CP v2

Category: Technologijos

  • Lenkai jau turi dronų naikintoją: „PZL Mielec“ M28 Bryza gali tapti nauju ginklu

    Lenkai jau turi dronų naikintoją: „PZL Mielec“ M28 Bryza gali tapti nauju ginklu

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos ieško greitų ir palyginti nebrangių sprendimų kovai su masiškai naudojamais dronais. Į šį poreikį atsiliepė gamykla „PZL Mielec“, pristačiusi priešdroninę populiaraus lėktuvo M28 „Bryza“ koncepciją.

    Gamintojo teigimu, modernizuota platforma būtų skirta aptikti, identifikuoti ir naikinti bepiločius orlaivius, o pritaikymas galėtų vykti etapais. Toks modulinis požiūris leistų derinti įrangą pagal biudžetą, užduotis ir terminus, kurių reikalauja kariuomenė.

    Patirtis iš Ukrainos karo

    Koncepcija remiasi viešai prieinama informacija apie Ukrainos naudojamus An-28 tipo orlaivius, kurie, kaip skelbta, pasitelkiami medžiojant bepiločius. „PZL Mielec“ atstovai akcentuoja, kad papildomai atliko ir savo analizę, vertindami, kaip M28 galėtų būti integruojamas į C-UAS užduotis.

    „Remdamiesi turima informacija ir savo skaičiavimais matome, kad M28 yra tinkama platforma sistemoms, leidžiančioms aptikti ir naikinti dronus“, – sakė „PZL Mielec“ verslo plėtros biuro vadovas Tomaszas Kieć.

    Ką galėtų gauti kariuomenė

    Pirmame etape siūlomas sprendimas būtų pragmatiškas: optoelektroninė stebėjimo galvutė ir vamzdinis ginklas, minimi 7,62 ir 12,7 milimetro kalibrai. Tokia konfiguracija orientuota į lėtesnius taikinius, ypač vadinamąją Shahed klasę, kurių skrydžio greitis dažnai artimas lengvųjų turbopropelerinių lėktuvų galimybėms.

    Vėlesnėse fazėse, priklausomai nuo užsakovo poreikių, būtų svarstoma platesnė integracija, įskaitant papildomas priemones greitesniems taikiniams. Gamintojas mini galimybę pritaikyti kitas priešdronines ar raketines priemones, tačiau pabrėžia, kad tai jau priklausytų nuo konkretaus užsakymo.

    Kada galėtų pakilti pirmasis?

    Jei užsakovas jau turi M28 parką ir perduotų lėktuvus modernizacijai, gamintojas kalba apie keliasdešimties savaičių terminą iki bazinės konfigūracijos parengimo. Jei būtų pasirinkta sudėtingesnė integracija, terminai galėtų išsitęsti iki keliolikos mėnesių.

    Naujo orlaivio gamyba naujam klientui, priklausomai nuo komplektacijos, realistiškai galėtų užtrukti 24–36 mėnesius. Esminis veiksnys – sertifikavimo ir bandymų apimtis, kuri taikos metu paprastai yra griežtesnė nei karo sąlygomis.

    „Mūsų tikslas yra greitai suteikti bazinį pajėgumą, o vėliau jį nuosekliai auginti“, – sakė T. Kieć.

    Kur M28 būtų naudingiausias

    Priešdroninis M28 pirmiausia matomas kaip papildymas antžeminėms oro gynybos priemonėms, o ne jų pakaitalas. Jo pranašumas būtų mobilumas ir galimybė veikti iš trumpų, neparuoštų ar neasfaltuotų pakilimo takų, kas padidina dislokavimo lankstumą.

    Dar viena svarbi kryptis – situacinio vaizdo kūrimas. Integravus karinio ryšio sprendimus, tokius kaip taktiniai radijo ryšio įrenginiai ar Link 16, orlaivis galėtų perduoti duomenis apie aptiktus taikinius kitoms oro gynybos grandims ir taip pagreitinti reagavimą.

    Analitikai pažymi, kad dronų grėsmė Europoje sparčiai keičiasi: daugėja pigių vienkartinių platformų, auga spiečių taktika, o dalis bepiločių tampa greitesni ir sudėtingiau aptinkami. Dėl to valstybės ieško ir nestandartinių, greitai diegiamų sprendimų, kurie užpildytų spragas tarp labai trumpųjų nuotolių priemonių ir brangesnių sistemų.

