Category: Technologijos

  • Ukrainos buvęs vicepremjeras su Lenkijos „JRH ASI“ kurs naujas gynybos technologijas

    Ukrainos buvęs vicepremjeras Mychajlas Fedorovas kartu su Lenkijos investicine bendrove „JRH ASI“ imasi vystyti naujas gynybos technologijas. Įmonės paskelbė pasirašiusios bendradarbiavimo memorandumą.

    Susitarimas sudarytas su bendrove „Mission Defense“, kurią įkūrė M. Fedorovas ir kurioje jis eina prezidento bei generalinio direktoriaus pareigas. Apie tai pranešta „WNP“ publikuotame pranešime.

    Bendradarbiavimas apims karines technologijas, įskaitant kosmoso technologijas, dirbtinį intelektą, sensorius, elektroniką ir bepiločių sistemų sprendimus. Partneriai teigia sieksiantys kurti ir plėsti produktus, atitinkančius Ukrainos fronto poreikius bei prisidedančius prie Europos saugumo.

    Pagal susitarimą „JRH ASI“, pasitelkdama patirtį, ryšius ir ekspertus, telkiamus aplink „ORBITEO“ ekosistemą, turėtų padėti „Mission Defense“ lengviau bendradarbiauti su partneriais Europoje.

    Fokusas – autonominės sistemos ir kova su grėsmėmis iš oro

    Pranešime išskiriamos kelios prioritetinės kryptys: fronto robotizacija, sensorių tinklų plėtra, autonominių sistemų kūrimas ir nauji sprendimai, skirti kovai su grėsmėmis iš oro. Akcentuojama, kad būtent tokios technologijos gali keisti šiuolaikinio karo pobūdį.

    Partneriai taip pat pabrėžia tikslą pavojingiausias užduotis perkelti robotinėms ir autonominėms sistemoms. Tokiu būdu siekiama mažinti riziką kariams ir didinti gynybos veiksmų efektyvumą.

    „Ieškome technologijų, kurios išgelbėtų karių gyvybes“

    M. Fedorovas teigė, kad nuolat ieškoma technologijų ir partnerių, galinčių suteikti Ukrainai pranašumą fronte ir padėti gelbėti karių gyvybes. Pasak jo, su „JRH ASI“ aptartos temos apima fronto robotizaciją, sensorių tinklus ir atsaką į autonominio karo iššūkius.

    „Szukamy technologii, które mogą przejąć najniebezpieczniejsze zadania i ocalić życie naszych żołnierzy“, – cituojamas M. Fedorovas.

    „JRH ASI“ nurodo, kad M. Fedorovo komanda turi unikalios patirties kuriant ir diegiant technologijas šiuolaikinio karo sąlygomis. Tuo metu „JRH ASI“ vadovas ir pagrindinis akcininkas January Ciszewski akcentuoja, jog Ukraina pademonstravo, kaip greitai inovacijos gali pakeisti padėtį mūšio lauke.

    „JRH ASI“ informacijoje taip pat pažymima, kad bendrovė vykdo investicinę veiklą, orientuotą į moderniomis technologijomis paremtų projektų finansavimą, o pastaruoju metu plečia įsitraukimą gynybos ir dvigubos paskirties (dual-use) technologijų sektoriuje.

  • Prie Černobylio fotospąstai užfiksavo vilką, briedį ir lapę: visi ieškojo maisto

    Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato fotospąstai užfiksavo neįprastą kadrą – vienoje vietoje pasirodė vilkas, briedis ir lapė. Tyrėjai nurodo, kad visi trys miško gyventojai buvo užsiėmę tuo pačiu: ieškojo maisto.

    Apie tai pranešta paties rezervato paskelbtame įraše socialiniuose tinkluose, kartu paviešinant gyvūnų nuotraukas. Pasak rezervato atstovų, vėlyvą rudenį žvėrims miške darosi vis sunkiau susirasti, kuo pasimaitinti.

    Rezervato specialistai paaiškina, kad briedžiai šiuo metų laiku minta nuvytusia žole, šakelėmis su lapų likučiais ir jaunais pušų ūgliais. Lapės tuo metu ieško įprasto grobio – pelinių graužikų.

    O vilkai, kaip teigiama pranešime, aktyviai „šukuoja“ mišką, tikėdamiesi rasti solidesnį laimikį. Tyrėjų vertinimu, netrukus sąlygos gyvūnams gali dar labiau komplikuotis – iškritus pirmajam sniegui, maisto paieškos taps dar sudėtingesnės.

