CP v2

Category: Sveikata

  • Technologijų lyderiai įspėja dėl DI spragų: siūlo tikrinti sintetinių DNR užsakymus

    Technologijų lyderiai įspėja dėl DI spragų: siūlo tikrinti sintetinių DNR užsakymus

    Didžiausių dirbtinio intelekto kūrėjų vadovai ir biotechnologijų ekspertai Jungtinėse Valstijose ragina įteisinti privalomą sintetinių DNR užsakymų saugumo patikrą. Jų teigimu, ši rinka sparčiai auga, o dabartinės taisyklės per dažnai remiasi vien savanoriškais įmonių veiksmais.

    Sintetinė DNR – tai laboratorijose pagaminta genetinė medžiaga, kurią galima užsisakyti pagal užsakymą ir gauti kaip įprastą reagentą. Tokia technologija padeda kurti vakcinas, spartina mokslinius tyrimus ir leidžia mažoms komandoms dirbti su anksčiau tik didelėms institucijoms prieinamais įrankiais.

    Tačiau kartu išauga rizika, kad piktavaliams būtų lengviau gauti sekas, kurios teoriškai leistų atkurti pavojingus patogenus ar jų dalis. Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia grėsmė kyla ne iš pačios technologijos, o iš nepakankamai kontroliuojamos prieigos ir galimybės anonimiškai ar per tarpininkus užsakyti jautrius komponentus.

    „Galimybė internetu užsisakyti sintetinių DNR sekų paspartino vakcinų kūrimą ir mokslo pažangą, bet kartu reikalauja aiškių saugumo taisyklių“, – rašoma kreipimesi.

    Pasirašiusieji siūlo kelias priemones, kurios, jų vertinimu, būtų veiksmingos ir mažiausiai trikdytų teisėtą veiklą. Pirmiausia tai privalomas užsakymų ir klientų patikrinimas, o taip pat privalomas duomenų fiksavimas, kad esant įtarimams būtų galima atsekti, kas, kada ir ką užsakė.

    Kreipimesi akcentuojama, kad atsekamumas veikia ir kaip prevencija: žinojimas, jog užsakymas bus registruojamas, turėtų atgrasyti nuo bandymų piktnaudžiauti. Be to, rizikingos sekos ne visada atpažįstamos „iš pirmo žvilgsnio“, todėl svarbu turėti galimybę susieti pavienius, atskirai nekaltai atrodančius užsakymus į bendrą vaizdą.

    Diskusiją paaštrina spartėjanti DI raida. Autoriai pažymi, kad naujausios sistemos vis geriau paaiškina sudėtingas laboratorines procedūras ir gali sumažinti žinių barjerą, kuris anksčiau ribojo galimybes piktavaliams planuoti biologines atakas.

    Tai ne vien JAV klausimas, nes sintetinės genetinės medžiagos užsakymai ir siuntos keliauja per sienas, o gamintojai bei tarpininkai veikia tarptautinėje rinkoje. Dėl to siūlomos priemonės vertinamos kaip potencialiai reikšmingos ir kitoms šalims, kurios siekia vienodesnių bioapsaugos standartų.

    Kas vyksta Europoje?

    Europos Komisija 2025 metais pristatė ES Biotechnologijų aktą, kuriame atkreipiamas dėmesys į augančias bioapsaugos rizikas. Dokumente pabrėžiama, kad plečiantis biotechnologijų prieinamumui didėja ir galimybės jas panaudoti neteisėtiems tikslams, o tai gali kelti rimtų grėsmių visuomenės sveikatai.

    Komisija taip pat įspėja, kad skirtingi nacionaliniai režimai arba jų nebuvimas silpnina prevenciją ir kuria nevienodas sąlygas rinkos dalyviams. Tarp jautresnių sričių įvardijamos sintetinės nukleorūgščių sekos, o kaip galimos priemonės minimas klientų tapatybės patvirtinimas ir įtartinų užsakymų pranešimas.

    Nors konkrečios taisyklės gali skirtis, kryptis panaši: tiek JAV, tiek Europoje vis dažniau keliama mintis, kad savanoriškų patikrų nebeužtenka. Augant DI pajėgumams ir biologinės inžinerijos prieinamumui, didžiausiu iššūkiu tampa balansas tarp inovacijų tempo ir realiai veikiančių saugiklių.

  • Apklausa: Jungtinės Karalystės moterys – tarp labiausiai pykstančių Europoje, daugiausia kenčia vyresnės

    Apklausa: Jungtinės Karalystės moterys – tarp labiausiai pykstančių Europoje, daugiausia kenčia vyresnės

    Nauja tarptautinė apklausa rodo, kad Jungtinės Karalystės moterys Europoje išsiskiria didesniu pykčio lygiu: daugiau nei penktadalis respondenčių nurodė dažnai jaučiančios įniršį. Tyrimas taip pat fiksuoja emocinės ir fizinės savijautos prastėjimą, ypač vyresniame amžiuje.

    Duomenys pateikiami „Hologic“ Globaliame moterų sveikatos indekse, kuris apima moterų savijautą, galimybes gauti pagalbą ir gyvenimo kokybę. Apklausos rezultatai Jungtinę Karalystę pagal moterų sveikatos rodiklius nustumė žemyn, o kitų Europos valstybių rezultatai, tarp jų Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos, buvo gerokai aukštesni.

