Category: Technologijos

  • Tuskas: susivienijusi ES gali tapti „27 kartus produktyvesnė“ ir atsigriebti DI lenktynėse

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad Europos Sąjunga, suderinusi 27 valstybių narių veiksmus dirbtinio intelekto (DI) srityje, galėtų šoktelėti produktyvumu ir sustiprinti savo pozicijas pasaulinėse DI lenktynėse.

    Apie tai jis kalbėjo po neformalaus Europos Vadovų Tarybos posėdžio Dubline, kuriame viena pagrindinių temų buvo DI potencialas didinant Europos konkurencingumą. Kaip skelbia portalas WNP.pl, tai buvo pirmoji tokio lygio strateginė ES lyderių diskusija šia tema.

    Savo įraše socialiniame tinkle „X“ D. Tuskas pabrėžė masto svarbą: jo teigimu, veikdama kartu Europa įgytų didesnę galią ir įtaką, o koordinacija leistų tapti „27 kartus produktyvesnei“ bei pasiekti „27 kartus platesnį paslaugų spektrą“.

    Premjeras akcentavo, kad Jungtinės Valstijos ir Kinija pranašumą įgyja būtent dėl didelės veiklos apimties, todėl Europa turi ieškoti būdų veikti vieningiau ir greičiau paversti mokslinius pasiekimus pramoniniu potencialu.

    Ką siūlo D. Tuskas

    Vienas iš D. Tusko siūlymų – kurti lyderiaujančius DI mokslinių tyrimų institutus, kurie padėtų sutelkti išteklius ir paspartinti inovacijų perkėlimą į verslą bei pramonę.

    Kita jo minima kryptis – efektyviau organizuoti finansavimą. Premjeras ragino atsisakyti išskaidyto ambicijų finansavimo modelio ir daugiau veikti bendromis ES pastangomis.

    Taip pat jis paragino užtikrinti, kad realiai veiktų 27 valstybių narių bendradarbiavimo mechanizmas, vadinamas „28-uoju teisiniu režimu“ – Europos Komisijos siūlomas vieningas, pasirenkamas įmonių teisės režimas, skirtas palengvinti verslo kūrimą ir plėtrą per valstybių sienas.

    Su kuo kalbėjosi ES lyderiai

    Dubline ES lyderiai susitiko ir su Arthuru Menschu, Prancūzijos bendrovės „Mistral AI“ generaliniu direktoriumi. Ši įmonė laikoma vienu svarbiausių Europos žaidėjų DI srityje ir siekia kurti modelius kaip alternatyvą JAV technologijų milžinų sprendimams.

    Dar vienas susitikimo svečias – Geoffrey Hintonas, laikomas vienu iš DI srities pradininkų. Tekste nurodoma, kad 2024 metais jis kartu su Johnu Hopfieldu gavo Nobelio fizikos premiją.

  • Generatyvinis DI taps „naujais vartais“ į pirkinius: kaip agentai keis apsipirkimą ir mokėjimus

    Generatyvinis dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau vadinamas naujais „vartais“ į apsipirkimą – idėja paprasta: vietoje to, kad pats žingsnis po žingsnio ieškotumėte prekės, lygintumėte pasiūlymus ir galiausiai apmokėtumėte pirkinius, šią grandinę galima perduoti DI agentui.

    Tokį modelį – agentinę prekybą – aptaria „DlaHandlu.pl“ publikuotas interviu su „Visa“ atstovu Mateuszu Oleksy. Anot jo, DI šiandien dažniausiai naudojamas informacijai gauti ar produktams surasti, tačiau kitas etapas būtų autonomiškesnis: vartotojas nurodo biudžetą, pristatymo terminą ir pageidavimus, o agentas pats inicijuoja pirkimą pagal iš anksto sutartas taisykles.

    Pokytis gali apimti visą apsipirkimo kelią – nuo paieškos iki apmokėjimo. DI agentas galėtų vienu metu peržvelgti skirtingus šaltinius, palyginti kainas, prieinamumą ir pristatymo sąlygas, o tuomet pereiti prie mokėjimo, jei vartotojas tam suteikęs leidimą.

    Kartu auga ir reikalavimai skaidrumui: kuo agentas savarankiškesnis, tuo svarbiau, kad žmogus aiškiai žinotų, kokius duomenis agentas naudoja, galėtų riboti jo veiksmus ir prireikus atšaukti sutikimus.

    Platformų ir e. parduotuvių vaidmuo keisis

    Interviu pabrėžiama, kad agentinė prekyba gali sumažinti tradicinių paieškos sistemų, programėlių ir didžiųjų prekyviečių reikšmę kaip vietos, kur vartotojas pats pradeda ir užbaigia pirkimą. Vis dėlto tai nereiškia, kad jos dings – veikiau keisis jų vaidmuo ir būdas, kaip pasiekiami jose sukaupti pasiūlymai.

    Vietoje įprasto naršymo per kelis puslapius, užklausų rašymo ir dešimčių rezultatų peržiūros, dalį darbo perimtų agentas, kuris žino vartotojo kriterijus ir gali ieškoti paraleliai skirtinguose kanaluose. Autonominių pirkimų perėjimas, pasak pašnekovo, turėtų vykti palaipsniui.

