CP v2

Category: Sveikata

  • Mokslininkai atskleidė, kas lėtina senėjimą: tai veikia geriau, nei manėte, ir ne sportas

    Mokslininkai atskleidė, kas lėtina senėjimą: tai veikia geriau, nei manėte, ir ne sportas

    Senėjimas neišvengiamas, tačiau tai, kaip greitai silpsta kūnas ir protas, skiriasi tarp žmonių. Nauji duomenys rodo, kad fizinę būklę vyresniame amžiuje gali palaikyti ne vien treniruotės ar mityba, bet ir kasdieniai socialiniai bei protiniai užsiėmimai.

    Australijoje atliktame ilgalaikiame tyrime mokslininkai stebėjo 12 862 vyresnius nei 70 metų žmones. Dalyviai tyrimo pradžioje buvo palyginti geros sveikatos ir neturėjo sunkių ligų, tokių kaip demencija ar reikšmingos širdies ir kraujagyslių problemos.

    Tyrėjai daugiau nei dešimtmetį rinko informaciją apie dalyvių įpročius ir sveikatą, vertino atmintį bei dėmesį, taip pat fizinį pajėgumą. Buvo matuojamas ėjimo greitis, rankų suėmimo jėga ir gebėjimas savarankiškai atlikti kasdienes užduotis, pavyzdžiui, apsirengti ar pasiruošti maistą.

    Kas siejosi su mažesniu silpnumu

    Rezultatai parodė, kad reguliarus bendravimas ir mokymasis buvo susiję su mažesne trapumo, arba senatvinio silpnumo, rizika. Žmonės, dalyvavę klubo ar vietos organizacijos veikloje, per maždaug septynerius metus rečiau tapo fiziškai trapūs, o poveikis, nors ir nedidelis, išliko nuoseklus.

    Panaši tendencija fiksuota ir turintiems platesnį socialinės paramos ratą, kai yra bent keli artimieji ar draugai, su kuriais palaikomas reguliarus ryšys ir prireikus galima prašyti pagalbos. Mokslininkai sieja tai su tuo, kad socialiniai kontaktai skatina judėti, išeiti iš namų ir nuolat aktyvinti pažintines funkcijas.

    Ryšys pastebėtas ir tarp protinės veiklos bei fizinio atsparumo. Tokie užsiėmimai kaip dėlionės, kryžiažodžiai, kortų žaidimai ar šachmatai buvo siejami su maždaug 4 proc. mažesne trapumo rizika, o rašymo, kompiuterio naudojimo ar mokymosi veiklos, pavyzdžiui, kursai, taip pat turėjo teigiamą sąsają.

    Kodėl tai svarbu vyresniame amžiuje

    Trapumas laikomas viena svarbiausių būklių, didinančių kritimų, komplikacijų po ligų ir hospitalizacijų riziką. Jis siejamas su bendru organizmo rezervų mažėjimu, kai net ir nedidelis sveikatos sutrikimas gali lemti staigų savarankiškumo praradimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad šio tyrimo rezultatai nerodo, jog socialiniai ir protiniai užsiėmimai gali pakeisti fizinį aktyvumą ar sveiką mitybą. Greičiau tai papildomas, realiomis kasdienėmis veiklomis paremtas kelias, kuris gali padėti ilgiau išlaikyti funkcionalumą, ypač tiems, kuriems sportas dėl sveikatos būklės ar motyvacijos yra sunkiau prieinamas.

    Tyrime taip pat užfiksuota, kad moterims ši nauda buvo ryškesnė nei vyrams, tačiau priežasčių dar reikia aiškintis. Mokslininkai nurodo, kad ateities tyrimuose svarbu atskirti, kiek įtakos daro pats užsiėmimų turinys, o kiek tai, kad žmonės apskritai gyvena aktyvesnį, labiau įtrauktą gyvenimą.

    Ką galite pritaikyti kasdien

    Praktikoje tai gali būti paprasti sprendimai: dažnesnis bendravimas su artimaisiais, prisijungimas prie bendruomenės veiklų ar reguliari protinė mankšta. Net įprotis kartą per savaitę užsukti į biblioteką, išmokti naują įgūdį ar skirti laiko galvosūkiams gali tapti ilgalaikio aktyvumo dalimi.

    Vis daugiau dėmesio skiriama ir aplinkai, kuri padeda vyresniems žmonėms išlikti įsitraukusiems: prieinami bendruomenės centrai, patogus viešasis transportas, saugios viešosios erdvės. Tokia infrastruktūra mažina izoliaciją ir padeda palaikyti socialinį ritmą, kuris, kaip rodo duomenys, gali būti svarbus ir fizinei sveikatai.

  • Mokslininkai atskleidė: vitaminas B2 padeda vėžiui išgyventi, bet čia pat slypi silpnoji vieta

    Mokslininkai atskleidė: vitaminas B2 padeda vėžiui išgyventi, bet čia pat slypi silpnoji vieta

    Vitamino B2, dar vadinamo riboflavinu, organizmui reikia energijos apykaitai, odos ir nervų sistemos funkcijoms. Tačiau naujas tyrimas rodo paradoksą: ši įprasta maistinė medžiaga gali padėti vėžinėms ląstelėms apsisaugoti nuo vieno iš jų žūties mechanizmų.

    Vokietijos Viurcburgo universiteto komanda nustatė, kad vėžio ląstelės geba panaudoti vitaminą B2 kaip dalį gynybinės sistemos nuo ferroptozės. Ferroptozė yra specifinė reguliuojama ląstelės mirtis, susijusi su lipidų oksidacine pažaida ir membranų irimu.

