Category: Technologijos

  • Lenkija 2027-aisiais šaldys dujų kainas, bet netrukus gali atsirasti naujas mokestis sąskaitose

    Lenkijos valdžia planuoja visus 2027 metus išlaikyti buitiniams vartotojams taikomą dujų kainą nepakitusią. Tačiau ramybė sąskaitose gali būti laikina – vėlesniais metais šildymas ir kuras gali brangti dėl numatomo ES sistemos ETS2.

    Kaip nurodoma projekte, kurį aptaria Lenkijos portalas WNP, buitinių vartotojų dujų tarifas 2027 metais būtų paliktas 197,29 zloto už MWh (be PVM). Apsauga apimtų ir dalį kitų vartotojų, pavyzdžiui, mokyklas, ligonines bei daugiabučių bendrijas ir kooperatyvus, perkančius dujas gyventojų reikmėms.

    Lenkijos Energetikos ministerija skaičiuoja, kad vartojantiems dujas tik maisto gaminimui tai reikštų apie 77 zlotų sutaupymą per metus. Namų ūkiams, kurie dujomis šildosi būstą, sutaupymas, palyginti su sąskaitomis be valstybės įsikišimo, galėtų siekti iki 1 863 zlotų.

    Vis dėlto kartu ryškėja kita rizika: papildomi kaštai gali ateiti ne per patį tarifą, o per naujas su išmetamomis emisijomis susijusias taisykles. Būtent dėl to dujų kainų „įšaldymas“ 2027-aisiais nebūtinai reiškia ilgalaikį sąskaitų stabilumą.

    Kas yra ETS2 ir kada jis turėtų startuoti

    ETS2 – tai planuojamas ES emisijų prekybos sistemos išplėtimas, apimantis, be kita ko, pastatus ir transportą. Jo startas šiuo metu numatomas 2028 metais, o poveikis gali paliesti apie 100 mln. namų ūkių visoje Europos Sąjungoje.

    Lenkija siekia, kad ETS2 įsigaliojimas būtų atidėtas arba kad sistema būtų taikoma savanoriškai, tačiau kitų ES valstybių pritarimą užsitikrinti gali būti sudėtinga. Tekste pažymima, kad pateiktame naujame kompromisiniame siūlyme svarbiausias Lenkijos reikalavimas nebuvo įtrauktas.

    Vis dėlto per pastarąjį ES viršūnių susitikimą Lenkijai pavyko pasiekti, kad ETS2 būtų peržiūrėtas vertinant jo socialines ir ekonomines pasekmes.

    „Sieksime ETS2 atidėti, o galbūt apskritai atsitraukti nuo šio modelio. Kol kas išmušėme, sakykime, vieną krūminį dantį ir vieną kandį“, – teigė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

    Jis pridūrė, kad tai – „gera viso projekto peržiūros pradžia“.

    Kodėl Lenkijai poveikis gali būti ypač skausmingas

    Vokietijos „Bertelsmann Institute“ vertinimu, ETS2 pasekmės skirtingose šalyse gali labai skirtis. Lenkija minima tarp valstybių, kuriose poveikis gali būti ypač juntamas, nes daug namų ūkių vis dar šildosi iškastiniu kuru.

    Skaičiuojama, kad esant 60 eurų už toną CO2 kainai (nurodoma, kad šiuo metu tai apie 87 eurus), vidutinis metinis šildymo kaštų augimas tokiose šalyse kaip Lenkija, Vengrija ar Slovakija galėtų siekti apie 100–372 eurus vienam namų ūkiui.

    Jei ETS2 kaina pasiektų 180 eurų už toną CO2, vidutinės metinės šildymo išlaidos Lenkijoje, vertinant pagal šiuos skaičiavimus, galėtų išaugti iki maždaug 1 029 eurų.

    Tekste pabrėžiama, kad augančius šildymo kaštus labiausiai pajustų mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai – tie, kurių energijos sąskaitos sudaro didesnę visų išlaidų dalį.

  • Ukrainos eksvicepremjeras su Lenkijos „JRH ASI“ kurs naujas gynybos technologijas

    Ukrainos eksvicepremjero Mychailo Fedorovo įkurta bendrovė „Mission Defense“ pradeda partnerystę su Lenkijos įmone „JRH ASI“, kartu siekdamos kurti naujas gynybos technologijas.

    Apie pasirašytą bendradarbiavimo memorandumą pranešė „JRH ASI“, nurodžiusi, kad „Mission Defense“ Fedorovas eina prezidento ir generalinio direktoriaus pareigas.

    Numatoma, kad partnerystė apims karines ir dvejopo naudojimo (dual-use) technologijas – nuo kosmoso sprendimų ir dirbtinio intelekto iki sensorių, elektronikos bei bepiločių sistemų.

