CP v2

Category: Sveikata

  • Ukraina kviečiasi Izraelio ambasadorių: į Haifą plaukia laivas su įtariamai pavogtais grūdais

    Ukraina kviečiasi Izraelio ambasadorių: į Haifą plaukia laivas su įtariamai pavogtais grūdais

    Ukrainos ir Izraelio santykiuose kyla nauja įtampa: Kyjivas pareiškė kviečiantis Izraelio ambasadorių pasiaiškinti dėl krovininio laivo, kuris, kaip įtariama, gabena iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų pavogtus grūdus ir juda Haifos uosto link.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pranešė, kad ambasadoriui bus įteikta protesto nota ir paprašyta imtis veiksmų, jog krovinys nebūtų priimtas. Pasak ministro, neteisėta prekyba pavogtais ukrainietiškais grūdais esą neturi griauti draugiškų dvišalių santykių.

    „Sunku suprasti, kodėl Izraelis tinkamai nesureagavo į teisėtą Ukrainos prašymą dėl ankstesnio laivo, atgabenusio pavogtas prekes į Haifą“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aras viešai atkirto, kad, jo teigimu, įrodymų, kurie pagrįstų kaltinimus, kol kas nepateikta. Jis taip pat paragino Ukrainą diplomatinių klausimų nespręsti per socialinius tinklus ir žiniasklaidą.

    „Klausimas bus ištirtas. Izraelis yra valstybė, kuri laikosi teisės viršenybės, o teisėsauga yra nepriklausoma. Visos institucijos veiks pagal įstatymą“, – sakė Gideonas Sa’aras.

    Laivas ir krovinys: ką teigia Ukraina

    Ukrainos pareigūnai tvirtina stebintys Panamos vėliava plaukiojantį laivą „Panormitis“, kuris, jūrų eismo stebėjimo duomenimis, pasiekė vandenis netoli Haifos. Kyjivas perspėja, kad leidimas iškrauti krovinį gali turėti rimtų diplomatinių pasekmių.

    Žurnalistinių tyrimų duomenimis, laive gali būti daugiau kaip 6 200 tonų kviečių ir 19 000 tonų miežių. Skelbiama, kad krovinys galėjo būti suformuotas per perkrovimus iš kitų laivų ir išgabentas per Rusijos Krasnodaro krašte esantį Kaukazo uostą.

    Ukrainos tyrėjai taip pat sieja dalį krovinių su okupuotu Berdjansku Azovo jūros pakrantėje. Tokios schemos, Ukrainos vertinimu, leidžia maskuoti kilmę ir tęsti eksportą, kuris, Kyjivo teigimu, finansuoja Rusijos karą prieš Ukrainą.

    Ankstesnis atvejis Haifoje

    Ši istorija nėra pirmoji. Ukrainos užsienio reikalų ministerija anksčiau viešai skelbė įspėjusi Izraelio institucijas dėl laivo „Abinsk“ krovinio, kurį Kyjivas laikė galimai pavogtais ukrainietiškais kviečiais iš laikinai okupuotų teritorijų.

    Ukrainos pusė tuomet pabrėžė importo operacijų su tokia produkcija nepriimtinumą, tačiau, anot ministerijos, krovinys vis tiek buvo iškrautas Haifoje balandžio 12–14 dienomis. Izraelio žiniasklaidoje pasirodė tyrimų, kad per metus į šalį galėjo patekti ne viena panašios kilmės siunta.

    Kodėl tai svarbu Ukrainai

    Ukraina yra viena svarbiausių grūdų eksportuotojų Europoje, o žemės ūkio produkcija išlieka reikšmingu ekonomikos pajamų šaltiniu. Dėl Rusijos plataus masto invazijos logistika ir eksporto maršrutai tapo itin jautrūs, o okupuotų teritorijų produkcijos „įteisinimas“ tarptautinėje rinkoje Kyjivui yra strateginė problema.

    Ukrainos pareigūnai ne kartą teigė, kad nuo 2022 metų iš okupuotų teritorijų galėjo būti pagrobti milijonai tonų grūdų. Kyjivas siekia, kad trečiosios šalys, uostai ir importuotojai taikytų griežtesnį kilmės patikrinimą ir reaguotų į įspėjimus, kai kyla įtarimų dėl krovinių.

    Diplomatinis ginčas dėl Haifos uosto vyksta platesniame, atsargių Ukrainos ir Izraelio santykių kontekste. Izraelis iki šiol vengė tiesioginės karinės paramos Ukrainai, bandydamas išlaikyti pusiausvyrą regione, tačiau pastaruoju metu abi pusės viešai signalizuoja norą stiprinti ryšius, ypač kalbant apie grėsmes, susijusias su Iranu.