    Tai reiškia, kad e. parduotuvės gali likti vieta, kur pateikiama pasiūla, tačiau pirkėjas ne visada naudosis jų sąsaja tiesiogiai. Kita kryptis – pačių platformų kuriami agentiniai sprendimai, kurie leistų joms išlaikyti pozicijas kaip vienam pagrindinių apsipirkimo „interfeisų“.

    Patogumas prieš kontrolę: kodėl svarbūs duomenys

    Agentinė prekyba žada patogumą: užuot atlikę daug veiksmų (paieška, rekomendacijų tikrinimas, palyginimas, krepšelis, pristatymo duomenys, apmokėjimas, siuntos sekimas), vartotojai vis dažniau tiesiog suformuluotų užduotį agentui.

    Tačiau tekste akcentuojama, kad didesnė autonomija nebūtinai reiškia geresnę patirtį. Nurodoma, jog „Visa“ tyrime JAV, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje kaip viena svarbiausių sąlygų įvardijama duomenų kontrolė: dauguma respondentų teigė, kad ji jiems svarbi, o nemaža dalis be tokios kontrolės agentu nesinaudotų.

    Pasitikėjimą, kaip teigiama interviu, lems balansas: agentas taupo laiką, bet žmogus pats nusprendžia, kiek laisvės jam suteikti – pavyzdžiui, kada sprendimus būtina patvirtinti rankiniu būdu, o kada agentas gali veikti savarankiškai.

    Lojalumas prekės ženklams ir nauji reikalavimai pardavėjams

    Agentui ieškant „geriausio varianto“, kyla klausimas, ar tai nepakenks vartotojų lojalumui prekės ženklams. Interviu pabrėžiama, kad agentas nebūtinai sieks mažiausios kainos – jis optimizuos pirkimą pagal kriterijus, kuriuos nustatys žmogus: kainą, pristatymo greitį, kokybę, grąžinimo politiką ar konkrečią mėgstamą markę.

    Vis dėlto nurodoma, kad dalis įmonių tokios tarpininkavimo grandies baiminasi. Remiantis „Adyen“ „2026 EMEA Research“, 38 proc. Lenkijos įmonių nerimauja, jog DI kaip pirkimų tarpininkas gali silpninti tiesioginį ryšį su klientu ir mažinti lojalumą.

    Pardavėjams tai reiškia naują praktinę užduotį: pasiūlymai turi būti suprantami ne tik žmogui, bet ir agentui. Tekste akcentuojama, kad produktų informacija, kaina, prieinamumas, pristatymo ir grąžinimo sąlygos turi būti išsamios, aktualios ir „mašiniškai perskaitomos“, kad agentas galėtų teisingai palyginti pasiūlymus.

    Mokėjimų saugumas: kas turės atpažinti agentą

    Atskira tema – mokėjimai ir saugumas. Interviu teigiama, kad bazinės technologijos jau egzistuoja ir nereikia visko kurti nuo nulio: minimos tokios priemonės kaip tokenizacija, passkeys ir rizikos vertinimo mechanizmai mokėjimų tinkle.

    Naujovė ta, kad sistema turės atpažinti ne tik vartotoją, bet ir jo vardu veikiantį agentą: susieti jį su konkrečiu sutikimu ir patikrinti, ar mokėjimas atitinka nustatytus limitus bei taisykles. Kitaip tariant, svarbu ne tik, kad mokėjimas būtų saugus, bet ir kad būtų aišku, kas jį inicijuoja ir kokiu pagrindu.

    Taip pat nurodoma, kad Lenkijoje kartu su bankais buvo testuojamas pasirengimas tokioms DI inicijuojamoms transakcijoms, o PKO Bank Polski ir mBank įvardijami tarp pažangiausių bankų Europoje šioje srityje.

  • „Visa“ Lenkijoje išbandė agentinę prekybą: pirkinius inicijuoja DI, bet 62 proc. baiminasi

    „Visa“ Lenkijoje išbandė vadinamąją agentinę prekybą – modelį, kai dirbtinio intelekto (DI) agentas ne tik pataria, bet ir pats inicijuoja pirkinius interneto parduotuvėse.

    Kaip skelbia portalas DlaHandlu.pl, bandomajame projekte DI agentas naršė prekes, jas atrinko ir pradėjo pirkimo procesą, veikdamas pagal kortelės turėtojo nurodymus bei iš anksto nustatytas ribas.

    Svarbiausia detalė – tai nebuvo vien uždaras testas. Sandoriai vyko realiomis prekybos sąlygomis, tačiau kiekvienam pirkiniui vis tiek reikėjo vartotojo patvirtinimo, o bankų kontrolės ir mokėjimų saugumo mechanizmai liko nepakeisti.

    Pilotaže dalyvavo skirtingos rinkos dalys: bankai, „fintech“ įmonės, mokėjimų operatoriai ir e. prekybos bendrovės – tarp jų Empik, taip pat MegaDron ir Tortli.

