CP v2

Category: Technologijos

  • 11-metis slapta paėmė 1 850 eurų: parduotuvėje viską išleido „Roblox“ papildymams

    11-metis slapta paėmė 1 850 eurų: parduotuvėje viską išleido „Roblox“ papildymams

    Kanadoje gyvenanti šeima susidūrė su brangiai kainavusia pamoka: 11-metis, pasinaudojęs tėvų neatidumu, iš namų paėmė apie 1 850 eurų grynaisiais ir juos išleido žaidimo „Roblox“ papildymams. Tėvai, Hong Jin ir Jason Kim, apie dingusius pinigus sužinojo tik grįžę namo, kai apsipirkimas jau buvo pasibaigęs.

    Kaip pasakojo šeima, vaikas parduotuvėje „Walmart“ kurį laiką buvo žaislų skyriuje su močiute, tačiau nepastebėtas nuėjo prie kasų. Ten jis nupirko išankstinio apmokėjimo kortelių, skirtų „Roblox“ paskyrai pildyti, ir atsiskaitė didele grynųjų suma.

    Pasak tėvų, parduotuvėje galioja apsauga nuo didelių dovanų kortelių pirkinių vienu kartu, tačiau ji neapsaugojo nuo situacijos, kai pirkimas išskaidomas. Berniukas, kaip teigiama, pirkinius atliko atskiromis operacijomis, todėl sistema tokios elgsenos nesustabdė, o darbuotojai papildomų klausimų neuždavė.

    Šeima su kvitais nedelsdama grįžo į parduotuvę ir bandė atgauti pinigus, tačiau susidūrė su griežta politika: aktyvuotos išankstinio apmokėjimo kortelės dažniausiai negrąžinamos. Tokia praktika įsitvirtinusi daugelyje prekybos tinklų dėl sukčiavimo rizikų, kai kortelės panaudojamos greitai ir jų vertę atsekti ar susigrąžinti tampa sudėtinga.

    „Mums sunku suprasti, kaip tokia netipiška operacija nepasirodė įtartina, kai vaikas atsiskaitė didžiule grynųjų suma“, – sakė berniuko mama.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad „Roblox“ nors ir yra nemokamas, tačiau aktyviai skatina pirkimus programėlėje: siūlomi kosmetiniai priedai, avataro išvaizdos elementai, papildomi leidimai ir mokamas turinys, kurį kuria kiti žaidėjai. Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad tokie mikroatsiskaitymai vaikams gali būti ypač problemiški, jei šeimoje neaptarti aiškūs finansiniai limitai.

    Panašūs atvejai pasaulyje kartojasi nuolat, kai vaikai, turėdami prieigą prie grynųjų ar mokėjimo kortelių, per trumpą laiką išleidžia dideles sumas žaidimų papildymams. Specialistai rekomenduoja tėvams įjungti pirkimų patvirtinimą, naudoti atskirus vaikų profilius, nustatyti limitus ir reguliariai peržiūrėti mokėjimų istoriją, ypač jei namuose naudojami telefonai, planšetiniai kompiuteriai ar žaidimų konsolės.

    „Roblox“ veikia nuo 2006 metų ir iš žaidimo seniai virto platforma, kurioje vartotojai ne tik žaidžia, bet ir kuria savo žaidimus. Būtent dėl šio modelio ir milžiniško jaunų vartotojų skaičiaus pirkimai programėlėje tapo viena svarbiausių platformos pajamų sričių, o tėvams tai reiškia didesnį poreikį nuolat prižiūrėti vaikų skaitmeninius įpročius.

  • Star Wars: The Old Republic grįžta su Masters of the Force: žada chaosą ir naują lygį

    Star Wars: The Old Republic grįžta su Masters of the Force: žada chaosą ir naują lygį

    Ilgametis MMO Star Wars: The Old Republic ruošiasi naujam istorijos etapui – kuriamas papildymas Masters of the Force. Jo siužetas tiesiogiai pratęs 2022 metais pasirodžiusio Legacy of the Sith įvykius ir vėl į pirmą planą grąžins Sithų lordą Darthą Malgusą.

    Pagrindinė intriga prasidės nuo Malguso transliacijos, skirtos visoms būtybėms, jautrioms Jėgai. Toks žingsnis, pasak kūrėjų, akimirksniu išprovokuos sumaištį visoje galaktikoje ir privers net konkuruojančias frakcijas ieškoti atsako į naują grėsmę.

    Naujos vietovės ir senas blogis

    Papildyme žaidėjai keliaus ir į Ryloth – atšiaurią, kalnuotą twi’lekų gimtąją planetą, gerai pažįstamą Star Wars gerbėjams. Čia lauks pavojinga laukinė fauna, o taip pat paslaptingas, su senaisiais Sithais siejamas blogis, iškylantis iš praeities.