  • Mokslininkai įvardijo įprotį, siejamą su 11–15 proc. ilgesne gyvenimo trukme: svarbu emocijos

    Gyvenimo trukmę lemia ne vien genetika, mityba ar laiku atliekami sveikatos patikrinimai. Vis daugiau tyrimų rodo, kad didelę reikšmę turi ir emocinė savijauta, ypač optimizmas bei gebėjimas suvaldyti pyktį ir lėtinį stresą.

    Tyrėjai pabrėžia, kad emocijos nėra vien psichologinis fonas, jos gali veikti elgesį ir fiziologinius procesus. Optimistiškesni žmonės dažniau laikosi sveikesnių kasdienių įpročių, o tai ilgainiui siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų lėtinių būklių rizika.

    Vienas dažniausiai cituojamų modernių darbų, publikuotas 2019 metais, parodė, kad optimistai vidutiniškai gyvena apie 11–15 proc. ilgiau nei pesimistai. Kituose didelės apimties stebėjimuose optimistiškesnis požiūris buvo susietas su didesne tikimybe sulaukti 90 metų.

    Pyktis ir stresas aktyvina organizmo reakciją, susijusią su streso hormonais, tokiais kaip adrenalinas ir kortizolis. Trumpi pykčio protrūkiai gali laikinai pabloginti kraujotakos sistemos rodiklius, o nuolatinis stresas ilgainiui didina bendrą „apkrovą“ širdžiai ir kraujagyslėms.

    Mokslinėje literatūroje dažnai akcentuojama, kad lėtinis stresas siejamas su didesne antro tipo diabeto, insulto ir širdies ligų rizika. Dėl to gebėjimas laiku „neįsisukti“ į pykčio spiralę gali tapti praktišku kasdieniu įrankiu, turinčiu ilgalaikių pasekmių sveikatai.

    „Net trumpi pykčio epizodai gali neigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, o lėtinis stresas ilgainiui didina rimtų ligų riziką“, – teigiama publikacijoje apie tyrimų apžvalgą.

    Aiškinant, kodėl stresas gali trumpinti gyvenimą, neretai minimos telomeros, chromosomų galuose esantys „apsauginiai dangteliai“. Senstant telomeros trumpėja, o joms per daug sutrumpėjus ląstelėms sunkiau atsinaujinti ir normaliai dalytis.

    Tyrimai rodo sąsajas tarp lėtinio streso ir spartesnio telomerų trumpėjimo, todėl emocinė įtampa laikoma vienu iš veiksnių, galinčių pagreitinti biologinį senėjimą. Kai kurios streso mažinimo praktikos, pavyzdžiui, meditacija, moksliniuose darbuose siejamos su palankesniais telomerų rodikliais.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad vadinamasis „garo nuleidimas“ agresyviais veiksmais dažnai neduoda norimo efekto. Labiau pasiteisina ramesnės strategijos, tokios kaip lėtas kvėpavimas, dėmesio sutelkimas į kūno pojūčius, joga ar kitos reguliarios atsipalaidavimo praktikos.

  • Žuvų taukai ir smegenys: naujas tyrimas rodo, kada omega-3 (EPA) gali trukdyti atsistatyti po traumų

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas kelia klausimų dėl įprasto įsitikinimo, kad žuvų taukai visada naudingi smegenims. Tyrėjai nustatė, kad viena omega-3 riebalų rūgštis, eikozapentaeno rūgštis (EPA), tam tikromis sąlygomis gali silpninti smegenų gebėjimą atsistatyti po pasikartojančių lengvų galvos traumų.

    Tyrimas atliktas su modeliais, kurie leido įvertinti ryšį tarp mitybos papildų, smegenų kraujagyslių būklės ir gijimo procesų. Mokslininkai analizavo tiek gyvūnų duomenis, tiek žmogaus smegenų mikrokraujagyslių endotelio ląsteles, kurios yra svarbi barjero tarp kraujotakos ir smegenų dalis.

    Kuo skiriasi DHA ir EPA?

    Mokslininkai pabrėžia, kad ne visos omega-3 riebalų rūgštys organizme elgiasi vienodai. Dokozaheksaeno rūgštis (DHA) yra gerai žinoma kaip svarbi nervinių ląstelių membranų sudedamoji dalis, todėl dažnai siejama su smegenų struktūra ir funkcija.

    EPA, pasak tyrėjų, į smegenų struktūras įsijungia mažiau, o jos poveikis labiau priklauso nuo konteksto ir biologinių sąlygų. Būtent dėl to skirtingos omega-3 formos gali duoti nevienodus rezultatus, ypač kai organizmas patiria papildomą stresą, pavyzdžiui, po traumų.

    Ką parodė bandymai su traumų modeliais?

