Category: Sveikata

  • Valgote juodąjį šokoladą kasdien? Dietologė atskleidė, kada tai naudinga, o kada kenkia

    Daugelis žmonių kartais nori ko nors saldaus, o šokoladas dažnai tampa lengviausiu pasirinkimu. Vis dėlto kyla klausimas – ar šokoladą protinga valgyti kasdien, žvelgiant iš mitybos pusės?

    Renkantis tarp pieninio ir juodojo šokolado, dažniausiai patariama pirmenybę teikti juodajam. Jame paprastai būna mažiau pridėtinio cukraus ir daugiau naudingų medžiagų, įskaitant antioksidantus.

    Nors abu šokolado tipai gaminami iš kakavos, juodasis šokoladas dažniausiai yra mažiau apdorotas, todėl gali būti palankesnis sveikatai. Jis dažnai visai neturi karvės pieno arba jo būna labai mažai, o cukraus, palyginti su pieniniu šokoladu, – mažiau.

    Juodasis šokoladas laikomas vienu palankiausių pasirinkimų tiems, kurie nori saldumynų, bet kartu siekia gauti ir vertingų maistinių medžiagų. Svarbus rodiklis – kakavos sausųjų medžiagų kiekis: kai jis siekia bent 50 proc., šokolade paprastai būna didesnė antioksidantų koncentracija ir mažiau cukraus.

    Dietologė Sherry Gau rekomenduoja rinktis juodąjį šokoladą, kuriame kakavos sausųjų medžiagų yra ne mažiau kaip 70 proc.

    Dėl didelio antioksidantų, pavyzdžiui, flavanolių, kiekio juodasis šokoladas siejamas su širdžiai palankiu poveikiu. 2024 metų tyrimai parodė, kad vyrai bėgikai, dvi savaites kasdien vartoję po 50 gramų juodojo šokolado, pasižymėjo geresniais arterinio kraujospūdžio rodikliais ir geresne arterijų funkcija.

    Kai kurie mokslininkai juodąjį šokoladą netgi priskiria funkciniams maisto produktams, kurie teoriškai gali mažinti tam tikrų ligų, pavyzdžiui, Alzheimerio ligos ar vėžio, riziką. Pasak dietologės, apie 30 gramų juodojo šokolado per dieną gali turėti teigiamos įtakos sveikatai, ypač jei juo pakeičiami kiti saldumynai.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad net ir juodąjį šokoladą svarbu vartoti saikingai. Porcijas reikėtų kontroliuoti ir šį produktą derinti su visaverčiais, maistingais patiekalais, kad būtų išvengta per didelio kalorijų ir cukraus kiekio racione.

  • Užpilkite 15 lauro lapų ir pamirkykite kojas: mažiau prakaito, tinimų ir grybelio

    Užpilkite 15 lauro lapų ir pamirkykite kojas: mažiau prakaito, tinimų ir grybelio

    Vietoj brangių kosmetikos priemonių verta išbandyti paprastą, daugelį metų populiarų namų būdą. Kojų vonelė su lauro lapais gali padėti atgaivinti odą, sumažinti diskomfortą ir natūraliai pasirūpinti higiena. Kaip pasiruošti šią procedūrą ir kada ją verta taikyti?

    Pernelyg gausus pėdų prakaitavimas – ne tik estetinė, bet ir sveikatos problema. Drėgmė sukuria palankią terpę bakterijoms ir grybeliui daugintis. Lauro lapų vonelės gali padėti sureguliuoti prakaito liaukų veiklą, o kartu tonizuoja ir gaivina.

    Norint pasiruošti vonelę, pakanka saujos (apie 10–15) džiovintų lauro lapų užpilti litru verdančio vandens ir palaikyti uždengus maždaug 15–20 minučių. Paruoštą užpilą supilkite į dubenį su šiltu vandeniu ir mirkykite kojas 15–20 minučių. Reguliariai kartojant – geriausia 2–3 kartus per savaitę – gali sumažėti prakaitavimas ir neutralizuotis nemalonus kvapas.

    Po tokios procedūros oda dažnai tampa sausesnė, mažiau linkusi į nutrinimus ir mažiau pažeidžiama bakterijų. Lauro lapams būdingos sutraukiančios savybės gali padėti „užverti“ poras, todėl sumažėja prakaitavimas ir pagerėja savijauta, ypač karštomis dienomis.