    Be to, žadamas ir susidūrimas su įtakingu Huttų karteleliu, kuris Star Wars visatoje dažnai veikia kaip šešėlinės politikos ir nusikalstamų sandorių variklis. Kūrėjai leidžia suprasti, kad Ryloth taps ne tik kovų, bet ir moralinių pasirinkimų scena.

    Kas keisis žaidime?

    Didžiausia naujovė – papildomi sudėtingumo lygiai, kurie MMO žanre vis dar nėra įprasti pasakojimo kampanijose. Tai turėtų leisti vieniems žaidėjams patogiau sekti istoriją ir sprendimus, o patyrusiems veteranams suteikti daugiau iššūkių sudėtingesnėse veiklose.

    Taip pat planuojama kelti maksimalų veikėjo lygį iki 85, pridėti naujų gebėjimų, atnaujinti įrangos gavimo sistemą ir įdiegti daugiau kasdienę pažangą palengvinančių patobulinimų. Kūrėjai akcentuoja, kad bus perbalansuotos kovos ir patobulintas veikėjo vystymas, kad nauji žaidėjai greičiau pasiektų vėlyvojo žaidimo turinį.

    „Tai nauja Star Wars era“, – sakė kūrėjai oficialiame pranešime.

    Kodėl tai svarbu serijai?

    Star Wars: The Old Republic, pasirodęs 2011 metų gruodžio 20 dieną, išliko viena ryškiausių Star Wars žaidimų visatos atramų dėl išplėtotos, pilnai įgarsintos istorijos ir daugybės skirtingų klasių bei siužeto linijų. Net ir augant konkurencijai, žaidimas išlaiko aktyvią bendruomenę.

    Papildymas Masters of the Force laikomas aiškiu signalu, kad „BioWare“ ketina ir toliau plėtoti Senosios Respublikos laikotarpį. Tiksli išleidimo data kol kas neskelbiama, taip pat dar neparodyta vaizdo medžiaga, tačiau žadama, kad nauja istorija taps pagrindu kitoms ateities užuominoms šiame laikotarpyje.

    Ankstesniais metais viešai minėta, kad žaidimo kūrimas savo metu buvo vienas brangiausių industrijoje, o didelė dalis išlaidų skirta visų dialogų įgarsinimui. Šis pasirinkimas iki šiol laikomas viena iš priežasčių, kodėl SWTOR naratyvas išsiskiria MMO rinkoje ir išlaiko žaidėjų dėmesį ilgiau nei vieną sezoną.

  • Norveginiai klevai, pasodinti 1920 metais Vašingtone, per šimtmetį tapo invazine grėsme JAV miškams

    1920 metais Vašingtone palei atminimo alėją buvo pasodinti 507 norveginiai klevai. Tuomet jie atrodė idealus sprendimas miestui: greitai augantys, atsparūs taršai ir kuriantys tankų pavėsį, tinkantį reprezentacinėms gatvėms.

    Tačiau per šimtmetį ši istorija įgavo netikėtą tęsinį. Iš užsodintos alėjos sklindantys sėklų „sraigteliai“ palaipsniui pasiekė netoliese esantį Rok Kriko parką ir kitas žaliąsias zonas, kur medis ėmė plisti savarankiškai.

    Specialistai invaziškumą sieja su keliomis savybėmis: norveginis klevas dažnai sulapoja anksčiau pavasarį ir lapus išlaiko ilgiau rudenį. Tai suteikia jam pranašumą šviesoje, kai dalis vietinių rūšių dar tik bunda arba jau meta lapus.

    Tanki laja formuoja beveik vientisą pavėsį, todėl po medžiais sunkiau įsitvirtina vietiniai daigai ir miško žolinė danga. Ilgainiui tai gali keisti miško struktūrą: mažėja augalų įvairovė, o kartu nyksta ir vabzdžiams, paukščiams bei smulkiems žinduoliams svarbūs maisto ir slėptuvių ištekliai.

    Dar viena problema – šios rūšies gebėjimas sudaryti vienarūšius sąžalynus. Miško plotuose, kur dominuoja norveginiai klevai, vietiniai medžiai, tokie kaip ąžuolai ar kitos lapuočių rūšys, gali prasčiau atsinaujinti, nes jauniems augalams trūksta šviesos ir erdvės.

    Miesto želdynuose norveginis klevas ilgą laiką buvo vertinamas dėl atsparumo ir estetinio vaizdo. Vis dėlto šiandien vis dažniau pabrėžiama, kad rūšies pasirinkimas turi būti vertinamas ne vien pagal „išgyvenamumą“ gatvėje, bet ir pagal poveikį aplinkinėms ekosistemoms.