    Indeksas išryškina bendrą tendenciją: daug moterų nurodo gyvenančios su nuolatiniu nerimu ir liūdesiu, o pykčio jausmas tampa dar vienu ryškiu emocinės įtampos ženklu. Tyrimo suvestinė rodo, kad nerimą patiria 42 proc. moterų, liūdesį – 28 proc., o vyresnės nei 60 metų moterys buvo vienintelė grupė, kurios emociniai rodikliai, lyginant su 2020 metais, blogėjo labiausiai.

    Kas kelia didžiausią frustraciją?

    Tyrimo interpretacijose dažniausiai kartojasi viena priežastis: paslaugų prieinamumas ir ilgas laukimas sveikatos sistemoje. Jungtinėje Karalystėje daugeliui specializuotų paslaugų tenka laukti ilgai, o reali pagalba neretai priklauso nuo gyvenamosios vietos ir vietinių paslaugų pajėgumo.

    Prie nusivylimo prisideda ir tai, kad dalis moterų sveikatos būklių, pavyzdžiui, lėtiniai dubens skausmai, endometriozė ar menopauzės simptomai, istorijoje dažnai buvo nuvertinami, o diagnozė vėluodavo. Pastaraisiais metais ši problema viešojoje erdvėje vis dažniau apibūdinama kaip sisteminis šališkumas moterų sveikatos atžvilgiu.

    Ne tik emocijos, bet ir skausmas

    Apklausos duomenys rodo, kad daliai moterų emocinė įtampa eina greta kasdienio fizinio skausmo. Maždaug trečdalis respondenčių nurodė kasdien jaučiančios fizinį skausmą, o beveik kas ketvirta teigė, kad sveikatos problemos trukdo įprastai veiklai ir darbingumui.

    Šis fonas paaiškina, kodėl pykčio rodiklis gali būti susijęs ne vien su psichologiniais veiksniais, bet ir su ilgalaikiu skausmu, neaiškiais simptomais bei sunkiai pasiekiamomis konsultacijomis. Kai pagalba atidedama, didėja ir rizika, kad moterys praranda pasitikėjimą sistema, o sprendimų ieško socialiniuose tinkluose ar bendruomenėse, kur šalia palaikymo gali plisti ir klaidinanti informacija.

    Ko tikisi pačios moterys?

    Indekso rengėjai ir su tyrimu susiję ekspertai akcentuoja, kad moterų siunčiama žinutė yra gana aiški: reikia ankstesnės diagnostikos, greitesnio patekimo pas specialistus ir nuoseklesnio lėtinių būklių gydymo. Taip pat pabrėžiama inovacijų svarba, tačiau kartu primenama, kad technologijos nepakeis bazinio paslaugų prieinamumo.

    „Moterų atsakymai aiškiai rodo toliau prastėjančią sveikatą ir gerovę daugelyje sričių“, – sakė „Hologic“ atstovas Timas Simpsonas.

    „Papildomi Jungtinės Karalystės tyrimai rodo, kad daug moterų susiduria su gydymo vėlavimu ir praranda pasitikėjimą sistema“, – pridūrė jis.

    Tyrėjų išvada – sprendimams reikia ilgalaikio politinio ir institucinio įsipareigojimo: geresnio finansavimo, aiškesnių pacientų kelių ir vienodesnių paslaugų standartų skirtinguose regionuose. Kitu atveju emocinės savijautos prastėjimas ir su juo siejamas pyktis gali išlikti ne pavienis reiškinys, o tęstinė visuomenės sveikatos problema.

  • OECD duomenys atskleidė Europos gydymo eiles: kai kur pas specialistus laukiama daugiau nei metus

    OECD duomenys atskleidė Europos gydymo eiles: kai kur pas specialistus laukiama daugiau nei metus

    Kai kuriose Europos šalyse eilės pas gydytojus specialistus ir planinėms operacijoms išsitęsia iki mėnesių ar net metų. Naujausi OECD apžvalgos duomenys rodo, kad problema apima ne pavienes valstybes, o visą žemyną ir paliečia tiek pirminę sveikatos priežiūrą, tiek sudėtingesnes procedūras.

    OECD ataskaitoje „Health at a Glance 2025“ pabrėžiama, kad ilgos laukimo eilės yra vienas aštriausių Europos sveikatos politikos iššūkių. Atidėtas gydymas reiškia, kad žmonės ilgiau gyvena su skausmu ir negalia, o kai kuriais atvejais prastėja ir gydymo rezultatai po intervencijos.

    Laukimas pas specialistą iki metų

    Pagal OECD skelbiamus pacientų apklausų rodiklius, Jungtinėje Karalystėje 11 proc. gyventojų nurodė pas specialistą laukę ilgiau nei metus. Vokietijoje ir Prancūzijoje tokį laiką minėjo apie 2 proc. pacientų, tačiau net ir trumpesnis laukimas dažnai nėra trumpas.

    Prancūzijoje 43 proc. pacientų teigė pas specialistą laukę nuo dviejų mėnesių iki metų, Jungtinėje Karalystėje tokių buvo 32 proc., Švedijoje – 29 proc., Vokietijoje – 22 proc. OECD atkreipia dėmesį, kad skirtingų šalių rodiklius gali veikti metodikos skirtumai, tačiau bendras vaizdas rodo sisteminį spaudimą sveikatos priežiūrai.

