CP v2

Category: Technologijos

  • „Neno“ pritraukė 6,6 mln. eurų: DI finansų platforma taikosi į Europos smulkųjį verslą

    „Neno“ pritraukė 6,6 mln. eurų: DI finansų platforma taikosi į Europos smulkųjį verslą

    Amsterdame įsikūręs finansinių paslaugų startuolis „Neno“ pritraukė 6,6 mln. eurų pradinės stadijos investicijų. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos technologijai vystyti, apskaitos ir mokesčių paslaugų apimtims didinti bei pasirengti plėtrai į kitas Europos rinkas.

    Investicijų raundui vadovavo Niujorke veikiantis ankstyvos stadijos fondas „AlleyCorp“, prie jo prisidėjo „Motive Partners“, „Firstminute Capital“ ir grupė verslo angelų. Tarp jų minimi vadovai ir aukščiausio lygio specialistai iš įvairių finansų technologijų ir programinės įrangos bendrovių.

    „Neno“ veiklą pradėjo 2026 metų pirmąjį ketvirtį ir orientuojasi į mažas bei vidutines įmones. Bendrovė siūlo vienoje platformoje sujungtą apskaitą, mokesčius ir finansų administravimą, o nuo starto jau beveik pasiekė 200 klientų ribą.

    Startuolis taikosi į rinką, kurioje, bendrovės vertinimu, daugiau nei pusė iš maždaug 26 mln. Europos smulkių ir vidutinių įmonių bent dalį apskaitos, darbo užmokesčio ar mokestinių prievolių patiki išorės paslaugų teikėjams. Tokios paslaugos Europoje sudaro apie 200 mlrd. eurų vertės industriją per metus.

    „Neno“ teigimu, įmonėms dažnai tenka dirbti su išskaidytais procesais: bankininkystė, apskaita, mokesčiai ir darbo užmokestis valdomi skirtingais įrankiais, todėl kontekstinė finansinė informacija tampa sunkiai pasiekiama. Papildomą spaudimą tradiciniam modeliui, pasak bendrovės, didina apskaitos specialistų trūkumas.

    Šiems iššūkiams spręsti „Neno“ sukūrė DI pagrįstą darbo aplinką, kurios branduolys yra realiuoju laiku veikianti agentinė didžioji knyga. Joje sujungiami duomenys iš įmonės banko sąskaitų, verslo kortelių, mokėjimų tiekėjams ir gautinų sumų, kad apskaitininkai matytų pilnesnį finansinį kontekstą vienoje sistemoje.

    Platforma šiuos duomenis naudoja procesams automatizuoti ir spartinti, įskaitant suderinimą ir pridėtinės vertės mokesčio parengimą. „Neno“ skaičiuoja, kad dalį užduočių pavyksta atlikti iki penkių kartų greičiau, o klientai vidutiniškai sutaupo apie 8 valandas administracinio darbo per mėnesį ir apie 20 proc. metinių apskaitos išlaidų.

    „Vietoje to, kad verslo savininkai koordinuotų veiksmus tarp bankų, buhalterių ir mokesčių konsultantų, mes pateikiame vieną padaryta už jus darbo būseną, kur suderinimas, atitiktis ir ataskaitos automatiškai vyksta fone. Verslo savininko vienintelis prisilietimas yra peržiūrėti, kas jau sutvarkyta“, – sakė „Neno“ įkūrėjas ir vadovas Nickas Knuppe.

    Bendrovė pabrėžia, kad jos tikslas nėra pakeisti apskaitininkus, o padidinti jų pajėgumą. „Neno“ teigimu, tokia infrastruktūra leidžia specialistams aptarnauti daugiau įmonių, nes rutininės administracinės užduotys labiau automatizuojamos, o konsultacinis darbas gali išlikti kokybiškas.

    „Mes nepakeičiame apskaitininkų, mes plečiame jų pajėgumą. Tai leidžia vienam „Neno“ apskaitininkui prižiūrėti šimtus klientų vietoje įprastų trisdešimties, neprarandant konsultavimo kokybės“, – teigė Nickas Knuppe.

    Gautos investicijos taip pat bus naudojamos „Neno Labs“ padaliniui, kuris koncentruosis į tyrimus ir plėtrą, susijusią su vadinamuoju aplinkiniu DI. Lygiagrečiai bendrovė planuoja stiprinti apskaitos, mokesčių paslaugų ir rinkodaros bei pardavimų komandas, o į naujas Europos rinkas ruošiasi žengti 2027 metais.

