpus ir limfagysles, todėl gali atsirasti kaulų skausmas, ryškėti mažakraujystė, stiprėti dusulys, pasireikšti krūtinės skausmas, silpnėti imuninė sistema. Dėl to didėja infekcijų, plaučių uždegimo ir sepsio rizika. Sunkiais atvejais liga gali paveikti ir smegenis – tuomet galimi galvos skausmai bei traukuliai.

Silpnėjantis regėjimas ir įvairūs akių negalavimai gali kelti nemalonų diskomfortą. Vis dėlto akių sveikatą galima stiprinti ir be vaistų – tam praverčia kompleksinis požiūris. Subalansuota mityba, paprasti pratimai akims bei sveiki kasdieniai įpročiai padeda išsaugoti gerą regėjimo aštrumą net ir vyresniame amžiuje.

Regėjimo problemos. Iliustracinė nuotrauka

Specialistai išskiria kelias priemones, kurios gali padėti gerinti regėjimą be medikamentų.

Vitaminas A. Morkos, špinatai ir brokoliai padeda palaikyti tinklainės būklę ir mažina akių sausumo riziką.

Omega-3 riebalų rūgštys. Žuvis (lašiša, sardinės), linų sėmenys ir graikiniai riešutai siejami su mažesne geltonosios dėmės degeneracijos rizika.

Vitaminai C ir E. Citrusiniai vaisiai, uogos, migdolai bei saulėgrąžų sėklos padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.

Cinkas. Moliūgų sėklose ir ankštiniuose produktuose esantis cinkas prisideda prie tinklainės sveikatos palaikymo.

Fokusavimas skirtingais atstumais. Kelias sekundes žiūrėkite į arti esantį objektą, tuomet perkelkite žvilgsnį į tolį – taip treniruojama akomodacija.

„Palmingo“ metodas. Kelias minutes pridengus akis šiltomis delnomis galima sumažinti įtampą ir pailsinti akis.

Akių judesiai. Sukamieji judesiai, žvilgsnis aukštyn–žemyn bei į kairę–dešinę gerina akių raumenų lankstumą.

Laiko prie ekranų ribojimas. Rekomenduojama taikyti 20–20–20 taisyklę: kas 20 minučių 20 sekundžių pažiūrėti į objektą, esantį maždaug už 6 metrų.

Reguliarūs pasivaikščiojimai gryname ore. Natūrali dienos šviesa prisideda prie normalios akių funkcijos palaikymo.

Kokybiškas miegas. Pakankamas poilsis padeda atsistatyti audiniams ir mažina akių nuovargį.

Apsauga nuo ultravioletinių spindulių. Saulės akiniai su kokybiškais lęšiais gali padėti apsaugoti tinklainę nuo žalingo UV poveikio.

Taip pat pabrėžiama, kad reguliarus fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, todėl akys geriau aprūpinamos deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Tai gali sumažinti glaukomos ir kitų lėtinių susirgimų riziką.

Prastai regėjimą veikia ir stresas – jis gali sukelti raumenų spazmus bei akių nuovargį. Įtampą mažinti padeda joga, meditacija ir kvėpavimo pratimai, kurie kartu prisideda ir prie bendros savijautos gerinimo.

Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau rašė apie akims naudingus produktus.

„Psichiškai pasyvios“ veiklos, pavyzdžiui, televizoriaus žiūrėjimas, gali didinti demencijos riziką, o protinę veiklą skatinantys užsiėmimai – turėti apsauginį poveikį.

Apie tai skelbiama remiantis tyrimu, publikuotu leidinyje „American Journal of Preventive Medicine“.

Tyrimo metu mokslininkai beveik 20 metų stebėjo daugiau nei 20 tūkst. suaugusiųjų Švedijoje. Dalyviai nurodė, kaip leidžia laiką sėdėdami, o šie duomenys vėliau buvo palyginti su demencijos atvejais.

Rezultatai parodė, kad esminę reikšmę turi ne pats sėdėjimas, o tai, kokia veikla užsiimama. Pasyvūs užsiėmimai, tokie kaip televizoriaus žiūrėjimas, buvo siejami su didesne kognityvinių sutrikimų rizika. Tuo metu protą aktyvinančios veiklos – skaitymas, mokymasis, galvosūkių sprendimas ar kūrybiniai pomėgiai – buvo susijusios su mažesne demencijos rizika.

