CP v2

Category: Technologijos

  • Odesos srityje nyksta reti rožiniai flamingai: mokslininkai sieja tai su karinių dronų keliamu triukšmu

    Kaip teigia parko mokslinių tyrimų skyriaus vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas, pagrindinė priežastis siejama su karo sukelta triukšmo apkrova, ypač dėl Rusijos naudojamų dronų skrydžių.

    Pasak mokslininko, didelė flamingų banda, kuri dar liepos pradžioje buvo gerokai gausesnė, dabar suskilo į kelias mažas grupes. Šiuo metu parke esą liko kiek daugiau nei 100 šių paukščių.

    Ivanas Rusevas pabrėžia, kad praskrendant dronams paukščiai patiria stiprų stresą: išsigąsta ir pakyla nuo vandens ne tik flamingai, bet ir kitos rūšys, pavyzdžiui, kirai. Vis dėlto, anot jo, būtent flamingams toks trikdymas yra ypač žalingas, nes jie jautrūs nuolatiniam triukšmui ir staigiems sujudimams.

    Ornitologų vertinimu, nuolatinis trikdymas veisimosi ir maitinimosi teritorijose gali pakeisti paukščių elgseną: jie dažniau palieka saugias vietas, prasčiau maitinasi ir tampa labiau pažeidžiami plėšrūnų. Ilgainiui tai mažina tikimybę sėkmingai perėti jauniklius, o migracinėms rūšims gali lemti sprendimą apskritai nebegrįžti į anksčiau tinkamas buveines.

    Tokios tendencijos ypač aktualios kolonijiniams paukščiams, kuriems svarbus stabilumas ir ramybė. Flamingai dažnai peri didelėmis kolonijomis sekliose lagūnose ir limanuose, todėl pasikartojantys trikdžiai gali išsklaidyti būrį ir suardyti veisimosi ritmą.

    Tuzlų limanų nacionalinis gamtos parkas pastaraisiais metais tapo viena iš vietų, kur stebimi rožiniai flamingai. 2023 metais čia pirmą kartą fiksuotas sėkmingas jų perėjimas, kai išsirito apie 200 jauniklių.

    Vėlesniais metais veisimosi sezonai, kaip skelbta, buvo nesėkmingi: karo veiksmai ir su tuo susijęs trikdymas siejami su tuo, kad šimtai lizdų buvo suardyti, o paukščiai nerado saugios vietos kolonijai įsitvirtinti. 2026 metų pavasarį flamingų būrys į parką buvo sugrįžęs, tačiau, pasak mokslininko, ir šį sezoną jie neatrado tinkamų sąlygų perėti.

    Be to, teigiama, kad dalis paukščių laikosi sunkiau pasiekiamose parko vietose, todėl atsitiktiniams lankytojams juos pamatyti darosi vis sudėtingiau. Tai, pasak specialistų, gali būti susiję su bandymais ieškoti ramesnių zonų, kuriose mažesnė trikdymo rizika.

  • Odesos regione užfiksuotas juodakaktis smauglys: kodėl grobį jis „smeigia“ ant spyglių

    Ukrainos Odesos regione, Nacionaliniame gamtos parke Tuzlovskio limanai, pastebėtas juodakaktis smauglys, plėšrus paukštis, garsėjantis neįprastu „sandėliavimo“ būdu. Paukštis grobį neretai įsmeigia ant erškėčių ar aštrių šakelių, taip palengvindamas maitinimąsi.

    Apie užfiksuotą elgesį viešai pranešė parko mokslinių tyrimų padalinio vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas, pasidalijęs vaizdo įrašu. Iš pirmo žvilgsnio šis paukštis primena įprastą nedidelį giesmininką, tačiau jo medžioklės įpročiai labiau būdingi tikriems plėšrūnams.

    Specialistų teigimu, į šakas ar spyglius „pritvirtintas“ grobis paukščiui tampa tarsi natūralus „stalas“. Taip smaugliui lengviau suplėšyti auką gabalais, nes jis neturi stiprių plėšriųjų paukščių nagų, kurie paprastai padeda laikyti grobį.

    Toks elgesys atlieka ir atsargų funkciją: dalis grobio paliekama vėlesniam laikui. Be to, perėjimo laikotarpiu sukauptos atsargos gali turėti reikšmės poravimuisi, nes patinai, gebantys reguliariai parnešti maisto, laikomi patikimesniais jauniklių augintojais.

    Juodakaktis smauglys yra žvirblinių būrio paukštis, Lietuvoje ir Ukrainoje sutinkamas kaip migruojanti, perinti rūšis. Jis kiek didesnis už žvirblį, užauga iki maždaug 20 centimetrų ilgio, o suaugęs paukštis atpažįstamas iš tamsios juostos per akis ir kontrastingo plunksnų rašto.