    Rudens pabaiga – išbandymas miško gyventojams

    Rezervato žinutėje akcentuojama, kad metų laikų kaita gamtoje ypač greitai pasijunta rudenį: dienos trumpėja, orai dažniau būna apniukę, o naktys pailgėja. Tokios sąlygos reiškia daugiau iššūkių ne tik smulkesniems gyvūnams, bet ir stambiems žolėdžiams bei plėšrūnams.

    Fotospąstų užfiksuoti vaizdai leidžia iš arti stebėti, kaip skirtingos rūšys prisitaiko prie to paties sezono spaudimo. Nors jų mityba skiriasi, šiuo periodu visoms rūšims bendra tai, kad energijos paieškos užima vis daugiau laiko.

    Rezervato atstovai atkreipė dėmesį, jog artėjant žiemai papildomų problemų gali kelti ir pirmasis sniegas: jis keičia gyvūnų judėjimo sąlygas, o kai kuriais atvejais apsunkina galimybę greitai rasti įprastą maisto šaltinį.

  • Prancūzų tyrimas: neršto metu silkės suėda šimtus, kartais ir per tūkstantį savo ikrelių

    Prancūzijos mokslininkai nustatė neįprastą elgesį: neršto metu dalis Daunso silkių ima maitintis savo pačių ikrais ir per trumpą laiką gali suėsti šimtus, o kartais – daugiau nei tūkstantį ikrelių.

    Toks reiškinys siejamas su paprasta priežastimi – energijos stygiumi. Kai neršto vietose sumažėja pagrindinis šių žuvų maisto šaltinis – zooplanktonas, ikrai tampa lengvai pasiekiamu ir maistingu „užkandžiu“.

    Daunso silkės kasmet žiemą telkiasi veistis prie šiaurinės Prancūzijos pakrančių, ties Bulonės prie jūros, Kalė ir Le Treporo apylinkėmis. Įprastai žuvys per nerštą beveik nebesimaitina, nes energijos atsargas sukaupia dar vasarą Šiaurės jūroje.

    Tyrėjų vertinimu, ikrų suėdimas gali būti ypač svarbus nusilpusioms žuvims, pavyzdžiui, patelėms ar vyresnio amžiaus individams, kuriems po neršto dar laukia energiškai brangi atgalinė migracija.

    Kas rasta silkių skrandžiuose

    Siekiant įvertinti, kuo žuvys minta neršto metu, Prancūzijos jūrų tyrimų instituto „Ifremer“ specialistai analizavo sugautų silkių skrandžio turinį. Žuvys buvo sužvejotos 2022 metų lapkričio 15–gruodžio 20 dienomis Prancūzijos pakrantėje – ruože tarp Somos įlankos ir Diunkerko.

    Iš pradžių mėginiai buvo vertinami plika akimi, o dalis jų papildomai skenuota ir analizuota vaizdų atpažinimo programa. Pirmąsias keturias stebėjimų savaites daugumos žuvų skrandžiai buvo tušti arba beveik tušti.

    Situacija pasikeitė penktą savaitę, kai maždaug pusė populiacijos jau buvo išneršusi. Tuomet nemažai silkių skrandžiuose aptikta šimtai ikrelių, o kai kuriais atvejais – daugiau nei tūkstantis.

    Instituto duomenimis, 99 proc. programai pavykusių identifikuoti „grobio“ vienetų sudarė ikrai. Tai rodo, kad neršto laikotarpiu Lamanšo sąsiauryje žuvų racioną kai kada beveik visiškai pakeičia jų pačių palikuonys.

    Kodėl tai gali būti naudinga žuvims

    Mokslininkai tokį elgesį aiškina energetine nauda. Ikrų maistinė vertė didelė, juos lengva praryti, o po neršto jų aplinkoje būna gausu – tuo metu, kai zooplanktono trūksta.

    Nors viena ikrų porcija, kaip pabrėžia tyrėjai, nepajėgi aprūpinti energija visai kelionei atgal, ji gali suteikti pradinį „užtaisą“ migracijai. Skaičiuojama, kad judėjimas reikalauja maždaug 1–2 kilodžaulių energijos kiekvienam kilometrui, tad bendrai tai sudaro šimtus kilodžaulių.

    Tyrimo autoriai šį reiškinį apibūdina kaip dalinį kanibalizmą – suėdama tik dalis ikrų. Akcentuojama, kad nemaža dalis ikrelių ir taip neišgyvena: juos suėda kitos rūšys arba jie žūsta dėl didelio neršto tankio.

