CP v2

Category: Technologijos

  • „Google“ atskleidė svarbią datą: rugpjūtį laukia „Pixel 11“ ir dar keli netikėti pristatymai

    „Google“ atskleidė svarbią datą: rugpjūtį laukia „Pixel 11“ ir dar keli netikėti pristatymai

    „Google“ išsiuntė žiniasklaidai kvietimus į specialų renginį Made by Google, kuris vyks rugpjūčio 12 dieną Niujorke. Tikimasi, kad būtent čia bus paskelbta „Pixel 11“ serijos išmaniųjų telefonų premjeros data ir pristatyti kiti nauji įrenginiai.

    Renginys prasidės 18.00 valandą vietos laiku, tad Lietuvoje tai būtų vidurnaktis. Kvietimo vizualuose matyti du išmanieji telefonai, o jų siluetai leidžia įžvelgti „Pixel“ linijai būdingą kamerų modulio iškilimą.

    Neoficialiai prognozuojama, kad „Google“ gali parodyti net keturis „Pixel 11“ šeimos modelius: „Pixel 11“, „Pixel 11 Pro“, „Pixel 11 Pro XL“ ir sulenkiamą „Pixel 11 Pro Fold“. Pastaraisiais metais gamintojai stipriai plečia modelių skaičių, nes taip lengviau pasiūlyti skirtingas kainas, ekranų dydžius ir kameras.

    Kartu laukiama ir „Google Pixel Watch 5“ išmaniųjų laikrodžių, kurie, kaip spėjama, bus siūlomi dviejų dydžių. Laikrodžių segmente gamintojai vis dažniau akcentuoja ne tik sveikatos stebėseną, bet ir geresnį baterijos veikimą bei glaudesnę integraciją su telefonų ekosistema.

    Kol kas „Google“ nepatvirtino, ar renginyje bus ir daugiau naujienų, tačiau rinkoje netrūksta spėlionių. Tarp dažniausiai minimų krypčių yra platesnė informacija apie „Googlebook“ projektą ir įrenginius, pritaikytus darbui su DI, taip pat galimi „Nest“ linijos atnaujinimai.

    Dar viena tema, kuri nuolat iškyla prieš „Pixel“ pristatymus, yra belaidės ausinės „Pixel Buds“. Vis dėlto šiuo metu nėra patikimų ženklų, kad naujas modelis tikrai pasirodys, todėl daugiau aiškumo gali atsirasti tik artėjant renginio dienai.

  • Retro traukinys Wakacyjny stražakas jau savaitgalį: kelionę temps vienintelis veikiantis garvežys

    Retro traukinys Wakacyjny stražakas jau savaitgalį: kelionę temps vienintelis veikiantis garvežys

    Lenkijoje, Volštyno garvežių depas šį savaitgalį į bėgius išleidžia retro traukinį „Wakacyjny Strażak“. Istorinį sąstatą temps garvežys Pt47, laikomas vienu ryškiausių pokario Lenkijos geležinkelių technikos simbolių.

    Reisas numatytas liepos 12 dieną, sekmadienį, maršrutu Volštynas–Rakonievicės–Volštynas. Išvykimas planuojamas 12.00 valandą, kelionė į vieną pusę truks kiek ilgiau nei 20 minučių, o atgal traukinys pajudės 15.18 valandą.

    Rakonievicėse suplanuota beveik trijų valandų stotelė, kuri yra programos dalis. Keleiviai galės aplankyti Didžiosios Lenkijos gaisrininkystės muziejų, kuriame pristatoma istorinė ugniagesių technika ir skirtingų laikotarpių įranga.

    Bilietai platinami internetu, o kaina suaugusiajam siekia apie 9 eurus, lengvatinis bilietas kainuoja apie 7 eurus. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad į kainą paprastai įtraukiamas ir paslaugos mokestis, todėl galutinė suma gali nežymiai skirtis priklausomai nuo platinimo sąlygų.

