Category: Sveikata

  • Ar jūsų kasdienis gėrimas kenkia kaulams? Tyrimas atskleidė, kuo skiriasi arbata ir kava

    Ar jūsų kasdienis gėrimas kenkia kaulams? Tyrimas atskleidė, kuo skiriasi arbata ir kava

    Kasdienis pasirinkimas tarp arbatos ir kavos gali būti svarbesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Naujas tyrimas rodo, kad vyresnio amžiaus moterų kaulų būklė gali skirtis priklausomai nuo to, ką jos dažniau pila į puodelį.

    Osteoporozė ypač dažna vyresnėms nei 50 metų moterims, o po menopauzės rizika didėja dėl sumažėjusio estrogenų kiekio. Kai kaulinis audinys greičiau irimo nei atsikuria, kaulai tampa trapesni, o lūžiai gyja sunkiau.

    Australijos Flinderso universiteto visuomenės sveikatos tyrėjai analizavo apie 9 700 Jungtinių Valstijų moterų, vyresnių nei 65 metų, duomenis. Per maždaug 10 metų laikotarpį kelis kartus buvo vertinami jų įpročiai, o kaulų mineralinis tankis matuotas klubo srityje ir šlaunikaulio kaklelyje.

    Arbata siejama su didesniu kaulų tankiu

    Tyrimo duomenimis, reguliariai arbatą geriančių moterų klubo kaulų mineralinis tankis buvo šiek tiek, bet statistiškai reikšmingai didesnis nei tų, kurios arbatos beveik negėrė. Nors skirtumai nedideli, populiacijos mastu jie gali reikšti mažiau lūžių.

    Tyrėjai galimą poveikį sieja su arbatoje esančiais junginiais, pavyzdžiui, katechinais. Jie laboratoriniuose ir ankstesniuose mitybos tyrimuose siejami su procesais, galinčiais palaikyti kaulinį audinį formuojančių ląstelių veiklą.

    „Net nedideli kaulų tankio pagerėjimai didelėse grupėse gali virsti mažesniu lūžių skaičiumi“, – sakė epidemiologas Enwu Liu.

    Įdomu tai, kad arbatos vartojimo sąsajos su geresniais rodikliais buvo ryškesnės moterims, turinčioms nutukimą. Vis dėlto tai nereiškia priežastinio ryšio, o veikti gali ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, bendra mityba ar fizinis aktyvumas.

    Kava: rizika didėja esant labai dideliam kiekiui

    Kavos rezultatai buvo nevienareikšmiai. Tyrime didesnis nei penkių puodelių kavos per dieną vartojimas siejosi su mažesniu kaulų mineraliniu tankiu, o tai dera su ankstesniais duomenimis, kad kofeinas gali nepalankiai veikti kalcio pasisavinimą.

    Be to, bet koks kavos vartojimas buvo siejamas su mažesniu šlaunikaulio mineraliniu tankiu tarp moterų, kurios per gyvenimą vartojo daugiau alkoholio. Tyrėjai pabrėžia, kad kartu vartojamų medžiagų poveikis gali stiprėti, todėl svarbu vertinti ne vieną įprotį atskirai.

    „Mūsų rezultatai nereiškia, kad reikia atsisakyti kavos ar pradėti gerti arbatą litrais. Tačiau jie rodo, kad saikinga arbata gali būti paprastas būdas prisidėti prie kaulų sveikatos, o labai dideli kavos kiekiai gali būti nepalankūs, ypač vartojant alkoholį“, – teigė Enwu Liu.

    Ką verta prisiminti dėl osteoporozės prevencijos

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad kaulų sveikatos pagrindas išlieka pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, taip pat judėjimas ir jėgos pratimai, mažinantys lūžių riziką. Gėrimų pasirinkimas gali būti tik viena dėlionės dalis, o ne vienintelis sprendimas.

    Taip pat svarbu tai, kad dauguma tyrimo dalyvių buvo baltosios rasės moterys, todėl rezultatai ne visuomet gali tiksliai atspindėti kitų populiacijų situaciją. Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Nutrients“.

  • Mokslininkai rado užuominą, kodėl išsėtine skleroze moterys serga dažniau: svarbūs baltymai

    Mokslininkai rado užuominą, kodėl išsėtine skleroze moterys serga dažniau: svarbūs baltymai

    Pasaulyje išsėtine skleroze, įvairių vertinimų duomenimis, gyvena apie 2 900 000 žmonių, o maždaug trys ketvirtadaliai jų yra moterys. Naujas JAV Kolorado universiteto Anschutz medicinos miestelio mokslininkų darbas siūlo vieną iš galimų paaiškinimų, susijusį su baltymų pokyčiais smegenų ir nugaros smegenų skystyje.

    Tyrėjai analizavo smegenų skystį, kuris supa centrinę nervų sistemą ir jautriai atspindi joje vykstančius uždegiminius bei degeneracinius procesus. Lyginant trijų moterų, sergančių išsėtine skleroze, mėginius su trijų panašaus amžiaus moterų be šios ligos mėginiais, nustatyta daugiau kaip 100 baltymų, kurių kiekiai skyrėsi.