    Mitybos pagrindą sudaro vabzdžiai, ypač vabalai, tačiau smaugliai medžioja ir kitus bestuburius, o kartais lesina uogas bei kitą augalinį maistą. Rūšis minima tarptautiniuose gamtos apsaugos dokumentuose, todėl natūralių buveinių išsaugojimas išlieka svarbus.

    Odesos regiono pakrantės ir lagūnų teritorijos pastaraisiais metais sulaukia ypatingo dėmesio ir dėl karo poveikio laukinei gamtai. Vietos ekologai yra ne kartą atkreipę dėmesį, kad triukšmas ir nuolatinis pavojus, susijęs su dronais bei raketomis, gali trikdyti paukščių maitinimąsi, migraciją ir perėjimą.

    Pasak I. Rusevo, panašūs veiksniai siejami ir su kai kurių rūšių, pavyzdžiui, rožinių flamingų, sumažėjusiu skaičiumi parke. Specialistai pabrėžia, kad jautriose buveinėse net ir trumpalaikis trikdymas gali turėti ilgalaikių pasekmių.

  • Šernai vis dažniau pasirodo Prancūzijos Rivjeros paplūdimiuose: kodėl jų daugėja ir ką daryti turistams

    Prancūzijos Rivjeros kurortuose vis dažniau fiksuojami laukinių šernų pasirodymai paplūdimiuose, stovyklavietėse ir net prie restoranų. Vietos tarnybos turistus ragina laikytis atstumo ir neprovokuoti gyvūnų, nes maisto ieškantys šernai gali elgtis nenuspėjamai.

    Pagrindinis traukos taškas dažniausiai būna maisto likučiai ir perpildyti šiukšlių konteineriai. Net keli neatsakingai palikti užkandžiai ar išmestos atliekos gali greitai išmokyti gyvūnus, kad žmonių susibūrimo vietose maisto rasti lengviau nei miške.

    Prancūzijoje šernų populiacija daug metų kelia rūpesčių tiek ūkininkams, tiek savivaldybėms, o gyvūnai vis geriau prisitaiko prie miestų ir kurortų aplinkos. Šernai yra itin plastiški, greitai mokosi, aktyviai ieško maisto ir, pripratus prie žmonių, vis dažniau pasirodo dienos metu.

    Medžiotojų organizacijų pateikiami duomenys rodo, kad sumedžiojamų šernų skaičiai per kelis dešimtmečius smarkiai išaugo, tačiau populiacija kai kur auga greičiau nei spėjama ją suvaldyti. Prie to prisideda švelnesnės žiemos, gausesni maisto šaltiniai ir žmogaus kuriama infrastruktūra, kur lengva rasti atliekų.

    Kai kurie kurortai taiko priemones, skirtas atgrasyti žmones nuo šernų šėrimo ir mažinti atliekų prieinamumą. Pavyzdžiui, dalyje Prancūzijos miestų už šernų šėrimą numatytos piniginės baudos, o savivaldybės stiprina atliekų tvarkymą, keičia konteinerius į atsparesnius laukiniams gyvūnams.

    „Šernų šėrimas yra draudžiamas, nes tai didina riziką, kad gyvūnai priartės prie žmonių ir taps agresyvesni gindami maistą“, – sako vietos pareigūnai.

    Specialistai pataria šernų nešerti, nebandyti jų filmuoti iš arti ir jokiu būdu neprovokuoti, ypač jei šalia yra jauniklių. Jei gyvūnas priartėja, reikėtų ramiai pasitraukti, neblokuoti jam kelio ir pasirūpinti, kad maistas bei atliekos neliktų lengvai pasiekiamos.

    Nors apie mirtinus atvejus šiuo metu neskelbiama, incidentų, kai šernai įsibrauna į žmonių poilsio zonas, daugėja. Prancūzijoje problema turi ir ekonominę pusę: žemės ūkiui kasmet padaroma žala vertinama maždaug 90 000 000 eurų, o kompensacijos ūkininkams tampa vis didesne našta.

  • Patalinės blakės tampa atsparios insekticidams: kodėl įprastas purškimas vis dažniau nepadeda

    Patalinės blakės vis dažniau prisitaiko prie insekticidų, kurie dar visai neseniai buvo laikomi patikimu sprendimu. Specialistai pabrėžia, kad atsparumas atsirado ne staiga, o kaupėsi dešimtmečiais, kai cheminės priemonės buvo naudojamos nuolat.

