Category: Technologijos

  • „Stellar Blade“ reklama supykdė dėl DI, bet Eve vaidino tikra Londono modelis Jade

    „Stellar Blade“ reklama supykdė dėl DI, bet Eve vaidino tikra Londono modelis Jade

  • „Tauron“ derasi dėl 5 įmonių: planuoja vėjo ir saulės projektus iki 366 MW

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ žengia dar vieną žingsnį plėsdama atsinaujinančios energetikos portfelį: bendrovė ketina įsigyti dalį projektų, susijusių su vėjo ir saulės elektrinėmis.

    „Tauron Zielona Energia“ pasirašė ketinimų protokolą su viena didžiausių Lenkijos sektoriaus bendrovių „Onde“ dėl bendros įmonės (joint venture) kūrimo. Numatyta, kad „Tauron“ iš „Onde“ pirktų 50 proc. akcijų penkiose specialios paskirties bendrovėse (SPV), kuriose „Onde“ šiuo metu valdo 100 proc.

    Preliminari tokio sandorio vertė – apie 4,5–5,4 mln. eurų. Kartu planuojama ne tik perimti dalį jau vystomų projektų, bet ir bendrai plėtoti naujus vėjo ir fotovoltinius projektus, kol jie pasieks statybų pradžiai reikalingą pasirengimo etapą.

    „Tauron“ nurodo, kad bendra šių projektų planuojama įrengtoji galia galėtų siekti iki maždaug 366 MW vėjo energetikoje ir apie 33 MW saulės elektrinėse, tačiau galutinis realizuojamų projektų mastas gali keistis dėl leidimų ir pasirengimo stadijos.

    Bendra įmonė ir projektų vystymas

    Pagal planuojamą modelį, bendroji įmonė turėtų užsiimti projektų vystymu SPV struktūroje, o priartėjus prie statybų fazės „Tauron Zielona Energia“ galėtų išpirkti likusias SPV dalis arba projektus parduoti rinkos pirkėjui.

    Tokie susitarimai energetikos sektoriuje dažnai leidžia greičiau sukaupti projektų „vamzdyną“: dalį rizikos ir darbo ankstyvoje stadijoje prisiima vystymo bendrovė, o stambus energetikos žaidėjas įsijungia, kai projektas tampa labiau apibrėžtas.

    Strategijos atnaujinimas – gruodžio 2 dieną

    „Tauron“ taip pat paskelbė, kad gruodžio 2 dieną pristatys atnaujintą veiklos strategiją iki 2035 metų. Joje, kaip nurodoma, turėtų būti didinami tikslai, susiję su energijos kaupimo sprendimais.

    Šiuo metu „Tauron“ valdo 583 MW vėjo elektrinių galios ir 255 MW fotovoltikos galios. Iki 2028 metų grupė planuoja papildomai išvystyti dar 212 MW vėjo parkų ir 352 MW saulės elektrinių.

    Be to, bendrovė vykdo 28 atsinaujinančios energetikos ir energijos kaupimo projektus, kurių bendra galia siekia 1,15 GW. Tarp svarbiausių numatomų projektų minima ir planuojama Rožnov II hidroakumuliacinė elektrinė, kurios galia – 767 MW, o vertė – apie 6,9 mlrd. zlotų.

    Dabartinėje strategijoje „Tauron“ iki 2035 metų yra numačiusi investicijas, siekiančias 100 mlrd. zlotų.

  • Lenkijoje savaitgalį pigesni degalai: nustatytos maksimalios benzino ir dyzelino kainos

    Lenkijoje artėjantį savaitgalį ir pirmadienį degalų kainos turėtų būti kiek mažesnės nei penktadienį – tai numato Energetikos ministro paskelbtos maksimalios kainos.

    Pagal penktadienio pranešimą, litras benzino 95 šiuo laikotarpiu kainuos ne daugiau kaip 6,02 zloto, benzino 98 – 6,66 zloto, o dyzelino – 7,52 zloto.

    Maksimalių kainų mechanizmas taikomas kaip dalis priemonių, kuriomis siekiama riboti degalų brangimą degalinėse. Numatoma, kad tai turi sumažinti vairuotojų patiriamas išlaidas.

    Kartu numatytos ir sankcijos – už maksimalios kainos nesilaikymą gali grėsti bauda iki 1 mln. zlotų.

    Kokios maksimalios kainos buvo penktadienį

    Penktadienį maksimalios kainos buvo kiek didesnės: benzinas 95 – iki 6,06 zloto už litrą, benzinas 98 – iki 6,68 zloto, dyzelinas – iki 7,54 zloto.

    Skelbiama, kad kitas Energetikos ministro pranešimas dėl kainų turėtų pasirodyti pirmadienį – jame būtų nustatytos maksimalios kainos antradieniui.