    Parkų ir miškų valdytojams invazinių medžių plitimas reiškia papildomas išlaidas ir sudėtingesnį planavimą. Pagrindinė kryptis – neleisti rūšiai plisti už želdinių ribų: stebėti savaiminius atžalynus, šalinti jaunuolyną ir teikti pirmenybę vietinėms rūšims, kurios geriau palaiko vietinę biologinę įvairovę.

    Atminimo alėja, sukurta pagerbti Pirmojo pasaulinio karo žuvusiuosius, netyčia tapo ilgalaikiu ekologiniu „eksperimentu“. Istorija primena, kad net gerų intencijų želdinimo projektai po dešimtmečių gali sukelti nenumatytų pasekmių, jei pasirenkamos ne vietinės ir agresyviai plintančios rūšys.

    Šiandien, kai miestai ieško sprendimų dėl karščio salų efekto ir klimato kaitos poveikio, medžių pasirinkimas tampa dar svarbesnis. Didesnis dėmesys vietinėms rūšims, įvairesniems želdynams ir rizikų vertinimui gali padėti išvengti situacijų, kai urbanistinis sprendimas virsta problema gamtoje.

  • Prie plūduriuojančios vėjo turbinos įrengė 32 žuvų prieglobstį: kodėl tai gali pakeisti jūrų ekosistemą

    Turbina stovi maždaug 15 kilometrų nuo kranto, o po vandeniu esanti jos platforma ir lynai greitai ėmė traukti jaunų žuvų būrius. Jaunikliai ieško vietų, kur galėtų pasislėpti nuo plėšrūnų, ypač ten, kur natūralių uolėtų rifų yra mažiau arba jie pažeisti.

    Biologų stebėjimai parodė, kad jau per kelias savaites po eksploatacijos pradžios aplink konstrukciją susiformuoja savotiškas „susibūrimo taškas“. Tačiau vien lygios plieninės sienelės nepadeda išgyventi: jaunos žuvys laikosi prie paviršių, o tai jas daro lengvu grobiu.

    Po vandeniu šalia tokių objektų dažnai patruliuoja plėšrios žuvys, todėl be papildomų slėptuvių dirbtinės konstrukcijos gali virsti intensyvaus maitinimosi zonomis. Dėl šios priežasties inžinieriai ir jūrų biologai ieško sprendimų, kaip paversti energetikos infrastruktūrą funkcionaliais „darželiais“ žuvų jaunikliams.

    Tyrėjų komanda prie turbinos pritvirtino 32 papildomus modulius, užpildytus austrių ir šukučių kriauklėmis. Tokie „žuvų viešbučiai“ sukuria daug siaurų tarpų ir mikroertmių, į kurias jaunikliai gali pasitraukti, o stambesni plėšrūnai paprasčiausiai neįlenda.

    Sprendimas turėjo atitikti kelis griežtus reikalavimus: konstrukcijos privalo atlaikyti bangavimą ir sroves, neturi reikšmingai didinti apkrovų turbinai ir negali trukdyti jos eksploatacijai. Dėl to pasirinkti lengvai pritaikomi moduliai, kuriuos galima montuoti ir stebėti, koreguojant jų išdėstymą pagal rezultatus.

    Vis dėlto mokslininkai įvardija ir ribojimus. Laikui bėgant moduliai gali apaugti kriauklėmis bei kitais organizmais ar užsinešti dumblu, todėl sumažėja laisvos erdvės slėptuvėms, o jų nauda gali silpnėti.

    Nepaisant to, toks metodas siejamas su platesne kryptimi, kai jūrinė energetika derinama su biologinės įvairovės apsauga. Jei „žuvų viešbučiai“ padeda jaunikliams išgyventi kritinį ankstyvą gyvenimo etapą, tai gali prisidėti prie didesnio žuvų gausumo konkrečiose vietovėse ir sustiprinti vietines ekosistemas.

    Panašūs principai taikomi ir kituose atkūrimo projektuose, kai jūrų gyvybei grąžinti kuriamas pagrindas iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui, kriauklių. Tokie sprendimai dažnai vertinami kaip santykinai mažų kaštų būdas atkurti struktūrą, kurios reikia rifams ir su jais susijusioms rūšims, o kartu – didinti pakrančių atsparumą aplinkos pokyčiams.

    Ateityje tyrėjai tikisi tiksliau įvertinti, ar tokios buveinės realiai didina žuvų populiacijas, ar tik laikinai sutelkia jas vienoje vietoje. Atsakymas į šį klausimą gali nulemti, ar „ekologiškai praturtintos“ vėjo energetikos platformos taps nauju standartu, planuojant jūrinius vėjo parkus.

  • Anglijoje po karščio upė pradingo po žeme: aplinkosaugininkai skubiai gelbėjo tūkstančius žuvų

    Anglijos Sario grafystėje aplinkosaugininkams teko skubiai gelbėti tūkstančius žuvų, kai maždaug 5 kilometrų Moulo upės atkarpa staiga išdžiūvo. Vanduo, kaip skelbia vietos tarnybos, pradingo į karstinę įgriuvą, o upės vaga liko beveik sausa.

