CP v2

Category: Sveikata

  • Kodėl svoris nekrenta net valgant sveikai: dietologai įvardijo 7 dažnas klaidas ir sprendimus

    Vien „sveikesnė“ mityba ne visada automatiškai reiškia mažėjantį svorį. Dietologai pabrėžia, kad rezultatus dažniausiai lemia ne atskiri produktai, o bendras energijos balansas, porcijų dydžiai ir kasdieniai įpročiai.

    Dažna kliūtis yra nepastebimai per didelis kalorijų kiekis, net jei renkamasi kokybiškas maistas. Kaloringi gali būti riešutai, aliejai, granola ar glotnučiai, todėl, neįvertinus porcijų, dienos norma lengvai viršijama.

    Kalorijos „sveikame“ maiste

    Vienas dažniausių spąstų yra įsitikinimas, kad sveiki produktai visada yra mažai kaloringi. Iš tiesų kai kurie jų turi daug energijos, o keli papildomi šaukštai aliejaus ar sauja riešutų gali pastebimai pakeisti dienos balansą.

    Dietologai pataria neatsisakyti šių produktų, bet išmokti juos dozuoti ir aiškiai suprasti, kas yra viena porcija. Ypač tai aktualu užkandžiams, nes jie dažnai „neįskaičiuojami“ kaip pilnavertis valgymas.

    Per griežta kontrolė ir alkio „atsakas“

    Kita klaida yra pernelyg griežtas draudimų sąrašas, kai staiga atsisakoma mėgstamo maisto. Toks režimas neretai didina potraukį, o vėliau baigiasi persivalgymu, nes kūnas ir psichika reaguoja į ribojimą.

    Daugeliui tvaresnis kelias yra lankstesnis planas, kuriame yra vietos ir mėgstamiems produktams, tik mažesniais kiekiais. Taip lengviau laikytis režimo ilgiau ir išvengti „viskas arba nieko“ scenarijaus.

    Baltymų, skaidulų ir įpročių svarba

    Dietologai taip pat įvardija nepakankamą baltymų ir skaidulų kiekį, dėl kurio sotumas trunka trumpiau. Jei patiekaluose trūksta baltymų ir skaidulų, dienos eigoje dažniau norisi užkandžiauti, o tai didina tikimybę viršyti kalorijų normą.

    Prie svorio pokyčių prisideda ne tik lėkštės turinys, bet ir miegas, stresas bei fizinis aktyvumas. Sėdimas gyvenimo būdas, prastas miegas ar nuolatinė įtampa gali apsunkinti svorio mažėjimą net ir koregavus mitybą.

    Dar viena dažna problema yra dažnas maistas išsinešimui ar restoranuose, kur porcijos paprastai didesnės, o patiekaluose daugiau riebalų ir cukraus. Galiausiai žmonės neretai pamiršta skystas kalorijas: net ir „sveiki“ gėrimai, tokie kaip glotnučiai ar sultys, gali turėti daug energijos ir mažai sotumo.

  • Ar verta gerti arbatą kasdien? Dietologai įvardijo 5 naudas širdžiai, protui ir cukraus kontrolei

    Kasdienis arbatos puodelis daugeliui yra įprotis, siejamas su ramybe ir trumpa pertrauka, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad ši tradicija gali turėti ir apčiuopiamos naudos sveikatai. Arbatoje gausu biologiškai aktyvių junginių, ypač polifenolių, kurie siejami su širdies ir kraujagyslių apsauga, uždegimo mažinimu bei medžiagų apykaitos reguliavimu.

    Didžiausio dėmesio dažniausiai sulaukia žalioji ir juodoji arbata. Žaliojoje arbatoje daugiau katechinų, įskaitant epigalokatechino galatą, o juodojoje arbatoje gausu flavonoidų, kurie susidaro fermentacijos metu ir taip pat gali būti naudingi kraujagyslėms.

    Tyrimuose reguliarus arbatos vartojimas siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių rizikos žymenimis, tokiais kaip kraujospūdis, mažo tankio cholesterolio koncentracija ir trigliceridų rodikliai. Šis ryšys dažniausiai aiškinamas polifenolių poveikiu kraujagyslių sienelėms ir oksidaciniam stresui.

    Dalis apžvalginių tyrimų rodo, kad didesnis žaliosios arbatos vartojimas gali būti susijęs su mažesne mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra vaistas, o vienas iš mitybos įpročių, kuris geriausiai veikia kartu su subalansuota mityba ir aktyviu gyvenimo būdu.

    Arbatoje esantis kofeinas gali padėti išlaikyti budrumą, ypač atliekant ilgesnes ar sudėtingesnes užduotis. Skirtingai nei kavoje, arbatoje kofeino paprastai būna mažiau, todėl daliai žmonių ji sukelia švelnesnį, stabilesnį poveikį.

    Kitas svarbus junginys yra L-teaninas, dažniau minimas žaliojoje arbatoje. Jis siejamas su ramesne savijauta, o derinyje su kofeinu kai kuriuose tyrimuose aptariamas kaip galintis padėti išlaikyti dėmesį be ryškaus nervingumo.

    Polifenoliai laikomi viena iš medžiagų, galinčių daryti įtaką žarnyno mikrobiomai, nes jie tampa maistu tam tikroms bakterijoms ir gali skatinti palankesnę mikroorganizmų pusiausvyrą. Žarnyno ekosistema siejama ne tik su virškinimu, bet ir su uždegimo procesais bei metaboline sveikata.