    Traukinį temps didysis garvežys Pt47, gamintas 1948–1951 metais Lenkijos valstybinėms geležinkelio linijoms ir sukurtas remiantis prieškariniu Pt31 modeliu, tačiau su reikšmingais konstrukciniais pakeitimais. Iš viso pagaminta 180 šio tipo garvežių, dalis jų surinkta ir Poznanėje.

    Pt47 yra apie 100 tonų masės garvežys, kurio konstrukcinis greitis siekė 110 kilometrų per valandą, o vardinė galia buvo 1 200 kilovatų. Iki šių dienų, kaip nurodo Volštyno depas, išliko tik vienas veikiantis šio tipo garvežys Pt47-65, todėl kiekvienas jo pasirodymas laikomas išskirtiniu įvykiu geležinkelių entuziastams.

    Pastaraisiais metais tokie teminiai retro reisai Europoje sulaukia vis didesnio dėmesio, nes jungia trumpą kelionę, gyvą technikos paveldą ir turizmą. Volštynas išsiskiria tuo, kad garvežiai čia nėra vien muziejiniai eksponatai, o realiai naudojami specialiuose maršrutuose, todėl renginiai dažnai pritraukia svečių ir iš užsienio.

  • Lenkai jungiantis į NATO oro flotilę – ką tai reikštų saugumui ir kiek kainuotų?

    Lenkai jungiantis į NATO oro flotilę – ką tai reikštų saugumui ir kiek kainuotų?

    Bendra NATO idėja

    NATO šalyse bręsta iniciatyva bendrai įsigyti ir eksploatuoti strateginio transporto lėktuvų flotilę, kurią kurtų Belgija, Kroatija, Prancūzija, Ispanija, Turkija, Jungtinė Karalystė ir Lenkija. Pagrindinis tikslas – mažinti Europos valstybių spragas strateginio oro transporto srityje ir greičiau reaguoti į krizes.

    Tokie projektai paprastai kuriami tam, kad brangi technika ir infrastruktūra būtų finansuojama dalijantis sąnaudomis. Vietoj to, kad kiekviena šalis viena pati pirktų lėktuvus, valstybės įsigyja naudojimo teisę ir dalį pajėgumų, kai jų realiai prireikia.

    Ką duotų A400M

    Dažniausiai minima platforma – „Airbus“ A400M Atlas, vienas sunkiausių šiuo metu gaminamų karinių transporto lėktuvų Europoje. Gamintojo ir NATO naudojimo praktika rodo, kad tai universalus orlaivis, pritaikytas tiek kariuomenės perdislokavimui, tiek didelių krovinių gabenimui ilgesniais atstumais.

    A400M gali gabenti iki 37 tonų krovinį ir, priklausomai nuo užduoties profilio, įveikti didelius nuotolius vienu užpylimu. Svarbus privalumas – galimybė leistis ne tik paruoštuose aerodromuose, bet ir ant prastesnės dangos, kas karo ar humanitarinių operacijų metu suteikia daugiau lankstumo.

    Šie lėktuvai taip pat gali būti pritaikyti degalų papildymui ore, tačiau tai nėra identiška specializuotiems tankeriams. Dalis orlaivių tipų, įskaitant kai kuriuos JAV gamybos naikintuvus, gali reikalauti papildomų techninių sprendimų, kad degalų papildymas būtų suderinamas su konkrečiomis sistemomis.

    Kaip veikia panašūs modeliai

    NATO jau turi bendros eksploatacijos pavyzdį – Strategic Airlift Capability programą, pagal kurią keliolika šalių, įskaitant Lenkiją, naudojasi trimis C-17 Globemaster III lėktuvais. Jie bazuojami NATO bazėje Pápa Vengrijoje ir skirti itin sunkiems, strateginiams pervežimams.