    Tyrėjai aiškinosi, kaip ilgalaikis žuvų taukų vartojimas veikia smegenų reakciją į pasikartojančius lengvus smūgius į galvą. Dėmesys sutelktas į signalus, kurie susiję su smulkiųjų kraujagyslių stabilumu, jų atsistatymu ir gijimo procesais po pažeidimo.

    Žmogaus smegenų mikrokraujagyslių endotelio ląstelių tyrimuose EPA, bet ne DHA, buvo siejama su prastesniais atsistatymo rodikliais. Tai atitiko ir rezultatus, gautus gyvūnų modeliuose, kuriuose vertinta smegenų kraujagyslių būklė po pakartotinių traumų.

    Kokios galimos pasekmės smegenų sveikatai?

    Remiantis tyrimo išvadomis, EPA gali silpninti kraujagyslių stabilumą ir trikdyti signalus, susijusius su audinių gijimu. Taip pat fiksuoti požymiai, kad gali didėti su pažintiniais sutrikimais siejamų baltymų kaupimosi rizika, nors tai dar nereiškia tiesioginio poveikio visiems žmonėms.

    Gyvūnų tyrimuose ilgalaikis žuvų taukų vartojimas buvo siejamas su prastesniais neurologiniais rodikliais ir silpnesniais erdvinio mokymosi rezultatais. Tyrėjai taip pat aprašė pokyčius smegenų žievėje, kurie gali rodyti pakitusias kraujagyslių palaikymo ir atstatymo programas.

    Ar tai reiškia, kad žuvų taukų reikėtų atsisakyti?

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šių rezultatų nereikėtų interpretuoti kaip universalaus įspėjimo nevartoti žuvų taukų. Išvados labiau rodo, kad papildų poveikis gali priklausyti nuo žmogaus būklės, vartojimo trukmės ir konkretaus biologinio konteksto, pavyzdžiui, pasikartojančių lengvų galvos traumų istorijos.

    „Mūsų duomenys rodo, kad biologijoje viskas priklauso nuo konteksto. Turime suprasti, kaip šie papildai veikia organizme laikui bėgant, o ne daryti prielaidą, kad tas pats efektas tinka visiems“, – sakė tyrimo vadovas.

    Praktiškai tai reiškia, kad žmonėms, kurie patiria pasikartojančias galvos traumas, pavyzdžiui, kontaktinio sporto atstovams, gali būti verta su gydytoju aptarti omega-3 papildų sudėtį ir poreikį. Kol kas tyrimas labiau atveria kryptį tolimesniems darbams, nei pateikia galutinį atsakymą, kam ir kokiomis dozėmis žuvų taukai yra geriausias pasirinkimas.

  • Kodėl svoris nekrenta net valgant sveikai: dietologai įvardijo 7 dažnas klaidas ir sprendimus

    Vien „sveikesnė“ mityba ne visada automatiškai reiškia mažėjantį svorį. Dietologai pabrėžia, kad rezultatus dažniausiai lemia ne atskiri produktai, o bendras energijos balansas, porcijų dydžiai ir kasdieniai įpročiai.

    Dažna kliūtis yra nepastebimai per didelis kalorijų kiekis, net jei renkamasi kokybiškas maistas. Kaloringi gali būti riešutai, aliejai, granola ar glotnučiai, todėl, neįvertinus porcijų, dienos norma lengvai viršijama.

    Kalorijos „sveikame“ maiste

    Vienas dažniausių spąstų yra įsitikinimas, kad sveiki produktai visada yra mažai kaloringi. Iš tiesų kai kurie jų turi daug energijos, o keli papildomi šaukštai aliejaus ar sauja riešutų gali pastebimai pakeisti dienos balansą.

    Dietologai pataria neatsisakyti šių produktų, bet išmokti juos dozuoti ir aiškiai suprasti, kas yra viena porcija. Ypač tai aktualu užkandžiams, nes jie dažnai „neįskaičiuojami“ kaip pilnavertis valgymas.

    Per griežta kontrolė ir alkio „atsakas“

    Kita klaida yra pernelyg griežtas draudimų sąrašas, kai staiga atsisakoma mėgstamo maisto. Toks režimas neretai didina potraukį, o vėliau baigiasi persivalgymu, nes kūnas ir psichika reaguoja į ribojimą.

    Daugeliui tvaresnis kelias yra lankstesnis planas, kuriame yra vietos ir mėgstamiems produktams, tik mažesniais kiekiais. Taip lengviau laikytis režimo ilgiau ir išvengti „viskas arba nieko“ scenarijaus.

    Baltymų, skaidulų ir įpročių svarba

    Dietologai taip pat įvardija nepakankamą baltymų ir skaidulų kiekį, dėl kurio sotumas trunka trumpiau. Jei patiekaluose trūksta baltymų ir skaidulų, dienos eigoje dažniau norisi užkandžiauti, o tai didina tikimybę viršyti kalorijų normą.

