Category: Sveikata

Magnis neveikia akimirksniu kaip migdomieji. Norint pastebėti miego pagerėjimą, šį papildą paprastai reikia vartoti reguliariai bent 2–3 savaites, o ryškesnis, pilnas efektas gali pasireikšti tik po maždaug mėnesio kurso.

Medicinos mokslų daktaras Sohaiba Imtiaz paaiškino, kad magnis gali padėti gerinti miegą, tačiau žmonėms dažnai kyla klausimų, kiek laiko jį reikia vartoti, kad atsirastų rezultatai.

Specialistas pabrėžė, jog magnį reikėtų vartoti tada, kai kraujo tyrimai rodo jo trūkumą. Jei organizme nustatytas deficitas, jo atsistatymui reikia laiko.

Anot gydytojo, neįmanoma tiesiog išgerti magnio ir tikėtis, kad jo lygis iškart pakils. Magnio įsisavinimas gali užtrukti nuo 20 dienų iki aštuonių savaičių, todėl rezultatų galima tikėtis būtent per šį laikotarpį, jei papildas vartojamas kasdien.

Suaugusiesiems paprastai saugia laikoma ne didesnė nei 350 mg magnio paros dozė (vartojant kaip papildą).

Melatoninas išsiskiria kankorėžinėje liaukoje ir tiesiogiai padeda užmigti. Tuo tarpu magnio papildai didina bendrą magnio kiekį organizme, o kai jo lygis yra sveikame diapazone, tai gali padėti jaustis labiau atsipalaidavus ir patirti mažiau streso.

Geresnių rezultatų dažniau tikisi žmonės, kuriuos vargina neramių kojų sindromas, taip pat tie, kurie jaučia išsekimą ar patiria didelį stresą. Tuo metu asmenys, kurių magnio lygis subalansuotas ir kurie apskritai yra sveiki, pokyčių gali nepastebėti arba jie bus menkesni.

Viena priežasčių, kodėl esant pakankamam magnio kiekiui miegas gali pagerėti, yra paprasta: žmogus jaučiasi ramesnis.

Magnis gali padėti ir tiems, kurie turi miego problemų dėl nuolatinės įtampos ar minčių srauto. Sumažėjus kognityviniam krūviui, žmonės dažniau jaučiasi labiau atsipalaidavę, būna geresnės nuotaikos ir gali kokybiškiau išsimiegoti.

Taip pat minima, kad magnį naudinga derinti su L-teaninu – ši medžiaga kai kuriems žmonėms gali padėti dar labiau nusiraminti.

Jogurtas ir grietinė – daugeliui gerai pažįstami pieno produktai, dažnai laikomi tarpusavyje pakeičiamais. Abu jie malonaus skonio, gaminami iš pieno ir plačiai naudojami kasdienėje mityboje. Vis dėlto atidžiau įvertinus jų poveikį organizmui paaiškėja, kad skirtumai yra kur kas didesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – būtent tai ir paskatino specialistus pateikti netikėtų įžvalgų.

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

Pagrindinis skirtumas slypi sudėtyje ir savybėse. Jogurtas yra fermentuotas produktas, kuriame yra probiotikų – naudingųjų bakterijų, padedančių palaikyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą. Jos prisideda prie sklandesnio virškinimo, geresnio maistinių medžiagų įsisavinimo ir gali teigiamai veikti imuninę sistemą. Didžiausia vertė paprastai priskiriama natūraliam jogurtui be cukraus ir dirbtinių priedų.

Tuo tarpu grietinė išsiskiria didesniu riebalų kiekiu. Nors ji taip pat gaminama rauginimo būdu, aktyvių naudingųjų bakterijų joje dažniausiai būna mažiau. Kita vertus, grietinė yra svarbi riebaluose tirpių vitaminų A, D ir E šaltinis, reikalingas normaliai organizmo veiklai.

Mitybos specialistai pažymi, kad vertinant bendrą poveikį sveikatai, jogurtas turi tam tikrą pranašumą. Reguliarus jo vartojimas gali padėti palaikyti mikrofloros balansą, gerinti virškinimo sistemos darbą ir palengvinti maisto įsisavinimą. Dėl to jogurtas neretai rekomenduojamas kaip kasdienio raciono dalis.