    Bendro darbo kryptys siejamos su realiais Ukrainos fronto poreikiais ir platesniu tikslu – stiprinti Europos saugumą, produktus vystant ir plečiant jų pritaikymą.

    Prioritetas – robotizacija ir autonominės sistemos

    Pranešime akcentuojama, kad vienos svarbiausių sričių bus fronto robotizacija, sensorių tinklų plėtra ir autonominės sistemos, taip pat nauji sprendimai, skirti atsakui į oro grėsmes.

    Partneriai pabrėžia siekį kuo pavojingesnes kovines užduotis perkelti robotinėms ir autonominėms sistemoms – tai, jų teigimu, galėtų mažinti riziką kariams ir didinti gynybinių veiksmų efektyvumą.

    „JRH ASI“ nurodo, kad, pasitelkusi savo patirtį, kontaktus ir ekspertus, telkiamus aplink ORBITEO ekosistemą, padės „Mission Defense“ lengviau megzti bendradarbiavimą su partneriais Europoje.

    Bendrovės „JRH ASI“ pagrindinis akcininkas yra lenkų verslininkas January Ciszewski, kuris taip pat vadovauja įmonei.

    Fedorovas: tikslas – išsaugoti karių gyvybes

    Mychailas Fedorovas teigė, kad ieškoma technologijų ir partnerių, galinčių suteikti Ukrainai pranašumą fronte ir padėti saugoti karių gyvybes.

    Jo žodžiais, diskusijose su „JRH ASI“ daug dėmesio skirta fronto robotizacijai, sensorių tinklams ir atsakui į naujus autonominio karo iššūkius.

    Tuo metu „JRH ASI“ vadovas J. Ciszewski pabrėžė, kad Fedorovo komanda, dirbdama šiuolaikinio karo sąlygomis, sukaupė išskirtinės patirties kuriant ir diegiant technologinius sprendimus.

  • Harvardo skaičiavimai: JAV duomenų centrai sunaudoja 1,8 proc. elektros ir išmeta 25,7 mln. t CO2

    Didžiausi JAV duomenų centrai per metus sunaudoja tiek elektros, kad tai sudaro apie 1,8 proc. viso šalies elektros vartojimo, o su tuo siejamos anglies dioksido emisijos siekia apie 25,7 mln. metrinių tonų.

    Tokius įverčius pateikė Harvardo universiteto T. H. Chano visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkai, analizę paskelbę žurnale „Nature Sustainability“.

    Tyrėjai skaičiavo vadinamųjų hiperskalės (hyperscale) duomenų centrų poveikį – tai itin dideli objektai, aptarnaujantys debesijos paslaugas ir didelio masto skaičiavimus, įskaitant dirbtinio intelekto sprendimus.

    Pagrindinė išvada – didelę dalį šių centrų energijos poreikio vis dar dengia iškastinis kuras, todėl didėjant paklausai auga ir klimatinis pėdsakas.

    Kaip buvo vertintas duomenų centrų mastas

    Harvardo komanda sudarė 403 didelių duomenų centrų JAV sąrašą. Jų dydžiui ir infrastruktūrai įvertinti buvo naudojami palydoviniai vaizdai.

    Tada mokslininkai apskaičiavo kiekvieno objekto metinį elektros suvartojimą laikotarpiu nuo 2024 metų gegužės iki 2025 metų balandžio, taikydami skirtingus eksploatacijos scenarijus.

    Emisijoms įvertinti buvo pasitelkta informacija apie elektrines, tiekiančias energiją į atitinkamus regioninius tinklus, remiantis JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) duomenimis.

    Skaičiavimai parodė, kad, priklausomai nuo veiklos intensyvumo, visi analizuoti centrai per metus galėjo suvartoti nuo 68 iki 99 teravatvalandžių elektros energijos.

    Didžioji dalis energijos – iš dujų ir anglies

    Tyrimas nustatė, kad apie 54 proc. elektros, kuria buvo maitinami šie didieji duomenų centrai, kilo iš iškastinio kuro deginimo.

    Daugiausia tarp tokių šaltinių sudarė gamtinės dujos (38 proc.) ir anglis (15 proc.). Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad dalis objektų yra regionuose, kur elektros gamyboje anglis vis dar užima reikšmingą vietą.

    Taip pat nurodyta, kad keturios valstijos – Virdžinija, Oregonas, Ohajas ir Ajova – sudarė daugiau nei pusę tyrime apimto elektros vartojimo.

    Kokie tyrimo apribojimai ir kas toliau

    Mokslininkai pabrėžė, kad susidūrė su duomenų trūkumais, todėl negalėjo apimti visų hiperskalės duomenų centrų JAV.

    Be to, turima informacija neleido atskirti, kiek elektros sunaudota būtent dirbtinio intelekto užduotims, o kiek – kitoms debesijos ir skaičiavimo paslaugoms.