  • Revolut kuria DI tyrimų padalinį ir pristato PRAGMA: vienas modelis sukčiavimui, kreditui ir aptarnavimui

    Revolut kuria DI tyrimų padalinį ir pristato PRAGMA: vienas modelis sukčiavimui, kreditui ir aptarnavimui

    Skaitmeninis bankas Revolut paskelbė įkuriantis naują padalinį, skirtą dirbtinio intelekto tyrimams finansinių paslaugų srityje. Bendrovė teigia sieksianti kuo didesnę DI kūrimo grandinės dalį vystyti savo viduje, o ne remtis trečiųjų šalių sprendimais.

    Naujasis padalinys pavadintas Revolut Research. Pasak įmonės, jis taps centru, kuris koordinuos nuosavus DI ir mašininio mokymosi projektus bei bendradarbiaus su akademinėmis ir technologijų institucijomis.

    Vienas pagrindinis modelis finansams

    Revolut nurodo sukūrusi nuosavą DI modelį, pritaikytą plačiam finansų laukui. Įmonė tvirtina, kad dalis finansų sektoriaus žaidėjų dažniau naudoja paruoštus įrankius arba kuria atskirus modelius skirtingoms sritims, pavyzdžiui, sukčiavimo prevencijai ar klientų aptarnavimui.

    Bendrovės teigimu, jos modelis PRAGMA „mokosi“ iš visos kliento kelionės duomenų ir sukuria vieną DI pagrindą, kurį galima panaudoti sukčiavimo aptikimui, kredito sprendimams, produktų rekomendacijoms ir klientų aptarnavimui.

    Testų rezultatai ir partnerystė

    Revolut skelbia, kad PRAGMA kuriamas bendradarbiaujant su „Nvidia“. Anot įmonės, ankstyvi bandymai parodė 65 papildomus atpažintus sukčiavimo atvejus, 2,3 karto didesnį tikslumą vertinant kredito neįvykdymo riziką ir 41 proc. daugiau produktų rekomendacijų.

    Įmonė taip pat akcentuoja masto efektą: teigiama, kad Revolut aptarnauja apie 80 mln. klientų, o per platformą vykdomi milijardai tarptautinių operacijų, todėl realiu laiku susidaro labai įvairių finansinių elgsenų duomenų rinkiniai.

    „Didėjant duomenų rinkiniui, modeliai eksponentiškai gerėja aptikdami sukčiavimą, vertindami riziką ir prognozuodami naudotojų poreikius, taip sukurdami nuosavą intelekto pranašumą, kurį tradiciškai struktūruotiems bankams sunku pasivyti“, – teigia Revolut.

    „Norint lyderiauti išmanaus bankininkystės ateityje, negalima remtis trečiųjų šalių brėžiniais. Įkūrėme Revolut Research, kad įtvirtintume principą kurti, o ne tik prijungti. Treniruodami pagrindinius modelius su mūsų pasauliniais veiklos duomenimis, suteikiame inžinierių komandoms neregėtą variklį greičiau diegti išmanesnes funkcijas, mažinti sisteminę trintį ir pasiūlyti klientams saugesnę, iš esmės geresnę finansinę patirtį“, – sako Revolut DI padalinio vadovas Pavel Nesterov.

    Tokios iniciatyvos rodo augančią konkurenciją dėl nuosavų DI sprendimų finansų sektoriuje, kur ypač svarbūs duomenų saugos, modelių patikimumo ir reguliacinių reikalavimų klausimai. Jei Revolut pavyks realiai sujungti skirtingas funkcijas į vieną pagrindinį modelį, tai gali pagreitinti produktų kūrimą ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

  • GPS chaosas prie Baltijos pasiekė rekordą: Pomeranijoje signalą dusina Rusijos sistemos

    GPS chaosas prie Baltijos pasiekė rekordą: Pomeranijoje signalą dusina Rusijos sistemos

    Kas vyksta Pomeranijoje

    Lenkijos Pomeranijos regione, įskaitant Trimiestį, 2026 metais fiksuojamas rekordinis palydovinės navigacijos sutrikimų mastas. Gdansko Ryšių instituto (valstybinio tyrimų instituto) stebėsenos stoties duomenimis, vasaros piko metu ilgalaikiai trikdžiai apimdavo visas GNSS juostas iki 70 proc. mėnesio dienų.

    Nors anomalijos regione registruojamos reguliariai nuo 2024 metų sausio, nuo 2026 metų pradžios jų intensyvumas ir dažnis ryškiai šoktelėjo. Gegužę ir birželį visiškų, ilgai trunkančių sutrikimų dienos sudarė apie 70 proc., o visiškai ramių dienų buvo tik 10 proc. gegužę ir 13 proc. birželį.

    Pirmosiomis 19 2026 metų rugpjūčio dienų visiškų sutrikimų dalis siekė 63 proc., tad civilinė navigacija dažnai neveikė vidutiniškai dvi dienas iš trijų. Daliniai, vieną juostą apimantys sutrikimai vasarą taip pat buvo dažni ir kito plačiame diapazone.