    Pėdų ir nagų grybelis – viena dažniausių dermatologinių problemų, ypač tarp fiziškai aktyvių žmonių ir tų, kurie ilgai dėvi uždarą avalynę. Vonelė su lauro lapais gali turėti priešgrybelinį poveikį dėl natūralių eterinių aliejų, kurie slopina grybelių dauginimąsi.

    Užpilą galima papildyti keliais lašeliais natūralaus lauro aliejaus arba arbatmedžio aliejaus – tai gali sustiprinti priešgrybelinį poveikį. Kelias savaites mirkant kojas tokioje vonelėje, gali sumažėti grybelio požymiai: niežėjimas, odos pleiskanojimas, deginimas ar nemalonus kvapas.

    Svarbu prisiminti, kad vonelė veikia kaip pagalbinė priemonė ir nepakaitina medikamentinio gydymo, jei infekcija pažengusi. Tačiau profilaktikai arba ankstyvoje stadijoje ji gali būti naudinga.

    Vonelė su lauro lapais taip pat gali veikti atpalaiduojamai ir padėti atsigauti. Po ilgos dienos, ypač vaikščiojant nepatogiais batais ar avint aukštakulnius, pėdos neretai būna pavargusios, įsitempusios ir patinusios. Lauro lapų užpilas gali padėti atpalaiduoti raumenis, pagerinti mikrocirkuliaciją ir suteikti palengvėjimą.

    Šiltas vanduo su užpilu gali sumažinti sunkumo jausmą ir patinimą. Reguliariai atliekant procedūrą gali pagerėti pėdų odos išvaizda – ji tampa glotnesnė, labiau sudrėkinta ir mažiau linkusi skilinėti. Tai ypač aktualu turintiems sausą odą, kai lengvai atsiranda mikroįtrūkimų, galinčių tapti infekcijų „vartais“.

    Kojų vonelių su lauro lapais įtraukimas į namų priežiūros rutiną nereikalauja daug išlaidų ar laiko – svarbiausia reguliarumas ir kokybiški ingredientai. Lapai turėtų būti sausi, aromatingi, laikomi sandarioje pakuotėje. Jų galima įsigyti bet kurioje maisto prekių parduotuvėje, o geriausia rinktis neperlūžusius – taip geriau išsaugomos eterinės savybės.

    Taip pat svarbi vandens temperatūra: ji neturėtų būti per karšta, kad nedirgintų odos, tačiau pakankamai šilta, kad skatintų kraujotaką. Baigus vonelę, kojas reikia gerai nusausinti minkštu rankšluosčiu, ypač tarpupirščiuose, kur grybelis dažniausiai ir pradeda plisti. Procedūrą galima užbaigti lengvu masažu, naudojant drėkinamąjį ar prakaitavimą mažinantį kremą.

    Toks paprastas, natūralus ritualas, atliekamas reguliariai, gali pastebimai pagerinti pėdų savijautą ir kasdienį komfortą. Vis daugiau žmonių ieškant sprendimų be perteklinių priedų, lauro lapų vonelė natūraliai įsilieja į sąmoningos priežiūros įpročius.

    Nors lauro lapas paprastai laikomas saugiu, ne visiems jis tinka vienodai. Jautrios ar į alergijas linkusios odos savininkams prieš pirmą naudojimą verta atlikti mėginį: pavyzdžiui, užpilu sudrėkintą vatos diskelį pridėti prie vidinės riešo pusės ir 24 valandas stebėti odos reakciją.

    Vonelių su lauro lapais nerekomenduojama daryti esant atviroms žaizdoms, pažeistai odai ar ryškiems grybelio požymiams, nepasitarus su dermatologu. Nors natūralios priemonės turi privalumų, jos negali pakeisti specializuoto gydymo, ypač esant stiprioms infekcijoms.

  • Kaip išvalyti kraują nuo toksinų be vaistų: šie produktai ir įpročiai daro stebuklus

    Kraujas atlieka itin svarbų vaidmenį žmogaus organizme: jis perneša deguonį, maistines medžiagas ir hormonus į visus organus. Kai organizmas patiria didesnį toksinų krūvį, tai gali pasireikšti nuovargiu, odos problemomis, galvos skausmais ar silpnesniu imunitetu.

    Natūralūs organizmo „apsivalymo“ būdai padeda palaikyti kepenų, inkstų ir limfinės sistemos veiklą nenaudojant medikamentų. Norint padėti organizmui, verta į mitybą įtraukti naudingų produktų, peržiūrėti kasdienius įpročius ir prireikus koreguoti gyvenimo būdą.