    Žaliojoje arbatoje esantys katechinai tiriami ir dėl galimo poveikio riebalų apykaitai bei jautrumui insulinui. Nors rezultatai skiriasi priklausomai nuo žmogaus mitybos, fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių, tyrimuose aptariama, kad reguliarus vartojimas gali būti susijęs su palankesniais metaboliniais rodikliais.

    Arbatos vartojimas taip pat siejamas su mažesne 2 tipo diabeto rizika, o mokslinėje literatūroje dažnai aptariamas ryšys tarp kelių puodelių per dieną ir palankesnių ilgalaikių rodiklių. Juodojoje arbatoje esantys flavonoidai tiriami dėl galimo poveikio gliukozės apykaitai ir kraujagyslių funkcijai.

    Svarbu įvertinti ir praktinę pusę: pridėtinis cukrus, saldūs sirupai ar kaloringi priedai gali panaikinti dalį naudos, todėl, siekiant sveikatai palankesnio pasirinkimo, dažniausiai rekomenduojama gerti arbatą be saldiklių arba riboti jų kiekį.

    Galiausiai, arbata nėra universali visiems. Žmonėms, jautriems kofeinui, turintiems miego sutrikimų ar vartojantiems tam tikrus vaistus, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei planuojama reikšmingai didinti vartojimą arba rinktis koncentruotus arbatos ekstraktus.

  • 6 populiarūs produktai, kuriuose baltymų mažiau nei manote: dietologų paaiškinimai ir skaičiai

    Daugelis žmonių, siekdami numesti svorio ar auginti raumenis, ieško maisto, kuris atrodytų baltymingas. Tačiau dietologai pabrėžia, kad dalis įprastų pasirinkimų realiai suteikia daugiau kalorijų, riebalų ar cukraus nei baltymų.

    Vertinant produktą, svarbu žiūrėti ne į bendrą įvaizdį ar reklamą, o į maistinę vertę 100 gramų ir vienoje porcijoje. Praktikoje baltymais turtingu dažniau laikomas maistas, kuriame baltymų dalis yra reikšminga, o ne tik simbolinė.

    Kur baltymų dažnai pritrūksta?

    Viena dažniausių klaidų yra manyti, kad „sveikas“ automatiškai reiškia „baltymingas“. Pavyzdžiui, augaliniai gėrimai ar užkandžiai su kruopomis gali būti vertingi dėl skaidulų, bet baltymų juose gali būti mažai.

    Kita problema yra porcijos dydis: net jei baltymų yra, jų kiekis gali būti per mažas, kad sotintų ar padėtų pasiekti dienos tikslą. Todėl dietologai pataria lyginti ir baltymų gramus, ir kalorijų kiekį vienoje porcijoje.

    6 produktai, kurie dažnai pervertinami

    Migdolų gėrimas dažnai pasirenkamas vietoje pieno, bet daugelyje variantų baltymų būna nedaug, ypač jei produktas nėra papildomai praturtintas. Jei tikslas yra baltymai, verta patikrinti etiketę ir rinktis variantus, kuriuose baltymų kiekis panašesnis į pieno.

    Avokadas vertinamas dėl nesočiųjų riebalų ir mikroelementų, tačiau baltymų jis suteikia mažai. Tai geras priedas prie patiekalų, bet netinka kaip pagrindinis baltymų šaltinis po treniruotės.

    Humusas dažnai laikomas baltymingu, nes gaminamas iš avinžirnių, tačiau dėl aliejaus ir tahini jo kaloringumas gali būti gana didelis, o baltymų porcija ne visada įspūdinga. Jis labiau tinka kaip papildas prie baltymingesnio maisto, o ne kaip vienintelis baltymų „pagrindas“.

    Granolos batonėliai patogūs, bet nemaža jų dalis prilygsta saldumynams, kuriuose baltymų mažai, o pridėtinio cukraus ar sirupų daugiau nei norėtųsi. Jei renkatės batonėlį, verta ieškoti tokio, kur baltymai sudaro aiškią porcijos dalį, o cukraus kiekis nėra dominuojantis.

    Arašutų sviestas turi baltymų, tačiau jis taip pat yra labai kaloringas, todėl vien baltymų tikslui tai nėra efektyviausias pasirinkimas. Praktinis sprendimas yra naudoti jį kaip priedą prie varškės, jogurto ar pilno grūdo produktų, bet ne kaip pagrindinį baltymų šaltinį.

    Varškė Lietuvoje dažnai laikoma vienu geriausių pasirinkimų, tačiau baltymų kiekis priklauso nuo riebumo, gamintojo ir porcijos. Dietologai pabrėžia, kad tai gali būti gera mitybos dalis, bet rezultatą lemia bendras dienos racionas ir tai, su kuo varškė derinama.

    Kaip praktiškai rinktis baltymų šaltinius?

    Jei siekiate daugiau baltymų, patikimiausia remtis aiškiais šaltiniais: liesesniais pieno produktais, kiaušiniais, žuvimi, paukštiena, ankštinėmis kultūromis. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kiek baltymų gaunate per pusryčius ir pietus, nes vien vakarienė dažnai „neišgelbėja“ dienos normos.

    Galiausiai, etiketės skaitymas dažnai duoda daugiau naudos nei produktų reputacija socialiniuose tinkluose. Paprasta taisyklė: palyginkite baltymų gramus vienoje porcijoje su kalorijomis ir nuspręskite, ar tai tikrai jūsų tikslams tinkamas pasirinkimas.