    Kaip tai veikia kasdienybę

    Trikdžiai pirmiausia matomi išmaniuosiuose telefonuose: netiksliai rodoma vieta, dingsta signalas, maršrutas prarandamas arba šokinėja. Tai ypač pavojinga vairuotojams, dviratininkams ir turistams, kurie pasikliauja navigacija nepažįstamose vietovėse.

    Problemos paliečia ir miesto bei dalijimosi transporto sistemas, kurios remiasi vietos nustatymu. Dviračių, paspirtukų ar automobilių parkų geolokacija gali būti klaidinama, todėl sunkėja priemonių paieška, atsiranda ginčų dėl nuomos zonų ar maršrutų.

    Didelę riziką patiria dronų naudotojai, nes GNSS signalas yra svarbus stabilizacijai ir grįžimo funkcijoms. Netikslumai ar signalo praradimas gali reikšti ryšio sutrikimus ir kontrolės praradimą, ypač virš vandens ar urbanizuotose teritorijose.

    Kas laikoma šaltiniu ir kokia rizika transportui

    Ryšių institutas teigia, kad reiškinys turi išorinę kilmę ir siejamas su elektroninės kovos sistemų aktyvumu Baltijos jūros baseine. Ekspertai pabrėžia, kad tokie trikdžiai gali tęstis tol, kol regione vyksta operacijos, kurioms reikalinga slopinanti spinduliuotė.

    „Sutrikimai yra nuolatinio pobūdžio ir tęsis tiek, kiek regione bus vykdomos gynybinės ir operacinės užduotys, reikalaujančios slopinančių signalų“, – sakė Ryšių instituto ekspertai.

    Nepriklausomi matavimai taip pat rodo didelį mastą: bendrovė „Blue Dot Solutions“ skelbė, kad 2026 metų liepą Pomeranijos stotys fiksavo trikdžius beveik 90 valandų, daugiausia L1 juostoje, kuri ypač svarbi civiliniams imtuvams. Panašūs dėsningumai buvo stebėti ir ankstesniais mėnesiais.

    GNSS trukdžiai veikia ir jūrų bei oro transportą, nes klaidinama padėtis gali iškreipti laivų ar orlaivių navigacinius sprendimus. Tekste minimi pavyzdžiai rodo, kad laivai realiai būdami prie Helio gali būti atvaizduojami visai kitoje vietoje, kas didina incidentų riziką.

    2026 metų rugpjūčio 21 dieną NATO Jungtinių pajėgų vadavietė Brunssum patvirtino, kad Lenkijos priešmininis laivas ORP Albatros operacijos Baltijos jūroje metu patyrė GPS slopinimą. Regiono akademinės institucijos ir Ryšių institutas kaip tikėtiną šaltinių kryptį dažniausiai nurodo Karaliaučiaus sritį.

    Lietuvai tai aktualu ir dėl geografinio artumo bei bendrų Baltijos jūros saugumo iššūkių: GNSS sutrikimai gali pasireikšti platesnėje erdvėje, o jų poveikis juntamas nuo kasdienės navigacijos iki logistikos ir kritinės infrastruktūros procesų. Specialistai pabrėžia, kad tai yra hibridinio poveikio priemonė, glaudžiai susijusi su geopolitine situacija regione.

    Ryšių institutas ragina nepasikliauti vien telefono žemėlapiais ir turėti alternatyvų. Praktinis patarimas keliaujant ar plaukiant yra iš anksto atsisiųsti žemėlapius naudojimui neprisijungus, o svarbesnėse situacijose remtis ir tradiciniais orientavimosi būdais.

    Ilgesnėje perspektyvoje Lenkija plečia stebėsenos priemones: vystomas RTGMS.pl sprendimas, paremtas ASG-EUPOS tinklu, taip pat planuojama jutiklių infrastruktūra, kurią sieja su Lenkijos kosmoso agentūros iniciatyvomis. Tokia stebėsena padeda greičiau atpažinti trikdžių židinius ir jų pobūdį, tačiau pati savaime problemos neišsprendžia.

  • „SpaceX“ ruošia „Starship“ skrydį į orbitą: Muskas atskleidė, kas bus daroma pirmą kartą

    „SpaceX“ ruošia „Starship“ skrydį į orbitą: Muskas atskleidė, kas bus daroma pirmą kartą

    „SpaceX“ intensyvina „Starship“ bandymų programą ir artimiausiais mėnesiais siekia atlikti pirmą pilną orbitinį skrydį. Iki šiol dauguma bandymų buvo suborbitiniai arba baigdavosi anksčiau nei planuota, tačiau kiekvienas etapas priartina sistemą prie komercinės eksploatacijos ir reguliarių misijų.

