CP v2

Category: Technologijos

  • DI energetikoje mažina sąskaitas: „Unigrid Control“ teigia pasiekęs iki 50 proc. sutaupymą

    Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa praktišku įrankiu energetikoje, ypač įmonėms, kurios sunaudoja daug elektros ir susiduria su kainų svyravimais. „Unimot“ grupės vystomas sprendimas „Unigrid Control“ skelbia, kad vienam didžiausių Lenkijos mažmeninės prekybos tinklų padėjo sumažinti energijos pirkimo kaštus net iki 50 proc.

    Sistema sukurta taip, kad realiu laiku stebėtų, valdytų ir optimizuotų kelių energijos šaltinių bei vartojimo grandžių darbą. Pagrindinis dėmesys skiriamas saulės elektrinėms, energijos kaupikliams ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai, kur sprendimus dažnai reikia priimti greitai, o duomenų apimtis viršija žmogaus galimybes.

    Kas keičiasi energijos rinkoje?

    Energetikos sektoriuje daugėja atsinaujinančios energijos šaltinių, todėl gamyba tampa labiau priklausoma nuo oro sąlygų, o kainos rinkoje gali kisti itin staigiai. Prie to prisideda dinaminiai tarifai, didesnė balansavimo svarba ir augantis poreikis tiksliai prognozuoti tiek gamybą, tiek vartojimą.

    Tokioje aplinkoje įmonėms tampa svarbu ne tik nusipirkti elektrą pigiau, bet ir kuo daugiau jos pasigaminti bei sunaudoti vietoje. Autokonsumpcijos didinimas, vartojimo perkėlimas į palankesnes valandas ir piko galios mažinimas tiesiogiai mažina sąskaitas ir riziką, kai kainos šokteli.

    Kaip veikia „Unigrid Control“?

    „Unigrid Control“ esmė yra prognozavimo algoritmai ir automatizuotas valdymas, kuris remiasi daugybe kintamųjų. Sistema vienu metu vertina oro prognozes, elektros kainas, įrangos darbo charakteristikas ir, remdamasi tuo, parenka optimalų veikimo scenarijų – nuo kaupiklių įkrovimo iki vartojimo perplanavimo.

    Viename iš aprašytų atvejų energijos kaupiklis kartu su išmaniu valdymu leido pasiekti 99 proc. iš savo šaltinio pagamintos energijos autokonsumpciją. Tuo pačiu energijos pirkimo kaštai, kaip teigiama, sumažėjo maždaug 40 proc., nes daugiau elektros buvo sunaudojama tada, kai tai ekonomiškai naudingiausia.

    Didelę reikšmę tokie sprendimai turi mažmeninei prekybai, logistikai ir pramonei, kur elektros poreikis yra ne tik didelis, bet ir kintantis. Pavyzdžiui, dideli prekybos objektai elektrą naudoja ne vien apšvietimui ar šaldymui – nemaža dalis sąnaudų susijusi su vėdinimu, šildymu, šaldymo grandinėmis, o piko valandomis svarbi ir galios dedamoji.

    „Šiuolaikinė energetika pirmiausia yra gebėjimas valdyti duomenis. Mūsų sprendimas leidžia vienu metu analizuoti daug kintamųjų – nuo orų prognozių, per elektros kainas, iki įrangos darbo ypatybių – ir automatiškai priimti sprendimus, kurių žmogus nepajėgtų priimti tokiu greičiu ir tikslumu“, – sakė „Unimot Energia i Gaz“ viceprezidentas Wojciech Ginter.

    Kainų rizika ir neigiamos kainos

    Dar viena svarbi tema – neigiamos elektros kainos, kurios kai kuriais laikotarpiais pasitaiko rinkose dėl perteklinės gamybos, ypač kai atsinaujinančių šaltinių generacija didelė, o vartojimas mažesnis. Tokiose situacijose vien gaminti daugiau ne visada apsimoka, todėl valdymo sistema turi gebėti lanksčiai reaguoti.

    „Unigrid Control“ mini funkciją, kuri automatiškai riboja gamybą nepalankių kainų metu ir taip gerina ekonominį rezultatą. Bendrovės pateikiamu pavyzdžiu, tam tikrą dieną toks automatinis sprendimas reikšmingai pagerino finansinį efektą, palyginti su veikimu be kainų stebėsenos mechanizmo.

    Energetikos skaitmeninimas ir DI taikymas, tikėtina, toliau plėsis, nes įmonės ieško būdų mažinti sąnaudas ir kartu valdyti nepastovumo riziką. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį kaupikliams, lankstumo paslaugoms, tikslesnėms prognozėms ir automatizuotam sprendimų priėmimui, kuris realiu laiku derina gamybą, vartojimą ir kainų signalus.

  • Skandalas „Meta“ reklamoje: „Bielik.AI“ kūrėjas aptiko DI programos, kuriančios seksualinius deepfake, reklamą

    „Meta“ reklamos sistemos vėl atsidūrė kritikos centre: socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ aptinkamos apmokėtos reklamos, kurios, pasak kritikų, turėtų būti blokuojamos. Po ilgiau trunkančių skundų dėl sukčiavimo reklamų dėmesys krypsta į dar jautresnę temą – seksualinio pobūdžio deepfake turinį.

    Lenkijoje apie tai viešai prabilo „Bielik.AI“ bendraautoris Sebastianas Kondrackis. Jis teigė savo paskyroje pamatęs sponsorintą programėlės reklamą, skirtą generuoti seksualinio pobūdžio deepfake vaizdus, įskaitant turinį, kuris gali būti siejamas su nepilnamečių išnaudojimo rizika.

    Reklama, kurią, pasak kritiko, turėjo sustabdyti

    S. Kondrackis viešai kėlė klausimą, kaip tokia reklama apskritai praeina platformos patikras ir pasiekia vartotojus. Jo vertinimu, tai rodo sisteminę problemą: ne vien pavienį pažeidimą, o mechanizmą, leidžiantį produktą reklamuoti, išplatinti ir algoritmiškai pasiūlyti tiems, kuriuos jis gali sudominti.

