CP v2

Category: Technologijos

  • „Virgin Galactic“ grįžta su nauju kosminiu lėktuvu: skrydis atidėtas iki 2027 metų

    „Virgin Galactic“ grįžta su nauju kosminiu lėktuvu: skrydis atidėtas iki 2027 metų

    Kosminio turizmo bendrovė „Virgin Galactic“ ruošiasi atnaujinti komercinius skrydžius, tačiau planai vėl koreguojami. Įmonė pranešė, kad naujos kartos kosminio lėktuvo pirmasis komercinis skrydis dabar numatomas 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

    Pasak bendrovės, iki šiol buvo įvykdyti septyni komerciniai skrydžiai, tačiau 2024 metais veikla buvo sustabdyta. Pastaruoju metu vyko ankstesnio erdvėlaivio „VSS Unity“ sklandymo bandymai, o lygiagrečiai kuriamas naujas aparatas, kuris turėtų tapti sugrįžimo pagrindu.

    Šių metų pradžioje „Virgin Galactic“ buvo nurodžiusi ambicingesnį grafiką: sklandymo bandymai turėjo įvykti trečiąjį ketvirtį, o iki 2026 metų pabaigos planuotas pirmasis skrydis į kosmosą. Vis dėlto bendrovė patvirtino, kad terminai slenka dėl techninių iššūkių, kuriuos reikia išspręsti iki pradedant reguliarią eksploataciją.

    „Mūsų prioritetas yra saugumas ir patikimumas, todėl prieš pradėdami skrydžius privalome užbaigti visus techninius darbus“, – sakė „Virgin Galactic“ vadovas Michaelas Colglazieris.

    Įmonė taip pat informavo, kad naujasis kosminis lėktuvas netrukus turėtų pradėti pirmuosius antžeminius bandymus. Bendrovė tikisi, kad tai įvyks dar šį mėnesį, tačiau tikslios datos nepateikia.

    Finansinėje ataskaitoje investuotojams „Virgin Galactic“ vadovas nurodė, kad parduota daugiau nei 50 bilietų į būsimus skrydžius. Vidutinė vieno bilieto kaina siekia apie 700 000 eurų, o per paskutinį pardavimų etapą bilietų užsakymai bendrai viršijo maždaug 46 000 000 eurų.

    Bendrovė teigia, kad vėlavimai neturėtų reikšmingai paveikti jos finansinės padėties, tačiau investuotojams svarbiausia išlieka klausimas, ar „Virgin Galactic“ pavyks pereiti nuo pavienių misijų prie tvaraus, reguliaraus skrydžių grafiko. Įmonė ilgainiui tikisi pasiekti iki 10 skrydžių per mėnesį, tačiau tokį tempą lems ne tik techninis pasirengimas, bet ir paklausos, infrastruktūros bei sertifikavimo realybė.

    Be to, atskleista, kad lygiagrečiai kuriamas ir antrasis kosminis lėktuvas. Jo pirmasis skrydis gali įvykti 2027 metų antrąjį ketvirtį, o tai turėtų padėti didinti skrydžių dažnį ir mažinti priklausomybę nuo vieno aparato.

  • Kinijoje kyla ateities miestas: 60,4 km² megaprojektas stebina žalumu ir robotaksi

    Kinijoje kyla ateities miestas: 60,4 km² megaprojektas stebina žalumu ir robotaksi

    Kinijoje, netoli Čengdu Tianfu tarptautinio oro uosto, sparčiai vystomas Chengdu Future Science and Technology City – nauja mokslo ir technologijų krypties miesto teritorija. Projektas pristatomas kaip ekologiškas miestas mieste, kuriame vienoje erdvėje derinami tyrimai, verslas, būstas ir gamta.

    Skirtingai nuo dalies ankstesnių Kinijos megaprojektų, kuriuose dėl statybų būdavo masiškai lyginamos kalvos ar keičiami slėniai, čia pasirinktas kitas kelias. Planuojama kuo labiau prisitaikyti prie esamo, banguoto Sičuano kraštovaizdžio ir išsaugoti natūralias vandens bei želdynų sistemas.

    Atsisakoma agresyvaus reljefo keitimo

    Urbanistinis modelis remiasi linpan tradicija – istoriškai Čengdu lygumoje paplitusiu kaimišku gyvenviečių tipu, kai sodybos ir želdynai įsilieja į dirbamų laukų struktūrą. Dėl to nauji pastatai projektuojami taip, kad vizualiai ir funkcionaliai jungtųsi su slėniais, kalvomis, parkais ir žemės ūkio plotais.

