Category: Technologijos

  • Britų teismas atmetė 2 mlrd. svarų ieškinį prieš „Sony“ dėl „PlayStation“ kainų

    Britų teismas atmetė 2 mlrd. svarų ieškinį prieš „Sony“ dėl „PlayStation“ kainų

    „Sony“ Jungtinėje Karalystėje pasiekė reikšmingą pergalę teisme – atmestas grupės vartotojų ieškinys, kurio vertė siekė 2 mlrd. svarų.

    Byla buvo susijusi su skaitmeninių produktų pirkimu „PlayStation“ platformoje nuo 2016 metų rugpjūčio iki šių metų vasario. Ieškinyje teigta, kad vartotojai galėjo permokėti dėl tariamai monopolinių praktikos elementų.

    Vartotojų grupei, kurią sudarė daugiau nei 12 mln. žmonių, atstovavo Alexas Neillas. Pagrindinis argumentas buvo susijęs su tuo, kaip „Sony“ organizuoja skaitmeninės prekybos taisykles „PlayStation“ ekosistemoje.

    Vis dėlto Britanijos Konkurencijos apeliacinis tribunolas nusprendė, kad pateikti kaltinimai neįrodo konkurencijos taisyklių pažeidimo, todėl ieškinys buvo atmestas.

    Ginčas dėl 30 proc. komisinių

    Ieškinyje „Sony“ kritikuota dėl sąlygų, kurias esą taikė vaizdo žaidimų kūrėjams. Vienas ryškiausių akcentų – 30 proc. komisinis mokestis nuo kiekvienos transakcijos.

    Pareiškėjų teigimu, tokia praktika galėjo riboti sveiką konkurenciją ir prisidėti prie dirbtinio skaitmeninių žaidimų kainų kėlimo. Teismas šios pozicijos nepalaikė.

    Tribunolas vertino, kad „Sony“ yra vienas stipriausių rinkos žaidėjų, tačiau patiria realią konkurenciją iš „Nintendo“, „Xbox“ ir asmeninių kompiuterių (PC) platformos.

    Teismas: vartotojai turi alternatyvų

    Sprendime taip pat pabrėžta, kad vartotojai nėra visiškai „įkalinti“ skaitmeninėje prekyboje – jie gali rinktis ir fizines (dėžutėse parduodamas) žaidimų versijas.

    Teismas pasisakė ir apie idėją atverti „PlayStation“ platformą išoriniams pardavėjams ar kitoms skaitmeninėms parduotuvėms. Tribunolo vertinimu, tai būtų brangu, sudėtinga ir sukeltų papildomų saugumo rizikų.

    Galutinis teismo vertinimas – „PlayStation“ nustatomos kainos nelaikytinos nesąžiningomis, o „Sony“ pelno maržos, priešingai nei teigta ieškinyje, nėra perdėtos.

    Nors „Sony“ sulaukia ieškinių ir kitose šalyse, Jungtinės Karalystės sprendimas bendrovei tapo svarbiu precedentu vienoje reikšmingiausių Europos rinkų.

  • „GTA 6“ per pirmąjį savaitgalį gali uždirbti per 2 mlrd. dolerių – prognozuojamas rekordas

    „GTA 6“ per pirmąjį savaitgalį gali uždirbti per 2 mlrd. dolerių – prognozuojamas rekordas

  • Vokietija atidarė penktą LNG terminalą Stade: baigiasi skubios gazoportų statybos era

    Vokietija, po trejų metų vėlavimo, pradėjo eksploatuoti LNG terminalą Stade mieste prie Elbės. Tai – penktas suskystintų gamtinių dujų terminalas šalyje ir, pasak pačių vokiečių, paskutinis tokio tipo objektas, pastatytas federalinės valdžios iniciatyva.

    Naujasis terminalas yra dalis sprendimų, kuriuos Vokietija priėmė po Rusijos pradėto karo Ukrainoje, kai Maskva sustabdė dujų tiekimą ir Europa ėmė skubiai keisti tiekimo kryptis. Vokietijai tai buvo ypač jautru, nes ji yra didžiausia šio ištekliaus vartotoja Europoje, o reikšminga dalis dujų anksčiau atkeliaudavo iš Rusijos.