    Kuo grindžiamas maksimalios kainos mechanizmas

    Maksimalių degalų kainų skelbimas yra vienas iš vadinamojo paketo „Ceny Paliwa Niżej“ elementų, kuriuo siekiama suvaldyti kainų augimą degalinėse.

    Priemonės pradėtos taikyti įsigaliojus daliai teisės aktų, susijusių su mokesčiu už neįprastai didelius degalų sektoriaus įmonių pelnus. Lenkijos prezidentas įstatymą pasirašė, tačiau kartu kreipėsi į Konstitucinį Tribunolą dėl vėlesnės kontrolės.

    Akcizo ir PVM pokyčiai bei naujas mokestis

    Įstatymas taip pat atvėrė galimybę laikinai mažinti akcizą ir PVM skystiems degalams, o šias priemones numatoma finansuoti nauja įmoka, taikoma didesnius nei įprasta pelnus gaunantiems degalų koncernams.

    Pagal numatytą modelį, taikomas 60 proc. mokestis nuo perteklinio pelno, gauto iš skystų degalų pardavimo. Jis apimtų laikotarpį nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos įmonėms, užsiimančioms degalų gamyba, taip pat turinčioms licenciją prekybai degalais su užsieniu.

    Mokesčio bazė būtų skaičiuojama kaip pajamų perviršis virš istorinės 2025 metų maržos, papildytos 20 proc. Numatoma ir minimali 2 proc. referencinė marža, o įmonėms, kurios pačios degalų negamina, mokestis negalėtų viršyti 50 proc. pajamų ar grynojo pelno.

    Kodėl priemonės buvo įvestos

    Pirma paketo versija pradėta taikyti kovo pabaigoje, reaguojant į brangstančią naftą ir didesnę įtampą Artimuosiuose Rytuose. Tuomet buvo laikinai mažintas PVM ir akcizas, o papildomai įvestas maksimalios kainos mechanizmas.

    Vėliau, vasarą, buvo taikyta dar viena priemonių paketo versija, tačiau joje nebuvo akcizo mažinimo.

  • Rusija siūlo NATO šalims nepuolimo paktus: Lenkija gali tapti derybų tarp Maskvos ir Vašingtono objektu

    JAV pasiuntinių derybos su Vladimiru Putinu Maskvoje kelia nerimą dėl galimų pasekmių NATO vienybei ir Lenkijos saugumui. Pasak apžvalgininkų, Rusija siekia įkalbėti atskiras Aljanso valstybes pasirašyti nepuolimo paktus, kurie apribotų jų karinį bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis.

    Tekste nurodoma, kad į Maskvą vyko JAV atstovai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, o vėliau Dubline jie susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šios derybos vyksta platesnio kontakto formate, kuriame minimos ir anksčiau Abu Dabyje vykusios trišalės Ukrainos, Rusijos ir JAV diskusijos.

    V. Zelenskis po susitikimo su JAV pasiuntiniais išskyrė kelis iki šiol pasiektus rezultatus: belaisvių išlaisvinimą planuojant didžiausią apsikeitimą nuo karo pradžios, aktyvesnį Europos įtraukimą į taikos pokalbius ir pasirengimą tolesniems daugiašaliams susitikimams.

    Taip pat teigiama, kad kita derybų runda turėtų vykti jau kitą savaitę. Tuo pat metu viešojoje erdvėje vis garsiau svarstoma, jog Maskva gali bandyti išnaudoti derybų procesą ne tik dėl Ukrainos, bet ir siekdama ilgalaikių strateginių pokyčių Europoje.

    Maskvos siūlymas: nepuolimo paktai su NATO šalimis

    Apžvalgininkas Zbigniewas Parafianowiczius atkreipia dėmesį, kad iš Lenkijos perspektyvos Rusijos ir JAV pokalbiai turi strateginę reikšmę. Jo vertinimu, vienas jautriausių klausimų – Rusijos užsienio reikalų ministerijos siūlymas sudaryti vadinamuosius nepuolimo paktus su pasirinktomis NATO valstybėmis.

    Tokie susitarimai, kaip teigiama, įpareigotų jas nebegilinti karinio bendradarbiavimo su JAV. Kritikai tai vertina kaip bandymą diplomatinėmis priemonėmis suskaldyti Aljansą ir grąžinti padėtį į laikus iki NATO plėtros Vidurio ir Rytų Europoje.

    Lenkija – galimas derybų „mainų objektas“

    Pasak autoriaus, Lenkijai tokie paktai reikštų riziką, kad būtų pakirsta NATO kaip organizacijos bendra politika Rusijos atžvilgiu. Todėl esminiu faktoriumi tampa naujosios JAV administracijos pozicija ir tai, kokius kompromisus ji būtų linkusi svarstyti.