    Kita svarbi analogija – Multinational Multi-Role Tanker Transport Fleet programa, kurioje šalys ne „nusiperka“ konkretų lėktuvą, o finansuoja projektą ir įgyja tam tikrą metinių skrydžio valandų krepšelį. Šiuo modeliu eksploatuojami „Airbus“ A330 MRTT, o programą administruoja NATO paramos ir įsigijimų agentūra NSPA.

    Tokia schema reiškia, kad valstybės planuoja pajėgumus pagal realų poreikį, bet kartu turi taikytis prie bendro grafiko ir riboto valandų skaičiaus. Jei poreikis didėja, dažnai atsiranda spaudimas plėsti flotilę ir įsigyti papildomų orlaivių.

    Ką tai reikštų Lenkijai

    Lenkijai, kaip rytinio NATO sparno valstybei, strateginis oro transportas yra ypač aktualus dėl karių, technikos ir atsargų perdislokavimo tempo. Praktikoje tokie pajėgumai svarbūs ne tik karinėms užduotims, bet ir medicininei evakuacijai bei piliečių išgabenimui iš pavojingų regionų.

    Vis dėlto dalyvavimas bendroje flotilėje kelia klausimą, kiek šalis nori remtis nuomojamu pajėgumu, o kiek – turėti savą, pilnai nacionalinę kontrolę užtikrinantį sprendimą. Galutinis pasirinkimas paprastai priklauso nuo biudžeto, grėsmių vertinimo ir to, ar prioritetas teikiamas greitam pajėgumų gavimui, ar ilgalaikei savarankiškai plėtrai.

    Kol kas viešai neskelbiama, kiek lėktuvų sudarytų nauja flotilė, kada prasidėtų jos formavimas ir kokia būtų konkreti kaštų dalijimosi formulė. Tačiau ankstesni NATO projektai rodo, kad esminė derybų dalis – ne tik įsigijimo kaina, bet ir ilgalaikės eksploatacijos, įgulų rengimo, remonto bei infrastruktūros finansavimas.

  • Trumpas vėl atveria duris Turkijai į F-35: sandorį gali lemti S-400 ir Kongreso pasipriešinimas

    Trumpas vėl atveria duris Turkijai į F-35: sandorį gali lemti S-400 ir Kongreso pasipriešinimas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas po susitikimo su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu leido suprasti, kad svarstytų grąžinti Ankarą į naikintuvų F-35 programą ir atnaujinti šių orlaivių pardavimą Turkijos oro pajėgoms. Tokia kryptis reikštų reikšmingą posūkį po kelerius metus trukusio konflikto, susijusio su Turkijos įsigytais rusiškais S-400 oro gynybos kompleksais.

    F-35 klausimas Turkijai tapo itin jautrus dar 2019 metais, kai JAV sustabdė Turkijos dalyvavą programoje ir nutraukė kelią įsigyti naikintuvus. Pagrindinis argumentas buvo rizika, kad S-400 eksploatavimas šalia F-35 gali sudaryti sąlygas Rusijai surinkti duomenis apie pažangias naikintuvo charakteristikas ir aptikimo profilius.

    Turkija prie F-35 projekto buvo prisijungusi dar 2007 metais, investavo į programą ir dalyvavo kai kurių komponentų gamybos grandinėje. Ankara viešai buvo deklaravusi planus įsigyti iki 100 F-35, tačiau po sprendimo dėl S-400 JAV ne tik sustabdė lėktuvų perdavimą, bet ir nutraukė Turkijos pilotų bei technikų mokymus.

    Pastaraisiais metais Vašingtonas ir Ankara ieškojo kompromiso formulių, tačiau jos nuolat atsiremdavo į S-400 klausimą. JAV pusėje kartkartėmis buvo keliamos idėjos, kad sprendimas galėtų būti rastas tik atsisakant S-400 arba perduodant sistemas trečiajai šaliai, o Turkija savo ruožtu yra kalbėjusi apie galimybę laikyti S-400 nenaudojamus.