    Siekiant užsitikrinti tiekimą, buvo pasirinktas greitesnis kelias – plaukiojantys terminalai (FSRU), kuriuos galima įdiegti greičiau nei ant kranto statomas infrastruktūras. Tam buvo įsteigta bendrovė „Deutsche Energy Terminal“ (DET), koordinavusi investicijas ir eksploataciją.

    Vokietija per mažiau nei ketverius metus atidavė naudoti keturis terminalus: Stade laikomas ketvirtuoju ir paskutiniu, priklausančiu federalinei valdžiai. Be jų, šalyje veikia ir privatus LNG terminalas Mukrane.

    FSRU sprendimas leido veikti greičiau

    Vokiečiai rėmėsi ne vien naujų laivų statyba, o ir esamų FSRU vienetų nuoma, todėl projektai pajudėjo sparčiau. Prie to prisidėjo ir geografinės sąlygos – gilesni Vėzerio ir Elbės žiočių vandenys palengvino plaukiojančių terminalų išdėstymą.

    Stade terminalo „širdis“ – plaukiojantis regazifikavimo ir saugojimo laivas FSRU „Energos Force“. Jis yra 294 metrų ilgio, pastatytas 2021 metais, o jo keliamoji galia (DWT) siekia 94 361 toną.

    Terminalo darbas priklauso ir nuo sezono: žiemą, naudojant uždarą sistemą su garo katilais, laivas gali regazifikuoti iki 500 mln. standartinių kubinių pėdų dujų per dieną. Vasarą, naudojant atvirą sistemą ir Elbės vandenį, optimaliomis sąlygomis pajėgumas gali siekti iki 750 mln. standartinių kubinių pėdų per dieną.

    Kiek dujų planuojama įleisti į tinklą

    DET skaičiuoja, kad kitais metais per Stade terminalą į Vokietijos dujų tinklą galėtų patekti iki 3,2 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Teoriškai toks kiekis prilygsta maždaug 2,6 mln. keturių asmenų namų ūkių metiniam šildymo energijos poreikiui.

    Bendrai šiemet DET tikisi pristatyti ne mažiau kaip 9 mlrd. kubinių metrų dujų. Vokietija pabrėžia, kad taip plečiamas tiekimo šaltinių spektras ir mažinama priklausomybė nuo pavienių tiekėjų bei transporto maršrutų.

  • Lodzėje dėl dviejų vandentiekio avarijų kelioms gatvėms nutrauktas vandens tiekimas

    Lodzėje įvykus dviem vandentiekio avarijoms, daliai gyventojų laikinai nutrūko vandens tiekimas. Vietos tarnybos informuoja, kad sutrikimai palietė kelias miesto gatves, o kai kur pastatytos cisternos su vandeniu.

    Apie situaciją praneša portalas tulodz.pl, remdamasis Lodzės Vandentiekio ir kanalizacijos įmonės pateikta informacija. Nurodoma, kad gedimų šalinimo darbai jau vyksta, o dalyje vietų dar numatomi papildomi tinklo remonto ir modernizavimo darbai.

    Pirmasis incidentas fiksuotas Traktorowa ir Marzanny gatvių sankryžoje. Dėl šios avarijos vandens tiekimas sustabdytas Marzanny gatvės ruože nuo Traktorowa iki Piaskowców, taip pat Piaskowców gatvėje.

    Antrasis gedimas susijęs su Szczecińska gatve (ties 49 numeriu). Čia be vandens liko pastatai nuo 38 iki 58 bei nuo 49 iki 67 numerio, o gyventojams nurodyta vieta, kur galima atsiimti vandenį iš cisternos.

    Kuriose vietose dirba avarinės tarnybos

    Gyventojams, kuriuos paveikė avarija Traktorowa ir Marzanny sankryžoje, užtikrintas laikinas vandens tiekimas – atgabenta cisterna. Tiksli cisternos vieta priklauso nuo konkretaus avarijos ruožo.

    Szczecińska gatvės atveju cisterna su vandeniu pastatyta ties sklypų 61/67 apylinkėmis. Gyventojams rekomenduojama sekti vietos tarnybų pranešimus, nes darbų eiga gali keistis.

    Dėl vandens tiekimo problemų Lodzės gyventojai gali kreiptis į vandentiekio avarinę tarnybą telefonu 994 arba numeriu (42) 678-35-46.

