CP v2

Category: Technologijos

  • Per sausrą 16-metė virė apelsinų žieves: pigus biopolimeras dirvoje sulaikė daugiau vandens

    2016 metais Pietų Afrika patyrė vieną skaudžiausių sausrų per stebėjimų istoriją: kritulių kiekis smuko, didžioji dalis regionų skelbė stichinę nelaimę, o ūkininkai stebėjo džiūstančius pasėlius. Tuo metu 16-metė Johanesburgo moksleivė Kiara Nirghin ėmė ieškoti sprendimo ne „kaip iškviesti lietų“, o kaip dirvožemyje ilgiau išlaikyti jau turimą drėgmę.

    Ji dėmesį sutelkė į superabsorbentus, dar vadinamus hidrogeliais, kurie sugeria didelius vandens kiekius ir vėliau palaipsniui atiduoda juos augalams. Tokie polimerai plačiai naudojami žemės ūkyje, tačiau dažnai gaminami akrilo pagrindu, nėra lengvai suyrantys ir gali būti brangūs, ypač jei reikalingi dideli kiekiai.

    Nirghin iškėlė hipotezę, kad panašų vandens sugeriantį polimerą galima sukurti iš maisto atliekų, kuriose gausu polisacharidų. Pagrindine žaliava ji pasirinko apelsinų žieves, kuriose yra pektino, o papildomu komponentu tapo avokadų žievės.

    Eksperimentų metu moksleivė apelsinų žieves virė, kad išgautų pektinu turtingą skystį, tuomet jį maišė su susmulkintomis ir išdžiovintomis žievėmis bei avokado likučiais. Mišinį ji paliko saulėje, kur šiluma ir ultravioletiniai spinduliai padėjo susiformuoti struktūrai, galinčiai sugerti ir sulaikyti vandenį.

    Pagal projekto aprašymuose minimus bandymus, jos sukurtas biopolimeras sugėrė apie 76,1 proc. skysčio, kai pramoninis akrilinis analogas sugėrė apie 74,7 proc. Taip pat teigta, kad medžiaga gali sulaikyti maždaug 300 kartų didesnį vandens kiekį nei jos pačios svoris, tačiau tokie skaičiai priklauso nuo bandymo sąlygų ir metodikos.

    Vienas svarbiausių projekto argumentų buvo kaina: skaičiuota, kad tokios medžiagos gamyba galėtų kainuoti maždaug 30–60 eurų už toną, kai kai kurių pramoninių sprendimų kaina gali siekti apie 1 800–2 700 eurų už toną. Be to, maisto atliekų pagrindu sukurtas produktas būtų biologiškai suyrantis, o tai mažintų ilgalaikę taršos riziką dirvožemyje.

    Vis dėlto pati idėja neturėtų būti vertinama kaip paruošta masinei rinkai technologija. Projekto rezultatai buvo gauti mokyklinių eksperimentų aplinkoje, todėl prieš realų pritaikymą reikėtų nepriklausomų laboratorinių patikrų, standartizuotų bandymų bei lauko tyrimų skirtinguose dirvožemiuose ir klimato sąlygose.

    Projektas, pavadintas No More Thirsty Crops, 2016 metais pelnė „Google“ mokslo mugės apdovanojimą už socialinį poveikį Artimųjų Rytų ir Afrikos regionui, o vėliau ir pagrindinį prizą. Jo esmė paprasta: panaudoti tai, kas paprastai išmetama, ir paversti medžiaga, galinčia padėti augalams išgyventi sausrų metu.

    Pastaraisiais metais sausros ir karščio bangos vis dažniau siejamos su klimato kaitos poveikiu, todėl auga susidomėjimas sprendimais, kurie mažina vandens sąnaudas ir gerina dirvožemio drėgmės išlaikymą. Tokios iniciatyvos kaip Nirghin darbas rodo kryptį, kurioje susitinka tvarumas, žiedinė ekonomika ir praktiniai žemės ūkio poreikiai.

  • Černobylio rezervate patrulis sustojo kelyje: žibintų šviesoje sustingo naktinis paukštis

    Černobylio radiaciniame ir ekologiniame biosferos rezervate vakarinio patruliavimo metu automobilio ekipažui kelią netikėtai užtvėrė naktinis miško paukštis – slanka. Paukštis buvo pastebėtas tiesiog ant kelio, stovintis baloje ir, anot rezervato darbuotojų, neskubėjo pasitraukti net priartėjus automobiliui.

    Specialistai pasakoja, kad slanka kurį laiką ramiai ilsėjosi ir į žibintų šviesą reagavo minimaliai: tik pasuko galvą, tačiau liko vietoje. Tik po trumpos „fotosesijos“ paukštis galiausiai pasitraukė į kelkraštį ir nuskrido ieškoti kitos drėgnos vietos.