    Projektavimo sprendimuose numatomi terasiniai tūriai ir žalieji stogai, o viešosios erdvės planuojamos kaip vientisas žaliųjų koridorių tinklas. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją Azijos miestuose mažinti šilumos salos efektą ir gerinti lietaus vandens surinkimą bei infiltraciją.

    60,4 km² planas ir šeši klasteriai

    Plėtra vykdoma nuo 2020 metais, o bandomoji zona apima apie 4,6 kvadratinio kilometro. Ilgalaikis tikslas – išaugti iki 60,4 kvadratinio kilometro, suformuojant šešis teminius klasterius: gyvenamąjį, universitetinį, laboratorinį, komercinį, viešųjų paslaugų ir transporto bei administracinį.

    Vienas akcentų – tarptautinis edukacijos parkas su universitetiniu miesteliu, bendrabučiais ir tyrimų infrastruktūra. Numatyta, kad centrinis pastatas užims apie 80 000 kvadratinių metrų ir talpins biblioteką, studentų centrą bei auditorijas, orientuojantis į didelės koncentracijos studijų ir mokslo ekosistemą.

    Žaliosios erdvės ir autonominis transportas

    Teigiama, kad startinėje teritorijoje daugiau nei 40 proc. skirta želdynams, o vidinėje zonoje siekiama mažinti įprastą automobilių srautą. Vietoje to projektuojama infrastruktūra, pritaikyta autonominiam transportui, įskaitant robotaksi ir bepilotinius maršrutinius autobusus, o automobilių parkavimas numatomas teritorijos pakraščiuose.

    Susisiekimo ašimi laikoma Futian stotis, jungiama su oro uostu metro linija, o greta suplanuota apžvalgos erdvė, vadinama Oko Priešybės. Kartu kuriamas principas, kad gyventojai galėtų dirbti, mokytis ir naudotis paslaugomis neišvykdami iš teritorijos, taip mažinant kasdienį judumą ir taršą.

    Planuojama, kad teritorija taps platforma aukštųjų technologijų sričių plėtrai: aviacijai ir kosmosui, kvantinėms technologijoms, humanoidinei robotikai ir energijos kaupimo sprendimams. Projektas siejamas su Kinijos 14-uoju penkmečio planu ir Čengdu–Čongčingo ekonominės erdvės stiprinimu vakarų Kinijoje.

    Naujausiuose oficialiuose pranešimuose nurodoma, kad jau sutvarkyta apie 10 kvadratinių kilometrų, o dalis teritorijos pradeda veikti: įrengiami tyrimų centrai, startuoja paslaugos, vyksta renginiai. Vis dėlto pilnam įgyvendinimui prireiks metų, o galutinis teritorijos išbaigimas siejamas su 2035 metais, platesnės regiono ambicijos nukeliamos iki 2050 metų.

  • Patostreamingui Lenkijoje – galas? Nuo šiandien už tokias transliacijas gresia kalėjimas

    Patostreamingui Lenkijoje – galas? Nuo šiandien už tokias transliacijas gresia kalėjimas

    Nuo rugpjūčio 23 dienos Lenkijoje įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais patostreamingas iš interneto „pilkosios zonos“ perkeltas į aiškiai apibrėžtą baudžiamosios atsakomybės lauką. Už viešą nusikaltimų, žmonių žeminimo ar smurto prieš gyvūnus vaizdavimą ir tokios medžiagos platinimą gali grėsti reali laisvės atėmimo bausmė.

    Naujos nuostatos numato iki 3 metų laisvės atėmimo už interneto turinio sklaidą, kai vaizduojamas nusikaltimas, kėsinimasis į asmens teises arba žiaurus elgesys su gyvūnais. Jei įraše matomas jaunesnis nei 18 metų asmuo, bausmės rėžis griežtėja ir gali siekti iki 5 metų.

    Atsakomybė gali tekti ne tik turinio kūrėjams, bet ir tiems, kurie prisideda prie transliacijų organizavimo ar padeda jas platinti toliau. Teisininkai pabrėžia, kad vertinant, ar veika nusikalstama, svarbi socialinė žala ir mastas, kiek žmonių turinį pasiekė ir ar jis buvo sistemingai „stumiamas“ į auditorijas.