    Kaip B2 stiprina vėžio gynybą

    Tyrėjai aiškina, kad vitaminas B2 prisideda prie baltymo FSP1 veiklos, o šis padeda slopinti ferroptozę. Kitaip tariant, kai FSP1 sistema veikia sklandžiai, ląstelėms lengviau išvengti oksidacinės žalos sukeltos mirties.

    Genetinės atrankos metu išryškėjo ir svarbi grandis – genas RFK, dalyvaujantis vitamino B2 pavertime organizmui aktyviomis formomis. Laboratoriniai bandymai parodė, kad sutrikdžius šią grandinę vėžinės ląstelės tampa jautresnės ferroptozei.

    Roseoflavinas ir naujos terapijos kryptis

    Eksperimentuose dėmesio sulaukė junginys roseoflavinas – vitamino B2 analogas, galintis apgauti ląsteles ir patekti į jų metabolinius kelius. Tyrėjų duomenimis, šis analogas neparemia apsauginės FSP1 sistemos taip, kaip tikras vitaminas B2, todėl vėžinėms ląstelėms gali būti sunkiau išvengti ferroptozės.

    „Vitaminas B2 atlieka esminį vaidmenį saugant vėžio ląsteles nuo ferroptozės – ypatingos programuotos ląstelių mirties formos“, – sakė Viurcburgo universiteto biologė Vera Skafar.

    Ši kryptis vertinama kaip ankstyvos stadijos, tačiau ji svarbi tuo, kad potencialiai leistų taikyti taikines strategijas: ne „atimti“ B2 iš viso organizmo, o specifiškai išbalansuoti vėžio ląstelių gynybos mechanizmą. Praktikoje tai galėtų reikšti geresnį kai kurių navikų jautrumą gydymui, ypač jei tokie sprendimai būtų derinami su kitais ferroptozę skatinančiais metodais.

    Ką tai reiškia žmonėms kasdienybėje

    Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimas nereiškia, jog vitaminas B2 yra pavojingas ar kad jo reikėtų vengti. Riboflavino organizmas pats negamina, todėl jis turi būti gaunamas su maistu, pavyzdžiui, iš pieno produktų, kiaušinių, mėsos ar žalių daržovių.

    Ferroptozė nėra vien neigiamas reiškinys – tai ir natūralus būdas pašalinti pažeistas ląsteles, o jos sutrikimai siejami ne tik su onkologija. Pastaraisiais metais ferroptozės tyrimai sparčiai plečiasi ir dėl galimų sąsajų su audinių pažaida po išemijos bei kai kuriomis neurodegeneracinėmis ligomis, todėl B2 ir FSP1 grandies atradimai gali turėti platesnių pasekmių.

    „Ferroptozė aktuali ne vien vėžiui: vis daugiau įrodymų rodo, kad ji prisideda prie patologinių procesų neurodegeneracinėse ligose ir audinių pažaidos po išemijos“, – sakė biologas José Pedro Friedmann Angeli.

    Tyrimo autoriai nurodo, kad kitas žingsnis – rasti būdų, kaip šį mechanizmą paveikti selektyviai, nekenkiant sveikoms ląstelėms, kurioms vitaminas B2 yra būtinas. Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Cell Biology“.

  • Mokslininkai įspėja: 150 minučių sporto per savaitę gali nepakakti – štai kiek reikia širdžiai

    Mokslininkai įspėja: 150 minučių sporto per savaitę gali nepakakti – štai kiek reikia širdžiai

    Nauja didelė analizė rodo, kad širdžiai ir kraujagyslėms didžiausią naudą gali suteikti gerokai didesnis fizinio aktyvumo kiekis, nei dažniausiai rekomenduojamas visuomenės sveikatos gairėse. Nors minimalus tikslas išlieka 150 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo aktyvumo per savaitę, papildomos minutės gali reikšmingai mažinti sunkių įvykių riziką.

    Tyrėjai rėmėsi Jungtinės Karalystės biobanko dalyvių duomenimis ir stebėjo 17 088 žmones maždaug aštuonerius metus. Per šį laiką užfiksuoti 1 233 rimti širdies ir kraujagyslių įvykiai, tarp jų miokardo infarktas, insultas, širdies nepakankamumas ir prieširdžių virpėjimas.

    Kuo daugiau judėjimo, tuo mažesnė rizika

    Analizė parodė aiškų ryšį tarp didesnio aktyvumo ir mažesnės širdies bei kraujagyslių ligų rizikos. Žmonės, pasiekę dabartinį minimalų 150 minučių per savaitę slenkstį, turėjo apie 8–9 proc. mažesnę rimto įvykio tikimybę.

    Tačiau ryškesni pokyčiai matyti tiems, kurie judėjo kelis kartus daugiau. Tyrime minima, kad sportuojant maždaug 3–4 kartus daugiau nei minimaliai rekomenduojama, rizika gali mažėti daugiau nei 30 proc., nors toks krūvis daugeliui būtų sunkiai suderinamas su kasdieniu ritmu.

    Skaičiuojant konkrečiau, apie 20 proc. rizikos sumažėjimas sietas su maždaug 340–370 minučių aktyvumo per savaitę. Tai daugiau nei dvigubai viršija įprastą minimalų tikslą, todėl tyrėjai akcentuoja laipsnišką krūvio didinimą, o ne staigų šuolį.