    Viena iš istorinių priežasčių siejama su intensyviu pesticidų naudojimu praėjusio amžiaus viduryje, kai kai kurios populiacijos beveik išnyko, bet dalis išgyveno. Išlikę individai perdavė palankius genetinius bruožus, todėl vėlesnės kartos tapo atsparesnės ir greičiau prisitaikančios.

    Tyrimuose, analizuojančiuose įprastinės patalinės blakės Cimex lectularius populiacijas, nustatyta, kad skirtingos kolonijos nevienodai reaguoja į tas pačias veikliąsias medžiagas. Kitaip tariant, viename būste purškimas gali sumažinti užkrėtimą, o kitame rezultatas bus menkas, nors priemonė ta pati.

    Viena svarbiausių priežasčių yra natūrali atranka: jei atsitiktinė mutacija leidžia blakei išgyventi po apdorojimo, ji turi daugiau šansų daugintis ir perduoti atsparumo požymius. Ilgainiui tokių individų dalis populiacijoje auga, o veiksmingų cheminių sprendimų arsenalas siaurėja.

    Atsparumas dažnai siejamas ne tik su nervų sistemos pokyčiais, bet ir su fizinėmis bei biocheminėmis adaptacijomis. Mokslinėje literatūroje aprašomi atvejai, kai blakės turi storesnį išorinį sluoksnį, todėl toksinėms medžiagoms sunkiau prasiskverbti į organizmą, taip pat išaugusį fermentų aktyvumą, padedantį greičiau skaidyti nuodus.

    Dėl šių priežasčių vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos jau išbandę parduotuvėse įsigytus purškalus, tačiau nepasiekę rezultato. Praktikoje tai dažnai reiškia ne tik ilgiau trunkančią kovą, bet ir didesnę riziką, kad dalis populiacijos išliks ir atsikurs.

    Ekspertai akcentuoja, kad vis svarbesni tampa metodai, nepriklausantys nuo konkretaus insekticido veiksmingumo. Vienas efektyviausių sprendimų laikomas terminis apdorojimas, kai patalpos specialia įranga įkaitinamos iki temperatūros, pavojingos blakėms ir jų kiaušinėliams.

    Lygiagrečiai vis dažniau rekomenduojamas integruotas kenkėjų kontrolės principas, kai derinamos kelios priemonės ir nuosekli stebėsena, o ne vienkartinis purškimas. Tokia taktika padeda mažinti atsparumo riziką ir didina tikimybę užkrėtimą suvaldyti ilgesniam laikui.

  • Nyderlanduose iš ežero nuosėdų supiltos Marker Wadden salos: kaip jos tapo tūkstančių paukščių namais

    Nyderlandai Markermeere įgyvendino išskirtinį gamtos atkūrimo projektą: iš ežero dugne susikaupusių nuosėdų buvo supiltas dirbtinių salų archipelagas Marker Wadden. Naujas kraštovaizdis sukurtas tam, kad pagerintų žmogaus smarkiai pakeisto ežero ekologinę būklę ir sugrąžintų prarastas buveines.

    Markermeer yra didelis gėlavandenis telkinys, susiformavęs po ilgalaikių hidrotechnikos sprendimų, kurie istorines jūrines įlankas pavertė uždarytais ežerais. Tokie pokyčiai turėjo šalutinių pasekmių: dėl drumzlių, maistmedžiagių apykaitos ir buveinių skurdėjimo ekosistemai prireikė aktyvios priežiūros bei atkūrimo priemonių.

    Salose suformuotos skirtingos, natūralioms šlapynėms būdingos aplinkos: smėlingi paplūdimiai, seklumos, dumblingos salpos, lagūnos, pelkėtos vietos ir kiek aukštesnės sausumos juostos, kuriose gali įsitvirtinti augalija. Kanalai ir sąsiauriai leidžia vandeniui cirkuliuoti, todėl buveinės kinta, o sąlygos tampa palankesnės įvairiems organizmams.

    Greitis, kuriuo naują teritoriją „atrado“ laukinė gamta, nustebino net dalį projekto stebėtojų. Pirmieji čia pradėjo rastis paukščiai, o saloms dar formuojantis pastebėta, kad jos tampa patrauklia vieta maitinimuisi, poilsiui ir perėjimui atokiau nuo atvirų Markermeer vandenų.

    Per kelerius metus paukščių įvairovė ir gausa išaugo: iki 2021 metų čia fiksuota perinti 47 rūšys, o migracijų metu buvo stebima apie 60 000 migruojančių paukščių. Tarp minimų lankytojų išsiskiria ir didieji flamingai, o svarbiu signalu laikomas ir storasnapės kragės sugrįžimas, nes ši rūšis Nyderlanduose ilgą laiką nebuvo perėjusi.