    Tekste keliama ir konkreti baimė: nuolatinės JAV bazės Lenkijoje idėja, viešai vadinama „Fort Trump“, galėtų tapti derybų objektu Maskvos ir Vašingtono pokalbiuose. Kartu primenama, kad anksčiau Vašingtonas jau buvo atsitraukęs nuo planų statyti priešraketinės gynybos skydą, prioritetą tuomet teikdamas santykių su Rusija gerinimui.

    Įspėjama, jog Lenkija neturėtų tapti didžiųjų valstybių derybų „mainų korta“, kai sprendimai priimami ieškant platesnių geopolitinių susitarimų. Šiame kontekste svarbiausiu klausimu išlieka, ar Rusijos siūlymai bus vertinami kaip reali diplomatinė iniciatyva, ar kaip bandymas susilpninti NATO iš vidaus.

  • Jaunimo radikalizacija internete greitėja: anksčiau trukdavo metus, dabar – savaites

    Jaunų žmonių radikalizacija internete šiandien gali vykti gerokai greičiau nei anksčiau – procesas, kuris dar neseniai užtrukdavo apie pusantrų metų, dabar kartais suskaičiuojamas savaitėmis. Prie to prisideda algoritmų siūlomas kraštutinis turinys, uždaros bendruomenės ir nuolatinis emocinis bei informacinis perkrovimas.

    Apie tai, kalbėdamas su Lenkijos portalu WNP, teigia dr. Konradas Ciesiołkiewiczius – Korczako universiteto Informacinės visuomenės analizės centro vadovas, dirbantis su vaikų ir paauglių saugumo internete tema. Jis ragina vengti skubotų vertinimų ir remtis tik patikima informacija, kurią pateikia policija ir prokuratūra.

    Ekspertas pabrėžia, kad socialinių tinklų ir kitų platformų rekomendacijų sistemos dažnai apdovanoja dėmesį traukiančiu, sensacingu turiniu. Kraštutiniai įrašai ar smurtą romantizuojančios istorijos gali būti „pastumiamos“ vartotojui ne todėl, kad jis jų ieško, o todėl, kad toks turinys ilgiau išlaiko auditoriją.

    Suaugusiesiems – tėvams, globėjams, mokykloms – svarbu suprasti, kad pavojų kelia ne vienas atskiras signalas, o jų visuma. Anot pašnekovo, nerimą turėtų kelti ypač staigūs pokyčiai elgesyje, užsidarymas nuo aplinkinių, smurto tema persmelkti interesai ar staigus įsitraukimas į uždaras interneto grupes.

    Kas kuria pavojingą terpę paaugliams

    Pašnekovas atkreipia dėmesį į specifinį skaitmeninį „ekosistemų“ veikimą: socialiniai tinklai, srautinių transliacijų platformos, žaidimų bendruomenės ir susirašinėjimo programėlės sudaro vieną vientisą aplinką, kurioje jauni žmonės gali greitai pereiti nuo nekalto turinio prie ekstremalesnio.

    Šioje aplinkoje veikia ir uždaros bendruomenės – grupės ar kanalai, į kuriuos patenkama per kvietimus, pažintis ar algoritmų pasiūlymus. Jose taisyklės neretai kitokios: siekiama dėmesio, statuso, o motyvacija gali tapti destruktyvi.

    Dar vienas svarbus elementas – emocinis svyravimas, kurį stiprina nuolatinis informacijos srautas. Anot eksperto, tokioje būsenoje žmogus tampa imlesnis manipuliacijai, o paaugliams tai ypač pavojinga, nes jų gebėjimai susidoroti su krizinėmis situacijomis dar tik formuojasi.

    Kalbėdamas apie pažeidžiamumą, ekspertas mini, kad rizika didėja tiems, kurie patyrė smurtą – namuose, bendraamžių aplinkoje ar internete. Taip pat minimi jaunuoliai, susiduriantys su psichikos sveikatos krizėmis ar sunkumais kritiškai vertinant situacijas pavojingose bendruomenėse.

    Kokie požymiai turėtų kelti nerimą

    Pasak dr. K. Ciesiołkiewicziaus, vienas dažniausių įspėjamųjų ženklų – socialinių ryšių nutraukimas: jaunas žmogus staiga atsitraukia nuo draugų, šeimos, veiklų, ima vengti įprastų kontaktų. Kitas signalas – auganti fascinacija smurtu, teroro išpuoliais ar žmonėmis, įvykdžiusiais žmogžudystes.

    Toks susižavėjimas gali pasireikšti skirtingai: piešiniuose, simboliuose, užrašuose, pasakojimuose apie kruvinus įvykius. Nerimą turėtų kelti ir staigios fantazijos apie kerštą konkretiems asmenims, netikėtai atsiradęs susidomėjimas ginklais ar sprogmenimis.

    Ekspertas mini ir kitus galimus ženklus: ryškūs aprangos pokyčiai, pavyzdžiui, kūno slėpimas, kuris kartais siejamas su bandymu paslėpti savęs žalojimo pėdsakus. Taip pat gali atsirasti ženklai ant kūno, susiję su priklausymu grupei, nors kiekvienu atveju svarbu vertinti kontekstą ir neskubėti daryti išvadų.