    Kodėl prastesnio pasirengimo žmonėms reikia daugiau

    Vienas svarbiausių niuansų susijęs su fiziniu pasirengimu. Tyrimas leidžia manyti, kad prasčiausio pasirengimo grupėje norint pasiekti tokią pačią rizikos mažėjimo naudą, gali prireikti papildomų 30–50 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo aktyvumo per savaitę, palyginti su geriau pasirengusiais žmonėmis.

    Kitaip tariant, universali „viena taisyklė visiems“ veikia tik kaip saugus minimalus pagrindas. Didesnė nauda dažniau pasiekiama didinant bendrą aktyvumo kiekį, ypač jei pradinis judėjimo lygis buvo žemas.

    Ekspertai ragina neperlenkti žinutės

    Vis dėlto dalis nepriklausomų ekspertų pabrėžia, kad visuomenės sveikatos komunikacijai svarbiausia realistiškumas. Jei rekomendacijos pernelyg aukštos, jos gali demotyvuoti tuos, kuriems net minimalus tikslas šiuo metu atrodo sunkiai pasiekiamas.

    „Negalime per daug sureikšminti konkretaus 560–610 minučių skaičiaus per savaitę, nes visuomenės sveikatos žinutė turi būti įgyvendinama daugumai žmonių“, – sakė Oksfordo universiteto biomedicininės informatikos specialistas Aidenas Doherty, nedalyvavęs šiame tyrime.

    Autoriai taip pat pabrėžia, kad dabartinis 150 minučių per savaitę tikslas išlieka prasmingas ir suteikia apčiuopiamą apsaugą, nepriklausomai nuo fizinio pasirengimo. Tuo pačiu jie pripažįsta, kad didesnis krūvis gali duoti papildomos naudos, tačiau tai nereiškia, jog kiekvienam būtina kasdien praleisti valandas sporto salėje.

    Dar vienas svarbus praktinis aspektas yra pasiekiamumas: tyrime nurodoma, kad bent 560 minučių per savaitę pasiekė tik apie 12 proc. dalyvių. Tai rodo, kad tokios apimtys įmanomos, tačiau daugeliui jos yra aukštas elgsenos slenkstis.

    Mokslininkai akcentuoja, jog šie rezultatai atskleidžia ryšius, tačiau dar reikalingi atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai, kad būtų tiksliau įvertintas priežastinis poveikis ir saugiausios didesnio krūvio ribos. Praktinė išvada paprasta: pasiekus minimalias rekomendacijas verta ieškoti būdų judėti daugiau, bet krūvį didinti palaipsniui ir atsižvelgiant į sveikatos būklę.

  • Mokslininkai įspėja: viena nakties funkcija gali sieti stresą, širdį ir demenciją

    Mokslininkai įspėja: viena nakties funkcija gali sieti stresą, širdį ir demenciją

    Demencijos riziką didinantys veiksniai dažnai atrodo kaip atskiri galvosūkiai: lėtinis stresas, depresija, širdies ir kraujagyslių ligos, senėjimas. Tačiau nauja mokslinių tyrimų apžvalga siūlo bendrą giją, galinčią paaiškinti, kodėl šie dalykai taip dažnai eina kartu.

    Pasak neuromokslininkų, svarbiausias jungiamasis elementas gali būti miegas, tiksliau, tai, kas per miegą vyksta smegenyse. Tyrėjai vis daugiau dėmesio skiria smegenų gebėjimui naktį šalinti medžiagų apykaitos atliekas, kurios kaupiasi dieną.

    Miegas ir smegenų valymo hipotezė

    Pastarąjį dešimtmetį daug diskusijų kelia glinfatinė sistema – smegenų skysčių apytakos ir šalinimo tinklas, pirmiausia aprašytas gyvūnų modeliuose, o vėliau tiriamas ir žmonėms. Hipotezė teigia, kad ši sistema padeda išplauti medžiagas, siejamas su neurodegeneraciniais procesais.

    Vis dėlto mokslinis vaizdas nėra vienareikšmis: dalis darbų rodo didesnį aktyvumą miego metu, o kai kurie naujesni eksperimentai kelia klausimų, ar visada miegas reiškia intensyvesnį toksinų šalinimą. Dėl to vis dažniau akcentuojama ne vien miego trukmė, o jo kokybė ir miego architektūra.

    Kas vyksta per ne REM miegą?

    Apžvalgoje pabrėžiama, kad ne REM miego metu smegenyse veikia suderinti neuromoduliatorių, tokių kaip noradrenalinas, serotoninas, dopaminas ir acetilcholinas, ritmai. Jie siejami ne tik su nuotaika ar dėmesiu, bet ir su kraujagyslių tonuso pokyčiais.

    Idėja tokia: reguliarūs cheminių signalų svyravimai gali skatinti švelnų kraujagyslių išsiplėtimą ir susitraukimą, o tai padeda judėti smegenų skysčiui ir palaiko vadinamąsias naktines smegenų tvarkos funkcijas. Kai miegas fragmentuotas, nepakankamas ar paveiktas tam tikrų vaistų, šie ritmai gali išsiderinti.

    „Daugelis sutrikimų, didinančių demencijos riziką, kartu ardo ir smegenų miego ritmus“, – sakė Ročesterio universiteto neuromokslininkė Maiken Nedergaard.

    „Mūsų darbai leidžia manyti, kad tai gali būti ne atskiri reiškiniai, o susiję per smegenų gebėjimą per miegą pašalinti atliekas“, – pridūrė ji.

