CP v2

Category: Technologijos

  • KGHM plečia programą „Kompetentni w branży“: 2 300 mokinių rengia darbui pramonėje jau nuo suolo

    Lenkijos vario ir sidabro gavybos bendrovė „KGHM Polska Miedź S.A.“ pradeda naują, jau devintą, švietimo programos „Kompetentni w branży“ etapą, skirtą profesinių ir techninių mokyklų mokiniams. Šiais mokslo metais programoje dalyvauja daugiau nei 2 300 mokinių iš 10 mokyklų Vario baseino regione, o tikslas išlieka aiškus – glaudžiau sujungti profesinį mokymą su realiais pramonės poreikiais.

    Programą „KGHM“ įgyvendina kartu su Lenkijos Nacionaline švietimo ministerija, o dalyviai mokosi vadinamosiose patronuojamose klasėse. Tokia partnerystė tampa vis aktualesnė visoje Europoje, nes pramonė, energetika ir infrastruktūros sektoriai susiduria su kvalifikuotų techninių darbuotojų trūkumu, ypač automatikos, elektros, mechatronikos ir gamybos priežiūros srityse.

    Ko mokosi ir kodėl to reikia?

    2026–2027 mokslo metais „KGHM“ patronuoja 10 ugdymo įstaigų Liubine, Polkovicuose, Legnicoje, Glogove, Chocianove, Boleslave ir Wschowoje. Mokiniai rengiami 15 profesijų, tiesiogiai susijusių su įmonės veikla: kasyba, metalurgija, rūdos paruošimu, elektra, automatika ir mechatronika.

    Įmonė pabrėžia, kad šios specialybės yra tarp tų, kurias Nacionalinė švietimo ministerija įvardija kaip ypač paklausias darbo rinkoje. Pramonėje tai reiškia ne tik stabilų įsidarbinimą, bet ir būtinybę nuolat atnaujinti kompetencijas, nes gamyklose sparčiai daugėja skaitmenizuotų procesų, jutiklių, pramoninių valdymo sistemų ir DI sprendimų.

    Praktika, stažuotės ir stipendijos

    Programos dalyviai gali atlikti praktiką „KGHM“ padaliniuose su patyrusiais mentoriais, dalyvauti apmokamų stažuočių programoje ir pretenduoti į stipendijas. Taip pat modernizuojamos mokyklų laboratorijos ir dirbtuvės, kad įranga atitiktų šiuolaikinės pramonės standartus.

    Į programą įtraukiamos ir papildomos veiklos: konferencijos, vizitai į įmonės padalinius, praktiniai užsiėmimai bei sporto renginiai. Tokios iniciatyvos padeda lavinti ne tik techninius įgūdžius, bet ir karjeros planavimui svarbias kompetencijas, kurios darbdaviams vis dažniau tampa lemiamu atrankos kriterijumi.

    „Per edukacines, tobulėjimo ir sporto iniciatyvas norime parodyti jauniems žmonėms, kad „Kompetentni w branży“ yra daugiau nei vienpusis mokyklos ir verslo ryšys. Tai erdvė kalbėtis apie poreikius, vertybes ir iššūkius, taip pat galimybė praktiškai pažinti regiono ateičiai svarbias profesijas“, – sakė „KGHM Polska Miedź S.A.“ žmogiškųjų išteklių valdymo direktorė Magdalena Lipińska.

    Nauji renginiai ir aiškus rezultatas

    2026–2027 mokslo metais planuojama tęsti mokiniams jau pažįstamas iniciatyvas, tokias kaip žinių olimpiada apie „KGHM“ „Kompetentny Gilbert“ ir programos ambasadorių susitikimas. Kartu atsiras ir naujų veiklų, tarp jų jėgos varžybos „Kompetentny Kozak“, bendras žygis į Sněžką bei „Dni z KGHM“ kiekvienoje dalyvaujančioje mokykloje.

    „Kompetentni w branży“ veikia nuo 2018 metų ir yra orientuota į tai, kad mokiniai į darbo rinką ateitų ne tik su teorinėmis žiniomis, bet ir su realia darbo aplinkos patirtimi. „KGHM“ nurodo, kad šiuo metu daugiau nei 600 įmonės darbuotojų yra šios programos absolventai, o tai leidžia programą vertinti kaip ilgalaikį talentų rengimo kanalą regiono pramonei.

    Daugiau informacijos apie „KGHM“ edukacinę iniciatyvą skelbiama bendrovės puslapyje, skirtame programai „Kompetentni w branży“.