Vis dėlto grietinės nurašyti nereikėtų. Dėl riebalų ji gali pagerinti naudingųjų medžiagų iš kitų produktų, ypač daržovių, įsisavinimą. Svarbiausia – laikytis saiko ir neviršyti nedidelių porcijų.

Apibendrindami ekspertai pabrėžia: optimalu ne rinktis tik vieną produktą, o protingai derinti abu. Jogurtas labiau tinka reguliariam vartojimui, pavyzdžiui, pusryčiams ar užkandžiui, o grietinė gali būti puikus priedas prie patiekalų – sriubų, salotų ar garnyrų. Toks požiūris leidžia gauti daugiau naudos sveikatai.

Taip pat primenama, kad ne visos sriubos vienodai palankios skrandžiui – svarbu ne tik ingredientai, bet ir gaminimo būdas. Gastroenterologai atkreipia dėmesį, jog nuo to priklauso, ar patiekalas padės virškinimui, ar, priešingai, sukels diskomfortą.

Daugelis žmonių stengiasi sulėtinti senėjimą – naudoja kosmetikos priemones ir procedūras, renkasi specialius produktus bei maisto papildus. Vis dėlto, pasak specialistų, kai kurie įprasti kasdieniai įpročiai gali gerokai paspartinti odos senėjimą.

Senėjimas. Iliustracinė nuotrauka

Šeimos gydytoja, Nacionalinės sveikatos tarnybos atstovė, dr. Radž Arora leidiniui „Express“ paaiškino, kad net iš pirmo žvilgsnio smulkūs įpročiai ilgainiui daro didelę įtaką odos būklei. Jos teigimu, odai ypač kenkia šie dalykai:

Miegojimas ant šono. Tai viena populiariausių miego pozų, tačiau ji gali skatinti ankstyvesnį odos senėjimą. Gydytoja aiškino, kad ilgą laiką kartojamas veido spaudimas į pagalvę sukuria vadinamąsias „miego raukšles“ – spaudimo linijas, atsirandančias dėl trinties ir nuolatinio slėgio, kurios ilgainiui gali tapti nuolatinės. Tokia situacija gali lemti gilesnes raukšles, ryškesnes odos klostes ir veido asimetriją, ypač todėl, kad su amžiumi oda praranda elastingumą. Jei dažnai miegama vis ant tos pačios pusės, vienoje veido pusėje raukšlės gali išryškėti labiau. Optimalia poza dažnai laikomas miegas ant nugaros. Riziką mažinti gali padėti šilkiniai ar atlasiniai pagalvės užvalkalai bei ergonominės pagalvės.

SPF nenaudojimas. Specialistė pataria apsauginį kremą nuo saulės naudoti kasdien. Neapsaugota nuo ultravioletinių spindulių oda sensta gerokai greičiau – teigiama, kad UV poveikiui priskiriama apie 80–90 proc. matomų odos pokyčių, tokių kaip raukšlės ar pigmentinės dėmės. Rekomenduojama kasdien rinktis SPF 30+.

Vapingas. Elektroninių cigarečių vartojimas gali lemti priešlaikines raukšles, odos suglebimą ir papilkėjusią, prigesusią veido spalvą. Nikotinas riboja kraujotaką, todėl oda gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų, taip pat mažėja kolageno ir elastino gamyba, o tai silpnina odos elastingumą. Ilgainiui oda gali atrodyti „pablyškusi“ ar „pilkšva“, lyginant su nerūkančiųjų oda.

Dehidratacija. Vandens stoka ir išsausėjusi oda gali spartinti senėjimo procesus. Tokia oda dažniau atrodo papilkėjusi, suglebusi, gali tapti panaši į „krepinį popierių“, ryškėja smulkios linijos ir anksčiau atsiranda raukšlės.

Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau rašė apie priežastį, dėl kurios senėjimas gali vykti greičiau.

Pagerinti savijautą ir prisidėti prie ilgesnės gyvenimo trukmės galima įtraukus vieną labai paprastą kasdienį įprotį – tam pakanka vos 5 minučių per dieną.

Sveikata. Iliustracinė nuotrauka

Siūloma kasdien 100 dienų iš eilės atlikti 50 šuoliukų vietoje – šokti aukštyn ir nusileisti toje pačioje vietoje. Apie tai skelbia leidinys „Express“.

