CP v2

Category: Technologijos

  • Patostreamingui Lenkijoje – galas? Nuo šiandien už tokias transliacijas gresia kalėjimas

    Patostreamingui Lenkijoje – galas? Nuo šiandien už tokias transliacijas gresia kalėjimas

    Nuo rugpjūčio 23 dienos Lenkijoje įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais patostreamingas iš interneto „pilkosios zonos“ perkeltas į aiškiai apibrėžtą baudžiamosios atsakomybės lauką. Už viešą nusikaltimų, žmonių žeminimo ar smurto prieš gyvūnus vaizdavimą ir tokios medžiagos platinimą gali grėsti reali laisvės atėmimo bausmė.

    Naujos nuostatos numato iki 3 metų laisvės atėmimo už interneto turinio sklaidą, kai vaizduojamas nusikaltimas, kėsinimasis į asmens teises arba žiaurus elgesys su gyvūnais. Jei įraše matomas jaunesnis nei 18 metų asmuo, bausmės rėžis griežtėja ir gali siekti iki 5 metų.

    Atsakomybė gali tekti ne tik turinio kūrėjams, bet ir tiems, kurie prisideda prie transliacijų organizavimo ar padeda jas platinti toliau. Teisininkai pabrėžia, kad vertinant, ar veika nusikalstama, svarbi socialinė žala ir mastas, kiek žmonių turinį pasiekė ir ar jis buvo sistemingai „stumiamas“ į auditorijas.

    „Ne kiekvienas pasidalijimas automatiškai taps nusikaltimu – lemiama bus veikos socialinė žala ir realus sklaidos mastas“, – sakė Krokuvos Jogailaičių universiteto profesorius Mikołajus Małeckis, vienas reguliavimo bendraautorių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad patostreamingo kūrėjai jau seniau migravo į platformas ir uždaras bendruomenes, kuriose moderavimas silpnesnis ir lengviau išvengti viešumo kontrolės. Dėl to vien įstatymo nepakanka – kritiškai svarbios greitos platformų reakcijos, veiksmingi pranešimų kanalai ir skaidrus turinio šalinimas, ypač kai kalbama apie vaikų saugumą.

    Lenkijoje nelegalų turinį gyventojai raginami pranešti per Dyżurnet.pl ir valstybines skaitmenines paslaugas. Kartu pabrėžiama, kad naujos taisyklės netaikomos teisėtai žurnalistikai, edukacijai, mokslui ar meninei veiklai, kai jautri medžiaga naudojama viešojo intereso tikslams ir pateikiama atsakingai.

    Šie pakeitimai įsilieja į platesnę Europos kryptį griežčiau vertinti smurtą ir žeminimą normalizuojantį turinį internete. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik kūrėjų atsakomybei, bet ir platformų pareigai mažinti žalingo turinio pasiekiamumą, ypač kai jis monetizuojamas ar skatinamas algoritmų.

  • Ispanijoje iki šiol veikia 1893 metų gondolinis tiltas: per Nervioną perkelia automobilius per 90 s

    Ispanijoje iki šiol veikia 1893 metų gondolinis tiltas: per Nervioną perkelia automobilius per 90 s

    Šiaurės Ispanijoje, Baskų krašte, tarp Portugalete ir Getxo miestų iki šiol veikia viena neįprasčiausių susisiekimo konstrukcijų Europoje – gondolinis Biskajos tiltas. Tai hibridas, sujungiantis kabančio tilto principą ir lynų kelio mechaniką, todėl vietoj įprastos važiuojamosios dalies čia juda pakabinama platforma.

    Platforma kabo ant plieninių lynų ir plaukia virš Nerviono upės beveik krantinės lygyje, o judėjimą užtikrina vežimėlis, riedantis viršutiniu tilto tarpatramiu. Tokia schema leidžia išlaikyti laivybai reikalingą aukštį, kartu išvengiant stačių įvažiavimo rampų, kurios tankiai užstatytoje teritorijoje būtų buvusios nepraktiškos.

    Kaip veikia gondolinis tiltas?

    Virš upės 45 metrų aukštyje įrengtu tarpatramiu juda daugiaašis vežimėlis, o po juo prikabinta transporto gondola. Atvykus prie kranto platforma stabilizuojama, kad pėstieji ir automobiliai galėtų įvažiuoti tiesiai iš gatvės, be papildomų užvažiavimų ar rampų.