  • „Alior Bank“ pradeda atranką naujam vadovui: ieškomas prezidentas ir penki valdybos nariai

    Lenkijos „Alior Bank“ pranešė pradedantis kvalifikacinę atranką į banko prezidento ir penkių valdybos narių pareigas. Kandidatų paraiškos priimamos iki rugsėjo 16 dienos, o atranka apims kelias pagrindines banko veiklos kryptis.

    Pasak banko, ieškoma ne tik naujo prezidento, bet ir valdybos narių, kurie kuruotų rizikos valdymą, finansus, mažmeninę bankininkystę ir rinkodarą, verslo bankininkystę bei technologijas ir operacijas. Tokia struktūra atspindi didžiųjų universalių bankų praktiką, kai atsakomybės išskaidomos pagal kritines kontrolės ir augimo sritis.

    Dabartinės valdybos trejų metų kadencija prasidėjo 2024 metų sausį. Bankui vadovauja Piotras Žabskis, o pastaraisiais metais valdyba buvo suformuota iš penkių viceprezidentų, atsakingų už skirtingus veiklos segmentus.

    Kas svarbu kandidatams?

    Vadovų atrankos bankuose paprastai siejamos ne tik su strateginiais pokyčiais, bet ir su priežiūros reikalavimais. Finansų sektoriuje aukščiausio lygmens vadovams taikomas tinkamumo ir nepriekaištingos reputacijos vertinimas, o galutiniai paskyrimai dažnai priklauso nuo priežiūros institucijos sprendimų.

    Praktikoje tai reiškia, kad bankai ieško kandidatų, galinčių užtikrinti kapitalo ir rizikų kontrolę, stabilų pelningumą bei technologinę pažangą. Pastaruoju metu vis didesnis dėmesys tenka ir veiklos atsparumui, duomenų saugai bei DI sprendimų diegimo valdymui, kad inovacijos nepadidintų reguliacinių ar reputacinių rizikų.

    Banko mastas ir akcininkai

    „Alior Bank“ yra universalus bankas, teikiantis paslaugas tiek privatiems, tiek verslo klientams. Bankas nurodo turintis apie 4 mln. klientų ir aptarnaujantis maždaug 180 000 įmonių.

    Akcininkų struktūroje ryškiausia dalis tenka draudimo grupei PZU, kuri valdo beveik 32 proc. banko akcijų. Dar beveik 10 proc. priklauso „Nationale-Nederlanden“, o likusi dalis paskirstyta kitiems investuotojams.

    Finansiniai rezultatai ir kontekstas

    Bankas pateikė ir naujausius finansinius skaičius: 2026 metų antrąjį ketvirtį „Alior Bank“ grupės grynasis pelnas siekė 367 mln. zlotų, tai yra apie 85 mln. eurų. Tai maždaug 43 proc. mažiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.

    Bankas aiškino, kad pelno kritimą lėmė keli veiksniai: pajamų korekcija po 2026 metų balandžio 23 dieną priimto ES Teisingumo Teismo sprendimo, išaugę kredito rizikos kaštai ir didesnė efektyvioji mokesčių našta. Tuo metu visas 2025 metų grynasis pelnas sudarė 2,37 mlrd. zlotų, arba apie 550 mln. eurų, ir buvo apie 3 proc. mažesnis nei metais anksčiau.

    Atranka į aukščiausius postus šiuo laikotarpiu yra signalas rinkai, kad bankas siekia iš naujo susidėlioti atsakomybes ir sustiprinti valdymą. Investuotojams ir klientams tai dažnai svarbu ne mažiau nei ketvirčio rezultatai, nes vadovų komandos sudėtis tiesiogiai veikia strategiją, rizikos apetitą ir gebėjimą prisitaikyti prie reguliavimo bei teisinės aplinkos pokyčių.

  • Krokuvos-Balicės oro uostas pasiekė rugpjūčio rekordą: 1,49 mln keleivių ir ambicingas 2026 metų tikslas

    Krokuvos-Balicės oro uostas rugpjūtį fiksavo geriausią mėnesio rezultatą savo istorijoje – aptarnauta 1 487 142 keleiviai. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai oro uostu naudojosi 1 322 645 žmonės, srautas išaugo 12 proc.

    Iki simbolinės 1,5 mln ribos pritrūko visai nedaug, tačiau rekordinis mėnuo patvirtino, kad didžiausias Lenkijos regioninis oro uostas įžengė į intensyvaus augimo etapą. Augimą lėmė tiek vasaros turizmo pikas, tiek platus reguliarių skrydžių tinklas.

    Per du vasaros mėnesius – liepą ir rugpjūtį – oro uostas aptarnavo apie 2,95 mln keleivių, o nuo metų pradžios keleivių skaičius priartėjo prie 10 mln. Tokia dinamika stiprina prognozes, kad 2026 metais Krokuvos oro uostas gali pasiekti 15 mln keleivių kartelę.