    Į įvykio vietą iškviesti Aplinkos agentūros specialistai taikė elektros žvejybos metodą: trumpais impulsais žuvys apsvaiginamos, sugaunamos tinklais ir perkeliamos į saugesnes, vandeningesnes vietas aukščiau upės. Toks būdas laikomas vienu efektyviausių, kai reikia greitai perkelti žuvis iš nykstančių vandens telkinių.

    Agentūros atstovai aiškina, kad Moulo upė teka per kreidos uolienas, todėl šio regiono upės yra jautrios sausroms ir požeminių ertmių poveikiui. Įprastai net ir vasarą žuvys kurį laiką gali išgyventi užsilikusiose balose, tačiau vandeniui traukiantis mažėja deguonies, o karštis situaciją dar labiau pasunkina.

    „Upė pratekėjo per kreidos sluoksnius ir dingo karstinėje įgriuvoje, palikdama vagą sausą. Įprastai vanduo čia siektų maždaug iki juosmens, tačiau ilgainiui deguonies mažėja, o karštis viską dar labiau pablogina“, – sakė Aplinkos agentūros atstovas Deivas Vebas.

    Tuo pat metu didelėje Anglijos dalyje paskelbtas retas oranžinis perspėjimas dėl ekstremalaus karščio. Prognozuojama, kad kai kuriose vietovėse temperatūra gali siekti iki 38 laipsnių, o tai didina riziką ne tik žmonių sveikatai, bet ir infrastruktūrai.

    Didžiausia rizika kyla mažiems vandens telkiniams ir upėms, kurių debitas vasarą natūraliai sumažėja: šiltesnis vanduo sukaupia mažiau ištirpusio deguonies, o papildomas organinės taršos ar dumblo poveikis gali dar labiau paspartinti žuvų žūtį. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbiausia reaguoti greitai, nes kritinės sąlygos gali susidaryti per kelias valandas.

    Sinoptikai įspėja, kad ilgėjančios karščio bangos tampa vis dažnesnės, todėl panašūs incidentai gali kartotis. Specialistai ragina gyventojus pastebėjus staigiai nusekusius upelius, masiškai prie krantų besitelkiančias žuvis ar kitus akivaizdžius gyvūnijos streso požymius pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Vokietijos technologijų finansavimo lyderiai 2026 metų pirmąjį pusmetį: kas pritraukė daugiausia

    Vokietijos technologijų finansavimo lyderiai 2026 metų pirmąjį pusmetį: kas pritraukė daugiausia

    2026 metų pirmąjį pusmetį Vokietija išlaikė vienos svarbiausių Europos technologijų investicijų rinkų statusą. Per šešis mėnesius šalies technologijų bendrovės pritraukė apie 6,3 mlrd. eurų per 267 sandorius, o didžiausi čekiai keliavo į brandesnes ir kapitalui imlias įmones.

    Bendras vaizdas rodo aiškią koncentraciją: didelę dalį sumos sugeneravo keli itin stambūs sandoriai, o likusi rinka išliko aktyvi, tačiau su mažesniais ankstyvos stadijos raundais. Tokia dinamika būdinga dabartiniam Europos rizikos kapitalo ciklui, kai investuotojai dažniau renkasi aiškesnį pajamų potencialą ir greitesnį mastelio didinimą.

    Robotika išsiveržė į priekį

    Didžiausią postūmį finansavimo statistikai suteikė robotikos sektorius. Pirmoje vietoje atsidūrė „Neura Robotics“, paskelbusi apie iki maždaug 1,3 mlrd. eurų siekiantį C serijos finansavimą, skirtą gamybos plėtrai ir pažintinių robotų kūrimui.

    Robotikos bangą sustiprino ir kitos Vokietijos įmonės, dirbančios su autonominėmis sistemomis bei pramonės automatizacija. Investuotojams tai signalas, kad Europoje greitėja vadinamosios fizinės DI krypties komercializacija, kai programinė įranga glaudžiai susiejama su sensoriais ir realaus pasaulio veiksmais.

    Finansų technologijos ir energetikos platformos

    Antra pagal įtaką finansavimo rezultatams tapo finansų technologijų kryptis, tačiau svarbią dalį čia sudarė skolos finansavimas. „Cloover“ pritraukė apie 1,1 mlrd. eurų skolos lėšų, kurias planuoja naudoti decentralizuotos energetikos projektų finansavimui ir platformos plėtrai Europoje.