    Šiandien gondola vienu reisu gali perkelti iki 6 lengvųjų automobilių ir apie 200 keleivių. Persikėlimas trunka maždaug 90 sekundžių, o reisai vyksta reguliariai, įprastai kas 8 minutes, todėl konstrukcija praktiškai atlieka ir kelto funkciją.

    Pramonės bumas paskatino unikalų sprendimą

    XIX amžiaus pabaigoje Bilbao regiono pramonė augo itin sparčiai, o geležies rūdos ir jūrinių krovinių srautai lėmė intensyvią laivybą Nerviono žiotyse. Dėl to žemas tradicinis tiltas būtų trukdęs laivams, o pakeliamas ar pasukamas sprendimas būtų buvęs sudėtingas bei mažiau patikimas esant dideliam eismui.

    Projektą parengė ispanų architektas Alberto Palacio, o inžinerinius sprendimus padėjo įgyvendinti prancūzų inžinierius Ferdinandas Arnodinas. Tilto atidarymas įvyko 1893 metų liepos 28 dieną, o objektas laikomas seniausiu pasaulyje gondoliniu tiltu, iki šiol naudojamu be ilgamečių pertrūkių.

    Kuo išskirtinė konstrukcija ir kodėl ji saugoma?

    Tilto konstrukciją laiko keturios 61 metro aukščio geležinės bokštinės atramos, o viršutinis tarpatramis siekia 160 metrų. Pagrindiniai nešančieji lynai įtvirtinti masyviuose inkaruose, kurie nuo bokštų nutolę apie 110 metrų, taip paskirstant apkrovas ir užtikrinant stabilumą.

    Iš pradžių sistemą varė garo mašina, tačiau 1901 metais ji pakeista elektriniu varikliu, o vėliau tiltas ne kartą modernizuotas. 1999 metais atnaujintas vežimėlis gavo naują elektrinių variklių sistemą, o dabartinė gondola yra jau penktoji per visą eksploatacijos istoriją.

    Technikos istorikų vertinimu, gondoliniai tiltai tapo svarbiu pramonės epochos inžinerijos etapu, tačiau XX amžiuje daugelis jų buvo nugriauti dėl karų, augančių transporto srautų ar pakeisti tuneliais bei klasikiniais tiltais. Šiandien pasaulyje yra išlikę tik 8 tokio tipo tiltai, o Biskajos tiltas išsiskiria tuo, kad yra seniausias ir ilgiausiai nepertraukiamai eksploatuojamas.

    Dėl išskirtinio funkcijos ir architektūros derinio 2006 metais tiltas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip reikšmingas pramoninis paminklas. Tai taip pat laikomas pirmuoju Ispanijos pramonės paveldo objektu, gavusiu tokį tarptautinį įvertinimą.

  • Huti dronas smogė „Abrams“ iš viršaus: paaiškėjo, kur net legendinis tankas pažeidžiamas

    Huti dronas smogė „Abrams“ iš viršaus: paaiškėjo, kur net legendinis tankas pažeidžiamas

    Jemeno huti pajėgos paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, nedidelis dronas numeta sprogmenį ant Saudo Arabijos kariuomenės tanko M1A2S „Abrams“. Smūgis esą įvyko Maribo provincijoje, prie išsikišusios pozicijos, kur veikia Saudo Arabijos remiamos vyriausybės pajėgos.

    Įraše matyti, kad dronas, įvardijamas kaip Rajum, praskrenda virš tanko ir numeta užtaisą, po kurio įvyksta sprogimas ir transporto priemonę apima liepsnos. Skelbiama, kad galėjo būti panaudota minosvaidžio mina ar panašaus tipo amunicija, tačiau tiksli užtaiso rūšis viešai nepatvirtinta.

    Svarbu pabrėžti, kad šis vaizdo įrašas nėra nepriklausomai patikrintas, o Saudo Arabijos sausumos pajėgos oficialiai nepranešė apie tanko praradimą. Dėl to šį incidentą reikia vertinti atsargiai, kaip vieną iš informacinio karo elementų, kuriame vaizdinė medžiaga dažnai naudojama poveikiui sustiprinti.

    Ataka iš viršaus keičia taisykles

    Net jei tankas nebuvo visiškai sunaikintas, pats atakos būdas išryškina aiškią tendenciją: vis dažniau brangi šarvuota technika atsiduria pigių, improvizuotų ar specialiai pritaikytų dronų taikiklyje. Tankai tradiciškai geriausiai šarvuojami priekyje ir šonuose, kur tikėtinas tiesioginis susidūrimas su priešo technika.

