CP v2

Category: Sveikata

  • Saulėje fiksuojama žybsnių serija: balandžio 29 dieną Žemei prognozuojama G1–G2 magnetinė audra

    Pastarosiomis dienomis Saulėje fiksuojamas padidėjęs aktyvumas: užregistruota kelių žybsnių serija, o dalis jų gali paveikti Žemės magnetosferą. Prognozuojama, kad balandžio 29 dieną gali prasidėti nauja geomagnetinė audra, kuri nuo silpnesnio lygio gali sustiprėti iki vidutinio.

    Europos ir JAV kosminių orų stebėjimo centrai tokiais atvejais vertina, ar po žybsnių įvyko vainikinės masės išmetimas. Būtent jis, pasiekęs Žemę, dažniausiai sukelia ryškesnes magnetines audras, tačiau prognozėse neretai lieka neapibrėžtumo dėl stebėjimų spragų ir dalelių srauto krypties.

    Pagal NOAA naudojamą skalę, G1 laikoma nedidele geomagnetine audra, o G2 priskiriama vidutinėms. Praktikoje tai reiškia, kad gali pasitaikyti trumpalaikių radijo ryšio sutrikimų aukštesniuose dažniuose, paklaidų palydovinėje navigacijoje ir padidėjusios apkrovos elektros tinklams aukštesnėse platumose.

    Prognozėse nurodoma, kad balandžio 29 dieną audra gali startuoti G1 lygiu, o balandžio 30 dieną kai kuriais laikotarpiais sustiprėti iki G2. Tiksli trukmė ir pikas paprastai patikslinami likus kelioms valandoms, kai matomas realus Saulės vėjo greitis, tankis ir magnetinio lauko kryptis.

    Be žybsnių, papildomą poveikį dažnai sustiprina koroninės skylės, iš kurių į kosmosą veržiasi greitesnis Saulės vėjas. Jei tokia sritis tuo metu pasisuka Žemės kryptimi, greitesnis dalelių srautas gali sukelti ilgesnį, bet paprastai ne patį ekstremaliausią geomagnetinį suaktyvėjimą.

    Būtent dėl kelių sutampančių veiksnių prognozėse ir minimas laikotarpis balandžio 29–30 dienomis. Specialistai pabrėžia, kad realus poveikis priklausys nuo to, ar į Žemę bus nukreiptas pakankamai stiprus ir tinkamos krypties Saulės magnetinis laukas.

    Didžiausią praktinę reikšmę magnetinės audros turi aviacijai poliariniais maršrutais, palydovinei navigacijai, radijo ryšiui ir energetikos infrastruktūrai. Daliai žmonių audrų metu subjektyviai gali prastėti savijauta, nors tiesioginis priežastinis ryšys moksliškai vertinamas atsargiai ir priklauso nuo individualių veiksnių.

    Gyventojams dažniausiai rekomenduojama sekti oficialius kosminių orų atnaujinimus ir kritinių paslaugų pranešimus, o įmonėms, kurioms svarbus ryšys ar navigacija, numatyti atsarginius scenarijus. Jei geomagnetinis aktyvumas bus didesnis, gali išaugti šiaurės pašvaisčių tikimybė ir žemesnėse platumose, tačiau tai visada priklauso nuo konkrečių sąlygų.

  • Šaukštas pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus kasdien: ką tai gali pakeisti kraujospūdžiui

    Pirmo spaudimo alyvuogių aliejus dažnai siejamas su Viduržemio jūros mityba ir širdies sveikata, o naujesnės apžvalgos rodo, kad jis gali prisidėti ir prie kraujospūdžio mažinimo. Vis dėlto specialistai pabrėžia: poveikis labiausiai tikėtinas tada, kai aliejus tampa bendro mitybos ir gyvenimo būdo dalimi, o ne vienkartiniu „triuku“.

    Pagrindinė priežastis, kodėl alyvuogių aliejus siejamas su palankesniais rodikliais, yra jo sudėtis. Jame gausu mononesočiųjų riebalų, kurie pakeitus sočiuosius riebalus gali padėti gerinti lipidų profilį ir mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį, o tai ilgainiui mažina kraujagyslių apkrovą.

    Dietologai ir mokslinių apžvalgų autoriai atkreipia dėmesį, kad kraujospūdžiui palankesnis poveikis dažniau siejamas būtent su pirmo spaudimo Extra Virgin alyvuogių aliejumi. Jis paprastai išgaunamas mechaniškai, nenaudojant aukštos temperatūros ar cheminių tirpiklių, todėl geriau išsaugo biologiškai aktyvias medžiagas.

    Ypač svarbūs polifenoliai, kurie veikia kaip antioksidantai ir gali prisidėti prie mažesnio oksidacinio streso bei uždegiminių procesų. Tyrimuose taip pat aptariamas galimas teigiamas poveikis endotelio funkcijai, tai yra vidiniam kraujagyslių sluoksniui, nuo kurio priklauso, kaip efektyviai kraujagyslės geba atsipalaiduoti ir plėstis.