    „Du paskutiniai mėnesiai suteikia mums pagrindo džiaugtis keleivių srautų rezultatais, ir tikimės, kad artimiausi mėnesiai bus ne mažiau sėkmingi“, – sakė Kraków Airport vadovas Łukaszas Strutyńskis.

    Šiuo metu vasaros sezono tvarkaraštyje vežėjai iš Balicės siūlo 176 kryptis į 124 miestus 38 šalyse. Žiemos sezono skrydžių tvarkaraštis turėtų įsigalioti naktį iš spalio 24 į spalio 25 dieną, o paklausą tradiciškai formuoja tiek miestų maršrutai, tiek atostogų kryptys.

    Krokuvos-Balicės oro uostas yra antras pagal aptarnaujamų keleivių skaičių Lenkijoje ir didžiausias regioninis oro uostas šalyje. Praėjusiais metais juo pasinaudojo daugiau nei 13,2 mln keleivių, o šių metų vasaros rekordai rodo, kad rinka kol kas neatslūgsta net ir didėjant kelionių kainoms bei spaudžiant infrastruktūros pajėgumams.

  • Paslėpti nuotoliniai išjungikliai iš Kinijos? Lietuvos ir Europos įrangai įžvelgia riziką

    Europos priklausomybė nuo kiniškų komponentų vis dažniau įvardijama ne tik kaip ekonominė, bet ir kaip saugumo problema. Pramonės atstovai perspėja, kad kai kuriuose eksportuojamuose įrenginiuose gali būti integruojami nuotoliniai išjungikliai, dar vadinami kill switch, leidžiantys kritiniu momentu sustabdyti įrangos veikimą.

    Apie tokią riziką viešai kalbėjo Lenkijos bendrovės Vigo Photonics vadovas Adamas Piotrowskis, atkreipęs dėmesį į globalių tiekimo grandinių pažeidžiamumą. Jo teigimu, Europa daugelyje sričių remiasi kiniškais puslaidininkiais, elektronikos moduliais, fotovoltinės įrangos dalimis ir LED apšvietimo komponentais, todėl bet koks tiekimo ar prieigos apribojimas gali greitai persiduoti visai rinkai.

    Kas yra kill switch rizika?

    Kontekstas čia platesnis nei vienas konkretus įrenginys ar gamintojas. Šiuolaikinė technika vis dažniau valdoma programiškai, turi nuotolinio atnaujinimo funkcijas ir ryšio modulius, todėl teoriškai atsiranda galimybė tiek teisėtam, tiek piktavališkam nuotoliniam įsikišimui.

    Pramonėje kill switch terminas gali reikšti ne vien tiesioginį įrenginio išjungimą. Tai gali būti ir dalinis funkcionalumo apribojimas, pavyzdžiui, kai nustoja veikti kamera, jutiklis, ryšio modulis ar valdymo blokas, o gedimą nustatyti sudėtinga, nes formaliai įranga priklauso Europos pirkėjui.

    „Praktikoje kill switch gali reikšti ne tik nuotolinį išjungimą, bet ir situaciją, kai kritiniu momentu nustoja veikti konkretus jutiklis ar modulis, nors įranga formaliai yra europietiško savininko“, – sakė Adamas Piotrowskis.

    Nuo autobusų iki automobilių duomenų

    Kaip iliustraciją jis minėjo atvejį Norvegijoje, kur buvo keliamas klausimas dėl iš Kinijos įsigytų autobusų ir galimo nuotolinio išjungimo mechanizmo. Tokios istorijos paprastai sukelia diskusijas dėl to, kiek pirkėjas realiai kontroliuoja programinę įrangą, atnaujinimus ir kritines funkcijas, ypač jei dalis sistemos yra uždara.

    Diskusija persikelia ir į automobilių sektorių, nes modernios transporto priemonės renka daug vaizdo ir telemetrijos duomenų, o jų srautus lemia gamintojo sukurta programinė architektūra. Dėl to kai kuriose šalyse ribojamas tam tikrų transporto priemonių patekimas į jautrias zonas, kai kyla klausimų, kur keliauja surinkti duomenys ir pagal kokią jurisdikciją jie tvarkomi.

    Ką tai reiškia Europai?

    Ekspertų vertinimu, didžiausia rizika atsiranda tada, kai kritinė infrastruktūra ar viešasis transportas tampa priklausomi nuo tiekėjo, kurio komponentai, programinė įranga ar debesijos paslaugos nėra skaidriai audituojami. Problema dažnai išryškėja ne pirkimo metu, o jau eksploatacijoje, kai reikalingi atnaujinimai, atsarginės dalys ar gamintojo prieiga prie diagnostikos.