Skaičiuojama, kad pakeitus vos vieną pasyvaus laiko valandą per dieną intelektine veikla, demencijos rizika gali sumažėti maždaug 7 proc. Dar didesnis poveikis fiksuojamas derinant protinę ir fizinę veiklą – tuomet rizika gali mažėti iki 11 proc.

Ekspertai aiškina, kad smegenims reikalinga nuolatinė stimuliacija, padedanti palaikyti neuroninius ryšius ir vadinamąjį kognityvinį rezervą. Tuo tarpu ilgas pasyvus turinio vartojimas gali neigiamai veikti kraujotaką ir miego kokybę.

Taigi net nedideli kasdieniai pokyčiai – pavyzdžiui, vietoje be tikslo žiūrimo televizoriaus pasirinktas skaitymas ar mokymasis – gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį smegenų sveikatai.

Įprasti pusryčiai, kuriuos milijonai žmonių visame pasaulyje laiko greitu ir patogiu pasirinkimu, gali būti gerokai žalingesni, nei atrodo. JAV gydytojas ir sveikos gyvensenos populiarintojas Erikas Bergas perspėja, kad dribsnių ir apelsinų sulčių derinys gali būti vienas pavojingiausių kasdienių pasirinkimų.

E. Bergas vaizdo įraše platformoje „TikTok“ teigė, jog daugelis žmonių klaidingai mano, kad pusryčiams valgomi dribsniai yra sveikatai palankus maistas. Pasak jo, tokia kombinacija organizmui virsta „cukraus bomba“ ir gali būti „pavojingiausias maistas“, kurį žmogus suvalgo kasdien.

Specialistas aiškina, kad dauguma populiarių pusryčių dribsnių yra stipriai pramoniniu būdu apdoroti. Juose neretai būna daug pridėtinio cukraus, dirbtinių kvapiųjų medžiagų, dažiklių ir augalinių aliejų. O su stikline vaisių sulčių, kuriose taip pat gausu natūralių cukrų, organizmas, pasak gydytojo, vienu metu gauna pernelyg didelę gliukozės ir fruktozės dozę.

E. Bergas pabrėžia, kad reguliarus tokių produktų vartojimas gali apkrauti kepenis. Ilgainiui tai, jo teigimu, didina suriebėjusių kepenų riziką – būklės, kai organe ima kauptis per didelis riebalų kiekis.

Gydytojas pažymi, kad rinkoje esama ir palankesnių pasirinkimų, pavyzdžiui, pilno grūdo dribsnių, kuriuose daugiau skaidulų. Vis dėlto, pasak jo, populiariausi išlieka saldūs, itin apdoroti produktai.

Kalbėdamas apie apelsinų sultis, E. Bergas priduria, kad jos nėra tokios naudingos kaip suvalgytas apelsinas, ypač dėl to, jog daugelyje sulčių būna pridėtinio cukraus.

Nedidelis pokytis rytinėje kavos puodelyje gali duoti daugiau naudos, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Į mėgstamą gėrimą įbėrus vos žiupsnelį kakavos, galima ne tik praturtinti skonį, bet ir sustiprinti jo poveikį savijautai.

Kaip rašoma portale „portal.abczdrowie.pl“, kavos ir kakavos derinys teigiamai veikia koncentraciją, nuotaiką, energijos lygį, taip pat gali prisidėti prie širdies sveikatos ir medžiagų apykaitos gerinimo. Žemiau – šeši pagrindiniai šio paprasto įpročio privalumai.

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

1. Antioksidacinė apsauga ląstelėms

Kava ir kakava yra turtingi polifenolių – antioksidantų, padedančių neutralizuoti laisvuosius radikalus. Tyrimai rodo, kad kakavoje esantys flavanoliai ypač efektyviai saugo ląsteles nuo pažeidimų ir gali palaikyti imuninės sistemos veiklą. Kadangi kava daugeliui žmonių jau yra vienas pagrindinių antioksidantų šaltinių mityboje, pridėjus kakavos apsauginis poveikis gali sustiprėti.

2. Pagalba smegenų veiklai

Kavoje esantis kofeinas ir kakavoje randamas teobrominas veikia adenozino receptorius, susijusius su mieguistumu ir nuovargiu, todėl gali padėti ilgiau išlaikyti budrumą, dėmesį ir koncentraciją. Moksliniuose leidiniuose „Journal of Psychopharmacology“ ir „Nutrients“ publikuotuose tyrimuose pabrėžiama, kad reguliarus šių junginių vartojimas gali palaikyti kognityvines funkcijas ir mažinti neurodegeneracinių ligų riziką.