    Bendrovė jau atliko naujo „Starship“ komplekto statinius variklių bandymus, kurie yra vienas svarbiausių žingsnių prieš startą. Elonas Muskas pastarosiomis savaitėmis viešai patvirtino, kad tikslas yra pereiti prie pilno orbitinio profilio, o kartu išbandyti sprendimus, reikalingus pakartotiniam raketos naudojimui.

    Kitas svarbus tikslas yra komercinio krovinio iškėlimas į kosmosą. Anksčiau „Starship“ bandymuose buvo paleisti „Starlink“ V3 tipo palydovų prototipai, tačiau jie vėliau sudegė atmosferoje, todėl „SpaceX“ siekia pademonstruoti patikimesnį scenarijų ir tikslesnį misijos valdymą.

    Kas keisis artimiausioje misijoje

    Artėjančiame skrydyje planuojama naudoti antrojo laipsnio aparatą „Ship 41“, sujungtą su „Super Heavy“ V3 tipo stiprintuvu. Ši konfigūracija turi užtikrinti didesnę trauką pakilimo metu ir didinti „Starship“ galimybes gabenti sunkesnius krovinius į žemąją orbitą.

    „SpaceX“ taip pat nori peržengti dar vieną ribą: pirmą kartą mėginti perimti patį „Starship“ aparatą specialiomis bokšto mechaninėmis „rankomis“. Iki šiol panašus manevras pavyko tik su „Super Heavy“ stiprintuvu, o antrojo laipsnio perėmimas būtų itin reikšmingas visos sistemos daugkartiniam naudojimui.

    Kodėl perėmimas bokšte svarbus

    Jei „Starship“ pavyktų sugrąžinti ir perimti bokšte, tai sumažintų poreikį leistis į vandenyną, trumpintų tarpą tarp skrydžių ir mažintų remonto apimtį. Tokia schema yra esminė „SpaceX“ strategijoje, nes bendrovė siekia, kad naujoji raketų sistema galėtų skristi dažnai ir už mažesnę kainą.

    Per ankstesnius bandymus „SpaceX“ jau demonstravo, kad antrasis laipsnis gali atlikti kontroliuojamą nusileidimą ir nusileisti vandenyne. Vis dėlto reali pažanga, bendrovės požiūriu, prasidėtų tuomet, kai abu etapai būtų grąžinami greitai ir prognozuojamai, beveik kaip aviacijoje.

    Reguliuotojai ir saugos reikalavimai taip pat turi įtakos grafikui, todėl tiksli starto data gali kisti. Nepaisant to, „SpaceX“ aiškiai signalizuoja, kad artimiausias bandymas bus skirtas ne tik skrydžiui į orbitą, bet ir didžiausiam iki šiol žingsniui link pilnai daugkartinės „Starship“ sistemos.

  • Ukraina pristatė didžiausią „Magura“ droną: rusams Juodojoje jūroje – nauja bėda

    Ukraina pristatė didžiausią „Magura“ droną: rusams Juodojoje jūroje – nauja bėda

    Ukraina pristatė naują bepilotį antvandeninį laivą MV11, kuris įvardijamas kaip didžiausia iki šiol „Magura“ šeimos platforma. Skirtingai nei ankstesni modeliai, dažniausiai siejami su smūginėmis misijomis, MV11 kuriamas kaip transporto ir paramos priemonė kitiems bepilotėms sistemoms jūroje.

    Tokio tipo sprendimai keičia jūrinio karo logiką: vietoj vienkartinių atakų vis dažniau kuriamos platformos, galinčios ilgiau išsilaikyti atviroje jūroje ir atlikti kelias funkcijas. MV11, skelbiama, turėtų veikti toli nuo kranto ir tapti mobilia baze žvalgybai, stebėjimui bei logistikai.

    Pasak „UFORCE“, MV11 gali gabenti iki 2 200 kilogramų krovinį ir jūroje išbūti iki 7 dienų. Numatyta, kad jis galės nuleisti, aprūpinti ir paremti kitus dronus, taip pat padėti desanto operacijoms bei užtikrinti degalų ir įrangos pristatymą bepilotėms priemonėms.

    Šis pristatymas papildo platesnį Ukrainos pastarųjų metų kryptingą siekį mažinti Rusijos manevro laisvę Juodojoje jūroje. Ukraina ne kartą pabrėžė, kad antvandeniniai dronai prisidėjo prie Rusijos laivų praradimų ir privertė dalį Juodosios jūros laivyno atsitraukti iš įprastų veikimo rajonų arčiau Krymo.

    Tekste akcentuojama ir tai, kad „Magura“ platformos per laiką buvo adaptuojamos vis įvairesnėms užduotims. Buvo skelbta apie „Magura V7“ galimybes naudoti oro taikiniams pritaikytas raketas, o taip pat apie sprendimus, kai jūrinės platformos naudojamos kaip kitų dronų nešėjai ar priemonė smūgiams prieš pakrantės infrastruktūrą.

