CP v2

Category: Technologijos

  • „Boldr“ pritraukė 4,6 mln. eurų: kaip namų šildymo ir vėsinimo sistemos gali tapti elektros tinklo rezervu

    „Boldr“ pritraukė 4,6 mln. eurų: kaip namų šildymo ir vėsinimo sistemos gali tapti elektros tinklo rezervu

    Jungtinės Karalystės energijos valdymo startuolis „Boldr“ pritraukė apie 4,6 mln. eurų ikiserijinio A etapo investiciją. Lėšos bus skirtos plėsti technologiją, kuri sujungia namų energijos įrangą ir paverčia ją lanksčiu pajėgumu elektros tinklui.

    Investicijų raundui vadovavo „Unconventional Ventures“, jame dalyvavo ir kiti fondai bei strateginiai investuotojai iš Šiaurės Amerikos ŠVOK sektoriaus. Finansavimas seka po ankstesnio, pernai vykusio sėklinio etapo, kai įmonė taip pat pritraukė papildomų lėšų plėtrai.

    Kas yra lankstus pajėgumas?

    „Boldr“ kuria platformą, kuri sujungia namuose esančią įrangą ir leidžia ją valdyti koordinuotai. Pagrindinis tikslas yra ne pagaminti daugiau elektros, o prireikus greitai sumažinti ar perkelti vartojimą, kad tinklas išlaikytų stabilumą piko metu.

    Tokį vaidmenį gali atlikti įvairūs įrenginiai, pradedant šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemomis, baigiant baterijomis, elektromobilių įkrovikliais ar saulės elektrinėmis. Praktikoje tai reiškia, kad daugybė namų, veikdami kartu, gali suteikti tinklui valdomą paklausos mažinimą.

    Kodėl startuoja nuo ŠVOK?

    Įmonė pirmiausia orientuojasi į ŠVOK, nes šildymas ir vėsinimas daugelyje rinkų sudaro reikšmingą buitinių energijos sąnaudų dalį. Be to, tai įranga, kuri jau dabar turi aiškius valdymo taškus ir gali būti reguliuojama taip, kad vartotojo komfortas būtų paveiktas minimaliai.

    Vietoje tiesioginio darbo su namų savininkais „Boldr“ renkasi kitą kelią: bendradarbiauja su rangovais, kurie diegia, prižiūri ir keičia šildymo bei vėsinimo įrangą. Tokia strategija leidžia sparčiau pasiekti daugiau namų ūkių per jau egzistuojančius aptarnavimo tinklus.

    „Kita elektrinė nebus vienas pastatas. Tai bus milijonai namų, veikiančių kartu. Tačiau to nepasieksi vien vartotojų programėle: reikia rangovų, kurie jau diegia, prižiūri ir keičia namų energijos įrangą“, – sakė „Boldr“ vadovė ir bendraįkūrėja Madi Ablyazov.

    Ką tiksliai siūlo platforma?

    „Boldr“ sprendimai apima išmaniuosius termostatus ir prijungtus valdiklius, pritaikytus veikti su skirtingomis šildymo ir vėsinimo sistemomis. Platforma rangovams suteikia matomumą į įdiegtą įrangą, padeda anksčiau pastebėti galimus gedimus ir planuoti priežiūrą.

    Toks modelis svarbus ir verslui: rangovai išlaiko ryšį su klientu per visą įrangos eksploatavimo laiką, o namų ūkiai gauna nuoseklesnį aptarnavimą. Tuo pačiu sukuriamas pagrindas energijos paklausos valdymui, kai tinklui reikia greitos reakcijos.

    Įmonė skelbia užsitikrinusi platinimo partnerystes su didesniais ŠVOK prekių ženklais ir tiekimo kanalais, įskaitant „Bosch“ priklausančią „Source 1“ bei „Daikin“. Tai suteikia prieigą prie rangovų tinklų visoje JAV ir padeda sprendimus diegti mastu.

    Gautas finansavimas bus panaudotas plėsti technologiją už bekanačių ŠVOK valdiklių ribų ir pritaikyti ją centriniams namų bei lengvosios komercijos ŠVOK sprendimams. Taip pat planuojama spartinti produktų kūrimą ir auginti partnerių bei platinimo tinklą Šiaurės Amerikoje.