    Konkrečiai, dalis baltymų buvo ryškiai padidėję, o dalis sumažėję: identifikuoti 72 baltymai, kurių kiekis sergančiųjų grupėje buvo didesnis, ir 46, kurių buvo mažiau. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad imtis labai maža, todėl rezultatai laikomi preliminariais ir pirmiausia skirti hipotezėms formuoti bei tikrinti didesniuose tyrimuose.

    Kas išryškėjo smegenų skystyje

    Tarp padidėjusių baltymų tyrėjai išskyrė tuos, kurie siejami su imuninės sistemos aktyvumu, įskaitant uždegiminius procesus smegenyse. Tuo pat metu dalis sumažėjusių baltymų buvo siejami su neuronų funkcijomis ir procesais, svarbiais nervinių ląstelių atsinaujinimui bei audinių atsistatymui, todėl tai gali sietis su ligos progresavimu.

    Išsėtinė sklerozė yra autoimuninė liga, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja mieliną, apsauginį nervinių skaidulų dangalą. Pažeidus mieliną, sutrinka nervinių impulsų perdavimas, o simptomai gali apimti regos sutrikimus, galūnių tirpimą, koordinacijos problemas, nuovargį ir kitus neurologinius požymius.

    „Nustatę specifinius baltymų pokyčius skystyje, supančiame smegenis ir nugaros smegenis, geriau suprantame, kaip išsėtinė sklerozė progresuoja, ypač moterims“, – sakė endokrinologė Kimberley Bruce.

    Galimas hormonų vaidmuo

    Autoriai taip pat kelia prielaidą, kad rizikos skirtumai gali būti susiję su hormonais, ypač 30–40 metų amžiaus grupėje, kai moterims diagnozė nustatoma dažniau nei vyrams. Šiame gyvenimo tarpsnyje daliai moterų būdingi nėštumai, menstruacijų ciklo svyravimai ir kiti hormonų pusiausvyros pokyčiai, galintys veikti imuninį atsaką.

    Vienas iš baltymų, kurio kiekis smegenų skystyje tyrime buvo padidėjęs, buvo lytinius hormonus surišantis globulinas. Šis baltymas siejamas su estrogeno ir testosterono biologiniu prieinamumu, o hormonai, kaip žinoma, gali moduliuoti imuninės sistemos veiklą, įskaitant uždegiminius procesus centrinėje nervų sistemoje.

    „Kad geriau ir asmeniškiau padėtume pacientams, ateityje reikės skirtingų gydymo strategijų, nukreiptų į įvairius rizikos veiksnius“, – sakė Kimberley Bruce.

    Tyrėjai akcentuoja, kad tokie baltymų „parašai“ ateityje galėtų padėti kurti tikslesnius ligos aktyvumo stebėsenos žymenis ir vertinti terapijų poveikį. Vis dėlto, kol kas būtina šiuos radinius patikrinti didesnėse, įvairesnėse grupėse ir įvertinti, kaip baltymų pokyčiai siejasi su ligos stadija, simptomais bei gydymu.

  • Epidemiologas paaiškino, kodėl kruiziniai laivai taip dažnai tampa ligų židiniais

    Epidemiologas paaiškino, kodėl kruiziniai laivai taip dažnai tampa ligų židiniais

    Kruizinis laivas – tarsi laikinas miestas

    Kruizai reklamuojami kaip atostogos ant vandens, tačiau visuomenės sveikatos požiūriu tai yra ypač palanki terpė infekcijoms plisti. Kelioms dienoms ar savaitėms tūkstančiai žmonių gyvena toje pačioje, glaudžiai sujungtoje aplinkoje.

    Laive yra restoranai, teatrai, liftai, koridoriai, sporto ir poilsio zonos, o didelė dalis veiklų vyksta uždarose patalpose. Kai infekcija patenka į vidų, ji gali greitai judėti tais pačiais maršrutais, kuriais juda keleiviai ir įgula.

    Kas labiausiai didina protrūkių riziką?

    Didžiausia problema yra nuolatinis artimas kontaktas ir bendri paviršiai: turėklai, liftų mygtukai, savitarnos zonos, bendri tualetai. Ypač greitai plinta žarnyno infekcijos, nes užtenka mažo užterštumo, kad virusas pasiektų kitus žmones per rankas ar maistą.

    Norovirusas yra viena dažniausiai su kruizais siejamų infekcijų, nes jis lengvai perduodamas nuo žmogaus žmogui ir gali išlikti ant paviršių. Savitarnos bufetai, bendri įrankiai ir didelis žmonių srautas sudaro sąlygas užkratui plisti net tada, kai sergantis dar nejaučia ryškių simptomų.

    Riziką didina ir tai, kad įgula gyvena bei dirba toje pačioje erdvėje, neretai dalijasi patalpomis, o tai palengvina infekcijos judėjimą tarp keleivių ir personalo. Kai kuriais atvejais protrūkį suvaldyti sudėtinga vien dėl to, kad laive nuolat vyksta masinis judėjimas ir renginiai.