    Rusija tuo pat metu ieško atsakymų į sparčiai besikeičiančią grėsmę. Viešojoje erdvėje minėtos įvairios priemonės nuo maskavimo ir imitacinių taikinių iki barjerų uostuose bei mokymų, kaip atremti kamikadzių tipo antvandeninių dronų atakas, tačiau technologinė dinamika dažnai lieka Ukrainos pusėje.

    „Magura“ šeima yra pagrindinis mūsų jūrinis produktas nuo tada, kai šios sistemos pradėjo kovinį panaudojimą 2024 metais, – sakė „UFORCE“ vadovas Olegas Rogynskyy.

    „UFORCE“ kol kas neatskleidė MV11 gamybos pradžios termino, kainos ar to, kiek vienetų jau pagaminta ir užsakyta. Taip pat nepateikti tikslūs MV11 matmenys, tačiau kaip atskaitos taškas minimas mažesnis „MAGURA V7“, kuris, skelbiama, yra maždaug 7,6 metro ilgio ir gali gabenti daugiau nei 770 kilogramų krovinį didesniu nei 560 kilometrų atstumu.

  • Mokslininkai kepa sausainius iš plastiko: sistema µBites PET atliekas paverčia maistu

    Mokslininkai kepa sausainius iš plastiko: sistema µBites PET atliekas paverčia maistu

    Mokslininkų komanda, vadovaujama mikrobiologo dr. Lahiru Jayakody, pristatė sistemą µBites, kuri, pasitelkdama specialiai sukurtas mieles, plastiką ir kitas atliekas paverčia maisto ingredientais. Tyrimo rezultatai pristatyti American Chemical Society susitikime Čikagoje.

    Pagrindinė žaliava šiame procese yra politereftalatas (PET) – plastikas, plačiai naudojamas, pavyzdžiui, vienkartiniams vandens buteliams. Tačiau technologija gali apdoroti ir kitas anglies turinčias atliekas, įskaitant žemės ūkio likučius, tokius kaip kukurūzų stiebai ir lapai.

    Kaip plastikas tampa ingredientais

    Procesas prasideda nuo vadinamojo oksidacinio hidroterminio tirpinimo: naudojant vandenį ir deguonį, aukštoje temperatūroje ir slėgyje PET suskaidomas į mažesnes, anglies turtingas molekules. Tokiu būdu gaunamas „maistas“ mikroorganizmams, kurie vėliau atlieka pagrindinį darbą.

    Paruošta žaliava patenka į auginamas, skirtingoms užduotims pritaikytas mieles. Tyrėjai modifikavo įvairias mielių atmainas taip, kad jos iš atliekų kilusių junginių galėtų sintetinti maistui reikalingas medžiagas.

    Komandos teigimu, taip galima gauti baltymus, riebalus, vitaminus, aromatines ir skonį formuojančias medžiagas, taip pat dažiklius. Viena mielių atmaina sukurta vanilinui gaminti, kita – beta karotenui, pigmentui, kurį žmogaus organizmas gali paversti vitaminu A.

    3D spausdintuvas ir paskutinis žingsnis

    Pagaminti ingredientai vėliau maišomi su krakmolu ir formuojami į neapkeptą tešlą, kuri keliauja į 3D maisto spausdintuvą. Spausdintuvas masę deda sluoksnis po sluoksnio, suformuodamas sausainio formą, o pabaigoje produktas kaitinamas mikrobangų krosnelėje.

    Mokslininkai teigia jau atlikę laboratorines analizes ir pateikę mėginius vertinti akredituotoms išorinėms laboratorijoms. Tikrinta, ar nėra toksinių cheminių medžiagų, sunkiųjų metalų, alergenų ir maistinių patogenų, taip pat vykdomi imituojami virškinimo proceso bandymai.

    Sensoriškai produktai, anot komandos, pasižymi malonia tekstūra ir gerai vertinamu aromatu. Vis dėlto patys tyrėjai kol kas negali pasakyti, koks yra jų skonis, nes dar laukiama leidimo pradėti bandymus su žmonėmis.

    Kodėl tai svarbu ir kas toliau

    Sistema µBites kuriama ne tik dėl netikėto „sausainių iš plastiko“ efekto, o pirmiausia dėl galimybės užtikrinti maisto gamybą ekstremaliomis sąlygomis, kai naujų resursų prieiga ribota. Tokia kryptis siejasi su platesne tendencija kurti uždarus, atliekas maksimaliai panaudojančius sprendimus, mažinančius tiekimo grandinių pažeidžiamumą.