    Vigo Photonics, kuri gamina optoelektroninius detektorius, naudojamus energetikoje, geležinkeliuose ir gynybos srityje, pati atsidūrė geopolitinių įtampų lauke. Bendrovė buvo įtraukta į Kinijos sankcijų sąrašus kartu su kitais Europos subjektais, o tai dar kartą priminė, kad technologijų tiekimas ir prieiga prie komponentų gali tapti politinio spaudimo priemone.

    Šiame fone Europos institucijos ir nacionalinės valdžios vis dažniau kalba apie tiekimo grandinių diversifikavimą, kritinių technologijų gamybos stiprinimą regione bei griežtesnius kibernetinio saugumo reikalavimus įrangai, kuri naudojama viešajame sektoriuje ar strateginėse srityse. Verslui tai reiškia papildomas patikras, sutartinius saugiklius dėl atnaujinimų kontrolės ir didesnį dėmesį tam, kas tiksliai įmontuota į perkamą įrangą.

  • Europos Komisija priskyrė ChatGPT, Reddit ir Roblox griežtesnei DSA priežiūrai: kas keičiasi

    Europos Komisija nusprendė, kad ChatGPT turi būti laikomas labai didele interneto paieškos paslauga, o Reddit ir Roblox – labai didelėmis interneto platformomis. Toks statusas reiškia, kad šiems paslaugų teikėjams Europos Sąjungoje taikomi griežtesni Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) reikalavimai ir intensyvesnė priežiūra.

    Komisija nurodė, kad paslaugoms suteiktas statusas siejamas su jų mastu ir poveikiu vartotojams. DSA logika paprasta: kuo didesnė platforma ir kuo daugiau ji gali daryti įtaką viešajai erdvei, tuo daugiau pareigų jai taikoma dėl saugumo, skaidrumo ir atsakomybės.

    Kas pasikeis vartotojams?

    Pagal DSA, labai didelės platformos ir paieškos paslaugos turi sistemingai vertinti rizikas, susijusias su neteisėto turinio plitimu ir jo šalinimu. Taip pat į vertinimus įtraukiamas poveikis nepilnamečių apsaugai, psichikos sveikatai, pagrindinėms teisėms, rinkimų procesams ir viešajam saugumui.

    Praktikoje tai reiškia, kad iš paslaugų tikimasi aiškesnių veiksmų, kaip jos riboja neteisėtą turinį, kaip reaguoja į pranešimus ir kaip užkerta kelią rizikoms, kurios gali kilti dėl rekomendavimo sistemų. DSA taip pat akcentuoja didesnį skaidrumą, susijusį su reklama ir turinio pateikimo principais.

    „ChatGPT, Reddit ir Roblox dabar Europos Sąjungoje bus griežčiau prižiūrimos ir turės prisiimti daugiau atsakomybės, proporcingai jų poveikiui mūsų piliečiams ir visuomenei“, – sakė Europos Komisijos vicepirmininkė Henna Virkkunen.

    Ką reiškia naujas statusas platformoms?

    Labai dideliems paslaugų teikėjams numatytos papildomos prievolės, tarp jų – reguliarios rizikų vertinimo procedūros ir priemonės šioms rizikoms mažinti. Įmonės taip pat turi užtikrinti veiksmingus mechanizmus, kuriais naudotojai gali pranešti apie neteisėtą turinį, o sprendimai dėl turinio moderavimo būtų pagrįsti ir paaiškinami.

    Komisija nurodė, kad paslaugos turės ribotą laiką prisitaikyti prie papildomų reikalavimų. Po šio pereinamojo laikotarpio platformoms gali grėsti sankcijos, jei jos nevykdys DSA įsipareigojimų arba nevykdys Komisijos nurodymų.

    Kodėl į sąrašą patenka DI ir žaidimų platformos?

    ChatGPT atveju svarbus veiksnys yra tai, kad paslauga gali teikti atsakymus, paremtus paieška internete, todėl reguliuotojams ji artėja prie paieškos paslaugų funkcionalumo. Tuo metu Reddit ir Roblox, kaip didelio masto turinio ir bendruomenių platformos, susiduria su tomis pačiomis sisteminėmis rizikomis: nuo neteisėto turinio iki nepilnamečių apsaugos klausimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad DSA kryptis – ne pavienės moderavimo klaidos, o sisteminės priemonės: kaip platforma suprojektuota, kaip veikia jos rekomendavimo algoritmai ir kaip ji valdo riziką dideliu mastu. Dėl to reguliaciniai reikalavimai vis dažniau paliečia ne tik socialinius tinklus, bet ir DI paslaugas bei žaidimų ekosistemas.