    Jis nurodė užfiksavęs įrodymus ekrano nuotraukomis ir vaizdo įrašu, tačiau po šių veiksmų esą pradėjo matyti dar daugiau panašaus pobūdžio turinio. Tai, jo teigimu, iliustruoja, kaip greitai rekomendavimo ir reklamos sistemos gali „užkabinti“ jautrias temas ir jas kartoti.

    „Norėčiau tai pranešti kaip privatus asmuo, nes esu priblokštas. Viena vertus, dokumentuojame DI reguliavimo reikalavimus, kita vertus – matau tokį reklaminį turinį“, – sakė Sebastianas Kondrackis.

    Platesnis kontekstas: sukčiavimo reklamos ir deepfake banga

    Ši istorija pasirodė tuo metu, kai „Meta“ kritikuojama ir dėl kitokio tipo reklamų – sukčiavimo skelbimų, imituojančių žinomus žmones ar siūlančių fiktyvias investicijas. Tokie atvejai kelia klausimą, ar reklamos moderavimas pajėgus neatsilikti nuo klastočių, kai apgaulingas turinys kuriamas vis įtikinamiau.

    Deepfake technologijos, ypač naudojamos seksualiniam turiniui generuoti, tampa viena sparčiausiai augančių skaitmeninės prievartos formų. Ekspertai pabrėžia, kad problema čia dažnai ne vien turinio sukūrimas, bet ir jo platinimas, monetizacija bei reklaminiai kanalai, kurie suteikia pasiekiamumą.

    Reguliavimas griežtėja, bet iššūkių daug

    Europos Sąjungoje įsigalioja ir plečiasi dirbtinio intelekto reguliavimas, įtvirtinantis skaidrumo pareigas ir reikalavimą aiškiau informuoti apie sintetiniu būdu sukurtą turinį. Praktikoje tai reiškia didesnę atsakomybę tiek DI sistemų kūrėjams, tiek tiems, kurie DI naudoja komerciniais tikslais.

    Tačiau vien taisyklės automatiškai neišsprendžia reklamos ekosistemos problemų. Net ir esant formaliems draudimams, realus efektyvumas priklauso nuo platformų gebėjimo laiku aptikti pažeidimus, stabdyti apmokamas kampanijas, identifikuoti skelbimų užsakovus ir bendradarbiauti su priežiūros institucijomis.

    „Meta“ buvo paprašyta komentaro dėl minėtos reklamos ir jos patikros mechanizmų. Atsakymo laukiama.

  • DI šešėlis virš Lenkijos prekės ženklo ataskaitos: aiškinsis dėl finansavimo, kreiptasi į CBA ir prokuratūrą

    Lenkijoje įsiplieskė ginčas dėl ataskaitos Polakų portretas: prekės ženklo Lenkija DNR, kuri socialiniuose tinkluose sulaukė kritikos dėl galimų faktinių ir kalbos klaidų, primenančių dirbtinio intelekto generuojamą tekstą. Diskusija greitai peraugo į klausimą, kas iš tiesų užsakė dokumentą, kas jį finansavo ir ar jis buvo tinkamai pristatytas kaip viešųjų lėšų rezultatas.

    Dėmesio centre atsidūrė dr. hab. Barbara Mróz-Gorgoń, siejama su vyriausybės įgaliotinės funkcijomis, atsakingomis už Lenkijos prekės ženklo ir jo strategijos stiprinimą. Kritikai akcentavo, kad visuomenei pateikta publikacijos kokybė ir jos redagavimo pobūdis kelia abejonių, ar dokumentas atitinka viešajam sektoriui keliamus skaidrumo ir atsakomybės standartus.

    Kas finansavo ir kas atsakingas?

    Lenkijos sporto ir turizmo ministerija viešai pareiškė, kad socialiniuose tinkluose platinamas dokumentas nebuvo ministerijos sutarties dalis ir nebuvo pateiktas kaip oficiali ataskaita pagal vykdomą užduotį, susijusią su turizmo podstrategija. Ministerija taip pat nurodė, kad nebuvo gauta užklausa dėl logotipo naudojimo, o teiginys apie finansavimą iš ministerijos lėšų yra neteisingas.

    Opozicinė partija Teisė ir teisingumas paskelbė, kad kreipėsi į Centrinį kovos su korupcija biurą ir prokuratūrą, prašydama išsiaiškinti, kas ir kokiu pagrindu apmokėjo ataskaitos parengimą bei ar viešosios lėšos buvo naudojamos skaidriai. Politikai taip pat atkreipė dėmesį, kad dokumentas kuriam laikui dingo iš viešos prieigos, kas dar labiau pakurstė įtarimus ir reikalavimus pateikti aiškią chronologiją bei atsakomybes.

    DI panaudojimas: kur riba?

    Ataskaitos autorė aiškino, kad DI įrankiai buvo naudoti tik techninėms ir redakcinėms užduotims, pavyzdžiui, transkripcijoms, santraukų parengimui ir teksto redagavimui, tačiau ne tyrimo dizainui ar išvadų kūrimui. Pasak jos, pats tyrimas esą atliktas laikantis socialinių mokslų metodikos, o DI neva neformavo pagrindinių teiginių.

    Skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski viešai teigė, kad bus aiškinamos visos aplinkybės, ypač susijusios su dotacijomis ir galutiniais produktais, kurie galėjo būti su jomis susiję. Jis taip pat pabrėžė, kad aptariamas dokumentas parengtas 2025 metais, tai yra iki autorės paskyrimo į dabartines pareigas, todėl atsakomybės ribos turi būti nustatytos tiksliai.

    Ką teigia pati ataskaita?

    Pačiame dokumente tvirtinama, kad Lenkija per pastaruosius 35 metus pasiekė reikšmingų ekonominių rezultatų, tačiau tarptautinėje erdvėje vis dar turi nepakankamai aiškų ir nesukonsoliduotą įvaizdį. Tarp minimų iššūkių įvardijami visuomenės susiskaldymas, biurokratija ir įvaizdį silpninantis komunikacijos nuoseklumo trūkumas.

    Ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad šalies potencialas gali būti siejamas su aukštos pridėtinės vertės sritimis, pavyzdžiui, informacinių technologijų ir žaidimų industrijomis, taip pat su gamtinio turizmo kryptimis. Pagrindinė rekomendacija formuluojama kaip ilgalaikis, virš partijų ribų susitarimu paremtas darbas, trunkantis 10–20 metų, kuriame dalyvautų valstybė, verslas ir visuomenė.