    Gydytojai ir mitybos specialistai pabrėžia, kad alyvuogių aliejus nėra greito poveikio priemonė. Klinikiniai tyrimai dažniau rodo nedidelį, bet statistiškai reikšmingą kraujospūdžio sumažėjimą po kelių savaičių nuoseklaus vartojimo, ypač kai kartu gerinama bendra mitybos kokybė.

    Praktiškai tai reiškia, kad vien šaukštas per dieną nebūtinai kompensuos perteklinį druskos kiekį, mažą fizinį aktyvumą ar nuolatinį stresą. Kraujospūdis jautriai reaguoja į visumą: kūno masę, miego kokybę, alkoholio vartojimą, rūkymą ir kitus veiksnius.

    Dažniausiai rekomenduojama alyvuogių aliejų naudoti kaip riebalų šaltinį, pakeičiant juo sočiuosius riebalus, pavyzdžiui, sviestą. Patogus būdas yra gardinti salotas, daržovių patiekalus ar jau paruoštas sriubas, kai nereikia ilgo kaitinimo.

    Renkantis produktą verta atkreipti dėmesį į tamsaus stiklo pakuotę ir galiojimo bei derliaus datas, nes šviesa ir ilgas laikymas mažina kai kurių junginių stabilumą. Taip pat svarbu laikyti aliejų vėsiau ir toliau nuo tiesioginių saulės spindulių.

    Jei kraujospūdis padidėjęs ar diagnozuota hipertenzija, mitybos pokyčiai gali būti naudingi, tačiau jie neturėtų pakeisti gydytojo paskirtų vaistų. Staigus vaistų nutraukimas ar „natūralių“ alternatyvų paieška be priežiūros gali būti pavojinga.

    Jeigu namuose matuojamas kraujospūdis dažnai viršija įprastas ribas arba atsiranda simptomų, tokių kaip galvos skausmas, dusulys ar krūtinės skausmas, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Alyvuogių aliejus gali būti viena iš kasdienių, pagrįstų priemonių, bet saugiausia, kai ji derinama su individualiu gydymo planu.

  • Prie Žemės artėja G2 lygio magnetinė audra: kada prasidės suaktyvėjimas ir ko tikėtis

    Artimiausiomis dienomis Žemę gali pasiekti sustiprėjęs Saulės vėjo srautas, dėl kurio prognozuojama magnetinė audra. Pagal kosminių orų stebėseną, suaktyvėjimas gali prasidėti balandžio 30 dieną ir tęstis į gegužės pradžią.

    Šiuo metu geomagnetinė aplinka išlieka gana rami, nes Saulės vėjo greitis buvo grįžęs į įprastą foninį lygį. Vis dėlto situacija gali greitai pasikeisti, kai į Žemės magnetosferą atsirems greitesnis srautas iš vadinamosios vainikinės skylės.

    G skalė apibūdina geomagnetinių audrų stiprumą nuo G1 iki G5, kur G2 laikoma vidutinio stiprumo. Tokios audros dažniausiai sukelia nedidelius elektros tinklų ir radijo ryšio svyravimus, o šiaurės pašvaistę gali padaryti matomesnę toliau į pietus nei įprastai.

    Praktikoje daugumai žmonių didžiausias pokytis būna ryšio kokybė: kartais nukenčia aukšto dažnio radijo ryšys, gali būti trumpalaikių trikdžių palydovinėse sistemose. Kosminių orų prognozėse taip pat akcentuojama, kad poveikis priklauso nuo to, kaip tiksliai orientuotas magnetinis laukas Saulės vėjyje, todėl tikslus stiprumas neretai patikslinamas jau prasidėjus reiškiniui.

    Prognozė siejama su greitesniu Saulės vėjo srautu, kuris paprastai susiformuoja virš vainikinės skylės ir vėliau pasiekia Žemę. Būtent tokie srautai dažnai sukelia G1–G2 lygio geomagnetinius sutrikimus, ypač jei sąveika su Žemės magnetiniu lauku būna palanki audrai stiprėti.

    Be to, pastarosiomis dienomis fiksuotas padidėjęs Saulės aktyvumas, įskaitant žybsnius ir vainikinės masės išmetimus. Ne visuomet aišku, ar išmesta plazma juda Žemės kryptimi, tačiau jei dalis jos vis dėlto nukreipta į mūsų planetą, ji gali sustiprinti prognozuojamą audrą arba prailginti aktyvesnį laikotarpį.

    Dažniausiai magnetinės audros yra įprasta kosminių orų dalis, tačiau jautresnės sritys yra palydovinė navigacija, aviacija poliariniais maršrutais ir elektros tinklų valdymas. Organizacijos, atsakingos už infrastruktūrą, paprastai remiasi operatyvinėmis prognozėmis ir stebėjimais realiu laiku.