  • Ekspertai pataria kepenims: kodėl būtent obuoliai ir jų flavonoidai dažnai minimi tyrimuose

    Obuoliai dažnai vadinami vienu paprasčiausių kasdienių pasirinkimų, kai kalbama apie subalansuotą mitybą ir ilgalaikę savijautą. Mitybos ekspertai pabrėžia, kad šiame vaisiuje gausu biologiškai aktyvių medžiagų, kurios siejamos ir su kepenų būklės rodikliais.

    Daugiausia dėmesio tyrimuose skiriama flavonoidams, tai yra augalų polifenoliams, kurie padeda augalams apsisaugoti nuo aplinkos poveikio. Žmogaus mityboje flavonoidai vertinami dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, o tai svarbu organams, nuolat dalyvaujantiems medžiagų apykaitoje.

    Mokslinėje literatūroje vis dažniau aptariama, kad didesnis flavonoidų kiekis mityboje siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais, mažesniu uždegimo lygiu ir geresne kraujagyslių funkcija. Kepenims tai aktualu, nes jos yra centrinė „filtravimo“ ir medžiagų apykaitos grandis, o lėtinis uždegimas bei oksidacinis stresas siejami su įvairiais kepenų sutrikimais.

    Obuoliai išsiskiria tuo, kad flavonoidų juose gali būti reikšmingai, ypač jei valgoma su žievele. Būtent žievelėje neretai susikaupia didesnė dalis polifenolių ir skaidulų, todėl rekomenduojama obuolius gerai nuplauti ir, jei nėra kontraindikacijų, vartoti neskustus.

    Kita svarbi grandis yra skaidulos, kurių obuoliuose yra tiek tirpių, tiek netirpių. Tirpios skaidulos gali prisidėti prie cholesterolio apykaitos reguliavimo, o tai netiesiogiai siejama su riebalų kaupimosi kepenyse rizika, ypač kai mityboje daug sočiųjų riebalų ir itin perdirbtų produktų.

    Netirpios skaidulos svarbios virškinimo sistemai, nes padeda palaikyti reguliarų žarnyno darbą. Geresnė virškinimo sistemos funkcija dažnai vertinama kaip papildomas veiksnys, prisidedantis prie mažesnės metabolinės apkrovos organizmui.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda ne pavienis produktas, o nuoseklūs mitybos įpročiai, kai kasdien valgoma daugiau augalinio maisto. Obuoliai dažnai minimi kaip praktiškas pasirinkimas, nes jie lengvai prieinami, palyginti nebrangūs ir tinkami užkandžiui vietoje saldumynų.

    Jei ne visiems patinka valgyti obuolius žalius, alternatyva gali būti pjaustyti obuoliai su koše, natūraliu jogurtu ar nedideliu kiekiu cinamono. Svarbu atkreipti dėmesį į pridėtinį cukrų, nes pirktiniuose obuolių tyrėse ar desertuose jo kiekis gali panaikinti dalį tikėtinos naudos.

    Medikai primena, kad kepenų būklę labiausiai veikia visuma: kūno svoris, fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas, miego kokybė ir bendras raciono balansas. Todėl obuoliai gali būti viena iš naudingų kasdienių detalių, bet jie nepakeičia gydytojo rekomendacijų, jei jau yra diagnozuota kepenų liga ar atsiranda simptomų.

  • Magnetinės audros balandžio 27 dieną: po Saulės X klasės žybsnių aiškėja, ko tikėtis savaitės pradžioje

    Pastarosiomis dienomis Saulėje užfiksuoti keli stiprūs žybsniai, tarp jų ir X klasės, kurie paprastai kelia klausimų dėl galimų magnetinių audrų Žemėje. Vis dėlto balandžio 27 dieną rimtesnės geomagnetinės audros požymių kol kas nenumatoma, o prognozės rodo tik nedidelius svyravimus.

    Geomagnetinis aktyvumas dažniausiai vertinamas pagal Kp indeksą, kuris atspindi Žemės magnetinio lauko sutrikimų stiprumą. Magnetinė audra paprastai fiksuojama, kai Kp pasiekia 5 lygį ar daugiau, o šios dienos prognozėse dažniau minimi žemesni, silpnesnius trikdžius rodantys skaičiai.

    Kas įvyko Saulėje?

    Mokslininkai pranešė, kad Saulė suaktyvėjo ir per trumpą laiką išspinduliavo bent du galingus X klasės žybsnius. Toks spinduliuotės pliūpsnis pirmiausia gali paveikti radijo ryšį apšviestoje Žemės pusėje, ypač trumpųjų bangų diapazone.

    Tokie žybsniai neretai siejami ir su koroninės masės išmetimais, kai į kosmosą išsviedžiamas įelektrintų dalelių debesis. Būtent koroninės masės išmetimai, jei nukreipti į Žemę, dažniausiai ir sukelia ryškesnes magnetines audras, o ne pats žybsnis.

    Kodėl audra gali ir nepasiekti Žemės?

    Didelę reikšmę turi tai, kurioje Saulės disko vietoje įvyksta aktyvumas ir kokia kryptimi pajuda išmestos dalelės. Jei įvykis vyksta arčiau Saulės krašto arba dalelių debesis juda ne į Žemę, poveikis gali būti minimalus arba apsiriboti tik silpnais geomagnetiniais svyravimais.

    Ekspertai taip pat vertina vadinamąjį prisilietimo scenarijų, kai dalelių srautas Žemę pasiekia tik pakraščiu. Tokiu atveju galimi trumpalaikiai magnetinio lauko sutrikimai, o kai kuriais vakarais padidėja tikimybė pamatyti ryškesnes pašvaistes aukštesnėse platumose.