    Ši istorija išryškino jautrią ribą tarp DI kaip pagalbinės priemonės ir DI kaip turinio generatoriaus, kai kalbama apie viešąjį administravimą ir nacionalinės reputacijos formavimą. Kol institucijos aiškinasi, visuomenėje stiprėja lūkestis, kad tokio masto dokumentams bus taikomi aiškūs autoriaus atsakomybės, redagavimo skaidrumo ir finansavimo atsekamumo standartai.

  • DI ateina į gamyklas ir vertina vadovus: kodėl rizika auga net aukščiausio lygio vadovybei

    Dirbtinis intelektas vis dažniau diegiamas gamyklose ne vien kaip dar vienas automatizavimo sluoksnis. Jis tampa sprendimų priėmimo įrankiu, galinčiu realiu laiku apdoroti didelius duomenų srautus iš jutiklių, kamerų ir gamybos valdymo sistemų. Tai leidžia tiksliau planuoti procesus, greičiau aptikti nukrypimus ir sumažinti broko riziką.

    Pramonėje DI dažnai apibūdinamas kaip papildomi roboto „pojūčiai“, nes kompiuterinė rega ir pažangūs modeliai leidžia atpažinti defektus, kurie anksčiau pasprukdavo pro įprastą kontrolę. Praktikoje tai ypač svarbu ten, kur klaidų kaina didelė, pavyzdžiui, medienos apdirbime, automobilių pramonėje ar energetikos įrenginių priežiūroje. Kuo daugiau signalų patenka į modelį, tuo tikslesnės gali būti roboto trajektorijos ir operacijų parametrai.

    „DI yra tarsi milžiniškas dešimtmetis vaikas: jis neįtikėtinai greitai apdoroja informaciją, bet jam reikia labai tikslių instrukcijų ir aiškių ribų“, – sakė Grzegorzas Putynkowskis.

    Didelė dalis diegimų prasideda ne nuo visiškai naujų robotų, o nuo jau veikiančių automatizuotų linijų „praturtinimo“ DI moduliais. Dažniausiai modeliai apmokomi atskirose skaičiavimo aplinkose, o į gamyklą perkeliami lengvesni vykdomieji algoritmai, kuriems reikia papildomo kompiuterio greta PLC valdiklių. Taip įmonės gali pradėti nuo konkretaus taikymo, pavyzdžiui, kokybės kontrolės, ir palaipsniui plėsti sprendimą.

    Didžiausi iššūkiai dažnai slypi ne programiniame kode, o duomenyse ir jų parengime. Kokybės kontrolėje, ypač medienos ar kitų natūralių medžiagų atveju, defektų tipų gali būti dešimtys, o dalies jų įprasta kamera patikimai nefiksuoja. Todėl įmonėms tenka sukaupti dideles, dažnai labai specifines defektų duomenų bazes ir investuoti į ilgesnį mokymą.

    Dar viena praktinė kliūtis yra skaičiavimo galios ir energijos poreikis mokymo metu. Modelių mokymas gali reikalauti nepalyginamai daugiau resursų nei tradicinė automatizacija, todėl tam pasitelkiami duomenų centrai ir grafikos procesoriai. Pramonė vis aktyviau ieško „lengvesnių“ modelių, kuriems reikėtų mažiau atminties ir mažesnių energijos sąnaudų, o tai tampa svarbu ir dėl kaštų, ir dėl tvarumo tikslų.

    Verslo požiūriu DI diegimas vis dažniau siejamas ne su darbo vietų mažinimu, o su našumo didinimu ir efektyvesniu resursų naudojimu. Įmonės tikisi geriau planuoti gamybą, optimizuoti žaliavų sunaudojimą, mažinti energijos nuostolius, tikslinti tiekimo grandinės sprendimus ir greičiau reaguoti į paklausos pokyčius. Taip DI tampa ne vien technologine, bet ir finansine priemone konkurencingumui palaikyti.

    „DI algoritmai pirmiausia mažina ne žemiausios grandies darbuotojų poreikį, o atsigręžia į vadovų veiklos efektyvumą: dalį ataskaitų ir analizės gali atlikti elektroninis asistentas“, – teigė Grzegorzas Putynkowskis.

    Čia ir atsiranda naujas pramonės posūkis: DI pradeda „matuoti“ sprendimų priėmimą. Kai duomenys apie gamybą, kokybę, energijos sąnaudas ir logistiką sujungiami į vieną vaizdą, vadovų veiklos rezultatai tampa lengviau palyginami ir labiau pagrindžiami skaičiais. Tai gali mažinti tarpininkavimo grandis, bet kartu kelia klausimų dėl atsakomybės, vertinimo kriterijų ir klaidų, kurias gali padaryti modeliai.

    Kur DI duoda greičiausią grąžą

    Didžiausią potencialą pramonė dažnai mato ten, kur procesai standartizuoti, o duomenys renkami nuosekliai. Medienos pramonėje DI leidžia tiksliau klasifikuoti ruošinius, automobilių sektoriuje padeda užtikrinti pastovią kokybę ir mažinti broką, logistikoje gerina planavimą, o energetikoje vis labiau naudojamas priežiūros ir gedimų prognozavimo sprendimams. Tokiose srityse DI ne tik automatizuoja, bet ir padeda išvengti brangių sustojimų.

    Mažesnėms įmonėms aktualus ir prenumeratos modelis, kai nereikia kurti savo duomenų centrų ar laikyti didelių komandų. Tačiau toks kelias didina priklausomybę nuo tiekėjo ir kainų politikos, todėl didesnės organizacijos dažnai siekia aiškių ilgalaikių sutarčių ir nuosavybės teisių į kritinius sprendimus. Renkantis tarp „savos“ ir perkamos sistemos vis daugiau lemia tai, ar duomenys laikomi strateginiu pranašumu.

    Žmonės ir kompetencijos tampa siauruoju kakleliu

    Net ir sparčiai tobulėjant technologijoms, įmonės vis dažniau susiduria su kvalifikacijos spraga. Darbuotojams reikia ne tik gebėti naudotis naujomis sąsajomis, bet ir suprasti, kaip DI priima sprendimus, kokių ribų jam reikia, kaip vertinti modelio patikimumą ir kaip suvaldyti klaidų riziką. Pramonėje vis labiau vertinamas gebėjimas sujungti patirtį apie procesą su skaitmeniniais įrankiais.