    Kataraktos operacijų eilės dar pailgėjo

    Kataraktos operacijų laukimo rodiklis vertina, kiek pacientų nuo specialisto įvertinimo iki gydymo laukia ilgiau nei tris mėnesius. Norvegijoje 2024 metais taip laukė 81 proc. pacientų, Suomijoje – 71 proc., o Jungtinėje Karalystėje, Portugalijoje ir Ispanijoje – atitinkamai po 58 proc. ir 53 proc.

    Kai kuriose šalyse situacija buvo gerokai geresnė: Lenkijoje ilgiau nei tris mėnesius laukė 13 proc., Vengrijoje – 17 proc., Švedijoje – 22 proc., Italijoje – 27 proc. pacientų. OECD pastebi, kad daugelyje stebimų valstybių 2024 metais rodikliai buvo prastesni nei iki pandemijos, o tai siejama su COVID-19 laikotarpiu atidėtomis paslaugomis ir užsitęsusiu sistemų perkrovimu.

    Klubo endoprotezavimo eilės iki dvejų metų

    Ryškiai išsiskiria klubo sąnario endoprotezavimo laukimo trukmės. Slovėnijoje 2024 metais medianinis laukimas siekė 667 dienas, tai yra beveik dvejus metus. Lenkijoje medianinis terminas buvo 343 dienos, Vengrijoje – 209 dienos, Jungtinėje Karalystėje – 174 dienos.

    Medianinis rodiklis reiškia, kad pusė pacientų laukė dar ilgiau nei nurodyta, todėl realus atidėjimo mastas daliai žmonių gali būti dar didesnis. Ekspertai pabrėžia, kad tokios eilės ypač jautrios vyresnio amžiaus gyventojams, kurių sveikatos būklė per laukimo laikotarpį gali sparčiau blogėti.

    „Atidėjus gydymą, pacientai ilgiau gyvena su skausmu ir negalia, o kai kuriais atvejais tai gali pabloginti ir sveikatos baigtis po intervencijos“, – teigiama OECD apžvalgoje.

    OECD aiškina, kad laukimo sąrašai dažniausiai susidaro dėl disbalanso tarp paslaugų paklausos ir pasiūlos: kai trūksta finansavimo, personalo ar infrastruktūros, sistema nebespėja aptarnauti pacientų srautų. Europos visuomenė sensta, o medicinos technologijos plečiasi, todėl auga ir poreikis konsultacijoms bei procedūroms.

    Panašias tendencijas fiksuoja ir Eurostatas: laukimo laikas išlieka viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių dalis žmonių nurodo negavę reikalingos medicinos pagalbos laiku. Dėl to sveikatos politikos prioritetais vis dažniau tampa paslaugų prieinamumo didinimas, darbo jėgos pritraukimas ir efektyvesnis pacientų srautų valdymas.

  • „Microsoft“ ir Mayo klinika kuria DI sveikatai: žada saugesnes diagnozes ir planuoja plėtrą

    „Microsoft“ ir Mayo klinika kuria DI sveikatai: žada saugesnes diagnozes ir planuoja plėtrą

    „Microsoft“ ir ne pelno siekiantis akademinis medicinos centras Mayo klinika pristatė bendrą iniciatyvą kurti dirbtinio intelekto modelį, skirtą būtent sveikatos priežiūrai. Jis pirmiausia diegiamas Mayo klinikos klinikinėje aplinkoje, kad būtų galima jį išbandyti realiomis sąlygomis ir tobulinti.

    Partneriai teigia, kad modelis apjungs Mayo klinikos medicinines žinias, nuasmenintus sveikatos duomenis ir pacientų priežiūros patirtį su „Microsoft“ debesijos, inžinerijos ir DI pajėgumais. Tikslas – geriau apdoroti įvairių tipų klinikinę informaciją ir padėti gydytojams priimti sprendimus greičiau bei tiksliau.

    „Jau seniai tikime, kad DI gali transformuoti sveikatos priežiūrą. Dabar, sujungę mūsų klinikinę patirtį ir duomenų pagrindą su „Microsoft“ inžinerijos ir DI galimybėmis, vėl kuriame kažką naujo“, – sakė Mayo klinikos vadovas Gianrico Farrugia.

    Pasak iniciatyvos autorių, praktinis modelio pritaikymas apimtų ankstesnę diagnostiką ir labiau individualizuotą gydymo planavimą, kai reikia įvertinti daug skirtingų duomenų šaltinių. Tokie sprendimai gali būti naudingi ir mažinant administracinę naštą, nes dalis rutininio darbo gali būti automatizuojama.

    Modelis priklausys Mayo klinikai, o „Microsoft“ planuoja jį pateikti per „Azure Foundry“ programavimo sąsajas. Tai reikštų, kad kitos įmonės ar sveikatos priežiūros organizacijos ateityje galėtų jungti modelį prie savo programų ir paslaugų, jei bus priimti sprendimai dėl prieigos ir atitikties reikalavimams.

    „Tai geriausias įmanomas bendradarbiavimas, kuris padės paspartinti kelią į ateitį“, – sakė „Microsoft“ DI padalinio vadovas Mustafa Suleyman.