  • Turkija po Rusijos nosimi stato lėktuvnešį: MUGEM data ir ambicijos stebina

    Turkija po Rusijos nosimi stato lėktuvnešį: MUGEM data ir ambicijos stebina

    Turkija spartina karinio laivyno modernizaciją ir kuria pirmą šalyje pagamintą lėktuvnešį MUGEM. Ankaros tikslas – sustiprinti savo pozicijas Viduržemio jūroje ir didinti atgrasymą regione, kuriame aktyviai veikia ir Rusija.

    Apie projekto terminus viešai kalbėta tarptautiniame karinių jūrų pajėgų renginyje Combined Naval Event 2026. Turkijos karinių jūrų pajėgų atstovai nurodė, kad lėktuvnešį planuojama įvesti į rikiuotę 2032 metais, o nuleidimas į vandenį numatomas 2027–2028 metais.

    Koks bus MUGEM?

    MUGEM pavadinimas yra trumpinys nuo turkiško Milli Uçak Gemisi, lietuviškai tai reikštų nacionalinį lėktuvnešį. Projektas pradėtas 2023 metais, o viešai pristatytas 2024 metais, pabrėžiant vietinės projektavimo kompetencijos ir pramonės vaidmenį.

    Pagal skelbiamą koncepciją tai turėtų būti vidutinio dydžio lėktuvnešis, o pagal bendrą klasę jis dažnai lyginamas su britų lėktuvnešiu „Queen Elizabeth“. Turkija akcentuoja, kad tai būtų didžiausias jos laivyno vienetas ir svarbiausias naujų pajėgumų simbolis.

    Laivas turėtų turėti įprastą pakilimo rampą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje svarstomas ir katapultos sprendimas, kuris reikšmingai praplėstų orlaivių panaudojimo galimybes. Skelbiama, kad bendra planuojama orlaivių grupė galėtų siekti iki 52 vienetų, iš jų apie 20 būtų laikomi ant denio.

    Dronai ir lengvieji naikintuvai

    Turkija vis garsiau kalba apie deniu pagrįstą aviaciją, kurioje svarbią vietą užimtų ir bepiločiai. Tarp įvardijamų kandidatų minimi „Bayraktar TB3“ ir „Bayraktar Kizilelma“, taip pat lengvasis kovinis lėktuvas „TAI Hürjet“.

    Toks pasirinkimas atitinka platesnę šiuolaikinę tendenciją, kai kariniuose jūrų pajėgumuose vis didesnę reikšmę įgauna bepiločiai, galintys atlikti žvalgybą, taikinių nustatymą ir dalį smūginių užduočių, mažinant riziką įguloms.

    Keičiasi ir įgulos skaičius

    Naujausia informacija rodo, kad keičiasi ir planuojama laivo įgulos struktūra. Anksčiau buvo viešai minimas apie 800 žmonių skaičius, tačiau vėliau pradėta kalbėti apie maždaug 2 500 jūreivių, kas signalizuoja platesnį numatomą operacinį mastą.

    Vienas iš galimų paaiškinimų – skirtingas skaičiavimas, apimantis ne tik laivo įgulą, bet ir aviacijos grupę, techninį personalą bei kovinės tarnybos pamainas. Tokios detalės dažnai tikslinamos projektui pereinant iš koncepcijos į praktinio įgyvendinimo etapą.

    Lygiagrečiai su MUGEM Turkija vysto ir kitus stambius projektus, tarp jų povandeninį laivą MİLDEN ir naikintoją TF-2000. Ankaros planuose šios platformos turi įeiti į rikiuotę 2030-aisiais ir kartu sudaryti naują branduolį, orientuotą į konkurenciją Viduržemio ir Juodojoje jūrose.

    Turkija pabrėžia, kad tokie projektai yra ne tik karinės galios, bet ir pramonės savarankiškumo klausimas. Vystydama vietinę gynybos pramonę, šalis siekia mažinti priklausomybę nuo importo, greičiau adaptuoti sistemas prie poreikių ir stiprinti eksportinį potencialą.

  • Mokslininkai perspėja: namų elektronika gali ilgam sutrikdyti šikšnosparnių orientaciją

    Mokslininkai perspėja: namų elektronika gali ilgam sutrikdyti šikšnosparnių orientaciją

    Kas nustatyta naujame tyrime

    Mokslininkai nustatė, kad silpnas radijo dažnių spinduliavimas, būdingas kasdienėje aplinkoje naudojamai buitinei elektronikai, gali laikinai išbalansuoti šikšnosparnių gebėjimą orientuotis. Poveikis fiksuotas net tada, kai spinduliuotės lygiai atitiko žmonėms taikomas saugos gaires.