„Šuoliukai vietoje yra didelio smūgio (angl. high-impact) pratimas, nes nusileidžiant kojos ir pėdos sugeria kūno svorį. Remiantis Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) duomenimis, tokio tipo pratimai gali padėti stiprinti raumenis, raiščius ir sąnarius“, – rašoma leidinyje „Express“.

Specialistai pabrėžia, kad raumenų ir sąnarių stiprinimas su amžiumi tampa vis svarbesnis, nes kaulų tankis pradeda mažėti. Dėl to didėja lūžių rizika ir prastėja judrumas. Taip pat pažymima, jog smūginiai pratimai yra vieni naudingiausių kaulams, o net ir žemo intensyvumo šuoliukai gali teigiamai veikti kaulų tvirtumą.

Fizinio pasirengimo ekspertas Maksas Raštonas teigia, kad šuoliukai yra vienas paprasčiausių būdų į kasdienybę įtraukti daugiau judėjimo be brangios įrangos ar sporto klubo abonemento.

Pasak trenerio, šis pratimas taip pat gali gerinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, kraujotaką ir bendrą sveikatą.

Pradedantiesiems M. Raštonas pataria pradėti nuo mažesnio krūvio ir palaipsniui jį didinti. Kelių minučių per dieną pakanka startui, ypač tiems, kurie nėra įpratę reguliariai sportuoti.

Vis dėlto specialistas įspėja: sergant osteoporoze, turint buvusių lūžių ar sąnarių problemų, prieš pradedant vertėtų pasitarti su gydytoju ir rinktis mažiau intensyvius judesių variantus.

Tinimai – dažna problema, atsirandanti tuomet, kai audiniuose ima kauptis skysčiai. Daugeliu atvejų jų sumažinti galima ir be vaistų: pakanka pakoreguoti kasdienius įpročius ir padėti organizmui natūraliai pašalinti skysčių perteklių.

Tinimas. Iliustracinė nuotrauka

Pakankama hidratacija – reguliariai geriant vandenį organizmui lengviau pašalinti natrio perteklių, o medžiagų apykaita gali normalizuotis.

Druskos kiekio kontrolė mityboje – natrio perteklius skatina vandens sulaikymą, todėl verta riboti stipriai apdorotus produktus ir sūrius patiekalus. Dažnai tai duoda greitą, pastebimą efektą: pasišalinus skysčių pertekliui sumažėja sunkumo jausmas.

Fizinis aktyvumas – judėjimas skatina kraujotaką ir padeda limfinei sistemai efektyviau šalinti skysčius. Būklę gali pagerinti net paprastas pasivaikščiojimas ar lengvi pratimai, ypač jei daug laiko praleidžiama sėdint.

Kojų ar kitų patinusių vietų pakėlimas aukščiau širdies lygio – tai skatina natūralų skysčių nutekėjimą ir mažina spaudimą kraujagyslėse. Šis būdas ypač naudingas po ilgos dienos ar fizinio krūvio.

Šalti kompresai – jie sutraukia kraujagysles ir mažina uždegimą, todėl tinimas gali atslūgti greičiau. Kai kuriais atvejais naudinga kaitalioti šaltą ir šiltą vandenį – tai gali pagerinti kraujotaką.

Mitybos korekcijos – kalio gausūs produktai, ypač daržovės ir vaisiai, padeda reguliuoti skysčių pusiausvyrą. Taip pat gali praversti lengvas masažas, skatinantis kraujotaką ir mažinantis skysčių sąstovį.

Miego kokybė ir streso lygis – miego trūkumas ar nuolatinė įtampa gali išbalansuoti hormonus, o tai neretai susiję su skysčių sulaikymu. Reguliarus poilsis ir ramesnis dienos režimas padeda organizmui veikti efektyviau ir lengviau atsikratyti skysčių pertekliaus.

Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau rašė, kaip be vaistų palaikyti kepenų funkciją.

Pasaulyje sparčiai plinta nauja Covid-19 atmaina „Cikada“. Teigiama, kad šis virusas gali ilgiau išlikti „miego“ būsenoje, o jo mutacijos esą gali padėti iš dalies apeiti imuninę apsaugą.

Farmacininkas Paul Barry aiškino, kad šis variantas gali turėti daugiau nei 70 genetinių modifikacijų. Dėl to imuninė sistema kai kuriais atvejais gali ne iš karto atpažinti infekciją, o tai sudaro sąlygas atmainai plisti greičiau, rašo „Express“.