    Štai kas dažniausiai įvardijama kaip palankūs pasirinkimai:

    Česnakas – pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir gali padėti kepenims šalinti toksinus.

    Žalumynai (špinatai, petražolės, krapai) – gausūs chlorofilo, kuris siejamas su detoksikacijos procesų palaikymu.

    Citrusiniai vaisiai – turi vitamino C, kuris prisideda prie imuninės sistemos veiklos ir padeda organizmui kovoti su žalingu poveikiu.

    Burokėliai – siejami su kepenų veiklos skatinimu ir kraujotakos gerinimu.

    Vanduo – pakankamas skysčių kiekis padeda inkstams efektyviau šalinti apykaitos produktus.

    Pienės – tradiciškai vartojamos kepenų ir inkstų veiklai palaikyti.

    Dilgėlės – gausios geležies ir neretai siejamos su kraujo sudėties gerinimu.

    Imbieras – gali skatinti kraujotaką ir pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis.

    Ciberžolė – joje esantis kurkuminas siejamas su uždegimo mažinimu ir detoksikacijos procesų palaikymu.

    Žalioji arbata – antioksidantai padeda kovoti su žalingomis medžiagomis ir oksidaciniu stresu.

    Ne mažiau svarbūs ir kasdieniai įpročiai:

    Fizinis aktyvumas – reguliarus judėjimas skatina kraujotaką ir limfinės sistemos veiklą.

    Kokybiškas miegas – poilsis padeda organizmui atsinaujinti ir efektyviau atlikti regeneracijos procesus.

    Alkoholio ir rūkymo atsisakymas – šie įpročiai didina kepenų apkrovą ir gali trikdyti natūralius organizmo „valymo“ procesus.

    Streso mažinimas – meditacija ir kvėpavimo praktikos gali padėti stabilizuoti savijautą ir hormonų balansą.

    Keletas paprastų idėjų, kurias galima pritaikyti kasdien:

    Rytą pradėkite nuo stiklinės šilto vandens su citrina.

    Į kiekvieną valgymą įtraukite daugiau daržovių ir žalumynų.

    Gaminant naudokite prieskonius, pavyzdžiui, ciberžolę ir imbierą.

    Gerkite žolelių arbatas, kurios tradiciškai vartojamos kepenų ir inkstų veiklai palaikyti.

  • Ne tik skani uoga: štai ką braškės iš tiesų daro jūsų širdžiai, cukrui ir imuninei sistemai

    Braškės – ne tik gardi uoga, bet ir vertingas organizmui naudingų medžiagų šaltinis. Dėl mažo kaloringumo, vitaminų ir mineralų gausos jos gali tapti svarbia kasdienės mitybos dalimi, padedančia palaikyti gerą savijautą.

    Šios uogos siejamos su įvairiomis naudingomis savybėmis. Teigiama, kad braškės gali prisidėti prie cholesterolio mažinimo ir padėti stabilizuoti kraujospūdį. Taip pat jos gali padėti palaikyti normalesnį cukraus kiekį kraujyje, o tai svarbu siekiant mažinti nutukimo ir 2 tipo diabeto riziką.

    Braškėse gausu vitamino C – stipraus antioksidanto, svarbaus imunitetui ir odos būklei. Be to, jose yra mangano, folio rūgšties, kalio, taip pat geležies, magnio ir fosforo. Šios medžiagos reikalingos normaliai organizmo veiklai, įskaitant širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemų funkcijas.

    Tyrimai rodo, kad reguliarus braškių vartojimas gali mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Manoma, jog jos gali padėti gerinti „gerojo“ cholesterolio rodiklius, palaikyti stabilesnį kraujospūdį ir daryti įtaką trombocitų funkcijai, taip prisidedant prie trombų susidarymo rizikos mažinimo. Taip pat braškės gali lėtinti cukraus pasisavinimą po angliavandenių gausaus maisto, todėl mažėja staigių insulino šuolių tikimybė.

    Vis dėlto braškės tinka ne visiems. Žmonėms, sergantiems lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis, pavyzdžiui, gastritu ar opalige, jų reikėtų vartoti atsargiai ir saikingai. Sveikiems žmonėms dažniausiai nurodoma įprasta norma – iki 200 gramų per dieną.

    Taip pat svarbu įvertinti alergijų riziką: braškės gali sukelti niežulį, tinimą, o sunkesniais atvejais – ir kvėpavimo sutrikimus. Ypač atsargiai jas reikėtų duoti vaikams, vartoti nėščiosioms bei žmonėms, turintiems skydliaukės funkcijos sutrikimų, nes braškėse gali būti goitrogenų.