    Tyrime analizuota, kaip plataus spektro radijo triukšmas veikia mažųjų šikšniukų orientaciją migracijos metu. Po maždaug pusvalandžio poveikio prieblandoje gyvūnai skrydžio kryptį rinkosi chaotiškiau, palyginti su kontroline grupe.

    Kodėl svarbus vadinamasis poefektis

    Vienas svarbiausių rezultatų buvo tai, kad dezorientacija nesibaigė iškart pasitraukus nuo spinduliuotės šaltinio. Mokslininkai aprašė poefektį, kai sutrikimas išliko ilgiau nei dvi valandas po poveikio pabaigos.

    Tai keičia iki šiol gamtosaugoje dažnai taikytą prielaidą, kad magnetinės orientacijos trikdžiai veikia tik tuo metu, kai gyvūnas yra triukšmingoje elektromagnetinėje aplinkoje. Jei poveikis tęsiasi, net trumpas praskridimas per tankiai apgyvendintas teritorijas gali turėti didesnę reikšmę, nei manyta.

    Kaip gali būti trikdoma magnetinė orientacija

    Tyrėjai sieja reiškinį su magnetorecepcija, kuri daliai gyvūnų padeda nustatyti kryptį pagal Žemės magnetinį lauką. Ši sistema siejama su šviesai jautriais baltymais kriptokromais, kuriuose vykstantys procesai gali būti jautrūs aplinkos elektromagnetiniam triukšmui.

    Pabrėžiama, kad tai nėra šiluminis efektas, kai audiniai šyla nuo energijos sugerties. Vietoje to kalbama apie galimą biologinio kompaso signalo iškraipymą, dėl kurio gyvūnui tampa sunkiau patikimai nustatyti kryptį ir išlaikyti migracijos trajektoriją.

    „Nustebino tai, kad poveikis neišnyko iškart, o išliko gerokai ilgiau, nei tikėjomės“, – sakė vienas iš tyrimo autorių prof. Richardas Hollandas.

    „Neramina, kad dabartiniai ekspozicijos standartai kuriami žmonėms, o laukinė gamta gali likti neįvertinta net ir laikantis šių gairių“, – sakė tyrimo bendraautoris dr. Willas Schneideris.

    Tyrime naudotas dažnių diapazonas iki 300 MHz nesutampa su įprastais „Wi‑Fi“ 2,4 ar 5 GHz dažniais, todėl rezultatų negalima tiesiogiai prilyginti belaidžio interneto poveikiui. Vis dėlto autoriai atkreipia dėmesį, kad miestuose juntamas bendras elektromagnetinis fonas didėja dėl įvairių ryšio technologijų, todėl poveikio rizika ekosistemoms tampa aktuali planuojant infrastruktūrą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai nevertina poveikio žmogaus sveikatai ir patys savaime neįrodo ryšio su žmonių patiriamais simptomais, siejamais su elektromagnetiniu jautrumu. Tačiau tyrimas sustiprina argumentą, kad žemo intensyvumo radijo dažnių aplinkos signalai gali turėti biologinį poveikį žinduoliams, todėl reikalingi platesni tyrimai su kitomis rūšimis ir skirtingomis sąlygomis.

  • Lenkijos F-35 skris virš šalies: simbolinis turas nuo Krokuvos iki Varšuvos jau šį penktadienį

    Lenkijos F-35 skris virš šalies: simbolinis turas nuo Krokuvos iki Varšuvos jau šį penktadienį

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos penktadienį surengs simbolinį trijų naikintuvų F-35 skrydį virš šalies. Akcija pristatoma kaip viešas naujos kartos orlaivių debiutas, skirtas gyventojams parodyti, kaip atrodo moderniausia šalies karinės aviacijos technika.

    Apie planuojamą skrydį viešai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk. Pasak jo, trys F-35 pakils iš Lasko bazės ir skries virš Krokuvos, vėliau pasuks į Gdanską, o maršrutą baigs Varšuvoje, kur praskris palei Vyslą ir grįš atgal į bazę.

    Kam skirtas šis skrydis?

    Lenkijos gynybos ministerija šią iniciatyvą vadina F-35 įvedimo į tarnybą pradžios dalimi ir siekia aiškiai komunikuoti visuomenei, kodėl tokie pirkimai daromi. Skrydžiai virš didžiųjų miestų yra ir simbolinis gestas, ir praktinė proga priminti apie oro gynybos bei oro policijos svarbą regione.

    „Lenkai turi žinoti, kam skiriami jų pinigai. F-35 yra esminis pokytis“, – sakė Cezary Tomczyk.

    Kiek kainuoja ir kiek jų bus?