    Oras, vanduo ir pažeidžiamos grupės

    Kvėpavimo takų virusams palankios vietos yra uždaros, žmonių perpildytos erdvės, kuriose ilgai būnama kartu, pavyzdžiui, restoranai ir pramogų salės. Ventiliacijos kokybė, šviežio oro tiekimas ir filtravimo sprendimai turi didelę reikšmę, nes prastas vėdinimas didina užkrato koncentraciją patalpose.

    Kitas rizikos tipas susijęs ne su tiesioginiu plitimu, o su vandens sistemomis. Legioneliozė gali plisti įkvėpus smulkių vandens lašelių iš užterštų sistemų, pavyzdžiui, dušų ar sūkurinių vonių, todėl kruizuose svarbi nuolatinė vandens sistemų priežiūra ir dezinfekcija.

    Protrūkių pasekmės dažniau būna sunkesnės vyresnio amžiaus žmonėms ir keleiviams, turintiems lėtinių ligų. Net iš pažiūros paprasta žarnyno infekcija gali baigtis dehidratacija, o kvėpavimo takų infekcijos atvejais padidėja komplikacijų ir hospitalizacijos tikimybė.

    „Kruizinis laivas patogus keleiviui, bet infekcijai tai taip pat idealios sąlygos: tie patys valgiai, tas pats oras, tie patys paviršiai ir tas pats vanduo“, – sakė visuomenės sveikatos specialistas.

    Kaip sumažinti riziką keliaujant?

    Specialistai pataria pasiruošti dar prieš kelionę: pasitikrinti, ar kruizų organizatorius turi aiškias susirgimų registravimo, valymo ir izoliavimo taisykles. Taip pat svarbu įsivertinti savo sveikatos būklę ir, jei priklausote rizikos grupėms, pasitarti su šeimos gydytoju.

    Laive efektyviausia priemonė nuo žarnyno infekcijų yra rankų plovimas muilu ir vandeniu, nes vien dezinfekantas ne visada pakeičia kruopštų plovimą. Pajutus simptomus rekomenduojama kuo anksčiau pranešti laivo medicinos tarnybai ir vengti bufetų bei perpildytų erdvių, kad užkratas neplistų toliau.

    Nors kruizų bendrovės per pastaruosius metus sustiprino higienos protokolus ir reagavimo į protrūkius procedūras, pati kruizo struktūra išlieka iššūkis. Dėl to visuomenės sveikatos ekspertai pabrėžia, kad atsakomybė tenka ir organizatoriams, ir keleiviams, ypač ankstyvai atpažįstant ligos požymius.

  • Mokslininkai atskleidė netikėtą efektą: judėjimas gali įjungti smegenų valymo mechanizmą

    Mokslininkai atskleidė netikėtą efektą: judėjimas gali įjungti smegenų valymo mechanizmą

    Naujas tyrimas rodo, kad paprastas kūno judėjimas gali suaktyvinti mechanizmą, padedantį smegenims judinti ir „praplauti“ skysčius. Mokslininkai teigia, kad tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl fizinis aktyvumas siejamas su geresne smegenų sveikata.

    Tyrimą atlikę Pensilvanijos valstijos universiteto (Penn State) tyrėjai eksperimentavo su pelėmis ir naudojo kompiuterinius modelius. Jie nustatė, kad pilvo raumenų susitraukimai gali sukelti slėgio pokyčius, kurie per venų tinklą perduodami link nugaros smegenų ir galiausiai veikia smegenų padėtį kaukolėje.

    Kas vyksta judant?

    Stebėdami peles bėgimo takelyje, mokslininkai fiksavo, kad smegenys pasislenka iškart po pilvo raumenų įsitempimo, kuris įvyksta prieš žingsnį. Papildomai jie patikrino, kad būtent spaudimas pilvo srityje yra svarbus šio efekto šaltinis.

    „Mūsų tyrimas paaiškina, kaip vien judėjimas gali būti svarbus fiziologinis mechanizmas, palaikantis smegenų sveikatą“, – sakė neuro mokslininkas Patrickas Drew.

    Naudodami mikrokompiuterinę tomografiją tyrėjai sudarė venų tinklo, jungiančio pilvo ertmę, stuburo kanalą ir galvos sritį, žemėlapį. Ši sistema, jų vertinimu, gali veikti tarsi hidraulinis siurblys, sukeliantis labai mažus, bet reikšmingus slėgio ir skysčių judėjimo pokyčius.

    Ryšys su smegenų skysčiu

    Kompiuterinės simuliacijos parodė, kad net subtilūs smegenų poslinkiai gali paveikti galvos ir nugaros smegenų skysčio tekėjimą. Šis skystis laikomas svarbiu pašalinant medžiagų apykaitos atliekas, kurios gali kauptis budrumo metu.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad miego metu skysčių judėjimo kryptys ir režimai gali skirtis, o tyrimas pateikia vieną galimą paaiškinimą, kodėl budrumo metu skysčių apykaita gali būti susieta su judėjimu. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tiesioginių išvadų apie žmones dar daryti negalima.

    Ką tai reiškia kasdienybėje?

    Nors tyrimas atliktas su pelėmis, jo rezultatai papildo augantį įrodymų lauką, kad net nedidelis, bet reguliarus judėjimas gali turėti neurologinės naudos. Tyrėjų teigimu, pilvo raumenys įsijungia daugelyje kasdienių veiklų, nuo ėjimo iki atsistojimo ar pasilenkimo.