    Reikšminga ir kartų sinergija: vyresni specialistai turi gilią gamybinę patirtį, o jaunesni inžinieriai dažniau atsineša duomenų analizės ir sistemų integravimo įgūdžius. Tokia partnerystė tampa viena realiausių sąlygų, kad DI sprendimai veiktų stabiliai, o ne liktų demonstraciniais projektais. Galiausiai būtent žmonės užtikrina, kad DI būtų įdarbintas kaip pagalbininkas, o ne kaip nevaldomas vertintojas.

    Humanoidai ir „paskutinė mylia“ gamyboje

    Pramonėje vis garsiau kalbama apie humanoidinius robotus, kurie galėtų perimti užduotis, kur klasikinė robotika stringa dėl nuolat besikeičiančios aplinkos. Vienas pavyzdžių yra pakavimas, kai vienoje linijoje gali būti šimtai ar tūkstančiai skirtingų produktų, o pakuotės ir jų paėmimo būdai keičiasi. Tokiose situacijose prisitaikymas tampa svarbesnis už maksimalią tikslumo rekordą.

    Panašiai ir statybose: mūrijimas, tinkavimas ar plytelių klojimas reikalauja sudėtingų judesių, kuriuos standartiniams pramoniniams robotams atkartoti sunku. Humanoidai galėtų palengvinti sveikatą žalojančias užduotis, o ilgainiui būti „apmokomi“ amatininkų, perimant jų judesius. Vis dėlto tai dar sritis, kur realaus masto diegimai priklausys nuo kainos, patikimumo ir saugos standartų.

    DI pramonėje vystosi taip greitai, kad įmonėms vis dažniau tenka diegti sprendimus ne idealiomis sąlygomis, o veikiant spaudimui dėl kaštų ir konkurencijos. Dėl to prioritetu tampa ne vien technologija, bet ir aiškūs procesai, duomenų kokybė, darbuotojų parengimas bei atsakingas DI naudojimas. Priešingu atveju įmonės rizikuoja ne tik atsilikti, bet ir priimti sprendimus, kurių negalės pagrįsti ar suvaldyti.

  • Lenkija pradeda testuoti DI asistento modelį PLLuM: ką jis darys premjero kanceliarijoje ir Senate

    Lenkijos ministro pirmininko kanceliarija, Senato kanceliarija ir Generalinė prokuratūra pradėjo testuoti virtualų pareigūno asistentą, paremtą lenkų kalbos modeliu PLLuM. Apie bandymus žurnalistams pranešė Lenkijos skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski, pabrėžęs, kad dalis funkcijų gali būti įdiegta dar šiais metais.

    Testuojamas sprendimas kuriamas kaip praktinis įrankis centrinei administracijai, kad darbuotojai greičiau rastų atsakymus į su kasdienėmis procedūromis susijusius klausimus. Tokie projektai Europoje dažnėja, nes viešajam sektoriui spaudimą didina augantys dokumentų srautai ir poreikis greičiau aptarnauti gyventojus.

    Pagrindinės trys funkcijos

    Pirmoji funkcija apibūdinama kaip pareigūno asistentas, galintis generuoti atsakymus į valstybės tarnautojų klausimus, susijusius su centrine valdžia ir jos procesais. Idėja tokia, kad įrankis padėtų greičiau susiorientuoti taisyklėse ir parengti pirminį atsakymo variantą, tačiau galutinį sprendimą vis tiek priimtų žmogus.

    Antroji, svarbiausia ir sudėtingiausia funkcija, anot viceministro, yra teisinis asistentas. Pareigūnas ar prokuroras galėtų įvesti teisinę problemą, o sistema pateiktų kelis galimus atsakymus ir nurodytų, kokiais teisės aktais ar teismų sprendimais remiasi.

    Trečioji funkcija skirta automatinei dokumentų anonimizacijai, kai iš tekstų pašalinami jautrūs duomenys, pavyzdžiui, vardai, pavardės ar datos. Tokia automatika viešajame sektoriuje laikoma ypač aktualia, nes padeda mažinti žmogiškųjų klaidų riziką tvarkant didelius kiekius dokumentų.

    Integracija ir atsakomybė

    Baigus bandymus virtualus asistentas turėtų būti pasiekiamas nemokamai per specialiai tam skirtą platformą, taip pat planuojama integracija su biuro sistemomis centrinėse institucijose. Viceministras teigė, kad iki metų pabaigos valstybės tarnautojai taip pat turėtų gauti raštų generatorių, veikiantį su PLLuM.

    Vienas praktinių scenarijų, kurį apibūdino Lenkijos pareigūnai, apima visą grandinę: teisinio pagrindo paiešką, dokumento parengimą, anonimizaciją ir galutinį patikrinimą prieš pasirašant. Tai turėtų sutrumpinti rutinines procedūras, ypač tais atvejais, kai atsakymai ar raštai rengiami pagal pasikartojančius šablonus.

    Viceministras pabrėžė, kad atsakomybė už sprendimus išliks žmogui: dokumentą pasirašantis pareigūnas būtų atsakingas už jo turinį, o ne DI. Taip pat nurodyta, kad po bandymų asistentą planuojama susieti su teismų sprendimų bazėmis, Valstybės kontrolės medžiaga ir viešomis skaitmenizacijos institucijų duomenų bazėmis.

    Duomenų apsauga ir skaidrumas

    Kalbėdamas apie asmens duomenų apsaugą, viceministras teigė, kad informacija, perduodama asistentui, bus apdorojama tik uždarose konkrečios institucijos sistemose. Toks modelis pasirinktas siekiant, kad duomenys neišeitų už saugios viešojo sektoriaus aplinkos ribų.

    Dėl skaidrumo pareigūnai užsiminė, kad kiekviename dokumente atskiro žymėjimo apie DI naudojimą gali ir nebūti. Vietoje to būtų judama link bendro informavimo, kad konkrečioje institucijoje, tam tikruose procesuose ir apibrėžtoje apimtyje naudojami DI įrankiai.

  • DI ir Ukrainos rinka kilstelėjo „Grupa Pracuj“ rezultatus: 2026 metų antrą ketvirtį pelnas šoktelėjo 20 proc.