    Komanda skelbia, kad tolesniuose darbuose ketina vertinti ir su tokių centrų veikla susijusį poveikį sveikatai.

    Vienas iš tyrimo autorių Gianluca Guidi pabrėžė, kad duomenų centrai plečiasi ypač sparčiai, o sprendimai, kur juos statyti ir iš kokių šaltinių tiekti energiją, priimami būtent dabar.

    JAV šių objektų plėtra pastaraisiais metais sulaukė ir vietos bendruomenių kritikos – greta emisijų dažnai keliami ir didelio vandens vartojimo klausimai.

  • „Nvidia“ skelbia rekordinį ketvirtį, bet valdyba atmeta Jenseno Huango sugrįžimą

    „Nvidia“ paskelbė dar vieną rekordinį ketvirtį pagal pajamas ir grynąjį pelną, tačiau bendrovės valdyba aiškiai nurodė, kad buvęs vadovas Jensenas Huangas į generalinio direktoriaus pareigas negrįš.

    Apie tai investuotojams per ketvirtinių rezultatų aptarimą pranešė bendrovės direktorių tarybos pirmininkas Harvey Jonesas. Jo teigimu, valdyba vienbalsiai priėmė J. Huango atsistatydinimą ir neketina jo atšaukti.

    Laikinąja „Nvidia“ vadove paskirta Collette Kress tą pačią dieną pabrėžė, kad bendrovės veikla vyksta įprastu režimu. Ji taip pat pakėlė kitų metų pajamų augimo prognozę nuo 70 iki 75 proc.

    Vis dėlto įmonės vadovybė pripažįsta, kad naujajam nuolatiniam vadovui teks dirbti sparčiai besikeičiančioje politinėje ir technologinėje aplinkoje – ypač dėl JAV eksporto ribojimų pažangiems lustams ir su buvusiu vadovu siejamų aplinkybių.

    Rekordiniai skaičiai ir reakcija biržoje

    Trečiąjį ketvirtį „Nvidia“ pajamos siekė 115,8 mlrd. JAV dolerių, o grynasis pelnas – 65,3 mlrd. JAV dolerių. Bendrovė nurodo, kad tai viršijo rinkos lūkesčius.

    Įmonė skaičiuoja, kad pajamos, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, augo 20 proc., o metinis augimas viršijo 100 proc. Bendrovė taip pat tęsia rekordinių pardavimų seriją, trunkančią jau 14 ketvirčių iš eilės.

    Po rezultatų paskelbimo bendrovės akcijos, po ankstesnių svyravimų, kilo kiek daugiau nei 2 proc. „Nvidia“ sieja augimą su investicijų bumu dirbtinio intelekto sprendimams ir duomenų centrams.

    C. Kress teigimu, paklausa bendrovės lustams vis dar gerokai viršija pasiūlą, tačiau kartu įmonė ketina elgtis atsargiau finansuodama klientus ir bus selektyvesnė vertindama, kam teikti finansinę paramą.

    JAV eksporto ribojimai ir Kinijos veiksnys

    „Nvidia“ nurodo, kad tai pirmieji tokie rezultatai po J. Huango pasitraukimo. Pasak tekste pateikiamos informacijos, pasitraukimas sietas su skandalu dėl jo santykių su Alice Huang – vieno kliento vadove, kuri įtariama veikla Kinijos interesais ir pažangių „Nvidia“ lustų gabenimu į Kiniją pažeidžiant ribojimus.

    Bendrovė taip pat pareiškė, kad nesitiki jokių pajamų iš duomenų centrams skirtų (ribojimais neapimtų) „Hopper“ serijos lustų eksporto į Kiniją. Minima, kad trečiąjį ketvirtį pajamos šiame segmente sudarė 2,4 mlrd. JAV dolerių, tačiau tai esą nebuvo reikšmingas tiesioginis pajamų šaltinis.

    Tuo metu dalis pardavimų esą buvo susijusi su Pietryčių Azijos šalimis, kuriose veikiančios įmonės nuomodavo skaičiavimo pajėgumus Kinijos bendrovėms. Tekste minima ir Singapūro įmonė „Megaspeed“, siejama su Alice Huang, kuri, kaip teigiama, buvo įtariama lustų nukreipimu į Kiniją.

    JAV administracija, reaguodama į šias aplinkybes, sugriežtino apribojimus dėl pažangių lustų pardavimo bendrovėms, aptarnaujančioms Kinijos įmones, o dalis kongresmenų ragina ribojimus dar labiau plėsti.

  • Indonezijoje užfiksuotas rekordas: laukinis pitonas siekia 7,22 m ir sveria 96,5 kg

    Indonezijoje oficialiai patvirtintas naujas pasaulio rekordas tarp laukinėje gamtoje gyvenančių gyvačių: tinklinis pitonas išmatuotas 7,22 metro ilgio ir sveria 96,5 kilogramo.