    Ilgesnėje perspektyvoje „Boldr“ siekia apjungti ne tik ŠVOK, bet ir kitus namų energijos išteklius, kad jie galėtų veikti kaip paskirstytas, koordinuojamas tinklas. Toks požiūris atitinka tendenciją, kai elektros sistemai vis svarbiau tampa ne vien gamyba, bet ir lankstumas, leidžiantis suvaldyti paklausos šuolius be brangių infrastruktūros plėtros sprendimų.

  • Vengrijoje sudužo naikintuvas „Gripen“: pilotas katapultavosi, įvykio vieton skuba ministras

    Vengrijoje sudužo naikintuvas „Gripen“: pilotas katapultavosi, įvykio vieton skuba ministras

    Vengrijoje, netoli Szolnoko, sudužo Vengrijos ginkluotosioms pajėgoms priklausęs naikintuvas „Gripen“. Pirminiais duomenimis, pilotas sėkmingai katapultavosi, o įvykio priežastys kol kas nėra aiškios.

    Apie incidentą viešai pranešta praėjus kelioms minutėms po avarijos, pabrėžiant, kad pradėtas tyrimas. Taip pat skelbta, jog gynybos ministras vyksta į įvykio vietą, kad būtų įvertinta situacija ir koordinuojami tolesni veiksmai.

    Vengrijos gynybos ministerijos atstovai nurodė, kad pilotas greitosios pagalbos automobiliu nugabentas į ligoninę. Pranešama, kad daugiau žmonių per nelaimę nenukentėjo.

    Į viešumą pateko vaizdai, kuriuose matyti virš bazės kylantys juodi dūmai. Tokie kadrai paprastai rodo gaisrą po smūgio, tačiau oficialios institucijos detalios informacijos apie žalą infrastruktūrai kol kas nepateikė.

    Vengrija „Gripen“ naikintuvus naudoja nuo 2006 metų, kai pirmieji orlaiviai iš Švedijos buvo perduoti pagal nuomos sutartį. Vengrijos „Gripen“ parkas bazuojamas Kecskeméte, o šie orlaiviai pasitelkiami tiek šalies oro erdvės apsaugai, tiek NATO užduotims.

    2024 metais Vengrija paskelbė sprendimą įsigyti dar keturis „Gripen“ naikintuvus, taip didinant bendrą jų skaičių iki 18. Taip pat akcentuota, kad baigiantis nuomos laikotarpiui turimi orlaiviai pereis į pilną valstybės nuosavybę.

    JAS-39C/D „Gripen“ yra daugiafunkcis naikintuvas, sukurtas oro erdvės patruliavimui ir greito reagavimo užduotims. NATO šalims tai svarbi platforma, nes tokio tipo orlaiviai reguliariai dalyvauja bendrose oro policijos misijose, įskaitant Baltijos oro policijos rotacijas.

    Ši avarija nėra pirmas tokio tipo incidentas Vengrijos karinėse oro pajėgose: anksčiau buvo fiksuota „Gripen“ netektis 2015 metais, kai vienas naikintuvas patyrė avariją Čekijoje. Dabartinis tyrimas turėtų atsakyti, ar šįkart nulėmė techninis gedimas, žmogiškasis veiksnys ar kitos aplinkybės.

  • Robotai Pekine sutriuškino žmogaus rekordus: DI sprinteriai bėga greičiau už Usainą Boltą

    Robotai Pekine sutriuškino žmogaus rekordus: DI sprinteriai bėga greičiau už Usainą Boltą

    Pekine – humanoidų sporto bumas

    Pekine vykstančiose Pasaulio robotų žaidynėse mašinos varžosi įvairiose rungtyse – nuo lengvosios atletikos ir bokso iki futbolo bei kovos menų. Tai jau antrosios tokio formato humanoidų varžybos, kuriose daug dėmesio skiriama greičiui, pusiausvyrai ir valdymo tikslumui.

    Renginys tapo savotišku vitrininiu testu, kaip sparčiai tobulėja robotika ir programinė įranga. Inžinieriai čia demonstruoja ne tik mechaniką, bet ir valdymo algoritmus, kurie leidžia robotams stabiliai judėti dideliu tempu.

    „Tiangong Ultra“ pranoko Bolto rezultatą

    Varžybose išsiskyrė Kinijos humanoidinis robotas „Tiangong Ultra“, kuris, kaip skelbia Kinijos žiniasklaida, 100 metrų distanciją įveikė per 9,39 sekundės. Tai yra greičiau nei oficialus žmonių pasaulio rekordas, kurį 2009 metais pasiekė Usainas Boltas – 9,58 sekundės.