    Ornitologų teigimu, slankos reakcija į ryškią, kryptinę šviesą tamsoje yra gerai žinomas reiškinys. Staiga apšviestas paukštis trumpam gali prarasti orientaciją ir sustingti, todėl iš šalies atrodo, kad jis sąmoningai „blokuoja“ kelią.

    Ši savybė žinoma ir mokslininkams: naktinių paukščių gaudymo bei žiedavimo metu būtent trumpalaikis dezorientacijos momentas kartais tampa proga paukštį saugiai suimti, įvertinti būklę ir paleisti. Rezervato darbuotojai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbiausia neartėti per greitai ir nedaryti staigių manevrų.

    Rezervato specialistai aiškina, kad slanką galėjo privilioti baloje susikaupęs vanduo ir drėgnas dumblas. Po karščio ir sausrų laikotarpių tradicinės šios rūšies buveinės išdžiūsta, todėl net mažos, po lietaus atsiradusios balos tampa svarbiomis maitinimosi ir poilsio vietomis.

    Slanka maistą dažniausiai susiranda drėgnoje dirvoje, kur ilgu, plonu snapu ieško bestuburių. Dėl to po lietaus susidariusios šlapios „salelės“ gali tapti laikinais traukos taškais net ir netipinėse vietose, įskaitant pakeles.

    Ornitologai taip pat atkreipia dėmesį į slankos anatomiją: paukščio akys yra aukščiau ir šiek tiek pastumtos atgal, todėl regos laukas itin platus. Tai leidžia stebėti aplinką ne tik priekyje, bet ir šonuose bei iš dalies už nugaros, o tokia adaptacija padeda laiku pastebėti plėšrūnus.

    Nors slankos dažniausiai aktyvios prieblandoje ir naktį, jos neretai palieka miško priedangą ir skrenda į atviresnes vietas, pavyzdžiui, pievas ar laukus. Dėl to susidūrimas su automobiliu naktį nėra visiškai neįmanomas, ypač kai aplinkoje trūksta drėgnų plotų.

    Rezervato darbuotojai primena, kad laukinių gyvūnų trikdyti nereikėtų: geriausia sumažinti greitį, neakinti ilgosios šviesos srautu ir palikti paukščiui laiko pasitraukti. Tokie epizodai, pasak jų, primena, kaip greitai aplinkos sąlygos gali paveikti net įprastų rūšių elgesį.

  • 56 mln. metų senumo miškų pamoka: per spartų atšilimą Žemė pradėjo ruduoti ir tai kartojasi

    Mokslininkai atkūrė, kaip atrodė miškai prieš maždaug 56 milijonus metų, kai Žemę ištiko staigaus atšilimo epizodas, vadinamas paleoceno ir eoceno terminio maksimumo laikotarpiu. Tyrimas rodo, kad tuomet didelės teritorijos tapo pastebimai rudesnės, nes miškų danga retėjo, o ekosistemos patyrė stiprų karščio ir sausros stresą.

    Šis laikotarpis siejamas su didžiuliais anglies išmetimais į atmosferą, tikėtina, dėl intensyvios vulkaninės veiklos. Augant anglies dioksido koncentracijai, kilo temperatūra, o daugelyje regionų mažėjo kritulių, todėl sausros tapo dažnesnės ir ilgesnės, o sausumo poveikis miškams stiprėjo.

    Norėdami įvertinti senovinių miškų tankį, tyrėjai analizavo mikroskopines suakmenėjusių lapų struktūras, išlikusias uolienose dabartinio Vajomingo teritorijoje. Lapų paviršiaus ląstelių forma gali išduoti, kiek šviesos pasiekdavo augalą, o tai tiesiogiai susiję su lajų tankiu ir miško uždarumu.

    Tankioje paunksmėje augantys lapai dažniau turi pailgesnes ląsteles, nes augalas prisitaiko efektyviau sugerti ribotą šviesą. Palyginę šiuos požymius su šiuolaikinių augalų duomenimis, mokslininkai sukūrė metodą, leidžiantį iš lapų mikrostruktūros spręsti apie istorinių miškų būklę.

    Rekonstrukcija parodė, kad tuometiniai miškai šiame regione tapo retesni, sumažėjo didelių medžių, o lajos akivaizdžiai praretėjo. Tyrėjų vertinimu, karščio ir sausros derinys kėlė augalams tokį stresą, kad didėjo medžių žūties rizika, spartėjo dirvožemio erozija ir silpnėjo sausumos vandens apytaka.