    Lenkijos darbo skelbimų ir personalo technologijų grupė „Grupa Pracuj“ 2026 metų antrą ketvirtį augino pajamas ir pelną, o tam daugiausia įtakos turėjo DI sprendimų diegimas bei Ukrainos rinkos plėtra. Bendrovė pranešė, kad konsoliduotos pajamos viršijo 216 mln. zlotų, tai yra apie 50 mln. eurų, arba 6 proc. daugiau nei prieš metus.

    Pagrindinis augimo variklis buvo didesnės pajamos iš atrankų portalų Lenkijoje ir Ukrainoje: jos augo 10 proc. per metus. Tuo metu konsoliduotas grynasis pelnas siekė 67 mln. zlotų, arba apie 15 mln. eurų, ir buvo 20 proc. didesnis nei prieš metus.

    DI sprendimai keičia atranką

    Bendrovė nurodo, kad DI diegimas jau matomas ne tik produktuose, bet ir kaštų bei efektyvumo eilutėse. Pakoreguota EBITDA 2026 metų antrą ketvirtį sudarė 103 mln. zlotų, arba apie 24 mln. eurų, ir augo 12 proc. per metus, o vienas svarbiausių veiksnių buvo operacinio sverto efektas ir griežtesnė sąnaudų kontrolė.

    „DI išlieka pagrindinis mūsų strategijos akseleratorius ir vis aiškiau atsispindi finansiniuose rezultatuose“, – sakė „Grupa Pracuj“ vadovas Przemysławas Gacekas.

    Pasak bendrovės, DI sprendimai didina darbo skelbimų ir kandidatų atitikimo tikslumą, skatina kandidatų įsitraukimą ir leidžia pasiūlyti daugiau vertės darbdaviams. Taip pat pabrėžiama, kad vidinės kompetencijos leidžia naujoves diegti greičiau ir be reikšmingo investicijų šuolio.

    Lenkija išlieka pagrindinis ramstis

    Lenkija ir toliau yra svarbiausia „Grupa Pracuj“ rinka pagal pajamas ir pelningumą. Antrą ketvirtį pajamos Lenkijoje didėjo iki 157,9 mln. zlotų, arba apie 37 mln. eurų, tai yra 9 proc. daugiau nei prieš metus, o šio segmento pakoreguota EBITDA siekė 89,2 mln. zlotų, arba apie 21 mln. eurų, ir augo 14 proc.

    Bendrovė augimą sieja su paklausa skirtinguose įdarbinimo segmentuose ir užsimena apie atsargius atsigavimo signalus IT specialistų samdoje. Kartu plečiamas ir HR programinės įrangos verslas, kai sprendimai įmonėms teikiami prenumeratos principu.

    Ukraina auga net karo sąlygomis

    Ukraina, nepaisant tebesitęsiančio karo, išlieka sparčiausiai auganti grupės rinka. 2026 metų antrą ketvirtį pajamos Ukrainoje didėjo iki 18,6 mln. zlotų, arba apie 4 mln. eurų, tai yra 19 proc. daugiau nei prieš metus.

    Dar ryškiau augo pelningumas: pakoreguota EBITDA šiame segmente antrą ketvirtį viršijo 5,4 mln. zlotų, arba apie 1 mln. eurų, ir buvo maždaug 50 proc. didesnė nei prieš metus. Bendrovė nurodo, kad rezultatą labiausiai stūmė kainodara, o vidutinė atrankų projektų kaina per pirmą pusmetį vietos valiuta augo 45 proc.

    „Ukraina šiandien yra sparčiausiai auganti grupės rinka, o mūsų verslas ten atrodo labai tvirtai: auga ir pajamos, ir pelningumas“, – sakė „Grupa Pracuj“ valdybos narys Rafałas Nachyna.

    Įmonė taip pat akcentuoja freemium modelį, kuriuo dalis skelbimų publikuojama nemokamai, siekiant išlaikyti platų darbdavių ratą ir vėliau jį nuosekliai konvertuoti į mokamus produktus. Antrą ketvirtį Robota.ua platformoje fiksuota 344 tūkst. atrankų projektų, tai yra 2 proc. mažiau nei prieš metus, o mokamų projektų skaičius sudarė 132 tūkst. ir buvo 8 proc. mažesnis.

    Viso 2026 metų pirmą pusmetį „Grupa Pracuj“ pajamos siekė 425,5 mln. zlotų, arba apie 99 mln. eurų, o grynasis pelnas sudarė 130,8 mln. zlotų, arba apie 30 mln. eurų. Bendrovės teigimu, tolimesnį augimą turėtų palaikyti produktų plėtra ir nuoseklus DI pritaikymas atrankoje bei vidiniuose procesuose.

  • DI diegimo euforija blėsta: įmonės pradeda skaičiuoti tokenų kainą ir griežtina kontrolę

    Po pirmosios DI diegimo bangos vis daugiau įmonių pereina nuo eksperimentų prie griežtesnio klausimo: kiek kainuoja kasdienis naudojimas ir ar investicijos atsiperka. Pastarųjų mėnesių tyrimai rodo, kad didžiausią įtampą kelia ne vien pradinis įdiegimas, o nuolat augančios veiklos sąnaudos, ypač atsiskaitymas už vadinamuosius tokenus.

    EY JAV atliktoje apklausoje 82 proc. organizacijų lyderių, investuojančių į DI, nurodė nerimaujantys dėl tokenų išlaidų. Dar iškalbingiau tai, kad 98 proc. respondentų pripažino: aukšti kaštai privertė jų įmones iš naujo peržiūrėti požiūrį į DI, biudžetus ir diegimo mastą.

    Kas yra tokenai ir kodėl tai svarbu

    Tokenais dažniausiai apmokestinamos užklausos, kurias įmonės siunčia dideliems kalbos modeliams, kai šie generuoja tekstus, santraukas, kodą ar analizę. Augant DI naudojimui, tokenų suvartojimas tampa ne smulkia eilute sąskaitoje, o reikšmingu kintamuoju kaštu, galinčiu pakeisti prioritetus tarp komandų, projektų ir net paslaugų tiekėjų.