    Kol kas neatskleidžiama, kiek plačiai sprendimas naudojamas Mayo klinikoje, kokiose specializacijose jis testuojamas ir kada galėtų būti siūlomas kitoms gydymo įstaigoms. Sveikatos sektoriuje tokie projektai paprastai juda etapais: nuo ribotų pilotų iki platesnio diegimo, kai sukaupiama pakankamai įrodymų apie tikslumą, saugumą ir naudą.

    Sveikatos priežiūra laikoma viena perspektyviausių DI taikymo sričių, tačiau kartu ir viena jautriausių dėl galimų klaidų kainos. Medicininiai DI sprendimai turi susidoroti su sudėtingais paciento istorijos duomenimis, skirtingų tyrimų formatais ir situacijomis, kai net nedidelė paklaida gali lemti neteisingą klinikinį sprendimą.

    Augant DI įrankių populiarumui tarp pacientų, didėja ir rizikos: dalis žmonių sveikatos klausimais remiasi bendro pobūdžio pokalbių sistemomis ar socialinių tinklų turiniu. Tai skatina sveikatos organizacijas kurti labiau specializuotus, klinikinei aplinkai pritaikytus modelius, kuriuos būtų galima tikrinti pagal aiškius medicininius standartus.

    Europos Sąjungoje medicininės paskirties DI programinė įranga paprastai priskiriama didelės rizikos kategorijai. Tai reiškia griežtesnius reikalavimus rizikos valdymui, duomenų kokybei, skaidrumui, vartotojų informavimui ir žmogaus priežiūrai, kad technologija būtų naudojama kaip pagalbinė priemonė, o ne nekontroliuojamas sprendimų priėmėjas.

  • „Google“ nuomojasi „SpaceX“ skaičiavimo galią už 920 mln. eurų per mėnesį: ką tai keičia?

    „Google“ nuomojasi „SpaceX“ skaičiavimo galią už 920 mln. eurų per mėnesį: ką tai keičia?

    „Google“ sudarė daugiametį susitarimą su „SpaceX“ dėl didelės apimties skaičiavimo pajėgumų nuomos, už kurią mokės apie 920 mln. eurų per mėnesį. Pagal viešai skelbiamą informaciją, sutartis apima 32 mėnesių laikotarpį iki 2029 metų birželio, tad bendra vertė siekia apie 29,4 mlrd. eurų.

    Toks žingsnis išryškina sparčiai augantį skaičiavimo galios poreikį, kurį skatina DI modelių kūrimas ir jų diegimas verslo paslaugose. Rinka vis dažniau juda link ilgalaikių infrastruktūros sutarčių, nes įmonėms svarbu užsitikrinti stabilų GPU ir atminties komponentų prieinamumą, kai pasiūla ribota, o kainos svyruoja.

    Kas numatyta sutartyje?

    Reguliaciniuose dokumentuose nurodoma, kad „Google“ planuoja naudoti apie 110 000 „Nvidia“ GPU bei susijusių procesorių ir atminties komponentų, įdiegtų „SpaceX“ duomenų centruose. Naudojimo laikotarpis numatomas nuo 2026 metų spalio iki 2029 metų birželio, o tai sutampa su laikotarpiu, kai dauguma technologijų bendrovių didina DI produktų apimtį.

    Sutartyje taip pat įtvirtintos apsaugos sąlygos: jei „SpaceX“ iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos nesuteiktų prieigos prie įsipareigoto GPU kiekio, „Google“ galėtų nutraukti susitarimą nedelsiant arba priimti mažesnį pajėgumą už atitinkamai mažesnį mokestį po vieno mėnesio pereinamojo laikotarpio.

    Kodėl tai svarbu prieš IPO?

    Susitarimas paskelbtas prieš „SpaceX“ planuojamą pirminį viešą akcijų siūlymą, todėl investuotojams jis siunčia aiškią žinutę apie naują, pasikartojančių pajamų srautą iš infrastruktūros paslaugų. Tokie kontraktai paprastai vertinami kaip mažinantys pajamų nepastovumą, nes fiksuoti mėnesiniai mokėjimai yra lengviau prognozuojami nei, pavyzdžiui, vienkartiniai užsakymai.

    Pastaraisiais metais duomenų centrų ekonomika smarkiai pasikeitė: DI darbo krūviai reikalauja ne tik daugiau GPU, bet ir didesnio energijos tiekimo, aušinimo, tinklo pralaidumo. Todėl didelės apimties nuoma tampa alternatyva lėtesniam nuosavos infrastruktūros plėtimui, ypač kai statybų terminai užsitęsia, o elektros įvadai ne visur prieinami laiku.

    Platesnis kontekstas: skaičiavimo galios karas

    Pranešimuose taip pat minimas ankstesnis vaidmenų pasikeitimas: maždaug prieš penkerius metus „Google“ pati buvo ta, kuri tiekė skaičiavimo išteklius „SpaceX“ projektams, susijusiems su palydovinio interneto paslaugomis. Dabar, augant „SpaceX“ duomenų centrų mastui, situacija apsiverčia, o „Google“ renkasi papildomą išorinį pajėgumą greitesniam DI plėtros tempui.

    Technologijų sektoriuje tai atspindi bendrą tendenciją: DI paslaugų paklausa didėja greičiau nei naujų duomenų centrų pasiūla, todėl įmonės konkuruoja dėl ilgalaikių GPU tiekimo ir nuomos sutarčių. Tuo pat metu reguliuotojai įvairiose šalyse didina dėmesį su DI susijusioms rizikoms, įskaitant neteisėto turinio generavimą, privatumo ir duomenų apsaugos pažeidimus, kurie gali turėti ir finansinių pasekmių.