    Neturint kontraindikacijų, braškės gali būti puikus būdas papildyti mitybą naudingomis medžiagomis ir prisidėti prie geresnės sveikatos. Svarbiausia – saikas, kad būtų išvengta galimų nepageidaujamų reakcijų.

    Portalas „Komentarai“ anksčiau rašė, kad dažni peršalimai gali paversti kasdienybę nuolatine kova dėl sveikatos. Kai žmogus serga nuolat, gali atrodyti, kad dienos praeina gydantis, o ne gyvenant visavertį gyvenimą. Aiškindama, kodėl taip nutinka ir kaip stiprinti imunitetą, šeimos gydytoja Neha Vyas iš „Cleveland Clinic“ įvardijo pagrindines priežastis ir pateikė patarimų, kaip gerinti sveikatą.

  • Nuolat sergate? Šeimos gydytoja atskleidė 3 pagrindines priežastis ir ką daryti

    Dažnos peršalimo ligos gali paversti kasdienybę nuolatine kova dėl sveikatos. Kai žmogus serga vis iš naujo, atrodo, kad gyvenimas sukasi apie vaistus, o ne apie įprastus planus ir veiklas. Norint suprasti, kodėl taip nutinka ir kaip sustiprinti imunitetą, šeimos gydytoja Neha Vyas iš „Cleveland Clinic“ išskiria pagrindines priežastis ir pateikia praktinių patarimų.

    Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

    Imuninė sistema yra sudėtingas mechanizmas, sudarytas iš organų, ląstelių ir kitų komponentų. Ji saugo organizmą nuo mikrobų ir virusų. Kai imunitetas atpažįsta virusą, pradedami gaminti antikūnai – specializuoti baltymai, kurie prisijungia prie viruso ir „pažymi“ jį sunaikinimui.

    Specialistės teigimu, dažniausiai pasikartojančias ligas lemia keli pagrindiniai veiksniai.

    Stresas gali turėti tiesioginę įtaką organizmo atsparumui. Trumpalaikis stresas kartais net suaktyvina imuninį atsaką, tačiau ilgalaikė įtampa mažina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis. Be to, nuolatinis stresas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos ir kitų rimtų sutrikimų rizika, taip pat gali paaštrinti esamas sveikatos problemas, pavyzdžiui, egzemą ar opas.

    Reikšmės turi ir amžius bei gyvenimo būdas. Senstant imuninė sistema silpnėja, tačiau kai kurie įpročiai gali pastebimai pagerinti savijautą. Mažas fizinis aktyvumas, prasta mityba ir per dažnas psichoaktyvių medžiagų vartojimas didina riziką dažniau sirgti. Dėl to svarbu judėti, maitintis subalansuotai ir vengti žalingų įpročių.

    Dar vienas dažnas veiksnys – mikrobų plitimas. Vaikai serga dažniau, nes ne visada laikosi higienos taisyklių. Infekcijos lengvai perduodamos ir viešajame transporte, taip pat keliaujant lėktuvu.

    Gydytoja atkreipia dėmesį ir į burnos higieną. Burnos ertmėje gyvena daugybė bakterijų, o jos būklė daro įtaką bendrai sveikatai. Nereguliarus dantų valymas ir prasta higiena gali prisidėti prie infekcijų ir rimtesnių sutrikimų. Reguliari burnos priežiūra ir vizitai pas odontologą gali padėti sumažinti susirgimų riziką.

    Imunitetą silpninti gali ir autoimuninės ligos. Tokiais atvejais imuninė sistema puola paties organizmo ląsteles, o gydymas dažnai apima steroidinius vaistus, kurie slopina natūralų imuninės sistemos aktyvumą.

    Norint rečiau sirgti, gydytoja rekomenduoja pradėti nuo bazinių dalykų:

    Mažinkite stresą. Kasdieniai būdai nusiraminti ir atgauti pusiausvyrą gali pagerinti imuninį atsaką.

    Puoselėkite sveikus įpročius. Subalansuota mityba, reguliarus judėjimas ir pakankamas miegas yra sveikatos pagrindas.

    Rūpinkitės burnos ertme. Reguliarus dantų valymas, tarpdančių priežiūra ir odontologo konsultacijos gali reikšmingai sumažinti ligų riziką.