    „Ne kiekvienas pasidalijimas automatiškai taps nusikaltimu – lemiama bus veikos socialinė žala ir realus sklaidos mastas“, – sakė Krokuvos Jogailaičių universiteto profesorius Mikołajus Małeckis, vienas reguliavimo bendraautorių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad patostreamingo kūrėjai jau seniau migravo į platformas ir uždaras bendruomenes, kuriose moderavimas silpnesnis ir lengviau išvengti viešumo kontrolės. Dėl to vien įstatymo nepakanka – kritiškai svarbios greitos platformų reakcijos, veiksmingi pranešimų kanalai ir skaidrus turinio šalinimas, ypač kai kalbama apie vaikų saugumą.

    Lenkijoje nelegalų turinį gyventojai raginami pranešti per Dyżurnet.pl ir valstybines skaitmenines paslaugas. Kartu pabrėžiama, kad naujos taisyklės netaikomos teisėtai žurnalistikai, edukacijai, mokslui ar meninei veiklai, kai jautri medžiaga naudojama viešojo intereso tikslams ir pateikiama atsakingai.

    Šie pakeitimai įsilieja į platesnę Europos kryptį griežčiau vertinti smurtą ir žeminimą normalizuojantį turinį internete. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik kūrėjų atsakomybei, bet ir platformų pareigai mažinti žalingo turinio pasiekiamumą, ypač kai jis monetizuojamas ar skatinamas algoritmų.

  • Ispanijoje iki šiol veikia 1893 metų gondolinis tiltas: per Nervioną perkelia automobilius per 90 s

    Ispanijoje iki šiol veikia 1893 metų gondolinis tiltas: per Nervioną perkelia automobilius per 90 s

    Šiaurės Ispanijoje, Baskų krašte, tarp Portugalete ir Getxo miestų iki šiol veikia viena neįprasčiausių susisiekimo konstrukcijų Europoje – gondolinis Biskajos tiltas. Tai hibridas, sujungiantis kabančio tilto principą ir lynų kelio mechaniką, todėl vietoj įprastos važiuojamosios dalies čia juda pakabinama platforma.

    Platforma kabo ant plieninių lynų ir plaukia virš Nerviono upės beveik krantinės lygyje, o judėjimą užtikrina vežimėlis, riedantis viršutiniu tilto tarpatramiu. Tokia schema leidžia išlaikyti laivybai reikalingą aukštį, kartu išvengiant stačių įvažiavimo rampų, kurios tankiai užstatytoje teritorijoje būtų buvusios nepraktiškos.

    Kaip veikia gondolinis tiltas?

    Virš upės 45 metrų aukštyje įrengtu tarpatramiu juda daugiaašis vežimėlis, o po juo prikabinta transporto gondola. Atvykus prie kranto platforma stabilizuojama, kad pėstieji ir automobiliai galėtų įvažiuoti tiesiai iš gatvės, be papildomų užvažiavimų ar rampų.

    Šiandien gondola vienu reisu gali perkelti iki 6 lengvųjų automobilių ir apie 200 keleivių. Persikėlimas trunka maždaug 90 sekundžių, o reisai vyksta reguliariai, įprastai kas 8 minutes, todėl konstrukcija praktiškai atlieka ir kelto funkciją.

    Pramonės bumas paskatino unikalų sprendimą

    XIX amžiaus pabaigoje Bilbao regiono pramonė augo itin sparčiai, o geležies rūdos ir jūrinių krovinių srautai lėmė intensyvią laivybą Nerviono žiotyse. Dėl to žemas tradicinis tiltas būtų trukdęs laivams, o pakeliamas ar pasukamas sprendimas būtų buvęs sudėtingas bei mažiau patikimas esant dideliam eismui.

    Projektą parengė ispanų architektas Alberto Palacio, o inžinerinius sprendimus padėjo įgyvendinti prancūzų inžinierius Ferdinandas Arnodinas. Tilto atidarymas įvyko 1893 metų liepos 28 dieną, o objektas laikomas seniausiu pasaulyje gondoliniu tiltu, iki šiol naudojamu be ilgamečių pertrūkių.

    Kuo išskirtinė konstrukcija ir kodėl ji saugoma?

    Tilto konstrukciją laiko keturios 61 metro aukščio geležinės bokštinės atramos, o viršutinis tarpatramis siekia 160 metrų. Pagrindiniai nešančieji lynai įtvirtinti masyviuose inkaruose, kurie nuo bokštų nutolę apie 110 metrų, taip paskirstant apkrovas ir užtikrinant stabilumą.