    „Manome, kad mūsų skaičiavimo infrastruktūra ir su ja susijusi strategija suteikia mums didelį lankstumą, kaip paskirstyti ir monetizuoti pajėgumus“, – rašė „SpaceX“ IPO dokumentuose, aptardama skaičiavimo paslaugų sutartis su trečiosiomis šalimis.

    Rinkai tai signalizuoja, kad DI infrastruktūra tampa atskira, komerciškai išnaudojama verslo kryptimi, o didieji žaidėjai vis dažniau jungia jėgas ne tik programinėje įrangoje, bet ir fiziniuose pajėgumuose. „Google“ atveju tai gali padėti užtikrinti DI paslaugų stabilumą, o „SpaceX“ – sustiprinti investuotojų pasitikėjimą, kad bendrovė turi tvarų augimo scenarijų ir už kosmoso verslo ribų.

  • D dienos 82-osios metinės Normandijoje: pasaulio lyderiai pagerbė išlikusius veteranus

    D dienos 82-osios metinės Normandijoje: pasaulio lyderiai pagerbė išlikusius veteranus

    Prancūzijos Normandijoje birželio 6 dieną surengti D dienos išsilaipinimo 82-ųjų metinių minėjimai, į kuriuos atvyko pasaulio lyderiai ir keli dar gyvi Antrojo pasaulinio karo veteranai. Ceremonijose pagerbti kariai, 1944 metais pradėję operaciją „Overlord“ ir prisidėję prie Vakarų Europos išlaisvinimo iš nacistinės Vokietijos okupacijos.

    Istorikai skaičiuoja, kad 1944 metų birželio 6 dieną į Normandijos paplūdimius išsilaipino beveik 160 000 sąjungininkų karių. Tai laikoma didžiausia jūrų desanto operacija istorijoje, kai pajėgos vienu metu veikė keliuose pakrantės ruožuose ir atvėrė kelią tolesniam sąjungininkų veržimuisi į žemyną.

    Tą dieną žuvo daugiau kaip 4 400 sąjungininkų karių, o didelę dalį sudarė JAV pajėgų netektys. Vokietijos nuostolių skaičius iki šiol vertinamas apytiksliai, dažniausiai minimas 4 000–9 000 žuvusių, sužeistų ar dingusių be žinios intervalas.

    Mažėjantis gyvų liudininkų skaičius

    Šių metų minėjimas išsiskyrė tuo, kad gyvų veteranų, galinčių papasakoti apie 1944 metų birželio 6 dienos įvykius, lieka vis mažiau. Į Normandiją atvyko nedidelė grupė jų, o dalis dalyvavo renginiuose prie Britų Normandijos memorialo, kuriame įamžinti 22 540 britų karių vardai.

    Minėjimuose taip pat akcentuota, kad D dienos operacija buvo ne tik karinis, bet ir logistinis bei strateginis lūžis. Po daugiau nei metus trukusio planavimo invazija dėl audrų buvo atidėta 24 valandoms, o sprendimą galiausiai nulėmė trumpas palankių sąlygų langas, kai sutapo tinkamas potvynis ir mėnulio fazė.

    Ką reiškia D diena?

    Karinėje terminijoje raidė D reiškia tiesiog dieną, nuo kurios pradedama konkreti didelė operacija, o panašiai vartojamas ir terminas H valanda, žymintis tikslų pradžios laiką. Vis dėlto visuomenės atmintyje D diena tapo konkrečiu simboliu, siejamu su 1944 metų invazija Normandijoje.

    Šiuolaikiniuose minėjimuose, be istorinio aspekto, dažnai pabrėžiama ir platesnė žinutė apie transatlantinį bendradarbiavimą bei karo kainą. Organizatoriai ir dalyviai akcentuoja, kad gyvų liudininkų nykimas didina atsakomybę istoriją perduoti dokumentais, muziejais ir švietimu, kad ji neliktų vien datų rinkiniu.

    „Jie perplaukė vandenyną, kad kovotų žemyne, kurio nepažinojo, ir apgintų žmones, kurių niekada nebuvo sutikę“, – sakė JAV gynybos sekretorius Pete Hegseth.

  • DI sukurta universali vakcina pirmą kartą išbandyta su žmonėmis: siekiama apsaugos nuo virusų šeimų

    DI sukurta universali vakcina pirmą kartą išbandyta su žmonėmis: siekiama apsaugos nuo virusų šeimų

    Kas pasiekta per pirmąjį bandymą?

    Jungtinės Karalystės Kembridžo ir Sautamptono universitetų mokslininkai pranešė sukūrę vakciną, kurios pagrindinis aktyvusis komponentas suprojektuotas pasitelkiant DI, ir ją pirmą kartą išbandė su žmonėmis. Tyrėjų tikslas – sukurti vadinamąją universalią vakciną, galinčią suteikti platesnę apsaugą ne nuo vienos atmainos, o nuo ištisų virusų grupių.

    Pirmojo etapo klinikinis tyrimas buvo skirtas įvertinti saugumą, toleravimą ir imuninį atsaką. Nuo 2021 metų gruodžio iki 2023 metų rugsėjo vakcina buvo skirta 39 savanoriams, išbandant keturias dozes, o reikšmingų saugumo signalų, pasak tyrėjų, nenustatyta.