    Vis dėlto didelė dalis pokyčių vyko po vandeniu, nors labiausiai matomi tapo paukščiai. Seklios, nuo bangavimo labiau apsaugotos zonos sudarė sąlygas vandens augalams, bestuburiams ir kitiems smulkiesiems organizmams, kurie yra maisto grandinės pagrindas.

    Tyrimuose aplink salas fiksuotos įvairios žuvų rūšys ir jų mailius, o tai rodo, kad seklumos gali tapti svarbiomis jauniklių augimo vietomis. Tokios teritorijos paprastai didina visos sistemos atsparumą, nes atsiranda daugiau „tarpinių“ buveinių, kurių anksčiau ežere trūko.

    Šis projektas dažnai minimas kaip gamtos atkūrimo pavyzdys, kai inžinerija pasitelkiama ne vien infrastruktūrai, bet ir biologinei įvairovei stiprinti. Marker Wadden atvejis rodo, kad atkuriant šlapynes svarbiausia sukurti buveinių įvairovę ir leisti ekosistemai pačiai pamažu užpildyti naujai atsiradusias nišas.

  • Česterio zoologijos sode gimė itin reta babirusa: nykstančios rūšies jauniklė svėrė vos 300–500 g

    Viename Didžiosios Britanijos zoologijos sodų sulaukta išskirtinės žinios: Česterio zoologijos sode gimė babirusos jauniklė Rāna. Ši laukinių kiaulių giminaitė laikoma viena rečiausių ir sparčiai nykstančių rūšių, todėl kiekvienas gimimas nelaisvėje tampa svarbus išsaugojimo programoms.

    Zoologijos sodo prižiūrėtojai pasakoja, kad gimus jauniklė buvo itin maža, o jos svoris siekė apie 300–500 gramų. Dėl dydžio ji buvo palyginta su greipfrutu, tačiau, specialistų teigimu, toks svoris babirusoms yra įprastas, nes naujagimiai paprastai gimsta labai lengvi.

    „Tai pirmas babirusos jauniklis mūsų zoologijos sode per pastaruosius kelerius metus. Rāna gimė visai mažutė, tačiau sparčiai auga ir jaučiasi puikiai“, – sakė Česterio zoologijos sodo komandos vadovo pavaduotoja Hannah Owens.

    Pasak jos, nors nelaisvėje babirusos paprastai gerai prisitaiko, gamtoje jų padėtis tampa vis sudėtingesnė. Dėl ligų, buveinių nykimo ir žmogaus veiklos kai kurios populiacijos traukiasi greičiau, nei spėja atsikurti.

    Babirusų išlikimui ypač smogė afrikinis kiaulių maras, per pastaruosius metus išplitęs dalyje Pietryčių Azijos. Specialistai pabrėžia, kad šis virusas pavojingas tiek naminių kiaulių ūkiams, tiek laukinių šerninių šeimos atstovų populiacijoms, o izoliuotose salų ekosistemose pasekmės gali būti itin skaudžios.

    Česterio zoologijos sode atkreipiamas dėmesys, kad babirusų nėštumas yra neįprastai prognozuojamas. Įstaigoje fiksuota, jog dauguma jauniklių gimsta maždaug po 161 dienos, todėl prižiūrėtojai, pastebėję poravimosi požymius, gali gana tiksliai planuoti stebėseną ir pasiruošimą.

    Rāna yra penktasis patelės Matano jauniklis, o jos palikuonių jau yra ir kituose Europos zoologijos soduose. Kadangi babirusos paprastai susilaukia nedidelių vadų, populiacijos atsikuria lėtai, todėl kiekvienas sėkmingas jauniklis laikomas svarbia genetinės įvairovės dalimi.

    Pirmosiomis savaitėmis Rāna ir jos motina buvo stebimos per nuotolines kameras, siekiant sumažinti stresą. Zoologijos sodai tokias priemones taiko gana dažnai, nes jaunos patelės gali būti jautrios triukšmui, žmonių judėjimui ir staigiems aplinkos pokyčiams.

    Babirusos yra išskirtinės išvaizdos laukinės kiaulės, gyvenančios Indonezijos regione, dažniausiai atogrąžų miškuose ir šlapynėse. Jos gali būti greitos bėgikės, o suaugę gyvūnai dažnai atpažįstami iš neįprastų ilčių: apatinės iltys būdingos abiem lytims, o viršutinės, ryškiai išlenktos, dažniau išauga patinams.

    Šių gyvūnų mityba gana įvairi: jie lesa vaisius, augalus, o taip pat smulkius gyvūnus. Ieškodamos maisto babirusos kanopomis iškasa vabzdžių lervas ir šaknis, o kartais, norėdamos pasiekti lapus, gali atsistoti ant užpakalinių kojų.