  • Po 15 metų „Apple“ vairą palieka Timas Cookas: nuo rugsėjo vadovaus Johnas Ternusas

    „Apple“ pranešė, kad baigiasi 15 metų trukusi Timo Cooko kadencija generalinio direktoriaus pareigose. Nuo rugsėjo 1 dienos įmonės vadovo postą perims ilgametis aparatinės įrangos padalinio vadovas Johnas Ternusas, o Timas Cookas liks bendrovėje naujai sukurtoje vykdomojo pirmininko pozicijoje.

    Ši rokiruotė reiškia ne tik simbolinį kartų pasikeitimą, bet ir aiškų signalą rinkai: „Apple“ ketina perbraižyti prioritetus konkurencijoje dėl paslaugų augimo, kainodaros ir DI strategijos. Investuotojai paprastai jautriai reaguoja į vadovų pasikeitimus, nes nuo jų priklauso tiek produktų kryptis, tiek kapitalo paskirstymas.

    Ko tikimasi iš naujo vadovo?

    Johnas Ternusas „Apple“ viduje siejamas su įrenginių kūrimo ir tiekimo grandinės sprendimais, todėl rinka tikisi pragmatiško požiūrio į produktų ciklus. Jo pirmasis didelis viešas testas numatomas rugsėjo 9 dieną, kai planuojamas naujo „iPhone“ pristatymas ir galima užuomina apie artimiausių metų bendrovės kursą.

    Analitikų akiratyje bus keli klausimai: kaip sparčiai „Apple“ gebės plėsti DI sprendimus savo ekosistemoje, kaip toliau augs paslaugų segmentas ir ar keisis naujų „iPhone“ modelių kainodara. Pastaraisiais metais būtent paslaugos tapo svarbia pelno stabilumo atrama, todėl bet koks strategijos posūkis gali turėti tiesioginę įtaką finansiniams rezultatams.

    Tiekimo grandinės spaudimas ir geopolitika

    Vadovų pasikeitimas vyksta tuo metu, kai technologijų gamintojai vis labiau priklausomi nuo geopolitinių sprendimų ir gamybos geografijos. „Apple“ tenka balansuoti tarp gamybos partnerių Azijoje, lustų tiekimo užtikrinimo ir reguliacinių reikalavimų skirtingose rinkose, o bet kokie trikdžiai gali atsiliepti produktų prieinamumui bei maržoms.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip bendrovė valdys santykius su partneriais Indijoje, Vietname ir Kinijoje, kur telkiasi reikšminga gamybos dalis. „Apple“ pastangos diversifikuoti gamybą vertinamos kaip ilgalaikės rizikos mažinimas, tačiau tokie pokyčiai paprastai reikalauja laiko ir papildomų investicijų.

    15 metų skaičiais: kaip keitėsi „Apple“

    Per Timo Cooko vadovavimo laikotarpį „Apple“ smarkiai išaugo: 2011 metais įmonės pajamos siekė 108 mlrd. JAV dolerių, o pernai – 416 mlrd. JAV dolerių. Konvertavus apytikriu 0,92 euro už dolerį kursu, tai būtų atitinkamai apie 99 mlrd. eurų ir apie 383 mlrd. eurų.

    Bendrovė pabrėžia, kad Timas Cookas visiškai nepasitraukia: vykdomojo pirmininko pareigose jis turėtų koncentruotis į ryšius su partneriais ir valdžios institucijomis visame pasaulyje. Tokia schema leidžia užtikrinti tęstinumą, kai naujasis vadovas perima kasdienį operacijų ir produktų strategijos valdymą.

    „Rinkos, bent jau pirmuoju laikotarpiu, atidžiai stebės naują „Apple“ vadovą ir jo sprendimus dėl DI programų mastelio, paslaugų strategijos ir „iPhone“ kainodaros“, – teigiama komentare apie vadovybės pokyčius.

  • „Anthropic“ derasi dėl 30 mlrd. eurų debesijos sandorio: ką tai sako apie DI centrų duomenų bumą

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ tariasi dėl didelės apimties debesijos paslaugų sutarties su įmone Lambda, kurios vertė, kaip skelbia tarptautinė žiniasklaida, siektų apie 30 mlrd. eurų. Sandoris dar nėra oficialiai patvirtintas, tačiau jis atspindi sparčiai augantį skaičiavimo galios poreikį, kurį kursto generatyvinio DI plėtra.