    Tyrimas publikuotas žurnale Nature Neuroscience, o mokslininkai ragina tęsti darbus su žmonėmis, kad būtų tiksliau įvertinta, kaip judėjimo sukelti slėgio pokyčiai veikia smegenų skysčių apytaką ir ilgalaikę smegenų sveikatą.

  • Pirmas pasaulyje atvejis: vyrui atkurta sperma iš vaikystėje užšaldyto sėklidės audinio

    Pirmas pasaulyje atvejis: vyrui atkurta sperma iš vaikystėje užšaldyto sėklidės audinio

    Belgijoje medikams pavyko tai, kas iki šiol buvo laikoma tik teorine galimybe: suaugusiam vyrui aptikta gyvybingų spermatozoidų, susiformavusių iš vaikystėje paimto ir užšaldyto sėklidės audinio. Tai pirmasis toks aprašytas atvejis, galintis iš esmės pakeisti vaisingumo išsaugojimo galimybes berniukams, kuriems taikomas gonadotoksinis gydymas.

    Chemoterapija ir spindulinė terapija kasmet išgelbsti daugybę vaikų gyvybių, tačiau kartu gali negrįžtamai pažeisti lytines ląsteles formuojančius audinius. Medicinos literatūroje nurodoma, kad reikšminga dalis vyrų, vaikystėje patyrusių tokį gydymą, po brendimo gali susidurti su azoospermija, kai ejakuliate nėra spermatozoidų.

    Aprašytame klinikiniame atvejyje pacientas vaikystėje sirgo pjautuvine anemija ir prieš gydymą šeima sutiko, kad dalis audinio būtų paimta ateičiai. 2008 metais, pacientui esant maždaug 10 metų, vienas sėklidės audinio mėginys buvo pašalintas ir užšaldytas, siekiant išsaugoti galimą vaisingumą vėlesniame gyvenime.

    2022 metais suaugęs vyras į Briuselio vaisingumo centrą grįžo norėdamas susilaukti vaikų, tačiau tyrimai parodė, kad jo likusioje sėklidėje gyvybingų spermatozoidų nėra. Tuomet buvo nuspręsta panaudoti vaikystėje išsaugotą audinį ir atlikti jo persodinimą, tikintis atkurti spermatozoidų gamybą.

    Kaip veikė procedūra

    2025 metais, vykstant klinikiniam tyrimui, chirurgai persodino kelis užšaldyto audinio fragmentus į sėklidę ir kapšelio poodį. Po maždaug metų dalis persodintų fragmentų pradėjo gaminti subrendusius ir judrius spermatozoidus, o tai laikoma esminiu biologinio veiksmingumo įrodymu.

    Vis dėlto gydytojai pabrėžia svarbią detalę: spermatozoidai aptikti tik tose vietose, kuriose buvo persodinti audinio fragmentai, ir jos nėra sujungtos su sėkliniu lataku. Tai reiškia, kad spermatozoidai greičiausiai nepatenka į ejakuliatą, todėl natūralus pastojimas šiuo atveju gali būti mažai tikėtinas.

    Jei pacientas sieks biologinės tėvystės, realiausia kryptis būtų pagalbinio apvaisinimo metodai, kai spermatozoidai panaudojami laboratorijoje. Tokiose situacijose praktikoje dažniausiai taikomos procedūros, leidžiančios apvaisinti kiaušialąstę net ir esant labai mažam spermatozoidų kiekiui.

    Kodėl tai svarbu berniukams

    Suaugusiems vyrams prieš chemoterapiją dažnai siūloma spermos kriokonservacija, tačiau berniukams iki brendimo ši galimybė netinka, nes jie dar negamina brandžių spermatozoidų. Vis dėlto sėklidėse jau yra spermatogoninių kamieninių ląstelių, kurios vėliau gali tapti spermatozoidais, todėl audinio užšaldymas vertinamas kaip potenciali ateities išeitis.

    Briuselio universitetinė ligoninė dar 2002 metais pradėjo taikyti nesubrendusių sėklidės audinių užšaldymą vaisingumui išsaugoti, o per pastaruosius metus ši praktika paplito ir kituose centruose. Mokslininkai nurodo, kad visame pasaulyje tokia kriokonservacija jau pritaikyta daugiau nei 3 000 berniukų, daugiausia kaip investicija į būsimus mokslo ir klinikinių sprendimų proveržius.

    Kokie klausimai dar lieka

    Šis atvejis kol kas pateiktas kaip ankstyvas klinikinis pranešimas, todėl jo išvados dar turi būti patvirtintos nepriklausomų ekspertų vertinimu ir didesnių tyrimų duomenimis. Mokslininkams svarbu atsakyti, kiek ilgai persodinti fragmentai išliks aktyvūs, nes gyvūnų tyrimuose yra duomenų, kad jų „gyvavimo“ trukmė gali būti ribota.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra saugumas ir galimi rezultatai vaikams, jei būtų naudojami tokiu būdu gauti spermatozoidai. Klinikiniai protokolai paprastai numato ilgalaikę stebėseną, vertinant embrionų vystymąsi, nėštumo eigą ir vėlesnius sveikatos rodiklius, kad būtų užtikrinta, jog technologija ne tik veikia, bet ir yra saugi.