    Gamtosaugininkai pabrėžia, kad vien zoologijos soduose gimstantys jaunikliai problemos neišsprendžia, jei tuo pat metu neapsaugomos natūralios buveinės ir nevaldoma ligų plitimo rizika. Vis dėlto tokie gimimai kaip Rānos suteikia realią galimybę išlaikyti rūšį, kol gamtoje bus įgyvendintos veiksmingos apsaugos priemonės.

  • Virš „Akademiko Vernadskio“ Antarktidoje nufotografuoti perlamutriniai debesys: kodėl jie tokie reti

    Ukrainos poliarininkai, dirbantys Antarktidoje esančioje „Akademiko Vernadskio“ tyrimų stotyje, užfiksavo retą atmosferos reiškinį – perlamutrinius, dar vadinamus poliariniais stratosferiniais, debesis. Nuotraukose jie matyti naktiniame danguje šalia Mėnulio, o pats reiškinys stoties apylinkėse pasitaiko nedažnai.

    Perlamutriniai debesys formuojasi stratosferoje, maždaug 15–30 kilometrų aukštyje, kai oras būna itin šaltas. Tokiose sąlygose drėgmė virsta smulkiais, gana vienodo dydžio ledo kristalais, o būtent jie ir sukuria būdingą švytėjimą.

    Kai šviesa praeina pro ledo kristalus, ji išskaidoma į skirtingas spalvas ir danguje pasirodo vaivorykštę primenantys perėjimai. Šis optinis reiškinys vadinamas irizacija, o dėl jos debesys atrodo tarsi perlamutriniai ir „spalvoti“.

    Dažniausiai perlamutriniai debesys pastebimi prieblandoje, saulėtekio ar saulėlydžio metu, kai žemesni atmosferos sluoksniai jau patamsėję, o stratosfera dar apšviesta. Vis dėlto poliarininkai paaiškina, kad panašus kontrastas gali susidaryti ir naktį, jei šviesos šaltinis yra Mėnulis.

    „Naktį dangus ir taip tamsus, nes Mėnulio šviesa yra palyginti silpna. Todėl jai nereikia „pasislėpti“ už horizonto, kad atsirastų kontrastas, o perlamutriniai debesys tampa matomi šalia šviesulio“, – teigiama Ukrainos Nacionalinio antarktinio mokslo centro pranešime.

    Stoties darbuotojai pabrėžia, kad tokios akimirkos pasitaiko retai ir dėl vietos meteorologijos. Virš stoties dangus didžiąją laiko dalį būna apniukęs troposferiniais debesimis, o krituliai čia fiksuojami apie 300 dienų per metus, todėl tinkamų sąlygų išvysti reiškinį susidaro ne dažnai.

    „Akademiko Vernadskio“ stotis įsikūrusi Galindezo saloje, prie Antarkties pusiasalio, kur orų kaita greita, o debesuotumas dažnas. Dėl to kiekvienas giedresnis vakaras, ypač kai sutampa su retais optiniais reiškiniais, tampa reikšmingu stebėjimu tiek mokslininkams, tiek visuomenei.

  • „Uber“ plečia robotaksi planus Europoje: su „Pony.ai“ žada 2 000 savavaldžių taksi keturiuose miestuose

    „Uber“ plečia robotaksi planus Europoje: su „Pony.ai“ žada 2 000 savavaldžių taksi keturiuose miestuose

    „Uber“ stiprina robotaksi plėtrą Europoje ir plečia partnerystę su Kinijos autonominio vairavimo bendrove „Pony.ai“. Įmonės skelbia planuojančios į „Uber“ platformą integruoti daugiau nei 2 000 „Pony.ai“ savavaldžių taksi, kurie turėtų atsirasti keturiuose Europos miestuose.

    Šis žingsnis rodo, kad autonominių transporto priemonių komercializacija Europoje spartėja, o konkurencija tarp technologijų ir mobilumo bendrovių aštrėja. „Uber“ tikslas akivaizdus: užimti pozicijas dar prieš tai, kai robotaksi paslaugos taps kasdienybe didžiuosiuose miestuose.

    Partnerystės pradžia siekia 2025 metų gegužę, kai „Uber“ ir „Pony.ai“ pirmą kartą pranešė apie ketinimus perkelti robotaksi paslaugas į tarptautines rinkas. Vėliau bendrovės bendradarbiavo su Kroatijos mobilumo įmone Verne, pristatydamos komercinių robotaksi startą Zagrebe.