    Komandos teigimu, dabartinė versija gali paversti daugiau nei 50 proc. atliekose esančios anglies į maisto produktus, o visas ciklas trunka 1–2 dienas ir apima 33 etapus. Kitas tikslas – didinti našumą ir pakartotinai panaudoti neperdirbtą anglį, artėjant prie beveik visiško žaliavos panaudojimo.

    Nors sprendimas gimė galvojant apie kosmoso misijas, jo taikymas Žemėje taip pat realus: nešiojami, savarankiški įrenginiai galėtų gaminti maisto ingredientus vietovėse, kur trūksta išteklių. µBites koncepcija nėra apribota vien sausainiais – tie patys komponentai teoriškai tiktų ir kitiems produktams, įskaitant pieno ar mėsos pakaitalus bei pašarus.

  • „Sony“ pristatė „Xperia 10 VIII“: kaina šokiruoja, o specifikacijos taikosi į vidurinę klasę

    „Sony“ pristatė „Xperia 10 VIII“: kaina šokiruoja, o specifikacijos taikosi į vidurinę klasę

    „Sony“ išplėtė savo išmaniųjų telefonų liniją ir pristatė „Xperia 10 VIII“, kuris į Lenkijos prekybą turėtų atkeliauti rugsėjį. Nors gamintojas nėra didžiausias rinkos žaidėjas, „Xperia“ serija vis dar turi ištikimų gerbėjų, o naujasis modelis taikosi į kompaktiškesnio telefono ieškančius pirkėjus.

    Didžiausias dėmesys šįkart krypsta į kainą. „Xperia 10 VIII“ Lenkijoje siūlomas vienos konfigūracijos ir kainuoja 2 699 zlotus, tai yra apie 630 eurų. Palyginimui, ankstesnė karta debiutavo už 1 899 zlotus, arba maždaug 440 eurų, tad kainos šuolis siekia apie 190 eurų.

    Augančios išmaniųjų telefonų kainos pastaraisiais metais tapo bendra tendencija, kurią lemia brangstantys komponentai, tiekimo grandinių svyravimai ir didėjantys gamintojų kaštai. Vidutinėje klasėje pirkėjai vis dažniau lygina ne tik technines galimybes, bet ir tai, ką už panašią sumą siūlo konkurentai, todėl „Sony“ sprendimas kelti kainą neišvengiamai didins spaudimą įrodyti vertę.

    „Xperia 10 VIII“ turi 6,1 colio OLED ekraną su Full HD+ raiška ir 120 Hz atnaujinimo dažniu. Ekraną dengia „Corning Gorilla Glass Victus 2“, o pats dydis signalizuoja, kad tai telefonas tiems, kuriems pabodo dideli, sunkūs įrenginiai.

    Už našumą atsakingas „Qualcomm Snapdragon 6 Gen 3“ procesorius, jam talkina 8 GB operatyviosios atminties. Vidinės atminties skirta 128 GB, ją galima plėsti „microSD“ kortele iki 2 TB, o tai šiandien tampa vis retesniu privalumu, nes dalis gamintojų šios jungties atsisako.

    Energiją tiekia 5 000 mAh baterija, palaikomas USB Power Delivery greitasis įkrovimas. Gamintojai šioje klasėje vis dažniau remiasi 5 000 mAh standartu, tačiau realų pranašumą nulemia programinės įrangos optimizacija ir įkrovimo sparta, kurią pirkėjai vertina ypač praktiškai.

    Fotografijos dalyje numatyta dviejų kamerų sistema: pagrindinė kamera su 50 megapikselių jutikliu ir 13 megapikselių itin plataus kampo modulis. Priekinė kamera asmenukėms siekia 8 megapikselius, o korpusas atitinka IP68 atsparumo dulkėms ir vandeniui reikalavimus.

    Telefonas veikia su „Android“ 16 operacine sistema, sveria 168 gramus ir yra 8,3 mm storio. Pirkėjams žadami trys spalvų variantai: balta, matinė pilka ir alyvinė, o starto metu rugsėjį turėtų galioti ir pristatymo pasiūlymas.

  • „Pacific Fusion“ žada proveržį: Naujojoje Meksikoje statomas įrenginys sieks energijos pliuso

    „Pacific Fusion“ žada proveržį: Naujojoje Meksikoje statomas įrenginys sieks energijos pliuso

    Naujojoje Meksikoje, Los Lunas miestelyje, pradedama statyti branduolių sintezės demonstracinė įranga, kuri, kūrėjų teigimu, pirmą kartą turėtų pagaminti daugiau energijos, nei pati sunaudoja vieno impulso metu. Projektą vysto bendrovė „Pacific Fusion“, o bendra iniciatyvos vertė siekia apie 930 mln. eurų.