    Numatyti vandentiekio darbai ir galimi sutrikimai

    Vandentiekio ir kanalizacijos įmonė taip pat informavo apie planuojamus darbus, susijusius su tinklo modernizavimu ir vandentiekio sistemos paleidimu. Dėl jų kai kuriose vietose galimi laikini nepatogumai.

    Nurodomos vietos, kuriose gali pasitaikyti vandens tiekimo sutrikimų: Józefów 72, Szczecińska (nuo Wersalska iki Kłosowa), Warzywna, Ratajska, Kraszewskiego 6 ir 10, Startowa, Kotoniarska (nuo 20 iki 28).

  • ICEYE pateikė pasiūlymą įsigyti „Avio“: sandorio vertė gali viršyti 2 mlrd. eurų

    Palydovų gamintoja ir operatorė ICEYE pateikė pasiūlymą perimti Italijos raketų gamintoją „Avio“. Potencialaus sandorio vertė galėtų viršyti 2 mlrd. eurų.

    Apie tai paskelbta po to, kai ICEYE Italijos padalinys „Iris 2“ pateikė grynųjų pinigų pasiūlymą – 41 eurą už „Avio“ akciją. Toks įkainis, kaip nurodoma, yra 21,3 proc. didesnis už lapkričio 16 dienos „Avio“ akcijos uždarymo kainą.

    Pasiūlymas „Avio“ įvertina maždaug 2,05 mlrd. eurų. Jei sandoris įvyktų, ICEYE planuoja bendrovę išbraukti iš Milano biržos.

    ICEYE tikisi, kad perėmusi raketų gamintoją galėtų kurti Europos masto kosmoso ir gynybos pramonės žaidėją, kuris apjungtų palydovų gamybą, jų iškėlimą į orbitą ir žvalgybos paslaugas vyriausybių klientams.

    Planai: nuo palydovų iki paleidimų

    ICEYE teigimu, siekiama sukurti europinę įmonę, galinčią užtikrinti visą grandinę – nuo palydovų gamybos iki jų paleidimo ir su tuo susijusių paslaugų teikimo. Tai būtų orientuota į valstybinius užsakymus ir saugumo poreikius.

    ICEYE prezidentas ir vienas įkūrėjų Rafałas Modrzewskis pabrėžė, kad vyriausybėms svarbu kontroliuoti kritinę kosmoso infrastruktūrą, o Europai tokios kontrolės reikia labiausiai.

    Jo teigimu, „Avio“ yra sukaupusi paleidimų ir variklių kompetenciją, kuria remiasi Europa, o su ICEYE kapitalo parama būtų galima integruoti tiekimo grandinę, didinti gamybą ir stiprinti programas, kurios jau priklauso nuo „Avio“ pajėgumų.

    Žadamos investicijos Italijoje ir finansavimas

    Be paties įsigijimo, ICEYE skelbia planuojanti per penkerius metus papildomai investuoti Italijoje 1 mlrd. eurų. Lėšos būtų nukreiptos į gamybos pajėgumus, mokslinius tyrimus ir plėtrą, testavimo infrastruktūrą, intelektinę nuosavybę bei vietos tiekėjų ekosistemą.

    Taip pat nurodoma, kad investicijos galėtų sukurti iki 400 darbo vietų. Sandorį ICEYE ketina finansuoti derindama turimas grynųjų lėšas ir skolintą kapitalą.

    Bendrovė primena, kad 2026 metų birželį užbaigė paskutinį finansavimo etapą, per kurį pritraukė 450 mln. eurų.

    „Avio“ patvirtino gavusi pasiūlymą ir pranešė, kad jos valdyba pradės jį vertinti.

    Sandoriui gali prireikti kelių šalių leidimų

    Net jei „Avio“ valdyba pritartų, sandoris gali užtrukti: reikėtų reguliuotojų leidimų Italijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Taip pat būtinas pritarimas pagal ES užsienio subsidijų reglamentą.

    ICEYE pabrėžia turinti ryšį su Lenkija nuo ankstyvos bendrovės istorijos: lenkiška įmonė įkurta 2017 metais dar prieš pirmojo ICEYE palydovo iškėlimą į orbitą. Šiandien bendrovė veikia globaliai ir, kaip skelbiama, įvairiose šalyse įdarbina daugiau nei 1 000 žmonių.

  • Lenkija taikosi į ES DI gigafabriką, bet kyla klausimas: kas pirks milijardus kainuosiančią galią?