    „Tokie virusai kaip gripas, koronavirusai ar Ebolos grupės virusai nuolat evoliucionuoja, o kol vakcinos pradedamos plačiai taikyti, jos gali nebebūti optimaliai pritaikytos“, – sakė Sautamptono universiteto profesorius Saulas Faustas.

    Kaip DI keičia vakcinų kūrimą?

    Kuriant vakcinos komponentą, mokslininkai rėmėsi pasaulinėse stebėsenos programose sukauptais Sarbeco pogrupio koronavirusų genetinių sekų duomenimis. Vietoje sprendimų, orientuotų į vieną konkrečią atmainą, buvo siekiama sukurti baltymą, atkartojantį bendrus kelių giminingų virusų bruožus ir taip paskatinant platesnį imuninį atsaką.

    Tokio tipo idėja atsiremia į pamokas, kurias parodė COVID-19 pandemija: plačiai cirkuliuojant virusui, mutacijos ir naujų variantų atsiradimas gali priversti nuolat atnaujinti vakcinas. Platesnės aprėpties sprendimai būtų skirti sumažinti poreikį „vytis“ kiekvieną naują variantą, ypač kai protrūkiai plinta greičiau nei spėjama pritaikyti gamybą ir logistiką.

    „Vakcinos kūrimą pavertėme ne reakcija į dabartį, o pasirengimu ateičiai“, – sakė Kembridžo universiteto profesorius Jonathanas Heeney.

    Skiepijimas be adatos ir logistika

    Tyrėjai pabrėžia ir vakcinos suleidimo būdą: vietoje adatos naudojama mikroskysčių srovė, kuri dideliu greičiu įveda antigeną į odą. Tokia metodika gali būti patraukli ten, kur skiepijimą apsunkina adatų baimė, riboti resursai ar poreikis mažinti aštrių atliekų kiekį.

    Komanda taip pat akcentuoja praktinius aspektus, svarbius pandemijų pasirengimui: jei vakcinos formulė yra stabilesnė temperatūrai, mažėja priklausomybė nuo sudėtingos šaltos grandinės. Tai ypač aktualu žemo ir vidutinio pajamų lygio šalims bei situacijoms, kai skiepijimą reikia organizuoti greitai ir dideliu mastu.

    Kokie tolesni žingsniai?

    Nors pirmojo etapo rezultatai vertinami kaip daug žadantys, tokio dydžio tyrimas negali atsakyti į klausimą, kiek stipri ir kiek plati yra reali apsauga nuo skirtingų virusų. Tam reikalingi didesni, įvairesnėse populiacijose vykdomi tyrimai, kuriuose būtų vertinami ne tik imuniniai žymenys, bet ir apsauginio efektyvumo požymiai.

    Po pirmojo etapo tyrėjai planuoja pereiti prie antrojo etapo klinikinio tyrimo, kuriame bus tikrinama, ar vakcina sukelia tvirtą ir platesnį imuninį atsaką didesniam savanorių ratui. Jei šie etapai bus sėkmingi, vėlesni tyrimai turėtų atsakyti, ar tokia DI sukurta „universali“ koncepcija gali tapti realiu įrankiu ruošiantis būsimoms epidemijoms.

    „Šio DI sukurto komponento sėkmė žymi svarbų šuolį siekiant platesnės ir ilgiau trunkančios apsaugos nuo virusų“, – sakė Jungtinės Karalystės Nacionalinio sveikatos ir priežiūros tyrimų instituto atstovė Marian Knight.

  • Norvegijos kronprincesė Mette-Marit įtraukta į plaučių transplantacijos laukiančiųjų sąrašą

    Norvegijos kronprincesė Mette-Marit įtraukta į plaučių transplantacijos laukiančiųjų sąrašą

    Norvegijos karališkieji rūmai pranešė, kad kronprincesė Mette-Marit dėl pablogėjusios lėtinės plaučių ligos įtraukta į plaučių transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. Pasak rūmų, sprendimas priimtas po išsamaus medikų vertinimo, įvertinus ligos progresavimą.

    Rūmų išplatintame pranešime nurodoma, kad kronprincesės būklė pastaruoju metu ženkliai suprastėjo, todėl jai numatyta transplantacija, kai tik atsiras tinkamas donoro organas. Kol laukiama operacijos, Mette-Marit laikinai negalės vykdyti oficialių pareigų.

    „Kronprincesės plaučių ligos progresavimas yra rimtas. Po išsamaus medicininio įvertinimo ji įtraukta į pacientų, kuriems bus atlikta plaučių transplantacija, sąrašą, kai tik tai taps įmanoma“, – sakė Oslo universiteto profesorius ir Oslo universitetinės ligoninės pulmonologijos specialistas Are Holmas.

    Mette-Marit reta plaučių fibrozės forma buvo diagnozuota 2018 metais. Ši liga dažnai sukelia dusulį, nuolatinį nuovargį ir riboja fizinį krūvį, o laikui bėgant gali progresuoti iki tokio lygio, kai kiti gydymo būdai nebėra pakankami.