    Smūgis iš oro leidžia apeiti dalį šios apsaugos ir taikyti į plonesnius viršutinius šarvus, bokštelio zonas ar konstrukcines vietas, kurios nėra optimizuotos nuolatiniam atakavimui iš viršaus. Būtent todėl dronai, galintys numesti užtaisą vertikalia kryptimi, tampa ypač pavojingi net ir moderniems tankams.

    Kas žinoma apie M1A2S versiją

    M1A2S yra Saudo Arabijai skirta amerikietiško M1A2 „Abrams“ modifikacija. Ši platforma ilgą laiką laikyta vienu pajėgiausių vakarietiškų pagrindinių kovos tankų, tačiau regioniniuose konfliktuose ji ne kartą susidūrė su prieštankinių ginklų ir netaisyklingos karybos iššūkiais.

    Šis atvejis išsiskiria tuo, kad vietoje įprastų prieštankinių raketų ar minų, anot huti, buvo panaudotas nedidelis dronas su palyginti paprastu užtaisu. Tai atspindi platesnę šiuolaikinių konfliktų kryptį, kai santykinai mažomis sąnaudomis siekiama sukelti didelę žalą ar bent jau priversti priešininką keisti taktiką, didinti apsaugą ir riboti technikos naudojimą atvirose pozicijose.

    Ką tai reiškia fronte

    Pastarųjų metų karinė praktika rodo, kad kova su dronais tampa ne mažiau svarbi nei tradicinė oro gynyba. Prieš mažus bepiločius dažnai reikia viso priemonių komplekso: elektroninės kovos, maskuotės, tinklų ir papildomų konstrukcijų ant bokštelių, taip pat aktyviosios apsaugos sistemų.

    Net ir tada, kai sprogmuo nepramuša pagrindinių šarvų, pakanka padegti išorinę įrangą, pažeisti optiką, ryšio priemones ar sukelti gaisrą, kad kovinis vienetas laikinai prarastų efektyvumą. Dėl to tankų pažeidžiamumas iš viršaus vis dažniau laikomas ne pavieniu trūkumu, o sistemine problema, kurią karinės pajėgos priverstos spręsti čia ir dabar.

  • Telefonas įkrito į vandenį: klaidos, kurios kainuoja brangiai, ir ką daryti per 30 min.

    Telefonas įkrito į vandenį: klaidos, kurios kainuoja brangiai, ir ką daryti per 30 min.

    Jei telefonas įkrito į vandenį ar buvo aplietas, svarbiausia reakcija per pirmą pusvalandį: kuo greičiau išimkite jį iš skysčio ir nedelsdami išjunkite. Jei ekranas juodas, nebandykite jo įjungti, nes drėgmė kontaktuose gali sukelti trumpą jungimą ir paspartinti koroziją.

    Nuimkite dėklą, atjunkite laidus ir ištraukite SIM dėklą, o jei įrenginys turi atminties kortelę, išimkite ir ją. Korpusą nusausinkite minkšta šluoste, o įkrovimo lizdą laikykite nukreiptą žemyn ir kelis kartus švelniai patapšnokite į delną, kad išbėgtų lašai.

    Gamintojai, tokie kaip „Apple“, „Google“ ir „Samsung“, pataria džiovinti įrenginį kambario temperatūroje, be papildomo kaitinimo. Pirmą kartą laidą prijungti verta tik praėjus bent 30 minučių, o jei įrenginys rodo pranešimą apie aptiktą skystį, tai ženklas, kad jungtis dar šlapia.

    Praktiškai visiškas įkrovimo lizdo išdžiūvimas gali užtrukti iki 24 valandų, o kai kuriais atvejais rekomenduojama laukti 24–48 valandas. Šiuo laikotarpiu nejunkite nei įkroviklio, nei kompiuterio, nes srovė per drėgnus kontaktus didina gedimo riziką.

    Didelę reikšmę turi tai, kuo telefonas buvo aplietas. Jūros vanduo, saldūs gėrimai, sriuba, kosmetika ar chloruotas baseino vanduo palieka druskų, cukraus ir kitų nuosėdų, kurios net ir išgaravus drėgmei gali laidyti elektrą ir greitinti koroziją.