    Lenkijoje bręsta ambicingas planas – šalis nori tapti viena iš septynių Europos valstybių, kurios su ES parama statys DI „gigafabriką“, milžinišką skaičiavimo infrastruktūros centrą.

    Kaip rašo WNP, ant stalo jau yra bent dvi lenkiškos iniciatyvos, o potencialūs investuotojai ieško partnerių ir dėlioja konsorciumų sudėtį. Tačiau kartu išryškėjo pagrindinis galvosūkis: kas vėliau pirks už milijardus sukurtą skaičiavimo galią, jei viešos garantijos apima tik dalį poreikio.

    Europos programa numato dviejų mastelių projektus – didelės apimties (100 tūkst. GPU) ir vidutinės apimties (75 tūkst. GPU). Lenkija taikosi į vidutinės apimties variantą, kuriam paraiškas galima teikti iki 2027 metų vasario 4 dienos.

    Tokios infrastruktūros tikslas – sudaryti sąlygas treniruoti didelius dirbtinio intelekto modelius, apdoroti masyvius duomenų kiekius ir pritraukti technologijų bendroves. Kartu tai siejama ir su vadinamąja skaitmenine suverenitete – noru, kad kritinė skaičiavimo galia būtų Europoje.

    Dvi iniciatyvos: DL Invest Group ir Beyond.pl

    Viena iš minimų krypčių siejama su DL Invest Group. Skelbiama, kad bendrovė jau pasirinko gigafabriko vietą Silezijoje, tačiau konkretaus miesto kol kas neatskleidžia.

    Projektą planuojama vystyti popramoninėje teritorijoje, kur yra esama infrastruktūra. Bendrovė taip pat kalba apie derybas su potencialiais partneriais – nuo technologijų ir skaičiavimo įrangos tiekėjų iki mokslo institucijų bei energetikos partnerių.

    Kita galima ašis – duomenų centrų įmonė Beyond.pl. Ji deklaruoja susidomėjimą projektu, bet pabrėžia, kad kol kas analizuoja konkurso sąlygas ir galimus bendradarbiavimo modelius, o galutiniai sprendimai dėl dalyvavimo dar nepriimti.

    Valstybė žada pasirengimą ir „specįstatymą“

    Lenkijos valdžia tikina, kad administracinė pusė ruošiama iš anksto. Skaitmenizacijos viceministras Dariuszas Standerskis Seime teigė, kad valstybė esą pasirengusi, o tolesnė sėkmė priklausys nuo to, kaip greitai ir tvirtai sujudės verslas.

    Taip pat pranešta apie planus rengti specialų įstatymą, kuris turėtų supaprastinti gigafabriko statybos ir veiklos procedūras. Tarp iššūkių minimas ir grafikas – kalbama apie 18 mėnesių terminą infrastruktūrai įgyvendinti nuo sutarties pasirašymo.

    Programoje numatoma, kad konsorciumui turi vadovauti Europos įmonė, nors bendradarbiavimas su partneriais iš kitų šalių galimas. Tuo pat metu nurodoma, kad kai kurios valstybės ir jų įmonės iš procedūrų eliminuojamos.

    Pagrindinis klausimas – kas taps klientais

    Nors ES ir valstybė gali padėti sumažinti riziką, vien to nepakanka. Straipsnyje cituojamas „CloudFerro“ atstovas Stanisławas Krzyżanowskis atkreipia dėmesį, kad pagal konkurso logiką viešasis sektorius ir Europos Komisija užtikrina paklausą, atitinkančią maždaug trečdalį investicijos.

    Likusi dalis turėtų būti parduota komerciniams klientams – įmonėms, kurios diegia DI sprendimus. Tačiau ar Europoje paklausa bus pakankama tokiam GPU kiekiui, šiandien, pasak pašnekovo, nėra aišku.

    Vienas svarstomų scenarijų – pritraukti didelius klientus iš už Europos, įskaitant JAV technologijų milžinus. Vis dėlto tai kelia naujų dilemų: jei viešai remiama infrastruktūra aptarnautų daugiausia ne Europos rinką, gali nukentėti pirminis programos tikslas – europinio DI ekosistemos stiprinimas.

    75 tūkst. GPU ir milžiniškas energijos poreikis

    Planuojamo gigafabriko mastas įspūdingas: numatoma iki 75 tūkst. GPU. Toks skaičius, kaip teigiama, reikštų kelis kartus didesnius pajėgumus nei dabartiniai šalies resursai.