    Tokie procesai svarbūs ne tik vietos mastu: retėjant miškams, sumažėja jų gebėjimas stabilizuoti mikroklimatą, sulaikyti drėgmę ir apsaugoti dirvožemį. Ilgainiui tai gali skatinti tolesnį sausėjimą ir dar labiau komplikuoti miškų atsikūrimą.

    Tyrėjams nerimą kelia panašumai su dabartinėmis tendencijomis, kurias fiksuoja palydoviniai stebėjimai. Po kelių dešimtmečių, kai dalyje pasaulio buvo matomas bendras „žalėjimo“ efektas, kai kuriuose regionuose vis dažniau registruojamas „rudėjimas“, siejamas su sausromis, karščio bangomis, gaisrais, kenkėjais ir ligomis.

    Miškai yra vienas svarbiausių anglies „sugertuvų“, todėl jų silpnėjimas reiškia ne tik biologinės įvairovės praradimus. Kai miškų danga retėja arba didėja medžių žūtis, silpnėja ir natūrali klimato sistemos apsauga, o tai gali didinti atšilimo pagreitį.

    Tyrimas pabrėžia ir esminį skirtumą: šiandien anglis į atmosferą patenka gerokai sparčiau nei per tą senovinį atšilimo epizodą. Tai reiškia, kad ekosistemoms gali pritrūkti laiko prisitaikyti, o miškų atsakas kai kuriose vietovėse gali būti staigesnis, nei tikėtasi.

    „Kai klimatas šyla ir sausėja, miškai gali pereiti į būseną, kurioje jie nebepajėgia išlikti tokie tankūs kaip anksčiau“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, apibendrindamas pagrindinę išvadą.

  • „INLEAP Photonics“ pritraukė 20 mln. eurų: lazerinės antidronų sistemos keliauja į Europą

    „INLEAP Photonics“ pritraukė 20 mln. eurų: lazerinės antidronų sistemos keliauja į Europą

    Vokietijos deeptech bendrovė „INLEAP Photonics“ pritraukė apie 20 mln. eurų pradinio etapo investicijų, kad paspartintų lazerinių antidronų sprendimų gamybą ir diegimą. Finansavimo raundui vadovavo „UVC Partners“, prisidėjo Vokietijos HTGF, Lenkijos „Balnord“, Estijos „Sentris“ ir Danijos „Scale Capital“.

    Bendrovė kuria itin tikslias ir labai greitas lazerio spindulio nukreipimo sistemas, skirtas neutralizuoti nepilotuojamus orlaivius. Technologija orientuota tiek į gynybos poreikius, tiek į civilinės bei kritinės infrastruktūros apsaugą, pavyzdžiui, oro uostuose, energetikos objektuose ar duomenų centruose.

    Pastaraisiais metais antidronų sprendimų paklausa Europoje auga, nes dronai vis plačiau naudojami tiek komerciniais tikslais, tiek hibridinių grėsmių kontekste. Dėl to daugėja incidentų rizikų objektuose, kur svarbiausia yra greita reakcija, tikslumas ir minimalus pašalinis poveikis aplinkai.

    „INLEAP Photonics“ nurodo dirbanti su klientais ir partneriais, tarp jų – Vokietijos Federaline gynybos ministerija bei Bundesvero Kibernetinių inovacijų centru. Bendrovė taip pat yra sudariusi strateginę partnerystę su Vokietijos gynybos technologijų įmone STARK Defence.

    „Mūsų technologija jau pasiekė rinką ir matome stiprų užsakymų augimą. Dabar investuojame į gamybą, kokybės užtikrinimą, pardavimus ir aptarnavimą, kad atlieptume paklausą ir pristatytume sistemas didesniu mastu“, – sakė „INLEAP Photonics“ įkūrėjas ir vadovas Marius Lammersas.

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas bus skirtas plėsti gamybos ir bandymų pajėgumus, toliau vystyti lazerio technologijos branduolį ir auginti pardavimų bei klientų aptarnavimo komandą Vokietijoje ir kitose Europos rinkose. Taip pat numatomos investicijos į kokybės kontrolę ir sertifikavimą, kad sprendimai galėtų būti patikimai diegiami pramoninėse ir saugumui kritinėse aplinkose.

    Ekspertų vertinimu, antidronų sektoriuje vis svarbesnė tampa ne tik aptikimo grandis, bet ir neutralizavimo priemonės, kurios gali veikti tiksliai ir greitai, o prireikus būtų integruojamos į platesnes saugumo sistemas. Tokios investicijos rodo, kad Europos rinka ieško skalės ir brandos: nuo prototipų bei pilotų pereinama prie serijinės gamybos ir reguliuojamo diegimo realiuose objektuose.