    Jei tai buvo ne švarus vanduo, saugiausias kelias yra kuo greičiau kreiptis į servisą, kuris atlieka pagrindinių plokščių diagnostiką ir valymą. Meistras paprastai atjungia bateriją, pašalina nuosėdas ir įvertina korozijos židinius, nes būtent jie vėliau sukelia „nepaaiškinamus“ gedimus.

    Namuose rizikinga telefoną ardyti be įrankių ir patirties: lengva pažeisti šleifus, sandarinimą ar net bateriją. Ypač pavojinga, jei įrenginys pradeda kaisti, pučiasi, šnypščia, dūmija ar skleidžia aitrų cheminį kvapą, nes tai gali rodyti ličio jonų baterijos pažeidimą.

    Tokiu atveju telefoną padėkite ant nedegaus pagrindo, atokiau nuo audinių, popieriaus ir šilumos šaltinių, jo nespauskite ir nejunkite įkrovimo. Tai situacija, kai geriau ne eksperimentuoti, o kreiptis į specialistus.

    Remontas dažnai įmanomas, jei skystis nespėjo pažeisti atminties, procesoriaus ar pačios plokštės sluoksnių. Kartais užtenka jungties išvalymo ar atskirų dalių, pavyzdžiui, garsiakalbio, mikrofono, baterijos ar ekrano, keitimo, tačiau po rimtesnio užliejimo patikimumą visiškai atkurti ne visada pavyksta.

    Verta nepersistengti pasitikint IP reitingais, tokiais kaip IP68. Tai laboratorinių bandymų sąlygomis apibrėžtas atsparumas, kuris realiame gyvenime silpnėja dėl smūgių, stiklo įtrūkimų, rėmelio deformacijų ar anksčiau atlikto remonto, todėl tokį telefoną geriau laikyti atspariu nelaimingiems atsitikimams, o ne skirtu vandens pramogoms.

    Viena dažniausių klaidų yra dėti telefoną į ryžius. Jie gali sugerti dalį drėgmės iš aplinkos, bet nepašalina skysčio, įstrigusio po plokštės dangteliais, ir nenuvalo nuosėdų, o dulkės bei krakmolas gali patekti į įkrovimo lizdą.

    Kita žalinga priemonė yra plaukų džiovintuvas ar bet koks karšto oro srautas. Karštis gali susilpninti klijus, pažeisti sandarinimą, deformuoti plastiką, o stiprus pūtimas įstumia lašus giliau, todėl saugiau rinktis natūralų džiūvimą ir, jei reikia, tik lengvą vėsaus oro cirkuliaciją.

    Net jei po išdžiūvimo telefonas įsijungia ir veikia, gedimai gali pasirodyti po kelių dienų. Įspėjamieji požymiai yra objektyvo rasojimas, ekrano mirgėjimas, netikėti persikrovimai, spartesnis baterijos išsikrovimas, prastas garsas ar įkrovimo sutrikimai, todėl po rimtesnio incidento verta bent jau atlikti diagnostiką.

    Duomenų išsaugojimo šansai kartais būna didesni nei pilno remonto: jei atminties lustas ir šifravimo grandinė nepažeisti, servisas gali laikinai atkurti plokštės darbą vien tam, kad būtų galima nukopijuoti nuotraukas ir kitus failus. Vis dėlto moderniuose telefonuose paprastas atminties išėmimas dažnai nepadeda, nes duomenys būna šifruoti ir susieti su įrenginio procesoriumi.

  • „AliExpress“ triukas su negirdimomis garso bangomis: taip atpažįstamas jūsų įrenginys

    „AliExpress“ triukas su negirdimomis garso bangomis: taip atpažįstamas jūsų įrenginys

    Elektroninės prekybos platforma „AliExpress“, priklausanti Kinijos grupei „Alibaba“, įtarta pasitelkusi netipinį būdą vartotojų įrenginiams atpažinti. Šį kartą dėmesį patraukė ne nuolaidos, o technologija, galinti veikti net tada, kai išvalomi slapukai.

    Apie galimą mechanizmą viešai pranešta po to, kai programuotojas, naudodamas „Bluetooth“ ausines, pastebėjo keistą elgesį perjungiant jas tarp kompiuterio ir telefono. Atlikus analizę paaiškėjo, kad naršyklėje galėjo būti naudojama „WebAudio“ sąsaja, leidžianti svetainėms generuoti ir apdoroti garsą.