    Kol kas nei „Uber“, nei „Pony.ai“ neįvardija, kuriuose konkrečiai Europos miestuose bus diegiami naujieji automobiliai ir koks tikslus grafikas. Toks informacijos ribojimas rinkoje dažnai siejamas su derinimais su savivaldybėmis, vietos partneriais ir reguliuotojais, nes kiekvienas miestas turi skirtingus reikalavimus bandymams ir komerciniam veikimui.

    Kas yra „Pony.ai“ ir kuo ji stipri?

    „Pony.ai“ kuria autonominio vairavimo sistemas ir eksploatuoja savavaldžius taksi bei sunkvežimių sprendimus Kinijoje, įskaitant Pekiną, Šanchajų ir Šendženą. Tokia patirtis svarbi „Uber“, nes leidžia greičiau perkelti techninius ir operacinius sprendimus į naujas rinkas.

    Vis dėlto Europa išlieka sudėtingesnė dėl skirtingų kelių infrastruktūros scenarijų, griežtesnių saugos ir atsakomybės taisyklių bei didelio visuomenės jautrumo eismo saugai. Dėl to robotaksi plėtra dažniausiai vyksta etapais: nuo ribotų pilotų iki palaipsnio paslaugos išplėtimo.

    Europos robotaksi lenktynės įsibėgėja

    Autonominio vairavimo varžybos Europoje intensyvėja ne tik tarp JAV ir Kinijos įmonių, bet ir tarp tradicinių automobilių gamintojų. Rinkoje aptarinėjama, kad „Waymo“ kuria teisinį ir organizacinį pagrindą veiklai keliose Europos šalyse, siekdama pasirengti ateities plėtrai.

    Tuo pat metu „Uber“ yra paskelbusi ir apie planus kartu su „WeRide“ šiemet pradėti robotaksi pilotą Madride, o „Lyft“ taip pat yra viešai minėjusi siekį robotaksi paslaugas atvežti į Europą kitais metais. Kinijos „Baidu“ nurodė, kad jos autonominio vairavimo padalinys atliko bandomuosius važiavimus Šveicarijoje, o tokie gamintojai kaip BMW ir „Volkswagen“ jau kurį laiką investuoja į autonominio vairavimo technologijas.

    „Šis išplėstas susitarimas žymi svarbų naują partnerystės etapą tarp „Pony.ai“ ir „Uber“. Jis atspindi mūsų bendrą įsipareigojimą saugias ir patikimas robotaksi paslaugas atnešti į daugiau Europos miestų“, – sakė „Pony.ai“ įkūrėjas ir vadovas Jamesas Pengas.

    Pasak jo, derindamos „Pony.ai“ autonominio vairavimo technologiją ir operacinę patirtį su „Uber“ pasauline mobilumo platforma bei rinkos pasiekiamumu, bendrovės siekia sukurti ilgalaikę, didelio masto komercinę veiklą Europoje ir už jos ribų.

  • „Lovable“ pritraukė 370 mln. eurų, „Duolingo“ įsigijo „Animade“: svarbiausi Europos sandoriai

    „Lovable“ pritraukė 370 mln. eurų, „Duolingo“ įsigijo „Animade“: svarbiausi Europos sandoriai

    Didžiausi savaitės finansavimo raundai

    Per savaitę Europoje užfiksuota daugiau nei 35 technologijų sektoriaus finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 763 mln. eurų. Kartu registruota daugiau nei 10 įmonių pasitraukimų, susijungimų ir įsigijimų bei su jais susijusių rinkos pranešimų.

    Daugiausia dėmesio sulaukė Švedijos bendrovė „Lovable“, kuri pritraukė apie 370 mln. eurų naujo kapitalo. Toks raundas dažniausiai signalizuoja ne tik investuotojų pasitikėjimą, bet ir aiškų tikslą spartinti produktų plėtrą, plėsti komandą bei agresyviau eiti į tarptautines rinkas.

    Solidžiu sandoriu išsiskyrė ir Jungtinės Karalystės „Cambridge Aerospace“, kuri pritraukė apie 278 mln. eurų. Aviacijos ir gynybos grandinėje tokios apimties investicijos paprastai siejamos su gamybos pajėgumų didinimu ir ilgo ciklo užsakymų finansavimu.

    Tarp ryškesnių pranešimų – ir skraidančių taksi gamintojo „Vertical Aerospaces“ pritrauktas finansavimas, siekiantis apie 86 mln. eurų. Šioje nišoje investuotojai vertina ne vien technologiją, bet ir sertifikavimo progresą bei partnerystes su infrastruktūros ir paslaugų teikėjais.