  • „Cummins“ jungiasi prie „Emerald Technology Ventures“: kas keičiasi pramonės inovacijų lenktynėse?

    „Cummins“ jungiasi prie „Emerald Technology Ventures“: kas keičiasi pramonės inovacijų lenktynėse?

    JAV pramonės ir energijos technologijų bendrovė „Cummins“, istoriškai geriausiai žinoma kaip dyzelinių variklių gamintoja sunkiajam transportui ir technikai, prisijungė prie rizikos kapitalo įmonės „Emerald Technology Ventures“ kaip ribotos atsakomybės partnerė (Limited Partner, LP). Toks žingsnis reiškia ne tik finansinį įsipareigojimą, bet ir siekį sistemingiau pasiekti naujas technologijas bei ankstyvos stadijos sprendimus.

    „Emerald Technology Ventures“ įkurta 2000 metais ir valdo bei konsultuoja daugiau nei 1,3 mlrd. eurų vertės turtą, veikdama iš Ciuricho, Toronto ir Singapūro. Įmonė investuoja į startuolius, kurie sprendžia klimato kaitos ir tvarumo iššūkius, o per savo veiklos istoriją dalyvavo šimtuose sandorių ir vykdo kelis trečiųjų šalių investavimo mandatus.

    „Cummins“ partnerystę pristato kaip papildomą kanalą stiprinti inovacijų srautą, ypač srityse, kurios tampa kertinės sunkiajai pramonei: pažangus mobilumas, elektrifikacija, alternatyvūs degalai, energijos efektyvumas ir skaitmeninės technologijos. Praktinis tikslas yra greičiau identifikuoti sprendimus, kuriuos įmanoma pritaikyti mastu, atliepiančiu klientų poreikius.

    Partnerystės tikslas – greitesnis pritaikymas

    Tokio tipo LP dalyvavimas fonde dažnai vertinamas kaip „atviros inovacijos“ strategijos dalis: korporacija siekia ne vien stebėti rinką, bet ir anksčiau už konkurentus pasiekti perspektyvius kūrėjus bei pilotuoti sprendimus realioje veikloje. Energetikos transformacijos kontekste pramonės įmonėms vis svarbiau ne tik kurti viduje, bet ir greitai integruoti išorėje gimstančias technologijas.

    „Cummins“ atveju tai ypač aktualu dėl sparčiai besikeičiančių reguliacinių reikalavimų, tiekimo grandinių rizikų ir klientų lūkesčių dėl mažesnių emisijų. Tokiose rinkose kaip komercinis transportas ar pramoninė energetika dažnai laimi tie, kurie geba per trumpesnį laiką pereiti nuo bandymų prie komercinio masto diegimo.

    Sritys, į kurias taikosi „Emerald“

    „Emerald Technology Ventures“ investicijų kryptys apima programiškai apibrėžtas ir sujungtas transporto priemones, pažangias pavaros sistemas, baterijas ir elektrifikaciją, švarią ir patikimą energiją, energijos valdymą bei efektyvumą. Taip pat akcentuojamos su elektros tinklais ir duomenų centrais susijusios inovacijos, kurių paklausa pastaraisiais metais auga dėl skaitmenizacijos ir DI plėtros.

    Tokios temos dera su platesne pramonės tendencija: investicijų dėmesys slenka nuo vien tik laboratorinių proveržių prie sprendimų, kuriuos galima įdiegti į esamus procesus, sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti patikimumą. Fondams tai reiškia prioritetą komercinei brandai, o korporacijoms – galimybę greičiau pasirinkti, ką verta testuoti ir diegti.

    Ką sako abi pusės

    „Inovacijos visada buvo esminė „Cummins“ stiprybė, padedanti klientams pereiti per pramonės transformacijas“, – sakė Jeffas Wiltroutas, „Cummins“ korporatyvinės strategijos viceprezidentas.

    „Mūsų ryšys su „Emerald“ suteikia dar vieną kanalą identifikuoti ir įvertinti technologijas, kurios gali padėti augantiems klientų poreikiams ir stiprinti mūsų augimo strategiją“, – sakė J. Wiltroutas.

    „Didžiuojamės galėdami priimti „Cummins“ į „Emerald“ LP bendruomenę“, – sakė Christophas Frei, „Emerald“ partneris ir energetikos krypties vadovas.

    „„Cummins“ atsineša išskirtinį pramoninio masto, technologinės lyderystės, inžinerinės kompetencijos ir ilgalaikio įsipareigojimo tvarumui derinį. Kartu sieksime drąsias idėjas paversti realiais sprendimais, sujungdami „Cummins“ su aktualiausiais inovatoriais mūsų pasauliniame tinkle“, – sakė C. Frei.