3. Nauda širdžiai ir kraujotakai

Kakavos flavanoliai siejami su geresne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle: jie gali padėti mažinti arterinį kraujospūdį, gerinti endotelio funkciją ir slopinti uždegiminius procesus. Kartu su saikingu kavos vartojimu toks derinys gali būti paprastas būdas palaikyti širdies ir kraujotakos sveikatą.

4. Tolygus energijos lygis

Kofeinas dažniausiai suteikia greitą energijos impulsą, o teobrominas veikia švelniau ir ilgiau. Dėl to, geriant kavą su kakava, energija gali pasiskirstyti tolygiau ir sumažėti staigaus nuovargio pojūčio tikimybė, kuris kartais pasireiškia po vien tik kavos.

5. Geresnė nuotaika ir mažesnis stresas

Kakavos flavanoliai gali gerinti kraujotaką smegenyse ir veikti neuromediatorius, susijusius su gera savijauta, pavyzdžiui, serotoniną. Tuo metu saikingos kofeino dozės didina budrumą ir mažina nuovargį. Žurnale „Frontiers in Nutrition“ skelbiami duomenys leidžia manyti, kad šių ingredientų derinys gali prisidėti prie geresnės nuotaikos ir mažesnio streso.

6. Medžiagų apykaitos palaikymas ir svorio kontrolė

Kofeinas gali aktyvinti termogenezę ir paskatinti kalorijų deginimą, o kakavos polifenoliai siejami su geresne riebalų apykaita ir didesniu jautrumu insulinui. Kartu šie junginiai gali padėti mažinti riebalų kaupimąsi ir palaikyti metabolinę sveikatą, o tai svarbu kontroliuojant kūno svorį.

Taip pat anksčiau buvo rašyta, kad jogurtas ir grietinė – daugeliui gerai pažįstami pieno produktai, dažnai laikomi lengvai pakeičiamais. Vis dėlto, atidžiau įvertinus jų poveikį organizmui, paaiškėja, kad skirtumai gali būti reikšmingesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, todėl ekspertų išvados kai kam gali pasirodyti netikėtos.

Naujausi tyrimai rodo, kad saikingas vyno vartojimas gali sulėtinti biologinį senėjimą vyrams, tačiau moterims toks poveikis nenustatytas. Šias išvadas pateikė pietų Italijoje, Kazamasimyje, esančio LUM universiteto mokslininkų grupė, o tyrimo rezultatai buvo aptarti žiniasklaidoje.

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

Tyrimo metu buvo išanalizuoti apie 22 tūkst. įvairaus amžiaus ir lyties dalyvių duomenys. Mokslininkai lygino alkoholio vartojimo įpročius su biologinio amžiaus rodikliais. Biologinis amžius atspindi ląstelių, audinių ir organų būklę ir laikomas tikslesniu ligų rizikos bei priešlaikinės mirties prognozės rodikliu nei kalendorinis (chronologinis) amžius.

Biologiniam senėjimui vertinti buvo pasitelktas dirbtinis intelektas ir kraujo tyrimų duomenys. Analizė rėmėsi 36 žymenimis, tarp jų – hormonų, riebalų ir uždegiminių junginių rodikliais.

Rezultatai parodė, kad vyrai, kurie kasdien išgerdavo maždaug 200 ml vyno, buvo vidutiniškai 0,4 metų „biologiškai jaunesni“ nei tie, kurie alkoholio nevartojo. Tuo metu moterims tokio biologinio amžiaus sumažėjimo nefiksuota. Tyrėjai tai sieja su skirtingu alkoholio metabolizmu ir hormoninėmis organizmo ypatybėmis.

Italijos medikai taip pat pabrėžia, kad vynas yra gausus polifenolių – medžiagų, kurios gali mažinti uždegiminius procesus, oksidacinį stresą ir padėti palaikyti normalią medžiagų apykaitą. Manoma, kad būtent šie veiksniai galėtų paaiškinti vyrams nustatytą lėtesnį biologinį senėjimą. Kiti alkoholiniai gėrimai, pasak tyrėjų, panašaus poveikio neparodė.

„Saikingas vyno vartojimas, bet ne bendras alkoholio vartojimas, gali prisidėti prie lėtesnio biologinio senėjimo vyrams. Polifenoliai yra tikėtinas šio efekto paaiškinimas“, – teigiama tyrimo autorių išvadose, paskelbtose tarptautiniame visuomenės sveikatos leidinyje.

Anksčiau taip pat buvo skelbiama, kad nedidelis įprotis ryto kavoje gali turėti didesnės naudos, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: įbėrus žiupsnelį kakavos, ne tik pagerėja skonis, bet ir gali sustiprėti naudingosios gėrimo savybės.