    Įsigijimai ir susijungimai

    Savaitės įsigijimų naujienose išsiskyrė „Duolingo“, įsigijusi Jungtinės Karalystės animacijos studiją „Animade“. Tokie sandoriai dažnai vertinami kaip bandymas sustiprinti turinio kūrimo kompetencijas ir paspartinti kūrybinių sprendimų gamybą, ypač kai produktas remiasi įsitraukimu ir nuosekliu vartojimu.

    Kitu reikšmingu sandoriu tapo Danijos „Again“ sprendimas įsigyti „Geno“, siekiant sujungti DI paremtą atradimų procesą su pramonine biogamyba. Pastaraisiais metais tokios integracijos tampa vis dažnesnės, nes įmonės ieško būdų trumpinti tyrimų ciklus ir mažinti eksperimentų kaštus.

    Įsigijimų sąraše taip pat minimos telekomunikacijų ir infrastruktūros paslaugų krypties transakcijos bei vartotojų prekių segmentas, rodantys, kad rinka juda ne vien programinės įrangos, bet ir tradiciškesnių, kapitalui imlių sektorių konsolidacijos link.

    Investuotojų kryptys ir kitos naujienos

    Investuotojų pusėje dėmesį patraukė fondų telkimas: ankstyvos stadijos kapitalo paklausa išlieka aukšta, o dideli fondai ieško būdų išlaikyti tempą, nepaisant griežtesnių vertinimų ir ilgesnių derybų dėl sąlygų. Tai reiškia, kad stipriausi projektai vis dar gali tikėtis pinigų, tačiau atranka tampa selektyvesnė.

    Kartais rinkos pulsą geriausiai parodo ne tik finansavimai, bet ir reguliaciniai sprendimai: tarp svarbesnių pranešimų išsiskyrė „Revolut“ gauta bankinė licencija Prancūzijoje. Tokie žingsniai dažnai atveria kelią platesniam produktų krepšeliui, didesniam klientų pasitikėjimui ir lengvesniam plėtros finansavimui.

    Savaitės apžvalga rodo aiškią kryptį: dideli raundai ir aktyvūs įsigijimai grįžta ten, kur įmonės gali pagrįsti augimą pajamomis, technologiniu pranašumu ar strateginėmis partnerystėmis. Tuo pat metu DI išlieka bendra jungtis, kuri vis dažniau naudojama ne kaip rinkodaros etiketė, o kaip produktyvumo ir kaštų mažinimo instrumentas.

  • Po 4 000 eurų apgavystės gimė „Guardião“: DI telefone blokuoja sukčius dar prieš skambutį

    Po 4 000 eurų apgavystės gimė „Guardião“: DI telefone blokuoja sukčius dar prieš skambutį

    Portugalės Ritos Barbosa šeimą palietusi apgavystė virto verslo idėja, kuri šiandien siekia keisti telefoninių sukčiavimų prevenciją. Jos močiutė, patikėjusi skambintojų pasakojimu apie nesaugų geriamąjį vandenį, įsigijo keturis vandens filtrus po maždaug 1 000 eurų, nors jų reali vertė buvo apie 20 eurų.

    Pasak Barbosa, didžiausias smūgis buvo ne vien piniginis nuostolis, o tai, kaip apgavystė paveikė močiutės savarankiškumą. Po įvykio ji pradėjo vengti telefono skambučių ir jautėsi nesaugi naudodamasi technologijomis.

    „Po to ji iš esmės nusprendė: nebenoriu technologijų, aš negaliu to daryti viena. Ji tiesiog nustojo kelti ragelį“, – sakė Rita Barbosa.

    Ieškodama sprendimo, Barbosa sukūrė prototipą hakatone Vokietijoje, kur laimėjo pirmąją vietą, o projektas išaugo į startuolį „Guardian Labs“ su produktu „Guardião“. Bendrovė bendradarbiauja su Portugalijos Viešojo saugumo policija, inžinerijos universitetais ir inovacijų ekosistemos partneriais, o sprendimą viešai palaikė ir šalies prezidentas.

    „Guardião“ esmė paprasta: tai DI sluoksnis tarp gaunamo skambučio ar žinutės ir vartotojo, kuris įvertina riziką ir, įtaręs sukčiavimą, sustabdo kontaktą dar vartotojui jo nepamačius. Kompanija pabrėžia, kad modeliai veikia telefone, todėl skambučių ar žinučių turinys nebūtinai turi būti siunčiamas į nuotolinius serverius.

    Kaip sustabdomas sukčius

    Trumpųjų žinučių atveju sistema įvertina tekstą dar prieš pranešimo rodymą: ieško sukčiavimo požymių, tokių kaip suklastoti siuntėjo identifikatoriai, apgaulingos nuorodos, spaudimas skubėti ar bandymai išgauti prisijungimo ir banko duomenis. Skambučių atveju „Guardian Labs“ teigia radusi būdą dalį patikrinimų atlikti dar iki skambučio signalo.