    Abiejų pusių žinutė aiški: partnerystė orientuota į apčiuopiamus rezultatus, o ne vien finansinę grąžą. Praktikoje tai paprastai reiškia daugiau bendrų pilotų, struktūruotą technologijų atranką ir glaudesnį bendradarbiavimą su startuoliais, kurie kuria sprendimus energijos perėjimui ir pramonės efektyvinimui.

  • „Flower Labs“ pristatė Endeavor 1.0: DI modelį, kurį įmonės gali diegti vietoje, o ne per API

    „Flower Labs“ pristatė Endeavor 1.0: DI modelį, kurį įmonės gali diegti vietoje, o ne per API

    Iš Kembridžo universiteto ekosistemos išaugęs startuolis „Flower Labs“ pristatė naują bendros paskirties dirbtinis intelektas (DI) modelį Endeavor 1.0. Bendrovė teigia, kad tai vadinamosios pažangiausios klasės sprendimas, galintis konkuruoti su JAV lyderių kuriamais modeliais.

    Pagrindinis „Flower Labs“ akcentas yra diegimas vietoje, įmonės infrastruktūroje, o ne tik naudojimas per nuotolinę programavimo sąsają. Tai reiškia, kad jautrūs duomenys gali likti organizacijos valdomose sistemose, mažinant perdavimo ir prieigos rizikas.

    Kodėl vietinis diegimas tampa privalumu

    Įmonėms ir viešajam sektoriui vis dažniau svarbūs duomenų suvereniteto, atitikties ir kibernetinio saugumo klausimai. Todėl modeliai, kuriuos galima valdyti pačios organizacijos aplinkoje, tampa patrauklūs sveikatos apsaugai, finansams ir kritinei infrastruktūrai.

    „Flower Labs“ vysto vadinamąją federuoto mokymo kryptį, kai DI mokomas taip, kad duomenys nebūtų sutelkiami viename centriniame serveryje. Praktikoje tai gali leisti, pavyzdžiui, ligoninėms gerinti modelius neperkeliant pacientų duomenų už vidinių sistemų ribų.

    Kas žinoma apie Endeavor 1.0

    Bendrovė nurodo, kad Endeavor 1.0 sukurtas remiantis atvirojo kodo modeliais, tačiau papildomai pasitelkia nuosavo modelio samprotavimo galimybes ir įmonės kuriamą programinę įrangą. Taip siekiama sujungti atvirojo kodo lankstumą ir uždarų sistemų našumą.

    „Flower Labs“ pozicionuoja Endeavor kaip alternatyvą uždariems JAV modeliams, kurie dažnai pasiekiami tik per nuotolinius sprendimus. Bendrovė tikina, kad kai kuriose užduotyse modelio rezultatai prilygsta rinkos lyderiams, nors realus pritaikomumas priklausys nuo konkrečių naudojimo scenarijų, duomenų ir diegimo aplinkos.

    Europos kontekstas ir DI suverenitetas

    Endeavor pristatymas sutampa su didėjančiu Europos dėmesiu vietinėms DI galimybėms, duomenų kontrolei ir saugumo reikalavimams. Vis daugiau organizacijų ieško modelių, kuriuos galima pritaikyti viduje, integruoti su turimomis sistemomis ir kontroliuoti naudojimo sąnaudas.

    „Europa neturėtų amžinai nuomotis savo intelekto iš kelių JAV bendrovių“, – sakė „Flower Labs“ vienas įkūrėjų ir vyriausiasis mokslininkas Nicholas Lane.

    „Flower Labs“ nurodo, kad Endeavor 1.0 bus siūlomas pagal licenciją, o pradžioje prieiga bus suteikiama ribotam organizacijų ratui. Bendrovė taip pat signalizuoja, kad platesnis diegimas priklausys nuo skaičiavimo išteklių didinimo ir partnerystės plėtros.

  • „ID Finance“ gavo 21 mln. eurų iš „nordIX“: taip planuoja sparčiau auginti skolinimą Ispanijoje

    „ID Finance“ gavo 21 mln. eurų iš „nordIX“: taip planuoja sparčiau auginti skolinimą Ispanijoje

    Finansinių technologijų bendrovė „ID Finance“ užsitikrino 21 mln. eurų skolos finansavimo liniją iš Vokietijos turto valdytojos „nordIX“. Lėšos bus nukreiptos į vartojimo paskolų verslo plėtrą Ispanijoje ir didesnį naujų paskolų išdavimą skaitmeninėje platformoje.