    Kodėl tai svarbu kasdienybei?

    Ši kryptis padeda paaiškinti, kodėl lėtinis stresas, depresija ar širdies ir kraujagyslių ligos neretai siejasi su prastesniu miegu, o ilgainiui ir su didesne pažinimo sutrikimų rizika. Tai nereiškia, kad miegas vienas sukelia demenciją, tačiau jis gali būti svarbi grandis bendrame rizikos mechanizme.

    Ekspertai pabrėžia, kad miego ir demencijos ryšį dar reikia tiksliai patvirtinti priežastiniais tyrimais, ypač su žmonėmis. Vis dėlto praktinė žinutė aiški: nuoseklus miego režimas, kokybiškas nakties poilsis ir miego sutrikimų diagnostika gali būti reikšminga prevencijos dalis, greta fizinio aktyvumo, širdies sveikatos kontrolės ir psichikos sveikatos priežiūros.

    Apžvalga publikuota žurnale Science, o jos autoriai ragina miegą vertinti ne kaip pasyvų poilsį, bet kaip aktyvų, koordinuotą smegenų palaikymo procesą, galintį turėti reikšmę senėjimo ir neurodegeneracijos eigai.

  • Tyrimas Ispanijoje: nesaugios sutartys ir per dideli krūviai stumia slaugytojus išeiti iš darbo

    Tyrimas Ispanijoje: nesaugios sutartys ir per dideli krūviai stumia slaugytojus išeiti iš darbo

    Kodėl slaugytojai svarsto išeiti?

    Ispanijoje atliktas didelės apimties tyrimas rodo, kad slaugytojų norą palikti profesiją lemia ne viena priežastis, o susikertančios sisteminės problemos. Pagrindiniai veiksniai – darbo vietos nestabilumas, per dideli krūviai ir prastėjančios slaugos kokybės pojūtis.

    Tyrimas, paremtas daugiau nei 20 000 slaugos specialistų atsakymų, laikomas didžiausiu tokio pobūdžio šalyje. Jo išvados publikuotos mokslo žurnale, o analizę koordinavo Ispanijos sveikatos apsaugos institucijos kartu su Carlos III sveikatos institutu.

    Skaičiai iškalbingi: 39,6 proc. apklaustųjų teigė svarstantys per artimiausius 10 metų pasitraukti iš profesijos. Dar 17 proc. nurodė, kad tai galėtų padaryti per dvejus metus.

    Didžiausi rizikos veiksniai

    Tyrime išskiriama, kad laikinos darbo sutartys reikšmingai didina pasitraukimo tikimybę – ji išauga 33 proc. Slaugytojai taip pat akcentuoja, kad nestabilumas tiesiogiai veikia motyvaciją ir ilgalaikį planavimą, įskaitant galimybes kelti kvalifikaciją ar rinktis specializaciją.

    Ypač didelis poveikis siejamas su pacientų sauga: prastesnės saugos vertinimas pasitraukimo riziką didina 81 proc. Tokie rodikliai rodo, kad sprendimas išeiti dažnai susijęs ne tik su asmeniniais karjeros lūkesčiais, bet ir su nuolatiniu moraliniu nuovargiu, kai trūksta resursų kokybiškai priežiūrai užtikrinti.

    Daugiau nei pusė ketinančių pasitraukti – 56,5 proc. – kaip pagrindinę priežastį įvardijo stabilumo stoką. Toliau minimi menkas profesijos pripažinimas ir darbo sąlygos, kurias nemaža dalis darbuotojų laiko neatitinkančiomis atsakomybės lygio.

    Regionų skirtumai ir „praleista slauga“

    Tyrimas atskleidė ryškius skirtumus tarp regionų: Madrido, Kanarų salų, Galisijos ir Balearų salų slaugytojai žymiai dažniau nei Navaros regione svarsto pasitraukimą. Autoriai tai sieja su nevienodomis darbo sąlygomis, skirtingu sveikatos sistemos organizavimu ir personalo planavimu.

    Dar viena problema – neatitikimas tarp parengimo ir realaus darbo: tik 34,5 proc. slaugytojų, turinčių specializaciją, dirba pagal savo sritį. Tai didina nusivylimą, silpnina profesinę tapatybę ir mažina paskatas likti sistemoje.

    Kasdienės darbo realijos atsispindi ir vadinamojoje „praleistos slaugos“ situacijoje: apie 60 proc. apklaustųjų pripažino, kad dėl laiko stokos jiems tenka praleisti dalį būtinos priežiūros veiksmų. Toks spaudimas ilgainiui virsta perdegimu ir skatina ieškoti darbo už sveikatos sistemos ribų.

    Ne tik Ispanijos problema

    Ispanijos duomenys atspindi platesnę Europos tendenciją: senstančios visuomenės, augantys paslaugų poreikiai ir personalo trūkumas didina įtampą ligoninėse ir pirminėje sveikatos priežiūroje. Daugelyje šalių profesinės sąjungos ir darbdaviai fiksuoja sunkumus užpildant pamainas, o ankstyvas pasitraukimas iš profesijos tampa vis dažnesnis.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad slaugytojų išlaikymui būtinos kryptingos priemonės: stabilesnės sutartys, didesnis profesinis pripažinimas, aiškesnės karjeros trajektorijos ir krūvio valdymas. Priešingu atveju talentų nutekėjimas gali tapti viena svarbiausių grėsmių sveikatos sistemų tvarumui artimiausiais metais.