    Temai sugrįžus į politinę darbotvarkę, JAV gynybos institucijos pradėjo vertinti, ar įmanoma sukurti teisinį ir saugumo mechanizmą, leidžiantį parduoti F-35 šaliai, kuri turi rusišką strateginę oro gynybą. Tačiau net ir palankios Baltųjų rūmų pozicijos atveju sandorį gali stabdyti Kongresas, kuriame pasipriešinimas tokiai idėjai išlieka stiprus.

    Vidaus politinę riziką didina ir regioninis aspektas: dalis JAV sąjungininkų skeptiškai vertina galimą Turkijos sugrįžimą prie F-35, nes tai gali pakeisti karinės galios balansą Artimuosiuose Rytuose ir Rytų Viduržemio regione. Kritikai taip pat akcentuoja, kad problema neišnyksta vien nuo politinių pažadų, jei S-400 infrastruktūra lieka Turkijos dispozicijoje.

    Tuo pat metu Turkija aktyviai vysto savo 5-osios kartos naikintuvo projektą TAI Kaan, kurio prototipas pirmą kartą pakilo 2024 metų vasarį. Ankara siekia greitesnio pajėgumų šuolio, tačiau programa susiduria su technologiniais iššūkiais, įskaitant variklių ir sudėtingų avionikos sprendimų priklausomybę nuo užsienio tiekimo.

    Ši situacija kuria dvigubą motyvaciją: F-35 Turkijai būtų greitesnis kelias užpildyti pajėgumų spragas, o JAV tai galėtų būti priemonė stiprinti NATO pietinį flangą, jei būtų išspręstos su S-400 susijusios rizikos. Vis dėlto realus sprendimas, kaip rodo ankstesnė patirtis, priklausys nuo konkrečių įsipareigojimų, techninių apribojimų ir politinės valios Vašingtone.

  • Patriot įviliojo į spąstus: Ukrainos F-16 numušė vieną brangiausių Rusijos Su-35 naikintuvų

    Patriot įviliojo į spąstus: Ukrainos F-16 numušė vieną brangiausių Rusijos Su-35 naikintuvų

    Patvirtintas Su-35 praradimas

    Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė numušusios Rusijos daugiafunkcį naikintuvą Su-35 rytinėje fronto dalyje. Žinutėje socialiniame tinkle X nurodyta, kad incidentas įvyko 2026 metų liepos 8 dieną.

    Rusijos karo tematikos kanalai taip pat pripažino lėktuvo praradimą ir skelbė, kad pilotas spėjo katapultuotis. Nepriklausomo patvirtinimo dėl konkrečios numušimo schemos kol kas nėra, tačiau pats netekties faktas plačiai aptariamas abiejose pusėse.

    Kas žinoma apie operaciją

    Ukrainos pranešime neįvardyta, kokia ginkluote Su-35 buvo numuštas. Rusijos šaltiniuose ir OSINT bendruomenėje skleidžiama versija, kad tai galėjo būti sudėtingesnės pasalos dalis, kurioje dalyvavo keli F-16 ir oro gynybos sistema Patriot.

    Pagal šią neoficialią versiją vienas F-16 imitavo ataką, o kiti dengė ir mėgino išprovokuoti Su-35 priartėti. Teigiama, kad Rusijos naikintuvas, bandydamas perimti taikinį, galėjo patekti į Patriot stebėjimo zoną, o vėliau būti atakuotas iš oro paleista raketa.

    Šiuos teiginius būtina vertinti atsargiai: Ukraina kol kas nepateikė detalių, o nepriklausomi stebėtojai, vertinantys kovinių veiksmų įrašus ir nuolaužų geolokaciją, dar nėra paskelbę galutinės išvados. Patvirtinta tik tai, kad Su-35 prarastas, o pilotas, kaip skelbiama, išgyveno.

    Kodėl Su-35 netektis svarbi

    Su-35S laikomas vienu moderniausių Rusijos naikintuvų, naudojamu oro dominavimo ir perėmimo užduotims. Jis aprūpintas Irbis-E radiolokatoriumi ir traukos vektoriaus varikliais, o toks derinys suteikia pranašumų manevringumo ir aptikimo nuotolio srityse.