    „ID Finance“ įkurta 2015 metais Barselonoje ir veikia Ispanijoje bei Meksikoje, kur teikia skaitmenines finansines paslaugas, daugiausia orientuotas į vartojimo kreditavimą. Bendrovė skelbia, kad Ispanijoje turi daugiau nei 3,7 mln. registruotų naudotojų ir siūlo mažas, trumpalaikes vartojimo paskolas internetu.

    Naujoji finansavimo linija, pasak įmonės, bus naudojama papildomoms per platformą išduodamoms paskoloms finansuoti ir kredito portfeliui didinti. Tokie sandoriai paprastai didina kapitalo prieinamumą, leidžia palaikyti augantį paskolų srautą ir mažina priklausomybę nuo vieno finansavimo šaltinio.

    Per pirmąjį metų pusmetį „ID Finance“ Ispanijoje suteikė daugiau nei 190 mln. eurų vartojimo paskolų ir nurodė apie 100 mln. eurų pajamų. Skolos finansavimo priemonės dažnai pasirenkamos kaip alternatyva nuosavam kapitalui, nes leidžia greičiau plėsti paskolų knygą, tačiau kartu reikalauja disciplinuoto rizikos valdymo, kad portfelio kokybė išliktų stabili.

    „ID Finance“ bendraįkūrėjas ir vadovas Borisas Batine teigia, kad susitarimas yra dar vienas žingsnis plečiant alternatyvaus skolinimo platformą Ispanijoje. Jis akcentuoja, kad didesnė skolinimo apimtis turėtų padėti finansuoti daugiau naujų išdavimų ir toliau auginti portfelį.

    „Didindami skolinimo pajėgumą galėsime finansuoti daugiau naujų paskolų ir tęsti portfelio plėtrą. „nordIX“ parama taip pat rodo investuotojų pasitikėjimą mūsų veiklos modeliu, rezultatais Ispanijoje ir disciplinuotu požiūriu į rizikos valdymą“, – sakė Borisas Batine.

    Bendrovė pabrėžia, kad 21 mln. eurų priemonė yra platesnės strategijos dalis, kuria siekiama diversifikuoti institucinio kapitalo šaltinius. Vartojimo kreditavimo rinkoje tai laikoma svarbiu konkurenciniu veiksniu, nes finansavimo kaina ir stabilumas tiesiogiai lemia, kaip greitai skolintojas gali didinti apimtis ir kokias sąlygas pasiūlyti klientams.

  • Taline įsikūrusi „Instarc“ pritraukė 1 250 000 eurų: plečia debesijos atitikties platformą Pietų Afrikoje

    Taline įsikūrusi „Instarc“ pritraukė 1 250 000 eurų: plečia debesijos atitikties platformą Pietų Afrikoje

    Taline įsikūrusi regtech bendrovė „Instarc“ pritraukė 1 250 000 eurų strateginę investiciją, kuri turėtų paspartinti jos debesijos pagrindu veikiančios atitikties platformos komercinį diegimą Pietų Afrikoje. Investicijai vadovavo HFO Investments, o sandorį konsultavo Athena Capital ir Option 3 Capital.

    Bendrovė kuria atitikties infrastruktūrą reguliuojamoms finansų įstaigoms ir kitoms organizacijoms, kurioms taikomi griežti pinigų plovimo ir klientų pažinimo reikalavimai. Pirmasis taikinys pasirinktas Pietų Afrikoje, kur įmonės privalo laikytis Financial Intelligence Centre Act, dažniau vadinamo FICA.

    „Instarc“ platforma apima skaitmeninį klientų priėmimą, tapatybės ir nuosavybės struktūros patikrą, kliento deramo patikrinimo procedūras, atitikties patikras ir dokumentų valdymą. Taip pat siūlomi bylų nagrinėjimo darbo srautai, reguliacinės ataskaitos ir audito įrašai.

    Svarbi dalis yra programavimo sąsajos, leidžiančios šias funkcijas integruoti su esamomis bankų ar kitų institucijų sistemomis. Tokia architektūra dažnai laikoma praktiškesne nei atskira, nuo kasdienių procesų atskirta atitikties sistema.

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimas kuriamas taip, jog atitikties procesai būtų įpinami į organizacijos veiklos modelį ir galėtų keistis kartu su reguliavimu. Įstaigos gali konfigūruoti klientų keliones ir darbo eigą pagal produktus, rizikos lygius ir vidines kontrolės taisykles.

    „Įkūrėme „Instarc“ tikėdami, kad atitiktis neturi tapti siaurąja vieta. Suderinę pažangias technologijas su išmania duomenų architektūra, sukūrėme platformą, kuri padeda reguliuojamoms organizacijoms greičiau priimti klientus, anksčiau pasiekti pajamas, sumažinti operacinę trintį ir augti užtikrintai“, – sakė „Instarc“ vadovas Jonathan Revell.