    Apklausa rodo ir valdymo spragą: tik 64 proc. organizacijų teigia aktyviai stebinčios tokenų naudojimą ir turinčios aiškius limitus bei biudžetą. Tai reiškia, kad dalis įmonių DI sąnaudas vertina panašiai kaip bendras IT išlaidas, nors realybėje jos gali šoktelėti dėl paprasto naudojimo įpročių pasikeitimo.

    Įmonės neatsisako, bet perskaičiuoja

    Didėjant išlaidoms, įmonės dažniau lygina skirtingus kainodaros modelius, perskirsto investicijas tarp padalinių ir tikslina, kas organizacijoje išvis turi turėti prieigą prie DI įrankių. Tarp tokenais apmokestinamais sprendimais besinaudojančių organizacijų 37 proc. nurodė, kad kaštai paskatino iš naujo svarstyti diegimo plėtrą, o 15 proc. svarsto riboti mastą.

    Kartu dalis įmonių mato ir priešingą impulsą: 29 proc. teigia, kad išlaidų tema paskatino greičiau judėti į priekį, kad būtų aiškiau, kurios DI taikymo sritys duoda apčiuopiamą naudą. Praktikoje tai reiškia posūkį į efektyvumo matavimą: mažiau bandymų „dėl įdomumo“, daugiau projektų su konkrečiais rodikliais, pavyzdžiui, sutrumpėjusiu aptarnavimo laiku ar didesniu produktyvumu.

    „Iki šiol DI biudžetai daugiausia sukosi apie diegimą ir žmonių parengimą. Dabar vis svarbesnės tampa kasdienio naudojimo sąnaudos, todėl būtina jas susieti su konkrečiu verslo efektu“, – sakė EY Polska konsultacijų komandos vadovas Piotr Ciepiela.

    Savos DI programos: greitis didėja, rizikų taip pat

    Tyrimas taip pat fiksuoja aiškią tendenciją: įmonės vis dažniau kuria ar testuoja vidinius sprendimus, paremtus DI. 87 proc. DI investuojančių organizacijų nurodė, kad tokias programas jau diegia arba bando, o 94 proc. pripažino, kad tai leidžia kurti sprendimus greičiau nei tradiciniais būdais.

    Tačiau greitis iškelia ir valdymo problemų. 72 proc. lyderių teigia matantys kliūtis, lėtinančias pažangą, o 92 proc. pripažįsta, kad kuriant vidinę programinę įrangą su DI susiduriama su barjerais. Dažniausiai minimos rizikos yra shadow IT, kai sprendimai kuriami be IT skyriaus priežiūros, atitikties ir valdymo klausimai bei didėjantis pažeidžiamumas kibernetinėms grėsmėms.

    „DI mažina barjerą kurti vidines aplikacijas, bet kuo lengviau jos atsiranda, tuo svarbiau turėti aiškias taisykles dėl kaštų, duomenų, saugumo ir atsakomybės už priežiūrą. Valdymas neturi stabdyti inovacijų, bet padėti suprasti, kas kuria vertę ir ką galima saugiai plėsti“, – sakė EY Polska DI technologijų komandos vadovas Bartosz Pacuszka.

    Bendra kryptis aiški: įmonės iš DI nesitraukia, tačiau pereina į brandesnį etapą, kuriame svarbiausia tampa finansinė disciplina, prieigos kontrolė ir grąžos matavimas. DI sprendimai vis labiau vertinami ne pagal tai, ką „gali“, o pagal tai, kiek kainuoja ir kokią konkrečią naudą sukuria kasdienėje veikloje.

  • Airijos 1634 metų įstatymas stabdo kolektyvinius ieškinius prieš didžiąsias technologijų bendroves Europoje

    Airijos 1634 metų įstatymas stabdo kolektyvinius ieškinius prieš didžiąsias technologijų bendroves Europoje

    Airijoje galiojantis daugiau kaip 400 metų senumo teisinis draudimas tapo netikėta kliūtimi europiečiams, siekiantiems kolektyviai bylinėtis su didžiosiomis technologijų bendrovėmis. Kadangi daug „Big Tech“ įmonių savo ES būstines yra įkūrusios Dubline, būtent Airijos teismų praktika dažnai lemia, ar vartotojų organizacijos gali realiai pradėti didelio masto bylas.

    Problemos esmė yra trečiųjų šalių bylinėjimosi finansavimo ribojimai. Airijoje tradiciškai draudžiama, kad bylą finansuotų subjektas, neturintis tiesioginio ir teisėto intereso ginče, o šis principas siejamas su viduramžių teisės sampratomis, vėliau įtvirtintomis 1634 metais priimtame teisės akte.

    Kodėl finansavimas tapo kertiniu klausimu

    Europos Sąjungoje kolektyvinių ieškinių galimybės sustiprėjo priėmus Atstovaujamojo ieškinio direktyvą, kuri valstybėse narėse įtvirtino mechanizmus masinei žalai atlyginti. Vis dėlto direktyva numato, kad tokias bylas paprastai inicijuoja kvalifikuotos ne pelno organizacijos, o jų finansinės galimybės dažnai yra ribotos.

    Praktikoje tai reiškia, kad bylinėjimasis su tarptautinėmis technologijų bendrovėmis reikalauja didelių biudžetų teisininkams, ekspertams, procesiniams veiksmams ir galimai ilgiems ginčams. Kai trečiųjų šalių finansavimas ribojamas, ne pelno organizacijoms tampa sunku išlaikyti ne vieną, o kelias lygiagrečias bylas.

    „Sudėtinga byla Airijoje kainuoja mažiausiai 1 000 000 eurų jau pradiniame etape, todėl be galimybės pritraukti lėšų imtis daugiau nei vieno proceso tampa nerealu“, – sakė Airijos Pilietinių laisvių tarybos atstovas Johnny Ryanas.

    Ką tai reiškia vartotojams ir „Big Tech“

    Jungtinėse Valstijose grupiniai ieškiniai seniai tapo įprastu būdu vartotojams kartu siekti kompensacijų, kai atskiram asmeniui bylinėjimasis būtų per brangus ar per sudėtingas. Europoje panašūs mechanizmai dar tik įsitvirtina, o didžiausia kliūtis dažnai yra ne pats teisinis pagrindas, bet reali galimybė finansuoti ilgą procesą.