    DI agentai gali sutrumpinti pirkimo kelią

    Iki šiol vartotojai DI dažniausiai naudojo produktų paieškai, kainų palyginimui ar rekomendacijoms gauti. Agentinė prekyba žengia toliau: idėja tokia, kad žmogus nurodo biudžetą, poreikius ir kriterijus, o agentas suranda tinkamus variantus ir parengia pirkimą.

    Toks modelis galėtų sumažinti laiką, kurio reikia sprendimui priimti, ypač kai prekių pasirinkimas didelis, o parametrų – daug. Tai aktualu, pavyzdžiui, elektronikai ar sudėtingesniems pirkiniams, kuriems įprastai reikia ilgo lyginimo.

    Bandomajame projekte „Visa“ partnerių sąraše buvo ir kortelių išdavėjų, ir mokėjimo tarpininkų. Tarp bankų paminėti, be kita ko, mBank, Bank Millennium, Nest Bank, PKO Bank Polski, taip pat mokėjimo atidėjimo paslaugą teikianti PayPo.

    Kiek žmonių domėtųsi – ir ko bijo labiausiai

    „Visa“ nurodo, kad agentinė prekyba gali sulaukti nemažo susidomėjimo: pagal „Visa Consulting & Analytics“ atliktą tyrimą, preliminariai ja galėtų susidomėti iki 5,7 mln. žmonių, o 3,5 mln. turėtų potencialo tapti ankstyvaisiais vartotojais.

    Tačiau kartu aiškiai matomos ir rizikos, kurios gali stabdyti naują modelį. Didžiausias nuogąstavimas – kad agentas atliks pirkimą be vartotojo sutikimo: taip teigė 62 proc. apklaustųjų.

    Dar 57 proc. respondentų baiminasi asmens duomenų, įskaitant mokėjimo informaciją, vagystės. Tyrimo išvados rodo, kad vartotojams ypač svarbu išlaikyti kontrolę: kad DI neviršytų biudžeto, nenupirktų netinkamos prekės ir neįvykdytų operacijos be privalomo patvirtinimo.

    Ką tai reikštų e. prekybai ir mokėjimams

    „Visa“ teigimu, agentinė prekyba gali būti naudinga ir verslui: mažų ir vidutinių įmonių apklausoje šeši iš dešimties atstovų tokią koncepciją įvertino kaip patrauklią. Tarp galimų privalumų minimi pardavimų augimas ir pirkimo proceso automatizavimas.

    Kita vertus, pardavėjams kyla klausimų dėl atsakomybės, jei agentas suklystų – pasirinktų netinkamą prekę ar inicijuotų neteisingą operaciją. Tokiu atveju svarbios tampa ne tik technologijos, bet ir taisyklės, kaip sprendžiami ginčai bei kaip apsaugomi klientų duomenys.

    „Visa“ taip pat vysto sprendimų paketą „Visa Intelligent Commerce“, skirtą saugioms DI inicijuojamoms operacijoms. Tarp minimų priemonių – „Visa Payment Passkeys“, taip pat „Visa Trusted Agent Protocol“ (TAP) ir Agent Directory, kurie turėtų padėti atpažinti patikrintus agentus.

    Lenkijos pilotas yra platesnės europinės programos „Visa Agentic Ready“ dalis. „Visa“ skelbė, kad 2026 metų liepą įmonė informavo apie realių agentinės prekybos sandorių vykdymą Europos rinkose ir bendradarbiavimą su daugiau kaip 40 kortelių išdavėjų regione.

  • DI bendrovės „Anthropic“ IPO gali tapti didžiausiu JAV istorijoje – paklausa viršijo pasiūlą 6 kartus

    JAV dirbtinio intelekto bendrovės „Anthropic“ planuojamas debiutas biržoje sulaukė milžiniško investuotojų susidomėjimo – akcijų paklausa gerokai viršijo numatytą pasiūlą. Skelbiama, kad tai gali tapti didžiausiu IPO JAV biržų istorijoje.

    Kaip nurodoma pateiktoje informacijoje, pavedimų akcijoms esą buvo apie 600 proc. daugiau nei riba, skirta akcininkams. Dėl tokio paklausos šuolio akcijos turėtų būti siūlomos už maksimalią prospekte numatytą kainą – 78 JAV dolerius už vieną akciją.

    Prospekte buvo nurodytas kainos intervalas 70–78 JAV doleriai. Didelė paklausa reiškia, kad daliai investuotojų gali būti priskirta mažiau akcijų, nei jie tikėjosi, nes pirmenybė paprastai teikiama esamiems akcininkams.

    Atviroje transzoje numatyta 825 mln. akcijų: 801,35 mln. jų turėtų sudaryti nauja emisija, o dar 23,65 mln. akcijų parduotų dabartiniai bendrovės akcininkai.

    Akcininkai ir planuojama emisijos vertė

    Tarp „Anthropic“ akcininkų minimos tokios bendrovės kaip „Google“, AMD, TSMC, „Broadcom“ ir „Nvidia“. Teigiama, kad per lygiagrečią emisiją esami akcininkai ketina įsigyti akcijų už 26 mlrd. JAV dolerių, o „Nvidia“ deklaravo 10 mlrd. JAV dolerių.