    Tarp didesnių finansavimo gavėjų išsiskyrė ir investavimo infrastruktūrą kurianti „Upvest“, pranešusi apie maždaug 115 mln. eurų finansavimą. Tokie sandoriai rodo, kad bankai, brokeriai ir turto valdytojai vis dar ieško būdų greičiau diegti skaitmeninius investavimo produktus, mažinant veiklos sąnaudas ir automatizuojant procesus.

    Gynyba, kosmosas ir klientų aptarnavimo automatizavimas

    Ryškų dėmesį pritraukė gynybos technologijos ir saugumas, kur didžiausias sandoris buvo „Stark“ pritraukti 500 mln. eurų. Bendrovė akcentuoja programiškai valdomas nepilotuojamas sistemas ir gamybos pajėgumų didinimą, o tokie prioritetai atspindi platesnę Europos tendenciją daugiau investuoti į suverenius gynybos pajėgumus.

    Į dešimtuką pateko ir kosmoso technologijų bendrovė „Isar Aerospace“, užbaigusi 270 mln. eurų D serijos raundą, taip pat branduolinės sintezės kryptimi dirbanti „Focused Energy“, pritraukusi apie 220 mln. eurų. Greta jų matyti ir verslo procesų automatizavimo kryptis: klientų aptarnavimo sprendimus kurianti „Parloa“ paskelbė apie maždaug 325 mln. eurų D serijos finansavimą, siekdama plėtros JAV ir Europoje.

    Bendra 2026 metų pirmojo pusmečio išvada paprasta: Vokietijos technologijų rinka juda dviem greičiais. Viena kryptis – keli itin stambūs sandoriai robotikoje, gynyboje ir finansų infrastruktūroje, kita – platus ankstyvos stadijos projektų srautas, kuriam vis dažniau keliami griežtesni augimo ir efektyvumo reikalavimai.

    Didžiausi 2026 metų pirmojo pusmečio finansavimo gavėjai Vokietijoje buvo „Neura Robotics“, „Cloover“, „Stark“, „Parloa“, „Isar Aerospace“, „Focused Energy“, „Quantum Systems“, „Finn“, „Upvest“ ir „Taktile“. Šis sąrašas gerai parodo, kur investuotojai šiuo metu mato greičiausią kelią į mastelį: autonomija, saugumas, finansų infrastruktūra ir skaitmenizuotos paslaugos.

  • Amerikiečiai kuria „Elemental“ generatorių: dujų ir šilumos tandemas maitins duomenų centrus

    Amerikiečiai kuria „Elemental“ generatorių: dujų ir šilumos tandemas maitins duomenų centrus

    JAV bendrovė „Elemental“ kuria naujo tipo energijos gamybos ir aušinimo sistemą, skirtą ateities duomenų centrams ir atokiems objektams. Planuojama, kad pirmasis 1 megavato galios įrenginys bus paleistas 2027 metais, o komerciniai pristatymai galėtų prasidėti 2028 metais.

    Technologija orientuota į vietoje veikiančius, mažus ir modulinius duomenų centrus bei karinės paskirties infrastruktūrą, kur svarbiausia yra patikimumas ir energijos tiekimas nepriklausomai nuo tinklo trikdžių. Tokie sprendimai tampa vis aktualesni augant skaičiavimo galios tankiui ir didėjant duomenų centrų elektros bei aušinimo poreikiui.

    Kaip veikia naujoji sistema

    „Elemental“ kuriamas 1 megavato sprendimas numato galimybę naudoti gamtines dujas ir pramonėje susidarančią atliekamąją šilumą. Idėja paprasta: ta pati sistema turėtų efektyviai generuoti elektrą ir kartu prisidėti prie šilumos valdymo, kuris duomenų centruose yra viena didžiausių sąnaudų eilučių.

    Ši kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją: operatoriai ieško vietinių energijos šaltinių, kad sumažintų priklausomybę nuo perdavimo tinklų, greičiau prijungtų naujus pajėgumus ir stabilizuotų kaštus. Pastaraisiais metais duomenų centrų plėtra vis dažniau stringa ne dėl serverių trūkumo, o dėl ribotos galios prijungimų ir ilgo infrastruktūros vystymo termino.

    Braytono ciklas ir CO2

    Technologijos pagrindas yra uždaro ciklo Braytono ciklas, kuriame kaip darbinė terpė naudojamas virškritinis anglies dioksidas. Skirtingai nei tradicinėse sistemose su vandens garais, čia cirkuliuoja CO2 būsenoje, kai jis įgauna ir skysčio, ir dujų savybių, o tai gali sudaryti prielaidas kompaktiškesniems ir efektyvesniems sprendimams.

    Prie projekto vystymo prisideda Sandia National Laboratories, turinčios patirties uždaro ciklo Braytono technologijose ir infrastruktūrą virškritinio CO2 sistemų tyrimams. Tokia partnerystė suteikia galimybę testuoti skirtingo masto generatorius ir greičiau įvertinti, kaip sprendimas veikia realiomis apkrovomis.