    Teigiama, kad tas pats robotas vėliau pagerino ir 400 metrų distancijos rezultatą, aplenkdamas ankstesnį pasaulio rekordą beveik penkiomis sekundėmis. Tokie skaičiai rodo, kad robotų sporto kategorijos ima artėti prie ribos, kai palyginimai su žmonių rekordais tampa neišvengiami.

    Kitas lyderis – „Honor“ „Lightning“

    Vis dėlto šių metų žaidynėse minimas dar greitesnis sprinteris – „Honor“ sukurtas robotas „Lightning“. Pranešama, kad dar prieš startą jis 100 metrų nubėgo per 9,32 sekundės ir pasiekė maksimalų 14,5 metro per sekundę greitį, tai yra daugiau nei 52 kilometrai per valandą.

    Anksčiau „Lightning“ Pekine laimėjo ir pusmaratonio rungtį, trasą įveikęs per 50 minučių ir 26 sekundes – rezultatu, kuris pranoksta žmonių pasaulio rekordą beveik septyniomis minutėmis. Prieš šių metų varžybas inžinieriai taip pat modifikavo konstrukciją, pailgindami roboto kojas 10 centimetrų.

    Šuolis per kelis mėnesius – stulbinantis

    Įspūdingiausiai skamba „Tiangong Ultra“ progresas: ankstesnėje žaidynių laidoje jis 100 metrų bėgimą buvo laimėjęs su 21,5 sekundės rezultatu. Per kiek daugiau nei metus laikas, kaip skelbiama, sutrumpėjo daugiau nei perpus – tai iliustruoja, kokiu tempu auga robotikos pramonė.

    Tokį šuolį paprastai lemia keli dalykai vienu metu: lengvesnės medžiagos, efektyvesni pavarų ir energijos sprendimai, tikslesni jutikliai bei pažangesni valdymo modeliai. Praktikoje svarbiausia tampa ne vien „galia“, o gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą ir greitai reaguoti į mikroposlinkius bėgant.

    Vis dėlto bendras vaizdas nėra vien rožinis. Dalis sportinių robotų neįveikė starto, kiti judėjo vos greičiau nei žingsniu, o kai kurie griuvo netrukus po starto – tai primena, kad patikimumas ir stabilumas dar išlieka viena didžiausių šios srities problemų.

  • Dr. Dre prisipažino: DI jau kuria muziką studijoje, o „Spotify“ ruošia naują posūkį rinkoje

    Dr. Dre prisipažino: DI jau kuria muziką studijoje, o „Spotify“ ruošia naują posūkį rinkoje

    DI ateina į studiją

    Hiphope ilgus metus dominavo autentiškumo ir pasidaryk pats principas: reperiai patys rašė tekstus, o prodiuseriai patys konstruodavo garsą. Vis dėlto technologijų pažanga keičia įpročius, o generatyviniai įrankiai vis dažniau tampa kasdienybe ir legendoms.

    Prodiuseris ir atlikėjas Dr. Dre viešai pripažino, kad studijoje naudojasi generatyviniais sprendimais, padedančiais greičiau išbandyti idėjas. Jo teigimu, dalis baimių kyla ne tiek iš technologijos, kiek iš nenoro mokytis ir prisitaikyti prie naujų metodų.

    „Nematau tame grėsmės. Mano nuomone, grėsmę labiausiai mato tie, kuriems sunku kurti“, – sakė Dr. Dre.

    Ilgametis jo bendražygis Jimmy Iovine DI taip pat vertina kaip įrankį, galintį sustiprinti kūrybinį procesą, o ne jį panaikinti. Jis pabrėžia, kad talentingų kūrėjų rankose technologijos gali tapti katalizatoriumi, o ne kūrybos pakaitalu.

    „Studijoje, kai talentingi žmonės gaus DI įrankius, jie kurs geresnius albumus“, – sakė Jimmy Iovine.

    Diskusija persimetė ir į kiną

    Ginčai dėl automatizacijos ir autorystės neapsiriboja vien muzika. Kino industrijoje dalis kūrėjų DI mato kaip papildomą pagalbininką, tačiau kiti perspėja, kad technologija neturi pakeisti pačios rašymo ir idėjų gimimo esmės.

    Vienas iš skeptiškiau nusiteikusių balsų – aktorius ir scenaristas Seth Rogen, kuris pabrėžia, kad noras rašyti mažiau dėl įrankio prieštarauja pačiai scenaristo profesijai. Jo mintis atspindi platesnę kūrėjų bendruomenės nuotaiką, kai ribos tarp pagalbos ir pakeitimo tampa itin jautrios.