    Gyventojams svarbiausia sekti atnaujintas prognozes, nes G2 lygio audra gali sustiprėti arba susilpnėti priklausomai nuo Saulės vėjo parametrų. Jei geomagnetinis aktyvumas išaugtų, geresnės sąlygos pašvaistei atsirastų tamsiu paros metu, ypač vietose, kur mažesnė šviesos tarša.

  • Tavo tikras amžius slypi kraujyje: mokslininkai rado testą, kuris gali įspėti apie ligas

    Tavo tikras amžius slypi kraujyje: mokslininkai rado testą, kuris gali įspėti apie ligas

    Biologinis amžius ilgą laiką atrodė miglota sąvoka, tačiau nauji tyrimai rodo, kad jį galima įvertinti gana tiksliai pagal kraują. Mokslininkai sukūrė vadinamąjį proteominį laikrodį, paremtą 204 kraujyje aptinkamų baltymų analize.

    Šie baltymai atspindi organizme vykstančius procesus, susijusius su uždegimu, imunitetu, audinių atsinaujinimu ir medžiagų apykaita. Jų kiekiai kinta su amžiumi, bet taip pat reaguoja į gyvenimo būdą, lėtines ligas, miegą, mitybą ir fizinį aktyvumą.

    Taip susidaro individualus senėjimo profilis, kuris kai kuriais atvejais informatyvesnis už gimimo datą. Dėl to du vienodo amžiaus žmonės gali turėti labai skirtingą biologinį amžių ir skirtingas sveikatos rizikas.

    Ką gali pasakyti 204 baltymų profilis

    Tyrimų duomenimis, biologinis amžius neretai prasilenkia su chronologiniu: vienų organizmas sensta greičiau, kitų lėčiau. Šis skirtumas svarbus prevencijai, nes leidžia anksčiau pastebėti padidėjusią riziką, dar neatsiradus akivaizdiems simptomams.

    Metodas buvo tikrinamas pasitelkiant didelę duomenų bazę, apėmusią daugiau nei 45 000 žmonių. Analizė parodė, kad baltymų „parašas“ gali gana tiksliai atspindėti senėjimo tempą ir siejasi su ilgalaikėmis sveikatos baigtimis.

    Kitaip tariant, kraujo baltymų profilis gali signalizuoti, kad organizmas funkcionuoja tarsi vyresnio žmogaus, net jei pagal dokumentus amžius dar nedidelis. Tai padeda paaiškinti, kodėl dalis žmonių anksčiau susiduria su problemomis, būdingomis vyresniam amžiui.

    Lėtinės ligos senėjimą gali paspartinti

    Vienas ryškiausių tyrėjų akcentų yra tai, kaip stipriai lėtinės būklės susijusios su paspartėjusiu biologiniu senėjimu. Tokios ligos kaip cukrinis diabetas, kepenų pažeidimai, onkologiniai susirgimai ar neurodegeneracinės ligos dažnai siejamos su ilgalaikiu uždegimu ir medžiagų apykaitos pokyčiais.

    Tai nereiškia, kad vienas tyrimas nustatys diagnozę, tačiau gali tapti papildomu signalu, jog verta tiksliau įvertinti riziką ir koreguoti prevenciją. Praktikoje tokie įrankiai galėtų padėti personalizuoti rekomendacijas, pavyzdžiui, dėl mitybos, fizinio krūvio ar miego režimo.

    Tuo pačiu mokslininkai pabrėžia, kad senėjimas nėra visiškai linijinis procesas. Tam tikrais gyvenimo etapais jis gali pagreitėti ar sulėtėti, o tai atsispindi biologiniuose žymenyse, įskaitant kraujo baltymų pokyčius.

    Kada toks testas galėtų tapti kasdienybe

    Nors dabartinis modelis remiasi daugiau nei 200 baltymų analize, kuri kasdienėje praktikoje būtų sudėtinga ir brangi, kuriamos supaprastintos versijos. Tyrėjų tikslas yra sumažinti žymenų skaičių iki maždaug 20 svarbiausių, kad tyrimas būtų lengviau pritaikomas klinikose.

    Skirtingose populiacijose atlikti patikrinimai rodo, kad metodo rezultatai gali būti pakankamai pakartojami, tačiau prieš plačią taikyseną reikės daugiau validavimo ir aiškių klinikinių gairių. Taip pat svarbu užtikrinti, kad tokie testai būtų interpretuojami gydytojų, o ne vertinami kaip savidiagnostikos priemonė.

    Vis dėlto kryptis aiški: medicina sparčiai juda link personalizuotos prevencijos, kai svarbus ne vien amžius ar atskiri rodikliai, o visuminis biologinis organizmo vaizdas. Jei šie metodai pasitvirtins, atsakymas į klausimą, kiek iš tiesų „turi metų“ tavo kūnas, vis dažniau gali slypėti kraujo tyrimo rezultatuose.