    Naujas finansavimas bus skirtas spartinti komercinį platformos diegimą Pietų Afrikos finansų įstaigose ir kitose organizacijose, kurioms taikomi atitikties reikalavimai. „Instarc“ teigia, kad pagrindinė sistema sukurta taip, kad būtų plečiama ir pritaikoma skirtingiems reguliavimo režimams, todėl ateityje tai gali tapti pagrindu plėtrai į kitas rinkas.

  • Muskas keičia poziciją dėl Starlink Ukrainai? Sprendimas dėl dronų smūgių Rusijoje kelia sumaištį

    Muskas keičia poziciją dėl Starlink Ukrainai? Sprendimas dėl dronų smūgių Rusijoje kelia sumaištį

    Pastarosiomis dienomis Vakarų žiniasklaidoje pasirodė prieštaringų pranešimų apie tai, ar Elonas Muskas ir jo valdoma „SpaceX“ galėtų leisti Ukrainai naudoti „Starlink“ terminalus dronuose smūgiams taikiniams Rusijos teritorijoje. Vienuose pranešimuose teigiama, kad tokia galimybė buvo svarstoma, kituose akcentuojama, jog Muskas išlieka skeptiškas ir ribojimai gali likti galioti.

    Klausimo esmė yra ne tik techninė, bet ir politinė. „Starlink“ ryšys laikomas atsparesniu elektroninei kovai nei daug alternatyvų, todėl dronams jis suteikia stabilesnį valdymą ir duomenų perdavimą, ypač trikdymo sąlygomis. Dėl to Ukrainos pusė šią technologiją vertina kaip galinčią reikšmingai keisti situaciją mūšio lauke.

    Iki šiol buvo ne kartą viešai minėta, kad „Starlink“ turi programinių ir geografinių apribojimų, kurie neleidžia terminalams veikti virš tam tikrų teritorijų arba riboja jų panaudojimą konkrečioms operacijoms. Tokie ribojimai praktiškai reiškia, kad net turint įrangą, jos panaudojimas už fronto ribų gali būti neįmanomas be tiekėjo sprendimo.

    Pranešimuose taip pat išryškėjo kompetencijų ginčas: kas iš tikrųjų turi priimti galutinį sprendimą. Viena pusė signalizuoja, kad tokio pobūdžio leidimas būtų politinis ir turėtų būti suderintas su JAV administracija, kita pusė leidžia suprasti, jog sprendimas pirmiausia priklauso pačiai „SpaceX“, kaip paslaugos tiekėjai, kuri nustato veikimo sąlygas.

    Ukrainos informacinėje erdvėje minima, kad derybos su „SpaceX“ vadovu per tarpininkus ir toliau vyksta, tačiau apčiuopiamos pažangos kol kas nėra. Tuo pat metu Kijivas šį klausimą sieja su atsaku į Rusijos raketų atakas ir galimybe greičiau identifikuoti bei atakuoti mobilias paleidimo sistemas joms judant į pozicijas.

    „Muskas siekia susitarimo šiame kare, o ne eskalacijos“, – sakė anoniminis šaltinis, cituotas Ukrainos žiniasklaidoje, pabrėždamas, kad požiūris į „Starlink“ panaudojimą Rusijos teritorijoje vertinamas kaip eskalacijos rizika.

    Platesniame kontekste ši situacija dar kartą parodo, kokią įtaką kare įgauna privačių technologijų tiekėjai, kai jų paslaugos tampa kritiškai svarbios valstybės gynybai. Kuo daugiau karinės infrastruktūros remiasi komerciniais sprendimais, tuo didesnę reikšmę įgauna tiekėjo taisyklės, politiniai signalai ir sudėtingi suderinamumo klausimai tarp vyriausybių bei įmonių.

    Kol kas nėra aiškių ženklų, kad ribojimai „Starlink“ naudojimui dronuose virš Rusijos teritorijos artimiausiu metu bus panaikinti. Viešojoje erdvėje cirkuliuojantys nutekinimai keičiasi, o galutinis sprendimas, jei jis apskritai bus priimtas, greičiausiai priklausys nuo politinių susitarimų ir rizikos vertinimo Vašingtone bei pačioje „SpaceX“.

  • „Xiaomi“ išleido „POCO F9 Ultra“ ir „Pro“: kainos šoktelėjo, bet specifikacija – flagmanų lygio

    „Xiaomi“ išleido „POCO F9 Ultra“ ir „Pro“: kainos šoktelėjo, bet specifikacija – flagmanų lygio

    Nauji „POCO“: kas pasikeitė?