    „Idėja apie įrankį, dėl kurio rašyčiau mažiau, man nepriimtina, nes man patinka rašyti. Jei tavo instinktas yra naudoti DI vietoje šio proceso, tu neturėtum būti scenaristas“, – sakė Seth Rogen.

    Platformos ruošia naujas taisykles

    Augant generatorių populiarumui, keičiasi ir skaitmeninės platinimo platformos: jos ieško būdų atskirti virtualius atlikėjus, DI padedamus kūrinius ir tradiciškai sukurtą muziką. Tokie sprendimai svarbūs tiek klausytojų skaidrumui, tiek teisių turėtojams, kurie reikalauja aiškumo dėl autorystės.

    Minima, kad „Spotify“ ir „Apple Music“ diegia žymėjimo praktikas, susijusias su virtualiais atlikėjais ar DI dalyvavimu kūryboje. Lygiagrečiai rinkoje daugėja iniciatyvų, kai platformos ir didžiosios leidybos grupės ieško legalių modelių, leidžiančių naudotojams kurti naujas dainų versijas neperžengiant autorių teisių ribų.

    Dr. Dre ir Jimmy Iovine technologijas su verslu sieja jau seniai: jų istorijoje buvo ir prekės ženklų plėtra, ir švietimo iniciatyvos, orientuotos į dizaino, inžinerijos bei verslo sankirtą. Tokios patirtys paaiškina, kodėl jie DI temoje dažniau kalba apie praktinę naudą ir prisitaikymą, o ne apie grėsmę kūrybai.

    Tuo pat metu kūrėjams ir klausytojams svarbiausios lieka dvi temos: kaip bus užtikrinamos autorinės teisės ir ar DI netaps priemone masiškai užtvindyti platformas menkaverčiu turiniu. Būtent nuo skaidrių taisyklių, žymėjimo ir licencijavimo priklausys, ar DI muzikoje taps nauju instrumentu, ar nauju konfliktų šaltiniu.

  • „Apple“ ruošia iPhone 18 Pro ir Max: bazinio modelio gali nebūti, o kainos šoktels

    „Apple“ ruošia iPhone 18 Pro ir Max: bazinio modelio gali nebūti, o kainos šoktels

    Kas keičiasi „Apple“ strategijoje?

    Artėjant tradicinei rudens „Apple“ produktų konferencijai daugiausia dėmesio krypsta į iPhone 18 Pro ir iPhone 18 Pro Max. Pastarųjų mėnesių nutekėjimai ir analitikų prognozės rodo, kad šiemet įmonė gali pakeisti pristatymų ritmą.

    Didžiausia intriga – galimas sprendimas iš pradžių pristatyti brangesnius modelius, o bazinį iPhone 18 atidėti vėlesniam laikui. Tokia taktika dažniausiai siejama su bandymu geriau atskirti „Pro“ seriją ir sumažinti situacijas, kai pigesnis modelis atitraukia pirkėjus nuo didesnės maržos įrenginių.

    Dizainas ir kameros: evoliucija, ne revoliucija

    Laukiama, kad iPhone 18 Pro ir iPhone 18 Pro Max išlaikys panašią konstrukcijos kryptį kaip ankstesnė karta, o didelių dizaino lūžių šiemet gali nebūti. Dažniau minimi mažesni ergonomikos patobulinimai ir nauji korpuso spalvų variantai.

    Kamerų bloke, kaip prognozuojama, išliks trijų objektyvų sistema, o greta jos – LiDAR jutiklis, LED blykstė ir mikrofonas. Didesnė naujovė gali būti pagrindinis objektyvas su kintama diafragma, leidžiančia lanksčiau valdyti šviesos kiekį ir gerinti kadrus prastesniame apšvietime.

    Gamintojai, naudojantys „Android“, kintamos diafragmos idėją išbandė anksčiau, tačiau „Apple“ įprastai siekia ją pritaikyti taip, kad naudotojui tai veiktų paprastai ir nuspėjamai. Tikėtina, kad papildomą kokybės šuolį lems ir programinės įrangos patobulinimai, ypač fotografijos apdorojime bei vaizdo stabilizavime.