    Iš pradžių sistemą varė garo mašina, tačiau 1901 metais ji pakeista elektriniu varikliu, o vėliau tiltas ne kartą modernizuotas. 1999 metais atnaujintas vežimėlis gavo naują elektrinių variklių sistemą, o dabartinė gondola yra jau penktoji per visą eksploatacijos istoriją.

    Technikos istorikų vertinimu, gondoliniai tiltai tapo svarbiu pramonės epochos inžinerijos etapu, tačiau XX amžiuje daugelis jų buvo nugriauti dėl karų, augančių transporto srautų ar pakeisti tuneliais bei klasikiniais tiltais. Šiandien pasaulyje yra išlikę tik 8 tokio tipo tiltai, o Biskajos tiltas išsiskiria tuo, kad yra seniausias ir ilgiausiai nepertraukiamai eksploatuojamas.

    Dėl išskirtinio funkcijos ir architektūros derinio 2006 metais tiltas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip reikšmingas pramoninis paminklas. Tai taip pat laikomas pirmuoju Ispanijos pramonės paveldo objektu, gavusiu tokį tarptautinį įvertinimą.

  • Huti dronas smogė „Abrams“ iš viršaus: paaiškėjo, kur net legendinis tankas pažeidžiamas

    Huti dronas smogė „Abrams“ iš viršaus: paaiškėjo, kur net legendinis tankas pažeidžiamas

    Jemeno huti pajėgos paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, nedidelis dronas numeta sprogmenį ant Saudo Arabijos kariuomenės tanko M1A2S „Abrams“. Smūgis esą įvyko Maribo provincijoje, prie išsikišusios pozicijos, kur veikia Saudo Arabijos remiamos vyriausybės pajėgos.

    Įraše matyti, kad dronas, įvardijamas kaip Rajum, praskrenda virš tanko ir numeta užtaisą, po kurio įvyksta sprogimas ir transporto priemonę apima liepsnos. Skelbiama, kad galėjo būti panaudota minosvaidžio mina ar panašaus tipo amunicija, tačiau tiksli užtaiso rūšis viešai nepatvirtinta.

    Svarbu pabrėžti, kad šis vaizdo įrašas nėra nepriklausomai patikrintas, o Saudo Arabijos sausumos pajėgos oficialiai nepranešė apie tanko praradimą. Dėl to šį incidentą reikia vertinti atsargiai, kaip vieną iš informacinio karo elementų, kuriame vaizdinė medžiaga dažnai naudojama poveikiui sustiprinti.

    Ataka iš viršaus keičia taisykles

    Net jei tankas nebuvo visiškai sunaikintas, pats atakos būdas išryškina aiškią tendenciją: vis dažniau brangi šarvuota technika atsiduria pigių, improvizuotų ar specialiai pritaikytų dronų taikiklyje. Tankai tradiciškai geriausiai šarvuojami priekyje ir šonuose, kur tikėtinas tiesioginis susidūrimas su priešo technika.

    Smūgis iš oro leidžia apeiti dalį šios apsaugos ir taikyti į plonesnius viršutinius šarvus, bokštelio zonas ar konstrukcines vietas, kurios nėra optimizuotos nuolatiniam atakavimui iš viršaus. Būtent todėl dronai, galintys numesti užtaisą vertikalia kryptimi, tampa ypač pavojingi net ir moderniems tankams.

    Kas žinoma apie M1A2S versiją

    M1A2S yra Saudo Arabijai skirta amerikietiško M1A2 „Abrams“ modifikacija. Ši platforma ilgą laiką laikyta vienu pajėgiausių vakarietiškų pagrindinių kovos tankų, tačiau regioniniuose konfliktuose ji ne kartą susidūrė su prieštankinių ginklų ir netaisyklingos karybos iššūkiais.

    Šis atvejis išsiskiria tuo, kad vietoje įprastų prieštankinių raketų ar minų, anot huti, buvo panaudotas nedidelis dronas su palyginti paprastu užtaisu. Tai atspindi platesnę šiuolaikinių konfliktų kryptį, kai santykinai mažomis sąnaudomis siekiama sukelti didelę žalą ar bent jau priversti priešininką keisti taktiką, didinti apsaugą ir riboti technikos naudojimą atvirose pozicijose.

    Ką tai reiškia fronte

    Pastarųjų metų karinė praktika rodo, kad kova su dronais tampa ne mažiau svarbi nei tradicinė oro gynyba. Prieš mažus bepiločius dažnai reikia viso priemonių komplekso: elektroninės kovos, maskuotės, tinklų ir papildomų konstrukcijų ant bokštelių, taip pat aktyviosios apsaugos sistemų.