    Esminė detalė ta, kad svetainė gali sukurti vartotojui negirdimą arba praktiškai negirdimą signalą ir stebėti, kaip jį apdoroja konkretus įrenginys. Skirtingi garso posistemės, naršyklės ir aparatinės įrangos deriniai signalą apdoroja nevienodai, o šie skirtumai gali tapti tarsi skaitmeniniu įrenginio piršto atspaudu.

    Svarbu pabrėžti, kad tai nėra mikrofono pasiklausymas ar pokalbių įrašinėjimas. Tokiais atvejais paprastai kalbama apie įrenginio identifikavimą pagal technines charakteristikas, o ne apie garso turinio rinkimą.

    Privatumo požiūriu tokie metodai kelia klausimų, nes įrenginio atpažinimas gali veikti net išvalius slapukus ar pakeitus kai kuriuos naršyklės nustatymus. Tai siejasi su vadinamuoju naršyklės atspaudų rinkimu, kai identifikavimui naudojami įvairūs parametrai, pavyzdžiui, garso apdorojimo ypatybės, vaizdo plokštės elgsena ar šriftų rinkiniai.

    Vartotojams tai reiškia, kad vien slapukų išvalymas ne visada užtikrina anonimiškumą. Privatumo specialistai tokiu atveju paprastai rekomenduoja riboti sekimo technologijas naršyklės nustatymuose, naudoti sekimo blokatorius, o jautriems veiksmams rinktis griežtesnius privatumo režimus ar atskirą naršyklės profilį.

  • Amerikiečiai pasitelkė DI kovai su branduolinėmis atliekomis: žada sutaupyti 140 mlrd. eurų

    Amerikiečiai pasitelkė DI kovai su branduolinėmis atliekomis: žada sutaupyti 140 mlrd. eurų

    Naujas projektas SRNL centre

    JAV Pietų Karolinoje, Aikeno mieste, Savanna River National Laboratory veikiantis Advanced Manufacturing Collaborative centras pradėjo projektą, kuriame kuriami dirbtinis intelektas pagrįsti įrankiai branduolinių atliekų ir aplinkos tvarkymo uždaviniams spręsti.

    Centro veikla telkia mokslininkus, inžinierius, studentus ir pramonės atstovus, o dėmesys skiriamas DI, robotikai, adityviajai gamybai ir pažangioms medžiagoms. Tikslas – spartinti sprendimų kūrimą, kurie pritaikomi realiose laboratorinėse ir pramoninėse sąlygose.

    Kur DI gali duoti didžiausią naudą

    Laboratorija teigia, kad kuriami DI modeliai orientuoti į aplinkos atkūrimą, atliekų tvarkymą ir infrastruktūros atsparumą. Tokiose srityse net nedideli proceso patobulinimai gali duoti didelį efektą dėl ilgo projektų ciklo ir aukštų saugos reikalavimų.

    SRNL vertinimu, per visą valymo ir tvarkymo gyvavimo ciklą tai galėtų atnešti daugiau kaip 150 milijardų JAV dolerių sutaupymą, kas sudarytų apie 140 milijardų eurų. Šis skaičius pateikiamas kaip potencialas, priklausantis nuo to, kaip plačiai sprendimai bus pritaikyti praktikoje.

    Galingi skaičiavimai ir specifiniai duomenys

    Mokslininkai naudoja didelio našumo skaičiavimo sistemą, kuri prieinama SRNL darbuotojams ir skirta DI projektams, sudėtingam modeliavimui bei simuliacijoms. Tokia infrastruktūra leidžia greičiau treniruoti modelius ir tikrinti jų prognozes įvairiais scenarijais.

    Laboratorija pabrėžia, kad svarbiausias pranašumas yra specifiniai, vietos sąlygoms pritaikyti duomenų rinkiniai ir dešimtmečiais sukaupta kompetencija dirbant su branduolinėmis medžiagomis bei teritorijų atkūrimu. DI šiuo atveju veikia kaip priemonė geriau prognozuoti, optimizuoti ir mažinti rizikas, o ne kaip atskiras tikslas.

    „Sujungdami daugiau nei 70 metų patirtį su unikaliais duomenimis, kuriame DI įrankius, skirtus sudėtingoms aplinkos atkūrimo, atliekų tvarkymo ir infrastruktūros atsparumo problemoms spręsti“, – teigiama SRNL pranešime.