  • Tyliai silpnėjantys kaulai: osteopenija gali paliesti iki 40 proc. suaugusiųjų – ką būtina žinoti

    Tyliai silpnėjantys kaulai: osteopenija gali paliesti iki 40 proc. suaugusiųjų – ką būtina žinoti

    Osteopenija – tai sumažėjęs kaulų mineralinis tankis, kuris ilgainiui didina lūžių riziką. Tyrimai rodo, kad su šia būkle gali susidurti iki 40 proc. suaugusiųjų, o dažnai ji nustatoma tik atsitiktinai, atlikus tyrimus.

    Problema ta, kad osteopenija paprastai nesukelia aiškių simptomų. Dėl to žmogus gali apie ją nežinoti metų metus, kol įvyksta vadinamasis mažos traumos lūžis, pavyzdžiui, paslydus ar griuvus iš savo ūgio.

    Kas vyksta kauluose?

    Kaulas yra nuolat atsinaujinantis audinys: vienos ląstelės jį ardo, kitos – formuoja. Jaunystėje šie procesai dažniausiai būna apylygiai, o didžiausias kaulų tankis paprastai pasiekiamas apie 20–30 gyvenimo metus.

    Vėliau, ypač senstant, kaulo irimas pradeda vyrauti prieš jo formavimąsi. Moterims reikšmingą įtaką daro menopauzė, nes sumažėjęs estrogenų kiekis silpnina natūralią kaulų apsaugą.

    Rizikos veiksniai, kuriuos žmonės nuvertina

    Be amžiaus ir hormoninių pokyčių, kaulų tankį spartina rūkymas, gausesnis alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas ir per mažas kūno svoris. Reikšminga ir mityba, ypač kai trūksta kalcio ar vitamino D, kuris padeda įsisavinti kalcį.

    Riziką didina ir kai kurios ligos bei gydymas, pavyzdžiui, ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas, taip pat sutrikimai, susiję su maistinių medžiagų įsisavinimu. Tokiais atvejais kaulų būklę verta vertinti anksčiau, nelaukiant vyresnio amžiaus.

    Kaip nustatoma ir ką reiškia rezultatai?

    Kaulų mineralinis tankis dažniausiai matuojamas DXA tyrimu – tai mažos apšvitos rentgeno metodas, padedantis įvertinti kaulų tvirtumą. Rezultatas pateikiamas T rodikliu, kuris lygina kaulų tankį su sveiko jauno suaugusiojo vidurkiu.

    Osteopenijai būdingas T rodiklis nuo minus 1,0 iki minus 2,5, o mažesnis nei minus 2,5 dažniausiai atitinka osteoporozės diagnostinę ribą. Gydytojai sprendimus paprastai priima įvertinę ne tik skaičių, bet ir bendrą lūžių riziką per artimiausius 10 metų.

    Gydymas ne visada reiškia vaistus: daugeliui pirmiausia rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai, mitybos korekcija, kalcio ir vitamino D užtikrinimas. Didelę reikšmę turi svorį išlaikančios veiklos, tokios kaip ėjimas, bėgimas, šokiai, taip pat jėgos pratimai, kurie stiprina ir kaulus, ir raumenis.

    Jei lūžių rizika didelė arba jau yra buvęs mažos traumos lūžis, gali būti skiriami vaistai, lėtinantys kaulo irimą. Specialistai pabrėžia, kad osteopenija neturėtų būti laikoma nekaltu radiniu – tai ankstyvas įspėjimas, kai dar įmanoma sustabdyti progresavimą.

  • Mokslininkai rado, kodėl dalis smegenų atsilaiko prieš Alzheimerį: lemia vienas baltymas

    Mokslininkai rado, kodėl dalis smegenų atsilaiko prieš Alzheimerį: lemia vienas baltymas

    Alzheimerio liga dažniausiai siejama su progresuojančiu atminties ir kitų pažintinių funkcijų silpnėjimu, tačiau daliai vyresnio amžiaus žmonių aptinkami būdingi ligos požymiai smegenyse nepasireiškia simptomais. Tyrėjai tokį reiškinį vadina besimptome Alzheimerio ligos forma, o jos priežastys iki šiol buvo neaiškios.

    Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkų komanda, pasitelkusi didelės apimties genetinių duomenų analizę ir eksperimentus su pelėmis, nustatė galimą molekulinį mechanizmą, kuris gali sieti Alzheimerio baltymų sankaupas su kognityviniu nuosmukiu. Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale Acta Neuropathologica Communications.