    Ar toks elgesys kelia grėsmę populiacijai?

    Tyrėjai pažymi, kad darbas turi ribojimų: imtis nebuvo didelė, o stebėjimų teritorija – gana siaura. Dėl to dar lieka neatsakytų klausimų, kiek toks elgesys paplitęs tarp skirtingų silkių populiacijų.

    Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar silkės geba atpažinti būtent savo ikrus, ir ar klimato kaita bei galimas zooplanktono mažėjimas ateityje nepakeistų šio reiškinio masto. Kol kas mokslininkai vertina, ar toks raciono pokytis gali turėti ilgalaikių pasekmių pačiai silkių populiacijai.

    Tyrimo rezultatai 2026 metais publikuoti mokslo žurnale „Canadian Journal of Fisheries and Aquatic Sciences“.

  • Mianmaro gintare aptiktas 98 mln. metų senumo „lapą“ primenantis vabzdys – kas tai buvo

    Mianmare rastas 98 milijonų metų senumo gintaro gabalas padėjo mokslininkams aptikti itin retą radinį – jame išliko vabzdys, iš pirmo žvilgsnio priminęs augalo lapą.

    Iš pradžių tyrėjai manė, kad gintare matomas tiesiog lapo fragmentas, tačiau atidesnė apžiūra atskleidė, kad tai buvo bogomolas, kurio kūnas savo forma ir sandara imitavo augaliją. Apie šį atradimą praneša portalas „interia zielona“.

    Tokios inkliuzijos susidaro tik sutapus daugeliui aplinkybių: gyvūnas turi patekti ant sakus leidžiančio medžio, būti apsemtas lipnios dervos, o ši – ilgainiui sukietėti ir išlikti tinkamomis sąlygomis milijonus metų.

    Rastas gintaras datuojamas kreidos periodu – laikotarpiu, kai Žemėje dominavo dinozaurai, o vabzdžiai sparčiai įvairėjo, prisitaikydami prie kintančios aplinkos ir besiformuojančių naujų augalų grupių.

    Seniausi tiesioginiai mimikrijos įrodymai

    Mokslininkų teigimu, aptiktas bogomolas buvo panašus į lapą dėl mimetizmo – prisitaikymo prie aplinkos, kai gyvūnas įgyja formą ar bruožus, padedančius jam maskuotis.

    Tyrėjai pabrėžė, kad šis radinys suteikia vienus seniausių tiesioginių įrodymų apie bogomolų ir augalų „lapų imitacijos“ ryšį kreidos periode. Tai rodo, jog tokie aiškūs struktūriniai požymiai buvo susiformavę jau labai seniai.

    Tokio tipo maskuotė galėjo suteikti svarbų pranašumą: padėti bogomolams nepastebimai prisėlinti prie grobio ir sėkmingai medžioti tarp to meto augalijos, kur gausu kitų smulkių bestuburių.

    Publikacijoje taip pat primenama, kad bogomolai Žemėje atsirado prieš maždaug 150–120 milijonų metų, o kreidos laikotarpiu tokia „lapo“ mimikrija galėjo tapti vienu iš jų evoliucinio sėkmingumo veiksnių.

  • DI modelių spartinimu skirtinguose lustuose užsiimantis „Daisytuner“ pritraukė 6 mln. eurų

    DI modelių spartinimu skirtinguose lustuose užsiimantis „Daisytuner“ pritraukė 6 mln. eurų

    Vokietijos startuolis „Daisytuner“, kuriantis technologiją, leidžiančią DI modelius pritaikyti skirtingiems lustams jų vykdymo (inference) metu, pranešė pritraukęs 6 mln. eurų pradinę investiciją.

    Kaip skelbiama, finansavimo etapui bendrai vadovavo investuotojai „Elaia“ ir „LEA Ventures“, o prie jo taip pat prisidėjo „Amadeus APEX Technology Fund“ bei „Seedcamp“.

    „Daisytuner“ veikia sparčiai augančioje nišoje: vis daugiau bendrovių ieško būdų, kaip DI modelius paleisti efektyviai skirtingoje aparatinėje įrangoje, ypač rinkoje stiprėjant alternatyvoms „Nvidia“ sprendimams.

    Startuolio kuriama technologija „Daisyflow“ orientuota būtent į DI modelių vykdymą (inference) – skaičiavimų etapą, kai modelis jau naudojamas užduotims atlikti, o ne mokomas (training).