    Rekordininkė – patelė, praminta Ibu Baron. Apie jos matavimą rašo prancūzų leidinys „Science et Vie“.

    Tiksliai išmatuoti gyvatę nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti: pitonas neturi galūnių ir kieto skeleto, o kūną sudaro šimtai slankstelių su kremzliniais tarpsluoksniais. Dėl to gyvūnas lengvai susispaudžia ar išsitempia, o atstumas nuo galvos iki uodegos keičiasi priklausomai nuo pozos ir raumenų įtampos.

    Kaip nurodoma Gineso rekordų knygoje, gyvatė aptikta Indonezijos Sulavesio saloje. Specialistai jos ilgį fiksavo specialia geodezine matavimo juosta, kuri tiksliai seka kūno linkius, o rekordinė 7,22 metro reikšmė užrašyta sausio 18 dieną.

    Kaip matuotas rekordinis pitonas

    Gyvatės dėl matavimo nebuvo migdomos. Paaiškinama, kad visiškai atsipalaidavusi (pavyzdžiui, veikiant anestezijai) roplė teoriškai galėtų pasirodyti 10–15 proc. ilgesnė, tačiau tokios priemonės taikomos tik tuomet, kai to reikia dėl gyvūno būklės ar žmonių saugumo.

    Be ilgio, užfiksuotas ir svoris: patelė pasverta svarstyklėmis, kurios įprastai naudojamos ryžių maišams – jos parodė 96,5 kilogramo.

    Specialistai pabrėžia, kad dėl gyvačių kūno lankstumo rekordai vertinami itin atsargiai: kiekvienas matavimas atspindi tik konkretų momentą, o rezultato patikimumui būtina tiksli metodika ir dokumentavimas.

    Palyginimai su kitais rekordais ir priešistoriniais milžinais

    7,22 metro ilgio patelė tapo ilgiausia griežtai pagal taisykles išmatuota gyvate, aptikta laukinėje gamtoje. Indonezijoje ir Malaizijoje per pastaruosius dešimtmečius būta pranešimų apie dar didesnes gyvates, tačiau ne visais atvejais pavyko jas pamatuoti ir patikimai užfiksuoti.

    Tuo metu nelaisvėje laikomų gyvačių rekordas, kaip primenama, priklauso kitam tinkliniam pitonui – Medūzai: 2011 metais JAV Misūrio valstijoje jos ilgis siekė 7,67 metro. Aiškinama, kad reguliariai šeriant, prižiūrint veterinarams ir neturint natūralių priešų, ropliai retais atvejais gali užaugti didesni nei įprasta gamtoje.

    Dar įspūdingesni yra priešistoriniai palyginimai. Kolumbijoje rastos tитанобoa (Titanoboa) liekanos rodo, kad prieš 58–60 mln. metų galėjo gyventi 13–15 metrų ilgio ir daugiau nei toną sveriančios gyvatės.

    Minimas ir kitas senovinis milžinas – Vasuki indicus, aprašytas pagal Indijoje rastus slankstelius: jo ilgis, mokslininkų vertinimu, galėjo siekti maždaug 10,9–15,2 metro. Šių gigantų fone šiuolaikiniai rekordai atrodo kuklesni ir primena, kad dabartinės aplinkos sąlygos neleidžia ropliams pasiekti tokių dydžių.

    Kodėl milžiniškos gyvatės gamtoje retos

    Nurodoma, kad maksimalų gyvatės dydį lemia genetika, mityba ir žmogaus veiklos poveikis. Dideliems pitonams reikia labai daug grobio, todėl tikri gigantai laukinėje gamtoje pasitaiko retai.

    Taip pat pažymima, kad dėl aplinkos pokyčių ir mažėjančios maisto bazės Indonezijoje gyvatės vis dažniau pasirodo arčiau žmonių. Tokie susidūrimai neretai baigiasi roplių žūtimi, nes vietos gyventojai juos laiko grėsme sau ar gyvuliams.

    Prie rizikų pridedama ir neteisėta prekyba egzotiniais gyvūnais: didelės gyvatės gali tapti brakonierių taikiniu, todėl dalis jų tiesiog nesulaukia amžiaus ir dydžio, kai būtų įmanoma fiksuoti rekordus.

    Vis dėlto mokslininkai neatmeta, kad atokiuose Pietryčių Azijos regionuose gali būti ir beveik 9 metrų ilgio individų, tačiau garantijų, kad jie bus aptikti ir užfiksuoti gyvi, nėra.

  • Mokslininkai: majai šimtmečius teršė savo vandenis – kaltas ryškiai raudonas pigmentas

    Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad senovės majai galėjo patys ilgainiui užteršti dalį savo vandens telkinių – dėl ryškiai raudonų dažų, kuriuos naudojo ritualams ir puošybai.