    Centro vadovas G. Jeremy Leong akcentuoja, kad AMC tapo erdve, kurioje komandinis darbas ir eksperimentavimas leidžia greičiau perkelti idėjas į praktiką. Pasak jo, pirmieji rezultatai rodo kryptį, tačiau didžiausi pokyčiai tik prasideda, kai sprendimai bus taikomi platesniame mastu.

    „AMC greitai tapo vieta, kur žmonės jaučiasi motyvuoti tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti, o tikras komandinis darbas spartina atradimus“, – sakė G. Jeremy Leong.

  • „Bungie“ „Marathon“ katastrofa: nuo starto neteko 96 proc. žaidėjų, sprendžia 3 sezonas

    „Bungie“ „Marathon“ katastrofa: nuo starto neteko 96 proc. žaidėjų, sprendžia 3 sezonas

    „Bungie“ kuriamas „Marathon“ po premjeros susidūrė su rimta problema: viešai stebimi žaidėjų aktyvumo rodikliai rodo staigų bendruomenės sumažėjimą. Nors startas buvo garsus, per kelis mėnesius žaidimo populiarumas akivaizdžiai išblėso.

    Remiantis platformoje „Steam“ fiksuojamais vienu metu prisijungusių žaidėjų duomenimis, „Marathon“ nuo premjeros prarado apie 96 proc. auditorijos. Didžiausias pikas buvo pasiektas 2026 metais kovo 6 dieną, kai vienu metu žaidė 88 337 žmonės, tačiau vėliau kreivė nuosekliai leidosi žemyn.

    Teksto rengimo metu „Marathon“ vienu metu buvo prisijungę 1 792 žaidėjai, o paskutinių 24 valandų pikas siekė 3 671. Nors toks rodiklis nėra vienintelis sėkmės matas, gyvųjų paslaugų modelio žaidimams tai yra kritiška metrika, lemianti ir turinio atnaujinimų tempą, ir pajamų potencialą.

    Kontrastas ypač išryškėja lyginant su „Bungie“ „Destiny 2“, kuri „Steam“ tuo pat metu turėjo 16 263 žaidėjus, o per 24 valandas pasiekė kiek daugiau nei 28 000. Tai rodo, kad net ir po aktyvaus palaikymo pabaigos žaidėjai linkę likti ten, kur jau sukurtas turinys, socialiniai ryšiai ir aiški progresijos sistema.

    „Marathon“ atvejis atitinka pastarųjų metų tendenciją: dalis gyvųjų paslaugų žaidimų po starto greitai praranda auditoriją, jei pirmieji sezonai nesuteikia aiškios priežasties grįžti. Vienkartiniai dėmesio šuoliai po nemokamų savaitgalių ar didesnių pataisų dažnai būna trumpalaikiai, o vėliau aktyvumas vėl krenta.

    Artėjantis trečiasis sezonas vadinamas esminiu lūžio tašku, nes „Bungie“ anksčiau yra signalizavusi, kad tai turėtų būti momentas, galintis susigrąžinti dalį žaidėjų. Kad tai įvyktų, sezonas turės ne tik sukelti susidomėjimą, bet ir pasiūlyti pakankamai turinio bei pokyčių, kad sugrįžę žmonės pasiliktų ilgesniam laikui.

  • League of Legends Classic – didžiulis atnaujinimas: bufai, nerfai ir pirmas žaidėjų balsavimas

    League of Legends Classic – didžiulis atnaujinimas: bufai, nerfai ir pirmas žaidėjų balsavimas

    „Riot Games“ toliau koreguoja „League of Legends Classic“ – režimą, kuris sąmoningai nėra paprasta senos žaidimo versijos kopija. Kūrėjai pabrėžia, kad per daugelį metų pasikeitė tiek žaidėjų įpročiai, tiek balansavimo standartai, todėl net ir klasikinė patirtis koreguojama moderniais sprendimais.

    Apie antrąjį didįjį pataisymą išsamiau prabilo „Riot Games“ kūrėjas Davidas „Phreak“ Turley. Jo teigimu, šis atnaujinimas nepridės nei naujų, nei sugrįžtančių čempionų, nes trys veikėjai jau buvo įtraukti su pirmuoju didžiuoju paketu, o sąrašas plėsis tik su trečiuoju.