    Airija išsiskiria tuo, kad yra vienintelė ES valstybė, kur tokie ribojimai dėl trečiųjų šalių finansavimo yra ypač griežti. Kritikai teigia, kad tai sukuria situaciją, kai vartotojų teisių gynėjai turi formalią teisę kelti kolektyvinius ieškinius, tačiau praktiškai negali jų įgyvendinti prieš daug išteklių turinčias bendroves.

    Iki šiol Airijoje pagal ES direktyvos logiką yra registruotos kelios organizacijos, galinčios inicijuoti atstovaujamuosius ieškinius, tačiau realių bylų skaičius išlieka labai mažas. Plačiau nuskambėjo atvejis, kai Airijos Pilietinių laisvių taryba pradėjo procesą prieš „Microsoft“ dėl internetinės reklamos sistemos, o byla finansuota iš organizacijos bendro biudžeto, paremtu aukomis ir dotacijomis.

    Ar taisyklės gali keistis?

    Airijos valdžios atstovai viešai yra nurodę, kad šalyje vyksta diskusijos dėl galimų reformų, o teisėkūros peržiūra siejama su nepriklausomų ekspertų išvadomis. Tuo pat metu dalis politikų ir teisininkų perspėja, kad plačiai leidus trečiųjų šalių finansavimą gali atsirasti rizika komercializuoti teisingumą, kai finansuotojai siektų reikšmingos dalies iš galimų priteistų sumų.

    Europos Komisija savo pozicijoje yra pabrėžusi, kad jei valstybė narė riboja trečiųjų šalių bylinėjimosi finansavimą, ji privalo užtikrinti, kad bylinėjimosi kaštai netaptų kliūtimi kvalifikuotoms organizacijoms pasinaudoti teise inicijuoti kolektyvinius ieškinius. Todėl Airijos pasirinktas modelis gali tapti svarbiu ES masto ginču dėl to, kaip realiai turi veikti vartotojų kolektyvinė gynyba.

    Kol kas situacija rodo, kad teisinės detalės vienoje valstybėje gali turėti disproporciškai didelį poveikį visos Europos vartotojams. Ypač tada, kai būtent toje valstybėje įsikūrusios didžiųjų technologijų bendrovių Europos būstinės ir kai svarbiausi ginčai dėl duomenų apsaugos ar skaitmeninės reklamos dažnai keliauja per Airijos teismus.

  • Lenkijos kariuomenė kuria DI ekosistemą: nuo AIRON platformos iki naujų SAFE investicijų į kibernetinę gynybą

    Lenkijos kariuomenė spartina dirbtinio intelekto (DI) diegimą ir kuria nuosavą sprendimų ekosistemą, skirtą duomenų analizei, sprendimų priėmimo paramai, logistikos optimizavimui ir kibernetinei gynybai. Varšuva akcentuoja skaitmeninį suverenumą gynyboje, todėl siekia turėti tiek savas platformas, tiek vietoje kuriamus modelius, kuriuos būtų galima valdyti ir prižiūrėti nacionaliniu lygmeniu.

    Šių darbų ašimi tapo 2025 metų pradžioje prie Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų suformuotas Dirbtinio intelekto diegimo centras. Jis telkia kompetencijas nuo projektavimo ir testavimo iki DI sprendimų įdiegimo bei priežiūros, o taip pat koordinuoja bendradarbiavimą su mokslo institucijomis ir Lenkijos pramone.

    Vienas tikslas – saugūs DI sprendimai

    Lenkijos gynybos planuose DI numatomas ne kaip pavienis įrankis, o kaip standartinė infrastruktūros dalis, pritaikyta darbui su skirtingo jautrumo informacija. Praktikoje tai reiškia atskirtas aplinkas atviriems ir įslaptintiems duomenims, griežtesnę prieigos kontrolę ir nuolatinę modelių priežiūrą, kad jie atitiktų saugumo reikalavimus.

    Greta kibernetinės gynybos, DI taikymas orientuojamas į žvalgybos ir atpažinimo duomenų analizę, situacinio suvokimo stiprinimą ir vadovavimo grandinės spartinimą. Kariuomenei tai ypač aktualu dėl didėjančių informacijos srautų ir poreikio sprendimus priimti greičiau, nei tai įmanoma vien rankiniu būdu.

    AIRON – platforma, jungianti skirtingas funkcijas

    Vienu iš kertinių projektų įvardijama vidinė platforma AIRON, kuri veikia kaip DI paslaugų centras gynybos struktūrose. Platformos logika – centralizuoti DI įrankius, suteikti naudotojams saugią prieigą ir užtikrinti, kad duomenų apdorojimas vyktų izoliuotoje, prižiūrimoje aplinkoje.

    AIRON atveju akcentuojama dokumentų analizė ir informacijos paieška dideliuose vidinių ataskaitų kiekiuose. Tokiose sistemose plačiai taikomas principas, kai generuojamas atsakymas remiasi paieška organizacijos dokumentuose, taip sumažinant riziką „prifantazuoti“ ir padidinant tikimybę greitai rasti svarbiausias išvadas, kurios anksčiau pareikalaudavo daug valandų darbo.

    Taip pat vystomos kalbinės funkcijos, skirtos dokumentams versti ir apibendrinti, bei priemonės programuotojams, padedančios kurti saugesnį kodą. Kariuomenė tokius modulius traktuoja kaip kasdienės veiklos spartinimą, ypač ten, kur daug rutinos ir didelė klaidų kaina.

    Nuo vaizdo analizės iki kibernetinių algoritmų

    Greta dokumentų ir tekstinės informacijos apdorojimo, Lenkija vysto DI modulius, susijusius su vaizdo atpažinimu ir realaus laiko stebėsenos duomenų analize. Viena kryptis – taktinio lygmens sprendimai, kurie gali veikti arčiau duomenų šaltinio, pavyzdžiui, transporto priemonėje ar lauko sąlygomis, kai ryšys su centrine infrastruktūra ribotas.

    Kita kryptis – AIRON VISION tipo sprendimai, skirti vaizdo srauto analizei, kai sistema aptinka neįprastus įvykius ir padeda saugoti karinius objektus ar jautrias zonas. Tokie sprendimai ypač svarbūs dideliuose kompleksuose, kur vien tik fizinė apsauga ir tradicinės stebėjimo priemonės tampa per lėtos reaguoti į rizikas.