    Kaip veikia „Daisyflow“

    „Daisytuner“ teigia, kad jų sprendimas apjungia DI valdomą kompiliatorių, kuris automatiškai optimizuoja programinę įrangą skirtingiems lustams, ir „Daisyflow“ platformą, leidžiančią įmonėms vykdyti DI modelius inference režimu.

    Vienas iš akcentuojamų praktinių aspektų – galimybė „Daisyflow“ diegti savo duomenų centruose, o ne būtinai remtis išoriniu DI debesijos tiekėju.

    Bendrovės pateikti našumo palyginimai

    Įmonės pateiktame našumo bandyme teigiama, kad „Daisyflow“ su „Alibaba“ „Qwen 2.5“ modeliu veikė iki 18 proc. greičiau nei „vLLM“ – plačiai naudojamas atvirojo kodo inference variklis – kai skaičiavimai buvo vykdomi su AMD „Instinct“ vaizdo plokštėmis.

    Tokie palyginimai paprastai priklauso nuo konkrečių konfigūracijų ir scenarijų, tačiau jie rodo, kokio tipo našumo gerinimo tikisi rinkos dalyviai, optimizuodami inference procesą skirtingai įrangai.

    Kur bus panaudotos investicijos

    „Daisytuner“ nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos plėsti įmonių klientų ratą, toliau vystyti kompiliatoriaus technologiją ir auginti komandą.

    Taip pat pažymima, kad komandoje dirba mokslininkai ir tyrėjai iš tokių institucijų kaip ETH Ciurichas, Miuncheno technikos universitetas, RWTH Achene, Darmštato technikos universitetas ir Lawrence’o Livermore’o nacionalinė laboratorija.

  • „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų fondą: investuos į DI, energetiką, gynybą ir sveikatą Europoje

    „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų fondą: investuos į DI, energetiką, gynybą ir sveikatą Europoje

    Ankstyvosios stadijos investicijų fondas „Plural“ pritraukė 1 mlrd. eurų ir ketina šias lėšas nukreipti į vadinamąsias „frontier“ (pažangiausių sričių) technologijas Europoje. Fondo ambicija – padėti užauginti naują kartą pasaulinio masto bendrovių ir prisidėti prie didesnio Europos ekonominio savarankiškumo.

    „Plural“ teigia, kad per artimiausią dešimtmetį daugiausia dėmesio skirs sritims, kurių Europa labiausiai stokoja: energetikai, DI infrastruktūrai, gynybai, sveikatai ir kitoms pažangiosioms technologijoms. Kaip rašo „Tech.eu“, fondo atstovai tikisi, jog toks fokusas ilgainiui gali turėti „BVP lygio“ poveikį regionui.

    Fondo partneris Sten Tamkivi pabrėžia, kad technologiškai sudėtingoms idėjoms, ypač susijusioms su aparatine įranga, kapitalo poreikis yra nepalyginamai didesnis nei daugeliui programinės įrangos startuolių. Jo teigimu, pavyzdžiui, sintezės energetikos, hipergarsinių technologijų ar naujos lustų architektūros kūrėjams vien iki pirmųjų reikšmingų etapų gali reikėti dešimčių milijonų.

    Didžiausias 1 mlrd. eurų fondo privalumas, anot „Plural“, – galimybė investuoti reikšmingiau nuo pat pradžių ir kartu išlaikyti „parako“ vėlesniems etapams, kai sėkmingoms įmonėms prireikia didelių finansavimo raundų. Tai turėtų sumažinti spaudimą įkūrėjams nuolat ieškoti kapitalo ir leisti daugiau dėmesio skirti produkto ar technologijos kūrimui.

    Kur keliaus lėšos ir kokius sektorius renkasi fondas

    „Plural“ portfelyje jau yra įmonių, kuriančių sprendimus DI, skaičiavimo pajėgumų, kvantinių technologijų srityse, taip pat energetikoje, gynyboje, gamybos automatizavime, kosmoso ir sveikatos technologijose. Tarp minimų sektorių – ir tokios sritys kaip mikrorobotika ar statybų automatizavimas.

    Fondas tikina, kad investavimo kryptis iš esmės nesikeičia – ir toliau bus remiamos ankstyvos stadijos įmonės. Skirtumas tas, kad kai kurioms technologijoms vien „sėklinio“ finansavimo nebeužtenka: norint pasiekti pirmuosius techninius rezultatus, reikia daugiau lėšų dar iki pajamų atsiradimo.