    Jei rizika didelė, skambutis gali visai nepradėti skambėti, o žinutė gali būti sulaikyta ir pateikta kaip perspėjimas. Vartotojui paliekama galimybė peržiūrėti sulaikytų kontaktų istoriją ir matyti, kodėl sistema priskyrė tam tikrą rizikos lygį.

    „Tai proaktyvu, nes tampa pirmąja gynybos linija. Nereikia savęs saugoti rankiniu būdu“, – aiškino Rita Barbosa.

    Vienas jautriausių klausimų tokiose sistemose yra privatumas. „Guardian Labs“ pozicionuoja „Guardião“ kaip sprendimą, kuriame DI modeliai gali veikti lokaliai, o tai mažina poreikį dalintis turiniu su trečiosiomis šalimis ir sumažina duomenų nutekėjimo rizikas.

    Startuolio teigimu, modelių tikslumui gerinti pasitelkiami ir teisėsaugos turimi pranešimų apie sukčiavimus duomenys bei pačios programėlės pranešimų sistema. Tokia praktika atitinka bendrą tendenciją kibernetinio saugumo rinkoje, kai grėsmių aptikimas stiprinamas realiais incidentų pavyzdžiais ir nuolatine mokymosi kilpa.

    Kodėl apgavystės skiriasi pagal šalį

    Barbosa pabrėžia, kad sukčiavimo scenarijai dažnai yra lokalūs, todėl vieno universalaus modelio nepakanka. Pavyzdžiui, Portugalijoje itin paplitęs „Labas, mama, labas, tėti, praradau telefoną“ sukčiavimas, kai apsimetama vaiku ir skubiai prašoma pervesti pinigus į naują sąskaitą.

    Taip pat minimi melagingi pranešimai, imituojantys nacionalinės sveikatos sistemos žinutes apie tariamai neapmokėtas sumas. Tokiose kampanijose dažnai kartojami konkretūs skaičiai ir pažįstama institucijų stilistika, todėl dalis žmonių suklūsta per vėlai.

    „Vien per šią schemą, mano vertinimu, pernai į tas sąskaitas galėjo nukeliauti apie 2 000 000–3 000 000 eurų“, – sakė Rita Barbosa.

    Įmonė teigia, kad kelių rinkų duomenų derinimas leistų greičiau pastebėti tarptautines kampanijas ir prisitaikyti, kai sukčiai keičia taktiką. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų realybę: nusikaltėliai greitai perkelia veikiančius scenarijus tarp šalių, adaptuodami kalbą, institucijų pavadinimus ir mokėjimo nuorodas.

    Ką daryti, jei DI suklysta?

    Viena didžiausių rizikų yra klaidingi teigiami atvejai, kai sustabdomas teisėtas skambutis ar žinutė. Barbosa teigia, kad šiame etape svarbiau sumažinti klaidingų neigiamų atvejų skaičių, kai sukčiavimas praleidžiamas, o žala patiriama realiai.

    Pasak jos, klaidingus sustabdymus tikimasi mažinti nuolat mokant modelius ir suteikiant vartotojui aiškią peržiūros galimybę programėlėje. Tokia logika artima el. pašto šlamšto filtrams: geriau sulaikyti įtartiną turinį su galimybe jį atstatyti, nei leisti pavojingai žinutei pasiekti žmogų.

    „Jei sistema yra 99 proc. tiksli ir yra 1 proc. klaidų, tai nėra blogiausia, nes viską galima peržiūrėti programėlėje. Žymiai blogiau, kai žmogus patiki sukčiumi“, – sakė Rita Barbosa.

    „Guardian Labs“ taip pat kuria platesnę žvalgybos platformą bankams, telekomunikacijų operatoriams ir institucijoms. Tikslas yra ne tik apsaugoti pavienį vartotoją, bet ir anksčiau aptikti aktyvias kampanijas, identifikuoti pinigų mulų sąskaitas bei padėti stabdyti lėšų judėjimą dar prieš nukentėjusiesiems atliekant pavedimus.

    Bendrovė nurodo, kad planuoja pajamas generuoti per B2B partnerystes su bankais, draudikais ir telekomunikacijų įmonėmis, o sprendimą gyventojams siekia išlaikyti nemokamą per partnerystes su viešuoju sektoriumi. Startuolis taip pat svarsto galimybę ateityje tokį apsaugos sluoksnį integruoti į populiarias bendravimo platformas, nes sukčiavimo grandinės dažnai prasideda žinutėmis ir vėliau persikelia į kitus kanalus.