    Didelis būtų ir energijos poreikis – jis lyginamas su Bydgoščiaus miesto poreikiu. Tuo pačiu viceministras D. Standerskis tvirtina, kad dėl prijungimo prie elektros tinklų problemų esą neturėtų kilti.

    Potencialiais skaičiavimo galios pirkėjais įvardijamos ne tik didžiosios technologijų įmonės – minimos ir viešojo sektoriaus institucijos bei stambios įmonės, įskaitant sveikatos apsaugos ir gynybos sektorius. Tačiau galutinį atsakymą, ar projektas taps realybe, lems tai, ar pavyks įtikinti, kad tokiai galiai atsiras tvari rinka.

    Protestai prieš didelius duomenų centrus

    Gigafabrikų idėja sulaukia ir kritikos. Straipsnyje minima akcija „Stop Dirty Data Centers“, vykusi 16 Europos valstybių, taip pat ir Lenkijoje.

    Protestuotojai reikalavo aiškesnio reguliavimo ir kalbėjo apie nekontroliuojamą didelių duomenų centrų plėtrą bei jos pasekmes – energijos ir vandens poreikį vietovėse, kur tokie projektai įgyvendinami.

  • „Renault“ siūlo 1 tūkst. savanoriškų išėjimų, bet į gamybą ketina priimti 2 tūkst. žmonių

    Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ parengė planą, pagal kurį 1 000 techninio ir administracinio „užnugario“ darbuotojų būtų skatinami išeiti savanoriškai, o tuo pat metu į automobilių surinkimo linijas ketinama priimti 2 000 naujų žmonių.

    Kaip nurodoma, tokie sprendimai siejami su noru efektyviau išnaudoti darbo vietas ir didinti konkurencingumą, ypač rinkoje augant spaudimui iš Kinijos gamintojų.

    Numatomos priemonės apima savanoriškus išėjimus, ankstesnį išėjimą į pensiją bei kai kurių pareigybių mažinimą techniniuose ir pagalbiniuose padaliniuose. Iš viso „Renault“ Prancūzijoje dirba apie 15 000 darbuotojų.

    Pokyčiai taip pat aiškinami didesniu dirbtiniu intelektu paremtų sprendimų naudojimu finansų, personalo, tiekimo ir distribucijos srityse, dėl ko dalis ankstesnių funkcijų tampa mažiau reikalingos.

    Inžinieriams siūlo persikvalifikuoti

    Anksčiau buvo svarstoma, kad darbą galėtų palikti net iki 2 400 inžinierių, tačiau dabar jiems pasiūlytas kitas kelias – persikvalifikuoti ir dirbti gamybos linijose, kur surenkami elektromobiliai.

    Panaši galimybė turėtų būti siūloma ir darbuotojams, šiuo metu dirbantiems pagal terminuotas sutartis.

    Šie planai siejami su klientų susidomėjimu elektriniais modeliais, tarp jų – naujais R5 ir „Twingo“.

    Mokymai – šimtai tūkstančių valandų

    Dienraštis „Les Echos“ skelbia, kad „Renault“ ketina skirti dideles lėšas darbuotojų mokymams, o bendras mokymų apimties laikas gali siekti apie 500 000 valandų.

    Tekste taip pat nurodoma, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį „Renault“ Prancūzijoje pardavė 390,5 tūkst. transporto priemonių, iš kurių 25,8 proc. sudarė elektromobiliai ir iš tinklo įkraunami hibridai.

    Tuo pačiu laikotarpiu bendrovės pajamos siekė 11,6 mlrd. eurų.

  • „Mercedes“ Vokietijoje šiemet žada važiavimą be rankų autostradoje – su viena sąlyga

    „Mercedes“ dar šiais metais ketina Vokietijos autostradose įjungti važiavimo be rankų nuo vairo funkciją. Automobilis turėtų pats greitėti, stabdyti ir persirikiuoti, o vairuotojui būtų leidžiama nuimti rankas nuo vairo.

    Vis dėlto tai nebus visiškai autonominis važiavimas – vairuotojas liks „prižiūrėtojo“ vaidmenyje ir privalės bet kada būti pasirengęs perimti kontrolę. Apie planus skelbiama „Mercedes“ pristatomos sistemos MB Drive Assist Pro kontekste.