    Remiantis ankstesniais pomirtinių smegenų tyrimais, apie 20–30 proc. vyresnių suaugusiųjų gali turėti Alzheimerio ligai būdingas amiloido beta plokšteles ir tau baltymo sankaupas, bet gyvenime nepatirti ryškaus atminties ar mąstymo sutrikimo. Šis atsparumas laikomas vienu svarbiausių raktų ieškant prevencijos ir ankstyvos diagnostikos sprendimų.

    Komanda iš pradžių pritaikė DI paremtą analizę, kuri iš tūkstančių pomirtinių žmogaus smegenų mėginių genetinių ir molekulinių duomenų suformavo Alzheimerio ligai būdingą genų tinklo „piršto atspaudą“. Vėliau šis „piršto atspaudas“ buvo tikrinamas su laboratorinėmis pelėmis, įskaitant gyvūnus, kuriems išsivysto į Alzheimerį panaši patologija.

    Modeliavimas išskyrė baltymą chromograniną A kaip vieną svarbiausių šio tinklo „mazgų“. Kai tyrėjai išvedė peles, kurios neturėjo chromogranino A, gyvūnams vis tiek formavosi Alzheimerio ligai būdingos baltymų sankaupos, tačiau ryškių atminties ir mokymosi sutrikimų nebuvo arba jie buvo gerokai silpnesni.

    „Net kai smegenyse matomi aiškūs Alzheimerio ligos požymiai, dalis žmonių išlieka mintinai aštrūs“, – sakė Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkas Sushil Mahata.

    Tyrimas atkreipė dėmesį ir į lyčių skirtumus. Pasak autorių, patinams chromogranino A neturėjimas labiau siejosi su atsparumu simptomams, o patelėms fiksuota ir mažiau su liga susijusios smegenų pažaidos požymių, tačiau tiksli šio skirtumo priežastis kol kas neaiški.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai dar nėra tiesioginis pagrindas gydymui žmonėms, nes tyrimas remiasi modeliais ir biologinių žymenų analize. Vis dėlto atradimas stiprina hipotezę, jog kai kurie baltymai gali veikti kaip tarpinė grandis, sustiprinanti toksinį amiloido beta ir tau poveikį nervų ląstelėms, o jų reguliavimas ateityje galėtų tapti prevencinių strategijų kryptimi.

    Pastaraisiais metais Alzheimerio srityje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik ligą sukeliančioms grandims, bet ir natūraliems smegenų atsparumo mechanizmams. Lygiagrečiai sparčiai vystomi kraujo tyrimai, galintys aptikti su amiloidu ir tau susijusius žymenis dar prieš simptomus, o tai didina tikimybę, kad ateities prevencija bus paremta ankstyva rizikos įvertinimo ir individualizuotos intervencijos kombinacija.

    Tyrėjai taip pat nurodo interesų konfliktų svarbą: dalis autorių yra susiję su bendrove, kuri vysto chromogranino A krypties tyrimus. Dėl to, vertinant perspektyvas, ypač svarbūs nepriklausomi pakartotiniai tyrimai ir patvirtinimas žmonių klinikiniuose duomenyse.

  • Alus ir sveikata: BBC iškeltas „netikėtas“ vitaminas B6 skamba viliojančiai, bet yra niuansų

    Alus ir sveikata: BBC iškeltas „netikėtas“ vitaminas B6 skamba viliojančiai, bet yra niuansų

    Pastaruoju metu dalis žiniasklaidos publikacijų atgaivino teiginį, esą alus gali turėti netikėtą naudą sveikatai, nes jame randama vitamino B6. Tokia žinutė skamba patraukliai, tačiau mokslo duomenų kontekstas rodo, kad išvada dažnai pateikiama per plačiai.

    Viename moksliniame darbe, publikuotame leidinyje Journal of Agricultural and Food Chemistry, buvo vertintas vitamino B6 kiekis nealkoholiniame ir įprasto stiprumo aluje. Tyrėjai analizavo maistinę sudėtį, tačiau nevertino jokių realių sveikatos baigčių, tokių kaip atmintis, nuotaika ar neurologinė funkcija.

    Vitamino B6 organizmui reikia daugeliui procesų, įskaitant nervų sistemos veiklą ir kai kurių neuromediatorių sintezę. Vis dėlto pats faktas, kad produkte yra vitamino, dar nereiškia, kad jo vartojimas pagerins sveikatą, ypač jei kartu gaunama ir žalingų medžiagų.

    Tyrime minima, kad pusės litro porcija kai kurių alaus rūšių gali suteikti maždaug 13–16 proc. įprastos paros vitamino B6 normos. Tai nėra menkas kiekis, bet daugeliui žmonių vitamino B6 trūkumas nėra dažnas, o panašų ar didesnį kiekį lengva gauti su įprastu maistu.