    Prie svorio pokyčių prisideda ne tik lėkštės turinys, bet ir miegas, stresas bei fizinis aktyvumas. Sėdimas gyvenimo būdas, prastas miegas ar nuolatinė įtampa gali apsunkinti svorio mažėjimą net ir koregavus mitybą.

    Dar viena dažna problema yra dažnas maistas išsinešimui ar restoranuose, kur porcijos paprastai didesnės, o patiekaluose daugiau riebalų ir cukraus. Galiausiai žmonės neretai pamiršta skystas kalorijas: net ir „sveiki“ gėrimai, tokie kaip glotnučiai ar sultys, gali turėti daug energijos ir mažai sotumo.

  • Ar verta gerti arbatą kasdien? Dietologai įvardijo 5 naudas širdžiai, protui ir cukraus kontrolei

    Kasdienis arbatos puodelis daugeliui yra įprotis, siejamas su ramybe ir trumpa pertrauka, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad ši tradicija gali turėti ir apčiuopiamos naudos sveikatai. Arbatoje gausu biologiškai aktyvių junginių, ypač polifenolių, kurie siejami su širdies ir kraujagyslių apsauga, uždegimo mažinimu bei medžiagų apykaitos reguliavimu.

    Didžiausio dėmesio dažniausiai sulaukia žalioji ir juodoji arbata. Žaliojoje arbatoje daugiau katechinų, įskaitant epigalokatechino galatą, o juodojoje arbatoje gausu flavonoidų, kurie susidaro fermentacijos metu ir taip pat gali būti naudingi kraujagyslėms.

    Tyrimuose reguliarus arbatos vartojimas siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių rizikos žymenimis, tokiais kaip kraujospūdis, mažo tankio cholesterolio koncentracija ir trigliceridų rodikliai. Šis ryšys dažniausiai aiškinamas polifenolių poveikiu kraujagyslių sienelėms ir oksidaciniam stresui.

    Dalis apžvalginių tyrimų rodo, kad didesnis žaliosios arbatos vartojimas gali būti susijęs su mažesne mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra vaistas, o vienas iš mitybos įpročių, kuris geriausiai veikia kartu su subalansuota mityba ir aktyviu gyvenimo būdu.

    Arbatoje esantis kofeinas gali padėti išlaikyti budrumą, ypač atliekant ilgesnes ar sudėtingesnes užduotis. Skirtingai nei kavoje, arbatoje kofeino paprastai būna mažiau, todėl daliai žmonių ji sukelia švelnesnį, stabilesnį poveikį.

    Kitas svarbus junginys yra L-teaninas, dažniau minimas žaliojoje arbatoje. Jis siejamas su ramesne savijauta, o derinyje su kofeinu kai kuriuose tyrimuose aptariamas kaip galintis padėti išlaikyti dėmesį be ryškaus nervingumo.

    Polifenoliai laikomi viena iš medžiagų, galinčių daryti įtaką žarnyno mikrobiomai, nes jie tampa maistu tam tikroms bakterijoms ir gali skatinti palankesnę mikroorganizmų pusiausvyrą. Žarnyno ekosistema siejama ne tik su virškinimu, bet ir su uždegimo procesais bei metaboline sveikata.

    Žaliojoje arbatoje esantys katechinai tiriami ir dėl galimo poveikio riebalų apykaitai bei jautrumui insulinui. Nors rezultatai skiriasi priklausomai nuo žmogaus mitybos, fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių, tyrimuose aptariama, kad reguliarus vartojimas gali būti susijęs su palankesniais metaboliniais rodikliais.

    Arbatos vartojimas taip pat siejamas su mažesne 2 tipo diabeto rizika, o mokslinėje literatūroje dažnai aptariamas ryšys tarp kelių puodelių per dieną ir palankesnių ilgalaikių rodiklių. Juodojoje arbatoje esantys flavonoidai tiriami dėl galimo poveikio gliukozės apykaitai ir kraujagyslių funkcijai.

    Svarbu įvertinti ir praktinę pusę: pridėtinis cukrus, saldūs sirupai ar kaloringi priedai gali panaikinti dalį naudos, todėl, siekiant sveikatai palankesnio pasirinkimo, dažniausiai rekomenduojama gerti arbatą be saldiklių arba riboti jų kiekį.

    Galiausiai, arbata nėra universali visiems. Žmonėms, jautriems kofeinui, turintiems miego sutrikimų ar vartojantiems tam tikrus vaistus, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei planuojama reikšmingai didinti vartojimą arba rinktis koncentruotus arbatos ekstraktus.