    Europos finansavimo rinka auga, bet „lubos“ vis dar juntamos

    Pasak S. Tamkivi, Europa per pastaruosius metus tapo pajėgesnė finansuoti startuolius ankstyvuose etapuose – išankstinio finansavimo (pre-seed) raundus šiandien galima kelti daugelyje miestų. Tačiau didelių, vėlyvos stadijos investicijų, kurios reikalingos norint užauginti pasaulinius lyderius, vis dar trūksta.

    Jo vertinimu, ypač sudėtinga pritraukti „drąsesnį“ kapitalą įmonėms, kurių pažanga matuojama techniniais, o ne komerciniais rodikliais. Tai būdinga tokioms sritims kaip sintezės energetika, gynybos sistemos ar naujos kartos puslaidininkiai.

    „Įkūrėjai investuoja į įkūrėjus“: kaip organizuotas „Plural“ darbas

    „Plural“ pabrėžia, kad išlaikys nedidelę, partneriais grįstą investavimo struktūrą: kiekvienas partneris per metus veda tik nedaug naujų sandorių, kad galėtų skirti daugiau laiko portfelio įmonėms. Pasak fondo, tai esą yra vienas pagrindinių jų veiklos skirtumų nuo didelių rizikos kapitalo fondų.

    Fondo komandą sudaro šeši lygiaverčiai partneriai – tarp jų yra verslininkų, kūrusių ir auginusių technologijų bendroves bei dirbusių tarptautinėse platformose. Fondas taip pat akcentuoja, kad jo partneriai patys investuoja asmenines lėšas į sandorius, kuriems vadovauja.

    „Plural“ tikslas – prisidėti prie Europos strateginio atsparumo srityse, kuriose žemynas ilgą laiką buvo labiau technologijų pirkėjas nei kūrėjas. Fondo atstovų teigimu, jei pažangiosios technologijos gaus pakankamai kapitalo, Europa turės daugiau galimybių kurti savus sprendimus energetikos, gynybos ar puslaidininkių srityse.

  • Suomijos energetikos startuolis „Intergrid“ pritraukė 23,5 mln. eurų plėtrai Europoje

    Suomijos energetikos startuolis „Intergrid“ pritraukė 23,5 mln. eurų plėtrai Europoje

    Helsinkyje įsikūrusi energetikos technologijų bendrovė „Intergrid“ paskelbė pritraukusi iš viso 23,5 mln. eurų finansavimą, kuris bus skirtas tarptautinei plėtrai ir augimui Europoje.

    Naujausią finansavimo etapą bendrai vedė investuotojai „Kvanted“ ir „Tesi“, o prie jo ir toliau prisidėjo esami investuotojai „True Ventures“, „Lifeline Ventures“ ir „First Fellow Partners“.

    Bendrovė nurodo, kad į bendrą sumą įeina 2,7 mln. eurų parama iš „Business Finland“ ir ES garantuojama „Finnvera“ paskola.

    „Intergrid“ buvo įkurta 2023 metais ir kuria „Autopilot“ – technologijų platformą, skirtą autonomiškai valdyti pramonės įmonių energetikos operacijas, kai energijos šaltinių ir rinkos sąlygų derinimas tampa vis sudėtingesnis.

    „Autopilot“: realaus laiko energijos valdymas

    Pasak bendrovės, pramonės įmonėms pereinant prie kompleksiškesnių energijos sistemų, kasdienybėje tenka suderinti skirtingus energijos šaltinius, elektros kainas ir nuolat kintančias rinkos sąlygas.

    Įmonė teigia, kad šiuos procesus vis dažniau galima automatizuoti, o tam postūmį suteikia ir dirbtinio intelekto pažanga – ji atveria galimybes mažinti rankinio darbo poreikį.

    „Intergrid“ aiškina, kad jos „Autopilot“ nuolat stebi pramonės energetikos operacijas, parenka ekonomiškiausius energijos šaltinius ir realiu laiku automatiškai koreguoja sistemos veikimą.

    Be to, platforma valdo elektros prekybą per kelias energijos ir lankstumo rinkas, taip padėdama operatoriams optimizuoti energijos vartojimą ir kaštus.

    Kur platforma jau naudojama ir kam skirta

    Bendrovės vadovas ir įkūrėjas Olli Kangas sako, kad pramonės klientai išgyvena dvi paralelines permainas: energetikos transformacija kasdienę veiklą daro sudėtingesnę, o DI pirmą kartą leidžia realiai pritaikyti autonominius sprendimus.

