Category: Sveikata

Kraujas atlieka itin svarbų vaidmenį žmogaus organizme: jis perneša deguonį, maistines medžiagas ir hormonus į visus organus. Kai organizmas patiria didesnį toksinų krūvį, tai gali pasireikšti nuovargiu, odos problemomis, galvos skausmais ar silpnesniu imunitetu.

Natūralūs organizmo „apsivalymo“ būdai padeda palaikyti kepenų, inkstų ir limfinės sistemos veiklą nenaudojant medikamentų. Norint padėti organizmui, verta į mitybą įtraukti naudingų produktų, peržiūrėti kasdienius įpročius ir prireikus koreguoti gyvenimo būdą.

Štai kas dažniausiai įvardijama kaip palankūs pasirinkimai:

Česnakas – pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir gali padėti kepenims šalinti toksinus.

Žalumynai (špinatai, petražolės, krapai) – gausūs chlorofilo, kuris siejamas su detoksikacijos procesų palaikymu.

Citrusiniai vaisiai – turi vitamino C, kuris prisideda prie imuninės sistemos veiklos ir padeda organizmui kovoti su žalingu poveikiu.

Burokėliai – siejami su kepenų veiklos skatinimu ir kraujotakos gerinimu.

Vanduo – pakankamas skysčių kiekis padeda inkstams efektyviau šalinti apykaitos produktus.

Pienės – tradiciškai vartojamos kepenų ir inkstų veiklai palaikyti.

Dilgėlės – gausios geležies ir neretai siejamos su kraujo sudėties gerinimu.

Imbieras – gali skatinti kraujotaką ir pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis.

Ciberžolė – joje esantis kurkuminas siejamas su uždegimo mažinimu ir detoksikacijos procesų palaikymu.

Žalioji arbata – antioksidantai padeda kovoti su žalingomis medžiagomis ir oksidaciniu stresu.

Ne mažiau svarbūs ir kasdieniai įpročiai:

Fizinis aktyvumas – reguliarus judėjimas skatina kraujotaką ir limfinės sistemos veiklą.

Kokybiškas miegas – poilsis padeda organizmui atsinaujinti ir efektyviau atlikti regeneracijos procesus.

Alkoholio ir rūkymo atsisakymas – šie įpročiai didina kepenų apkrovą ir gali trikdyti natūralius organizmo „valymo“ procesus.

Streso mažinimas – meditacija ir kvėpavimo praktikos gali padėti stabilizuoti savijautą ir hormonų balansą.

Keletas paprastų idėjų, kurias galima pritaikyti kasdien:

Rytą pradėkite nuo stiklinės šilto vandens su citrina.

Į kiekvieną valgymą įtraukite daugiau daržovių ir žalumynų.

Gaminant naudokite prieskonius, pavyzdžiui, ciberžolę ir imbierą.

Gerkite žolelių arbatas, kurios tradiciškai vartojamos kepenų ir inkstų veiklai palaikyti.

Braškės – ne tik gardi uoga, bet ir vertingas organizmui naudingų medžiagų šaltinis. Dėl mažo kaloringumo, vitaminų ir mineralų gausos jos gali tapti svarbia kasdienės mitybos dalimi, padedančia palaikyti gerą savijautą.

Šios uogos siejamos su įvairiomis naudingomis savybėmis. Teigiama, kad braškės gali prisidėti prie cholesterolio mažinimo ir padėti stabilizuoti kraujospūdį. Taip pat jos gali padėti palaikyti normalesnį cukraus kiekį kraujyje, o tai svarbu siekiant mažinti nutukimo ir 2 tipo diabeto riziką.

Braškėse gausu vitamino C – stipraus antioksidanto, svarbaus imunitetui ir odos būklei. Be to, jose yra mangano, folio rūgšties, kalio, taip pat geležies, magnio ir fosforo. Šios medžiagos reikalingos normaliai organizmo veiklai, įskaitant širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemų funkcijas.

Tyrimai rodo, kad reguliarus braškių vartojimas gali mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Manoma, jog jos gali padėti gerinti „gerojo“ cholesterolio rodiklius, palaikyti stabilesnį kraujospūdį ir daryti įtaką trombocitų funkcijai, taip prisidedant prie trombų susidarymo rizikos mažinimo. Taip pat braškės gali lėtinti cukraus pasisavinimą po angliavandenių gausaus maisto, todėl mažėja staigių insulino šuolių tikimybė.

Vis dėlto braškės tinka ne visiems. Žmonėms, sergantiems lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis, pavyzdžiui, gastritu ar opalige, jų reikėtų vartoti atsargiai ir saikingai. Sveikiems žmonėms dažniausiai nurodoma įprasta norma – iki 200 gramų per dieną.

Taip pat svarbu įvertinti alergijų riziką: braškės gali sukelti niežulį, tinimą, o sunkesniais atvejais – ir kvėpavimo sutrikimus. Ypač atsargiai jas reikėtų duoti vaikams, vartoti nėščiosioms bei žmonėms, turintiems skydliaukės funkcijos sutrikimų, nes braškėse gali būti goitrogenų.