    Net ir tada, kai sprogmuo nepramuša pagrindinių šarvų, pakanka padegti išorinę įrangą, pažeisti optiką, ryšio priemones ar sukelti gaisrą, kad kovinis vienetas laikinai prarastų efektyvumą. Dėl to tankų pažeidžiamumas iš viršaus vis dažniau laikomas ne pavieniu trūkumu, o sistemine problema, kurią karinės pajėgos priverstos spręsti čia ir dabar.

  • Telefonas įkrito į vandenį: klaidos, kurios kainuoja brangiai, ir ką daryti per 30 min.

    Telefonas įkrito į vandenį: klaidos, kurios kainuoja brangiai, ir ką daryti per 30 min.

    Jei telefonas įkrito į vandenį ar buvo aplietas, svarbiausia reakcija per pirmą pusvalandį: kuo greičiau išimkite jį iš skysčio ir nedelsdami išjunkite. Jei ekranas juodas, nebandykite jo įjungti, nes drėgmė kontaktuose gali sukelti trumpą jungimą ir paspartinti koroziją.

    Nuimkite dėklą, atjunkite laidus ir ištraukite SIM dėklą, o jei įrenginys turi atminties kortelę, išimkite ir ją. Korpusą nusausinkite minkšta šluoste, o įkrovimo lizdą laikykite nukreiptą žemyn ir kelis kartus švelniai patapšnokite į delną, kad išbėgtų lašai.

    Gamintojai, tokie kaip „Apple“, „Google“ ir „Samsung“, pataria džiovinti įrenginį kambario temperatūroje, be papildomo kaitinimo. Pirmą kartą laidą prijungti verta tik praėjus bent 30 minučių, o jei įrenginys rodo pranešimą apie aptiktą skystį, tai ženklas, kad jungtis dar šlapia.

    Praktiškai visiškas įkrovimo lizdo išdžiūvimas gali užtrukti iki 24 valandų, o kai kuriais atvejais rekomenduojama laukti 24–48 valandas. Šiuo laikotarpiu nejunkite nei įkroviklio, nei kompiuterio, nes srovė per drėgnus kontaktus didina gedimo riziką.

    Didelę reikšmę turi tai, kuo telefonas buvo aplietas. Jūros vanduo, saldūs gėrimai, sriuba, kosmetika ar chloruotas baseino vanduo palieka druskų, cukraus ir kitų nuosėdų, kurios net ir išgaravus drėgmei gali laidyti elektrą ir greitinti koroziją.

    Jei tai buvo ne švarus vanduo, saugiausias kelias yra kuo greičiau kreiptis į servisą, kuris atlieka pagrindinių plokščių diagnostiką ir valymą. Meistras paprastai atjungia bateriją, pašalina nuosėdas ir įvertina korozijos židinius, nes būtent jie vėliau sukelia „nepaaiškinamus“ gedimus.

    Namuose rizikinga telefoną ardyti be įrankių ir patirties: lengva pažeisti šleifus, sandarinimą ar net bateriją. Ypač pavojinga, jei įrenginys pradeda kaisti, pučiasi, šnypščia, dūmija ar skleidžia aitrų cheminį kvapą, nes tai gali rodyti ličio jonų baterijos pažeidimą.

    Tokiu atveju telefoną padėkite ant nedegaus pagrindo, atokiau nuo audinių, popieriaus ir šilumos šaltinių, jo nespauskite ir nejunkite įkrovimo. Tai situacija, kai geriau ne eksperimentuoti, o kreiptis į specialistus.

    Remontas dažnai įmanomas, jei skystis nespėjo pažeisti atminties, procesoriaus ar pačios plokštės sluoksnių. Kartais užtenka jungties išvalymo ar atskirų dalių, pavyzdžiui, garsiakalbio, mikrofono, baterijos ar ekrano, keitimo, tačiau po rimtesnio užliejimo patikimumą visiškai atkurti ne visada pavyksta.

    Verta nepersistengti pasitikint IP reitingais, tokiais kaip IP68. Tai laboratorinių bandymų sąlygomis apibrėžtas atsparumas, kuris realiame gyvenime silpnėja dėl smūgių, stiklo įtrūkimų, rėmelio deformacijų ar anksčiau atlikto remonto, todėl tokį telefoną geriau laikyti atspariu nelaimingiems atsitikimams, o ne skirtu vandens pramogoms.