    „Klientai nebenori daugiau programinės įrangos įrankių rankiniam darbui. Jie nori sprendimo, kuris savarankiškai, 24/7, užtikrina optimalius rezultatus“, – teigė O. Kangas.

    Pasak „Intergrid“, „Autopilot“ paprastai sumažina klientų energijos sąnaudas dviženkliu procentu, kartu mažindama rankinio darbo krūvį ir emisijas.

    Platforma jau naudojama daugiau nei 100 pramonės objektų Suomijoje ir kitose Europos šalyse. Pagrindiniai „Intergrid“ klientai – sektoriai, kuriuose energijos valdymas sparčiai keičiasi: maisto gamyba, centralizuotas šildymas ir šiltnamių sodininkystė.

    Finansavimas – plėtrai Europoje

    „Intergrid“ teigimu, pritrauktos lėšos bus naudojamos tarptautinei plėtrai, didinant bendrovės veiklos mastą Europoje ir stiprinant pozicijas autonominio pramonės energijos valdymo srityje.

  • „Valeria“ pritraukė 5,5 mln. eurų: spartins DI paremtą darbo užmokesčio ir HR automatizavimą

    „Valeria“ pritraukė 5,5 mln. eurų: spartins DI paremtą darbo užmokesčio ir HR automatizavimą

    Barselonoje įsikūrusi personalo ir darbo užmokesčio valdymo platforma „Valeria“ pritraukė 5,5 mln. eurų pradinės (seed) investicijų etape. Įmonė kuria DI sprendimais paremtą sistemą, skirtą bendrovėms, kuriose darbuotojų kaita ypač didelė.

    Kaip skelbia „Tech.eu“, investicijų etapui vadovavo fondas BlackFin, jame dalyvavo esami investuotojai VentureFriends ir Fortino, taip pat prisijungė naujas investuotojas GoHub.

    Naujausia investicija seka po 2026 metų vasarį paskelbto 1,7 mln. eurų pre-seed etapo. Taip šiemet įmonės pritraukto kapitalo suma perkopė 7 mln. eurų.

    „Valeria“ įkūrė Pau Laporte (vadovas), Carlos Saiz ir Sergio Morales. Platforma orientuota į verslus, kuriems dėl nuolatinio įdarbinimo, darbuotojų pasikeitimų ir reguliacinių reikalavimų darbo užmokesčio administravimas tampa ypač sudėtingas.

    Kaip veikia „Valeria“ sprendimas

    Platformos pagrindas – pačios įmonės sukurtas darbo užmokesčio skaičiavimo variklis, kuris per API jungiasi prie Ispanijos viešųjų administracijų sistemų. „Valeria“ pabrėžia, kad taip verslai gali valdyti procesus savarankiškiau, mažiau remdamiesi trečiųjų šalių paslaugų teikėjais.

    Teigiama, kad sprendimas automatizuoja visą grandinę nuo darbuotojų priėmimo iki oficialios komunikacijos ir atlyginimų skaičiavimo. Tarp automatizuojamų procesų minimi pranešimai apie nedarbingumą, išskaitos iš darbo užmokesčio, pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe ir sektoriams taikomų kolektyvinių sutarčių įgyvendinimas.

    Įmonė taip pat nurodo, kad automatizavimas derinamas su vidine darbo teisės ir darbo užmokesčio specialistų komanda, kuri prižiūri neatitikimus ir užtikrina atitiktį reikalavimams.

    Pasak „Valeria“ vadovo Pau Laporte, bendrovė orientuojasi ne į „standartines“ korporacines struktūras, o į verslus, kuriems reikia lankstumo ir greitos reakcijos.

    Komanda plečiasi, planuojama plėtra į naujus sektorius

    Per pastaruosius metus „Valeria“ komandą išplėtė iki daugiau nei 40 žmonių inžinerijos, produkto ir darbo užmokesčio operacijų srityse, taip pat atidarė naujus biurus Barselonoje.

    Įmonė teigia dirbanti su daugiau nei 100 verslų ir aptarnaujanti 20 000 darbuotojų. Taip pat nurodoma, kad Ispanijos darbo jėgos valdymo rinka vertinama daugiau nei 1 mlrd. eurų.

    Gautas kapitalas bus naudojamas toliau vystyti ir diegti nuosavą darbo užmokesčio skaičiavimo variklį, stiprinti automatizavimo galimybes ir plėsti platformos pritaikymą į kitas didelės kaitos sritis – svetingumą, mažmeninę prekybą ir valymo paslaugas.