    Vis dėlto pats faktas, kad po užšaldymo, atšildymo ir persodinimo audinys sugebėjo atkurti spermatozoidų gamybą, medicinoje laikomas reikšmingu žingsniu. Tai suteikia realios vilties tiems vaikystėje gydytiems pacientams, kuriems iki šiol praktiškai nebuvo galimybių išsaugoti biologinio vaisingumo.

  • Po darbo jaučiatės pervargę, bet „ant adatų“? Gydytojai įspėja: tai gali baigtis galvos skausmais

    Po darbo jaučiatės pervargę, bet „ant adatų“? Gydytojai įspėja: tai gali baigtis galvos skausmais

    Daugelis po darbo dienos jaučiasi ne tik pavargę, bet ir tarsi nuolat įsitempę: mintys sukasi, kūnas nerimsta, o net ramybės akimirkos nepadeda atsipalaiduoti. Neurologai pabrėžia, kad toks užsitęsęs sužadinimas gali turėti labai apčiuopiamų pasekmių, tarp jų ir dažnesnius galvos skausmus.

    Specialistų teigimu, trumpalaikis stresas pats savaime nėra blogis: jis gali padėti susikaupti, greičiau priimti sprendimus ar mobilizuoti jėgas. Problema prasideda tada, kai įtampa tampa lėtine, o organizmas negauna pakankamai atsigavimo, todėl nervų sistema ilgai išlieka budrumo režime.

    Kaip stresas didina skausmo jautrumą?

    Ilgalaikio streso metu organizme dažniau palaikomas padidėjęs streso hormonų lygis, greitėja širdies ritmas, įsitempia raumenys, o kūnas linkęs veikti kovok arba bėk režimu. Toks fonas gali sumažinti skausmo slenkstį, todėl dirgikliai, kurie anksčiau nekėlė problemų, ima būti jaučiami stipriau.

    Galvos skausmų kontekste tai reiškia, kad priepuoliai gali prasidėti lengviau ir užsitęsti ilgiau. Žmonėms, turintiems polinkį į migreną, nuolatinė įtampa neretai veikia kaip priepuolius provokuojantis ir juos sunkinantis veiksnys, ypač kai kartu sutrinka miegas, mitybos režimas ar dienotvarkė.

    Ne mažiau svarbi ir raumenų įtampa kaklo, pečių bei galvos srityje. Ilgas sėdėjimas, įsitempusi laikysena ir monotoniškas darbas prie ekrano gali prisidėti prie įtampos tipo galvos skausmų, kurie dažnai sustiprėja antroje dienos pusėje.

    Miegas: užburtas ratas

    Nuolatinis sužadinimas vakare dažnai reiškia, kad užmigti sunkiau, miegas tampa fragmentiškas, o poilsis nebeatkuria jėgų. Miego stoka savo ruožtu didina organizmo jautrumą stresui, silpnina emocinį atsparumą ir gali padidinti galvos skausmų tikimybę kitą dieną.

    Ilgainiui susiformuoja užburtas ratas: prastas miegas didina įtampą, įtampa didina skausmo jautrumą, o skausmas dar labiau trikdo kasdienę veiklą ir poilsį. Specialistai pabrėžia, kad šis derinys gali paveikti ir kognityvines funkcijas, tampa sunkiau susikaupti, daugėja klaidų, kyla irzlumas.

    Ką galima padaryti kasdien?

    Gydytojai akcentuoja, kad streso visiškai išvengti nepavyks, tačiau galima susikurti aiškias atsigavimo rutinas. Naudingos net trumpos 5–10 minučių pertraukos pereinant iš vienos veiklos į kitą, kai sąmoningai sulėtinamas tempas, atliekami tempimo pratimai ar kelias minutes ramiai pakvėpuojama.

    Fizinis aktyvumas taip pat laikomas viena patikimiausių priemonių nervų sistemai reguliuoti, ypač jei jis reguliarus ir pritaikytas žmogaus būklei. Be to, praktikoje dažnai pasiteisina ergonomikos korekcijos: tinkamas ekrano aukštis, dažnesnis atsistojimas, sąmoningas pečių ir žandikaulio atpalaidavimas.

    Jei galvos skausmai kartojasi, stiprėja, pradeda trukdyti darbui ar miegui, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą. Įvertinus situaciją, gali būti rekomenduojamas gydymas, kineziterapija ar kitos priemonės, padedančios mažinti tiek skausmo, tiek jį palaikančios įtampos poveikį.

    „Kai organizmas ilgai lieka budrumo būsenoje, skausmo signalai gali būti sustiprinti, o galvos skausmams atsirasti tampa lengviau“, – teigia neurologijos srities specialistai.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: mokslininkai įspėja dėl paskutinės progos turizmo Antarktidoje

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: mokslininkai įspėja dėl paskutinės progos turizmo Antarktidoje

    Retas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive MV Hondius atkreipė dėmesį į tai, kaip turizmas gali paveikti itin trapias ekosistemas, ypač Antarktidoje. Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad uždarose laivo erdvėse infekcijos plinta greičiau, o keliautojai gali netyčia pernešti biologinę taršą į atokias teritorijas.