  • JK tyrimas: jaunesnės kartos nesveikėja – ryškėja nutukimo, diabeto ir psichikos bėdų augimas

    JK tyrimas: jaunesnės kartos nesveikėja – ryškėja nutukimo, diabeto ir psichikos bėdų augimas

    Naujas Jungtinės Karalystės mokslininkų darbas rodo, kad jaunesnės kartos, lyginant su ankstesnėmis tuo pačiu amžiaus tarpsniu, bendrai netampa sveikesnės. Tyrėjai šį reiškinį įvardijo kaip kartų sveikatos slinktį, kai dalis rodiklių ne gerėja, o prastėja.

    Tyrimą atliko University College London, King’s College London ir Oksfordo universiteto mokslininkai. Jie lygino fizinės ir psichikos sveikatos rodiklius skirtingose kartose, remdamiesi ilgalaikiais gimimo kohortų duomenimis.

    Analizėje apžvelgti 51 kohortos tyrimai, sekę dešimtis tūkstančių Jungtinėje Karalystėje gimusių žmonių nuo 1946 iki 2002 metų. Tokie duomenys leidžia palyginti kartas ne pagal laikmetį, o pagal tą patį gyvenimo etapą.

    Rezultatai parodė, kad kelių būklių paplitimas naujesnėse kartose yra didesnis nei vyresnėse, kai jos buvo tokio pat amžiaus. Ryškiausi signalai siejami su nutukimu, psichikos sveikatos sutrikimais ir diabetu.

    Tendencija nuosekliausiai matyta nutukimo ir psichikos sveikatos srityse, o blogėjančių diabeto rodiklių požymių rasta lyginant X kartą su kūdikių bumo karta. Tyrėjai pabrėžė, kad tai nėra vien geresnės diagnostikos ar dažnesnių patikrų pasekmė.

    Nurodoma, kad nutukimas nėra vien diagnozės klausimas, o diabetas dalyje duomenų buvo fiksuojamas remiantis objektyviais biologiniais matavimais. Psichikos sveikatos palyginimai grindžiami standartizuotais klausimynais, vertinančiais depresijos ir nerimo simptomus.

    Kodėl sveikata negerėja?

    Mokslininkai teigia, kad dar reikia daugiau duomenų, jog būtų tiksliai nustatyti pagrindiniai šios slinkties varikliai. Vis dėlto labiausiai tikėtina, kad didelę įtaką daro per laiką pakitę socialiniai ir aplinkos rizikos veiksniai.

    Tarp svarbiausių galimų priežasčių minimi nepalankūs mitybos įpročiai, mažesnis fizinis aktyvumas ir kasdieniai elgsenos pokyčiai, susiję su sėslesniu gyvenimo būdu. Tyrėjai akcentuoja, kad nemaža dalis šių veiksnių yra išvengiami, todėl svarbios prevencijos priemonės.

    „Jei naujesnės kartos sveikatos prasme slenka atgal, tai reiškia, kad visuomenė nepasiekia biologinių sveikatos gerėjimo ribų“, – sakė Laura Gimeno.

    „Vietoj to matome išvengiamų socialinių ir aplinkos veiksnių pasekmes, kurios per laiką formavo gyventojų sveikatą skirtingose kartose“, – pridūrė ji.

    Ką tai reiškia sveikatos sistemai?

    Tyrėjų vertinimu, tokia kryptis gali turėti reikšmingų pasekmių viešajai politikai ir sveikatos priežiūros planavimui. Jei lėtinių būklių našta didėja jaunesniuose amžiaus tarpsniuose, tai reiškia ilgiau trunkantį gydymo ir priežiūros poreikį.

    Dėl to gali prireikti didesnių investicijų į prevenciją, ankstyvą pagalbą psichikos sveikatai, nutukimo ir diabeto rizikos mažinimą bei ilgalaikių ligų valdymą. Tai aktualu ir Europos mastu, nes prognozuojama, kad iki 2050 metų beveik trečdalis Europos Sąjungos gyventojų bus 65 metų ar vyresni.

    Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į duomenų apribojimus: senesnėse Jungtinės Karalystės kohortose buvo mažiau etninės įvairovės nei dabartinėje visuomenėje. Vis dėlto pažymima, kad panašios krypties signalų aptinkama ir kituose, įvairesnėse populiacijose atliktuose tyrimuose.

  • Ukraina ragina spartinti stojimą į ES: viceministras teigia, kad kitų alternatyvų nėra

    Ukraina ragina spartinti stojimą į ES: viceministras teigia, kad kitų alternatyvų nėra

    Kyjivo žinutė Briuseliui

    Ukrainos vicepremjeras europinei ir euroatlantinei integracijai Tarasas Kačka teigia, kad Kyjivui nėra priimtinos tarpinės ar pakaitinės narystės Europos Sąjungoje formos. Pasak jo, vienintelis kelias yra greitas, pagal nuopelnus vykstantis, bet į visavertę narystę vedantis procesas.

    Interviu „Euronews“ politikas pabrėžė, kad Ukrainai reikalinga įprasta stojimo procedūra, kuri baigtųsi stojimo sutartimi pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį. Jo vertinimu, bet kokie kiti modeliai nėra sprendimas, jei jie siūlomi kaip alternatyva pilnavertei narystei.

    „Ukrainai nėra alternatyvų greitam, pagal nuopelnus vykstančiam, bet visavertės narystės Europos Sąjungoje siekiančiam keliui“, – sakė Tarasas Kačka.