    Naujas lustas, daugiau atminties ir baterijos klausimas

    Po korpusu siejamas naujas „Apple“ procesorius, dažnai įvardijamas kaip A20 Pro, kurio gamyba gali remtis pažangesniu technologiniu procesu. Tokie perėjimai paprastai reiškia geresnį našumo ir energijos efektyvumo santykį, o tai ypač svarbu DI funkcijoms ir vaizdo apdorojimui telefone.

    Taip pat aptariamas didesnis operatyviosios atminties kiekis, kuris būtų naudingas tiek kelių užduočių vykdymui, tiek sudėtingesnėms DI galimybėms įrenginyje. Kartu sklando kalbos apie talpesnes baterijas, ypač „Max“ modelyje, o tai galėtų reikšti ilgesnį realų veikimo laiką.

    Net ir turint didesnę bateriją, galutinį rezultatą dažnai lemia programinės įrangos optimizacijos. Naujesnės „iOS“ versijos paprastai tobulina energijos valdymą, todėl net ir santykinai mažesnės talpos baterijos gali užtikrinti konkurencingą ištvermę.

    Kainos: brangesnė gamyba gali smogti pirkėjams

    Didžiausia rizika pirkėjams – galimas kainų augimas. Brangstant komponentams, ypač pažangiems lustams ir atminties moduliams, telefonų savikaina kyla, o tai dažnai persikelia į galutinę kainą.

    Rinkoje svarstoma, kad kainų didinimas galėtų būti apčiuopiamas, tačiau tikslios sumos iki oficialaus pristatymo išlieka spėlionėmis. Europoje galutinę kainą papildomai veikia mokesčiai, logistikos kaštai ir valiutų svyravimai, todėl skirtingose rinkose pokytis gali būti nevienodas.

    Kol „Apple“ neatskleidė oficialių planų, šią informaciją reikėtų vertinti kaip išankstines prognozes. Aiškumas dėl modelių sudėties, techninių specifikacijų ir kainų paaiškės tik per oficialų pristatymą.

  • JAV kariuomenė išbandė autonominį „Ford F-250“, kuris pats aptinka ir numuša dronus

    JAV kariuomenė išbandė autonominį „Ford F-250“, kuris pats aptinka ir numuša dronus

    JAV kariuomenė per bandymus išmėgino autonominį pikapą „Ford F-250“, pritaikytą dronų grėsmei aptikti ir neutralizuoti. Demonstracija buvo programos Sandhills 2.0 dalis, kuria siekiama sukurti transporto priemonę, galinčią važiuoti priekyje padalinių ir atlikti pavojingiausias užduotis be įgulos.

    Šiame etape platforma parinkta ne atsitiktinai: serijinis „Ford F-250“ reiškia lengvesnį dalių tiekimą, paprastesnę priežiūrą ir greitesnį remontą. Kariuomenei tai svarbu, nes lauko sąlygomis technika dėvisi greičiau, o logistika dažnai tampa lemiamu veiksniu.

    Autonominį važiavimą užtikrina „Forterra“ sukurta „AutoDrive“ sistema, leidžianti automobiliui savarankiškai judėti maršrutu ir įveikti kliūtis. Tokie sprendimai pirmiausia orientuoti į rizikos mažinimą: idėja paprasta, kad priešakyje važiuojantis aparatas galėtų žvalgyti, tikrinti maršrutą ir sumažinti pavojų kariams.

    Didžiausias šio prototipo akcentas yra kovos su bepilotėmis sistemomis modulis C-UAS Edda, kurį kuria bendrovė „9 Mothers“. Sistema pirmiausia naudoja akustinę detekciją, kad užfiksuotų artėjantį droną, o vėliau optinė dalis perima taikinio sekimą, taip mažinant nuolatinio aktyvaus spinduliavimo poreikį.

    Gamintojo pateikiamais duomenimis, sprendimas orientuotas į maždaug 18 centimetrų skersmens ir didesnius dronus, o deklaruojamas veikimo nuotolis siekia nuo 10 iki 100 metrų. Neutralizavimui naudojamas ant bokštelio įrengtas šautuvo tipo įtaisas, o visas modulis, nurodoma, sveria apie 23 kilogramus, todėl neturėtų smarkiai apkrauti bazinės platformos.

    Tokių bandymų aktualumą didina sparčiai išplitę pigūs FPV dronai, kurie moderniuose konfliktuose tapo vienu pavojingiausių ir sunkiausiai suvaldomų veiksnių. Ypač rizikingos situacijos susidaro puolimo ir manevro metu, kai judantys padaliniai lengviau aptinkami ir atakuojami iš oro.