    Atvirose ataskaitose dažnai minima, kad vieno Su-35 vertė siekia apie 80 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 74 mln. eurų. Tokios technikos praradimas yra ne tik finansinis smūgis, bet ir papildomas iššūkis Rusijos aviacijai, kuri karo metu patiria nuostolių ir susiduria su gamybos bei remonto apribojimais.

    Šis atvejis taip pat parodo, kokią reikšmę mūšio lauke įgauna integruotas Vakarų sistemų naudojimas, kai oro gynyba, žvalgyba ir naikintuvai veikia vienoje schemoje. Net jei detali pasalos istorija nepasitvirtintų, pati Su-35 netektis išlieka svarbi žinia apie intensyvėjančią kovą ore.

  • Ukrainiečiai smogė Rusijos šešėliniam laivynui: per 72 valandas taikyta į 21 laivą

    Ukrainiečiai smogė Rusijos šešėliniam laivynui: per 72 valandas taikyta į 21 laivą

    SBU: smūgis tanklaiviui prie Jaltos

    Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad liepos 8 dieną ryte Ukrainos jūrinis dronas Sea Baby smogė Rusijos tanklaiviui „Blue“ netoli okupuotos Jaltos Juodojoje jūroje. Pasak SBU, smūgis kliudė laivo laivagalį ir padarė reikšmingų pažeidimų.

    SBU nurodė, kad „Blue“ yra Suezmax klasės tanklaivis, skirtas gabenti didelius naftos ir naftos produktų kiekius. Tokie laivai laikomi itin svarbiais Rusijos eksporto grandinei, nes gali plukdyti dideles krovinių partijas ilgais maršrutais.

    Kas yra šešėlinis laivynas?

    SBU teigimu, „Blue“ siejamas su vadinamuoju Rusijos šešėliniu laivynu, kuris naudojamas naftai gabenti apeinant tarptautinius apribojimus. Tarnyba pažymėjo, kad laivas yra įtrauktas į sankcijų sąrašus, taikomus Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos ir Ukrainos.

    Ukraina tokius taikinius sieja su karo finansavimu: pajamos iš naftos eksporto, Kyjivo vertinimu, sudaro reikšmingą Rusijos biudžeto dalį ir palaiko karines išlaidas. Dėl to smūgiai tanklaiviams ir logistikai Ukrainos retorikoje įvardijami kaip bandymas mažinti Rusijos finansines galimybes tęsti agresiją.

    Vaizdo įrašai ir bandymas perimti droną

    Socialiniuose tinkluose greitai išplito vaizdo įrašai, kuriuose, kaip teigiama, matomas jūrinio drono priartėjimas ir smūgio momentas. SBU nurodė, kad Rusijos pusė bandė sustabdyti Sea Baby, tačiau nesėkmingai.

    Pasak Ukrainos pranešimų, perėmimo veiksmuose galėjo dalyvauti ir Rusijos karinė aviacija, įskaitant naikintuvą Su-30SM, kuris bandė atakuoti droną. Rusijos institucijos šių teiginių detaliai nepatvirtino, o nepriklausomas epizodo įrašų autentiškumo įvertinimas viešai nėra pateiktas.

    Teigiama apie platesnę operaciją

    SBU smūgį „Blue“ pristatė kaip platesnės kampanijos prieš šešėlinį laivyną dalį. Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Browdi, žinomas šaukiniu Madziar, viešai teigė, kad per 72 valandas atakuotas 21 laivas, o per vieną naktį taikyta į devynis tanklaivius Azovo jūroje.

    Ukrainos prezidento aplinkoje tokia taktika siejama su vadinamomis kinetinėmis sankcijomis, kai sankcijų režimas papildomas fiziniu poveikiu infrastruktūrai ir logistikai. Kol kas nėra patikimų viešų duomenų apie galimą taršą, įgulų būklę ar galutinį „Blue“ pažeidimų mastą.