    Kai kuriais atvejais problemos požymiai išryškėja ir šeimos aplinkoje – pavyzdžiui, dėl melagingų pranešimų tarnyboms, kai policija kviečiama be realaus pagrindo. Pašnekovas pabrėžia: ypač pavojinga yra tokių signalų sankaupa, kai keli įspėjamieji ženklai pasirodo vienu metu.

    Algoritmų vaidmuo ir sąmokslo teorijų spąstai

    Anot eksperto, algoritmai gali stipriai prisidėti prie vadinamosios „algoritminės radikalizacijos“. Kraštutinis turinys dažnai yra sensacingas, sukelia emocijas ir ilgiau išlaiko dėmesį, todėl platformų sistemos jį linkusios rekomenduoti – net jei tai gali žaloti jauną žmogų.

    Tokiu būdu vartotojas gali patekti į vadinamąją „triušio olą“: nuo neutralių interesų pereinama prie vis toksiškesnių įrašų, o vėliau – į prastai moderuojamas arba visai nemoderuojamas erdves. Pašnekovas pateikia pavyzdį, kad berniukams rekomendacijose gali būti pernelyg daug mizoginistinių naratyvų, o mergaitėms – turinio, idealizuojančio išvaizdą ir skatinančio nesveikus santykius su kūnu.

    Jis taip pat sieja radikalizacijos riziką su sąmokslo teorijomis. Tokie naratyvai, ypač informacinio chaoso metu, suteikia paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus, sukuria tariamo saugumo ir kontrolės jausmą bei leidžia priklausyti bendruomenei – net jei ji paremta priešiškumu „kitoms grupėms“.

    Galiausiai ekspertas pabrėžia, kad sprendimų reikėtų ieškoti ne tik draudimuose vaikams, bet ir platesnėje atsakomybėje: veiksmingo amžiaus patikrinimo, saugumo principų diegimo pačiose platformose bei švietimo – ir vaikų, ir suaugusiųjų. Jo teigimu, kritinis mąstymas ir atsparumas manipuliacijai turėtų būti ugdomi nuosekliai, o ne tik reaguojant į krizę.

  • „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas traukiasi: akcijos smuko, įmonės vertė krito žemiau 4 trln. dolerių

    „Nvidia“ vadovas ir bendrovės bendraįkūrėjas Jensenas Huangas ketvirtadienį nedelsdamas atsistatydino iš prezidento, generalinio direktoriaus (CEO) ir valdybos nario pareigų. Ši žinia iškart smogė rinkai – bendrovės akcijos smuko, o kapitalizacija nusileido žemiau 4 trln. JAV dolerių.

    Kaip skelbiama, sprendimas priimtas po viešumoje aptariamo skandalo dėl Huango asmeninio gyvenimo ir ryšių su moterimi, kuri, žiniasklaidos teigimu, siejama su įtarimais dėl šnipinėjimo Kinijos naudai. Dėl situacijos bendrovės valdyba buvo susirinkusi svarstyti jo nušalinimo.

    „Nvidia“ valdybą sudaro 11 narių, iš jų 10 – nepriklausomi. Huango atšaukimui būtų pakakę paprastos daugumos, tačiau, nurodoma, CEO pats pasirinko pasitraukti.

    Laikinojo generalinio direktoriaus pareigos patikėtos finansų direktorei (CFO) Colette Kress. Ji laikinai eis šias pareigas kartu su savo įprastomis funkcijomis.

    Rinkų reakcija: per savaitę minus 20 proc.

    Rinkos nuotaikos dėl „Nvidia“ krypties ir reputacijos susvyravo itin greitai. Per savaitę bendrovės akcijų kaina sumažėjo maždaug 20 proc., o išpardavimas tęsėsi ir ketvirtadienį.

    Prekybai ketvirtadienį prasidėjus, „Nvidia“ akcijos krito daugiau nei 10 proc. Dėl to bendrovės vertė smuko iki maždaug 3,96 trln. JAV dolerių.

    Tekste pažymima, kad nuotaikas dar labiau pablogino papildomos publikacijos apie Huango privatų gyvenimą: trečiadienį pasirodė informacija apie dar vieną jo nesantuokinį ryšį.

    Nepriklausomas tyrimas ir FBI dėmesys

    Dar anksčiau, lapkričio 8 dieną, valdyba sudarė nepriklausomą komitetą, turintį ištirti Huango ryšį su Alice Huang – Singapūro bendrovės „Megaspeed“ vadove, kuri minima kaip įtariama turinti ryšių su Kinijos žvalgyba.

    Nurodoma, kad šia istorija domisi ir JAV Federalinis tyrimų biuras (FBI). Žiniasklaida ją sieja su atskiru tyrimu dėl lustų eksporto į Kiniją kontrolės, kurio vertė minima 7,5 mlrd. JAV dolerių.