    Šie pasisakymai nuskambėjo po to, kai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai svarstė, kad Ukraina prieš pilną narystę galėtų gauti asocijuoto nario statusą. Kačka tokią idėją atmetė, pabrėždamas, kad kompromisiniai statusai neturėtų stabdyti pagrindinio tikslo.

    Stojimo derybų grafikas ir derybų klasteriai

    Kyjivas ragina Europos Komisiją ir valstybes nares spartinti techninę stojimo derybų dalį ir jau birželio mėnesį atverti visus šešis derybų klasterius. Tai reikštų, kad Ukraina prie derybų stalo vienu metu galėtų aptarti pagrindines reformų sritis, nuo teisės viršenybės iki viešojo administravimo.

    Europos Komisijos plėtros komisarė Marta Kos anksčiau yra sakiusi, kad pirmąjį derybų klasterį būtų galima atverti birželio mėnesį, o likusius penkis perkelti į vėlesnį laiką. Ukrainos pusė tvirtina, kad šis grafikas per lėtas, nes dalis pasirengimo darbų, jų vertinimu, buvo atlikta dar prieš oficialų kandidato statuso suteikimą.

    „Viskas jau padaryta, todėl mes jau atsiliekame nuo grafiko“, – sakė Tarasas Kačka.

    Derybų klasterių atvėrimas yra vienas svarbiausių stojimo proceso etapų, tačiau sprendimams reikalingas vienbalsis visų 27 ES valstybių narių pritarimas. Praktikoje tai reiškia, kad techninis reformų vertinimas persipina su politiniais interesais, dvišaliais ginčais ir vidaus politikos spaudimu įvairiose sostinėse.

    Vengrijos veto ir mažumų klausimas

    Ilgą laiką Ukrainos derybų pažangą stabdė Vengrijos veto, siejamas su Budapešto keliamais reikalavimais dėl vengrų mažumos teisių Ukrainoje. Pastaruoju metu abi šalys atnaujino konsultacijas, o Kyjivas tikisi, kad politinė įtampa mažės ir blokavimo praktika bus nutraukta.

    Kačka teigia, kad Ukrainos valstybė su vengrų bendruomene elgiasi pagarbiai ir laiko ją integralia šalies visuomenės dalimi. Jo teigimu, švietimo galimybės vengrų kalba Ukrainoje išlieka, o teisės aktai gali būti tikslinami taip, kad būtų aiškios ir stabilios garantijos.

    „Vengrų bendruomenę Ukrainoje gerbiame visapusiškai, ji yra neatskiriama mūsų visuomenės dalis“, – sakė Tarasas Kačka.

    Politikas kartu pabrėžė, kad dialogas dėl tautinių mažumų teisių yra nuolatinis procesas, todėl, jo vertinimu, jis neturėtų tapti argumentu vilkinti stojimo etapų. Kyjivo tikslas yra atskirti dvišales derybas nuo bendro ES plėtros sprendimų priėmimo.

    Ar gali atsirasti naujų blokavimų?

    Nors Vengrijos pozicija dažnai įvardijama kaip pagrindinis stabdis, Kyjivas pripažįsta, kad ateityje jautrių klausimų gali kelti ir kitos valstybės narės. Viena dažniausiai minimų rizikų yra Lenkijos nuogąstavimai dėl konkurencijos žemės ūkio sektoriuje ir prekybos srautų poveikio vidaus rinkai.

    Kačka teigia, kad Ukraina jau tariasi su Varšuva ir kitomis sostinėmis dėl sektorinių sprendimų, kurie leistų sumažinti įtampą, ypač jautriose srityse. Jo teigimu, kol kas nematyti aiškaus ketinimo blokuoti klasterių atvėrimą, tačiau derybose reikės daug politinio kruopštumo.

    „Nematau ketinimo blokuoti klasterių atvėrimą, tačiau su Lenkija tai bus jautriausia ir delikačiausia tema“, – sakė Tarasas Kačka.

    Platesniame kontekste Ukrainos stojimo klausimas ES darbotvarkėje siejamas ne tik su reformomis, bet ir su saugumo situacija bei Bendrijos politiniu pasirengimu plėtrai. Net ir atvėrus klasterius, derybos paprastai trunka ne vienerius metus, o kiekvienas žingsnis priklauso nuo įgyvendintų kriterijų ir valstybių narių politinės valios.

  • Bad Bunny koncertų bilietų spekuliacija Lisabonoje: sulaikyti 6 įtariamieji, konfiskuota 14 bilietų

    Bad Bunny koncertų bilietų spekuliacija Lisabonoje: sulaikyti 6 įtariamieji, konfiskuota 14 bilietų

    Portugalijos Maisto ir ekonominio saugumo tarnyba ASAE pranešė sulaikiusi šešis asmenis, įtariamus neteisėta prekyba bilietais į Bad Bunny koncertus Lisabonoje. Operacija vykdyta prieš pasirodymus „Estádio do Sport Lisboa e Benfica“ stadione, kur dainininkas turėjo koncertuoti antradienį ir trečiadienį.

    ASAE nurodė, kad tyrimas buvo vykdomas vykdant nusikalstamų veikų prevencijos veiksmus, pavadintus operacija Puerto Rico. Per ją taip pat konfiskuota 14 bilietų, kurie, pasak pareigūnų, buvo siūlomi perpardavimui.

    Kiek, pasak pareigūnų, buvo uždirbama?