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35A naikintuvus su mokymo paketu ir papildomų variklių rezervu. Sutartis pasirašyta 2020 metais, o bendra sandorio vertė siekė apie 4,3 mlrd. eurų, perskaičiavus iš tuo metu skelbtos sumos JAV doleriais.

    Lenkijos oro pajėgose F-35 turi pavadinimą „Husarz“. Pirmosios mašinos jau pristatytos į Lasko 32-ąją taktinės aviacijos bazę, o antra nuolatinė dislokavimo vieta numatyta Švidvino 21-ojoje taktinės aviacijos bazėje.

    Kada F-35 realiai sustiprins pajėgumus?

    Vien viešas pristatymas dar nereiškia pilnos kovinės parengties. Pajėgumai tiesiogiai priklauso nuo pilotų ir technikų rengimo tempo, atsarginių dalių tiekimo, ginkluotės integracijos ir bazių infrastruktūros, įskaitant misijų simuliatorius bei saugumo sistemas.

    Skelbiama, kad pirminė operacinė parengtis, kai orlaiviai gali vykdyti bazines oro policijos ir oro erdvės patruliavimo užduotis, realistiškai galėtų būti pasiekta 2027–2028 metais. Pilna operacinė parengtis dažniausiai siejama su 2030 metais, kai sukomplektuojamas didesnis parkas ir stabilizuojami mokymo bei aptarnavimo procesai.

    Lenkijos pilotai ir technikai F-35 programai ruošiami Jungtinėse Valstijose, o mokymų perkėlimas į Lenkiją turėtų plėstis kartu su infrastruktūros parengimu. Šis perėjimas laikomas sudėtingu, nes F-35 eksploatacija reikalauja kitokios taktikos, didelio duomenų apdorojimo ir glaudaus darbo su pažangiais jutikliais, kur svarbų vaidmenį atlieka DI pagrindu veikiantys sprendimų palaikymo elementai.

  • DI gali išgerti daugiau vandens nei žmonės? JT perspėja dėl artėjančios krizės

    DI gali išgerti daugiau vandens nei žmonės? JT perspėja dėl artėjančios krizės

    Vanduo tampa nauju galvos skausmu

    Dirbtinis intelektas vis dažniau siejamas ne tik su elektros sąnaudomis, bet ir su vandeniu, kurio reikia duomenų centrų aušinimui. Jungtinių Tautų sistemoje parengtose analizėse įspėjama, kad iki 2030 metų DI infrastruktūros vandens poreikis gali sparčiai augti.

    Didžiausia problema ta, kad vanduo dažnai naudojamas ten, kur jis ir taip yra ribotas išteklius, o konkurencija dėl jo didėja. Duomenų centrai vandenį naudoja tiek tiesiogiai aušinimui, tiek netiesiogiai, kai elektra gaminama vandens intensyviuose procesuose.

    Kiek vandens gali prireikti?

    JT dokumentuose minimos prognozės rodo didžiulį mastą: iki 2030 metų duomenų centrai, aptarnaujantys DI, vien aušinimui gali pareikalauti apie 9,3 trilijono litrų vandens. Tai yra 9,3 kubinio kilometro vandens kiekis, prilygstantis didelio ežero tūriui.

    Tokie skaičiai išryškina, kad kalbant apie DI poveikį aplinkai vien tik elektros kilmės pakeisti nepakanka. Net jei energijos dalis bus vis žalesnė, vandens vartojimo klausimas savaime niekur nedings.

    Kodėl efektyvumas gali nepadėti?

    Ataskaitose akcentuojamas Jevonso paradoksas: kai technologija tampa efektyvesnė ir pigesnė, bendras jos naudojimas išauga taip, kad bendros sąnaudos gali net padidėti. DI atveju tai reiškia, kad taupesni modeliai nebūtinai sumažins bendrą energijos ir vandens paklausą.

    Kuo paprasčiau ir pigiau bus diegti DI sprendimus, tuo daugiau įmonių ir institucijų juos naudos. Dėl to bendras užklausų, mokymų, vaizdo generavimo ar paieškos apdorojimo kiekis gali šoktelėti greičiau nei gerėja efektyvumas.

    Kas dar kelia nerimą?

    JT analizėse atkreipiamas dėmesys ir į infrastruktūros koncentraciją: didelė dalis pasaulinės skaičiavimo galios sutelkta nedaugelyje šalių. Tai reiškia, kad poveikis vietos vandens ištekliams ir elektros tinklams gali būti netolygus, o naudos ir kaštų pasidalijimas kelia politinių klausimų.