    Kol kas nėra aišku, kiek ši situacija turės ilgalaikių pasekmių „Nvidia“ strategijai bei jos vadovybės sudėčiai, tačiau trumpuoju laikotarpiu investuotojų reakcija jau matoma akcijų kainoje.

  • Prancūzai stato ant SGD ir savo vėliavos: į vandenį nuleistas milžiniškas „Notre Dame“ konteinervežis

    Vandenynų transporto sektoriuje ryškėja dvi kryptys – laivai vis dažniau varomi suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD), o dalis vežėjų grįžta prie nacionalinės vėliavos. Tai iliustruoja šiemet pradėjęs plaukioti „Notre Dame“ – Prancūzijos vežėjui CMA CGM priklausantis konteinervežis.

    „Notre Dame“ yra didžiausias konteinerinis laivas, plaukiojantis su Prancūzijos vėliava. 400 metrų ilgio laivas gali gabenti per 24 tūkst. konteinerių, o tai jį priskiria didžiausių pasaulio konteinervežių klasei.

    Šis laivas – pirmasis iš dešimties užsakytų tos pačios serijos vienetų. Jie turės dirbtinio intelekto sprendimus ir pažangias energijos vartojimą mažinančias technologijas.

    „Notre Dame“ pastatytas Kinijoje, tačiau įregistruotas Prancūzijos tarptautiniame registre (RIF). Skelbiama, kad po Prancūzijos vėliava turėtų plaukioti ir likę šios serijos laivai.

    Reisas tarp Azijos ir Europos

    Konteinervežis aptarnauja maršrutą „French Asia Line“ (FAL) – tai strateginis CMA CGM grupės ryšys tarp Azijos ir Europos. Pilna rotacija trunka apie 102 dienas.

    Maršrutas apima uostus Ningbo, Šanchajuje, Yantian, Singapūre, Havre, Roterdame, Hamburge ir Tanger Med. Tai vienas pagrindinių prekybos kelių, kuriuo juda didelė dalis konteinerių srautų.

    Pranešama, kad iš viso bus pastatyta dešimt tokio tipo konteinervežių, o jų pristatymas numatytas 2026–2028 metais. Laivų pavadinimai siejami su ryškiais Prancūzijos kultūros paveldo objektais.

    SGD variklis ir energijos taupymas

    „Notre Dame“ varomas SGD – laive įrengtas 18 600 kub. m talpos SGD bakas, kuris turi užtikrinti reikiamą nuotolį reisams tarp Azijos ir Europos. Tokie sprendimai leidžia laivybos bendrovėms mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, palyginti su tradiciniais degalais.

    Laive panaudota ir aerodinaminė konstrukcija, skirta mažinti energijos sąnaudas. Taip pat įrengtos išmanios energijos valdymo sistemos, įskaitant sprendimus šaldomiems konteineriams – laive numatyta 1 600 prijungimo vietų.

    Konstrukcija optimizuota taip, kad nekeičiant laivo matmenų jo talpa padidėtų dar 280 konteinerių. Šie sprendimai siejami su bendrovės strategija iki 2050 metų pasiekti nulinę grynąją emisiją.

    Skaitmeninis tiltelis ir dirbtinio intelekto sprendimai

    „Notre Dame“ turi visiškai skaitmeninį kapitono tiltelį, kuriame naudojamos papildytos realybės technologijos. Jose integruojamos trajektorijų prognozės ir 360 laipsnių aplinkos stebėjimas.

    Dirbtinis intelektas čia pasitelkiamas maršrutams optimizuoti, greičiui pritaikyti ir energijos sąnaudoms kontroliuoti. Įgula taip pat remiasi flotilės valdymo centrų pagalba Marselyje, Majamyje ir Singapūre.

    Skelbiama, kad laivą aptarnauja 30 žmonių komanda, dirbanti kapitono vadovaujama. Naujos kartos konteinervežiai rodo, kad skaitmeninimas ir alternatyvūs degalai sparčiai tampa vandenynų logistikos standartu.

  • Lenkijos gynybos ministerijos ekspertas įspėja: DI gali tapti „Trojos arkliu“ jūsų duomenims

    Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa kasdieniu pagalbininku – jis prisimena pokalbio kontekstą, prisitaiko prie mūsų poreikių ir netgi parenka „paguodos“ žodžius. Tačiau būtent šis patogumas, pasak Lenkijos gynybos ministerijos kibernetinio saugumo eksperto, gali tapti didžiausia rizika.

    Pulk. dr. inž. Michałas Malinowskis, pagrindinis specialistas Lenkijos nacionalinės gynybos ministerijos Kibernetinio saugumo departamente, konferencijoje „The Hack Summit“ perspėjo, kad DI gali veikti kaip „Trojos arklys“ – pavojus slypi ne tik technologijoje, bet ir tame, kad patys žmonės jai atveria duris.