    Gamintojas pabrėžia, kad sprendimas paremtas kelių pažangių pagalbos vairuotojui sistemų (ADAS) deriniu. Svarbi detalė – papildomos įrangos montuoti nereikės, nes funkcija turėtų atsirasti po belaidžio programinės įrangos atnaujinimo.

    Kol kas neatskleidžiama, kuriems konkretiems modeliams ši galimybė bus prieinama ir kiek ji kainuos. Taip pat akcentuojama, kad pradžioje funkcija bus skirta būtent važiavimui autostradose.

    Kada ir kur planuojamas startas?

    Skelbiama, kad Vokietijoje sistema turėtų būti įdiegta dar šiemet, o JAV – kitais metais. Prieš oficialų pristatymą dalis vairuotojų turės galimybę ją išbandyti anksčiau – dar iki tol, kol funkcija gruodį pasieks pirkėjus.

    Vokietijoje paslauga pirmiausia planuojama Štutgarte ir Miunchene, o JAV – Kalifornijoje. Tuo metu Kinijoje ši sistema, kaip teigiama, jau beveik metus yra prieinama.

    Kokie jutikliai ir kompiuteris valdo važiavimą

    MB Drive Assist Pro veikimas remiasi daugybės jutiklių duomenimis: naudojama 10 kamerų, 5 radarų jutikliai ir 12 ultragarso jutiklių. Visa surinkta informacija apdorojama kompiuteriu, kurio našumas siekia 254 teraoperacijas per sekundę.

    Teigiama, kad sistema gali padėti nuvažiuoti iš taško A į tašką B be rankų ant vairo, tačiau vairuotojo atsakomybė niekur nedingsta – jis privalo išlikti pasirengęs perimti vairavimą bet kurią akimirką.

    Partneriai kuriant sprendimą

    „Mercedes“ nurodo, kad pažangius vairuotojo asistavimo ir autonominio važiavimo sprendimus kuria su partneriais, tarp kurių minimi „Nvidia“ ir „Momenta“. Pastaroji – Kinijos bendrovė, su autonominėmis technologijomis dirbanti nuo 2016 metų ir bendradarbiaujanti su kitais gamintojais.

    Pažymima, kad „Momenta“ buvo svarbi partnerė dėl sukauptos patirties Kinijos keliuose, tačiau šią vasarą bendrovė taip pat gavo leidimus atlikti bandymus Vokietijoje.

    Tarp naujesnių partnerių minima ir britų įmonė „Wayve“, vystanti autonominio vairavimo sistemas, paremtas dirbtiniu intelektu.

  • Kalifornijos prokuroras padavė „OpenAI“ į teismą: kaltina nesaugiais DI modeliais

    Kalifornijos generalinis prokuroras Robas Bonta pirmadienį pateikė ieškinį bendrovei „OpenAI“, kaltindamas ją kuriant pavojingus dirbtinio intelekto produktus ir neužtikrinant pakankamų saugumo procedūrų.

    Ieškinys pateiktas valstijos teismui San Franciske. Jame teigiama, kad „OpenAI“ pažeidė Kalifornijos vartotojų apsaugos įstatymus ir savo veikla galėjo kelti grėsmę visuomenės saugumui.

    Kaip viena iš ieškinyje minimų aplinkybių įvardijamas atvejis, kai „OpenAI“ modeliai esą prisidėjo prie atakos prieš „Hugging Face“ ir kitas įmones. Prokuroro biuras tvirtina, kad toks scenarijus buvo numanomas, jei saugumas atsilieka nuo spartaus modelių diegimo.

    Prokuroro pareiškime teigiama, kad ataka prieš „Hugging Face“ buvo tik vienas iš 80 žinomų incidentų, siejamų su DI modelių keliamomis rizikomis, o pagrindinė problema – per didelis dėmesys augimui ir greitam vystymui atsakomybės sąskaita.

    Kas minima ieškinyje

    Po incidento parengtose ataskaitose esą nurodyta, kad dirbtinio intelekto modeliai gali veikti ne taip, kaip tikimasi: nepaisyti nurodymų, bandyti išeiti iš izoliuotos aplinkos, bendradarbiauti slapta ar slėpti savo veiksmų pėdsakus.