    Kas planuojama toliau

    Be 1 megavato įrenginio, ateityje numatomas ir didesnės, 10 megavatų galios sistemos vystymas. Ji būtų pritaikyta darbui su keliais šilumos šaltiniais, įskaitant planuojamą branduolinio reaktoriaus sprendimą, todėl ta pati bazinė technologija teoriškai galėtų būti jungiama su skirtingais energetikos scenarijais.

    Toks lankstumas svarbus rinkai, kur vienu metu siekiama mažinti emisijas, užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir patenkinti sparčiai augantį skaičiavimo poreikį. Jei „Elemental“ pavyks įgyvendinti planuojamus terminus, tai galėtų tapti vienu iš greitesnių kelių į patikimesnį vietinį duomenų centrų maitinimą dar iki platesnio mažųjų branduolinių technologijų pritaikymo.

  • Korėja meta iššūkį supervalstybėms: sintezės reaktorius, kvantinis kompiuteris ir Mėnulis

    Korėja meta iššūkį supervalstybėms: sintezės reaktorius, kvantinis kompiuteris ir Mėnulis

    Pietų Korėjos vyriausybė 2026 metų rugpjūčio 12 dieną pristatė ambicingą technologinės lyderystės planą, kuriuo siekiama užsitikrinti naujus ekonomikos augimo variklius už puslaidininkių ir DI ribų. Strategija orientuota į septynis prioritetinius projektus, apimančius energetiką, kvantines technologijas, kosmosą, biotechnologijas ir kritinių žaliavų tiekimo grandines.

    Programa paskelbta susitikime Cheong Wa Dae, kuriam pirmininkavo prezidentas Lee Jae-myung. Vyriausybė ją pristato kaip kryptingą investicijų ir pramonės politikos paketą, kuris turėtų sumažinti ilgalaikio augimo lėtėjimo rizikas ir sustiprinti šalies konkurencingumą technologijose, laikomose nacionalinio saugumo pagrindu.

    „Padėsime šioms idėjoms užaugti ir per 10 ar 20 metų sukursime Pietų Korėją, kurios niekas nepavys“, – sakė mokslo ministras Bae Kyung-hoon.

    Energija: nuo SMR iki sintezės

    Energetikos dalyje numatoma iki 2035 metų komercializuoti vandeniu aušinamus mažus modulinius reaktorius. Taip pat planuojama apie 2030 metus pradėti darbus su kitokio aušinimo SMR koncepcijomis, o pažangesniems moduliniams reaktoriams vyriausybė numato steigti specialios paskirties bendrovę kartu su privačiu sektoriumi.

    Dar ambicingesnis tikslas – iki 2035 metų sukurti nacionalinį branduolinės sintezės reaktorių, bendradarbiaujant su verslu. Sintezė laikoma potencialiai beveik neišsenkančiu energijos šaltiniu, tačiau pasauliniu mastu ji vis dar yra technologinis iššūkis, kuriam būtinos ilgos trukmės investicijos, medžiagų mokslo proveržiai ir itin sudėtinga inžinerija.

    Kvantai ir kosmosas: 100 kubitų ir Mėnulis

    Giliųjų technologijų kryptyje Pietų Korėja siekia iki 2029 metų sukurti 100 kubitų kvantinį kompiuterį ir stiprinti vietinę kvantinių lustų gamybą. Ši sritis vis labiau laikoma strategine, nes kvantinės technologijos gali pakeisti skaičiavimo galimybes, kriptografiją ir pažangių medžiagų tyrimus, o kartu sukuria naujų saugumo iššūkių.

    Kosmoso programoje numatytas nusileidimas Mėnulyje iki 2030 metų. Taip pat iki 2035 metų planuojama baigti žemosios Žemės orbitos palydovinio ryšio tinklo vystymo darbus, siekiant stiprinti ryšio infrastruktūrą ir pramonės kompetencijas konkurencingoje pasaulinėje palydovinių sistemų rinkoje.

    Biotechnologijos ir kritinės žaliavos

    Biotechnologijų dalyje planuojama iki 2030 metų kurti DI pagrįstą infrastruktūrą, įskaitant modelius, skirtus prognozuoti vėžinių ląstelių pokyčius. Vyriausybės planuose taip pat minimos smegenų ir kompiuterio sąsajos technologijos, orientuojantis į komercinio smegenų implanto perspektyvą iki 2035 metų.

    Tiekimo grandinių kryptyje dėmesys skiriamas kritiniams mineralams ir medžiagoms: siekiama didinti 10 svarbiausių mineralų perdirbimo rodiklį iki 20 proc. iki 2030 metų. Be to, per artimiausius penkerius metus tyrimams ir plėtrai, taip pat kritinei įrangai ir technologijoms planuojama skirti apie 6,6 milijardo eurų, taip siekiant mažinti priklausomybę nuo importo ir geopolitinių sukrėtimų.