    Energetikos aspektas taip pat išlieka svarbus: prognozuojama, kad iki 2030 metų DI ir su juo susiję duomenų centrai gali sudaryti reikšmingą pasaulio elektros suvartojimo dalį. Kartu didėja spaudimas tinklams, atsiranda poreikis naujiems pajėgumams ir aušinimo sprendimams.

    Ką tai reiškia vartotojams ir verslui?

    Praktiškai tai gali reikšti griežtesnius duomenų centrų reguliavimo reikalavimus, didesnį skaidrumą dėl vandens naudojimo ir naujas investicijas į aušinimą. Vis dažniau minimi sprendimai apima uždarus vandens ciklus, perėjimą prie mažiau vandens reikalaujančių technologijų ir geresnį darbo krūvio planavimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad vertinant DI plėtrą būtina žiūrėti į visą grandinę: nuo modelių mokymo ir naudojimo iki elektros šaltinių bei vietos vandens balanso. Kitu atveju pigesnės DI paslaugos gali tapti nematoma našta regionams, kuriuose vandens trūkumas jau dabar tampa kasdienybe.

  • „Wizz Air“ diegia „Starlink“: 2027 metais žada internetą visame skrydyje, bet nutyli kainą

    „Wizz Air“ diegia „Starlink“: 2027 metais žada internetą visame skrydyje, bet nutyli kainą

    Europos pigių skrydžių rinkoje bręsta technologinis lūžis: „Wizz Air“ paskelbė, kad iki 2027 metų visoje savo flotilėje įdiegs palydovinį internetą „Starlink“. Aviakompanija žada ryšį nuo pakilimo iki nusileidimo, tačiau kol kas neatskleidžia, ar paslauga bus nemokama.

    „Starlink“ yra „SpaceX“ kuriamas žemos Žemės orbitos palydovų tinklas, skirtas užtikrinti plačiajuostį ryšį ten, kur įprasta infrastruktūra ribota. Dėl mažesnio atstumo iki Žemės tokios sistemos paprastai leidžia pasiekti mažesnę delsą ir stabilesnį ryšį, palyginti su tradiciniais geostacionariais sprendimais.

    „Wizz Air“ pabrėžia, kad tikslas – suderinti žemų kainų modelį su patikimu ryšiu ore, kuris vis dažniau laikomas ne prabanga, o būtinybe. Praktikoje tai reikštų patogesnį darbą nuotoliu, sklandesnį susirašinėjimą ir galimybę naudotis paslaugomis, kurioms reikia nuolatinio interneto.

    „Mūsų klientams nebereikės rinktis tarp prieinamos kelionės ir patikimo interneto, kad galėtų palaikyti ryšį su žmonėmis, darbu ir svarbiausiomis akimirkomis“, – sakė „Wizz Air“ komercijos vadovas Ianas Malinas.

    Kol kas didžiausias klausimas – kaina ir prieigos modelis. Kitos oro linijos dažnai renkasi skirtingus scenarijus: vienur internetas įtraukiamas į bilieto kainą arba lojalumo programą, kitur apmokestinamas pagal laiką ar duomenų kiekį, o kartais nemokamai siūlomos tik žinutės.

    „Užtikrinti ryšį 10 000 metrų aukštyje yra būtent tai, kam ši technologija sukurta“, – sakė „Starlink“ verslo pardavimų vadovas Jasonas Fritchas.

    Sprendimas siejamas su platesne „Wizz Air“ modernizacija ir augimu: bendrovė eksploatuoja šimtus „Airbus“ A320 ir A321 šeimos orlaivių. Ryšio diegimas visoje flotilėje yra sudėtingas procesas, nes reikia ne tik antenų ir salono įrangos, bet ir sertifikavimo, suderinamumo su avionika bei operacinių procedūrų.

    „Wizz Air“ nėra vienintelė, kuri renkasi „Starlink“: Europoje šią kryptį jau yra pasirinkusios ir kitos bendrovės, o pasaulyje palydovinis ryšys sparčiai tampa konkurencinės kovos dalimi. Keleivių lūkesčiai keičiasi, todėl oro linijos vis dažniau investuoja į ryšį kaip į paslaugą, kuri gali lemti pasirinkimą tarp panašios kainos skrydžių.

    Lietuvos rinkai tai aktualu ir dėl to, kad interneto kokybė ore pastaraisiais metais tampa aiškiai matomu skirtumu tarp vežėjų. Keleiviams svarbiausia bus paprastas atsakymas į du klausimus: ar ryšys veiks stabiliai viso skrydžio metu ir kiek tai kainuos.