    Pagal pateiktus skaičius, visas IPO sandoris esą turėtų siekti 90,4 mlrd. JAV dolerių. Tai reikštų naują rekordą JAV rinkoje ir pranoktų ankstesnį, siejamą su Elono Musko „SpaceX“ IPO, kuris, kaip teigiama, buvo vertinamas 75 mlrd. JAV dolerių.

    Tekste taip pat nurodoma, kad iš šio platinimo bendrovė planuoja gauti lėšų technologijų plėtrai ir dalies įsipareigojimų grąžinimui.

    Kinijos ir Honkongo investuotojams – ribojimai

    Agentūros „Bloomberg“ perduota informacija teigia, kad emisiją aptarnaujantys JAV bankai atsisako priimti pavedimus iš klientų Kinijoje ir Honkonge.

    Nors prospekte tai esą nebuvo aiškiai išdėstyta, tokie ribojimai siejami su ITAR (International Traffic in Arms Regulations) nuostatomis, kurios taikomos nacionalinio saugumo kontekste.

  • Per 180 metų žmonės pavertė Ascension salą „žaliuoju rojumi“ – mokslininkai įžvelgia pamoką

    Ascension sala Pietų Atlante per maždaug 180 metų iš plikos, sausros alinamos vulkaninės žemės virto vešliu „debesų mišku“ – su eukaliptais, bambukais, bananais ir kitais augalais, atgabentais iš skirtingų žemynų.

    Šią neįprastą istoriją, kurią dalis tyrėjų vadina savotišku „žemišku teroformavimo“ pavyzdžiu, aprašo „Popular Mechanics“: kryptingai įvežti augalai pakeitė salos vandens ir dirvožemio sąlygas taip, kad kraštovaizdis tapo gerokai palankesnis gyvybei.

    Teroformavimas paprastai siejamas su ateities vizijomis apie kitų planetų pritaikymą gyventi. Tačiau Ascension atvejis parodė, kas nutinka, kai žmogus iš esmės perkuria jau egzistuojančią Žemės ekosistemą – net jei tai vyksta palyginti mažoje, izoliuotoje teritorijoje.

    Mokslininkai iš šios istorijos išskiria dvi priešingas, bet vienodai svarbias pamokas: viena vertus, kryptingas įsikišimas gali padėti stabdyti dykumėjimą, kita vertus – toks „žalinimas“ gali reikšti unikalios vietinės gamtos praradimą.

    Kaip atsirado ir buvo apgyvendinta sala

    Ascension sala susiformavo dėl vulkaninės veiklos Vidurio Atlanto kalnagūbryje – maždaug prieš milijoną metų iškilusi iš vandenyno dugno. Žmonės apie ją nežinojo iki 1501 metų, kai salą aptiko portugalų admirolas Žuanas da Nova.

    Pavadinimą sala gavo po kitos portugalų ekspedicijos: 1503 metais jūrininkas Afonсу de Albukerkė ją vėl pastebėjo per krikščionišką Šeštinių (Kristaus žengimo į dangų) šventę. Vis dėlto ilgą laiką čia niekas neįsikūrė.

    Tik 1815 metais Didžioji Britanija įkūrė saloje karinį postą – tuo metu Napoleonas Bonapartas buvo ištremtas į Šventosios Elenos salą, esančią maždaug 1 300 kilometrų atstumu, ir britai siekė jį stebėti.

    Nuo Darvino „plikos bjaurasties“ iki tropinio miško

    Vėlesniais dešimtmečiais salą lankę gamtininkai ją aprašė itin niūriai. Tarp jų buvo ir jaunas Charlesas Darwinas, 1836 metų vasarą Ascension pavadinęs vieta, pasižyminčia „plika bjaurastimi“.

    Darvinas vaizdavo sausą vulkaninę salą su juodomis pakrantės uolomis ir neramia jūra – kraštovaizdį, kuriame mažai kas priminė žalią oazę.

    Vis dėlto maždaug po dviejų šimtmečių situacija buvo visai kita: saloje susiformavo vešlus tropinis „debesų miškas“, kuriame auga įvairių žemynų augalai – nuo eukaliptų iki bambukų ir bananmedžių.

    Ką pakeitė kryptingai atgabenti augalai

    Svarbus lūžis siejamas su britų botaniko Josepho Hookerio iniciatyva. 1847 metais jis įtikino Karališkąjį laivyną atgabenti augalų pavyzdžių iš Kew sodų Londone, kad jie padėtų „pagauti“ daugiau drėgmės ir pagerinti dirvožemio būklę.

    Idėja buvo praktiška: augalai turėjo sulaikyti lietaus vandenį, mažinti garavimą ir palaipsniui keisti dirvos savybes. Kartu su didėjančiu žmonių skaičiumi tai iš esmės pertvarkė kadaise beveik dykumą priminusį salos kraštovaizdį.

    Dalis mokslininkų dabar šį procesą vertina kaip galimą pavyzdį, kaip būtų galima kovoti su dykumėjimu, kuris plečiasi dėl klimato kaitos.