    Naftos infrastruktūra tampa karinės kampanijos dalimi

    Ukrainos pusė taip pat pranešė apie smūgius Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai, įskaitant objektus, kurių veikla svarbi vidaus rinkai ir eksportui. Tokie veiksmai pastaraisiais mėnesiais tapo viena ryškiausių karo tendencijų, kai taikiniais pasirenkami kuro tiekimo ir perdirbimo grandinės mazgai.

    Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad tanklaivių logistika ir draudimo, registracijos bei nuosavybės schemos yra jautri šešėlinio laivyno vieta. Griežtėjant kontrolei ir plečiantis sankcijų sąrašams, rizika šiems laivams auga, o tai gali didinti gabenimo kaštus ir mažinti eksportuotojų maržas.

  • Halloween: The Game atskleidė naują žemėlapį – užsisakę iš anksto gausite išskirtinių priedų

    Halloween: The Game atskleidė naują žemėlapį – užsisakę iš anksto gausite išskirtinių priedų

    Horror žaidimas Halloween: The Game pristatė naują žemėlapį Orange Grove Estates, kuris papildys veiksmą fikciniame Haddonfield mieste. Kartu paskelbta, kad bendradarbiaujant su „Nighthawk Interactive“ jau startavo išankstiniai užsakymai.

    Standartinė žaidimo versija „PlayStation 5“ arba „Xbox Series X“ platformoms kainuos apie 37 eurus. Pirkėjams žadamas žaidimo diskas, išskirtinis plakatas ir ankstyva prieiga prie personažo išvaizdos Michael Myers Clown bei dviejų kosmetinių elementų civiliams.

    Brangesnė kolekcinė versija kainuos apie 140 eurų ir bus skirta kolekcionieriams. Joje numatyta ne tik žaidimo kopija, bet ir „Trick or Treat Studios“ sukurta figūrėlė, lęšinis meno atspaudas, plakatas, ankstyva prieiga prie Michaelio Myerso išvaizdų Samhain ir Clown, taip pat papildomi kosmetiniai priedai civiliams.

    Naujasis Orange Grove Estates žemėlapis pristatomas kaip prabangi Haddonfield rajono dalis, kurioje netrūks siaubo atmosferą kuriančių detalių. Kūrėjai pabrėžia, kad vietovė pritaikyta įtemptoms gaudynėms ir sprendimų spaudimui, kai kiekviena klaida gali kainuoti pergalę.

    Žaidimas kvies išgyventi 1978 metų Helovino nakties įvykių interpretaciją: daugelio žaidėjų režime 1 prieš 4 vienas žaidėjas taps Michaelu Myersu, o kiti bandys išlikti ir apsaugoti miestelio gyventojus. Taip pat žadamas vieno žaidėjo siužetinis režimas, kuris turėtų pasiūlyti labiau kino pasakojimui artimą patirtį.

  • Planet Zoo 2 jau čia pat: atskleidė įspūdingus gyvūnus ir naujas mechanikas – fanai sužavėti

    Planet Zoo 2 jau čia pat: atskleidė įspūdingus gyvūnus ir naujas mechanikas – fanai sužavėti

    Tęsinio „Planet Zoo“ gerbėjai laukė nuo 2019 metų, tačiau septynerius metus „Frontier Developments“ apie antrą dalį beveik nekalbėjo. Situacija pasikeitė pavasario pabaigoje, kai kūrėjai pristatė „Planet Zoo 2“ ir parodė pirmąjį žvilgsnį į žaidimo viziją.

    Anonsiniame klipe akcentuota, kad žaidėjai vėl gaus didelę kūrybos laisvę planuoti zoologijos sodo teritorijas, formuoti ekspozicijas ir rūpintis skirtingų rūšių gyvūnais. Kartu pažadėta daugiau gyvybės pačiose erdvėse, kad parkas atrodytų ne kaip dekoracija, o kaip nuolat veikianti sistema.