  • 6 populiarūs produktai, kuriuose baltymų mažiau nei manote: dietologų paaiškinimai ir skaičiai

    Daugelis žmonių, siekdami numesti svorio ar auginti raumenis, ieško maisto, kuris atrodytų baltymingas. Tačiau dietologai pabrėžia, kad dalis įprastų pasirinkimų realiai suteikia daugiau kalorijų, riebalų ar cukraus nei baltymų.

    Vertinant produktą, svarbu žiūrėti ne į bendrą įvaizdį ar reklamą, o į maistinę vertę 100 gramų ir vienoje porcijoje. Praktikoje baltymais turtingu dažniau laikomas maistas, kuriame baltymų dalis yra reikšminga, o ne tik simbolinė.

    Kur baltymų dažnai pritrūksta?

    Viena dažniausių klaidų yra manyti, kad „sveikas“ automatiškai reiškia „baltymingas“. Pavyzdžiui, augaliniai gėrimai ar užkandžiai su kruopomis gali būti vertingi dėl skaidulų, bet baltymų juose gali būti mažai.

    Kita problema yra porcijos dydis: net jei baltymų yra, jų kiekis gali būti per mažas, kad sotintų ar padėtų pasiekti dienos tikslą. Todėl dietologai pataria lyginti ir baltymų gramus, ir kalorijų kiekį vienoje porcijoje.

    6 produktai, kurie dažnai pervertinami

    Migdolų gėrimas dažnai pasirenkamas vietoje pieno, bet daugelyje variantų baltymų būna nedaug, ypač jei produktas nėra papildomai praturtintas. Jei tikslas yra baltymai, verta patikrinti etiketę ir rinktis variantus, kuriuose baltymų kiekis panašesnis į pieno.

    Avokadas vertinamas dėl nesočiųjų riebalų ir mikroelementų, tačiau baltymų jis suteikia mažai. Tai geras priedas prie patiekalų, bet netinka kaip pagrindinis baltymų šaltinis po treniruotės.

    Humusas dažnai laikomas baltymingu, nes gaminamas iš avinžirnių, tačiau dėl aliejaus ir tahini jo kaloringumas gali būti gana didelis, o baltymų porcija ne visada įspūdinga. Jis labiau tinka kaip papildas prie baltymingesnio maisto, o ne kaip vienintelis baltymų „pagrindas“.

    Granolos batonėliai patogūs, bet nemaža jų dalis prilygsta saldumynams, kuriuose baltymų mažai, o pridėtinio cukraus ar sirupų daugiau nei norėtųsi. Jei renkatės batonėlį, verta ieškoti tokio, kur baltymai sudaro aiškią porcijos dalį, o cukraus kiekis nėra dominuojantis.

    Arašutų sviestas turi baltymų, tačiau jis taip pat yra labai kaloringas, todėl vien baltymų tikslui tai nėra efektyviausias pasirinkimas. Praktinis sprendimas yra naudoti jį kaip priedą prie varškės, jogurto ar pilno grūdo produktų, bet ne kaip pagrindinį baltymų šaltinį.

    Varškė Lietuvoje dažnai laikoma vienu geriausių pasirinkimų, tačiau baltymų kiekis priklauso nuo riebumo, gamintojo ir porcijos. Dietologai pabrėžia, kad tai gali būti gera mitybos dalis, bet rezultatą lemia bendras dienos racionas ir tai, su kuo varškė derinama.

    Kaip praktiškai rinktis baltymų šaltinius?

    Jei siekiate daugiau baltymų, patikimiausia remtis aiškiais šaltiniais: liesesniais pieno produktais, kiaušiniais, žuvimi, paukštiena, ankštinėmis kultūromis. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kiek baltymų gaunate per pusryčius ir pietus, nes vien vakarienė dažnai „neišgelbėja“ dienos normos.

    Galiausiai, etiketės skaitymas dažnai duoda daugiau naudos nei produktų reputacija socialiniuose tinkluose. Paprasta taisyklė: palyginkite baltymų gramus vienoje porcijoje su kalorijomis ir nuspręskite, ar tai tikrai jūsų tikslams tinkamas pasirinkimas.

  • Ekspertai pataria kepenims: kodėl būtent obuoliai ir jų flavonoidai dažnai minimi tyrimuose

    Obuoliai dažnai vadinami vienu paprasčiausių kasdienių pasirinkimų, kai kalbama apie subalansuotą mitybą ir ilgalaikę savijautą. Mitybos ekspertai pabrėžia, kad šiame vaisiuje gausu biologiškai aktyvių medžiagų, kurios siejamos ir su kepenų būklės rodikliais.

    Daugiausia dėmesio tyrimuose skiriama flavonoidams, tai yra augalų polifenoliams, kurie padeda augalams apsisaugoti nuo aplinkos poveikio. Žmogaus mityboje flavonoidai vertinami dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, o tai svarbu organams, nuolat dalyvaujantiems medžiagų apykaitoje.