    Mokslininkai ištyrė nuosėdas dviejose vietose Meksikos Jukatano pusiasalyje ir aptiko gyvsidabrio pėdsakų bei ženklų, rodančių pokyčius vietos ekosistemose. Apie šiuos rezultatus rašo „National Geographic“.

    Majų kultūroje raudona spalva turėjo ypatingą reikšmę: ji siekta su Saule, krauju ir gyvybe. Raudonai buvo dažomos skulptūros, pastatų sienos, keramika, o kai kuriais atvejais – ir mirusiųjų kūnai per laidojimo apeigas.

    Tyrimui svarbiausia detalė ta, kad daliai raudonų dažų buvo naudojama cinoberio rūda – gyvsidabrio sulfidas. Būtent šis pasirinkimas, mokslininkų vertinimu, galėjo sukelti ilgalaikį vandens taršos efektą.

    Kaip dažai virto pavojinga tarša

    Tyrėjai aiškina, kad iš dažų išplautas gyvsidabris patekdavo į aplinkinius vandenis. O deguonies stokojančiose nuosėdose mikroorganizmai galėjo paversti jį į metilgyvsidabrį – ypač toksišką junginį.

    Metilgyvsidabris linkęs kauptis mitybos grandinėje, todėl pavojus galėjo kilti ir žmonėms, kurie maitinosi žuvimi ar kitais vandens organizmais. Panašus „savitoksikacijos“ reiškinys buvo minimas ir ankstesniuose tyrimuose kitose vietovėse.

    Auburno universiteto mokslininkas Matthew Watersas su kolegomis bandė atsekti, kada tarša stiprėjo ir kokias pasekmes tai turėjo aplinkai dviejose pasirinktose vietose. Jo teigimu, komanda nesitikėjo, kad dažų galėjo būti naudojama tokiais kiekiais.

    Kur tarša aptikta ir ką parodė nuosėdos

    Dėmesys sutelktas į ežerą prie senovinio majų miesto Koba ir į vadinamąjį senotą Hkach – natūralią vandeniu užpildytą įgriuvą. Būtent nuosėdose išliko ilgalaikis „įrašas“ apie aplinkos pokyčius.

    Analizuojant sluoksnius, apimančius daugiau nei 2 000 metų, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 40 iki 820 mūsų eros metų kai kuriais tarpsniais fiksuota ryški gyvsidabrio tarša. Labiausiai užterštuose sluoksniuose gyvsidabrio kiekis siekė 2,3 mikrogramo viename grame nuosėdų.

    Nuosėdos atskleidė ir biologinius padarinius: užterštuose sluoksniuose tyrėjai nerado smulkių gėlavandenių moliuskų liekanų, taip pat beveik nebuvo ženklų, kad būtų gausiai daugėję dumbliai.

    Mokslininkų vertinimu, tai gali reikšti, kad gyvsidabris slopino gyvybę net vandenyse, kur maistinių medžiagų netrūko. M. Watersas spėja, kad vietos gyventojai galėjo pastebėti vandens spalvos pokyčius ir mažėjančius žuvų išteklius.

    Ką tai sako apie majų prekybą ir civilizacijos nuosmukį

    Cinoberis natūraliai Jukatano pusiasalyje neaptinkamas, todėl, tyrėjų manymu, majai jį atsiveždavo prekybos keliais – tikėtina, iš teritorijų, kurios šiandien priklauso Hondūrui.

    Ežere prie Kobos, sprendžiant iš nuosėdų, cinoberio tiekimas galėjo nutrūkti – maždaug apie 520 mūsų eros metus gyvsidabrio kiekis sumažėjo iki natūralaus lygio. Tuo metu senote Hkach tarša, kaip teigiama, išliko iki pat klasikinės majų civilizacijos nuosmukio.

    Vis dėlto patys tyrėjai neskuba gyvsidabrio taršos laikyti pagrindine majų žlugimo priežastimi VIII–IX amžiais. Jie pabrėžia, kad daugelyje vietų ekologinės pasekmės buvo sušvelnėjusios dar gerokai anksčiau, nors atskirais atvejais toksinis veiksnys galėjo apsunkinti ir taip sudėtingas bendruomenių problemas.

  • Šveicarų „Indivi“ įsigijo „Cogitat“ ir stiprina DI paremtą smegenų stebėseną su EEG

    Šveicarų „Indivi“ įsigijo „Cogitat“ ir stiprina DI paremtą smegenų stebėseną su EEG

    Šveicarijos neurotechnologijų bendrovė „Indivi“ įsigijo „Cogitat“ – Londono Imperatoriškojo koledžo „spin-out“ įmonę, kuriančią gilaus mokymosi modelius, galinčius iš EEG signalų „iššifruoti“ žmogaus kognityvines funkcijas.