    Kibernetinėje erdvėje vystomi moduliai, kurie automatizuoja incidentų analizę, anomalių veiksmų paiešką ir modelių diegimą bei priežiūrą. Kariuomenei svarbu turėti pakartojamą „modelio gyvavimo ciklą“ nuo treniravimo ir testavimo iki įdiegimo, stebėsenos ir versijų kontrolės, nes tai mažina riziką, kad apsaugos priemonės atsiliks nuo besikeičiančių atakų.

    „SAFE programos pirkimai Kibernetinės erdvės gynybos pajėgoms yra konkretus operacinių gebėjimų sustiprinimas trijose srityse: kibernetinėje, IT ir kriptografijoje. Tai ne vien įrangos įsigijimas, o vientiso gebėjimų ekosistemos kūrimas – nuo informacijos apsikeitimo ir modernios kriptologijos iki dirbtinio intelekto, mobilių serverinių ir 5G ryšių“, – nurodė Lenkijos gynybos ministerija.

    Lenkija planuoja tolesnes investicijas, siejamas su SAFE finansavimu: numatomi didesni skaičiavimo pajėgumai DI treniravimui, mobilūs kibernetinio saugumo laboratorijų sprendimai, mobilūs kriptografijos valdymo centrai ir modulinės konteinerinės serverinės. Tokia infrastruktūra leistų veikti ne tik nuolatinėse bazėse, bet ir ten, kur situacija reikalauja greitai perdislokuojamų pajėgumų.

    Gynybos institucijų argumentas paprastas: postkvantinės kriptografijos ir modernių DI priemonių plėtra laikoma ilgalaike draudimo priemone nuo ateities grėsmių, o duomenų analizės automatizavimas turėtų sutrumpinti laiką nuo signalo apie grėsmę iki sprendimo ir atsako. Didelė dalis planuojamų išlaidų, pagal Varšuvos komunikaciją, būtų nukreipta į nacionalinę gynybos pramonę ir su ja susijusias įmones.

    Europos kontekste tai atspindi ryškią tendenciją: valstybės vis dažniau investuoja ne tik į ginkluotę, bet ir į duomenų, algoritmų bei skaičiavimo infrastruktūrą, kuri laikoma būtina šiuolaikinių pajėgų dalimi. Lenkijos atvejis rodo, kad DI diegimas kariuomenėje vis labiau juda nuo eksperimentų prie standartizuotų platformų ir didelių, kelių metų investicijų.

  • ES pareigūnai taikinyje per „WhatsApp“ ir „Signal“: vidinis pristatymas įspėja apie perėmimo atakas

    ES pareigūnai taikinyje per „WhatsApp“ ir „Signal“: vidinis pristatymas įspėja apie perėmimo atakas

    Užsienio valstybių remiami įsilaužėliai mėgino perimti aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnų paskyras susirašinėjimo programėlėse, rodo ES vidaus kibernetinės gynybos padalinio pristatymas. Dokumente tokio tipo atakos įvardijamos tarp didžiausių grėsmių šiemet, o pareigūnams primenama, kad rizika kyla net ir naudojant plačiai paplitusias platformas.

    Pristatymas, su kuriuo buvo supažindinti ES valstybių narių institucijų atstovai, apibūdina vadinamąsias paskyrų perėmimo atakas prieš aukšto rango asmenis. Tai kampanijos, kai taikinys atrenkamas individualiai, o žinutės pritaikomos taip, kad atrodytų patikimos ir paskatintų atlikti vieną veiksmą, po kurio užpuolikai įgyja prieigą prie paskyros.

    Kaip veikia paskyros perėmimas

    Dokumente akcentuojamas valstybių remiamas taiklusis sukčiavimas, kai naudojama socialinė inžinerija ir specialiai parengti masalai. Tokiose schemose dažnai mėgdžiojami techninės pagalbos pranešimai, kvietimai prisijungti, saugumo patikros ar prašymai pateikti patvirtinimo kodą, kuris vėliau panaudojamas perimant paskyrą.

    Nacionalinės kibernetinio saugumo institucijos anksčiau viešai įspėjo apie panašias kampanijas, nukreiptas į politikus, diplomatijos ir gynybos sektorių atstovus bei tiriamosios žurnalistikos atstovus. Viena iš pasikartojančių taktikų yra apsimetimas susirašinėjimo programėlių pagalba ir bandymas išvilioti kodus ar vienkartinius prisijungimo patvirtinimus.

    Kodėl ES institucijoms tai jautru

    Susirašinėjimo programėlės patogios kasdieniam darbui, tačiau valstybės lygio šnipinėjimo atveju pažeidžiamiausia grandis dažnai būna ne pati technologija, o žmogus ir jo įpročiai. Perėmus paskyrą, užpuolikai gali pasiekti grupių pokalbius, gautas žinutes, kontaktus, o kartais ir įgyti galimybę siųsti pranešimus taikinio vardu, taip plečiant ataką į platesnį ratą.

    Pristatyme taip pat pažymima, kad ES institucijos šiemet susidūrė su keliomis reikšmingomis kibernetinėmis incidentų situacijomis. Tarp iššūkių minimas nevienodas techninių sprendimų naudojimas skirtingose institucijose ir bendro, vieningo kanalo jautriems ar įslaptintiems dokumentams apsikeisti trūkumas.

    Ką tai keičia kasdienėje praktikoje

    Tokie incidentai paprastai paskatina griežtinti vidines taisykles: riboti komercinių programėlių naudojimą tarnybiniams klausimams, aiškiau apibrėžti, kas laikoma jautria informacija, ir stiprinti paskyrų apsaugą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį kelių veiksnių autentifikavimui, atsargumui su prisijungimo kodais ir nuoseklesniam darbuotojų mokymui atpažinti socialinės inžinerijos schemas.

    Europos Komisija, komentuodama tokius pranešimus, paprastai vengia viešai aptarti konkrečias vidaus saugumo priemones. Susirašinėjimo platformų atstovai ne visada skuba detaliai komentuoti atskirus atvejus, tačiau ES institucijoms svarbiausia ne pavienis incidentas, o pasikartojantis modelis, rodantis kryptingą valstybių remiamą žvalgybą.