    Sandhills 2.0 koncepcija remiasi prielaida, kad autonominis automobilis galėtų važiuoti priekyje, atidengti maršrutą ir kartu turėti bent minimalią savisaugą nuo artimo nuotolio dronų. Vis dėlto viešai kol kas nepateikiama detalių apie efektyvumą, pavyzdžiui, pataikymo tikimybę ar tai, kiek taikinių sistema pajėgi neutralizuoti per trumpą laiką.

    Jei tokie bandymai pasiteisins, serijinių automobilių pagrindu sukurti autonominiai sprendimai gali tapti patrauklesni dėl kainos, priežiūros ir mastelio galimybių. Kariuomenei tai reikštų lankstesnį būdą greitai diegti naujas funkcijas, o dronų grėsmės akivaizdoje tokios platformos galėtų būti pritaikomos vis plačiau.

  • Ukrainos milžinas An-124 netikėtai nusileido Rzeszove: ką gabeno Ruslanas ir kodėl tai svarbu?

    Ukrainos milžinas An-124 netikėtai nusileido Rzeszove: ką gabeno Ruslanas ir kodėl tai svarbu?

    Į Rzeszovo–Jasionkos oro uostą Lenkijoje atskrido „Antonov Airlines“ krovininis lėktuvas Antonov An-124 „Ruslan“ – vienas didžiausių ir sunkiausių transporto orlaivių pasaulyje. Skrydžio stebėjimo duomenys rodo, kad lėktuvas atvyko po naktinio reiso iš Portsmouth ir ryte nusileido netoli Rzeszovo.

    Rzeszovo–Jasionkos oro uostas jau kelerius metus laikomas vienu svarbiausių logistinių taškų regione, ypač susijusių su tarptautiniais pervežimais ir pagalbos srautais. Dėl geografinės padėties jis tapo patogia vieta didelių gabaritų kroviniams, kurių negalima greitai permesti įprastais civilinės aviacijos kanalais.

    An-124 tapo dar svarbesnis po to, kai 2022 metais per Rusijos invazijos pradžią Hostomelio oro uoste buvo sunaikintas vienintelis An-225 „Mrija“ egzempliorius. Nuo tada An-124 dažnai įvardijamas kaip pagrindinis itin sunkių ir nestandartinių krovinių pervežimo „darbinis arklys“, kai reikalinga didžiulė keliamoji galia.

    Šio tipo lėktuvai naudojami komerciniams skrydžiams visame pasaulyje, tačiau taip pat neretai pasitelkiami karinės ir humanitarinės logistikos grandinėse. An-124 konstrukcija pritaikyta gabenti didelius objektus, įskaitant techniką, atsargines dalis ar kitus krovinius, kuriems būtina didelė krovinių skyriaus erdvė ir tvirti pakrovimo sprendimai.

    „An-124 išlieka vienu iš nedaugelio orlaivių, galinčių greitai perkelti itin sunkius krovinius ten, kur reikia nedelsiant“, – sakė aviacijos logistikos ekspertas, komentuodamas šio tipo skrydžių reikšmę Europoje.

    „Antonov Airlines“ eksploatuoja ir modernizuotas An-124 versijas, kurios, priklausomai nuo modifikacijos ir skrydžio sąlygų, gali gabenti ypač didelės masės krovinius. Dėl to tokie reisai dažnai sulaukia didelio dėmesio, nes jų maršrutai ir nusileidimo vietos paprastai susiję su reikšmingais užsakymais.

    Pastaruoju metu didėja rizikos veiksniai, susiję su strateginės logistikos maršrutais Europoje. Rugpjūčio 4 dieną Leipcige fiksuotas incidentas, kai vienas An-124 buvo atakuotas dronu su improvizuotu sprogstamuoju užtaisu, o smūgis į sparną, kaip skelbta, nesukėlė sprogimo. JAV vertinimu, bepilotis galėjo būti siejamas su Rusijos žvalgyba.

    Nors konkretaus krovinio, atskraidinto į Rzeszovą, detalės paprastai viešai neskelbiamos, pati An-124 viešnagė signalizuoja apie intensyvią didelių gabaritų logistiką regione. Tokie skrydžiai dažnai siejami su skubiais tiekimais, kurių negalima atidėti, o orlaivio galimybės leidžia vienu reisu atlikti tai, kam kitu atveju prireiktų kelių atskirų transporto grandžių.