    Ką tai reiškia kasdienai?

    Jei Kp indeksas išlieka žemas, dauguma žmonių pokyčių nepajunta, o infrastruktūrai tai paprastai nesukelia reikšmingų rizikų. Didesni rūpesčiai kyla tada, kai geomagnetinės audros sustiprėja: tuomet jautresnės gali būti palydovinės sistemos, navigacija ir kai kurie ryšio kanalai.

    Artimiausiomis dienomis situacija gali kisti, nes Saulės aktyvumas vertinamas nuolat, o prognozės tikslinamos pagal naujausius stebėjimų duomenis. Dėl to specialistai rekomenduoja sekti atnaujinimus, ypač jei darbai ar pomėgiai susiję su ryšiu, navigacija ar dangaus reiškiniais.

  • Gydytojai įspėja: glaukoma tyliai vagia regėjimą, pusė sergančiųjų to net neįtaria

    Gydytojai įspėja: glaukoma tyliai vagia regėjimą, pusė sergančiųjų to net neįtaria

    Glaukoma dažnai vadinama tyliuoju regėjimo vagimi, nes ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais aiškiais simptomais. Oftalmologai pabrėžia, kad dalis žmonių apie ligą sužino tik tada, kai regos nervo pažeidimai jau būna pažengę ir jų atkurti nebeįmanoma.

    Glaukoma yra ligų grupė, kuri pažeidžia regos nervą ir gali lemti negrįžtamą regėjimo praradimą. Nors dažnai ji siejama su padidėjusiu akispūdžiu, specialistai akcentuoja, kad vien akispūdžio matavimo diagnozei nepakanka, nes glaukoma gali vystytis ir esant normaliam akispūdžiui.

    Kaip vystosi glaukoma

    Sveikoje akyje nuolat gaminasi vandeninis skystis, kuris padeda palaikyti normalų akies vidaus slėgį. Šis skystis turi laisvai nutekėti per drenažo sistemą, o sutrikus nutekėjimui jis kaupiasi ir akispūdis gali kilti.

    Ilgainiui padidėjęs akispūdis ar kiti mechanizmai gali žaloti regos nervą, kuris perduoda vaizdinę informaciją į smegenis. Regos nervą sudaro daugiau nei 1 milijonas nervinių skaidulų, todėl jų nykimas gali sukelti aklųjų dėmių atsiradimą regos lauke.

    „Glaukomą vadiname tyliuoju regėjimo vagimi, nes ankstyvoje stadijoje žmogus dažnai nejaučia jokių požymių“, – sakė gydytojas oftalmologas Tomasz Tomczyk.

    Dvi dažniausios formos ir kada skubėti

    Dažniausiai pasitaiko atviro kampo glaukoma, kuri progresuoja lėtai ir ilgai nekelia nusiskundimų. Tokiais atvejais regėjimas gali atrodyti geras, o pokyčiai vystosi nepastebimai, ypač jei akis kompensuoja regos lauko praradimą.

    Kita forma yra uždaro kampo glaukoma, kai akies struktūros gali staigiai užblokuoti skysčio nutekėjimą ir sukelti ūmų akispūdžio šuolį. Tai skubi būklė, dėl kurios būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos, nes regėjimas gali būti prarastas labai greitai.

    „Negydomas ūmus glaukomos priepuolis gali per trumpą laiką baigtis negrįžtamu regėjimo praradimu“, – sakė Tomasz Tomczyk.

    Kas rizikuoja labiausiai ir kokie tyrimai svarbiausi

    Rizika susirgti glaukoma didėja su amžiumi, todėl ypatingas dėmesys skiriamas žmonėms nuo 40 metų. Taip pat reikšmingi rizikos veiksniai yra glaukoma šeimoje, trumparegystė, kai kurios gretutinės ligos bei ilgalaikis steroidinių vaistų vartojimas.

    Patikimiausias kelias laiku aptikti glaukomą yra išsami akių patikra. Paprastai vertinamas akispūdis, regos nervo būklė, atliekami regos lauko tyrimai, o prireikus pasitelkiami ir tinklainės bei regos nervo sluoksnių vaizdiniai tyrimai, padedantys fiksuoti ankstyvus pokyčius.

    Nors regos nervo pažeidimų atkurti neįmanoma, šiuolaikinis gydymas dažnai leidžia sustabdyti ar reikšmingai sulėtinti ligos progresavimą. Dažniausiai skiriami akispūdį mažinantys akių lašai, o kai kuriais atvejais taikomas lazerinis ar chirurginis gydymas.

    „Svarbiausia yra reguliarus paskirtų vaistų vartojimas ir sistemingos kontrolės, nes taip galima ilgus metus išsaugoti funkcionalų regėjimą“, – sakė Tomasz Tomczyk.

    Specialistai pabrėžia, kad profilaktika yra efektyviausia priemonė. Reguliarūs akių patikrinimai padeda aptikti glaukomą dar tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų, ir imtis gydymo prieš atsirandant negrįžtamiems regėjimo pokyčiams.

    Šaltiniai:
    https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/blindness-and-visual-impairment
    https://www.nei.nih.gov/learn-about-eye-health/eye-conditions-and-diseases/glaucoma
    https://www.aao.org/eye-health/diseases/what-is-glaucoma
    https://glaucoma.org/what-is-glaucoma

  • Tirpi kava vilioja patogumu, bet yra kabliukas: ką svarbu žinoti prieš kitą puodelį

    Tirpi kava vilioja patogumu, bet yra kabliukas: ką svarbu žinoti prieš kitą puodelį

    Tirpi kava daugeliui atrodo saugesnė, nes joje paprastai būna mažiau kofeino nei tradiciškai ruoštoje. Dažniausiai puodelyje tirpios kavos aptinkama apie 60–80 miligramų kofeino, kai plikytoje ar filtruotoje jo gali būti apie 100–120 miligramų ar net daugiau.