    Institucijos teigimu, tyrėjai analizavo socialiniuose tinkluose skelbtus pardavimo skelbimus ir fiksavo atvejus, kai bilietai buvo siūlomi gerokai brangiau nei oficiali kaina. Skaičiuojama, kad vieno bilieto perpardavimas galėjo atnešti nuo 120 iki 410 eurų neteisėto pelno.

    ASAE pabrėžia, kad tokia spekuliacinė perpardavimo schema dažniausiai remiasi paklausos piku ir ribotu bilietų kiekiu, o socialiniai tinklai tampa greičiausiu kanalu pasiekti pirkėjus. Dėl to kontrolės institucijos vis dažniau seka ne tik fizinius perpardavėjus prie arenų, bet ir skaitmeninius skelbimus.

    Kokios priemonės pritaikytos įtariamiesiems?

    Pranešime teigiama, kad šešiems asmenims pradėtos baudžiamosios procedūros, jie įpareigoti pateikti tapatybės ir gyvenamosios vietos duomenis bei atvykti į teismą, kai bus iškviesti. Vėliau, jiems pasirodžius teisminėje institucijoje, taikyta laikina proceso sustabdymo priemonė.

    Ši priemonė, anot ASAE, numatyta penkių–šešių mėnesių laikotarpiui su sąlyga, kad įtariamieji sumokės nuo 400 iki 1 000 eurų arba sutiks atlikti iki 110 valandų viešųjų darbų. Tokie sprendimai paprastai taikomi, kai siekiama greitai užkirsti kelią veiklai ir užtikrinti atgrasomąjį poveikį.

    Ką institucijos pataria pirkėjams?

    ASAE taip pat perspėjo vartotojus nepirkti bilietų už didesnę nei oficiali kaina, nes spekuliacinis perpardavimas laikomas nusikalstama veika. Institucija nurodo, kad už tai gali grėsti laisvės atėmimo bausmė nuo šešių mėnesių iki trejų metų ir piniginė bauda.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pirkėjams rizika dažnai būna dviguba: permokama, o kartu didėja tikimybė gauti negaliojantį ar dubliuotą bilietą, ypač kai perpardavimas vyksta ne per oficialius kanalus. Dėl to daugelyje šalių stiprinamos priemonės prieš automatizuotą bilietų supirkimą ir neskaidrų perpardavimą internete.

    Bad Bunny koncertų Lisabonoje programa, kaip skelbta, turėjo prasidėti 20 valandą, o atlikėjo pasirodymas planuotas apie 21 valandą. ASAE nurodo, kad operacija buvo vykdoma pastarosiomis dienomis, siekiant užkirsti kelią spekuliacijai dar prieš renginius.

  • Belgijoje traukinys taranavo mokyklinį mikroautobusą: žuvo 4, aiškinamasi, kodėl kirsta pervažą

    Belgijoje traukinys taranavo mokyklinį mikroautobusą: žuvo 4, aiškinamasi, kodėl kirsta pervažą

    Antradienio rytą Belgijos Buggenhout miestelyje traukinys per geležinkelio pervažą susidūrė su mokykliniu mikroautobusu. Per avariją žuvo keturi žmonės, o penki vaikai buvo sužeisti ir išgabenti į ligoninę.

    Pasak pareigūnų, mikroautobuse važiavo devyni keleiviai: septyni vaikai ir du suaugusieji. Transporto priemonė vyko į mokyklą, skirtą specialiųjų poreikių turintiems vaikams.

    „Tai vienas blogiausių nelaimingų atsitikimų Belgijoje geležinkelio pervažoje“, – sakė geležinkelių infrastruktūros valdytojo Infrabel atstovas Thomas Baeken.

    Federalinės policijos atstovė An Berger nurodė, kad žuvo du vaikai, taip pat vairuotojas ir lydintis asmuo. Sužeistųjų gyvybei, pasak jos, pavojaus nėra, jie gydomi ligoninėje.

    Kas žinoma apie pervažą?

    Infrabel teigimu, susidūrimo momentu pervaža buvo uždaryta: degė raudonas signalas, o užtvarai buvo nuleisti. Šiuo metu aiškinamasi, kodėl vairuotojas vis tiek įvažiavo į pervažą.

    Traukinys, važiavęs iš Briugės Mecheleno kryptimi, smūgio metu judėjo maždaug 90 kilometrų per valandą greičiu. Pranešama, kad mašinistas bandė stabdyti avariniu stabdžiu, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko.

    Po smūgio mikroautobusas buvo nusviestas į stulpą ir sustojo prie netoliese esančio namo. Tyrėjai vertina ir tai, per kiek laiko prieš traukinį užsidaro pervaža, bei ar visi perspėjimo signalai veikė tinkamai.

    Traukinio keleiviai nenukentėjo

    Nacionalinės Belgijos geležinkelių bendrovės SNCB atstovas Dimitri Temmerman pranešė, kad traukinyje buvo apie šimtą keleivių. Jie evakuoti, sužeistų tarp jų nėra.

    Incidento vietoje dirbo gelbėtojai ir policija, eismas geležinkeliu laikinai buvo sutrikdytas. Tyrimas pradėtas siekiant tiksliai nustatyti avarijos aplinkybes ir atsakomybę.

    Kodėl pervažos vis dar išlieka rizikingos?

    Infrabel duomenimis, nelaimių pervažose Belgijoje mažėja, o pernai šalyje fiksuota apie 20 tokių incidentų. Šioje konkrečioje pervažoje ankstesnė avarija, kaip skelbiama, įvyko 2007 metais.