    Pranešama, kad laive patvirtintos dvi su hantavirusu siejamos mirtys, dar viena mirtis tiriama kaip galimai susijusi. Laivas, išplaukęs iš Argentinos balandžio 1 dieną ir aplankęs Antarktidą bei kelias izoliuotas salas, kurį laiką buvo prie Žaliojo Kyšulio, laukiant medicininės evakuacijos ir sprendimų dėl uostų priėmimo.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusai dažniausiai plinta nuo užkrėstų graužikų, žmogui įkvėpus virusu užterštų dulkių iš išmatų, šlapimo ar seilių. Daugeliu atvejų tai nėra įprasta žmogaus į žmogų plintanti infekcija, tačiau kai kurių hantavirusų atmainų perdavimas tarp žmonių yra aprašytas, todėl protrūkiai tiriami itin atsargiai.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo tirianti, ar šiame protrūkyje galėjo būti perdavimo tarp žmonių požymių. PSO epidemiologinių ir pandeminių grėsmių parengties vadovė Maria Van Kerkhove yra sakiusi, kad pirmasis užsikrėtęs asmuo tikėtina galėjo užsikrėsti dar prieš įlipdamas į laivą, o pareigūnai buvo informuoti, jog laive žiurkių nėra.

    Antarktidos turizmo bumas ir rizikos

    Antarktida pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai populiarėjančių tolimų krypčių, ypač tarp keliautojų, siekiančių pamatyti ledynus ir laukinę gamtą prieš klimato kaitai dar labiau pakeičiant regioną. Tarptautinės Antarktidos kelionių organizatorių asociacijos duomenimis, 2024 metais daugiau nei 80 000 turistų išsilaipino žemyne, dar apie 36 000 Antarktidą stebėjo neišlipdami iš laivų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad didėjant srautams auga ir rizika: nuo invazinių rūšių bei mikroorganizmų įnešimo iki ligų plitimo žmonėms ir gyvūnijai. Antarktidos pusiasalis, į kurį dažniausiai keliauja ekspedicijos, laikomas vienu sparčiausiai šylančių regionų pasaulyje, todėl bet kokie papildomi trikdžiai gali turėti ilgalaikių pasekmių.

    Bioapsauga ir taisyklės, kurios ne visada spėja paskui rinką

    Turizmo operatoriai paprastai taiko griežtas bioapsaugos priemones: valomi ir dezinfekuojami batai, drabužiai bei įranga, kad į krantą nepatektų sėklos, vabzdžiai ar dirvožemio dalelės. Buvusi ekspedicijų gidė ir Antarktidos teisės specialistė Hanne Nielsen yra atkreipusi dėmesį, kad net batų raišteliuose ir siūlėse gali kauptis medžiagos, galinčios pernešti mikroorganizmus.

    Vis dėlto ekspertai sako, kad dabartinis reguliavimas, sukurtas gerokai mažesniems turistų srautams, ne visada atitinka rinkos augimo tempą. Aplinkosaugos organizacijos Antarctic and Southern Ocean Coalition vadovė Claire Christian yra pabrėžusi, kad Antarktidos lankymas turėtų būti reguliuojamas taip pat atsakingai kaip ir kitos jautrios pasaulio gamtinės teritorijos.

    „Antarktidoje paliktas pėdsakas gali išlikti ir po 50 metų“, – sakė C. Christian.

    Ekspertai taip pat primena, kad kruiziniuose laivuose ne kartą fiksuoti infekcijų protrūkiai, pavyzdžiui, noroviruso, o COVID-19 pandemijos pradžioje kruizinis laivas Diamond Princess tapo vienu ryškiausių ankstyvųjų židinių. Dėl to Antarktidos turizmas vis dažniau vertinamas ne tik kaip klimato ir gamtosaugos, bet ir kaip visuomenės sveikatos rizikos klausimas.

  • Tyrimas: DI modeliai greitosios pagalbos sprendimuose prilygo gydytojams – kur jie lenkia labiausiai

    Tyrimas: DI modeliai greitosios pagalbos sprendimuose prilygo gydytojams – kur jie lenkia labiausiai

    Naujas tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas (DI) klinikinio sprendimų priėmimo užduotyse, susijusiose su skubiąja pagalba, daugeliu atvejų pasirodė ne prasčiau nei gydytojai. Mokslininkai vertino, kaip DI siūlo diagnozes ir kitus veiksmus, kai informacijos apie pacientą dar trūksta.

    Tyrimą atlikę Harvardo medicinos mokyklos ir Beth Israel Deaconess medicinos centro mokslininkai lygino didžiuosius kalbos modelius su gydytojų sprendimais skirtinguose klinikinio mąstymo etapuose. Buvo analizuojami tiek publikuoti klinikinių atvejų aptarimai, tiek realūs skubiosios pagalbos skyriaus įrašai.