    Pompeu Fabra universitete daktaro disertaciją apsigynęs Viktoras Maullis pažymėjo, kad laboratorijose dažniau modeliuojamos degraduojančios ekosistemos, o Ascension atvejis suteikia progą suprasti priešingą reiškinį – kaip ekosistema gali atsikurti ar būti „pastumėta“ kita kryptimi.

    Tačiau kartu pabrėžiama ir kita šios istorijos pusė: žmogaus sukurta žaluma nebūtinai reiškia gamtos „atkūrimą“ – tai gali būti ir vietinės, unikalios ekosistemos pakeitimas svetimomis rūšimis, turintis ilgalaikių pasekmių.

  • Trys žvirblių rūšys Ukrainoje: vienas požymis padės lengvai atskirti

    Žvirbliai daugeliui atrodo vienodi – maži rudi paukščiai, nuolat šurmuliuojantys kiemuose ir parkuose. Tačiau Ukrainoje aptinkamos net trys skirtingos žvirblių rūšys, kurias galima atskirti pagal vieną aiškų požymį.

    Apie tai rašo UNIAN, primindamas, kad dažniausiai žmonės „žvirbliu“ pavadina bet kurį smulkų rusvą paukštį. Vis dėlto skirtingos rūšys skiriasi ne tik išvaizda, bet ir ryšiu su žmogumi bei paplitimu.

    Ukrainoje gyvena naminiai žvirbliai, lauko žvirbliai ir juodkrūčiai žvirbliai. Pirmos dvi rūšys laikomos įprastomis ir sutinkamos reguliariai, o trečioji – labai reta.

    Svarbiausia praktinė detalė stebint paukščius mieste ar kaime – atkreipti dėmesį į patinų ir patelių skirtumus. Būtent tai dažnai greičiausiai išduoda, su kuria rūšimi turite reikalą.

    Kokie žvirbliai gyvena Ukrainoje

    Naminis žvirblis pavadinimą gavo dėl glaudaus ryšio su žmonėmis. Anksčiau šie paukščiai dažnai įsikurdavo po namų ar ūkinių pastatų stogais, lizdus kraudavo sienų plyšiuose, o maisto rasdavo kiemuose ir daržuose.

    Tekste pabrėžiama, kad šiuolaikiniuose didmiesčiuose naminių žvirblių pasitaiko rečiau: daugiabučiai statomi iš vientisų konstrukcijų, todėl paukščiams lieka mažiau vietų perėti.

    Ryškiausias naminių žvirblių požymis – lytinis dimorfizmas, kitaip tariant, aiškūs patino ir patelės skirtumai. Patinai turi pilką krūtinę ir pilką „kepurėlę“ ant galvos, juodą dėmę ant krūtinės bei rusvą nugarą.

    Patelės, priešingai, neturi pilkų ir juodų plunksnų – jų apdaras daugiausia šviesiai rusvų atspalvių. Dėl šio skirtumo mišrioje būrelio kompanijoje lengviau pastebėti, kad tai – naminiai žvirbliai.

    Lauko žvirbliai, palyginti su naminiais, mažiau priklauso nuo žmogaus ir dažniau maitinasi laukuose bei soduose. Pastaraisiais metais jie, pasak teksto, geriau prisitaikė prie miesto, todėl gatvėse gali pasitaikyti net dažniau už naminius.

    Išvaizdoje lauko žvirbliai turi vieną lengvai įsimenamą bruožą: jų galva visiškai ruda, be pilkos „kepurėlės“, o ant skruostų matyti juodos dėmės. Tai vienas paprasčiausių būdų juos atskirti.

    Dar vienas esminis lauko žvirblių skirtumas – jie neturi lytinio dimorfizmo. Patelės ir patinai atrodo vienodai, tad jei matote būrelį, kuriame visi paukščiai vienodos išvaizdos, tikėtina, kad tai lauko žvirbliai.

    Juodkrūtis žvirblis Ukrainoje – labai retas, todėl tikimybė jį pamatyti gatvėje nedidelė. Tekste teigiama, kad šios rūšies paukščiai dažniausiai sutinkami palei Juodosios ir Azovo jūrų pakrantes.

    Išoriškai juodkrūtis žvirblis panašus į naminį, be to, gali su juo kryžmintis. Vis dėlto patinai išsiskiria baltais skruostais ir juodais taškeliais per visą krūtinę, o patelės beveik nesiskiria nuo naminių žvirblių patelių.

  • „Google.org“ skyrė 2,5 mln. dolerių LF Energy: DI padės modernizuoti Europos elektros tinklus

    „Google.org“ skyrė 2,5 mln. dolerių LF Energy: DI padės modernizuoti Europos elektros tinklus

    „Google.org“ šią savaitę skyrė 2,5 mln. dolerių iniciatyvai LF Energy, kad Europoje sparčiau būtų kuriami ir diegiami atvirojo kodo įrankiai elektros tinklams modernizuoti, pasitelkiant dirbtinį intelektą.

    LF Energy – tai „Linux Foundation“ iniciatyva, vienijanti energetikos sektorių kuriant skaitmeninį pagrindą energijos sistemoms: programinę įrangą, standartus ir duomenis. Apie naują finansavimą praneša „Tech.eu“.