  • „Apple“ pristatė macOS Golden Gate: spartinimas, DI ir atsisveikinimas su „Intel“ Mac kompiuteriais

    „Apple“ pristatė macOS Golden Gate: spartinimas, DI ir atsisveikinimas su „Intel“ Mac kompiuteriais

    Naujas macOS akcentas – stabilumas

    „Apple“ WWDC26 konferencijoje pristatė naują „Mac“ kompiuteriams skirtą operacinę sistemą macOS Golden Gate. Šįkart bendrovė labiau akcentuoja ne dizaino revoliuciją, o našumo, stabilumo ir sistemos nuoseklumo patobulinimus.

    Pasak „Apple“, daug dėmesio skirta greitesniam kasdieniam darbui: spartinamas programų paleidimas, sisteminių procesų vykdymas ir užduočių apdorojimas. Tokie pokyčiai ypač svarbūs augant reikalavimams darbui su dideliais failais ir keliomis programomis vienu metu.

    DI ir nauja „Siri“ kryptis

    macOS Golden Gate į sistemą atneša daugiau funkcijų, paremtų dirbtiniu intelektu. „Apple“ tęsia kryptį, kai DI tampa ne atskiru įrankiu, o integruota sistemos dalimi, padedančia atlikti užduotis greičiau ir patogiau.

    Daug dėmesio sulaukė ir atnaujinta „Siri“: ji turėtų geriau suprasti naudotojo kontekstą, tiksliau vykdyti sudėtingesnes komandas ir veikti glaudžiau susieta su kitomis sistemos dalimis. Tai atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai balso asistentai pereina nuo paprastų užklausų prie veiksmų grandinių.

    Galutinis lūžis: „Intel“ palaikymas baigiasi

    Vienas svarbiausių pokyčių – macOS Golden Gate nebus diegiama į „Intel“ procesorius turinčius „Mac“ kompiuterius. Taip „Apple“ galutinai užbaigia perėjimą prie „Apple Silicon“ architektūros, apie kurį bendrovė kalbėjo jau anksčiau.

    Praktiškai tai reiškia, kad atnaujinimą gaus tik „Mac“ įrenginiai su M1 ir naujesniais lustais. Tuo pačiu daliai vartotojų tai gali tapti signalu planuoti technikos atnaujinimą, nes senesnės sistemos ilgainiui negaus saugumo pataisų, o kai kurios programos gali pradėti reikalauti naujesnės macOS versijos.

    „Apple“ nurodo, kad galutinis macOS Golden Gate leidimas planuojamas rudenį, o iki tol numatoma vieša bandomoji beta programa. Įprastai tokios beta versijos pasirodo vasarą, kad kūrėjai ir vartotojai spėtų pasiruošti rudeniniam atnaujinimui.

  • iOS 27 – DI proveržis ir daugiau apsaugos: atnaujinimą gaus visi šie „iPhone“ modeliai

    iOS 27 – DI proveržis ir daugiau apsaugos: atnaujinimą gaus visi šie „iPhone“ modeliai

    „Apple“ per WWDC26 pristatė iOS 27 – naują „iPhone“ operacinės sistemos versiją, kuri rudenį pasieks vartotojus kaip nemokamas atnaujinimas. Šiemet bendrovė daug dėmesio skyrė DI funkcijoms, saugumui ir kasdienio naudojimo patogumui.

    Pirmoji iOS 27 kūrėjams skirta beta versija pasirodo iškart po renginio, o viešoji beta programa turėtų startuoti liepą. Galutinės versijos išleidimas tradiciškai prognozuojamas rudenį, dažniausiai rugsėjo laikotarpiu, kartu su naujos kartos „iPhone“ pristatymu.

    Dizainas ir daugiau personalizacijos

    Po ankstesnių metų vizualinių pokyčių iOS 27 iš esmės išlaiko tą pačią dizaino kryptį, tačiau prideda daugiau pritaikymo galimybių. Vartotojams žadama lankstesnė sąsajos kontrolė ir daugiau smulkių nustatymų, kurie leidžia sistemą prisiderinti prie savo įpročių.

    Tokie pokyčiai dažnai būna mažiau pastebimi pristatymo metu, bet kasdienėje rutinoje turi didžiausią efektą: greitesnis priėjimas prie reikalingų funkcijų, aiškesnės parinktys ir mažiau nereikalingų veiksmų.