    Viena dažniausių klaidų yra dėti telefoną į ryžius. Jie gali sugerti dalį drėgmės iš aplinkos, bet nepašalina skysčio, įstrigusio po plokštės dangteliais, ir nenuvalo nuosėdų, o dulkės bei krakmolas gali patekti į įkrovimo lizdą.

    Kita žalinga priemonė yra plaukų džiovintuvas ar bet koks karšto oro srautas. Karštis gali susilpninti klijus, pažeisti sandarinimą, deformuoti plastiką, o stiprus pūtimas įstumia lašus giliau, todėl saugiau rinktis natūralų džiūvimą ir, jei reikia, tik lengvą vėsaus oro cirkuliaciją.

    Net jei po išdžiūvimo telefonas įsijungia ir veikia, gedimai gali pasirodyti po kelių dienų. Įspėjamieji požymiai yra objektyvo rasojimas, ekrano mirgėjimas, netikėti persikrovimai, spartesnis baterijos išsikrovimas, prastas garsas ar įkrovimo sutrikimai, todėl po rimtesnio incidento verta bent jau atlikti diagnostiką.

    Duomenų išsaugojimo šansai kartais būna didesni nei pilno remonto: jei atminties lustas ir šifravimo grandinė nepažeisti, servisas gali laikinai atkurti plokštės darbą vien tam, kad būtų galima nukopijuoti nuotraukas ir kitus failus. Vis dėlto moderniuose telefonuose paprastas atminties išėmimas dažnai nepadeda, nes duomenys būna šifruoti ir susieti su įrenginio procesoriumi.

  • „AliExpress“ triukas su negirdimomis garso bangomis: taip atpažįstamas jūsų įrenginys

    „AliExpress“ triukas su negirdimomis garso bangomis: taip atpažįstamas jūsų įrenginys

    Elektroninės prekybos platforma „AliExpress“, priklausanti Kinijos grupei „Alibaba“, įtarta pasitelkusi netipinį būdą vartotojų įrenginiams atpažinti. Šį kartą dėmesį patraukė ne nuolaidos, o technologija, galinti veikti net tada, kai išvalomi slapukai.

    Apie galimą mechanizmą viešai pranešta po to, kai programuotojas, naudodamas „Bluetooth“ ausines, pastebėjo keistą elgesį perjungiant jas tarp kompiuterio ir telefono. Atlikus analizę paaiškėjo, kad naršyklėje galėjo būti naudojama „WebAudio“ sąsaja, leidžianti svetainėms generuoti ir apdoroti garsą.

    Esminė detalė ta, kad svetainė gali sukurti vartotojui negirdimą arba praktiškai negirdimą signalą ir stebėti, kaip jį apdoroja konkretus įrenginys. Skirtingi garso posistemės, naršyklės ir aparatinės įrangos deriniai signalą apdoroja nevienodai, o šie skirtumai gali tapti tarsi skaitmeniniu įrenginio piršto atspaudu.

    Svarbu pabrėžti, kad tai nėra mikrofono pasiklausymas ar pokalbių įrašinėjimas. Tokiais atvejais paprastai kalbama apie įrenginio identifikavimą pagal technines charakteristikas, o ne apie garso turinio rinkimą.

    Privatumo požiūriu tokie metodai kelia klausimų, nes įrenginio atpažinimas gali veikti net išvalius slapukus ar pakeitus kai kuriuos naršyklės nustatymus. Tai siejasi su vadinamuoju naršyklės atspaudų rinkimu, kai identifikavimui naudojami įvairūs parametrai, pavyzdžiui, garso apdorojimo ypatybės, vaizdo plokštės elgsena ar šriftų rinkiniai.

    Vartotojams tai reiškia, kad vien slapukų išvalymas ne visada užtikrina anonimiškumą. Privatumo specialistai tokiu atveju paprastai rekomenduoja riboti sekimo technologijas naršyklės nustatymuose, naudoti sekimo blokatorius, o jautriems veiksmams rinktis griežtesnius privatumo režimus ar atskirą naršyklės profilį.

  • Amerikiečiai pasitelkė DI kovai su branduolinėmis atliekomis: žada sutaupyti 140 mlrd. eurų

    Amerikiečiai pasitelkė DI kovai su branduolinėmis atliekomis: žada sutaupyti 140 mlrd. eurų

    Naujas projektas SRNL centre

    JAV Pietų Karolinoje, Aikeno mieste, Savanna River National Laboratory veikiantis Advanced Manufacturing Collaborative centras pradėjo projektą, kuriame kuriami dirbtinis intelektas pagrįsti įrankiai branduolinių atliekų ir aplinkos tvarkymo uždaviniams spręsti.