    Toks skirtumas svarbus žmonėms, kurie jautriau reaguoja į kofeiną, turi miego sutrikimų ar linkę į padidėjusį kraujospūdį. Vis dėlto poveikį lemia ne tik kavos rūšis, bet ir porcija, stiprumas bei tai, kiek puodelių išgeriama per dieną.

    Akrilamidas: kodėl apie jį kalbama?

    Vienas dažniausiai minimų tirpios kavos minusų yra akrilamidas, susidarantis skrudinant kavos pupeles ir kaitinant kitus produktus aukštoje temperatūroje. Tyrimuose nurodoma, kad tirpioje kavoje jo koncentracija neretai būna didesnė nei šviežiai maltos kavos gėrimuose.

    Europos maisto saugos institucijos akcentuoja, kad akrilamidas maiste kelia susirūpinimą, todėl jo kiekiai turėtų būti mažinami, tačiau pavienis ar saikingas kavos vartojimas paprastai nėra vertinamas kaip staigus pavojus. Praktinis patarimas paprastas: svarbus saikas ir bendras mitybos fonas, o ne vienas produktas.

    Sudėtis dažnai paprasta, bet ne visada

    Apie tirpią kavą neretai sakoma, kad ji pilna chemijos, tačiau klasikinės tirpios kavos sudėtis dažniausiai būna labai trumpa: 100 proc. kava. Jei ant pakuotės nurodyta tik kava, tai reiškia, kad produkte paprastai nėra konservantų ar papildomų priedų.

    Problemos dažniau prasideda renkantis saldintas ir aromatizuotas versijas, ypač momentinius mišinius, kuriuose gali būti daug cukraus, riebalų ar įvairių kvapiųjų medžiagų. Tokiais atvejais kava tampa nebe vien kofeino šaltiniu, o kaloringu desertiniu gėrimu.

    Kiek puodelių yra protinga riba?

    Sveikam suaugusiajam tirpi kava savaime nėra nesveikas pasirinkimas, jei geriama saikingai ir pasirenkamas kokybiškas produktas. Dažnai minima, kad 1–2 puodeliai per dieną neturėtų daryti neigiamo poveikio, tačiau individualus jautrumas kofeinui skiriasi.

    Daugiau rizikų atsiranda tuomet, kai kavos vartojama per daug, ji geriama vėlai vakare arba nuolat renkamasi saldinti mišiniai. Jei kava tampa įpročiu, verta įvertinti ir bendrą kofeino kiekį iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, arbatos ar energinių gėrimų.

    Lyginant su šviežiai ruošta kava, tirpi dažniau pralaimi aromatu ir skoniu, taip pat gali turėti mažiau kai kurių bioaktyvių junginių. Kita vertus, jos pranašumas akivaizdus: greitas paruošimas ir patogumas kasdienėje rutinoje.

    Praktiškiausia tirpią kavą laikyti viena iš pasirinkimų, o ne vieninteliu kasdieniu sprendimu. Jei norisi geresnės kokybės, verta rinktis liofilizuotą tirpią kavą ir vengti mišinių su pridėtiniu cukrumi.

    Šaltiniai:

    https://www.efsa.europa.eu/en/topics/topic/acrylamide

    https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4104

    https://www.ema.europa.eu/en/documents/other/factsheet-caffeine-and-health_en.pdf

  • Metforminas jau 60 metų gelbsti diabetikams: mokslininkai atskleidžia netikėtas jo galias

    Metforminas jau 60 metų gelbsti diabetikams: mokslininkai atskleidžia netikėtas jo galias

    Metforminas daugiau nei šešis dešimtmečius laikomas vienu svarbiausių vaistų gydant 2 tipo diabetą. Jis padėjo milijonams žmonių stabilizuoti gliukozės kiekį kraujyje ir sumažinti su diabetu susijusių komplikacijų riziką, o šiandien vis dažniau atsiduria ir kitų ligų tyrimų centre.

    Šio vaisto istorija prasidėjo ne laboratorijoje, o vaistiniame augale vaistinėje ožragėje, kuris nuo seno naudotas liaudies medicinoje esant simptomams, dabar siejamiems su diabetu. XX amžiaus pradžioje mokslininkai išskyrė cukraus kiekį mažinančias medžiagas, o po ilgo tobulinimo metforminas praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje pradėtas taikyti klinikinėje praktikoje.

    Metforminas priklauso biguanidų grupei ir padeda organizmui efektyviau panaudoti insuliną, kuris perneša gliukozę iš kraujo į ląsteles. Praktikoje jis veikia keliomis kryptimis: mažina gliukozės gamybą kepenyse, gerina jos pasisavinimą raumenyse ir riboja gliukozės įsisavinimą žarnyne.

    Vienu iš svarbių veikimo mechanizmų laikomas fermento AMPK suaktyvinimas, kuris dažnai vadinamas ląstelės energijos jutikliu. Kai šis mechanizmas įsijungia, kepenyse slopinama naujos gliukozės gamyba, o audiniai skatinami aktyviau ją naudoti.

    Skirtingai nei dalis kitų vaistų nuo diabeto, metforminas paprastai neskatina svorio augimo ir, vartojamas vienas, retai sukelia pavojingą gliukozės kiekio sumažėjimą. Dėl šių savybių jis ilgą laiką buvo laikomas pirmuoju pasirinkimu pradedant gydymą, ypač ankstyvose ligos stadijose.