    DI modeliams pateiktos situacijos apėmė kelią nuo pirminės atrankos iki sprendimo dėl paciento stacionarizavimo. Kiekviename etape modelis gaudavo tik tuo metu įprastai prieinamą informaciją ir turėdavo nurodyti tikėtiniausias diagnozes bei rekomenduoti tolesnius veiksmus.

    Didžiausias skirtumas tarp DI ir gydytojų išryškėjo ankstyvoje triage fazėje, kai duomenų apie paciento būklę yra mažiausiai. Tyrėjai pastebėjo, kad ir DI, ir gydytojai linkę tiksliau nustatyti diagnozes, kai atsiranda daugiau informacijos, tačiau DI pranašumas dažniau matėsi sprendžiant, ką daryti toliau.

    „Išbandėme DI modelį praktiškai su visais etalonais, ir jis aplenkė ankstesnius modelius bei mūsų gydytojų bazinius rezultatus“, – sakė vienas iš vyresniųjų tyrimo autorių Arjun Manrai.

    Vis dėlto tyrimo autoriai pabrėžia, kad geresni rezultatai testuose savaime nereiškia geresnės pacientų priežiūros kasdienėje praktikoje. Pasak jų, dar per mažai ištirta, kuriose situacijose ir kokiu būdu DI turėtų būti diegiamas, todėl būtini prospektyvūs klinikiniai tyrimai realiose gydymo įstaigose.

    Vienas svarbiausių aspektų, į kurį atkreipiamas dėmesys, yra sauga ir sprendimų „kaina“. Net jei modelis teisingai įvardija labiausiai tikėtiną diagnozę, jis gali siūlyti perteklinius tyrimus ar intervencijas, kurios didina riziką pacientui ir apkrauna sistemą.

    „Modelis gali teisingai parinkti svarbiausią diagnozę, bet kartu pasiūlyti nereikalingų tyrimų, kurie pacientui gali pakenkti“, – sakė bendraautoris Peter Brodeur.

    Tyrime vertintas konkretaus modelio peržiūros variantas, o autoriai pripažįsta, kad technologijos sparčiai keičiasi ir rinkoje jau atsirado naujesnių versijų. Dėl to jie ragina tirti ne tik pavienių modelių „rekordus“, bet ir tai, kaip skirtingi DI įrankiai veikia realius gydytojų sprendimus, darbo krūvį, klaidų riziką ir pacientų baigtis.

    Ekspertų teigimu, DI įrankių plėtra sveikatos apsaugoje vis labiau tolsta nuo paprastų testų, kuriuose pakanka pasirinkti atsakymą iš kelių variantų. Praktikoje svarbiausia tampa gebėjimas dirbti su neišsamiais duomenimis, aiškiai pagrįsti rekomendacijas ir padėti gydytojui priimti sprendimą, o ne jį pakeisti.

  • Mokslininkai sieja vaisius ir daržoves su ramesniu vaikų elgesiu: ką rodo naujas tyrimas

    Mokslininkai sieja vaisius ir daržoves su ramesniu vaikų elgesiu: ką rodo naujas tyrimas

    Ryšys tarp mitybos ir elgesio

    Norvegijos Agderio universiteto mokslininkai nustatė, kad dažniau vaisius ir daržoves valgantys keturmečiai rečiau patiria vadinamąsias vidines elgesio problemas, tokias kaip nerimas, prislėgtumas ar užsidarymas savyje. Tuo metu saldūs ir sūrūs užkandžiai siejami su didesniais išoriniais sunkumais, pavyzdžiui, impulsyvumu ar agresyvesnėmis reakcijomis.

    Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Nutrients“. Autoriai pabrėžia, kad vaikų psichikos sveikata ankstyvame amžiuje turi įtakos ne tik savijautai, bet ir vėlesniems mokymosi pasiekimams, socialiniams įgūdžiams bei ilgalaikėms gyvenimo galimybėms.

    Kaip atliktas tyrimas

    Mokslininkai analizavo 363 ketverių metų vaikų ir jų mamų duomenis iš Norvegijoje vykdyto projekto, kuriuo siekta gerinti kūdikių mitybą nuo maždaug 6 iki 12 mėnesių amžiaus. Vertinta, kaip dažnai vaikai valgo skirtingas maisto grupes, ir kaip tai siejasi su elgesio bei emociniais sunkumais.

    Ryšiai išliko reikšmingi net įvertinus dažnus šeimos konteksto veiksnius, pavyzdžiui, mamos išsilavinimą, finansinius sunkumus ar mamos nerimo ir depresijos simptomus. Tai leidžia manyti, kad mityba gali būti savarankiškai svarbus veiksnys, susijęs su vaiko emocine savijauta.

    Kodėl tai svarbu šeimoms

    Išoriniai elgesio sunkumai, tokie kaip priešiškumas, agresyvumas ar dėmesio problemos, yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių šeimos kreipiasi į vaikų ir paauglių psichikos sveikatos specialistus. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad tokie sunkumai dažnai prasideda dar iki penkerių metų ir gali tęstis mokykliniame amžiuje.