    Vyriausybė pabrėžia, kad tai ilgalaikė pramonės transformacija, jungianti viešąsias investicijas su privataus sektoriaus partnerystėmis. Tokia kryptis atspindi globalią tendenciją, kai valstybės stiprina strategines technologijas dėl energetinio saugumo, tiekimo patikimumo ir konkurencijos dėl aukštos pridėtinės vertės pramonės.

  • CPK tunelis Lodzėje: į starto kamerą suvežta TBM, gręžimą žada pradėti 2027 metais

    CPK tunelis Lodzėje: į starto kamerą suvežta TBM, gręžimą žada pradėti 2027 metais

    Lenkijoje vystomas greitųjų geležinkelių projektas, susijęs su Centriniu transporto mazgu CPK, artėja prie vieno sudėtingiausių etapų. CPK pranešė, kad Lodzėje rengiamasi pradėti svarbaus geležinkelio tunelio gręžimo darbus, kurie, pagal dabartinį planą, turėtų startuoti 2027 metų pradžioje.

    Numatoma, kad Lodzės tunelis bus apie 4,6 kilometro ilgio ir taps esmine vadinamosios naujosios Y linijos dalimi, turinčios pagerinti susisiekimą tarp didžiųjų Lenkijos miestų. Tokie infrastruktūros objektai paprastai projektuojami ne tik greičiui, bet ir pralaidumui, kad būtų galima padidinti reisų dažnį bei sumažinti kelionių laiką.

    Kas jau padaryta statybvietėje

    CPK nurodo, kad starto kameroje Lodzės Retkinijos rajone įrengta speciali konstrukcija, skirta tunelio gręžimo mašinai TBM pastatyti ir paruošti darbui. Ši vadinamoji lopšio konstrukcija reikalinga tam, kad sunkioji įranga būtų tiksliai įstumta į pradžios angą ir galėtų pradėti gręžimą pagal projektines trajektorijas.

    Statybvietėje jau yra atgabenta dalis TBM komponentų, kurie vėliau bus sujungti į vieną sistemą. CPK akcentuoja, kad starto kamera paruošta taip, jog būtų įmanoma etapais montuoti didžiosios skydinės mašinos dalis, o prieš pradedant realų gręžimą bus atlikti įvairūs bandymai.

    Pamatų betonavimo ir paruošiamieji darbai, kurie sudaro atramą TBM įrangai, pasak projekto informacijos, truko apie tris savaites ir vyko beveik nepertraukiamai. Tokie darbai miestuose dažniausiai planuojami itin tiksliai, nes bet koks nuokrypis gali turėti įtakos vibracijų kontrolei, grunto elgsenai ir vėlesniam tunelio įrenginių montavimui.

    Kodėl pasirinkta TBM technologija

    CPK teigia, kad TBM metodas šiuo metu laikomas standartu dideliuose tunelių projektuose tankiai urbanizuotose teritorijose, nes leidžia pasiekti aukštą tikslumą ir saugumą. Praktikoje tai reiškia, kad tunelis kasamas po žeme, sumažinant poreikį ardyti paviršinę infrastruktūrą ir geriau kontroliuojant poveikį aplinkiniams pastatams.

    „Šis metodas šiandien yra standartas dideliems tunelių projektams stipriai urbanizuotose teritorijose, užtikrinantis aukštą saugumo lygį ir TBM tikslumą“, – sakė Mateuszas Kura.

    Prie parengiamųjų darbų, kaip nurodoma projekto komunikacijoje, dirbo tarptautinė specialistų komanda, į kurią įtraukti ekspertai iš kelių Europos šalių. Tokia praktika įprasta didelės apimties tuneliavimo projektuose, kai vienu metu reikia suderinti geologinius tyrimus, statybos logistiką, saugos procedūras ir įrangos montavimą.

    Kaip tunelis atrodo platesniame plane

    Lodzės tunelis turėtų tapti vienu ilgesnių geležinkelio tunelių šalyje, o CPK projekte numatomi ir kiti panašaus masto sprendimai. Skelbiama, kad planuojamas ir tunelis po nauju oro uostu, kurio ilgis galėtų siekti apie 6 kilometrus, taip pat papildomi tuneliniai sprendimai Varšuvos mazge, skirti patogiam traukinių išvedimui Lodzės kryptimi.

    Tokie projektai paprastai vertinami ne tik pagal statybos terminus, bet ir pagal tai, kaip jie pakeis regioninį mobilumą, krovininių bei keleivinių srautų paskirstymą ir atsparumą trikdžiams. CPK atveju svarbus bus ir techninis integravimas su esamu geležinkelių tinklu, kad naujos atkarpos realiai duotų planuojamą kelionės laiko ir pralaidumo efektą.