Specialistas įvardijo klasikinius Covid-19 simptomus:

aukšta temperatūra arba šaltkrėtis,

nuolatinis kosulys,

uoslės ar skonio praradimas arba pokyčiai,

dusulys,

nuovargis ar išsekimas,

kūno skausmai,

galvos skausmas,

gerklės skausmas,

užgulta nosis arba sloga,

apetito sumažėjimas,

viduriavimas,

blogos savijautos ar ligos pojūtis.

Anksčiau JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) kaip vienus iš galimų „Cikados“ sukeltos infekcijos požymių buvo minėję ir virškinimo sistemos sutrikimus, pavyzdžiui, pykinimą arba viduriavimą.

Specialistai pabrėžia, kad virusams įprasta mutuoti ir keistis. Tačiau šiuo metu nėra įrodymų, jog „Cikada“ sukeltų sunkesnę ligos eigą nei ankstesnės atmainos. Apsisaugoti nuo Covid-19, pasak ekspertų, padeda vakcinacija. Nors vakcinos nėra specialiai pritaikytos šiam konkrečiam variantui, jos vis tiek laikomos viena veiksmingiausių apsaugos priemonių.

Taip pat primenama, kad portalas „Komentarai“ anksčiau rašė apie tyrimus, kuriuose teigiama: Covid-19 persirgusiems žmonėms gali būti didesnė rizika susirgti viena iš vėžio formų. Tyrėjai nurodė, jog sunkia Covid-19 forma persirgusių asmenų rizika buvo 24 proc. didesnė.

Stipri juodoji arbata neretai pakeičia rytinę kavą, tačiau jos poveikis organizmui yra gerokai sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Dietologai paaiškina, kaip saldi ir nesaldi šio gėrimo versijos veikia arterinį kraujospūdį ir savijautą.

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

Juodojoje arbatoje yra teino – kofeino rūšies, kuri veikia švelniau, tačiau ilgiau nei kavoje esantis kofeinas. Kartu su taninais jis gali laikinai susiaurinti kraujagysles ir šiek tiek pagreitinti širdies darbą. Žmonėms, kurių kraujospūdis žemas ir kurie rytais jaučia vangumą, tai gali būti naudinga: arbata padeda prabusti ir sumažina galvos skausmą. Vis dėlto tiems, kurių rodikliai dažnai viršija 140/90, stiprus gėrimas gali išprovokuoti pavojingą kraujospūdžio šuolį.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti cukrui. Įdėjus saldiklių, pasikeičia arbatos glikeminis indeksas ir greitėja teino pasisavinimas. Gliukozė greitai patenka į kraują, skatina insulino išsiskyrimą, o tai gali lemti staigų ir sunkiai prognozuojamą kraujospūdžio padidėjimą. Nesaldi arbata rodiklius pakelia tolygiau ir trumpam, o saldi gali sukelti tikrą „smūgį“ kraujagyslėms.

Gryna juodoji arbata yra turtinga flavonoidų – antioksidantų, kurie stiprina kraujagysles ir gerina jų reakciją į aplinkos pokyčius. Reguliarus 2–3 puodelių nesaldžios arbatos vartojimas kasdien gali prisidėti prie „blogojo“ cholesterolio mažinimo ir ilgainiui turėti teigiamą poveikį net žmonėms, turintiems hipertenziją.

Svarbi ir gėrimo temperatūra. Per karšta arbata iš pradžių išplečia, o vėliau staigiai susiaurina stemplės ir krūtinės srities kraujagysles, todėl kraujospūdis gali padidėti. Saugiausia arbatos temperatūra – 55–60 °C.

Taip pat yra rimtų ribojimų: po 18:00 stiprios arbatos gerti nerekomenduojama. Teinas pasišalina lėtai, todėl net ir nejaučiant ryškaus žvalumo nervų sistema gali išlikti sujaudinta – tai trikdo miegą ir natūralius miego ciklus.

Padidėjęs cholesterolio kiekis neigiamai veikia sveikatą – didina širdies ligų ir kitų kraujotakos komplikacijų riziką.

Produktai. Iliustracinė nuotrauka

Kardiologai iš „British Heart Foundation“ (BHF) išskyrė produktus, kurie gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį. Specialistai pabrėžia, kad padidėjęs „blogojo“ cholesterolio lygis gali lemti riebalinių sankaupų susidarymą arterijų sienelėse – vadinamųjų plokštelių. Laikui bėgant jos gali sukietėti ir susiaurinti arterijas, taip apribodamos kraujotaką. Tokia būklė didina širdies smūgio ar insulto riziką.