  • Lūžis kare: Britanija atveria „Storm Shadow“ technologiją, Ukraina ruošiasi gamybai vietoje

    Lūžis kare: Britanija atveria „Storm Shadow“ technologiją, Ukraina ruošiasi gamybai vietoje

    Jungtinės Karalystės premjeras patvirtino, kad pritarta perduoti Ukrainai technologijas, reikalingas sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“ gamybai. Tai reikšmingas žingsnis, kuris gali sustiprinti Ukrainos gebėjimą savarankiškai užsitikrinti tolimojo nuotolio smūgius.

    Sprendimas aptartas Kijive vykusio koalicijos posėdžio metu, kuriame dalis lyderių dalyvavo nuotoliniu būdu. Susitikime buvo akcentuotas ir neatidėliotinas poreikis stiprinti Ukrainos oro gynybą, ypač artėjant šaltajam sezonui ir didėjant atakų prieš infrastruktūrą rizikai.

    „Džiaugiuosi galėdamas patvirtinti, kad patenkinau šį prašymą“, – sakė Jungtinės Karalystės premjeras, kalbėdamas apie Ukrainos prašymą suteikti prieigą prie „Storm Shadow“ technologinių sprendimų.

    „Storm Shadow“ yra prancūzų ir britų sukurta raketa oras–žemė, Ukrainos pajėgų naudojama nuo 2023 metais pavasario. Ji laikoma vienu svarbiausių tolimojo nuotolio ginklų, leidžiančių smogti vadavietėms, amunicijos sandėliams, tiltams ir kitiems kariniu požiūriu kritiniams objektams.

    Raketos masė siekia apie 1 300 kilogramų, o ilgis yra apie 5,1 metro. Ji gali gabenti maždaug 450 kilogramų prasiskverbiančią kovinę galvutę, skirtą įtvirtintiems taikiniams, o bazinis nuotolis viršija 250 kilometrų.

    Skrydžio metu „Storm Shadow“ juda požeminiu greičiu labai mažame aukštyje, pasitelkdama inertinę navigaciją, GPS ir reljefo atitikimo sistemas, o galutinėje fazėje taikinį tikslina infraraudonųjų spindulių vaizdinimu. Ukrainoje raketos dažniausiai integruotos su modifikuotais Su-24 lėktuvais.

    Technologijos perdavimas nereiškia momentinės masinės gamybos, tačiau sudaro prielaidas ilgalaikiam pajėgumų auginimui. Praktikoje tai apima tiek gamybos procesų, tiek komponentų tiekimo, kokybės kontrolės ir saugumo reikalavimų suderinimą, todėl svarbiausias efektas dažnai pasireiškia per mėnesius, o ne per savaites.

    Maskva jau anksčiau viešai grasino pasekmėmis dėl Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai, o naujas sprendimas gali dar labiau didinti įtampą tarp Londono ir Maskvos. Tuo pat metu Vakarų sostinėse vis dažniau pabrėžiama, kad Ukrainos gebėjimas smogti toli už fronto linijos yra vienas iš veiksnių, galinčių mažinti Rusijos spaudimą ir apsunkinti logistiką okupuotose teritorijose.

  • Londonas atveria „Storm Shadow“ paslaptis Ukrainai: Maskva grūmoja, Kijevas ruošia gamybą

    Londonas atveria „Storm Shadow“ paslaptis Ukrainai: Maskva grūmoja, Kijevas ruošia gamybą

    Kas nuspręsta dėl „Storm Shadow“?

    Didžiosios Britanijos vyriausybė pranešė davusi leidimą Europos raketų gamintojai „MBDA“ perduoti Ukrainai ribotą kiekį slaptos informacijos apie britiškus komponentus, naudojamus sparnuotosiose raketose „Storm Shadow“ ir „SCALP-EG“.

    Teigiama, kad šis žingsnis skirtas palengvinti raketų integravimą ir galimą surinkimą Ukrainoje, jei būtų kuriamos vietinės surinkimo linijos. Sprendimas priimtas karo metu, kai Ukrainai svarbus greitesnis ginkluotės tiekimo ir parengimo ciklas.

    Ką gali šios raketos?

    „Storm Shadow“ ir „SCALP-EG“ yra Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės sukurta oro paleidžiama sparnuotoji raketa, skirta smūgiams į gerai įtvirtintus taikinius. Ji sukurta dar 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, o šiandien laikoma viena iš tikslių ilgo nuotolio priemonių.