  • ES pareigūnus Briuselyje moko kontržvalgybos: nuo „honeypot“ scenarijų iki „cyber escape“ žaidimo

    ES pareigūnus Briuselyje moko kontržvalgybos: nuo „honeypot“ scenarijų iki „cyber escape“ žaidimo

    Europos Sąjungos institucijų pareigūnai Briuselyje pradėjo mokytis kontržvalgybos principų – ne tik teorijoje, bet ir per praktinius, vaidmenų žaidimais paremtus mokymus.

    Europos Komisijos ir Europos Parlamento darbuotojai dalyvauja pratybose, kurios parodo, kaip lengvai jautri informacija gali atsidurti ne ten, kur reikia, skelbia „POLITICO“, remdamasis trimis apie mokymus žinančiais asmenimis.

    Tokie mokymai rengiami tuo metu, kai Europoje auga susirūpinimas užsienio žvalgybų aktyvumu. Briuselyje įtampą dar labiau pakurstė viešumoje pasirodę teiginiai, kad Vengrijos žvalgybos pareigūnai galėjo siekti verbuoti informatorius ES institucijose.

    Vienas Europos Parlamento pareigūnas teigė buvęs įspėtas ir apie vadinamuosius „honeypot“ scenarijus, kai asmeniniai ar romantiniai ryšiai išnaudojami informacijai išgauti arba šantažui.

    „Tapk šnipu biure“: kaip veikia pratybos

    Su mokymais susipažinę šaltiniai pasakoja, kad vienas iš formatų – maždaug 45 minučių „Cyber Escape Game“, į kurį kviečiamos iki penkių žmonių komandos.

    Žaidime dalyviai gauna „ypatingą misiją“: įsivaizduodami esantys šnipai jie turi „įsilaužti“ į privatų kabinetą ir surinkti kuo daugiau užuominų apie taikinį.

    Vėliau, remdamiesi rastais daiktais ir detalėmis, mokymų dalyviai bando sudėlioti pakankamai informacijos, kad galėtų pasiekti taikinio internetines paskyras ir privačius duomenis.

    Vienas mokymuose dalyvavęs Parlamento pareigūnas teigė, kad pagrindinis tikslas – parodyti, kiek daug galima sužinoti sujungus internete randamą informaciją su detalėmis, aptiktomis biure ar net šiukšliadėžėje.

    Mokymai prieinami plačiam ratui darbuotojų

    Nors šie mokymai nėra visiškai nauji, iki šiol viešai apie juos nebuvo pranešta. Jie sukurti Europos Komisijos kibernetinio saugumo padalinyje DG DIGIT, atsakingame už skaitmenines paslaugas.

    Pasak su sistema susipažinusių šaltinių, mokymai pateikti vidinėje mokymosi platformoje ir yra prieinami ne tik nuolatiniams darbuotojams, bet ir laikiniems darbuotojams bei praktikantams.

    Ką pareigūnams patariama daryti kasdien

    Europos Parlamento Saugumo generalinis direktoratas pareigūnams taip pat akcentuoja praktinius dalykus: vengti kompromituojančių asmeninių situacijų ir išlikti budriems, jei kas nors pernelyg draugiškai domisi jų darbu ar detalėmis, kurios neturėtų išeiti už institucijos ribų.

    Be šių pratybų, atskirai kontržvalgybos grėsmių atpažinimo pristatymus ES pareigūnams rengia ir žvalgybos tarnybos, įskaitant Belgijos Valstybės saugumo tarnybą, perspėjančią apie užsienio žvalgybų keliamas rizikas.

    Bendras tokių mokymų tikslas – priminti, kad nutekėjimai dažnai prasideda nuo kasdienių smulkmenų: per daug atvirų pokalbių, neatsargiai paliktų dokumentų ar lengvai nuspėjamų skaitmeninių įpročių.

  • Estija ruošiasi blogiausiam scenarijui: valdžią okupacijos atveju valdytų iš „debesies“

    Estija ruošiasi blogiausiam scenarijui: valdžią okupacijos atveju valdytų iš „debesies“

    Estija kuria planą, kaip užsienyje išlaikyti veikiančią valstybės skaitmeninę sistemą net ir tuo atveju, jei jos teritorija būtų okupuota. Strategijos esmė – kritines viešąsias paslaugas ir valdžios darbą perkelti taip, kad jos galėtų būti valdomos nuotoliniu būdu „iš debesies“.