    Laikykitės higienos. Dažniau plaukite rankas ir laikykitės pagrindinių higienos taisyklių, kad sumažintumėte mikrobų plitimą.

    Imuniteto stiprinimas – kompleksinis procesas, reikalaujantis dėmesio gyvenimo būdui ir nuolatinės sveikatos stebėsenos. Jei kyla klausimų ar vargina dažni susirgimai, verta pasitarti su gydytoju ir gauti individualias rekomendacijas.

    Kaip anksčiau rašė „Komentarai“, nors dietologai dažnai rekomenduoja avižinę košę kaip naudingus pusryčius, pastaruoju metu jos nauda kelia diskusijų socialiniuose tinkluose. „BBC Food“ vaizdo įraše buvo svarstoma, ar avižos iš tiesų yra tokios naudingos sveikatai.

  • Gėrė mūsų močiutės, o dabar grįžta į madą: duonos gira gali pakeisti saldžius gėrimus

    Gėrė mūsų močiutės, o dabar grįžta į madą: duonos gira gali pakeisti saldžius gėrimus

    Duonos gira – tradicinis fermentuotas gėrimas, kurį dažnai prisimename iš senesnių laikų virtuvės. Ji paprastai gaminama iš džiūvusios duonos, vandens, cukraus ir mielių, todėl leidžia prasmingai panaudoti likusį kepinį.

    Pastaraisiais metais duonos gira vėl atrandama kaip alternatyva saldiems gaiviesiems gėrimams. Fermentuoti produktai apskritai grįžta į kasdienę mitybą, nes žmonės ieško mažiau perdirbtų pasirinkimų ir įvairesnių skonių.

    Kas vyksta fermentacijos metu?

    Giros skonis ir lengvas natūralus putojimas atsiranda dėl fermentacijos. Šio proceso metu mielės ir kiti mikroorganizmai skaido cukrų, todėl gėrimas įgauna rūgštelę ir charakteringą duonos aromatą.

    Fermentuotas maistas siejamas su žarnyno mikrobiotos įvairove, kuri svarbi virškinimui ir imuninės sistemos veiklai. Vis dėlto duonos gira nėra vaistas, o tik vienas iš galimų kasdienės mitybos elementų šalia skaidulų, pakankamo vandens ir subalansuoto raciono.

    Į ką atkreipti dėmesį perkant?

    Parduotuvėse esanti gira gali smarkiai skirtis nuo naminės: dalis gėrimų būna pasterizuoti, o tai keičia jų savybes. Taip pat neretai pridedama daugiau cukraus, todėl verta skaityti etiketes ir rinktis trumpesnės sudėties produktus.

    Nors dalis cukraus fermentuojant sunaudojama, gėrime jo gali likti, todėl žmonėms, ribojantiems cukrų, verta vertinti porcijas. Jeigu siekiate mažinti pridėtinio cukraus kiekį, gira turėtų būti priedas, o ne pagrindinis būdas numalšinti troškulį.

    Kam verta būti atsargiems?

    Tradicinė gira dažnai gaminama iš ruginių ar kvietinių gaminių, tad ji netinka sergantiems celiakija ar turintiems glitimo netoleravimą. Taip pat svarbu prisiminti, kad fermentacijos metu gali susidaryti nedidelis alkoholio kiekis.

    Jo koncentracija priklauso nuo recepto, temperatūros ir fermentacijos trukmės, todėl atsargumas aktualus vaikams, nėščiosioms, alkoholio vengiantiems žmonėms ir vairuotojams. Jei kyla abejonių, saugiausia rinktis aiškiai paženklintą produktą arba vartoti saikingai.

    Naminę girą įprastai gamina iš maždaug 300 gramų džiūvusios ruginės ar pilno grūdo duonos, apie 4 litrų vandens, apie 20 gramų mielių ir cukraus. Duona dažnai apkepinama, kad skonis būtų sodresnis, o tuomet užpilama karštu vandeniu ir paliekama atvėsti.

    Atvėsus skysčiui įmaišomos mielės, o masė fermentuojama kambario temperatūroje apie parą. Vėliau gėrimas perkošiamas, supilstomas į butelius ir brandinamas kelias dienas, reguliariai tikrinant slėgį, o galiausiai laikomas šaldytuve ir suvartojamas per kelias dienas.