    Vitamino B6 gausu bulvėse, avinžirniuose, pilno grūdo produktuose, mėsoje, žuvyje, kai kuriose daržovėse ir praturtintuose grūdų gaminiuose. Kitaip tariant, maistinių medžiagų požiūriu alus nėra būtinas, o alternatyvos leidžia išvengti alkoholio keliamos rizikos.

    Problema kyla tada, kai maistinės sudėties duomenys pradedami versti į teiginius apie smegenų ar bendrą sveikatos pagerėjimą. Jei nėra matuojamų klinikinių rodiklių, negalima tvirtinti, kad gėrimas gerina pažinimą ar apsaugo nuo ligų vien todėl, kad jame yra tam tikrų vitaminų.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad saugaus alkoholio vartojimo lygio nėra, o alkoholis siejamas su didesne įvairių vėžio formų, kepenų ligų ir kitų sveikatos sutrikimų rizika. Dėl to bet kokios tariamos naudos, paremtos vien maistinių medžiagų kiekiu, turi būti vertinamos ypač atsargiai.

    Dar vienas dažnai praleidžiamas niuansas yra porcijos dydis. Moksliniuose aprašymuose kartais minimi dideli kiekiai, net iki litro, tačiau reguliarus tokio kiekio vartojimas reikštų žymiai didesnę alkoholio dozę ir didesnę ilgalaikę žalą.

    Ši situacija primena ir ilgai gyvavusį pasakojimą apie tariamą nedidelio kiekio alkoholio naudą širdžiai, ypač kalbant apie raudonąjį vyną. Vėlesni tyrimai ir apžvalgos vis dažniau pabrėžia, kad stebėjimo tyrimuose matomos sąsajos gali būti paaiškinamos vadinamuoju sveiko vartotojo efektu.

    Sveiko vartotojo efektas reiškia, kad žmonės, kurie vartoja alkoholį saikingai, dažnai skiriasi nuo nevartojančiųjų kitais sveikatą lemiančiais veiksniais. Jie gali maitintis sveikiau, būti fiziškai aktyvesni, turėti geresnę prieigą prie sveikatos priežiūros, todėl klaidingai atrodo, kad „apsauginis“ veiksnys yra pats alkoholis.

    Apibendrinant, aluje iš tiesų gali būti tam tikrų maistinių medžiagų, įskaitant vitaminą B6, tačiau tai nėra pagrindas laikyti jį sveikatai naudingu produktu. Patikimiausia strategija yra reikalingus vitaminus gauti su subalansuota mityba, o alkoholį vertinti pirmiausia kaip rizikos veiksnį, o ne sveikatinimo priemonę.

  • DI iš medicininių įrašų gali iš anksto numatyti ADHD riziką vaikams: ką parodė 140 000 įrašų analizė

    DI iš medicininių įrašų gali iš anksto numatyti ADHD riziką vaikams: ką parodė 140 000 įrašų analizė

    Naujas tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas, analizuodamas įprastus elektroninius sveikatos įrašus, gali padėti pastebėti vaikus, kuriems vėliau gali būti diagnozuotas ADHD. Tokia atranka potencialiai leistų šeimoms ir gydytojams imtis veiksmų gerokai anksčiau nei įprastai.

    ADHD yra vienas dažniausių vaikų ir paauglių neuropsichikos sutrikimų, siejamas su dėmesio koncentracijos sunkumais, hiperaktyvumu ir impulsyvumu. Praktikoje dalis vaikų diagnozės laukia ilgai, o tai reiškia prarastą laiką ankstyvai pagalbai mokykloje ir namuose.

    Kaip veikia prognozavimo modelis

    Tyrėjai iš Duke Health analizavo daugiau nei 140 000 vaikų sveikatos įrašų ir mokė DI modelį atpažinti pasikartojančius signalus nuo gimimo iki ankstyvos vaikystės. Modelis ieškojo ne vieno požymio, o jų derinių, kurie medicininiuose duomenyse gali kauptis dar iki aiškios klinikinės ADHD išraiškos.

    Rezultatai parodė, kad modelis gana tiksliai įvertino riziką vaikams nuo penkerių metų. Tyrime taip pat teigiama, kad prognozės išliko nuoseklios skirtingose grupėse pagal lytį, rasę, etninę kilmę ir draudimo statusą, o tai svarbu vertinant galimą šališkumą.

    „Turime nepaprastai turtingą informacijos šaltinį elektroniniuose sveikatos įrašuose“, – sakė tyrimo autorius Eliott Hill.

    „Norėjome patikrinti, ar duomenyse paslėpti dėsningumai gali parodyti, kurie vaikai vėliau bus diagnozuoti, dar gerokai iki to momento, kai diagnozė paprastai nustatoma“, – teigė jis.

    Ar DI gali pakeisti gydytoją?

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad toks įrankis nėra skirtas diagnozuoti ar pakeisti specialistų vertinimą. Idėja yra atranka, kuri padėtų klinikoms ir šeimos gydytojams greičiau nukreipti vaikus išsamesniam įvertinimui, kai rizika yra didesnė.