    Eksperto teigimu, generatyviniai pokalbių robotai personalizuoja atsakymus ir gali naudotis vartotojo pateiktais ar atvertais resursais – dokumentais, kalendoriais, failais. Ilgainiui atsiranda pagunda dalintis vis daugiau informacijos, nes taip „paprasčiau ir greičiau“.

    Svarbiausias momentas – žmogiškasis veiksnys. Kibernetiniame saugume žmogus dažnai vadinamas silpniausia grandimi: net ir geriausios apsaugos priemonės nepadės, jei pats vartotojas, vedamas patogumo, pateiks jautrius duomenis ar suteiks prieigą prie savo paskyrų.

    Kaip DI „prisijaukina“ vartotoją

    M. Malinowskis pabrėžė, kad reikia atskirti patį DI modelį nuo visos sistemos, kuria naudojamės. Populiarios generatyvinės pokalbių platformos gali „atpažinti“ vartotojo vardą, darbo kontekstą ar jo pageidavimus – ir tai daugeliui patinka, nes nereikia kiekvieną kartą aiškinti to paties.

    Tokioje situacijoje vartotojui lengva pamiršti, kad bendrauja ne su žmogumi, o su technologija, kuriai patikima vis daugiau asmeninės informacijos. Kuo patogesnė tampa sistema, tuo didesnė tikimybė, kad bus žengtas dar vienas žingsnis – įkeltas dokumentas, atverta debesijos saugykla ar suteikta prieiga prie kalendoriaus.

    Ekspertas atkreipė dėmesį ir į emocinę riziką – iliuzinį jausmą, kad „mašina supranta“. Jo aiškinimu, DI geba prisitaikyti prie skirtingų žmonių, profesijų ar amžiaus, todėl vartotojui gali pasirodyti, jog pokalbių robotas yra „jo“, atspindi mąstymą ir visada pritaria.

    „Trojos arklio“ analogija ir duomenų kaina

    „Trojos arklio“ istorijoje, priminė M. Malinowskis, lemtingas buvo ne pats objektas, o tai, kad miestiečiai jį įsileido į vidų. Panašiai ir su DI – technologija tampa rizikinga tada, kai dėl jos naudos patys palaipsniui atveriame prieigas prie vis didesnės savo gyvenimo dalies, įskaitant privačią.

    Tokios prieigos yra vertingos ne tik patogumui. Jautrūs dokumentai, darbo medžiaga, asmeniniai planai ar įpročiai gali tapti patrauklūs tiek kibernetiniams nusikaltėliams, tiek dezinformacijos skleidėjams, kuriems svarbu rasti „atviras duris“.

    Paklaustas apie vadinamąjį duomenų „nuodijimą“ (angl. data poisoning) informacinėse operacijose, ekspertas teigė, kad botų aktyvumas internete yra milžiniškas. Jo žodžiais, botai skenuoja, ieško ir bando jungtis prie įvairių sistemų, o apsaugai vis labiau pasitelkiami ugniasienės ir kiti gynybos sprendimai.

    M. Malinowskis taip pat pažymėjo, kad šiuo aspektu karinė aplinka iš esmės nesiskiria nuo civilinės – su automatizuotais bandymais prisijungti susiduria ir įprasti elektroninės prekybos ar žaidimų portalai. Tai reiškia, kad dėmesys informacijos higienai ir prieigų valdymui aktualus visiems, nepriklausomai nuo darbo srities.

    DI ir informacinės operacijos: rizika didėja

    Kalbėdamas apie DI naudojimą informacinėse operacijose, ekspertas pripažino, kad reiškinio mastas yra didelis ir nebūtinai apsiriboja vien priešiškų valstybių veikla. Jo teigimu, įvairūs botai ir avatarai egzistavo dar nuo interneto pradžios, tačiau šiandien jų galimybės ir automatizavimo lygis gerokai išaugę.

    Tekste taip pat minima, kad Lenkijoje vis dar stinga visuomenės informacinio saugumo sąmoningumo, o rizika didėja. Todėl, pasak eksperto, būtina nepamiršti paprasto principo: kuo daugiau duomenų ir prieigų suteikiama sistemoms, tuo didesnė kaina, jei jos bus panaudotos netinkamai.

  • SpaceX ir „Tesla“ svarsto fuziją: kliūtimi gali tapti veikla Kinijoje, minimas ir Jensen Huang

    Elono Musko valdomos „SpaceX“ ir „Tesla“ daro pažangą derybose dėl galimo susijungimo. Pagal vieną iš svarstomų scenarijų, dviejų didžiausių verslininko įmonių fuzija galėtų būti užbaigta dar šiais metais.

    Vis dėlto susijungimo kelias nėra paprastas: įmonėms reikėtų suderinti skirtingus verslo modelius ir įveikti saugumo bei reguliavimo klausimus. Apie derybų eigą ir galimus terminus praneša agentūra „Bloomberg“.