    Planuojama, kad šis objektas tarnaus ne tik kaip žingsnis link švaresnės energijos technologijų, bet ir kaip pažangus tyrimų įrankis. Vieta pasirinkta greta Sandia nacionalinės laboratorijos, kuri Jungtinėse Valstijose atlieka svarbų vaidmenį tiriant branduolinio arsenalo patikimumą be realių bandymų detonacijomis.

    Kas žadama ir kuo tai skiriasi

    „Pacific Fusion“ pasirinko vadinamąją impulsinės galios (pulsed power) kryptį: aplink centrinę reakcijos kamerą bus išdėstyta daugiau kaip 150 didelių modulių, primenančių sunkvežimio dydžio įrenginius. Jų užduotis – vienu metu suformuoti itin galingą elektrinį impulsą, kuris per magnetinį lauką suspaustų mažą kuro kapsulę.

    Tokiu būdu tikimasi pasiekti sąlygas, reikalingas vandenilio izotopų branduoliams susilieti į helį, išlaisvinant energiją. Skirtingai nei lazerinė inercinė sintezė, ši schema remiasi efektyvesniu energijos perdavimu į taikinį, todėl teoriškai gali priartėti prie praktinio energijos balanso.

    „Tai bus proveržis tiek branduolių sintezei, tiek gynybos pritaikymams“, – sakė „Pacific Fusion“ technologijų vadovas ir vienas iš įkūrėjų Keithas LeChienas.

    Kodėl „energijos pliusas“ – dar ne elektrinė

    Įmonė skelbia sieksianti, kad vienam bandymui būtų panaudota apie 80 megadžaulių elektros energijos, o sintezės reakcija grąžintų maždaug 100 megadžaulių. Toks rezultatas reikštų teigiamą energijos balansą konkretaus impulso metu, tačiau jis dar nereiškia, kad visa sistema taps komerciškai tinkama elektros gamybai.

    Esminė kliūtis – pakartojamumas ir tempas: komercinė sintezės elektrinė turėtų veikti beveik nuolat, t. y. atlikti impulsą ir pasiruošti kitam maždaug kartą per sekundę. Tuo metu laboratoriniuose bandymuose dažniausiai pasiekiami gerokai lėtesni ciklai, o demonstraciniai įrenginiai neretai projektuojami pavieniams bandymams, o ne nepertraukiamai gamybai.

    „Jei kada nors norite gaminti elektrą, turite iš kiekvieno impulso gauti daugiau energijos, nei paimate iš tinklo“, – sakė Kalifornijos universiteto San Diege sintezės inžinierius Michaelas Campbellas.

    Gynybos tyrimai – realus pritaikymas greičiau

    Net jei sintezės technologiją elektrai gaminti įgyvendinti bus pernelyg sudėtinga artimiausiu metu, projektas gali turėti didelę vertę valstybės užsakymams. Sandia laboratorija valdo vieną galingiausių pasaulyje impulsinės galios įrenginių Z, skirtą ekstremalioms medžiagų būsenoms tirti ir branduolinio arsenalo modeliavimui.

    Skelbiama, kad naujasis „Pacific Fusion“ įrenginys galėtų iškrauti maždaug tris kartus daugiau energijos nei Z, o tai leistų tiksliau atkurti slėgio, temperatūros ir tankio sąlygas, būdingas branduolinės detonacijos procesams. Tokie duomenys reikalingi vertinant senstančių užtaisų patikimumą be realių bandymų lauke.

    „Turėdami didelio našumo sintezę galėsime daug tiksliau atkurti slėgio, temperatūros ir tankio lygius, būdingus tikram branduoliniam sprogimui“, – sakė Sandia atstovas Kyle’as Petersonas.

    Tuo pat metu Sandia svarsto infrastruktūros atnaujinimo kryptis, įskaitant ZX iniciatyvą, kurios tikslas – didinti impulsinės galios parametrus neplečiant pastatų. Bendradarbiavimas su privačiomis įmonėmis šioje srityje tampa vis svarbesnis, nes sintezės technologijų lenktynėse sparčiai auga tiek investicijos, tiek lūkesčiai dėl praktinių rezultatų.

  • „Netflix“ Lenkijoje paleido naują programėlę: Klipai ir vertikalūs vaizdo įrašai keičia paiešką

    „Netflix“ Lenkijoje paleido naują programėlę: Klipai ir vertikalūs vaizdo įrašai keičia paiešką

    „Netflix“ pradėjo diegti atnaujintą mobiliąją programėlę Lenkijoje, kurią dalis naudotojų gaus per artimiausias dienas per „App Store“ ir „Google Play“. Naujovė išplečia programėlės galimybes telefone ir keičia tai, kaip vartotojai atranda turinį kasdienėse, trumpose peržiūros akimirkose.