    Šios derybos vyksta tuo metu, kai technologijų rinkoje vis labiau dominuoja investicijos į duomenų centrus ir specializuotą įrangą. DI modeliams mokyti ir paleisti reikia itin daug elektros bei aukštos klasės lustų, todėl debesijos tiekėjai ir jų partneriai skuba plėsti infrastruktūrą, kad spėtų su paklausa.

    Duomenų centrai tampa strategine rinka

    Projektas, siejamas su naujais pajėgumais, turi būti įgyvendinamas Teksase, Nueces apygardoje, o jo vystymu rūpinasi bendrovė Hut 8. Pastaraisiais metais ji keitė veiklos kryptį ir iš kriptovaliutų kasimo verslo vis labiau persiorientavo į duomenų centrų operatoriaus vaidmenį, aptarnaujantį DI darbo krūvius.

    Skelbiama, kad planuojamos infrastruktūros galia gali siekti apie 350 megavatų. Tokios apimties projektai tampa vis dažnesni, nes generatyvinio DI paslaugoms reikalingi duomenų centrai veikia ne tik kaip IT, bet ir kaip energetikos planavimo objektai, kur svarbios tiek elektros įvado galimybės, tiek tinklo patikimumas.

    „Anthropic“ plečia skaičiavimo resursus

    „Anthropic“, kuri, pasak pranešimų, ruošiasi viešam akcijų platinimui, aktyviai didina skaičiavimo resursus, kad galėtų aptarnauti augantį produktų naudojimą. Tarp jų minimas ir programavimo įrankis „Claude Code“, kuris didina poreikį nuolatiniam, stabiliai pasiekiamam skaičiavimo pajėgumui.

    Įmonė anksčiau yra pranešusi apie kitą didelės apimties skaičiavimo galios nuomos planą JAV, Vakarų Virdžinijoje. Tokie sprendimai rodo rinkos kryptį: DI kūrėjams vis dažniau svarbiau ne nuosavi duomenų centrai, o ilgalaikės sutartys, garantuojančios prieigą prie reikalingų pajėgumų.

    „Nvidia“ vaidmuo ir ilgalaikės sutartys

    Pasak pranešimų, ši sutartis Lambda leistų įjungti resursus, paremtus „Nvidia“ technologijomis, kurios šiuo metu yra de facto standartas didžiajai daliai generatyvinio DI darbo krūvių. Taip pat viešai buvo minima, kad atskiruose projektuose nuomininku gali būti pati „Nvidia“, kas pabrėžia, jog tiekėjas kartais dalyvauja ne tik kaip aparatūros gamintojas, bet ir kaip tiesioginis infrastruktūros pajėgumų pirkėjas.

    Rinkoje daugėja 10–15 metų trukmės susitarimų, kurie užtikrina pastovias pajamas duomenų centrų vystytojams ir stabilų pajėgumų rezervą didiesiems klientams. Toks modelis mažina riziką, bet kartu dar labiau didina konkurenciją dėl elektros, sklypų ir tinklų prijungimo galimybių regionuose, kur statomi nauji kampusai.

    Nors derybų detalės kol kas nepatvirtintos oficialiai, pati sandorio apimtis signalizuoja apie dar vieną DI infrastruktūros ciklo etapą, kai skaičiavimo galia tampa panaši į strateginį išteklių. Tai ypač svarbu įmonėms, kurios kuria ir komercializuoja didelius modelius, nes jų sėkmė vis dažniau priklauso ne tik nuo algoritmų, bet ir nuo prieigos prie patikimų, ilgalaikių debesijos pajėgumų.

  • Pietų Korėjos eksporto šuolį tempia puslaidininkiai: DI bumas kelia rekordus ir keičia prekybą

    Pietų Korėjos Prekybos, pramonės ir energetikos ministerija paskelbė preliminarius rugpjūčio eksporto duomenis. Bendra eksporto vertė siekė apie 91 milijardą eurų, tai yra maždaug 68,7 proc. daugiau nei prieš metus.

    Didžiausią impulsą suteikė puslaidininkiai: jų eksportas per mėnesį sudarė apie 43 milijardus eurų. Metinis augimas buvo ypač spartus ir viršijo 200 proc., todėl būtent šis sektorius tapo pagrindiniu bendro šuolio varikliu.

    Puslaidininkių paklausą didina DI

    Puslaidininkių pardavimai augo penkioliktą mėnesį iš eilės, o mėnesio rezultatas dar kartą peržengė 37 milijardų eurų ribą. Tai rodo, kad atsigavimas nėra vienkartinis, o paremtas struktūrine paklausa.