    Mokslinėje literatūroje vis dažniau aptariama, kad didesnis flavonoidų kiekis mityboje siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais, mažesniu uždegimo lygiu ir geresne kraujagyslių funkcija. Kepenims tai aktualu, nes jos yra centrinė „filtravimo“ ir medžiagų apykaitos grandis, o lėtinis uždegimas bei oksidacinis stresas siejami su įvairiais kepenų sutrikimais.

    Obuoliai išsiskiria tuo, kad flavonoidų juose gali būti reikšmingai, ypač jei valgoma su žievele. Būtent žievelėje neretai susikaupia didesnė dalis polifenolių ir skaidulų, todėl rekomenduojama obuolius gerai nuplauti ir, jei nėra kontraindikacijų, vartoti neskustus.

    Kita svarbi grandis yra skaidulos, kurių obuoliuose yra tiek tirpių, tiek netirpių. Tirpios skaidulos gali prisidėti prie cholesterolio apykaitos reguliavimo, o tai netiesiogiai siejama su riebalų kaupimosi kepenyse rizika, ypač kai mityboje daug sočiųjų riebalų ir itin perdirbtų produktų.

    Netirpios skaidulos svarbios virškinimo sistemai, nes padeda palaikyti reguliarų žarnyno darbą. Geresnė virškinimo sistemos funkcija dažnai vertinama kaip papildomas veiksnys, prisidedantis prie mažesnės metabolinės apkrovos organizmui.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda ne pavienis produktas, o nuoseklūs mitybos įpročiai, kai kasdien valgoma daugiau augalinio maisto. Obuoliai dažnai minimi kaip praktiškas pasirinkimas, nes jie lengvai prieinami, palyginti nebrangūs ir tinkami užkandžiui vietoje saldumynų.

    Jei ne visiems patinka valgyti obuolius žalius, alternatyva gali būti pjaustyti obuoliai su koše, natūraliu jogurtu ar nedideliu kiekiu cinamono. Svarbu atkreipti dėmesį į pridėtinį cukrų, nes pirktiniuose obuolių tyrėse ar desertuose jo kiekis gali panaikinti dalį tikėtinos naudos.

    Medikai primena, kad kepenų būklę labiausiai veikia visuma: kūno svoris, fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas, miego kokybė ir bendras raciono balansas. Todėl obuoliai gali būti viena iš naudingų kasdienių detalių, bet jie nepakeičia gydytojo rekomendacijų, jei jau yra diagnozuota kepenų liga ar atsiranda simptomų.

  • Magnetinės audros balandžio 27 dieną: po Saulės X klasės žybsnių aiškėja, ko tikėtis savaitės pradžioje

    Pastarosiomis dienomis Saulėje užfiksuoti keli stiprūs žybsniai, tarp jų ir X klasės, kurie paprastai kelia klausimų dėl galimų magnetinių audrų Žemėje. Vis dėlto balandžio 27 dieną rimtesnės geomagnetinės audros požymių kol kas nenumatoma, o prognozės rodo tik nedidelius svyravimus.

    Geomagnetinis aktyvumas dažniausiai vertinamas pagal Kp indeksą, kuris atspindi Žemės magnetinio lauko sutrikimų stiprumą. Magnetinė audra paprastai fiksuojama, kai Kp pasiekia 5 lygį ar daugiau, o šios dienos prognozėse dažniau minimi žemesni, silpnesnius trikdžius rodantys skaičiai.

    Kas įvyko Saulėje?

    Mokslininkai pranešė, kad Saulė suaktyvėjo ir per trumpą laiką išspinduliavo bent du galingus X klasės žybsnius. Toks spinduliuotės pliūpsnis pirmiausia gali paveikti radijo ryšį apšviestoje Žemės pusėje, ypač trumpųjų bangų diapazone.

    Tokie žybsniai neretai siejami ir su koroninės masės išmetimais, kai į kosmosą išsviedžiamas įelektrintų dalelių debesis. Būtent koroninės masės išmetimai, jei nukreipti į Žemę, dažniausiai ir sukelia ryškesnes magnetines audras, o ne pats žybsnis.

    Kodėl audra gali ir nepasiekti Žemės?

    Didelę reikšmę turi tai, kurioje Saulės disko vietoje įvyksta aktyvumas ir kokia kryptimi pajuda išmestos dalelės. Jei įvykis vyksta arčiau Saulės krašto arba dalelių debesis juda ne į Žemę, poveikis gali būti minimalus arba apsiriboti tik silpnais geomagnetiniais svyravimais.