    Nauja „Siri“ ir DI funkcijų plėtra

    Viena ryškiausių naujovių – atnaujinta „Siri“, kuri, kaip skelbia „Apple“, tampa pajėgesnė atlikti sudėtingesnes užduotis ir geriau suprasti kontekstą. Taip pat akcentuojamas glaudesnis veikimas su programėlėmis, kad balso komandos virstų realiais veiksmais, o ne vien paieška ar priminimais.

    „Apple“ pabrėžia, kad DI funkcijos turėtų padėti spręsti praktines užduotis: nuo greitesnių veiksmų programėlėse iki išmanesnio turinio apdorojimo. Kartu tai rodo bendrą rinkos kryptį, kai išmanieji telefonai vis dažniau tampa įrankiu automatizuoti kasdienius darbus, o ne tik vartoti turinį.

    Programėlių atnaujinimai ir saugumo akcentai

    iOS 27 atneša ir atnaujinimus „Apple“ programėlėms, įskaitant Kamerą, kurioje numatytos papildomos personalizavimo galimybės ir patogesni greitieji veiksmai. Taip pat žadami patobulinimai vaizdo generavimo įrankiams, kad rezultatai būtų kokybiškesni ir labiau kontroliuojami.

    Ne mažiau svarbi kryptis – vaikų sauga ir tėvų kontrolė: iOS 27 turėtų suteikti daugiau valdymo bei apsaugos priemonių šeimoms. „Apple“ taip pat mini sistemos optimizacijas, kurios turėtų pagerinti užduočių atlikimo greitį ir bendrą stabilumą, įskaitant dalį senesnių įrenginių.

    Galiausiai, iOS 27 suderinamumo sąrašas šiemet netrumpėja: atnaujinimas turėtų pasiekti visus „iPhone“ modelius, kurie gavo ir ankstesnę iOS versiją. Tai reiškia, kad daliai vartotojų nereikės keisti įrenginio vien tam, kad gautų svarbiausias naujoves ir saugumo pataisas.

  • „Apple“ parodė naują Siri su DI: žada šuolį iPhone, bet daliai modelių funkcijos neįsijungs

    „Apple“ parodė naują Siri su DI: žada šuolį iPhone, bet daliai modelių funkcijos neįsijungs

    Per WWDC konferencijos pagrindinį pristatymą „Apple“ pristatė atnaujintą Siri su dirbtiniu intelektu, kuri turi tapti centrine iOS 27 naujove. Bendrovė akcentuoja, kad asistentė pagaliau pereina nuo paprastų komandų prie tikresnių dialogų ir sudėtingesnių užduočių vykdymo.

    Vienas svarbiausių pokyčių – konteksto supratimas: Siri turėtų geriau „atsiminti“ pokalbio eigą ir tiksliau reaguoti į tęstinius klausimus. Tai yra kryptis, kuria pastaruoju metu sparčiai juda visa rinka, kai telefonuose diegiami vis galingesni DI modeliai.

    „Apple“ taip pat patvirtino, kad dalis sprendimų kuriama bendradarbiaujant su „Google“ ir pasitelkiant „Gemini“ modelius, o tai leidžia pagreitinti naujų galimybių diegimą. Toks žingsnis rodo, kad didžiosios technologijų bendrovės vis dažniau derina nuosavus sprendimus su partnerių technologijomis.

    Naujoji Siri gaus atskirą programėlę, skirtą patogesniems pokalbiams ir užklausoms, bei gilesnę integraciją su iOS 27. Tai turėtų reikšti, kad asistentė galės efektyviau veikti skirtingose sistemos vietose ir tiksliau atlikti kelių žingsnių užduotis.

    Kartu „Apple“ perspėja dėl suderinamumo: naujos Siri funkcijos nebus prieinamos visuose telefonuose, kurie gaus iOS 27 atnaujinimą. Kaip ir „Apple Intelligence“ atveju, kompanija kelia aukštus aparatinės įrangos reikalavimus, todėl naujovės numatytos tik naujesniems modeliams.

    Skelbiama, kad atnaujinta Siri su DI bus prieinama „iPhone 15 Pro“ ir naujesniuose įrenginiuose. Tai reiškia, kad daliai naudotojų, turinčių senesnius telefonus, net ir įsidiegus naują sistemą, reikšmingiausios DI galimybės liks neaktyvios.

    Rinkoje tai svarbu ir konkurenciniu požiūriu: „Apple“ aiškiai taikosi sumažinti atsilikimą nuo „Google Gemini“ ir „ChatGPT“ tipo sprendimų, kurie pastaraisiais metais tapo kasdieniais pagalbininkais. Atnaujintos Siri sėkmė priklausys nuo to, kaip tiksliai ji supras užklausas, kaip patikimai atliks užduotis ir ar išlaikys privatumui keliamus „Apple“ standartus.