    Pasak kūrėjų, čempionai ir toliau turėtų atsirasti teminėmis bangomis, kai vienas atnaujinimas orientuojamas į konkrečias klases ar archetipus. Tai leidžia lengviau valdyti metą ir iš anksto įvertinti, kaip nauji pasirinkimai keičia kompozicijas bei populiariausias strategijas.

    Antrojo pataisymo akcentas – sisteminiai pakeitimai, skirti greitesnei pažangai. Žaidėjai už sužaistus mačus turėtų gauti 2 ir 2,5 karto daugiau patirties taškų ir IP, todėl atrakinimai bei progresas turėtų vykti pastebimai sparčiau nei iki šiol.

    Taip pat įdiegiama galimybė prieš kovą keisti rolę ir čempionų pasirinkimo eiliškumą, panašiai kaip standartiniame „League of Legends“. Tokie sprendimai paprastai mažina konfliktus komandoje, leidžia lanksčiau persiskirstyti užduotis ir sumažina situacijų, kai pralaimėjimas prasideda dar atrankos etape.

    Atskira atnaujinimo dalis – ilgas balansavimo pataisų sąrašas, apimantis tiek sustiprinimus, tiek susilpninimus. Kūrėjai tradiciškai tokiais pakeitimais siekia pristabdyti per dažnai pasirenkamus ar per stipriai dominuojančius čempionus ir suteikti daugiau šansų alternatyviems pasirinkimams.

    Didžiausia naujovė – startuoja pirmasis „The Council“ balsavimas, kuriuo bendruomenė įtraukiama į sprendimų priėmimą. „Riot Games“ anksčiau buvo užsiminę, kad nori, jog „Classic“ kryptį iš dalies formuotų patys žaidėjai, todėl kuriama tarybos logika, primenanti bendruomenės balsavimo modelius kituose ilgaamžiuose projektuose.

    Skelbiama, kad pirmajame balsavime bus pateikti aštuoni klausimai, į kuriuos galės atsakyti visi „Classic“ žaidėjai. Balsų svoris priklausys nuo to, kiek mačų žmogus yra sužaidęs, o po balsavimo „Riot Games“ žada apibendrinti rezultatus ir pranešti, kokią kryptį pasirinko bendruomenė.

  • „Palworld“ pajamos šokiruoja: tyrimas atskleidė, kodėl „Steam“ smėlio dėžės laimi

    „Palworld“ pajamos šokiruoja: tyrimas atskleidė, kodėl „Steam“ smėlio dėžės laimi

    Tyrimas apie „Steam“ žaidimų rinką rodo, kad smėlio dėžės tipo žaidimai, tarp jų ir išgyvenimo žanras, pastaraisiais metais tapo vienu pelningiausių segmentų platformoje. Analizėje įvertinta 98 555 mokami žaidimai ir jų finansiniai rezultatai, siekiant suprasti, kurie žanrai dažniausiai pasiekia sėkmę.

    Skaičiai rodo ryškų smėlio dėžių pranašumą: maždaug 27,6 proc. šio žanro žaidimų esą uždirbo bent apie 93 000 eurų. Palyginimui, pirmojo asmens šaudyklėms priskiriamas rodiklis siekia apie 21,8 proc., RPG žanrui – apie 19,5 proc., o veiksmo RPG – apie 19 proc.

    Tyrime atskirai išskirtas „Palworld“, kurio kūrėjas „Pocket Pair“ ankstyvosios prieigos laikotarpiu sulaukė milžiniško pirkėjų dėmesio. Vertinama, kad nuo ankstyvosios prieigos starto 2024 metais žaidimas galėjo sugeneruoti apie 465 000 000 eurų pajamų, taip per trumpą laiką priartėdamas prie žanro rekordų.

    Kontekstui pateikiami ir ilgamečiai hitai: „Terraria“ nuo 2011 metais vykusio starto esą galėjo uždirbti apie 502 000 000 eurų, o „ARK: Survival Evolved“ nuo 2017 metais – apie 372 000 000 eurų. Tai parodo, kad išskirtiniai smėlio dėžių projektai gali kaupti pajamas metų metus, o nauji hitai kartais juos vejasi gerokai greičiau.

    Tačiau tyrimas pabrėžia ir kitą „Steam“ realybę: vidutinės mokamo žaidimo pajamos tarp beveik 100 000 analizuotų projektų siekia tik apie 3 375 eurus. Tai reiškia, kad bent pusė mokamų žaidimų uždirba dar mažiau, o smėlio dėžių žanre vidurkis pakyla iki maždaug 7 402 eurų.