    Belgijoje yra beveik 1 600 geležinkelio pervažų, o jų apsaugos lygis priklauso nuo vietos ir eismo intensyvumo. Buggenhout pervaža, pasak Infrabel, turi du užtvarus, keturis šviesoforus ir garsinį signalą.

    Specialistai pabrėžia, kad nors techninė įranga skirtingose Europos šalyse gali skirtis, pagrindinė taisyklė išlieka ta pati: pamačius raudoną signalą ir nuleistus užtvarus, kirsti pervažą draudžiama. Tyrimas turėtų atsakyti, ar šį kartą lemtinga tapo žmogiška klaida, ar susidėjo keli veiksniai.

  • Azijos skaitmeninė atskirtis gilėja: kaip privatus kapitalas gali paspartinti interneto plėtrą

    Azijos skaitmeninė atskirtis gilėja: kaip privatus kapitalas gali paspartinti interneto plėtrą

    Azijos ekonomikos vis labiau priklauso nuo skaitmeninės infrastruktūros, tačiau investicijos pasiskirsto netolygiai. Dalis šalių dar kovoja dėl bazinio, įperkamo interneto, o tuo pat metu turi ruoštis DI erai, kai reikalingi didžiuliai skaičiavimo pajėgumai ir duomenų centrai.

    Tokį reiškinį plėtros finansuotojai vadina dviguba skaitmenine atskirtimi: vieniems trūksta elementarios prieigos, kiti atsilieka pagal pasirengimą DI sprendimams. Praktikoje tai reiškia, kad šimtai milijonų žmonių vis dar turi ribotas galimybes mokytis, dirbti ar gauti paslaugas internetu.

    Interneto prieiga ir nelygybė

    Ryšys tarp interneto prieigos ir šalies išsivystymo lygio išlieka labai aiškus. Aukštų pajamų valstybėse internetas pasiekiamas beveik visiems, o mažų pajamų šalyse prieiga išlieka gerokai mažesnė, ypač kaimo vietovėse.

    Problema neapsiriboja vien kabelių tiesimu ar bokštų statyba. Besivystančias rinkas stabdo brangus plačiajuostis ryšys, nepastovios skaitmeninės paslaugos, ribota prieiga prie įrenginių ir nepatikimas elektros tiekimas, be kurio neveikia nei tinklai, nei duomenų centrai.

    Tuo pat metu kapitalas dažnai telkiasi ten, kur grąža labiau prognozuojama: duomenų centruose, debesijos ir DI infrastruktūroje. Kai bazinis ryšys lieka nuošalyje, technologinė pažanga gali ne mažinti, o didinti nelygybę, nes DI nauda paprasčiausiai nepasiekia neturinčių prisijungimo.

    Kodėl privatus kapitalas neseka į regionus

    Privatūs investuotojai natūraliai renkasi segmentus, kuriuose paklausa aiški, mastelis didelis, o rizikos suvaldomos. Tuo tarpu atokesnėse teritorijose verslo logika dažnai nepalanki: vartotojų mažiau, vidutinės pajamos mažesnės, o tinklo plėtra kainuoja daugiau.

    Situaciją apsunkina ir reguliavimo fragmentacija, licencijų neapibrėžtumas bei riboti vietos institucijų pajėgumai. Tokiose sąlygose net techniškai gerai parengti projektai gali būti laikomi nefinansuojamais, nes investuotojams trūksta aiškių taisyklių ir teisinės apsaugos.

    „Skaitmeninė įtrauktis vis dažniau tampa ne technologiniu, o finansavimo ir koordinavimo iššūkiu“, – pabrėžiama tarptautinių plėtros bankų diskusijose apie Azijos ryšio plėtrą.

    Dėl to vis didesnė reikšmė tenka rizikos pasidalijimui: viešieji pinigai gali būti nukreipiami ten, kur rinka neateina, o plėtros bankai prisideda mažindami politinę ir reguliacinę riziką. Kai taisyklės stabilios, o paklausa pagrįsta, privatūs žaidėjai paprastai gali išplėsti projektus greičiau nei vien valstybės investicijos.

    Indija ir Indonezija: skirtingos trajektorijos

    Indijos pavyzdys rodo, kaip svarbi infrastruktūros seka. Pirmiausia buvo stiprinamas bazinis ryšys, įskaitant kaimo plačiajuostį internetą, o rinkai augant atsirado erdvės privatiems investuotojams finansuoti pelningesnius skaitmeninius aktyvus.

    Indonezijoje iššūkiai kitokie: salynui būdingi dideli atstumai ir brangios sausumos jungtys, todėl kaštai sparčiai auga nutolus nuo didžiųjų miestų. Tokiu atveju svarbų vaidmenį gali suvaidinti katalitinis finansavimas, pavyzdžiui, viešojo ir privataus sektorių partnerystės, įskaitant palydovinius ryšio sprendimus regionams, kurių komerciniai bankai dažnai nefinansuoja.

    Abu atvejai leidžia daryti bendrą išvadą: laimi ne viena universali technologija, o nuoseklus planas, derinantis paskatas, reguliavimą ir rizikos paskirstymą per visą skaitmeninę ekosistemą.

    Toliau Azijoje svarbiausi bus trys dalykai: investicijų nukreipimas ne tik į pelningiausius segmentus, stipresnė reguliacinė aplinka ir geresnis tarptautinių plėtros bankų bendradarbiavimas. Tik taip skaitmeninė infrastruktūra gali pasiekti kitą milijardą vartotojų ir tapti ilgalaikio augimo pagrindu.