Avižos – avižų vartojimas gali padėti sumažinti cholesterolio lygį. Avižose gausu tirpiosios skaidulos beta gliukano, kuris laikomas svarbiausiu jų cholesterolį mažinančiu komponentu. Patekęs į virškinamąjį traktą beta gliukanas sudaro gelio pavidalo masę, kuri „suriša“ tulžies rūgštis (jos susijusios su cholesteroliu) ir padeda mažinti jų įsisavinimą į kraują.

Augaliniai steroliai ir stanoliai – kai kurie produktai, pavyzdžiui, pienas ar jogurtai, būna papildyti augaliniais steroliais ir stanoliais, kurie taip pat gali prisidėti prie mažesnio cholesterolio. Tyrimai rodo, kad kasdien suvartojant iki 3,3 g fitosterolių, „blogojo“ cholesterolio kiekis per maždaug keturias savaites gali palaipsniui sumažėti 6–12 proc. Nedideli fitosterolių kiekiai natūraliai randami įvairiuose augaliniuose produktuose: vaisiuose, daržovėse, augaliniuose aliejuose, riešutuose ir grūduose.

Sveiką cholesterolio lygį kraujyje palaikyti padeda ir nesočiosios riebalų rūgštys, kurių yra augaliniuose aliejuose, riešutuose, sėklose, avokaduose bei riebioje žuvyje.

Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau rašė apie paplitusį įprotį, kuris siejamas su padidėjusiu cholesterolio lygiu.

Ančiuviai, kuriuos daugelis nuvertina dėl jų mažo dydžio, iš tiesų gali būti vienas naudingiausių produktų širdžiai – net ir konservuoti.

Nedidelė žuvis laikoma tikru supermaistu: joje yra minimaliai gyvsidabrio ir daug vertingų maistinių medžiagų.

Žuvies konservai išlieka vienu patogiausių pasirinkimų greitam užkandžiui, o dažniausiai žmonės renkasi tuną. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad kalbant apie naudą organizmui tai ne visada geriausias variantas. Naudingesnė ir dažnai ekonomiškesnė alternatyva – ančiuviai, dar vadinami europiniais ančiuviais, kurių sudėtis laikoma turtingesne ir saugesne.

Pagrindinis šios žuvies privalumas – didelis omega-3 riebalų rūgščių kiekis ir tuo pačiu mažas gyvsidabrio lygis. JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) vertinimu, ančiuviai priskiriami kategorijai „geriausias pasirinkimas“ būtent dėl itin mažo kenksmingų medžiagų kiekio.

Specialistai tai aiškina paprastai: smulkios žuvys gyvena trumpiau ir yra žemiau mitybos grandinėje, todėl toksinų sukaupia mažiau nei dideli plėšrūnai, įskaitant tuną. Dėl šios priežasties ančiuviai laikomi saugesni reguliariam vartojimui.

Ne mažiau svarbi ir jų maistinė vertė. Tyrimai rodo, kad ančiuviuose gali būti apie 17,65–20,24 proc. baltymų ir 5,29–14,51 proc. riebalų. Šie riebalai vertingi dėl omega-3 rūgščių, kurios palaiko širdies, kraujagyslių ir smegenų veiklą.

Ypatingą vaidmenį atlieka eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR) rūgštys. Jos siejamos su mažesniu uždegiminių procesų aktyvumu organizme, geresne kraujagyslių būkle ir galimai mažesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

Dar vienas ančiuvių privalumas – universalumas. Jų nereikia gaminti: pakanka atidaryti skardinę ir žuvį įdėti į salotas, makaronus, sumuštinius ar kitus patiekalus. Dėl to šis produktas patogus kasdienėje mityboje.

Vis dėlto gydytojai atkreipia dėmesį į vieną niuansą: ančiuviuose neretai būna daug druskos. Žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį arba ribojantiems natrio vartojimą, rekomenduojama atidžiai skaityti sudėtį ir kontroliuoti porcijų dydį.

Nepaisant to, ekspertai sutaria: ančiuviai yra vienas geriausių pasirinkimų reguliariai vartojamai žuviai, ypač kai svarbu suderinti naudą, prieinamumą ir saugumą.