    Centro veikla telkia mokslininkus, inžinierius, studentus ir pramonės atstovus, o dėmesys skiriamas DI, robotikai, adityviajai gamybai ir pažangioms medžiagoms. Tikslas – spartinti sprendimų kūrimą, kurie pritaikomi realiose laboratorinėse ir pramoninėse sąlygose.

    Kur DI gali duoti didžiausią naudą

    Laboratorija teigia, kad kuriami DI modeliai orientuoti į aplinkos atkūrimą, atliekų tvarkymą ir infrastruktūros atsparumą. Tokiose srityse net nedideli proceso patobulinimai gali duoti didelį efektą dėl ilgo projektų ciklo ir aukštų saugos reikalavimų.

    SRNL vertinimu, per visą valymo ir tvarkymo gyvavimo ciklą tai galėtų atnešti daugiau kaip 150 milijardų JAV dolerių sutaupymą, kas sudarytų apie 140 milijardų eurų. Šis skaičius pateikiamas kaip potencialas, priklausantis nuo to, kaip plačiai sprendimai bus pritaikyti praktikoje.

    Galingi skaičiavimai ir specifiniai duomenys

    Mokslininkai naudoja didelio našumo skaičiavimo sistemą, kuri prieinama SRNL darbuotojams ir skirta DI projektams, sudėtingam modeliavimui bei simuliacijoms. Tokia infrastruktūra leidžia greičiau treniruoti modelius ir tikrinti jų prognozes įvairiais scenarijais.

    Laboratorija pabrėžia, kad svarbiausias pranašumas yra specifiniai, vietos sąlygoms pritaikyti duomenų rinkiniai ir dešimtmečiais sukaupta kompetencija dirbant su branduolinėmis medžiagomis bei teritorijų atkūrimu. DI šiuo atveju veikia kaip priemonė geriau prognozuoti, optimizuoti ir mažinti rizikas, o ne kaip atskiras tikslas.

    „Sujungdami daugiau nei 70 metų patirtį su unikaliais duomenimis, kuriame DI įrankius, skirtus sudėtingoms aplinkos atkūrimo, atliekų tvarkymo ir infrastruktūros atsparumo problemoms spręsti“, – teigiama SRNL pranešime.

    Centro vadovas G. Jeremy Leong akcentuoja, kad AMC tapo erdve, kurioje komandinis darbas ir eksperimentavimas leidžia greičiau perkelti idėjas į praktiką. Pasak jo, pirmieji rezultatai rodo kryptį, tačiau didžiausi pokyčiai tik prasideda, kai sprendimai bus taikomi platesniame mastu.

    „AMC greitai tapo vieta, kur žmonės jaučiasi motyvuoti tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti, o tikras komandinis darbas spartina atradimus“, – sakė G. Jeremy Leong.

  • „Bungie“ „Marathon“ katastrofa: nuo starto neteko 96 proc. žaidėjų, sprendžia 3 sezonas

    „Bungie“ „Marathon“ katastrofa: nuo starto neteko 96 proc. žaidėjų, sprendžia 3 sezonas

    „Bungie“ kuriamas „Marathon“ po premjeros susidūrė su rimta problema: viešai stebimi žaidėjų aktyvumo rodikliai rodo staigų bendruomenės sumažėjimą. Nors startas buvo garsus, per kelis mėnesius žaidimo populiarumas akivaizdžiai išblėso.

    Remiantis platformoje „Steam“ fiksuojamais vienu metu prisijungusių žaidėjų duomenimis, „Marathon“ nuo premjeros prarado apie 96 proc. auditorijos. Didžiausias pikas buvo pasiektas 2026 metais kovo 6 dieną, kai vienu metu žaidė 88 337 žmonės, tačiau vėliau kreivė nuosekliai leidosi žemyn.

    Teksto rengimo metu „Marathon“ vienu metu buvo prisijungę 1 792 žaidėjai, o paskutinių 24 valandų pikas siekė 3 671. Nors toks rodiklis nėra vienintelis sėkmės matas, gyvųjų paslaugų modelio žaidimams tai yra kritiška metrika, lemianti ir turinio atnaujinimų tempą, ir pajamų potencialą.