    „Indivi“, įsikūrusi Bazelyje ir turinti biurus Ispanijos Kordoboje bei Bostone (JAV), kuria matavimais ir pažangia analitika paremtus sprendimus, skirtus padėti biofarmacijos užsakovams planuoti mažesnius ankstyvosios fazės klinikinius tyrimus ir patikimiau fiksuoti gydymo poveikį.

    Bendrovės platformoje jau naudojami išmaniuoju telefonu atliekami motorikos ir kognityvinių funkcijų vertinimai, o darbai apima Parkinsono ligą, neuromuskulines ligas (tarp jų – facioscapulohumeralinę raumenų distrofiją), išsėtinę sklerozę, Alzheimerio ligą ir susijusias demencijas.

    Įsigyjama „Cogitat“ kuria EEG „pagrindinį“ (angl. foundation) modelį „NeuroRVQ“, kuris, kaip teigiama, turėtų leisti smegenų bangų „dekoderiams“ veikti su bet kuriuo žmogumi ir įvairiais įrenginiais – panašiai kaip didieji kalbos modeliai veikia kalbos atpažinimo ir generavimo užduotyse.

    Kas yra „NeuroRVQ“ ir kuo jis išsiskiria

    „Indivi“ vadovas ir įkūrėjas Guilhemas Dupontas pabrėžia, kad smegenys yra sudėtingiausias žmogaus organas, todėl jas suprasti ir tiksliai išmatuoti – viena didžiausių medicinos ir mokslo užduočių.

    Pasak jo, „Cogitat“ sukurtas EEG modelis esą keičia situaciją, nes padeda „dekoduoti“ smegenų veiklą ir atskleisti signalus, kurie gali būti arčiau biologinių procesų nei iki šiol.

    „Cogitat“ vadovas ir įkūrėjas Allanas Ponniah teigia, kad kiekvienos smegenys yra unikalios, tačiau jų komanda sukūrė pažangų DI modelį, galintį veikti su skirtingais žmonėmis be individualaus „apmokymo“ ir aptikti subtilius smegenų aktyvumo pokyčius, kuriuos anksčiau būdavo sunku identifikuoti.

    Ko tikimasi klinikiniuose tyrimuose

    „Indivi“ planuoja dirbti kartu su „Cogitat“ DI ir moksline komanda, toliau vystydama modelį, kuris, bendrovės vertinimu, gali išlaikyti smulkias, greitai kintančias detales smegenų signaluose – tai, ką kiti modeliai neretai „atmeta“.

    Bendrovė sieja šį žingsnį su galimybe tiksliau aptikti eksperimentinių Alzheimerio gydymo metodų poveikį ir sustiprinti tyrimų bei plėtros procesus gyvybės mokslų srityje.

    Ilgesnėje perspektyvoje „NeuroRVQ“ galėtų tapti pagrindu naujoms sveikatos priežiūros ir vartotojams skirtoms programoms, kurios EEG duomenis paverstų praktiškai pritaikomomis įžvalgomis.

    „Indivi“ taip pat pabrėžia, kad EEG suteikia gana tiesioginį „langą“ į smegenų veiklą ir teoriškai gali padėti fiksuoti pokyčius dar iki tol, kai atminties ar mąstymo sutrikimai tampa aiškiai matomi klinikoje.

  • DI grįsta „NABU“ platforma KYC ir AML patikroms pritraukė 1,1 mln. eurų investiciją

    DI grįsta „NABU“ platforma KYC ir AML patikroms pritraukė 1,1 mln. eurų investiciją

    Gente įsikūręs „regtech“ startuolis NABU, kuriantis DI agentais paremtą platformą KYC ir pinigų plovimo prevencijos (AML) patikroms automatizuoti, pritraukė 1,1 mln. eurų investiciją.

    Pinigus bendrovei skyrė verslo angelų grupė, tarp jų – buvęs CCV savininkas Enny van de Velden. Kaip nurodoma, finansavimas turėtų padėti toliau vystyti produktą ir spartinti plėtrą.

    NABU 2025 metais įkūrė Karel-Lodewyck Lefere (vadovas), Bart Vermeulen ir Koen Handekyn. Komanda kuria sprendimą bankams, mokėjimų įmonėms, investiciniams fondams ir kitoms reguliuojamoms organizacijoms, kurioms tenka vykdyti griežtas klientų patikras.

    Klientų įvedimas ir atitikties procedūros dažnai reiškia daug dokumentų, rankinį tikrinimą ir ilgas derinimo grandines: reikia surinkti tapatybės, įmonės duomenis, finansinę informaciją ir užtikrinti nuolatinę stebėseną. Augant reguliacinei priežiūrai Europoje, tai organizacijoms tampa vis brangiau ir užima daugiau laiko.