    Naujovės ir gyvesnis zoologijos sodas

    Per PC Gamer Show 2026 kūrėjai detaliau parodė, kaip „Planet Zoo 2“ siekia sukurti aktyvesnį ir labiau pulsuojantį zoologijos sodo vaizdą. Demonstracijose matėsi ne tik gyvūnų gausa, bet ir intensyvus lankytojų srautas, o dėmesys skirtas kasdieniams parko procesams.

    Vaizdo medžiagoje išryškintos ir statybos bei planavimo grandys: nuo takų ir aptvarų formavimo iki vidinių zonų organizavimo. Kūrėjai taip pat toliau kelia naujus klipus oficialiame „Youtube“ kanale, palaikydami nuolatinį informacijos srautą apie artėjančią premjerą.

    Gyvūnai, kurie traukia akis

    Naujausioje pristatymo dalyje daugiausia dėmesio skirta liūtams: matyti detalesnės animacijos, natūralesni judesiai ir atpažįstami garsai. Demonstracijoje parodyti ir elgsenos epizodai, įskaitant tarpusavio žaidimus bei veterinarinę patikrą, kuri pabrėžia gyvūnų priežiūros svarbą.

    Be liūtų, parodytos zebros, šimpanzės ir krokodilai, o bendras įspūdis rodo siekį išlaikyti realistišką gyvūnų vaizdavimą. Komentarų skiltyse vyrauja pagyros už detalumą ir atmosferą, o dalis žaidėjų jau lygina matytą progresą su pirmąja dalimi.

    „Planet Zoo 2“ debiutas numatytas spalio 13 dieną. Iki tol tikėtina, kad „Frontier Developments“ tęs informacijos atskleidimą, nes būtent nuoseklios demonstracijos ir papildomi klipai dabar formuoja pagrindinį žaidimo laukimo foną.

  • Kiek iš tiesų turi žaidėjų „Steam“? Nauji skaičiai rodo, kodėl lenkia „PlayStation“

    Kiek iš tiesų turi žaidėjų „Steam“? Nauji skaičiai rodo, kodėl lenkia „PlayStation“

    Tyrėjas Simonas Carlessas iš GameDiscoverCo, pasitelkęs kelių šaltinių ekstrapoliaciją ir rinkos metodikas, pabandė įvertinti realų „Valve“ valdomos platformos „Steam“ mastą. Tokie skaičiavimai nėra oficiali „Steam“ statistika, tačiau jie padeda suprasti bendras tendencijas ir platformos augimo kryptį.

    Skaičiavimuose teigiama, kad 2025 metų antroje pusėje „Steam“ vidutiniškai per mėnesį pritraukdavo apie 198 milijonus unikalių vartotojų. 2026 metais šis rodiklis, anot analizės, peržengė 200 milijonų ribą, o per pastaruosius penkerius metus aktyvi auditorija galėjo išaugti maždaug dvigubai.

    Platformos aktyvumą gerai iliustruoja ir vienu metu prisijungusių vartotojų rekordai. 2026 metų kovą „Steam“ fiksavo naują piką – vienu metu platformoje buvo apie 42,3 milijono žaidėjų, ir tai tęsia pastarųjų metų tendenciją, kai rekordai atnaujinami vis dažniau.

    Palyginimui, „Sony“ 2026 metų kovo ataskaitose nurodė, kad „PlayStation“ per mėnesį pasiekia apie 125 milijonus aktyvių vartotojų. Tai reiškia, kad pagal mėnesinę auditoriją kompiuterinių žaidimų ekosistema „Steam“ mastu jau lenkia „PlayStation“ ir išryškina platesnį rinkos poslinkį į skaitmeninę distribuciją.