    Tyrime cituojama išvada, kad ankstyvas rizikos veiksnių atpažinimas gali turėti didžiausią poveikį būtent mažiems vaikams. Kitaip tariant, kasdieniai sprendimai virtuvėje gali būti viena iš prevencijos krypčių, greta miego, fizinio aktyvumo, šeimos rutinos ir emocinės aplinkos.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad nustatyta sąsaja nebūtinai reiškia tiesioginę priežastį ir pasekmę kiekvienu atveju. Vaikų elgesiui įtaką daro daugybė veiksnių, tačiau mitybos kokybės gerinimas laikomas viena realistiškiausių, šeimoms prieinamų ir ilgalaikę naudą galinčių turėti priemonių.

  • Kanaru salos priešinasi Madrido sprendimui: kruizinis laivas su hantavirusu į Tenerifę neįleidžiamas

    Kanaru salos priešinasi Madrido sprendimui: kruizinis laivas su hantavirusu į Tenerifę neįleidžiamas

    Kanaru salų valdžia pareiškė nepritarianti Ispanijos Vyriausybės planui į Tenerifę atplukdyti kruizinį laivą „MV Hondius“, kuriame nustatyti su hantavirusu siejami susirgimai. Regiono prezidentas Fernando Clavijo tvirtina, kad sprendimas priimtas skubotai, o vietos institucijoms trūksta aiškių medicininių duomenų apie situaciją laive.

    Laivas šiuo metu stovi reide prie Prajos, Žaliojo Kyšulio sostinės, o jo atvykimas į Tenerifę numatomas po kelių dienų. Pasaulio sveikatos organizacija nurodė, kad laive yra 147 keleiviai ir įgulos nariai, o su protrūkiu siejami septyni atvejai: du laboratorijoje patvirtinti ir penki įtariami.

    Pranešama apie tris mirtis, vieną kritinės būklės pacientą ir tris žmones, kuriems pasireiškė lengvi simptomai. Pietų Afrikos Respublikos institucijos keliems užsikrėtusiesiems nustatė vadinamąjį Andų variantą, kuris, skirtingai nei dauguma hantavirusų, gali plisti nuo žmogaus žmogui.

    „Tai Ispanijos Vyriausybės improvizacija, nes mes neturime medicininės ataskaitos apie tai, kiek pacientų yra užsikrėtę“, – sakė Fernando Clavijo.

    Kanaru salų vadovas paprašė skubaus susitikimo su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sánchezu ir paragino peržiūrėti sprendimą. Madride tuo metu sušauktas tarpžinybinis pasitarimas, į kurį įtraukti vidaus reikalų, sveikatos, transporto ir teritorinės politikos ministrai.

    Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, remdamasis turima informacija, yra nurodęs, kad rizika bendrai populiacijai vertinama kaip maža. Vis dėlto Kanaru salų valdžia akcentuoja, kad gyventojams svarbiausia yra aiškūs protokolai, patikimas rizikos įvertinimas ir garantijos, jog atvykimas nekels grėsmės sveikatos saugai.

    Evakuacija ir tarptautinė koordinacija

    Žaliojo Kyšulio sveikatos apsaugos institucijos patvirtino, kad į šalį atvyko vienas iš planuotų medicininių lėktuvų, skirtų evakuoti tris protrūkio paveiktus žmones. Pranešta, kad evakuacija turėtų įvykti artimiausiomis valandomis, o operacijoje numatyti du medicininiai lėktuvai bei papildomas specialistas gydytojas.

    Ispanijos sveikatos institucijos taip pat patvirtino sutikusios skubiai perkelti laivo gydytoją, kurio būklė įvardijama kaip sunki, medicininiu lėktuvu į Kanarų salas. Veiksmai derinami su Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, kuris vertina epidemiologinę situaciją laive.

    Pasaulio sveikatos organizacija, ragindama laikytis tarptautinės teisės ir humanitarinių principų, pabrėžė, kad Žaliasis Kyšulys neturi pakankamų pajėgumų tokio masto operacijai. Ispanijos Vyriausybė teigia, kad sprendimas priimtas vadovaujantis humanitariniais kriterijais, tačiau Kanaru salų vadovybė kelia klausimą, kodėl gydymas ir izoliavimo priemonės negalėtų būti organizuojamos vietoje, jei tai įmanoma.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusai yra virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai. Žmonės paprastai užsikrečia įkvėpę ore pasklidusių dalelių, susidarančių iš išdžiūvusių užkrėstų graužikų išmatų, šlapimo ar seilių, ypač kai šios medžiagos sujudinamos valymo ar tvarkymo metu.

    Infekcija gali sukelti hantavirusinį plaučių sindromą, kuriam būdingi karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, raumenų skausmai, virškinimo sutrikimai, o vėliau gali išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas ir kraujospūdžio kritimas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, simptomai paprastai pasireiškia per 2–4 savaites po užsikrėtimo, tačiau galimas ir platesnis intervalas.

    Šis atvejis iš naujo atkreipė dėmesį į kruizinio turizmo rizikų valdymą, kai uždarose erdvėse keliaujantys žmonės susiduria su infekcijų protrūkiais ir sudėtinga logistika: nuo izoliavimo iki pacientų pervežimo bei uostų sprendimų, kurie turi derinti visuomenės sveikatos saugą ir humanitarines pareigas.