    Europos elektros tinklai šiandien patiria vis didesnį spaudimą: turi priimti daugiau atsinaujinančios energijos, aptarnauti sparčiai elektrifikuojamą šildymą ir transportą bei augantį duomenų centrų poreikį. Tuo pat metu naujų linijų planavimas ir statyba ne visuomet spėja su paklausa.

    Dėl to tinklų operatoriams artimiausiu metu tenka maksimaliai išnaudoti turimą infrastruktūros pajėgumą. Tam reikalingos technologijos, leidžiančios tiksliau stebėti, modeliuoti ir prognozuoti tinklo būklę bei apkrovas.

    Keturi projektai, kuriuos stiprins parama

    Numatoma, kad skirta parama padės toliau vystyti jau esamus atvirojo kodo DI sprendimus, pritaikant juos vietiniams tinklų poreikiams ir skatinant platesnį diegimą įvairiuose Europos regionuose. Akcentuojama, kad tai ypač svarbu mažesniems, mažiau išteklių turintiems operatoriams.

    Planuojama, kad finansavimas prisidės prie DI parengtų tinklų duomenų, greitesnio elektros sistemų modeliavimo ir tikslesnio energijos prognozavimo. Šie tikslai siejami su keturiais LF Energy projektais.

    „OpenSynth“ siekia suteikti tyrėjams ir tinklų planuotojams realistiškus energijos duomenis neatskleidžiant vartotojų informacijos. Projekto aprašyme minima, kad jame yra 10 mln. DI sugeneruotų sintetinių namų ūkių apkrovos profilių bei reali Prancūzijos perdavimo tinklo topologija.

    „PowSyBl“ pristatomas kaip modulinė perdavimo tinklų analizės sistema, skirta padėti valdyti pralaidumo ribojimus ir planuoti tinklo stiprinimą ar naujus atsinaujinančios energijos prijungimus. Tekste nurodoma, kad šis sprendimas naudojamas Prancūzijoje ir Nyderlanduose.

    „Power Grid Model“ apibūdinamas kaip didelio našumo skaičiavimo variklis skirstomiesiems tinklams, leidžiantis vienu metu paleisti tūkstančius scenarijų ir įvertinti, kur elektriniai automobiliai, šilumos siurbliai ar saulės elektrinės gali sukelti perkrovas. Taip operatoriai gali anksčiau planuoti sprendimus.

    „OpenSTEF“ – mašininio mokymosi pagrindu veikianti sistema, prognozuojanti elektros apkrovas ir gamybą nuo kelių minučių iki kelių dienų į priekį. Tai suteikia daugiau laiko iš anksto suvaldyti rizikas ir efektyviau panaudoti laisvą tinklo pajėgumą, pavyzdžiui, lankstesniam elektromobilių įkrovimui.

    Akcentuojama duomenų ir modelių svarba

    LF Energy vykdomasis direktorius Alexas Thorntonas pabrėžė, kad DI tinklų operatoriams bus tiek naudingas, kiek kokybiški bus duomenys ir modeliai, kuriais jis paremtas.

    „Ši „Google.org“ parama investuoja būtent į tą pagrindą: atvirus duomenis, tinklų modelius ir prognozavimo įrankius, kuriais galės remtis operatoriai visoje Europoje. Kadangi darbas yra atvirojo kodo, nauda pasiekia kiekvieną operatorių, o ne tik tuos, kurie turi pakankamai išteklių šiuos gebėjimus kurti patys“, – teigė A. Thorntonas.

    „Google“ tvarumo vadovas EMEA regione Adamas Elmanas taip pat akcentavo, kad patikimam ir atspariam elektros tinklui reikia ne tik fizinės infrastruktūros, bet ir atvirų skaitmeninių įrankių, padedančių iš esamų pajėgumų „išspausti“ daugiau.

    Mokymai ir praktinės diegimo priemonės

    Be techninio tobulinimo, numatoma finansuoti ir praktinę diegimo pusę: technines gaires, įgyvendinimo resursus, mokymų kursus bei dirbtuves, kurios vyks kartu su LF Energy Summit Europe renginiais.

    Taip pat planuojami vertimai į įvairias Europos Sąjungos kalbas, kad įrankiais ir metodikomis būtų lengviau naudotis skirtingose šalyse bei organizacijose.

  • Europos Komisija pristatė 5 priemones „verslo angelų“ investicijoms Europoje skatinti

    Europos Komisija pristatė 5 priemones „verslo angelų“ investicijoms Europoje skatinti

    Europos Komisija šią savaitę pristatė penkis naujus veiksmus, skirtus sustiprinti „verslo angelų“ investicijas visoje Europoje. Priemonės yra Europos Sąjungos startuolių ir augančių įmonių strategijos („EU Startup and Scaleup Strategy“) dalis.

    Pagrindinis tikslas – palengvinti ankstyvosios stadijos finansavimo paiešką, sustiprinti investuotojų tinklus ir sumažinti kliūtis investuojant per valstybių narių sienas. Apie iniciatyvą skelbia Europos Komisija.