    Ekspertai šį atotrūkį dažniausiai aiškina keliais veiksniais: „Steam“ veikia kaip universali parduotuvė ir biblioteka kompiuteriams, agresyviai išnaudoja sezoninius išpardavimus, turi stiprią bendruomenės infrastruktūrą ir modifikacijų kultūrą. Tuo metu konsolių rinkoje vis daugiau diskusijų kelia perėjimas prie skaitmeninių leidimų, prenumeratų ir kintančių platinimo modelių, kurie daliai vartotojų kelia nepasitenkinimą.

    Jei skaitmeninės strategijos konsolių ekosistemose ir toliau griežtės, o kompiuterinių žaidimų pasiūla bei kainodara išliks patraukli, „Steam“ persvara pagal aktyvią auditoriją gali toliau didėti. Vis dėlto galutinį vaizdą lems ne vien vartotojų skaičius, bet ir jų išlaidos, turinio pasiūla bei išskirtiniai leidimai, kurie tradiciškai buvo stiprioji konsolių pusė.

  • DI žaidimuose jau norma: tyrimas rodo, kad 43 proc. pirkėjų neatsitrauks net pamatę įspėjimą

    DI žaidimuose jau norma: tyrimas rodo, kad 43 proc. pirkėjų neatsitrauks net pamatę įspėjimą

    Dar visai neseniai socialiniuose tinkluose kildavo audros kaskart, kai žaidėjai atpažindavo dirbtinio intelekto pėdsakus vaizdo žaidimuose. Tokiais atvejais kūrėjai neretai teisindavosi ir žadėdavo taisyti turinį, kad neišprovokuotų boikoto.

    Tačiau nuotaikos keičiasi, o DI įrankių naudojimas žaidimų kūrime vis dažniau vertinamas kaip neišvengiama pramonės raidos dalis. Žaidimų studijos DI pasitelkia ne tik vaizdams ar tekstams, bet ir testavimui, vertimams, lokalizacijai, turinio moderavimui bei prototipų kūrimui.

    Rinkos analitikų GameDiscoverCo apklausa rodo, kad 43 proc. žaidėjų neturi problemos pirkti žaidimą, jei jo aprašyme aiškiai nurodoma, kad kūrėjai naudojo DI įrankius. Beveik kas ketvirtas respondentas teigė, kad tai jam visiškai netrukdo, o maždaug kas penktas tai laiko normalia praktika.

    Dar 26 proc. apklaustųjų liko neutralūs, todėl jų požiūris gali priklausyti nuo konkretaus naudojimo būdo ir to, ar kūrėjai atvirai komunikuoja apie DI indėlį. Tuo metu mažiau nei ketvirtadalis teigė esantys skeptiški, o ryškų nepritarimą išreiškė 8 proc. respondentų.

    Take-Two Interactive vadovas Straussas Zelnickas DI apibūdina kaip vieną iš daugelio įrankių, kurie padeda kūrėjams, bet nepakeičia kūrybos.

    „Tai įrankis, kuris gali pagreitinti darbą, tačiau jis pats savaime nesukuria žaidimo be žmonių idėjų ir sprendimų“, – sakė Straussas Zelnickas.

    Kita vertus, dalis kūrėjų ir žaidėjų išlieka atsargūs dėl autorystės, etikos ir kokybės kontrolės. Praktikoje didžiausi ginčai kyla tada, kai DI sugeneruotas turinys atrodo kaip prastesnės kokybės „užpildas“, kai nėra aiškiai atskleidžiama, kaip jis buvo sukurtas, arba kai kyla klausimų dėl mokymo duomenų ir teisių.

    Žaidimų pramonei bręstant, tikėtina, kad standartas taps skaidrumas: aiškūs žymėjimai parduotuvėse, vidinės taisyklės studijose ir griežtesnės platformų nuostatos. Žaidėjams tai reikš vieną dalyką: DI buvimas žaidime vis rečiau bus sensacija, o vis dažniau taps paprastu klausimu, ar galutinis rezultatas iš tiesų kokybiškas.