    Kaip veikia NABU sprendimas

    Bendrovė teigia, kad jos platforma didelę dalį kliento patikros žingsnių automatizuoja, duomenis paimdama tiesiai iš oficialių registrų ir duomenų bazių, įskaitant „Dun & Bradstreet“. Sistema automatiškai paruošia kliento bylą ir prašo tik tų papildomų dokumentų, kurių realiai trūksta patikrai užbaigti.

    Pasak K.-L. Lefere, daug reikalingos informacijos jau yra nacionaliniuose įmonių registruose, viešuose šaltiniuose ar elektroninėje tapatybės sistemoje, tačiau klientams vis tiek tenka viską teikti patiems. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad jautrūs dokumentai neretai iki šiol siunčiami el. paštu – tai, jo vertinimu, pasenę ir nesaugu.

    Platforma DI pagalba analizuoja informaciją iš kelių šaltinių – viešų registrų, interneto svetainių ir socialinių tinklų – ir generuoja rizikos profilius bei rekomendacijas atitikties komandoms. Taip pat numatyta nuolatinė klientų bylų stebėsena dėl pasikeitimų ir dalies privalomo raportavimo automatizavimas finansų priežiūros institucijoms bei mokesčių administratoriams.

    Žada iki 90 proc. mažiau rankinio darbo

    Įmonė skelbia, kad technologija gali automatizuoti iki 90 proc. kliento patikros užduočių. Kartu pabrėžiama, jog galutiniai sprendimai lieka darbuotojų rankose – sistema skirta sumažinti rutiną, o ne pakeisti atsakomybę.

    Vienu iš pavyzdžių bendrovės vadovas mini atvejį, kai vyresnio amžiaus investuotojas prisijungimo prie investicinio fondo procesą esą užbaigė per 10 minučių. Pasak jo, Europoje tokių reikalavimų laikytis turi iki 100 000 įmonių, todėl efektyvesni sprendimai gali turėti didelę paklausą.

    Plėtra į naujus sektorius ir šalis

    Gavusi naują finansavimą, NABU planuoja toliau tobulinti platformą ir plėstis į papildomus reguliuojamus sektorius: draudimą, teisines paslaugas ir mokėjimų sritį. Taip pat pranešama apie plėtros pradžią Nyderlanduose ir Liuksemburge bei ambiciją didinti veiklos mastą visoje Europos Sąjungoje.

  • JK finansinių paslaugų startuolis „Stream“ planuoja IPO per 18 mėnesių: svarsto Londoną

    JK finansinių paslaugų startuolis „Stream“ planuoja IPO per 18 mėnesių: svarsto Londoną

    Londono fintech startuolis „Stream“, siūlantis mažas pajamas gaunantiems darbuotojams finansines paslaugas, svarsto pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) maždaug po 18 mėnesių.

    Įmonės vadovas ir vienas įkūrėjų Peteris Briffettas teigia, kad Londonas yra „gera galimybė“ biržos debiutui, nors galutinė kryptis dar nėra nuspręsta.

    „Stream“ teikia tokias paslaugas kaip ankstyva prieiga prie jau uždirbto atlyginimo ir taupymo sprendimai. Bendrovė veikia pagal teisiškai įpareigojančią chartiją „daryti gera“.

    Tarp „Stream“ klientų minimi tokie darbdaviai kaip ASDA ir Next, o paslaugomis taip pat gali naudotis apie 900 000 JK nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) darbuotojų, kuriems suteikiama galimybė anksčiau pasiekti savo atlyginimą.

    Unikorno statusas ir pasiruošimas listinguotis

    Pasak P. Briffetto, startuolis yra pritraukęs daugiau nei 170 mln. svarų finansavimo ir pasiekė vadinamąjį „unikorno“ statusą – vertinimą, viršijantį 1 mlrd. JAV dolerių.

    Investuotojų sąraše minimi QED, „Smash Capital“ ir „Balderton“. Apie IPO planus P. Briffettas kalbėjo „Tech.eu“ tinklalaidėje.

    „Pasiekėme tokį mastą, kad galime svarstyti listinguotis. Būtent tai ir darome – ruošiame įmonę tam įvykiui“, – sakė jis.

    Taip pat nurodoma, kad „Stream“ dar nėra paskyrusi Londono Sičio bankininkų, kurie konsultuotų dėl IPO.

    Kaip veikia „Stream“ ir kuo ji išsiskiria

    „Stream“ įkurta 2018 metais – ją įsteigė P. Briffettas ir Portmanas Willsas. Bendrovė buvo kuriama kaip alternatyva darbuotojams, kurie dėl mažų santaupų gali būti linkę naudotis agresyviai reklamuojamomis greitųjų paskolų paslaugomis.

    Naujausiais finansiniais duomenimis, įmonė nurodė 67 mln. svarų metines pajamas – tai 88 proc. augimas per metus.

    Bendrovė veikia ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir JAV. Kai kurias finansines paslaugas prižiūri JK finansų reguliuotojas FCA, o elektroninių pinigų sąskaitas ji siūlo per reguliuojamą partnerį.