    Komisija pabrėžia, kad ankstyvosios investicijos dažnai lemia, ar idėja tampa verslu – būtent todėl siekiama geriau sujungti inovatorius ir investuotojus. Kartu planuojama didinti investicinių galimybių „matomumą“ ES mastu.

    Šios priemonės svarbios ne tik investuotojams, bet ir startuoliams: kuo sklandesnis kapitalo pritraukimas ankstyvoje stadijoje, tuo daugiau galimybių įmonėms greičiau testuoti produktą, plėstis ir konkuruoti tarptautinėje rinkoje.

    Penkios Komisijos numatytos kryptys

    Viena iš priemonių – ES inovacijų platforma (EU Innovation Platform). Ji numatoma kaip „vieno langelio“ principu veikiantis įėjimo taškas, jungiantis inovatorius ir investuotojus, o „verslo angelams“ suteikiantis prieigą prie investicijoms pasirengusių, ES remiamų projektų.

    Kita kryptis – bendruomenes suartinantis renginys, orientuotas į sutelktinį finansavimą (crowdfunding). Komisija planuoja dirbtuves, kuriose susitiktų „verslo angelų“ ir sutelktinio finansavimo atstovai, o vėliau neatmetama ir papildoma parama „angelų“ vedamiems kapitalo pritraukimo sprendimams bei tarpvalstybinėms investicijoms.

    Taip pat numatytas darbas su tarpvalstybinėmis bendra-investicijomis (cross-border co-investment). Šioje dalyje planuojama žemėlapiuoti esamas „verslo angelų“ ekosistemas ir nacionalines bendra-investavimo schemas, pasitelkiant „InvestEU Advisory“, kad būtų lengviau identifikuoti spragas ir potencialias papildomos paramos kryptis.

    Dar viena priemonė – europinis „verslo angelų“ akreditavimo modelis (European Angel Accreditation). Numatomu bendru pagrindu būtų siekiama patvirtinti investuotojų statusą taip, kad šalys narės galėtų paprasčiau pritaikyti mokesčių lengvatas ar bendra-investavimo galimybes ir už savo nacionalinių ribų.

    Galiausiai Komisija siūlo plėsti europinį „verslo angelų“ investuotojų tinklą (European Angel Investor Network). Numatyta, kad tai būtų Europos inovacijų tarybos (EIC) „Trusted Investor Network“ išplėtimas, suteikiantis „verslo angelams“ prieigą prie ankstyvosios stadijos investicinių galimybių iš EIC projektų srauto.

    EBAN ragina siekti ambicingesnio sprendimo

    Europos verslo angelų tinklas EBAN (European Business Angels Network), vienijantis „verslo angelus“, „seed“ fondus ir kitus ankstyvosios stadijos investuotojus, Komisijos pasiūlymus įvertino palankiai. Kartu organizacija akcentuoja, kad Europos investicijų ekosistema vis dar išlieka fragmentuota.

    EBAN veikia nuo 1999 metų ir, kaip nurodoma, atstovauja daugiau nei 130 organizacijų narių. Organizacija siekia palengvinti tarpvalstybines investicijas ir dalyvauja formuojant Europos politiką, susijusią su ankstyvuoju finansavimu.

    Organizacija taip pat remia platesnes Komisijos pastangas, tarp jų ir iniciatyvą „EU Inc“, tačiau pabrėžia, kad Europai reikia glaudesnių jungčių tarp mokslinių tyrimų komercializavimo, „angelų“ investicijų, rizikos kapitalo ir augimo finansavimo.

    Kaip vieną pagrindinių siūlymų EBAN išskiria supaprastintą europinę bendra-investavimo schemą, kuri mažintų riziką „verslo angelams“, mobilizuotų papildomą kapitalą ir padėtų startuoliams su dideliu plėtros potencialu – nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jie įsikūrę.

    EBAN palaiko ir idėją plėsti nacionalines bendra-investavimo schemas tose valstybėse, kur jų dar nėra. Kartu siūloma kurti bendrą akreditavimo rėmą, kad investuotojas būtų patikrinamas vieną kartą ir pripažįstamas skirtingose šalyse.

    EBAN prezidentas Jesper Jarlbaek teigė, kad Komisija juda teigiama kryptimi ir kad organizacija pasirengusi padėti ambicijas paversti praktiniais rezultatais, jungiant „angelų“ investuotojų bendruomenę su platesnėmis Europos iniciatyvomis.

  • Peterio Sarlino „PostScriptum“ įsigijo kontrolinį „Brillian“ akcijų paketą: sieks spartesnės plėtros

    Peterio Sarlino „PostScriptum“ įsigijo kontrolinį „Brillian“ akcijų paketą: sieks spartesnės plėtros

    Dirbtinio intelekto verslininko Peterio Sarlino įkūrėjo biuras „PostScriptum“ įsigijo kontrolinį Suomijos įmonės „Brillian“ akcijų paketą. Likusi reikšminga mažumos dalis ir toliau priklausys „Brillian“ steigėjams, darbuotojams ir kitiems esamiems akcininkams.

    Apie sandorį pranešama portale „Tech.eu“. Šiuo žingsniu abi pusės tikisi paspartinti tarptautinę plėtrą ir stiprinti pozicijas dirbtinio intelekto diegimo paslaugų rinkoje.