    Galimas susijungimas rinkoje būtų vertinamas kaip vienas stambiausių pastarųjų metų sandorių technologijų ir finansų pasaulyje. Naujas konglomeratas apimtų elektromobilius, energijos kaupimo sistemas, raketas ir palydovų infrastruktūrą.

    Kaip akcentuojama, pagrindinis argumentas, jungiant šiuos verslus, būtų bendros ambicijos spartinti dirbtinio intelekto pritaikymą kosmoso technologijose, autonominiame transporte ir humanoidinių robotų srityje.

    Dirbtinis intelektas jungia, saugumas skiria

    Pasak publikacijoje cituojamo „JPMorgan“ analitiko Rajat Gupta, didžiausios įtampos kyla dėl dviejų faktorių, kurie tarpusavyje kertasi. Vienas jų – „SpaceX“ kontraktai JAV vyriausybei ir gynybos sektoriui, keliantys nacionalinio saugumo reikalavimus.

    Kitas – reikšminga ir pelninga „Tesla“ gamybinė veikla Kinijoje. Tai, vertinant rizikas, gali apsunkinti kelią gauti reguliuotojų pritarimą ir įtikinti akcininkus, ypač jei tektų aiškiai atskirti veiklas ar keisti jų struktūrą.

    Taip pat neatmetama, kad apie sandorį gali būti paskelbta ne iškart: svarstomas scenarijus, pagal kurį pranešimas galėtų nusikelti į 2027 metų pradžią. Tuo metu abiejų įmonių valdybos ir patarėjai, kaip skelbiama, dirba ties valdymo modeliu ir kitomis susijungimo detalėmis.

    Politinis fonas ir planuojami terminai

    Tekste pabrėžiama, kad susijungimas būtų ir politinių nuotaikų išbandymas JAV, ypač atsižvelgiant į tai, jog demokratai perėmė Kongreso kontrolę ir yra viešai signalizavę, kad gali atidžiau vertinti Musko verslo interesus bei politinius ryšius.

    Spalį pats E. Muskas pranešė, kad abiejų bendrovių valdybos sudarė specialius komitetus iš nepriklausomų narių, kurie nagrinėja susijungimo galimybes. Nurodoma, kad „SpaceX“ rinkos vertė po debiuto biržoje viršija 1,9 trilijono JAV dolerių, o „Tesla“ vertinama maždaug 1,5 trilijono JAV dolerių.

    Taip pat pranešama, kad „Tesla“ metinis akcininkų susirinkimas numatytas gruodžio 3 dieną. Viena iš praktinių derybų temų – kiek akcijų „SpaceX“ galėtų pasiūlyti „Tesla“ investuotojams kaip sandorio dalį.

    Minimas ir buvęs „Nvidia“ vadovas

    Publikacijoje aptariama ir galimybė, kad būsimame jungtiniame darinyje galėtų atsirasti vietos buvusiam „Nvidia“ vadovui Jensen Huang. Teigiama, kad jis lapkričio 12 dieną pasitraukė iš vienos didžiausių pasaulio bendrovių vadovo pareigų.

    Nurodoma, kad jo pasitraukimo priežastimi tapo viešojoje erdvėje aptartos aplinkybės, susijusios su asmeniniu gyvenimu ir įtarimais dėl galimų ryšių su Kinijos žvalgyba. Pats E. Muskas dar prieš oficialų pasitraukimo patvirtinimą tinkle „X“ rašė, kad J. Huang įdarbinimas būtų „garbė“.

    Tuo pat metu primenama, kad „SpaceX“ ir „Tesla“ jau turi bendrų verslo sąsajų – jos bendradarbiauja, be kita ko, įgyvendinant puslaidininkių gamybos projektą Teksase, vadinamą „Terafab“, ir ruošia pagrindą glaudesnėms bendroms operacijoms.

  • Taivano „Foxtron“ autobusai surenkami moduliais kaip „Lego“: gamykloje dirba robotai ir DI

    Taivano bendrovė „Foxtron“ elektrinius autobusus gamina itin neįprastai – jų surinkimą organizuoja modulių principu, kurį pati lygina su „Lego“ kaladėlėmis. Pagrindinis tikslas – daugiau lankstumo ir greitesnė gamyba, pasitelkiant robotus bei dirbtinį intelektą.

    Kaip rašoma portale WNP, tam skirtas neseniai atidarytas „Foxtron“ fabrikas Kaohsiunge, kuriame po vienu stogu sujungtos trys gamybos kryptys: e. autobusai, baterijų paketai ir elektriniai varikliai. Įmonė teigia, kad kokybės patikra vyksta realiu laiku, o gamybos procesas tikrinamas daugiau nei tūkstančiuose taškų.