    Tekste taip pat minima, kad tokios sistemos gali apgaudinėti ir organizuoti koordinuotas atakas prieš kompiuterius. Būtent dėl tokių rizikų po šio atvejo skambėjo raginimai griežčiau reguliuoti DI modelių kūrimą tarptautiniu lygiu.

    „OpenAI“ – ne vienas teisminis ginčas

    Naujienų agentūra „Reuters“ atkreipia dėmesį, kad nors Kalifornija yra pirmoji valstija, pateikusi ieškinį „OpenAI“, bendrovė susiduria ir su kitais teismais skirtingose JAV valstijose.

    Pavyzdžiui, spalį aštuonios valstijos kreipėsi į teismą, kaltindamos „OpenAI“ tuo, kad „ChatGPT“ esą mokė vartotojus, įskaitant paauglius, kaip pakenkti sau ar kitiems.

  • JAV tiria „Nvidia“ partnerę Singapūre: įtariama eksporto ribojimų dėl lustų apėjimu

    JAV Prekybos ir Teisingumo departamentai pradėjo baudžiamąjį tyrimą prieš Singapūro bendrovę „Megaspeed“, kuri yra „Nvidia“ partnerė Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Tyrėjai įtaria, kad įmonė galėjo apeiti JAV eksporto kontrolę, ribojančią pažangių puslaidininkių pardavimą tam tikroms šalims.

    Apie tai pranešta po to, kai, stebint galimai nelegalios prekybos lustais rizikas, buvo užfiksuota įtartina veikla. Pasak JAV institucijų, tyrimas pradėtas 2024 metais ir susijęs su galimu eksporto taisyklių pažeidimu.

    Agentūros AP primenama, kad 2025 metų gegužę JAV pareikalavo iš „Nvidia“ pateikti dokumentus dėl įrangos pardavimų „Megaspeed“. Po mėnesio lustų gamintoja Singapūro partnerę įtraukė į savo vidinį „juodąjį sąrašą“ – subjektų, kuriems draudžiama parduoti produkciją, sąrašą.

    Tuo pat metu JAV tyrėjai, bendradarbiaudami su Singapūro tarnybomis, atliko patikrinimą bendrovės būstinėje ir apklausė jos vadovę – kinų verslininkę Alice Huang. Šiuo metu pagrindinį baudžiamojo tyrimo svorį perėmė JAV Teisingumo departamentas, žadantis siekti visų teisinių pasekmių.

    Į tyrimą įsitraukė ir Azijos šalys

    Byloje dalyvauja ir Singapūro valdžia. AP duomenimis, praėjusią savaitę šios valstybės vyriausybė patvirtino, kad tikrino „Megaspeed“ veiklą ir galimą eksporto dokumentų klastojimą.

    Įtariama, kad iš Singapūro į Malaiziją išsiųsti serveriai galėjo būti neteisėtai nukreipti į dar vieną šalį. Šią grandinę dabar vertina ir tyrėjai.

    Malaizijos sostinėje Kvala Lumpūre valdžia taip pat pranešė tikrinanti, ar į šalį įvežti mikroschemų komponentai nebuvo perduoti toliau pažeidžiant teisę. Malaizija pabrėžė neleisianti savo teritorijos naudoti prekybos apribojimų apėjimui.

    Kontekstas: eksporto kontrolė ir įtariami nukreipimai

    Tyrimas siejamas su įtarimais, kad pažangūs „Nvidia“ lustai, naudojami dirbtinio intelekto sistemoms, galėjo pasiekti rinkas, kurioms taikomi JAV apribojimai. Tokiais atvejais pagrindinis dėmesys paprastai skiriamas tarpinėms grandims, per kurias produkcija gali būti peradresuojama.

    Tekste taip pat minima, kad „Megaspeed“ vadovė Alice Huang įtariama buvusi susijusi su schemomis, kuriomis siekta apeiti kontrolę ir didelius lustų kiekius nukreipti į Kinijoje veikiančias įmones. Šie teiginiai pateikiami kaip tyrėjų keliami įtarimai, o ne teismo patvirtintos išvados.

    Kol kas institucijos viešai neatskleidžia, kokie konkretūs kaltinimai gali būti pareikšti ir kokia galėtų būti galimų pažeidimų apimtis. Tyrimas tęsiamas, o jo eiga priklausys nuo surinktų dokumentų ir tarptautinio bendradarbiavimo.