    „Tai nėra DI gydytojas“, – sakė vyresnysis tyrimo autorius Matthew Engelhard.

    „Tai įrankis, padedantis klinikams sutelkti laiką ir išteklius, kad vaikai, kuriems reikia pagalbos, neliktų nuošalyje ir nelauktų atsakymų metų metus“, – pridūrė jis.

    Ką tai reikštų šeimoms ir mokykloms

    Ankstyvesnis rizikos atpažinimas gali reikšti greitesnę prieigą prie įrodymais grįstų priemonių: tėvų konsultacijų, elgesio intervencijų, mokymosi aplinkos pritaikymo ir, kai reikia, specialisto stebėsenos. Tyrėjai pažymi, kad laiku suteikta pagalba siejama su geresniais akademiniais ir socialiniais rezultatais.

    Praktinis iššūkis yra atsakingas tokio įrankio įdiegimas: reikėtų aiškių taisyklių, kaip pateikiamas rizikos įvertinimas, kaip jis aptariamas su tėvais ir kokie tolesni žingsniai siūlomi. Ne mažiau svarbūs duomenų privatumo ir saugumo klausimai, nes elektroniniai sveikatos įrašai yra itin jautrūs.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į diagnostikos nelygybę, ypač tarp mergaičių, kurioms dažniau pasireiškia mažiau pastebimi nedėmesingumo simptomai. Tokie modeliai, jei jie kuriami ir tikrinami atsakingai, galėtų padėti sumažinti praleistų atvejų skaičių, tačiau galutinį sprendimą vis tiek turi priimti gydytojas.

  • Sapnai nėra atsitiktiniai: tyrimas parodė du svarbiausius veiksnius, formuojančius jų turinį

    Sapnai nėra atsitiktiniai: tyrimas parodė du svarbiausius veiksnius, formuojančius jų turinį

    Įsitikinimas, kad sapnai tėra atsitiktinis nakties „filmas“, silpsta: naujas tyrimas rodo aiškias sąsajas tarp to, kaip mąstome dieną, ką išgyvename, ir ką matome miegodami. Mokslininkai pabrėžia, kad sapnų turinį gali nuspėti ne vienas, o keli matuojami veiksniai.

    Tyrimą atliko Italijos IMT aukštųjų studijų mokykla Luka, o rezultatai paskelbti žurnale „Communications Psychology“. Analizuota daugiau kaip 3 700 sapnų aprašymų, surinktų iš 287 dalyvių nuo 18 iki 70 metų.

    Kas labiausiai veikia sapnus?

    Per dvi savaites dalyviai fiksavo sapnus ir dienos patirtis, o tyrėjai rinko duomenis apie miego kokybę, kognityvinius įpročius, asmenybės bruožus ir psichologines ypatybes. Tuomet tekstai buvo vertinami pasitelkiant natūralios kalbos apdorojimo metodus ir DI įrankius.

    Tyrėjai nustatė, kad sapnų „logika“ dažnai atspindi asmens vidines savybes ir kasdienio gyvenimo kontekstą. Pavyzdžiui, žmonės, kuriems dieną būdingas šokinėjimas tarp nesusijusių minčių, dažniau aprašė ir labiau išsibarsčiusius, greitai besikeičiančius sapnus.

    Kitas svarbus veiksnys siejosi su požiūriu į pačius sapnus: tie, kurie linkę sapnams priskirti prasmę, dažniau patirdavo ryškius, įtraukiančius ir nuoseklesnius scenarijus. Tai leidžia manyti, kad sapnų intensyvumą ir vientisumą gali stiprinti ne vien įvykiai, bet ir žmogaus kognityviniai lūkesčiai.

    Dienos įvykiai sapnuose grįžta kitaip

    Tyrimas rodo, kad sapnai retai būna tiesioginė dienos „pakartojimo“ versija. Įprastos vietos ar situacijos, tokios kaip darbovietė, mokykla ar ligoninė, sapnuose dažniau persitvarko ir susimaišo į netikėtus, kartais siurrealistinius derinius.

    Ypatingą vaidmenį turėjo ir išoriniai sukrėtimai. Tyrėjai nurodo, kad per COVID-19 laikotarpį sapnai tapo intensyvesni ir dažniau sukosi apie apribojimus bei izoliaciją, o situacijai normalizuojantis šios temos palaipsniui silpo.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad sapnai nėra vien praeities patirčių atspindys, o dinamiškas procesas, kurį formuoja tai, kas esame, ir tai, ką išgyvename“, – sakė tyrimo autorė Valentina Elce.

    DI keičia sapnų tyrimus

    Autoriai pabrėžia, kad DI metodai gali suteikti naują impulsą sapnų tyrimams, nes leidžia nuosekliai analizuoti didelius sapnų pasakojimų kiekius. Natūralios kalbos apdorojimas gali priartinti automatizuotą vertinimą prie žmogaus ekspertų analizės ir atverti kelią platesniems tyrimams.