Dietiniai gazuoti gėrimai, nors ir neturi tokio tiesioginio neigiamo poveikio kepenims kaip alkoholis ar kontaktas su toksinėmis medžiagomis, vis tiek gali prisidėti prie šio organo ligų vystymosi. Reguliarus ir gausus tokių gėrimų vartojimas siejamas su didesne metaboline disfunkcija susijusios steatozinės kepenų ligos (MASLD) rizika. Tai būklė, kai kepenyse kaupiasi riebalai, o ilgainiui tai gali rimtai sutrikdyti jų funkciją.

Nuotrauka: iš viešai prieinamų šaltinių

Vienas mechanizmų, kaip dietiniai gėrimai gali paveikti kepenų sveikatą, siejamas su žarnyno mikrobiomos sudėties pokyčiais. Dirbtiniai saldikliai, tokie kaip aspartamas, sukralozė ar sacharinas, gali išbalansuoti naudingųjų žarnyno bakterijų pusiausvyrą. Dėl to gali didėti žarnyno sienelių pralaidumas, o uždegimą skatinančios molekulės lengviau patenka į kraują. Per vartų veną jos pasiekia kepenis ir gali sukelti uždegimą – vieną iš svarbių veiksnių, prisidedančių prie riebalų kaupimosi kepenyse.

Kitas svarbus aspektas – poveikis jautrumui insulinui. Tyrimai rodo, kad dirbtiniai saldikliai gali didinti insulino kiekį organizme, o ilgainiui tai gali lemti atsparumą insulinui. Tai reiškia, kad organizmo ląstelės prasčiau reaguoja į insuliną, todėl gliukozės kiekis kraujyje išlieka padidėjęs. Atsparumas insulinui skatina riebalų kaupimąsi kepenyse ir laikomas viena pagrindinių MASLD priežasčių. Didžiausia rizika dažniau nustatoma žmonėms, turintiems nutukimą arba sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu.

Be to, dietiniai gėrimai gali veikti apetitą per neurobiologinius mechanizmus. Saldus skonis be kalorijų ne visuomet pilnai suaktyvina smegenų atlygio sistemą, todėl gali stiprėti potraukis saldumynams. Taip pat galimas insulino išsiskyrimas, nors realaus cukraus į organizmą nepatenka, gali prisidėti prie padidėjusio alkio jausmo. Tai savo ruožtu gali skatinti persivalgymą, svorio augimą ir didinti riebalinės kepenų ligos riziką.

Kaip anksčiau rašė portalas „Komentarai“, naujausi tyrimai rodo, kad saikingas vyno vartojimas vyrams gali būti siejamas su lėtesniais senėjimo procesais, tačiau moterims panašaus poveikio nepastebėta.

Stebėti cholesterolio kiekį kraujyje svarbu, nes jo perteklius skatina apnašų susidarymą, siaurina kraujagysles ir didina infarkto, insulto bei aterosklerozės riziką.

Cholesterolis – riebalinė medžiaga, kurią gamina kepenys. Jo reikia normaliai ląstelių veiklai, tačiau per didelis kiekis gali kauptis kraujyje ir sudaryti apnašas kraujagyslių sienelėse. Dėl to didėja širdies ir kraujagyslių ligų, infarkto bei insulto tikimybė.

Sumažinti cholesterolio kiekį be vaistų įmanoma pakeitus mitybą ir gyvenimo būdą. Didžiausią efektą paprastai duoda prisotintųjų ir transriebalų ribojimas, reguliarus fizinis aktyvumas ir daugiau tirpiųjų skaidulų turinčių produktų.

Mitybos pokyčiai yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant sumažinti „blogąjį“ LDL cholesterolį. Gydytojai dažniausiai rekomenduoja:

Mažinti prisotintųjų riebalų vartojimą. Jų gausu raudonoje mėsoje, svieste, sūriuose ir riebiuose pieno produktuose. Per didelis šių riebalų kiekis mityboje siejamas su didesniu LDL cholesterolio lygiu.

Atsisakyti transriebalų. Nors pramoniniai transriebalai daugelyje šalių ribojami ar draudžiami, jų vis dar gali pasitaikyti kai kuriuose kepiniuose ir greitajame maiste.

Rinktis naudingus riebalus. Mononesotieji ir polinesotieji riebalai, esantys avokaduose, riešutuose, sėklose ir augaliniuose aliejuose, gali padėti mažinti LDL ir didinti „gerąjį“ HDL cholesterolį.