    Ekspertai taip pat vertina vadinamąjį prisilietimo scenarijų, kai dalelių srautas Žemę pasiekia tik pakraščiu. Tokiu atveju galimi trumpalaikiai magnetinio lauko sutrikimai, o kai kuriais vakarais padidėja tikimybė pamatyti ryškesnes pašvaistes aukštesnėse platumose.

    Ką tai reiškia kasdienai?

    Jei Kp indeksas išlieka žemas, dauguma žmonių pokyčių nepajunta, o infrastruktūrai tai paprastai nesukelia reikšmingų rizikų. Didesni rūpesčiai kyla tada, kai geomagnetinės audros sustiprėja: tuomet jautresnės gali būti palydovinės sistemos, navigacija ir kai kurie ryšio kanalai.

    Artimiausiomis dienomis situacija gali kisti, nes Saulės aktyvumas vertinamas nuolat, o prognozės tikslinamos pagal naujausius stebėjimų duomenis. Dėl to specialistai rekomenduoja sekti atnaujinimus, ypač jei darbai ar pomėgiai susiję su ryšiu, navigacija ar dangaus reiškiniais.

  • Gydytojai įspėja: glaukoma tyliai vagia regėjimą, pusė sergančiųjų to net neįtaria

    Gydytojai įspėja: glaukoma tyliai vagia regėjimą, pusė sergančiųjų to net neįtaria

    Glaukoma dažnai vadinama tyliuoju regėjimo vagimi, nes ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais aiškiais simptomais. Oftalmologai pabrėžia, kad dalis žmonių apie ligą sužino tik tada, kai regos nervo pažeidimai jau būna pažengę ir jų atkurti nebeįmanoma.

    Glaukoma yra ligų grupė, kuri pažeidžia regos nervą ir gali lemti negrįžtamą regėjimo praradimą. Nors dažnai ji siejama su padidėjusiu akispūdžiu, specialistai akcentuoja, kad vien akispūdžio matavimo diagnozei nepakanka, nes glaukoma gali vystytis ir esant normaliam akispūdžiui.

    Kaip vystosi glaukoma

    Sveikoje akyje nuolat gaminasi vandeninis skystis, kuris padeda palaikyti normalų akies vidaus slėgį. Šis skystis turi laisvai nutekėti per drenažo sistemą, o sutrikus nutekėjimui jis kaupiasi ir akispūdis gali kilti.

    Ilgainiui padidėjęs akispūdis ar kiti mechanizmai gali žaloti regos nervą, kuris perduoda vaizdinę informaciją į smegenis. Regos nervą sudaro daugiau nei 1 milijonas nervinių skaidulų, todėl jų nykimas gali sukelti aklųjų dėmių atsiradimą regos lauke.

    „Glaukomą vadiname tyliuoju regėjimo vagimi, nes ankstyvoje stadijoje žmogus dažnai nejaučia jokių požymių“, – sakė gydytojas oftalmologas Tomasz Tomczyk.

    Dvi dažniausios formos ir kada skubėti

    Dažniausiai pasitaiko atviro kampo glaukoma, kuri progresuoja lėtai ir ilgai nekelia nusiskundimų. Tokiais atvejais regėjimas gali atrodyti geras, o pokyčiai vystosi nepastebimai, ypač jei akis kompensuoja regos lauko praradimą.

    Kita forma yra uždaro kampo glaukoma, kai akies struktūros gali staigiai užblokuoti skysčio nutekėjimą ir sukelti ūmų akispūdžio šuolį. Tai skubi būklė, dėl kurios būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos, nes regėjimas gali būti prarastas labai greitai.

    „Negydomas ūmus glaukomos priepuolis gali per trumpą laiką baigtis negrįžtamu regėjimo praradimu“, – sakė Tomasz Tomczyk.

    Kas rizikuoja labiausiai ir kokie tyrimai svarbiausi

    Rizika susirgti glaukoma didėja su amžiumi, todėl ypatingas dėmesys skiriamas žmonėms nuo 40 metų. Taip pat reikšmingi rizikos veiksniai yra glaukoma šeimoje, trumparegystė, kai kurios gretutinės ligos bei ilgalaikis steroidinių vaistų vartojimas.

    Patikimiausias kelias laiku aptikti glaukomą yra išsami akių patikra. Paprastai vertinamas akispūdis, regos nervo būklė, atliekami regos lauko tyrimai, o prireikus pasitelkiami ir tinklainės bei regos nervo sluoksnių vaizdiniai tyrimai, padedantys fiksuoti ankstyvus pokyčius.

    Nors regos nervo pažeidimų atkurti neįmanoma, šiuolaikinis gydymas dažnai leidžia sustabdyti ar reikšmingai sulėtinti ligos progresavimą. Dažniausiai skiriami akispūdį mažinantys akių lašai, o kai kuriais atvejais taikomas lazerinis ar chirurginis gydymas.