  • Ispanija suskaičiavo 111 retų limfomos atvejų, siejamų su krūtų implantais: ką svarbu žinoti

    Ispanija suskaičiavo 111 retų limfomos atvejų, siejamų su krūtų implantais: ką svarbu žinoti

    111 patvirtintų atvejų ir daugiau pranešimų

    Ispanijos vaistų ir medicinos prietaisų agentūra AEMPS pranešė, kad iki 2025 metų šalyje patvirtinta 111 krūtų implantais siejamos anaplastinės didelių ląstelių limfomos atvejų. Tai reta ne Hodžkino limfomos forma, tarptautinėje literatūroje dažnai įvardijama kaip BIA-ALCL.

    Pasak AEMPS, iš viso nuo 2012 metų, kai pradėta sisteminga stebėsena, gauta 146 įtariami pranešimai. Ne visi įtarimai virsta patvirtinta diagnoze, tačiau toks skaičius rodo, kad budrumas ir atsekamumas išlieka aktualūs.

    Duomenys pateikiami šeštojoje nacionalinio protokolo, skirto šios ligos nustatymui ir analizei, stebėsenos ataskaitoje. Ji parengta remiantis Medicinos prietaisų budrumo sistemoje registruotais pranešimais.

    Kas yra BIA-ALCL ir kuo ji skiriasi?

    AEMPS pabrėžia, kad ši limfoma neprasideda krūties audinyje kaip įprastai suprantamas krūties vėžys. Liga vystosi imuninės sistemos ląstelėse ir dažniausiai aptinkama fibrozinėje kapsulėje, susidarančioje aplink implantą.

    Nors diagnozė skamba grėsmingai, institucija akcentuoja, kad tai reta liga ir jos dažnis yra mažas, palyginti su labai dideliu moterų, turinčių krūtų implantus, skaičiumi. Vis dėlto, retumas nėra priežastis mažinti stebėseną, nes laiku atpažinus būklę gydymo rezultatai paprastai būna geresni.

    Medicinos praktikoje įtarimą gali kelti simptomai, atsirandantys praėjus metams ar dar vėliau po implantacijos, pavyzdžiui, nepaaiškinamas patinimas, skysčio susikaupimas aplink implantą ar sukietėjimas. AEMPS kontekste akcentuojama ankstyvo nustatymo svarba, o sprendimai visada turėtų būti priimami kartu su gydytojais specialistais.

    Kas siejama su rizika ir kur daugiausia pranešimų?

    Ataskaitoje nurodoma, kad dauguma atvejų fiksuoti moterims, turėjusioms tekstūruotus implantus. Pastaraisiais metais būtent tekstūruotų paviršių implantai tarptautinėje rizikos vertinimo praktikoje minimi dažniau, todėl skirtingos šalys taiko papildomas budrumo priemones.

    Pagal AEMPS pateiktą suvestinę, daugiausia pranešimų gauta iš Madrido regiono, toliau rikiuojasi Andalūzija, Katalonija ir Valensijos regionas. Toks pasiskirstymas nebūtinai reiškia didžiausią riziką vienoje vietoje, nes pranešimų skaičių gali veikti ir implantų paplitimas, ir diagnostikos bei registravimo praktikos.

    Tyrimai iki šiol rodo, kad ligos kilmė greičiausiai yra daugiaveiksnė. Tarp nagrinėjamų veiksnių minimi implanto tipas, galimos genetinės predispozicijos ir uždegiminiai procesai ar su implantu susijusi tarša, tačiau aiškus vienas mechanizmas, kuris visais atvejais paaiškintų limfomos išsivystymą, vis dar nėra galutinai nustatytas.

  • PSO perspėja dėl nesaugaus maisto: kasmet suserga 860 mln., miršta per 1,5 mln. žmonių

    PSO perspėja dėl nesaugaus maisto: kasmet suserga 860 mln., miršta per 1,5 mln. žmonių

    PSO skaičiai apie nesaugų maistą

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) naujoje apžvalgoje įspėja, kad nesaugus maistas kasmet sukelia didžiulę ligų naštą: apie 860 mln. žmonių suserga, o daugiau nei 1,5 mln. miršta. Organizacija pabrėžia, kad rizika kyla tiek dėl mikroorganizmų, tiek dėl cheminių teršalų.

    Ataskaita paskelbta Pasaulinės maisto saugos dienos išvakarėse ir skirta šalims tiksliau įvertinti, kur problemos mastas didžiausias. PSO akcentuoja, kad dalies susirgimų ir mirčių būtų galima išvengti gerinant higieną, vandens kokybę, maisto tvarkymo praktiką ir sveikatos priežiūros prieinamumą pažeidžiamiausioms grupėms.