    Pastaruoju metu kronprincesė viešumoje buvo matoma su kvėpavimo vamzdeliu, prijungtu prie deguonies aparato, kurį nešė rūmų darbuotojas. Toks sprendimas paprastai taikomas, kai organizmui tampa sunku užtikrinti pakankamą deguonies kiekį kraujyje.

    Karališkieji rūmai taip pat pranešė, kad kronprincas Haakonas koreguos savo darbotvarkę ir artimiausiu metu ribos ilgesnes keliones Norvegijoje bei užsienyje. Be to, pora nusprendė atidėti sidabrinių vestuvių metinių minėjimą, kuris buvo planuotas 2026 metų rugpjūtį.

    Rūmai skelbia, kad poros dukra princesė Ingrid Alexandra nutrauks studijas Sidnėjaus universitete ir grįš į Norvegiją būti su motina. Ji planuoja likti Osle visą rudenį, kad galėtų padėti šeimai šiuo laikotarpiu.

    Kaip vyksta plaučių transplantacija?

    Plaučių transplantacija paprastai skiriama pacientams, kurių kvėpavimo funkcija smarkiai sutrikusi ir kurie nebereaguoja į kitą gydymą. Tai didelės apimties operacija, kuri dažniausiai trunka nuo keturių iki aštuonių valandų, o po jos būtinas intensyvus stebėjimas.

    Po operacijos pacientai paprastai kelias savaites praleidžia ligoninėje, vėliau kelis mėnesius vyksta dažni kontroliniai tyrimai. Taip pat visą likusį gyvenimą tenka vartoti imunitetą slopinančius vaistus, kad organizmas neatmestų persodinto organo.

    Europoje organų donorystė ir paskirstymas dažnai koordinuojami per tarptautinius tinklus, kurie suderina donoro ir recipiento suderinamumą bei skubos kriterijus. Norvegija priklauso Šiaurės šalių transplantacijos bendradarbiavimo organizacijai Scandiatransplant, kuri apima kelias regiono valstybes ir koordinuoja transplantacijas tarp jų.

    Pagal Scandiatransplant duomenis, 2026 metų sausio 1 dieną plaučių transplantacijos šiame tinkle laukė 61 žmogus. Oslo universitetinė ligoninė, vienintelis centras Norvegijoje, atliekantis plaučių transplantacijas, nurodo, kad šalyje kasmet jų atliekama apie 30, o laukimo trukmė gali siekti kelis mėnesius ir priklauso nuo skubumo bei suderinamumo.

  • J. D. Vance’as kritikuoja JK policiją dėl studento nužudymo: byla įkaitino migracijos debatą

    J. D. Vance’as kritikuoja JK policiją dėl studento nužudymo: byla įkaitino migracijos debatą

    JAV viceprezidentas J. D. Vance’as viešai sukritikavo Jungtinės Karalystės institucijų veiksmus tiriant 18-mečio studento Henry Nowako nužudymą Sautamptone. Politikas teigė, kad policijos reakcija ir vėlesnis bylos viešas aptarimas tapo simboliu platesnėms diskusijoms apie migraciją ir visuomenės saugumą.

    Byla susijusi su 2025 metų gruodį įvykusiu išpuoliu: Henry Nowakas buvo mirtinai sužalotas peiliu, o incidento aplinkybės vėliau tapo itin politizuotos. Pasak viešojoje erdvėje aptariamų detalių, įtariamasis Vickrum Digwa policijai esą pateikė melagingą versiją, jog pats buvo auka, ir tvirtino patyręs rasinį įžeidimą.

    Ši istorija papildomą atgarsį sukėlė dėl policijos veiksmų įvykio vietoje: JK žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose buvo keliami klausimai, ar pareigūnai tinkamai įvertino situaciją ir ar nebuvo priimti sprendimai, kurie galėjo paveikti nukentėjusiojo galimybes sulaukti savalaikės pagalbos. Hampšyro policija atsiprašė šeimos, o bylą peržiūrai perdavė Nepriklausomai policijos elgesio priežiūros institucijai.

    Politinis spaudimas ir „dviejų lygių“ policijos kaltinimai

    J. D. Vance’o pasisakymai buvo siejami su jo ilgalaike kritika Europos migracijos politikoms. Socialiniame tinkle X jis teigė, kad Henry Nowako mirtis esą atspindi „civilizacinį nuosmukį“ ir kaltino Europos politinius elitų sprendimus, kurie, jo žodžiais, silpnina visuomenės atsparumą ir viešąją tvarką.

    „Henry Nowakas mirė taip, kaip miršta civilizacija: apleista, sukaustyta institucijų, kurios juo nepasitikėjo ir juo nesirūpino“, – sakė J. D. Vance’as.

    JAV Valstybės departamentas atskirame pareiškime taip pat įžvelgė vadinamąją „dviejų lygių“ policiją, t. y. nevienodą institucijų reagavimą į panašius incidentus priklausomai nuo aplinkybių ar dalyvių tapatybės. Tokia retorika pastaraisiais metais dažnėja transatlantinėse diskusijose, kuriose vidaus saugumo klausimai vis dažniau persipina su informacinių kampanijų ir politinės mobilizacijos temomis.

    Elono Musko įrašai ir JK premjero reakcija

    Byla tapo rezonansinė ir dėl aktyvaus aptarinėjimo socialiniuose tinkluose. „X“ savininkas Elonas Muskas ne kartą skelbė įrašus apie policijos atsaką, o tai prisidėjo prie dar didesnio emocinio fono ir skirtingų interpretacijų plitimo.

    JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris sureagavo griežtai ir apkaltino E. Muską bandymu kurstyti susiskaldymą. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais pavienės bylos neretai tampa politinių naratyvų „nešėjomis“, ypač kai jos paliečia jautrias temas, tokias kaip migracija, nusikalstamumas ir pasitikėjimas teisėsauga.

    Kodėl ši byla tapo platesnio ginčo dalimi

    Henry Nowako nužudymo istorija Jungtinėje Karalystėje išsiplėtė už konkretaus nusikaltimo ribų ir tapo diskusija apie institucijų skaidrumą, policijos atsakomybę bei viešosios informacijos kokybę. Kai tyrimai dar vyksta, visuomenės spaudimas institucijoms didėja, o politiniai pareiškimai iš užsienio tik dar labiau įkaitina debatus.

    Kol Nepriklausoma policijos elgesio priežiūros institucija vertina pareigūnų veiksmus, pagrindinis klausimas lieka tas pats: ar reagavimas į išpuolį atitiko procedūras ir ar buvo padaryta klaidų, kurios galėjo turėti įtakos tragiškai baigčiai. Atsakymai į šiuos klausimus gali nulemti ne tik šios bylos eigą, bet ir platesnį pasitikėjimą JK teisėsauga.

  • Azerbaidžanas atmeta kaltinimus dėl Izraelio veiksmų prieš Iraną: prašo pateikti įrodymus

    Azerbaidžanas atmeta kaltinimus dėl Izraelio veiksmų prieš Iraną: prašo pateikti įrodymus

    Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija paneigė tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžiusius teiginius, esą Izraelio kariuomenės ar žvalgybos pareigūnai vykdė operacijas iš Azerbaidžano teritorijos per besitęsiantį karą su Iranu. Baku tokią informaciją pavadino nepagrįsta ir teigė, kad ji paremta anoniminiais, nepatvirtintais šaltiniais.

    Azerbaidžano URM atstovas Aytanas Hadžizada portalui „Euronews“ sakė, kad ministerija „kategoriškai atmeta“ minimus kaltinimus. Pasak jo, Azerbaidžanas niekada neteikė savo teritorijos veiksmams prieš trečiąją šalį, įskaitant Iraną.

    „Azerbaidžanas niekada nesuteikė savo teritorijos jokiems priešiškiems veiksmams prieš trečiąją šalį, įskaitant Iraną“, – sakė Aytanas Hadžizada.

    Paklaustas, ar Baku imsis tyrimo dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusių teiginių, A. Hadžizada nurodė, kad tai būtų svarstoma tik gavus konkrečių įrodymų. Jis taip pat pabrėžė, kad Azerbaidžano teritorija negali būti ir nebus naudojama prieš kaimynines ar draugiškas valstybes.

    Šie pareiškimai nuskambėjo platesniame regione augant įtampai ir informacinių pranešimų srautui apie galimus užkulisius, logistiką bei žvalgybinę paramą skirtingoms konflikto pusėms. Azerbaidžanas su Iranu turi apie 700 kilometrų sausumos sieną, todėl bet kokie įtarimai dėl teritorijos naudojimo karinėms operacijoms tampa ypač jautrūs tiek saugumo, tiek diplomatijos požiūriu.

    Azerbaidžano URM akcentavo, kad šalis siekia subalansuotos užsienio politikos, grindžiamos kaimynystės principais ir nacionaliniais interesais. Baku pripažįsta palaikantis partnerystę su Izraeliu įvairiose srityse, tačiau tuo pat metu pabrėžia ryšius ir bendradarbiavimo kryptis su Iranu bei kitomis regiono valstybėmis.

    Tarptautinėje erdvėje pasklidę pranešimai, kuriais remiantis buvo keliami įtarimai, nebuvo viešai pagrįsti nepriklausomais įrodymais, o jų nepatvirtino nei Azerbaidžano, nei Izraelio pusė. Izraelio vyriausybės komentarų šiuo klausimu tuo metu taip pat buvo laukiama.

    Diplomatinis fonas tarp Baku ir Teherano anksčiau jau buvo įkaitęs po incidento, apie kurį pranešta 2026 metais kovo 5 dieną, kai Irano dronai smogė Azerbaidžano Nachičevanės eksklavui. Tuomet buvo apgadintas Nachičevanės tarptautinio oro uosto terminalas, o netoli Šakarabado kaimo mokyklos nukrito dar vienas objektas, buvo sužeisti keturi civiliai.

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas tą smūgį pavadino teroro aktu ir pareikalavo atsiprašymo bei atsakomybės. Iranas savo atsakomybę neigė ir teigė, kad incidentą tirs, o Azerbaidžanas kitą dieną buvo atitraukęs dalį diplomatinio personalo, vėliau santykius palaipsniui normalizavo.

    Azerbaidžanas su Izraeliu artimus ekonominius ir saugumo ryšius palaiko nuo 1990-ųjų, tačiau Baku viešai kartoja principą, kad jo teritorija negali būti naudojama prieš kaimynines valstybes. Dabartinis ministerijos pareiškimas rodo siekį užkirsti kelią spekuliacijoms, kurios galėtų dar labiau komplikti santykius su Teheranu ir paveikti regiono stabilumą.