  • GTA 6 karštinė išnaudojama kenkėjams: plinta netikri diegikliai ir sukčiavimo svetainės

    GTA 6 karštinė išnaudojama kenkėjams: plinta netikri diegikliai ir sukčiavimo svetainės

    GTA 6 laukimas tapo masalu

    „NordVPN“ grėsmių tyrėjai fiksuoja staigų kenkėjiškų kampanijų augimą, kurios išnaudoja triukšmą apie „GTA VI“ pasirodymą ir tariamą išankstinę prekybą. Nusikaltėliai platina netikrus diegiklius, apgaulingas Android programėles ir suklastotas svetaines, taikydamiesi į kompiuterių bei telefonų naudotojus.

    Svarbi detalė ta, kad pirmosiomis dienomis žaidimas išvis nebus skirtas daliai platformų, į kurias nukreipiami „beta“ pažadai. Būtent šis neatitikimas, anot ekspertų, tampa patogia priedanga apgauti žmones, kurie nori gauti prieigą anksčiau už kitus.

    Kaip atrodo atakos schema

    Vienas dažniausių scenarijų – suklastoti „repack“ tipo įdiegimo paketai, kuriuose paslepiami kenkėjiški moduliai, galintys įrašyti papildomas programas ar vogti duomenis. Tyrėjai aprašo atvejus, kai kenkėjiškas failas po paleidimo aktyvuojamas fone ir apsimeta teisėtu sistemos komponentu, kad nekeltų įtarimų.

    Tokios programos vėliau gali keisti įrenginio atmintį, atsisiųsti naujų kenkėjų ir jungtis prie išorinių serverių tolimesnėms komandoms gauti. Ekspertų vertinimu, trumpai prieš atakas registruotos domenų vardų zonos dažnai rodo specialiai trumpalaikėms kampanijoms sukurtą infrastruktūrą.

    Netikra „GTA 6 Beta“ Android’e

    Kitas plintantis masalas – tariama Android programėlė „GTA 6 Beta“, kuri vizualiai imituoja oficialų produktą: naudoja atpažįstamus grafinius elementus, rodo įžanginį vaizdo įrašą, o vėliau prašo atsisiųsti papildomų duomenų. Realiai žaidimo joje nėra, o vartotojas nukreipiamas į reklaminius ar apgaulingus puslapius.

    Tokios programėlės gali rodyti viso ekrano reklamas, stumti į mokamas prenumeratas ar raginti diegti dar vieną programą, kuri jau gali būti kenkėjiška. Pasak tyrėjų, tam naudojami ir įvairūs maskavimo metodai, kad būtų sunkiau suprasti, kur iš tiesų nukreipiamas srautas.

    Phishingas per Social Club ir klonuotos svetainės

    Lygiagrečiai aptikta daug sukčiavimo svetainių, kurios bando išvilioti prisijungimus prie „Rockstar Social Club“ per netikras prisijungimo formas. Tokie puslapiai kartais talpinami ir teisėtose platformose, kad pasinaudotų jų reputacija bei apeitų bazinius filtrus.

    Užvaldytos paskyros gali būti perparduodamos pogrindinėse rinkose arba naudojamos neteisėtai veiklai. Be to, tie patys puslapiai neretai tampa ir kenkėjų platinimo taškais, kai vietoje „atsisiųsti“ mygtuko pateikiamas failas su adware, duomenų vagimis ar kitais trojanais.

    Ką daryti, kad nepakliūtumėte

    Ekspertai pataria nepasitikėti pažadais apie ankstyvą „beta“ prieigą, „išskirtinius raktus“ ar „nemokamus aktyvavimo kodus“, ypač jei prašoma atlikti papildomas „verifikacijas“ ar įdiegti neaiškias programėles. Taip pat verta atsiminti, kad kibernetiniai sukčiai dažnai spaudžia emocijas, kurdami baimę praleisti progą.

    Praktiškai saugiausia laikytis oficialių kanalų, vengti neaiškių diegimo failų, netikrinti „nutekintų“ versijų ir nespausti atsisiuntimų iš abejotinų puslapių. Jei jau suvedėte prisijungimo duomenis į įtartiną formą, rekomenduojama nedelsiant pasikeisti slaptažodį ir įjungti dviejų žingsnių autentifikavimą.

    „Jei kažkas žada prieigą prie „GTA VI“ ten, kur ji dar net nenumatyta, tai dažniausiai yra ne pasiūlymas, o spąstai“, – sakė Marijus Briedis.