    „Maisto sauga nėra abstrakti tema – ji paliečia kiekvieną valgį, kiekvieną šeimą, kiekvieną dieną“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    PSO vertinimu, vien 2021 metais su maistu plintančios ligos lėmė apie 267 mlrd. eurų prarasto produktyvumo dėl susirgimų. Tai apima prarastas darbo dienas, sumažėjusį darbingumą ir platesnes ekonomines pasekmes sveikatos sistemoms.

    Vaikai – didžiausios rizikos grupė

    PSO išskiria vaikus iki penkerių metų kaip ypač pažeidžiamą grupę: jų rizika susidurti su sunkiomis pasekmėmis yra maždaug tris kartus didesnė nei vyresnių vaikų ar suaugusiųjų. Šiai amžiaus grupei priskiriama 29 proc. bendros su nesaugiu maistu siejamos sveikatos naštos.

    Organizacijos duomenimis, 2021 metais su nesaugiu maistu siejama apie 143 000 vaikų iki penkerių metų mirčių. Dažna priežastis – viduriavimą sukeliančios infekcijos, kurios mažiems vaikams gali greitai komplikuotis dėl skysčių netekimo.

    „Nors maži vaikai sudaro tik apie 9 proc. pasaulio gyventojų, jie patiria beveik trečdalį visų su maistu plintančių ligų atvejų“, – teigiama PSO pranešime.

    Be infekcijų, vaikai jautresni ir cheminėms medžiagoms maiste: tam tikros medžiagos gali neigiamai veikti smegenų vystymąsi ir lemti ilgalaikes neurologines bei raidos problemas. PSO pažymi, kad socialinė nelygybė dar labiau didina riziką, nes mažesnių išteklių bendruomenės dažniau susiduria su nesaugiu vandeniu ir ribotomis galimybėmis laikytis saugaus maisto tvarkymo.

    Kodėl rizika didėja ir kas dažniausiai sukelia ligas?

    PSO taip pat įspėja, kad klimato kaita gali didinti maisto saugos rizikas. Ekstremalūs orų reiškiniai, kylanti oro ir vandens temperatūra bei besikeičiantys kritulių režimai gali palengvinti bakterijų dauginimąsi, keisti patogenų paplitimą ir didinti užterštumo tikimybę tiek ūkiuose, tiek tiekimo grandinėse.

    Su maistu plintančios ligos gali būti infekcinės arba toksinės – jas sukelia bakterijos, virusai, parazitai ar cheminės medžiagos, patekusios į organizmą su užterštu maistu. Europoje vienos dažniausių bakterinių priežasčių siejamos su nepakankamai termiškai apdorota paukštiena, žalia mėsa, nepasterizuotu pienu, kiaušiniais ar užterštu vandeniu.

    PSO pabrėžia, kad prevencija prasideda nuo paprastų, bet nuoseklių veiksmų: saugaus geriamojo vandens, rankų higienos, tinkamo maisto laikymo temperatūros, pakankamo terminio apdorojimo ir kryžminės taršos virtuvėje mažinimo. Sistemiškai svarbu ir tai, kad valstybės stiprintų maisto kontrolės pajėgumus bei greito reagavimo mechanizmus protrūkių atvejais.

  • Zverevas pagaliau laimėjo pirmąjį „Didžiojo kirčio“ titulą: Paryžiuje palaužė Cobolli per 5 setus

    Zverevas pagaliau laimėjo pirmąjį „Didžiojo kirčio“ titulą: Paryžiuje palaužė Cobolli per 5 setus

    Zverevo proveržis Paryžiuje

    Vokietijos tenisininkas Alexanderis Zverevas 2026 metų „Roland Garros“ finale iškovojo pirmąjį karjeroje „Didžiojo kirčio“ vienetų titulą. Paryžiuje jis po 3 valandų ir 21 minutės kovos 6–1, 4–6, 6–4, 6–7 (5), 6–1 nugalėjo italą Flavio Cobolli.

    Trečią vietą ATP reitinge užimantis Zverevas rungtynes pradėjo užtikrintai ir pirmą setą laimėjo triuškinamai. Nors antrajame sete Cobolli sugebėjo grįžti į mačą, lemiamais momentais vokiečio padavimas išliko stabilus, o penktajame sete jis greitai susikrovė pranašumą ir jo nebepaleido.