    Apie šį pasirengimą Taline rašo „POLITICO“: Estijos pareigūnai kuria vadinamąją „dienos X“ atsparumo strategiją, kuri leistų tęsti valstybės funkcijas, jei vietiniai duomenų centrai būtų sunaikinti arba jei šalyje atsirastų priešiškos pajėgos ir įprastai dirbti nebeliktų galimybių.

    Estija, turinti apie 1,3 mln. gyventojų ir 294 kilometrų sieną su Rusija, jau ne vienerius metus viešai kalba apie saugumo rizikas regione. Šalies saugumo tarnybos yra įspėjusios dėl Rusijos vykdomo hibridinio karo Europoje, o Talinas Maskvai priskyrė įvairius incidentus – nuo kibernetinių atakų iki diversijų.

    Tokia skaitmeninės valstybės koncepcija estams nėra vien teorija: 2007 metais šalis patyrė 22 dienas trukusią kibernetinių atakų bangą, sutrikdžiusią dalį valstybės ir komercinių paslaugų. Būtent po šio sukrėtimo Estija nuosekliai stiprino infrastruktūrą ir tapo viena labiausiai skaitmenizuotų valstybių pasaulyje.

    „Skaitmeninė ambasada“ ir valstybės kopija

    Estija jau dabar turi atsarginę valstybės duomenų kopiją vadinamojoje „skaitmeninėje ambasadoje“ Liuksemburge. Joje saugoma esminė informacija – nuo gyventojų registrų iki žemės registrų ir teisinės bazės.

    Tačiau naujasis etapas – ne vien duomenų išsaugojimas. Estijos tikslas – užtikrinti, kad krizės metu valstybė galėtų ne tik „atkurti“ informaciją, bet ir realiai tęsti darbą, teikti paslaugas, priimti sprendimus ir išlaikyti veikiančias pagrindines sistemas.

    Strategijos architektas Tõnu Grünberg teigė, kad siekiama būti „prisijungus“ bet kokiomis aplinkybėmis: kritinės paslaugos turi likti pasiekiamos, o valstybė neturėtų būti priversta pradėti iš naujo „nuo nulio“.

    Kaip tai būtų įgyvendinama

    Pasak Estijos pareigūnų, kuriamos saugios programos ir aplinkos, kurios galėtų veikti pasitelkiant kelis skirtingus sprendimus: „Microsoft Azure“, „Amazon Web Services“ ir pačios Estijos valstybinę debesijos platformą. Sistema būtų „išsiunčiama“ į „skaitmeninę ambasadą“ ir kitas vietas Europoje.

    Teisingumo ir skaitmeninių reikalų ministerijos patarėjas IT architektūros ir infrastruktūros klausimais Allan Allmere pabrėžė, kad nė viena šalis negali numatyti ar panaikinti visų rizikų. Todėl, anot jo, svarbu išsaugoti patikimą pagrindą, nuo kurio būtų galima atkurti Estijos skaitmeninę valstybę net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis.

    Šis požiūris rodo platesnę tendenciją Europoje: iki šiol diskusijos apie skaitmeninį saugumą dažnai sukosi apie duomenų laikymą šalies viduje, tačiau didėjant konfliktų ir sabotažo rizikai vis daugiau valstybių svarsto rizikų „išskaidymą“ – dalį infrastruktūros ir kritinių sistemų laikant saugiose trečiosiose šalyse.

    Rizikos debesijai ir pamokos iš sutrikimų

    Svarbus šio modelio aspektas – priklausomybės nuo tiekėjų valdymas. Pastaruoju metu pasaulyje įvykę dideli debesijos ir technologijų sutrikimai, įskaitant globalų „Microsoft“ paslaugų sutrikimą, vėl priminė, kad valstybės ir institucijos turi diversifikuoti tiekėjus ir numatyti atsarginius scenarijus.

    Estija savo plane akcentuoja ne tik veikimą krizės metu, bet ir ilgesnę perspektyvą: Allmere teigimu, būtina užtikrinti, kad tie patys duomenys ir sistemos išliktų suprantami bei naudojami ir po dešimtmečių.

    Talino žinia paprasta: skaitmeninė valstybė turi būti atspari ne tik kasdieniams trikdžiams, bet ir ekstremaliems scenarijams, kai sprendimus gali tekti priimti ir paslaugas teikti nebe iš šalies teritorijos.