    Kontrastas ypač išryškėja lyginant su „Bungie“ „Destiny 2“, kuri „Steam“ tuo pat metu turėjo 16 263 žaidėjus, o per 24 valandas pasiekė kiek daugiau nei 28 000. Tai rodo, kad net ir po aktyvaus palaikymo pabaigos žaidėjai linkę likti ten, kur jau sukurtas turinys, socialiniai ryšiai ir aiški progresijos sistema.

    „Marathon“ atvejis atitinka pastarųjų metų tendenciją: dalis gyvųjų paslaugų žaidimų po starto greitai praranda auditoriją, jei pirmieji sezonai nesuteikia aiškios priežasties grįžti. Vienkartiniai dėmesio šuoliai po nemokamų savaitgalių ar didesnių pataisų dažnai būna trumpalaikiai, o vėliau aktyvumas vėl krenta.

    Artėjantis trečiasis sezonas vadinamas esminiu lūžio tašku, nes „Bungie“ anksčiau yra signalizavusi, kad tai turėtų būti momentas, galintis susigrąžinti dalį žaidėjų. Kad tai įvyktų, sezonas turės ne tik sukelti susidomėjimą, bet ir pasiūlyti pakankamai turinio bei pokyčių, kad sugrįžę žmonės pasiliktų ilgesniam laikui.

  • League of Legends Classic – didžiulis atnaujinimas: bufai, nerfai ir pirmas žaidėjų balsavimas

    League of Legends Classic – didžiulis atnaujinimas: bufai, nerfai ir pirmas žaidėjų balsavimas

    „Riot Games“ toliau koreguoja „League of Legends Classic“ – režimą, kuris sąmoningai nėra paprasta senos žaidimo versijos kopija. Kūrėjai pabrėžia, kad per daugelį metų pasikeitė tiek žaidėjų įpročiai, tiek balansavimo standartai, todėl net ir klasikinė patirtis koreguojama moderniais sprendimais.

    Apie antrąjį didįjį pataisymą išsamiau prabilo „Riot Games“ kūrėjas Davidas „Phreak“ Turley. Jo teigimu, šis atnaujinimas nepridės nei naujų, nei sugrįžtančių čempionų, nes trys veikėjai jau buvo įtraukti su pirmuoju didžiuoju paketu, o sąrašas plėsis tik su trečiuoju.

    Pasak kūrėjų, čempionai ir toliau turėtų atsirasti teminėmis bangomis, kai vienas atnaujinimas orientuojamas į konkrečias klases ar archetipus. Tai leidžia lengviau valdyti metą ir iš anksto įvertinti, kaip nauji pasirinkimai keičia kompozicijas bei populiariausias strategijas.

    Antrojo pataisymo akcentas – sisteminiai pakeitimai, skirti greitesnei pažangai. Žaidėjai už sužaistus mačus turėtų gauti 2 ir 2,5 karto daugiau patirties taškų ir IP, todėl atrakinimai bei progresas turėtų vykti pastebimai sparčiau nei iki šiol.

    Taip pat įdiegiama galimybė prieš kovą keisti rolę ir čempionų pasirinkimo eiliškumą, panašiai kaip standartiniame „League of Legends“. Tokie sprendimai paprastai mažina konfliktus komandoje, leidžia lanksčiau persiskirstyti užduotis ir sumažina situacijų, kai pralaimėjimas prasideda dar atrankos etape.

    Atskira atnaujinimo dalis – ilgas balansavimo pataisų sąrašas, apimantis tiek sustiprinimus, tiek susilpninimus. Kūrėjai tradiciškai tokiais pakeitimais siekia pristabdyti per dažnai pasirenkamus ar per stipriai dominuojančius čempionus ir suteikti daugiau šansų alternatyviems pasirinkimams.

    Didžiausia naujovė – startuoja pirmasis „The Council“ balsavimas, kuriuo bendruomenė įtraukiama į sprendimų priėmimą. „Riot Games“ anksčiau buvo užsiminę, kad nori, jog „Classic“ kryptį iš dalies formuotų patys žaidėjai, todėl kuriama tarybos logika, primenanti bendruomenės balsavimo modelius kituose ilgaamžiuose projektuose.

    Skelbiama, kad pirmajame balsavime bus pateikti aštuoni klausimai, į kuriuos galės atsakyti visi „Classic“ žaidėjai. Balsų svoris priklausys nuo to, kiek mačų žmogus yra sužaidęs, o po balsavimo „Riot Games“ žada apibendrinti rezultatus ir pranešti, kokią kryptį pasirinko bendruomenė.