    Kur dar tiriamas metforminas?

    Stipri metformino reputacija paskatino mokslininkus ieškoti jo naudos ir už diabeto ribų, tačiau įrodymai skirtingose srityse nevienodi. Viena dažniausių praktikoje minimų krypčių yra policistinių kiaušidžių sindromas, kai daliai pacienčių pasireiškia atsparumas insulinui, galintis lemti hormonų disbalansą ir ovuliacijos sutrikimus.

    Gerindamas jautrumą insulinui, metforminas kai kuriais atvejais gali prisidėti prie ciklo reguliarumo, tačiau gydymo taktika priklauso nuo individualios situacijos. Specialistai pabrėžia, kad tai nėra universalus sprendimas visoms pacientėms, o savarankiškas vartojimas gali būti pavojingas.

    Kita kryptis, kuri sulaukia daug dėmesio viešojoje erdvėje, yra senėjimo ir ilgaamžiškumo tyrimai. Nors ankstyvieji duomenys ir mechanistiniai paaiškinimai kelia susidomėjimą, šiuo metu nėra pakankamai tvirtų įrodymų, kad metforminas žmonėms patikimai lėtintų senėjimą, todėl jis nėra patvirtintas šiam tikslui.

    Taip pat tiriamas galimas poveikis nervų sistemai, įskaitant hipotezes apie neuroprotekciją ir ryšį su demencijos rizika. Vis dėlto rezultatai išlieka prieštaringi, o galutiniams atsakymams reikalingi dideli, ilgalaikiai klinikiniai tyrimai.

    Šalutiniai poveikiai ir svarbios rizikos

    Metforminas dažniausiai toleruojamas gerai, tačiau daliai žmonių pasireiškia virškinamojo trakto nusiskundimai: pykinimas, pilvo diskomfortas, viduriavimas, apetito sumažėjimas ar skonio pojūčio pokyčiai. Šie simptomai neretai sumažėja laikui bėgant, vartojant vaistą su maistu arba pereinant prie pailginto atpalaidavimo formų.

    Ilgiau vartojant metforminą, medicinos literatūroje ne kartą aprašyta vitamino B12 stokos rizika. Ji siejama su prastesniu šio vitamino įsisavinimu, o negydoma stoka ilgainiui gali prisidėti prie mažakraujystės ar periferinės neuropatijos, pasireiškiančios tirpimu, dilgčiojimu ar skausmu galūnėse.

    Retas, bet pavojingas šalutinis poveikis yra laktatacidozė, kai kraujyje kaupiasi pieno rūgštis ir sutrinka rūgščių bei šarmų pusiausvyra. Didesnė rizika siejama su sunkiu inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimu, todėl gydytojai pabrėžia reguliarios sveikatos būklės stebėsenos svarbą.

    Gydymas keičiasi, bet metforminas lieka

    Pastaraisiais metais diabeto gydymo gairėse daugėja akcentų apie ankstesnę širdies ir inkstų apsaugą, ypač pacientams, turintiems didesnę šių komplikacijų riziką. Kai kuriose rekomendacijose vis dažniau kalbama apie derinius, kuriuose greta metformino anksčiau skiriami ir SGLT-2 inhibitoriai, nes ši vaistų grupė padeda inkstams pašalinti dalį gliukozės su šlapimu ir gali turėti papildomos naudos širdžiai bei inkstams.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad metforminas traukiasi į šešėlį. Daugelyje šalių jis išlieka vienu dažniausiai skiriamų vaistų dėl patikrinto veiksmingumo, ilgametės vartojimo patirties ir aiškiai apibrėžto saugumo profilio, o gydymas vis labiau pritaikomas konkrečiam pacientui.

    Metformino istorija rodo, kad net seniai žinomas vaistas gali įgyti naują aktualumą, kai mokslas randa naujų būdų paaiškinti jo veikimą ir ieško papildomų pritaikymo sričių. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad bet koks vartojimas turi būti suderintas su gydytoju, o sprendimai turi remtis klinikiniais įrodymais, o ne madingomis interpretacijomis.

    Šaltiniai:
    https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK518983/
    https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK576405/
    https://www.nhs.uk/conditions/polycystic-ovary-syndrome-pcos/
    https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC10236989/
    https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC5797060/
    https://link.springer.com/article/10.1007/s00125-017-4318-z

  • Ozempic įpėdiniu vadinamas retatrutidas jau plinta internete: mokslininkai įspėja apie rizikas

    Ozempic įpėdiniu vadinamas retatrutidas jau plinta internete: mokslininkai įspėja apie rizikas

    Retatrutidas pastaruoju metu vis dažniau vadinamas galimu „Ozempic“ ir „Wegovy“ įpėdiniu, nes ankstyvieji klinikinių tyrimų duomenys rodo itin ryškų svorio mažėjimą. Tačiau esminė detalė ta, kad šis preparatas dar nėra patvirtintas vartoti nė vienoje pasaulio šalyje, o jo pakaitalai jau siūlomi nelegaliuose interneto kanaluose.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia problema yra ne tik nežinomas ilgalaikis saugumas, bet ir tai, jog „pilkojoje“ rinkoje parduodami produktai gali būti netikros sudėties, užteršti arba su neteisingomis dozėmis. Tai iš esmės reiškia, kad pirkėjas dažnai nežino, ką tiksliai leidžiasi ir kokią realią riziką prisiima.