    Banku tapti neplanuoja

    P. Briffettas pabrėžia, kad „Stream“ nesiekia tapti pilnaverčiu banku. Jo teigimu, yra platus finansinių produktų spektras, kurį įmonė gali pasiūlyti darbuotojams per darbdavius ir be banko licencijos.

    Kaip pavyzdžius jis mini tokius produktus kaip draudimas ir pensijos, kuriuos, anot jo, galima teikti ir netampant banku.

  • DI platforma „Model ML“ pritraukė 250 mln. dolerių ir pasiekė 1,5 mlrd. vertę

    DI platforma „Model ML“ pritraukė 250 mln. dolerių ir pasiekė 1,5 mlrd. vertę

    Finansų ir profesionalių paslaugų sektoriui skirtą DI platformą kurianti „Model ML“ pritraukė 250 mln. JAV dolerių (apie 233 mln. eurų) investicijų ir pasiekė 1,5 mlrd. JAV dolerių vertinimą. Tai įvyko praėjus vos 18 mėnesių nuo tada, kai bendrovė išėjo iš „stealth“ režimo (iki tol viešai beveik nematomos veiklos).

    Apie sandorį skelbia „Tech.eu“: tai buvo B serijos investicijų etapas, kurį bendrai vedė „General Atlantic“ ir „QED Investors“. Prie finansavimo taip pat prisidėjo „Evolution Equity Partners“, „Airtree“, „Forestay Capital“, „Y Combinator“, „FT Partners“, „Latitude“, „Inception Fund“ ir „13Books Capital“.

    Įmonę įkūrė broliai Chaz ir Arnie Englander. „Model ML“ kuria asmeninius DI agentus, skirtus bankininkams, konsultantams ir investuotojams – jie padeda automatizuoti sudėtingas užduotis, analizuoti informaciją ir rengti rezultatus pagal konkretaus vartotojo darbo poreikius.

    Skirtingai nei įprasti DI asistentai, kurie reaguoja tik į konkrečias užklausas, „Model ML“ agentai kuriami taip, kad užduotis „numatytų“ ir atliktų proaktyviai. Pavyzdžiui, pasirodžius naujienoms apie bankininko sekamą įmonę, sistema gali įvertinti, kuo jos svarbios, kokios galimos pasekmės, ir parengti ataskaitą įmonėje priimtu formatu – per minutes, o ne per dienas.

    Diegimas įmonės infrastruktūroje ir duomenų kontrolė

    „Model ML“ akcentuoja lanksčias diegimo galimybes: institucijos gali sprendimą paleisti savo infrastruktūroje ir išlaikyti jautrios informacijos kontrolę. Bendrovė taip pat teigia, kad klientų duomenys nenaudojami DI modeliams mokyti, o saugumo bei duomenų apsaugos principai atitinka įprastus standartus.

    Bendrovės vadovas ir vienas įkūrėjų Chaz Englander pabrėžė, kad DI neturėtų apsiriboti atsakymų ar pranešimų generavimu – jis turėtų suprasti darbą ir „atnešti“ jau parengtą rezultatą, veikdamas fone įmonės naudojamose sistemose.

    Nepriklausomybė nuo vieno DI tiekėjo ir augimo rodikliai

    Įmonė teigia veikianti nepriklausomai nuo vieno konkretaus DI tiekėjo: skirtingus modelius ji testuoja pagal finansines užduotis ir renkasi pagal našumą, greitį bei kainą. Taip pat plečia viduje „pritaikytų“ atvirojo kodo modelių naudojimą, kurie, bendrovės teigimu, kai kuriose užduotyse gali pasiekti panašų rezultatą kaip lyderiaujantys modeliai, bet kainuoti mažiau ir veikti greičiau.

    „Model ML“ nurodo sparčiai augančius veiklos rodiklius: 2026 metų trečiąjį ketvirtį metinės pasikartojančios pajamos (ARR) išaugo 12 kartų, o kasdien aktyvių vartotojų skaičius – 26 kartus, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Naujas kapitalas bus skirtas plėsti tyrimų ir inžinerijos komandas Londone ir Niujorke, spartinti produkto vystymą ir didinti diegimų apimtį klientams. Bendrovė taip pat planuoja remtis šiemet atidarytais biurais Paryžiuje, Madride, Tokijuje, Singapūre ir Dubajuje, aptarnaujant tarptautines rinkas.

    Tokio tipo DI agentai vis dažniau matomi finansų sektoriuje, kuriame laikas, informacijos kokybė ir atitikimas vidiniams formatams dažnai lemia sprendimų greitį. „Model ML“ statymas – kad automatizacija gali persikelti iš atskirų užklausų į nuolatinį, proaktyvų darbą „įmonės viduje“.