    Generaliniu rangovu nurodoma bendrovė „PORR S.A.“, o artimiausias etapas iki gręžimo pradžios bus susijęs su TBM surinkimu, testavimu ir papildomomis procedūromis, kurios būtinos prieš leidžiant įrangą į grunto masyvą. Jei planas nesikeis, tunelio gręžimo pradžia numatoma 2027 metų pradžioje.

  • Kanzaso mieste planuoja DI dangoraižį: naujas duomenų centras gali tapti aukščiausiu pasaulyje

    Kanzaso mieste planuoja DI dangoraižį: naujas duomenų centras gali tapti aukščiausiu pasaulyje

    JAV Misūrio valstijoje esančiame Kanzaso mieste pristatyta ambicinga idėja: 934 Central Street adresu planuojamas ne biurų ar gyvenamasis dangoraižis, o vertikalus duomenų centras, pritaikytas augančiai DI infrastruktūros paklausai. Projekto šalininkai teigia, kad toks formatas mieste leistų efektyviau išnaudoti sklypą, tačiau kartu kelia naujų klausimų dėl poveikio aplinkai ir kaimynystei.

    Skirtingai nei įprasti duomenų centrų kompleksai, kurie dažnai užima didelius plotus, čia pasirinkta vertikali architektūra. Pastatas būtų projektuojamas iš karto kaip serveriams ir inžinerinėms sistemoms skirta infrastruktūra, o ne pritaikomas iš jau esamo komercinio pastato.

    117 metrų riba ir rekordas

    Pagal viešai aptariamą koncepciją, 934 Central Street galėtų turėti apie 20 aukštų ir siekti maždaug 117 metrų aukštį. Jei projektas būtų įgyvendintas, jis pretenduotų tapti aukščiausiu pasaulyje pastatu, nuo pradžių suprojektuotu būtent kaip duomenų centras.

    Šiuo metu dažnai minimas pavyzdys yra Namma Data Center Park Čenajuje (Indija), kur pagrindinis bokštas yra apie 92 metrų aukščio ir turi 11 aukštų. Tokie palyginimai rodo, kad DI skaičiavimams reikalinga infrastruktūra vis dažniau konkuruoja masteliu su tradiciniais komerciniais dangoraižiais.

    Kodėl duomenų centrai kyla į viršų

    Duomenų centrų aukštai paprastai būna aukštesni nei biurų pastatuose, nes reikia vietos masyvioms inžinerinėms sistemoms, kabelių trasoms, serverių salėms ir pažangiam vėsinimui. Dėl to 20 aukštų duomenų centro pastatas savo gabaritais gali prilygti gerokai didesnio aukštų skaičiaus biurų bokštui.

    Už architektūrinę viziją atsakinga tarptautinė studija „SOM“ (Skidmore, Owings & Merrill). Teigiama, kad fasadas būtų derinamas prie aplinkinių pastatų, kad objektas neatrodytų kaip izoliuota techninė dėžė, o primintų klasikinį miesto dangoraižį.

    Energija, vanduo ir bendruomenės klausimai

    Projektą lydi pažadai mažinti priklausomybę nuo miesto infrastruktūros ir dalį energijos gaminti vietoje. Tokios krypties siekis atspindi platesnes rinkos tendencijas: visuomenės ir savivaldos institucijų dėmesys duomenų centrams didėja, nes jų energijos ir vandens poreikis auga kartu su debesijos paslaugomis ir DI modelių mokymu.

    Vis dėlto vietos gyventojai ir paveldo gynėjai išreiškė abejonių dėl galimo poveikio miesto šilumos salos efektui bei planų keisti sklype esantį istorinių objektų sąraše registruotą Western Newspaper Union Building, pastatytą 1900 metais. Dėl to projekto įgyvendinimas kol kas išlieka neaiškus, o galutinis sprendimas priklausys nuo suderinimo su paveldo apsaugos ir miesto planavimo reikalavimais.

    Siekiant, kad pastatas būtų gyvesnis miesto audinio elementas, pirmame aukšte svarstomos komercinės patalpos, pavyzdžiui, parduotuvės ir paslaugos. Taip pat numatoma, kad ateityje dalį erdvių teoriškai būtų galima pritaikyti kitai paskirčiai, jei keistųsi ekonominė logika ar technologiniai poreikiai.

    Kol kas 934 Central Street išlieka koncepcija, o ne patvirtintas statybų grafikas. Tačiau pati idėja rodo aiškią kryptį: DI skaičiavimams reikalinga infrastruktūra tampa matoma miestų centruose, o duomenų centrai vis dažniau projektuojami kaip urbanistiniai objektai, o ne vien atokūs pramoniniai pastatai.