Neturint kontraindikacijų, braškės gali būti puikus būdas papildyti mitybą naudingomis medžiagomis ir prisidėti prie geresnės sveikatos. Svarbiausia – saikas, kad būtų išvengta galimų nepageidaujamų reakcijų.

Portalas „Komentarai“ anksčiau rašė, kad dažni peršalimai gali paversti kasdienybę nuolatine kova dėl sveikatos. Kai žmogus serga nuolat, gali atrodyti, kad dienos praeina gydantis, o ne gyvenant visavertį gyvenimą. Aiškindama, kodėl taip nutinka ir kaip stiprinti imunitetą, šeimos gydytoja Neha Vyas iš „Cleveland Clinic“ įvardijo pagrindines priežastis ir pateikė patarimų, kaip gerinti sveikatą.

Dažnos peršalimo ligos gali paversti kasdienybę nuolatine kova dėl sveikatos. Kai žmogus serga vis iš naujo, atrodo, kad gyvenimas sukasi apie vaistus, o ne apie įprastus planus ir veiklas. Norint suprasti, kodėl taip nutinka ir kaip sustiprinti imunitetą, šeimos gydytoja Neha Vyas iš „Cleveland Clinic“ išskiria pagrindines priežastis ir pateikia praktinių patarimų.

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

Imuninė sistema yra sudėtingas mechanizmas, sudarytas iš organų, ląstelių ir kitų komponentų. Ji saugo organizmą nuo mikrobų ir virusų. Kai imunitetas atpažįsta virusą, pradedami gaminti antikūnai – specializuoti baltymai, kurie prisijungia prie viruso ir „pažymi“ jį sunaikinimui.

Specialistės teigimu, dažniausiai pasikartojančias ligas lemia keli pagrindiniai veiksniai.

Stresas gali turėti tiesioginę įtaką organizmo atsparumui. Trumpalaikis stresas kartais net suaktyvina imuninį atsaką, tačiau ilgalaikė įtampa mažina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis. Be to, nuolatinis stresas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos ir kitų rimtų sutrikimų rizika, taip pat gali paaštrinti esamas sveikatos problemas, pavyzdžiui, egzemą ar opas.

Reikšmės turi ir amžius bei gyvenimo būdas. Senstant imuninė sistema silpnėja, tačiau kai kurie įpročiai gali pastebimai pagerinti savijautą. Mažas fizinis aktyvumas, prasta mityba ir per dažnas psichoaktyvių medžiagų vartojimas didina riziką dažniau sirgti. Dėl to svarbu judėti, maitintis subalansuotai ir vengti žalingų įpročių.

Dar vienas dažnas veiksnys – mikrobų plitimas. Vaikai serga dažniau, nes ne visada laikosi higienos taisyklių. Infekcijos lengvai perduodamos ir viešajame transporte, taip pat keliaujant lėktuvu.

Gydytoja atkreipia dėmesį ir į burnos higieną. Burnos ertmėje gyvena daugybė bakterijų, o jos būklė daro įtaką bendrai sveikatai. Nereguliarus dantų valymas ir prasta higiena gali prisidėti prie infekcijų ir rimtesnių sutrikimų. Reguliari burnos priežiūra ir vizitai pas odontologą gali padėti sumažinti susirgimų riziką.

Imunitetą silpninti gali ir autoimuninės ligos. Tokiais atvejais imuninė sistema puola paties organizmo ląsteles, o gydymas dažnai apima steroidinius vaistus, kurie slopina natūralų imuninės sistemos aktyvumą.

Norint rečiau sirgti, gydytoja rekomenduoja pradėti nuo bazinių dalykų:

Mažinkite stresą. Kasdieniai būdai nusiraminti ir atgauti pusiausvyrą gali pagerinti imuninį atsaką.

Puoselėkite sveikus įpročius. Subalansuota mityba, reguliarus judėjimas ir pakankamas miegas yra sveikatos pagrindas.

Rūpinkitės burnos ertme. Reguliarus dantų valymas, tarpdančių priežiūra ir odontologo konsultacijos gali reikšmingai sumažinti ligų riziką.

Laikykitės higienos. Dažniau plaukite rankas ir laikykitės pagrindinių higienos taisyklių, kad sumažintumėte mikrobų plitimą.

Imuniteto stiprinimas – kompleksinis procesas, reikalaujantis dėmesio gyvenimo būdui ir nuolatinės sveikatos stebėsenos. Jei kyla klausimų ar vargina dažni susirgimai, verta pasitarti su gydytoju ir gauti individualias rekomendacijas.

Kaip anksčiau rašė „Komentarai“, nors dietologai dažnai rekomenduoja avižinę košę kaip naudingus pusryčius, pastaruoju metu jos nauda kelia diskusijų socialiniuose tinkluose. „BBC Food“ vaizdo įraše buvo svarstoma, ar avižos iš tiesų yra tokios naudingos sveikatai.