    Poreikį tokiai gamybos apimčiai skatina ir Taivano valdžios planai iki 2030 metų viešojo transporto autobusus pakeisti elektriniais. Tokie tikslai reiškia augančią paklausą vietiniams gamintojams, kurie gali pasiūlyti ne tik transporto priemones, bet ir visą pavaros sistemą.

    „Foxtron“ atveju modulinis principas prasideda nuo aliuminio profilių, iš kurių formuojamas kėbulo karkasas: profiliai tvirtinami specialiuose šablonuose ir sujungiami varžtais. Tai leidžia išvengti nuolatinių matavimų ir standartizuoti surinkimą.

    Trijų ilgių autobusai vienoje linijoje

    Gamykloje numatyta galimybė toje pačioje linijoje surinkti trijų ilgių autobusus – nuo 7 iki 12 metrų. Autobuso važiuoklė padalinta į penkias sekcijas: viena jų yra pastovaus dydžio, o likusios gali būti pasirenkamos skirtingų variantų.

    Įmonė pabrėžia, kad toks „kaladėlių“ principas suteikia daugiau lankstumo. Kartu, naudojant robotus, jis gali sutrumpinti surinkimo laiką ir sumažinti kaštus.

    Moduliškumas, pasak gamintojo, taikomas ne tik kėbului – ir pavaros sistema (varikliai, baterijos bei energijos valdymas) sukurta taip, kad tiktų skirtingiems modeliams. Nurodoma, jog tą pačią bazę būtų galima pritaikyti įvairiems automobiliams – nuo autobusų iki lengvųjų komercinių ar lengvųjų automobilių.

    AGV vežimėliai ir robotai vietoje klasikinės konvejerio linijos

    Skirtingai nei tradicinėse gamyklose su konvejeriu, „Foxtron“ surinkime svarbų vaidmenį atlieka automatiniai AGV vežimėliai. Ant jų pritvirtinamas paruoštas karkasas, o vežimėlis perveža konstrukciją tarp skirtingų surinkimo stočių.

    Kėbulo panelės – stiklinės ir aliumininės – klijuojamos prie aliuminio rėmo. Didelių ir sunkių elementų perkėlimui bei tvirtinimui naudojami robotai: vienas kelia panelę, kitas pagal numatytą trajektoriją tepa sandariklį, o galutinį pritvirtinimą atlieka operatorius su mechanizuota įranga.

    Prieš pradedant realią gamybą, robotų ir žmonių darbo vietų sąveika buvo iš anksto modeliuota virtualioje aplinkoje. „Foxtron“ nurodo, kad gamykla pirmiausia buvo sukurta ir išbandyta kaip „digital twin“ (skaitmeninis dvynys), įvertinant medžiagų srautus, robotų pasiekiamumą, atstumus ir darbų seką.

    Skaitmeninis dvynys, našumo augimas ir DI kokybės kontrolė

    Bendrovė teigia, kad toks paruošimas dar iki fizinės gamyklos įrengimo leido pašalinti didžiąją dalį erdvinių konfliktų ir saugos rizikų. Anot „Foxtron“, taip pavyko eliminuoti apie 90 proc. galimų saugumo grėsmių bei konfliktų, susijusių su žmonių ir įrangos judėjimu.

    Taip pat buvo tikrinamas ir gamybos valdymo programinis sluoksnis, įskaitant PLC valdiklių programinę įrangą, identifikuojant „butelio kaklelius“ bei koreguojant AGV maršrutus. Įmonės pateikiamais duomenimis, toks pasiruošimas pagerino produktyvumą 30 proc., užduočių per valandą (JPH) skaičių padidino 27,7 proc., o per dieną pagaminamų autobusų skaičių – nuo 1,43 iki 2.

    Šiuo metu gamykloje dirba apie 100–150 operatorių, o metinis planas – maždaug 500 autobusų. „Foxtron“ pripažįsta siekianti dar didesnio automatizavimo, kad operatorių poreikis sumažėtų iki mažiau nei 100.

    Didelis automatizacijos lygis reiškia ir didesnį energijos poreikį, tačiau įmonė tvirtina galinti iki 80 proc. gamyklos energijos pasigaminti pati. Ant stogo įrengta 1,9 MW galios saulės elektrinė, taip pat naudojama 4,9 MW galios energijos kaupimo sistema.

    Kokybės kontrolė vykdoma kiekviename surinkimo etape pasitelkiant kompiuterinę regą ir dirbtinį intelektą. Nurodoma, kad klaidos – pavyzdžiui, netinkamai paklotas laidų pluoštas – aptinkamos iš karto, o sistema pateikia signalą taisymui dar prieš autobuso pervežimą į kitą stotį.

    Gamybos linijoje įrengtos aštuonios inspekcijos stotys: sistema, kaip teigiama, gali patikrinti daugiau nei 1 000 transporto priemonės elementų, o automatiniai testai apima 264 procesus gamybos metu.