    Kas yra retatrutidas?

    Retatrutidas yra eksperimentinis vaistas, priklausantis peptidų grupei ir šiuo metu tiriamas klinikiniuose tyrimuose. Jo išskirtinumas tas, kad jis veikia ne vieną, o tris hormonines grandis, susijusias su apetitu, medžiagų apykaita ir gliukozės kontrole: GLP-1, GIP ir gliukagoną.

    Tokio „trigubo“ veikimo tikslas yra sumažinti suvartojamo maisto kiekį, keisti energijos balansą ir daryti įtaką cukraus kiekiui kraujyje. Būtent dėl to retatrutidas dažnai lyginamas su GLP-1 grupės preparatais, tokiais kaip semagliutidas, tačiau jo poveikio profilis teoriškai gali būti platesnis.

    Ką rodo tyrimai ir kodėl tai vilioja?

    Viename 2023 metais paskelbtame klinikiniame tyrime dalyviai, gavę didesnes dozes, per 48 savaites vidutiniškai neteko daugiau nei 20 proc. kūno svorio. Vis dėlto tai vyko griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, su medicinine priežiūra, atrinktais pacientais ir tiksliai reguliuojamu dozavimu.

    Ši aplinka kardinaliai skiriasi nuo savarankiško vartojimo, kai medžiaga įsigyjama internetu. Sporto salių bendruomenėse retatrutidas siejamas su noru greičiau atrodyti liesesniems, tačiau specialistai primena, kad greitas svorio kritimas dažnai apima ne tik riebalus, bet ir raumenų masės mažėjimą, ypač jei trūksta baltymų ir jėgos treniruočių.

    Šalutiniai poveikiai ir didžiausias „kabliukas“

    Klinikiniai duomenys ir vartotojų pasakojimai rodo, kad dažniausi nepageidaujami reiškiniai yra virškinamojo trakto sutrikimai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Kai kuriems žmonėms simptomai būna lengvi, tačiau kitiems jie gali tapti sunkūs ir pavojingi, ypač jei prasideda dehidratacija.

    Mokslinėje literatūroje jau aprašytas ir mirties atvejis, siejamas su itin sunkiu viduriavimu, nors tokie pranešimai dar tiriami ir priežastinis ryšys vertinamas atsargiai. Papildomą riziką didina tai, kad nelegaliai platinami „peptidai“ gali būti užteršti, turėti kitų medžiagų priemaišų, o kartais net visai neturėti deklaruojamos veikliosios medžiagos.

    Reguliuotojai taip pat atkreipia dėmesį į teisinę ir sveikatos apsaugos pusę: pirkimas iš neoficialių šaltinių reiškia, kad nėra kokybės kontrolės, atsekamumo ir aiškaus šalutinio poveikio stebėjimo. Dėl šių priežasčių Australijos Therapeutic Goods Administration viešai perspėjo apie nepatvirtintų peptidų importo, gamybos ir platinimo rizikas.

    Ar gali keistis nuotaika ir santykiai?

    Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daugėja diskusijų, kad svorį mažinantys vaistai, veikiantys smegenų atlygio ir motyvacijos sistemas, gali paveikti ne tik apetitą. Mokslininkai svarsto, kad daliai žmonių gali keistis potraukiai, emocinis fonas ar net santykių dinamika, nors mechanizmai dar nėra iki galo aiškūs.

    Kai kurie tyrimai kelia hipotezes ir apie galimą poveikį libido, o pavieniai pasakojimai mini emocinį „plokštumą“ ar atitolimą. Vis dėlto šioje srityje dar trūksta tvirtų, didelės apimties duomenų, todėl vienareikšmės išvados šiuo metu būtų per ankstyvos.

    Gydytojai primena, kad net ir patvirtinti vaistai svoriui mažinti nėra greitas estetikos sprendimas, o nepatvirtintų medžiagų vartojimas be priežiūros kelia ženkliai didesnę grėsmę. Jei žmogus svarsto medikamentinį gydymą dėl nutukimo ar metabolinių sutrikimų, saugiausias kelias yra konsultacija su gydytoju ir patvirtintos terapijos.

    „Klinikinių tyrimų rezultatai atrodo įspūdingai, bet tai nėra tas pats, kas savarankiškai leistis neaiškios kilmės medžiagą, pirktą internetu“, – pabrėžia visuomenės sveikatos tyrėjai.

    Šaltiniai:
    https://www.nejm.org/doi/full/10.1056/NEJMoa2301972
    https://diabetesjournals.org/clinical/article/42/4/343/154359/Retatrutide-A-Triple-Hormone-Receptor-Agonist
    https://doi.org/10.1111/dom.70209
    https://www.tga.gov.au/safety/safety-monitoring-and-information/safety-alerts/understanding-your-responsibilities-when-importing-compounding-and-supplying-unapproved-peptide-products
    https://www.businessinsider.com/eli-lilly-retatrutide-gray-market-in-fitness-circles-before-launch-2025-8

  • Mokslininkai nustatė: kava gerina nuotaiką ir protą net be kofeino – kuo skiriasi poveikis?

    Mokslininkai nustatė: kava gerina nuotaiką ir protą net be kofeino – kuo skiriasi poveikis?

    Naujas tyrimas rodo, kad kavos poveikis gali būti platesnis nei vien kofeino suteikiamas žvalumas. Lyginant įprastą ir be kofeino kavą, abiejų gėrimų vartojimas siejosi su nuotaikos ir kai kurių kognityvinių rodiklių pagerėjimu bei pokyčiais žarnyno mikrobiomoje.