    Vienas ryškiausių pakeitimų – nauja skiltis Klipai, orientuota į vertikalius vaizdo įrašus. Joje rodomi trumpi fragmentai iš filmų ir serialų, anonsai bei užkulisinė medžiaga, kuri turėtų padėti greičiau apsispręsti, ką žiūrėti toliau.

    „Remdamiesi ankstesne patirtimi, įdiegėme klipus, patobulinome navigaciją ir pasiūlėme naują vertikalaus vaizdo pateikimą, kad „Netflix“ telefone būtų dar patogesnis“, – sakė „Netflix“ produktų ir technologijų vadovė Elizabeth Stone.

    Kartu su Klipais atnaujinama ir programėlės navigacija, kad turinį būtų lengviau peržiūrėti ir greičiau pasiekti dominančius pavadinimus. Tokia kryptis atitinka platesnę srautinio turinio rinkos tendenciją: platformos vis aktyviau naudoja trumpą vaizdo formatą, kad žiūrovai atrastų naujus filmus ir serialus dar prieš įsijungdami pilną seriją.

    „Netflix“ yra bandęs trumpų įrašų idėjas ir anksčiau, todėl Klipai laikomi nuosekliu bandymu sustiprinti rekomendacijų ir atradimo funkcijas. Įmonė pabrėžia, kad skiltis bus plečiama, o joje turinio turėtų daugėti, kad vartotojai turėtų daugiau būdų rasti naujų pavadinimų.

    Atnaujinimas diegiamas palaipsniui, todėl dalis žmonių naują versiją matys ne iš karto. Jei programėlė dar nepasikeitė, verta patikrinti, ar nėra galimo atnaujinimo telefono programėlių parduotuvėje.

  • „SpaceX“ plečia „Starship“ programą: Luizjanoje statys naują kosmodromą, ambicijos – iki 1 000 startų

    „SpaceX“ plečia „Starship“ programą: Luizjanoje statys naują kosmodromą, ambicijos – iki 1 000 startų

    „SpaceX“ pranešė pasirinkusi pietinę Luizjaną naujam „Starship“ programos kosmodromui ir gamybos infrastruktūrai. Bendrovė projektą vysto kartu su valstijos valdžia, o pirmuosius darbus planuoja pradėti kitais metais.

    Naujasis kompleksas dažnai įvardijamas kaip „Starbase“ Luizjanoje, tačiau oficialūs pavadinimai ir detalus statusas dar gali keistis, kol bus baigti derinimai. Kol kas neatskleidžiama, kada objektas galėtų būti užbaigtas ir kada iš ten realiai įvyktų pirmasis „Starship“ startas.

    Kodėl pasirinkta Luizjana?

    Luizjana turi svarbų pranašumą – prieigą prie giliavandenės laivybos ir pramoninės infrastruktūros, kuri gali palengvinti didelių konstrukcijų logistiką. „SpaceX“ teigimu, komplekse būtų numatyta kuro gamyba, energijos tiekimas, transporto ir perdirbimo pajėgumai.

    Toks sprendimas dera su bendrovės strategija didinti gamybos ir startų mastą, nes „Starship“ yra kuriamas kaip daugkartinio naudojimo raketa. Kuo daugiau paruošimo vietų ir pralaidumo, tuo lengviau planuoti dažnesnius bandymus ir skrydžius.

    „Starship“ tikslai ir realybė

    „SpaceX“ viešai yra išsakiusi itin ambicingą siekį ateityje pasiekti iki 1 000 „Starship“ startų per metus, tačiau tai būtų ilgo laikotarpio tikslas. Tam reikėtų ne tik kelių kosmodromų, bet ir stabilios variklių, kuro, leidimų ir saugos procedūrų grandinės.

    Šiuo metu pagrindiniai „Starship“ bandymai vyksta Teksase esančiame „Starbase“ komplekse, o kitos „SpaceX“ raketos, tokios kaip „Falcon 9“ ir „Falcon Heavy“, įprastai startuoja iš Floridos Cape Canaveral ir Kalifornijos Vandenberg.

    Kas toliau: daugiau bandymų ir sudėtingesni manevrai

    „Starship“ programa jau atliko keliolika bandomųjų skrydžių, o naujausi bandymai parodė apčiuopiamą pažangą grįžimo ir nusileidimo scenarijuose. Artimiausiuose testuose „SpaceX“ siekia sudėtingesnių užduočių, įskaitant skrydį orbita ir tikslų grįžimą.

    Vienas iš labiausiai stebimų elementų yra bandymai grąžinti raketos dalis taip, kad jas būtų galima greitai paruošti pakartotiniam naudojimui. Būtent tai, „SpaceX“ vertinimu, ilgainiui gali smarkiai sumažinti vieno skrydžio kainą ir priartinti planus dėl dažnų startų.