    „Xiaomi“ pristatė du naujus „POCO“ serijos telefonus – „POCO F9 Ultra“ ir „POCO F9 Pro“. Ši linija tradiciškai taikosi į pirkėjus, kurie nori aukštos klasės našumo, bet nenori mokėti tiek, kiek prašo brangiausi rinkos flagmanai.

    Vis dėlto šį kartą kainodara pasikeitė: naujieji modeliai pastebimai pabrango, lyginant su ankstesne karta. Tai atspindi bendrą rinkos tendenciją – aukščiausios klasės komponentai ir gamybos kaštai brangsta, o gamintojai vis dažniau iškelia kainas net ir „vertės“ segmentuose.

    Kiek kainuoja ir kuo vilioja „Ultra“?

    Lyginant su pernai pristatytu „POCO F8 Ultra“, kuris startavo nuo 2 999 Lenkijos zlotų, naujoji karta kainuoja keliais šimtais zlotų daugiau. 2 999 zlotai atitinka apie 690 eurų, tad pabrangimas pirkėjams gali būti akivaizdus net ir po akcijų.

    Gamintojas nurodo ir riboto laikotarpio pasiūlymus, per kuriuos galima sutaupyti iki 500 zlotų, tai yra apie 115 eurų. Tokios starto akcijos tapo įprasta praktika: aukštesnė kataloginė kaina subalansuojama nuolaidomis pirmiesiems pirkėjams ir papildomomis naudomis.

    „POCO F9 Ultra“ komplektuojamas su 6,9 colio AMOLED ekranu, 2 510 x 1 156 raiška ir iki 185 Hz atnaujinimo dažniu. Taip pat minima HDR10+ ir „Dolby Vision“ bei ryškumas iki 4 500 nitų, o kai kuriuose režimuose – trumpalaikis dar didesnis pikinis ryškumas mažoje ekrano dalyje.

    Našumą užtikrina „Qualcomm“ „Snapdragon 8 Elite Gen 5“ lustas, iki 12 GB LPDDR5x RAM ir iki 512 GB UFS 4.1 atminties. Tokia kombinacija signalizuoja, kad įrenginys orientuotas ne tik į kasdienį naudojimą, bet ir į žaidimus bei ilgalaikį našumą.

    Fotografijos dalyje skelbiama triguba kamera su 200 megapikselių pagrindiniu jutikliu ir optiniu stabilizavimu, taip pat 50 megapikselių itin plačia ir 50 megapikselių 5x telekamera. Priekyje – iki 32 megapikselių kamera, orientuota į asmenukes ir vaizdo skambučius.

    Energiją tiekia 8 050 mAh baterija su 100 W laidiniu ir 50 W belaidžiu įkrovimu, taip pat numatytas atvirkštinis įkrovimas. Įdomi detalė – modelis siejamas su kinišku „Redmi K100 Pro Max“, tačiau tarptautinėje versijoje baterijos talpa sumažinta.

    Telefonas veikia su „Android 16“ ir „HyperOS 3“, taip pat nurodomas IP69 atsparumo reitingas. Garso sistemoje minima partnerystė su „BOSE“, o spalvų pasirinkimuose – vyšninė ir juoda.

    „POCO F9 Pro“: kompaktiškesnis, bet su kompromisais

    „POCO F9 Pro“ – mažesnis modelis, siejamas su kinišku „Redmi K100 Pro“. Jame montuojamas 6,59 colio AMOLED ekranas, 2 608 x 1 200 raiška ir iki 185 Hz atnaujinimo dažniu, o ryškumo parametrai iš esmės tokie pat kaip „Ultra“.

    Procesorius čia įvardijamas kaip „Snapdragon 8 Elite Gen 5 V“. Didžioji dalis kasdieniam naudotojui svarbių elementų išlaikoma, tačiau baterijos tema atrodo jautriausia – nurodoma 6 330 mAh talpa, kai giminingame Kinijos modelyje ji siekia 8 580 mAh.

    Kamerų komplektacijoje skelbiama 200 megapikselių pagrindinė kamera su optiniu stabilizavimu, 8 megapikselių itin plati kamera ir 50 megapikselių 2,5x telekamera. Priekyje – 32 megapikselių kamera, minima ir 4K vaizdo įrašymo galimybė.

    „POCO F9 Ultra“ ir „POCO F9 Pro“ aiškiai rodo kryptį: gamintojai vis dažniau stengiasi priartinti „flagmanų žudikų“ klasę prie tikrų flagmanų ne tik galia, bet ir ekranu, kameromis bei atsparumo standartais. Tačiau už tai pirkėjai vis dažniau moka daugiau, o reali vertė dažnai paaiškėja tik palyginus kainas su konkurentais ir įvertinus starto akcijų sąlygas.