    Viešai nurodoma, kad raketos nuotolis siekia daugiau kaip 400 kilometrų, o kovinė dalis pritaikyta prasiskverbti į sustiprintus objektus. Dėl tokio profilio jos dažniausiai siejamos su smūgiais į logistiką, vadavietes ir infrastruktūrą, kurią sunku pasiekti kitomis priemonėmis.

    Kodėl akcentuojama surinkimo linija Ukrainoje?

    Ukraina šias raketas naudoja nuo 2023 metais, kai jų perdavimą patvirtino Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie poreikį dalį gynybos pramonės procesų perkelti arčiau fronto, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo lėtų tiekimo grandinių.

    Leidimas atskleisti ribotą techninę informaciją siejamas su planu spartinti integraciją ir surinkimą, tačiau tai nereiškia pilno technologijų perdavimo. Tokie sprendimai paprastai derinami su eksporto kontrolės, intelektinės nuosavybės ir saugumo procedūromis.

    Maskvos reakcija ir platesnis kontekstas

    Maskva tokius sprendimus vertina kaip eskalaciją ir jau anksčiau grasino pasekmėmis dėl Vakarų ginkluotės tiekimo Ukrainai. Pranešimai apie papildomą techninės informacijos atvėrimą, tikėtina, dar labiau aštrins Londono ir Maskvos santykius.

    Britų pusė šį žingsnį pristato kaip dalį platesnių pastangų stiprinti Ukrainos tolimojo nuotolio smogiamuosius pajėgumus ir kurti greičiau pagaminamą bei pigesnę modernią ginkluotę. Karo dinamikoje tai laikoma vienu iš būdų didinti atgrasymą ir mažinti Rusijos pranašumą užnugaryje.

  • Ukrainiečiai pristatė „Baton“: paruošiamas per 15 minučių, skrenda iki 90 km ir pats pasiekia taikinį

    Ukrainiečiai pristatė „Baton“: paruošiamas per 15 minučių, skrenda iki 90 km ir pats pasiekia taikinį

    Ukrainoje per Technological Forces of Ukraine renginį pristatytas bepiločio orlaivio sprendimas „Baton“, skirtas smogti priešo ugnies taškams, logistikos objektams ir kitiems taikiniams. Gamintojų teigimu, tai orlaivio tipo platforma su tiesiais sparnais ir dviem elektriniais varikliais.

    Paskelbta, kad „Baton“ ore gali išbūti apie 50 minučių. Jo kruizinis greitis siekia apie 105 kilometrus per valandą, o maksimalus gali pasiekti 140 kilometrų per valandą.

    Skelbiama, kad dronas įprastai veikia 150–500 metrų aukštyje, o maksimalus lubų aukštis siekia 1 500 metrų. Nurodoma, kad jis gali gabenti iki 3 kilogramų naudingąją apkrovą, o deklaruojamas didžiausias skrydžio nuotolis yra iki 90 kilometrų.

    Vienas svarbiausių akcentų – terminalinis autonominis nutaikymas. Teigiama, kad „Baton“ gali perimti vedimą į tikslą ir automatiškai nukreipti save taikinio link iš maždaug 2 kilometrų atstumo bei iki 500 metrų aukščio.

    Taip pat nurodoma, kad sistemoje įdiegtas autonominis navigacijos sprendimas, leidžiantis savarankiškai vykdyti iš anksto suplanuotą maršrutą ir realiu laiku nustatyti savo padėtį. Ryšio sprendimai gali skirtis pagal versiją: minima analoginė arba skaitmeninė vaizdo jungtis, LTE ryšys ir „Starlink“.

    Kūrėjai pabrėžia ir greito dislokavimo idėją. Skelbiama, kad vienu pikapu galima gabenti iki aštuonių dronų, o paruošimas startui trunka apie 15 minučių.

    Pasak pateiktos informacijos, „Baton“ paleidžiamas katapulta ir valdomas per antžeminę valdymo stotį, operatoriui naudojant FPV principą. Tokia schema Ukrainos kare tapo plačiai paplitusi, nes leidžia greitai diegti masinės gamybos sprendimus ir lanksčiai juos pritaikyti skirtingoms užduotims.

    Pažymima, kad tai nėra vien parodinis modelis: teigiama, jog dronai jau perduoti Ukrainos kariuomenei ir išbandyti fronte. Fondas „Come Back Alive“ skelbė perdavęs Ukrainos karinei žvalgybai 592 vienetus, todėl sistema, anot iniciatorių, įgijo ir praktinio naudojimo patirties.