Didinti skaidulų kiekį racione. Avižos, ankštiniai augalai, obuoliai ir citrusiniai vaisiai gali mažinti cholesterolio įsisavinimą žarnyne.

Dažniau valgyti omega-3 turinčios žuvies. Lašiša, skumbrė ir sardinės siejamos su palankesne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle.

Ne mažiau svarbus ir fizinis aktyvumas. Reguliarūs užsiėmimai padeda didinti HDL cholesterolį. Dažnai rekomenduojama siekti apie 150 minučių vidutinio intensyvumo aktyvumo per savaitę – pavyzdžiui, vaikščiojimo, plaukimo ar važiavimo dviračiu.

Reikšmės turi ir žalingų įpročių atsisakymas. Rūkymas mažina HDL cholesterolio lygį ir kenkia kraujagyslėms, todėl metimas rūkyti neretai greitai pagerina širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Taip pat pabrėžiama, kad dideli alkoholio kiekiai gali didinti hipercholesterolemijos riziką, o saikingas vartojimas arba visiškas atsisakymas padeda geriau kontroliuoti lipidų rodiklius.

Svarbu kontroliuoti kūno svorį. Antsvoris dažnai susijęs su padidėjusiu LDL cholesterolio lygiu. Svorio sumažinimas net 5–10 proc. gali pastebimai pagerinti rodiklius.

Minimi ir papildomi natūralūs būdai. Kai kurie tyrimai rodo galimą česnako, žaliosios arbatos ar maisto papildų su augaliniais steroliais naudą. Vis dėlto tokios priemonės nepakeičia pagrindinių mitybos ir gyvenimo būdo pokyčių.

Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau rašė, kokius produktus kardiologai rekomenduoja širdies sveikatai.

Ančiuviai, kuriuos daugelis nuvertina dėl jų mažo dydžio, iš tiesų gali būti vienas naudingiausių produktų širdžiai – net ir konservuoti.

Nedidelė žuvis laikoma tikru supermaistu: joje yra minimaliai gyvsidabrio ir daug vertingų maistinių medžiagų.

Žuvies konservai išlieka vienu patogiausių pasirinkimų greitam užkandžiui, o dažniausiai žmonės renkasi tuną. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad kalbant apie naudą organizmui tai ne visada geriausias variantas. Naudingesnė ir dažnai ekonomiškesnė alternatyva – ančiuviai, dar vadinami europiniais ančiuviais, kurių sudėtis laikoma turtingesne ir saugesne.

Pagrindinis šios žuvies privalumas – didelis omega-3 riebalų rūgščių kiekis ir tuo pačiu mažas gyvsidabrio lygis. JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) vertinimu, ančiuviai priskiriami kategorijai „geriausias pasirinkimas“ būtent dėl itin mažo kenksmingų medžiagų kiekio.

Specialistai tai aiškina paprastai: smulkios žuvys gyvena trumpiau ir yra žemiau mitybos grandinėje, todėl toksinų sukaupia mažiau nei dideli plėšrūnai, įskaitant tuną. Dėl šios priežasties ančiuviai laikomi saugesni reguliariam vartojimui.

Ne mažiau svarbi ir jų maistinė vertė. Tyrimai rodo, kad ančiuviuose gali būti apie 17,65–20,24 proc. baltymų ir 5,29–14,51 proc. riebalų. Šie riebalai vertingi dėl omega-3 rūgščių, kurios palaiko širdies, kraujagyslių ir smegenų veiklą.

Ypatingą vaidmenį atlieka eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR) rūgštys. Jos siejamos su mažesniu uždegiminių procesų aktyvumu organizme, geresne kraujagyslių būkle ir galimai mažesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

Dar vienas ančiuvių privalumas – universalumas. Jų nereikia gaminti: pakanka atidaryti skardinę ir žuvį įdėti į salotas, makaronus, sumuštinius ar kitus patiekalus. Dėl to šis produktas patogus kasdienėje mityboje.

Vis dėlto gydytojai atkreipia dėmesį į vieną niuansą: ančiuviuose neretai būna daug druskos. Žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį arba ribojantiems natrio vartojimą, rekomenduojama atidžiai skaityti sudėtį ir kontroliuoti porcijų dydį.

Nepaisant to, ekspertai sutaria: ančiuviai yra vienas geriausių pasirinkimų reguliariai vartojamai žuviai, ypač kai svarbu suderinti naudą, prieinamumą ir saugumą.