    Rinką labiausiai augina lustai, naudojami DI infrastruktūrai, ypač dideliuose duomenų centruose. Sparčiai plečiasi vadinamųjų hiperskalerų, t. y. didžiųjų debesijos paslaugų tiekėjų, investicijos į skaičiavimo pajėgumus.

    „Eksportą ypač skatino milžiniška paklausa lustams, reikalingiems DI infrastruktūrai, ir praktiškai neriboti didžiųjų debesijos tiekėjų poreikiai“, – teigiama ministerijos pranešime.

    Kartu augo ir su duomenų centrais susijusių prekių eksportas, įskaitant kompiuterinę įrangą bei infrastruktūros komponentus. Šių gaminių mėnesio eksportas siekė apie 5,8 milijardo eurų ir buvo daugiau nei keturis kartus didesnis nei prieš metus.

    Be to, didėjo belaidžio ryšio įrangos ir išmaniųjų telefonų tiekimas: eksportas ūgtelėjo iki maždaug 1,7 milijardo eurų, metinis prieaugis sudarė apie 21,9 proc. Tai rodo, kad augimą palaiko ne vien lustai, bet ir platesnė elektronikos ekosistema.

    Kas keičiasi prekyboje su Kinija ir JAV

    Pagal ministerijos pateiktą statistiką, Pietų Korėja stiprina pozicijas kaip technologiškai pajėgi ir tiekimo grandinėms svarbi partnerė tiek JAV, tiek Kinijos įmonėms. Tokį vaidmenį lemia didelė gamybinė bazė, aukštos kompetencijos ir gebėjimas greitai įvykdyti didelės apimties užsakymus.

    Rugpjūtį eksportas į Kiniją didėjo apie 119,5 proc., o į Jungtines Amerikos Valstijas – apie 89,3 proc. Panašios krypties augimas fiksuotas ir prekyboje su Europos Sąjunga bei Japonija, signalizuojant, kad technologijų paklausos banga persiskirsto per pagrindines pasaulio rinkas.

    Analitikų vertinimu, ši dinamika glaudžiai susijusi su investicijomis į duomenų centrus, didėjančiu lustų poreikiu ir konkurencija dėl skaičiavimo resursų. Jei DI plėtra išliks tokio tempo, puslaidininkių eksporto rekordai gali tapti ne išimtimi, o nauja norma.

  • Černobylio rezervate po gaisrų sugrįžo skruzdėlės: mokslininkai aiškinasi, kaip jos atkuria kolonijas

    Černobylio radiaciniame-ekologiniame biosferos rezervate po neseniai kilusių miškų gaisrų užfiksuotas netikėtas reiškinys: teritorijose, kurios atrodė beveik visiškai išdegusios, vėl gausėja skruzdėlių.

    Tyrėjai pasakoja, kad pirmųjų išvykų metu vaizdas priminė ankstesnių didelių gaisrų pasekmes: daug pajuodusių plotų, apdegusios paklotės ir menkai pastebimas gyvybės sugrįžimas. Vis dėlto jau tuomet pavyko pamatyti pavienių raudonųjų miško skruzdėlių.

    Po maždaug mėnesio situacija, pasak rezervato specialistų, pasikeitė akivaizdžiai: pradėjo kaltis žolė, o skruzdėlių tapo gerokai daugiau, jos ėmė rastis įvairiose vietose.

    Ekologų teigimu, miško gaisras skruzdėlėms dažnai reiškia tiesioginę kolonijos žūtį. Jų lizdai paprastai būna sudaryti iš degių medžiagų, todėl ugnis gali sunaikinti visą konstrukciją, o vietoje jos neretai lieka tik įduba.

    Dar viena problema yra tai, kad kartu su lizdu prarandama ir įprasta maisto bazė, o aplinkos sąlygos kardinaliai pasikeičia. Po gaisro pakinta temperatūros režimas, drėgmė, šešėliavimas ir miško paklotės struktūra, todėl įprasta buveinė tampa sunkiai atpažįstama.

    Nepaisant to, mokslininkus nustebino skruzdėlių aktyvumas pelenais virtusiose vietose. Pastebėta, kad jos ėmė formuoti naujus lizdus, tiesti takus ir iš esmės iš naujo „užimti“ išdegusią teritoriją.

    Rezervatas pranešė parengęs tyrimų planą, kurio darbinis pavadinimas lietuviškai skambėtų kaip skruzdėlių postapokalipsė. Prie darbų taip pat įtrauktas studentas, planuojantis šią temą nagrinėti bakalauro studijų darbe.