    Nors populiariojoje kultūroje vis dar gyvas mitas, kad sapnus esą gali nulemti konkretus vakaro užkandis, tyrėjai akcentuoja kitą išvadą: sapnų turinys labiau priklauso nuo asmenybės, mąstymo stiliaus ir realių patirčių. Kitaip tariant, nakties istorijas dažniausiai rašo ne lėkštė, o galva ir diena.

  • Starmeris išvengė parlamento tyrimo dėl Mandelsono paskyrimo JAV pasiuntiniu: balsai ir argumentai

    Starmeris išvengė parlamento tyrimo dėl Mandelsono paskyrimo JAV pasiuntiniu: balsai ir argumentai

    Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris antradienį išvengė parlamento tyrimo, kurio reikalavo opozicija dėl buvusio leiboristų politiko Peterio Mandelsono paskyrimo ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose. Bendruomenių Rūmai nepritarė siūlymui perduoti klausimą svarstyti tarpfrakciniam privilegijų komitetui, kuris nagrinėja galimus parlamento darbo taisyklių pažeidimus.

    Po daugiau kaip penkias valandas trukusių debatų prieš tyrimo pradėjimą balsavo 335 parlamentarai, už buvo 223. Tai reiškė 112 balsų daugumą 650 vietų parlamente, o opozicijos bandymas formaliai patikrinti premjero teiginius sustojo balsavimo stadijoje.

    Kas siūlyta tirti?

    Opozicijos konservatorių lyderė Kemi Badenoch tvirtino, kad premjero pasisakymai apie Mandelsono paskyrimo aplinkybes nebuvo tikslūs. Jos teigimu, matyti požymių, kad nebuvo laikytasi visų įprastų procedūrų, todėl premjeras turėjo sutikti, jog situaciją įvertintų parlamento komitetas.

    Pats Starmeris atmetė kaltinimus, esą jo biuras darė spaudimą Užsienio reikalų ministerijai, kad Mandelsono kandidatūra būtų patvirtinta nepaisant saugumo patikros rezultatų. Premjeras opozicijos iniciatyvą vadino politiniu manevru prieš artėjančius vietos rinkimus Anglijoje, Škotijoje ir Velse.

    Saugumo patikra ir atsakomybės klausimas

    Šioje istorijoje svarbiausia grandis yra saugumo patikros procesas, taikomas skiriant asmenis į jautrias pareigas, ypač tokias kaip ambasadoriaus postas Vašingtone. Buvęs aukšto rango diplomatas Philipas Bartonas parlamentarams sakė, kad neįprasta skelbti apie paskyrimą dar nebaigus visų patikrų, nes tai didina reputacines ir politines rizikas.

    Anksčiau šį mėnesį Starmeris atleido aukščiausio rango Užsienio reikalų ministerijos valstybės tarnautoją Olly Robbinsą, teigdamas, kad jis neinformavo ministro pirmininko ir kitų ministrų apie tai, jog Mandelsonas nebuvo praėjęs patikrų. Tai tapo vienu iš bandymų parodyti, kad Vyriausybė situacijoje ieško atsakomybės, tačiau kritikai pabrėžia, kad klausimų liko daugiau nei atsakymų.

    Skandalas, kuris neslūgsta

    Istoriją komplikuoja ir tai, kad Mandelsonas viešojoje erdvėje siejamas su pažintimis, kurios tapo jautrios po Jeffrey Epsteino bylos. Be to, pranešama, kad Jungtinės Karalystės policija atlieka tyrimą dėl įtarimų, susijusių su galimu netinkamu elgesiu einant pareigas praeityje, o pats Mandelsonas kaltinimus neigia.

    Premjero dauguma parlamente reiškė, kad siūlymui inicijuoti tyrimą iš anksto buvo sunku surinkti pakankamai balsų, nes valdančiosios Leiboristų partijos nariams nurodyta balsuoti prieš. Vis dėlto dalis leiboristų viešai nepritarė tokiai linijai, pabrėždami, kad skaidrumas būtų buvęs stipresnis signalas visuomenei.

    „Nurodymas balsuoti prieš tik sustiprino pasakojimą, kad yra ką slėpti“, – sakė parlamentarė Emma Lewell.

    Kitas Leiboristų partijos parlamentaras Brianas Leishmanas teigė, kad premjeras turėjo pats kreiptis į privilegijų komitetą, kad klausimas būtų uždarytas ne politiniu, o procedūriniu keliu. Vyriausybė tikina, kad balsavimas parlamente patvirtino jos poziciją, tačiau politinė žala, anot apžvalgininkų, priklausys nuo to, ar paaiškės naujų faktų apie paskyrimo procesą.