    Finalas be įprastų favoritų

    Šių metų turnyro vyrų varžybos buvo neįprastos tuo, kad finale nebuvo ryškiausių pastarųjų sezonų favoritų. Iš turnyro pasitraukė pirmoji pasaulio raketė Jannikas Sinneris, taip pat du kartus titulą gynęs Carlosas Alcarazas, o anksti iškrito ir Novakas Djokovičius.

    Toks turnyro scenarijus Zverevui reiškė ypač didelį spaudimą, nes tai buvo reta proga pagaliau užbaigti ilgai trukusį laukimą. Iki šiol jis buvo pralaimėjęs tris „Didžiojo kirčio“ finalus, įskaitant ir skaudžius mačus, kai pranašumo išlaikyti nepavyko.

    Cobolli šuolis ir italų viltys

    Flavio Cobolli Paryžiuje sužaidė geriausią karjeros „Didžiojo kirčio“ turnyrą ir pirmą kartą pasiekė finalą. Italui tai buvo proveržio sezonas, o jo kelias iki lemiamos dvikovos dar labiau atkreipė dėmesį dėl aplinkybių pusfinalyje, kai į finalą jis pateko po tautiečio Matteo Arnaldi pasitraukimo dėl ligos.

    Prieš finalą Zverevas tarpusavio akistatose buvo priekyje 3–1, o prieš metus „Roland Garros“ jis Cobolli buvo įveikęs be pralaimėtų setų. Vis dėlto šio sezono grunto dvikovos rodė, kad italas jau gali konkuruoti su elito žaidėjais, todėl ir finale jis sugebėjo ištempti mačą iki penktojo seto.

    Ką reiškia ši pergalė Zverevui

    Zverevo titulas Paryžiuje keičia jo karjeros naratyvą: daugelį metų jis buvo laikomas vienu talentingiausių, tačiau svarbiausiuose mačuose pritrūkstančių žaidėjų. Pirmasis „Didžiojo kirčio“ laimėjimas paprastai tampa lūžio tašku ir psichologiškai, ir sportiškai, ypač žaidėjams, kurie ne kartą buvo arti pergalės.

    Šių metų „Roland Garros“ tapo turnyru, kuriame ryškiai matėsi kartų kaita ir nauji čempionai. Dieną prieš vyrų finalą moterų varžybose titulą iškovojo Mirra Andreeva, o Zverevo triumfas užtvirtino turnyro tendenciją, kad Paryžiuje vis dažniau atsiranda naujų vardų tarp didžiųjų nugalėtojų.

  • Christianas Eriksena sugriuvo aikštėje Odensėje: federacija skelbia, kad futbolininkas sąmoningas

    Christianas Eriksena sugriuvo aikštėje Odensėje: federacija skelbia, kad futbolininkas sąmoningas

    Danijos rinktinės saugas Christianas Eriksenas per draugiškas rungtynes su Ukraina Odensėje sukniubo aikštėje, o mačas netrukus buvo nutrauktas. Danijos futbolo federacija pranešė, kad 34 metų futbolininkas yra sąmoningas ir, atsižvelgiant į aplinkybes, jo būklė yra stabili.

    Incidentas įvyko antroje rungtynių pusėje, kai televizijos transliacijoje buvo matyti, jog žaidėjas staiga susmuko ir susiėmė už krūtinės. Komandos draugai bei medikų brigada greitai apsupo futbolininką, o teisėjai sustabdė žaidimą.

    „Christianas Eriksenas yra sąmoningas ir, atsižvelgiant į aplinkybes, laikosi gerai“, – sakė Danijos futbolo federacija.

    Po kelių minučių organizatoriai patvirtino, kad rungtynės nebus tęsiamos. Tokiais atvejais sprendimą lemia tiek žaidėjo sveikatos būklė, tiek medicinos personalo rekomendacijos ir komandų sutarimas, nes prioritetas yra skubi pagalba bei saugumas.

    Eriksenui tai jau ne pirmas rimtas sveikatos išbandymas aikštėje. 2021 metais Europos čempionato rungtynėse Kopenhagoje jis patyrė širdies sustojimą, tuomet jam buvo suteikta neatidėliotina pagalba vietoje, o vėliau futbolininkas atsigavo ir grįžo į profesionalų sportą.

    Pastarųjų metų futbolo praktika rodo, kad stadionuose vis plačiau taikomi griežti medicininio pasirengimo protokolai: greitas defibriliatorių pasiekiamumas, apmokytas personalas ir aiški veiksmų seka kritinėmis minutėmis. Būtent šios priemonės dažnai tampa lemiamos, kai ištinka staigūs širdies veiklos sutrikimai.