    Šiuo metu renkami duomenys, kurie turėtų padėti atsakyti į esminius klausimus: kaip skruzdėlės išgyvena didelio masto gaisrus, kokie veiksniai lemia jų sugrįžimo greitį ir ar kolonijos atsikuria iš išlikusių individų, ar į išdegusias vietas atkeliauja iš aplinkinių plotų.

    Skruzdėlės miško ekosistemose laikomos svarbiais „inžinieriais“: jos purena dirvožemį, perneša organines medžiagas, daro įtaką kai kurių augalų sėklų plitimui ir dalyvauja vabzdžių populiacijų reguliavime.

    Dėl to jų gana greitas sugrįžimas po gaisro gali būti vienas iš signalų, kad bent dalis ekosistemos procesų pradeda atsigauti. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad ilgalaikės išvados galės būti daromos tik įvertinus, ar naujos kolonijos yra stabilios ir ar joms pakanka maisto bei tinkamų mikrobuveinių.

  • Teksase bandomi keliai iš perdirbto plastiko: ar ši danga karštyje tarnaus ilgiau už asfaltą?

    Teksase pradėtas realiomis sąlygomis tikrinti sprendimas, kuris vienu metu taikosi į dvi problemas: kelių dangos ilgaamžiškumą ir augančias plastiko atliekų apimtis. Inžinieriai į karštą asfalto mišinį įmaišė perdirbto plastiko ir tokią dangą paklojo bandomame kelio ruože, stebėdami, kaip ji elgiasi veikiama karščio ir eismo.

    Idėja paprasta: dalį bitumo, kuris gaminamas iš naftos produktų ir veikia kaip rišamoji asfalto medžiaga, pakeisti perdirbto plastiko priedu. Karštuose regionuose, tokiuose kaip Teksasas, tradicinė danga dažniau patiria deformacijas ir skilinėjimą, todėl ieškoma mišinių, geriau atlaikančių aukštą temperatūrą.

    Bandomajame projekte plastikas pirmiausia išrūšiuojamas, nuvalomas, susmulkinamas į dribsnius, o vėliau įmaišomas į įkaitintą asfaltą, kad ištirptų ir pasiskirstytų mišinyje. Tokiu būdu dalis tradicinės rišamosios medžiagos pakeičiama plastiku, o pati danga turėtų išlaikyti pagrindines eksploatacines savybes.

    Teksaso universiteto Arlingtone komanda, dirbanti kartu su vietos kelių priežiūros institucijomis, stebi dangą realiame eisme. Pirminiai stebėjimai rodo, kad bandymo metu, kai oro temperatūra viršijo 38 laipsnius Celsijaus, danga neparodė akivaizdžių greitos degradacijos požymių, tačiau galutinėms išvadoms dar per anksti.

    Pasaulyje plastiku modifikuotas asfaltas tiriamas ne vienerius metus, o dalis laboratorinių rezultatų rodo geresnį atsparumą provėžoms ir didesnį standumą, ypač esant aukštesnei temperatūrai. Kai kuriuose darbuose fiksuojama, kad nedidelis polimerų kiekis mišinyje gali pagerinti mechanines savybes, nors poveikis priklauso nuo plastiko tipo, jo kiekio ir technologijos.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad laboratoriniai bandymai ne visada tiksliai atspindi daugiamečio naudojimo realybę. Dangos ilgaamžiškumui lemiami ir tokie veiksniai kaip sunkiojo transporto intensyvumas, pagrindo būklė, drėgmės režimas, mišinio paruošimo kokybė ir priežiūros darbų reguliarumas.

    Vienas dažniausiai keliamų klausimų yra mikroplastiko atsiradimo rizika. Kai kurių tyrimų vertinimu, plastikas, integruotas į asfalto struktūrą, gali būti mažiau linkęs atsiskirti į smulkias daleles, tačiau tai priklauso nuo mišinio sudėties ir dangos dilimo intensyvumo.

    Ne mažiau svarbi praktinė pusė: norint technologiją taikyti plačiai, reikia užtikrinti stabilų švaraus, tinkamai išrūšiuoto plastiko srautą, nes priemaišos gali keisti mišinio savybes. Taip pat vertinamas ekonominis efektyvumas, nes kelių tarnyboms svarbu ne tik ekologija, bet ir aiškus remonto kaštų mažėjimas per visą dangos gyvavimo ciklą.

    Jei Teksase vykstantys bandymai pasiteisins, tokia technologija galėtų tapti vienu iš būdų mažinti bitumo poreikį ir kartu nukreipti dalį plastiko atliekų nuo sąvartynų. Tačiau galutinį atsakymą lems kelių metų stebėsena, nepriklausomi bandymai ir aiškūs duomenys apie ilgaamžiškumą, saugumą ir poveikį aplinkai.