    „Svarbiausia yra reguliarus paskirtų vaistų vartojimas ir sistemingos kontrolės, nes taip galima ilgus metus išsaugoti funkcionalų regėjimą“, – sakė Tomasz Tomczyk.

    Specialistai pabrėžia, kad profilaktika yra efektyviausia priemonė. Reguliarūs akių patikrinimai padeda aptikti glaukomą dar tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų, ir imtis gydymo prieš atsirandant negrįžtamiems regėjimo pokyčiams.

    Šaltiniai:
    https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/blindness-and-visual-impairment
    https://www.nei.nih.gov/learn-about-eye-health/eye-conditions-and-diseases/glaucoma
    https://www.aao.org/eye-health/diseases/what-is-glaucoma
    https://glaucoma.org/what-is-glaucoma

  • Tirpi kava vilioja patogumu, bet yra kabliukas: ką svarbu žinoti prieš kitą puodelį

    Tirpi kava vilioja patogumu, bet yra kabliukas: ką svarbu žinoti prieš kitą puodelį

    Tirpi kava daugeliui atrodo saugesnė, nes joje paprastai būna mažiau kofeino nei tradiciškai ruoštoje. Dažniausiai puodelyje tirpios kavos aptinkama apie 60–80 miligramų kofeino, kai plikytoje ar filtruotoje jo gali būti apie 100–120 miligramų ar net daugiau.

    Toks skirtumas svarbus žmonėms, kurie jautriau reaguoja į kofeiną, turi miego sutrikimų ar linkę į padidėjusį kraujospūdį. Vis dėlto poveikį lemia ne tik kavos rūšis, bet ir porcija, stiprumas bei tai, kiek puodelių išgeriama per dieną.

    Akrilamidas: kodėl apie jį kalbama?

    Vienas dažniausiai minimų tirpios kavos minusų yra akrilamidas, susidarantis skrudinant kavos pupeles ir kaitinant kitus produktus aukštoje temperatūroje. Tyrimuose nurodoma, kad tirpioje kavoje jo koncentracija neretai būna didesnė nei šviežiai maltos kavos gėrimuose.

    Europos maisto saugos institucijos akcentuoja, kad akrilamidas maiste kelia susirūpinimą, todėl jo kiekiai turėtų būti mažinami, tačiau pavienis ar saikingas kavos vartojimas paprastai nėra vertinamas kaip staigus pavojus. Praktinis patarimas paprastas: svarbus saikas ir bendras mitybos fonas, o ne vienas produktas.

    Sudėtis dažnai paprasta, bet ne visada

    Apie tirpią kavą neretai sakoma, kad ji pilna chemijos, tačiau klasikinės tirpios kavos sudėtis dažniausiai būna labai trumpa: 100 proc. kava. Jei ant pakuotės nurodyta tik kava, tai reiškia, kad produkte paprastai nėra konservantų ar papildomų priedų.

    Problemos dažniau prasideda renkantis saldintas ir aromatizuotas versijas, ypač momentinius mišinius, kuriuose gali būti daug cukraus, riebalų ar įvairių kvapiųjų medžiagų. Tokiais atvejais kava tampa nebe vien kofeino šaltiniu, o kaloringu desertiniu gėrimu.

    Kiek puodelių yra protinga riba?

    Sveikam suaugusiajam tirpi kava savaime nėra nesveikas pasirinkimas, jei geriama saikingai ir pasirenkamas kokybiškas produktas. Dažnai minima, kad 1–2 puodeliai per dieną neturėtų daryti neigiamo poveikio, tačiau individualus jautrumas kofeinui skiriasi.

    Daugiau rizikų atsiranda tuomet, kai kavos vartojama per daug, ji geriama vėlai vakare arba nuolat renkamasi saldinti mišiniai. Jei kava tampa įpročiu, verta įvertinti ir bendrą kofeino kiekį iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, arbatos ar energinių gėrimų.

    Lyginant su šviežiai ruošta kava, tirpi dažniau pralaimi aromatu ir skoniu, taip pat gali turėti mažiau kai kurių bioaktyvių junginių. Kita vertus, jos pranašumas akivaizdus: greitas paruošimas ir patogumas kasdienėje rutinoje.

    Praktiškiausia tirpią kavą laikyti viena iš pasirinkimų, o ne vieninteliu kasdieniu sprendimu. Jei norisi geresnės kokybės, verta rinktis liofilizuotą tirpią kavą ir vengti mišinių su pridėtiniu cukrumi.

    Šaltiniai:

    https://www.efsa.europa.eu/en/topics/topic/acrylamide

    https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4104

    https://www.ema.europa.eu/en/documents/other/factsheet-caffeine-and-health_en.pdf