    Šis atotrūkis išryškina bendrą platformos tendenciją: keli itin sėkmingi žaidimai sugeneruoja milžinišką dalį pinigų, o tūkstančiai kitų lieka beveik nepastebėti. Smėlio dėžės neretai laimi dėl ilgo žaidimo laiko, bendruomenės kuriamo turinio, nuolatinių atnaujinimų ir transliacijų platformose augančio matomumo.

    Vertinant bendrai, „Steam“ ekonomika vis labiau primena hitų rinką, kur sėkmę lemia ne vien žanras, bet ir gebėjimas greitai užsiauginti auditoriją, išlaikyti žaidėjus bei nuosekliai plėsti turinį. Smėlio dėžių žaidimai tam turi natūralų pranašumą, tačiau skaičiai rodo, kad net ir šiame žanre daugumai projektų prasimušti yra labai sunku.

  • GTA 6 nutekėjimas atskleidė netikėtas mechanikas: įsilaužėlių „Rockstar Games“ nesustabdo?

    GTA 6 nutekėjimas atskleidė netikėtas mechanikas: įsilaužėlių „Rockstar Games“ nesustabdo?

    Internete vėl plinta neoficialūs vaizdo įrašai, siejami su būsimu žaidimu „Grand Theft Auto VI“. Juose matyti automobilio vairavimo epizodai, apiplėšimas degalinėje ir apsilankymas naktiniame klube, o dėmesį labiausiai traukia naujos, ankstesniuose serijos žaidimuose nematytos detalės.

    Nutekėję kadrai primena, kad „Rockstar Games“ jau anksčiau susidūrė su didelio masto informacijos nutekinimu. 2022 metais į viešumą buvo patekę ankstyvos kūrimo stadijos fragmentai, o vėliau pranešta ir apie bandymus neteisėtai pasiekti vidinius projekto resursus.

    Šįkart aptariama, kad dalis medžiagos gali būti iš kompiuterinės versijos darbinio rinkinio, nors oficialiai „GTA 6“ pirmiausia planuojamas „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X/S“ konsolėms. Tokia situacija kelia klausimų, kaip ir iš kur nutekėjimai pasiekia viešumą, ypač kai kūrėjai paprastai griežtai kontroliuoja prieigą prie neišleistų versijų.

    Viename vaizdo įraše matoma nauja automobilio užgrobimo dinamika, kai veikėjas, prieš ištempdamas vairuotoją, su juo trumpai grumiasi. Tai signalizuoja apie labiau animacijomis ir fizika paremtą sąveiką, kurios tikisi daug atviro pasaulio žaidimų gerbėjų, tačiau kūrėjai jos iki šiol oficialiai nėra pristatę.

    Kitas epizodas rodo apiplėšimą degalinėje ir sąsajas su galimai įdiegtu degalų sistemos modeliu. Sąsajoje matomas paslaugų meniu su pasirinkimais papildyti degalus ir atlikti remontą, o tai leistų manyti, kad dalį automobilio priežiūros žaidime būtų galima atlikti ne vien garažuose, bet ir degalinėse.

    Vaizdo medžiagoje taip pat matomas greitesnis policijos reagavimas, o po susidūrimų su kitais automobiliais įsijungia labiau kino efektą primenanti kamera ir sulėtintas vaizdas. Kituose kadruose pastebimas realistiškesnis dūmų elgesys, kai pažeidimo požymiai atsiranda labiau logiškose vietose, pavyzdžiui, prie variklio skyriaus.

    Kol kas nėra patvirtinta, kiek šios detalės atspindi galutinį „GTA 6“ vaizdą. Ankstyvuose kūrimo rinkiniuose mechanikos gali būti nepilnos, keičiamos arba visai pašalinamos, todėl nutekėjimus vertinti reikėtų atsargiai, ypač kai „Rockstar Games“ oficialios informacijos pateikia labai selektyviai.

    Vis dėlto nuolatiniai nutekėjimai rodo ir platesnę industrijos problemą: dideli projektai kuriami ilgai, juose dalyvauja daug žmonių, o skaitmeniniai kūrimo procesai didina riziką, kad vidinė medžiaga bus nukopijuota ir išplatinta. Tokie atvejai dažnai daro įtaką komunikacijos strategijai, nes kūrėjai priversti reaguoti į neplanuotą dėmesį ir klaidingus lūkesčius.