    Tyrimą atliko Airijos University College Cork mokslininkai: jie palygino 31 žmogų, kasdien išgeriantį po 3–5 puodelius kavos, su 31 kavos nevartojančiu dalyviu. Tyrimo pradžioje grupės reikšmingai nesiskyrė pagal kūno masės indeksą, kraujospūdį, stresą, nerimo ir depresijos simptomus, miego kokybę ar fizinį aktyvumą.

    Ką parodė palyginimas su nekavos grupe

    Nors pradžioje reikšmingų skirtumų nebuvo, kavą geriantiems dalyviams fiksuoti pokyčiai kai kuriuose kraujo imuninės sistemos žymenyse ir žarnyno bakterijų sudėtyje. Tai svarbu dėl vis daugiau dėmesio sulaukiančios žarnyno ir smegenų ašies, kai žarnyno mikroorganizmai siejami su uždegimu, metabolizmu ir savijauta.

    Norėdami atskirti kofeino įtaką nuo kitų kavos junginių, tyrėjai paprašė kavą geriančių dalyvių dvi savaites visiškai jos atsisakyti. Po šio laikotarpio prasidėjo trijų savaičių intervencija, kai vieni gavo įprastą kavą, kiti – kavą be kofeino, o patys dalyviai nežinojo, kurią geria.

    Kava be kofeino taip pat keitė žarnyną

    Grįžus prie kavos, abiejose grupėse pastebėti su kava siejami mikrobiomo pokyčiai, įskaitant ir tam tikrų bakterijų atmainų lygmens pokyčius. Tai leidžia manyti, kad dalis žarnyno mikroorganizmų reaguoja į pačią kavą, nepriklausomai nuo kofeino.

    Vienas iš tyrimo akcentų – kad nuotaikos ir elgesio rodikliai taip pat keitėsi abiejose grupėse. Tyrėjai nurodė, jog tiek įprasta, tiek be kofeino kava siejosi su mažesniu streso ir depresijos simptomų lygiu, mažesniu impulsyvumu, mažesniu uždegimo aktyvumu, taip pat su geresne nuotaika ir kognityviniu atlikimu.

    „Abiejų rūšių kava mažino streso ir depresijos simptomus, impulsyvumą bei uždegimo požymius, o nuotaiką ir kognityvinį atlikimą gerino“, – rašė tyrimo autoriai.

    Skirtumai: ką labiau siejo su kofeinu

    Vis dėlto kai kurie rezultatai išryškino skirtumus tarp kavos rūšių. Įprasta, kofeino turinti kava buvo siejama su mažesniu nerimu, mažesniu psichologiniu distresu, mažesniu kraujospūdžiu, geresniu dėmesiu ir efektyvesniu streso įveikos vertinimu.

    Tuo metu kava be kofeino labiau siejosi su geresniu miegu, didesniu fiziniu aktyvumu ir geresniais atminties rodikliais. Tyrėjai taip pat pažymėjo, kad kavą geriantys dalyviai, lyginant su nekavos grupe, kai kuriais matavimais pasižymėjo didesniu impulsyvumu ir emociniu reaktyvumu tiek tyrimo pradžioje, tiek grįžus prie kavos.

    „Kava yra daugiau nei vien kofeinas: tai sudėtingas mitybos veiksnys, sąveikaujantis su žarnyno mikrobais, metabolizmu ir emocine savijauta“, – sakė mikrobiologas John Cryan.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad kava, tiek su kofeinu, tiek be jo, gali veikti sveikatą skirtingais, bet vienas kitą papildančiais būdais“, – pridūrė jis.

    Kodėl šiuos rezultatus verta vertinti atsargiai

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad dalis išvadų remiasi sąsajomis, o dalyvių savijauta ir elgesys buvo vertinami pagal jų pačių pateiktus atsakymus. Tai reiškia, kad ne visos įžvalgos gali tiksliai atspindėti priežastinį ryšį, o rezultatams patvirtinti reikės didesnių ir ilgesnių tyrimų.

    Kita vertus, darbas išsiskyrė tuo, kad buvo siejama, kaip dalyviai metabolizuoja kavos junginius, su jų žarnyno mikrobiomo ir medžiagų apykaitos profiliais. Toks detalus požiūris stiprina argumentą, kad kava gali ne tik sutapti su tam tikrais sveikatos pokyčiais, bet ir prisidėti prie jų mechanizmų.

    Praktiniu požiūriu rezultatai papildo bendrą tendenciją, kuri matoma ir kituose dideliuose tyrimuose: kava dažnai siejama su geresniais kai kuriais savijautos ir sveikatos rodikliais, tačiau individualus toleravimas ir tikslai skiriasi. Jei žmogui aktualus nerimas ar kraujospūdis, svarbu atsakingai vertinti kofeino kiekį, o jautresniems kofeinui alternatyva gali būti kava be kofeino.

    Autoriai pabrėžia, kad ateities tyrimai galėtų padėti tiksliau suprasti, kuri kavos sudedamoji dalis ir kokiomis dozėmis palankiausiai veikia žarnyno ir smegenų sąveiką. Kol kas pagrindinė žinutė aiški: kavos poveikis gali būti susijęs ne vien su kofeinu, o su platesniu biologiškai aktyvių junginių ir mikrobiomo sąveikos paveikslu.

    Šaltiniai:
    https://www.nature.com/articles/s41467-026-71264-8
    https://www.ucc.ie/en/research/news/2026/new-research-reveals-mechanisms-behind-coffees-positive-effects-on-the-gut-brain-axis.html