    „PostScriptum“ vadinama erdve, iš kurios kilo tokie projektai kaip „NestAI“, „Qutwo“ ir „Silo AI“. Pastarąją 2024 metais įsigijo „AMD“ – tai buvo įvardyta kaip didžiausias privataus DI sektoriaus įsigijimas Europoje.

    Be to, „PostScriptum“ angelų investicijų portfelyje minimos tokios bendrovės kaip „Lovable“, „Legora“, „Tandem Health“, „ICEYE“ ir „Prior Labs“, kurią įsigijo „SAP“. Per „Foundation PS“ organizacija taip pat remia DI tyrimų kompetenciją Suomijoje ir Europoje.

    Kas yra „Brillian“ ir kuo ji užsiima

    „Brillian“ buvo įkurta 2024 metais – ją įsteigė Tarmo Pajunen, Tatu Hautala ir Jussi Järvinen. Įmonė subūrė komandą, kuri padeda verslui diegti dirbtinį intelektą „nuo pradžios iki pabaigos“: nuo strategijos iki praktinio pritaikymo kasdieniuose procesuose.

    Bendrovė turi du DI centrus Suomijoje, tačiau nuo pirmos dienos dirba tarptautiniu mastu. Skelbiama, kad ji kūrė strategines partnerystes su tokiais pasauliniais vardais kaip „Siemens“, „Storytel“ ir „Carnival Cruise Lines“.

    Didžioji „Brillian“ pajamų dalis, kaip teigiama, gaunama iš tarptautinių rinkų. Tai leidžia manyti, kad bendrovės veiklos modelis nuo pat pradžių buvo orientuotas į globalius klientus, o ne vien į vietinę rinką.

    Ko tikimasi po sandorio

    „PostScriptum“ ir „Brillian“ tikslas – sukurti pirmaujančią Europoje DI diegimo bendrovę, kuri galėtų konkuruoti pasauliniu mastu. Partneriai pabrėžia, kad ilgalaikį pranašumą lems ne vien pažangesni DI modeliai, bet ir gebėjimas paversti DI realia, tvaria verslo verte.

    „Brillian“ teigimu, partnerystė turėtų reikšmingai paspartinti augimą: įmonei atsirastų daugiau galimybių imtis didesnės apimties klientų projektų, plėsti tarptautinį buvimą ir kitais metais atidaryti naujus DI centrus.

    P. Sarlinas išskiria, kad realus DI poveikis priklauso nuo to, kaip jis įdiegtas – kaip keičia įmonių veiklą, jų siūlomus produktus bei klientų aptarnavimą. Jo teigimu, tam reikalingas tinkamas įrankių, infrastruktūros ir žmonių, gebančių sujungti strategiją, technologijas ir kasdienes operacijas, derinys.

    Tuo metu „Brillian“ vadovas J. Järvinenas pabrėžia, kad įmonė buvo kuriama tikint, jog DI pakeis kiekvieno verslo veikimo principus. Anot jo, partnerystė su „PostScriptum“ yra svarbus žingsnis šiai vizijai įgyvendinti Europoje ir už jos ribų.

  • Europos startuolių rinkoje – 2,3 mlrd. eurų sandorių savaitė: išsiskyrė gynybos ir sveikatos technologijos

    Europos startuolių rinkoje – 2,3 mlrd. eurų sandorių savaitė: išsiskyrė gynybos ir sveikatos technologijos

    Europos technologijų sektoriuje per savaitę fiksuota daugiau nei 60 finansavimo sandorių, kurių bendra vertė viršijo 2,3 mlrd. eurų. Lygiagrečiai suskaičiuota ir daugiau nei 10 pasitraukimų, įsigijimų bei susijusių M&A naujienų.

    Tokią apžvalgą pateikia portalas „Tech.eu“, kartu paskelbęs ir spalio mėnesio ataskaitą apie ryškiausius pritrauktus raundus, išskirtinius sandorius bei besikeičiančias technologijų investicijų tendencijas.

    Tarp didžiausių finansavimo naujienų išsiskyrė gynybos technologijų bendrovė UFORCE, pritraukusi 700 mln. JAV dolerių A serijos investiciją, o jos vertinimas siekė 6 mlrd. JAV dolerių.

    Spalį taip pat matyti platesnė tendencija: Europos technologijų startuoliai pritraukė 6 mlrd. eurų, o daugiausia investicijų teko sveikatos technologijų (healthtech) sektoriui.

    Didžiausi investicijų raundai Europoje

    Be UFORCE, tarp ryškiausių savaičių sandorių paminėta ir tai, kad „SoftBank“ vadovavo 500 mln. JAV dolerių finansavimo raundui bendrovėje „Agile Robots“.

    Tuo metu „Onodrim Industries“ pritraukė 300 mln. JAV dolerių A serijos investiciją, o bendrovės vertinimas pasiekė 1,3 mlrd. JAV dolerių – sandoris pristatytas kaip susijęs su Europos gynybos stiprinimu.

    Atskirai išskirtas ir EIC Scaling Club bendrovių rezultatas – jos pritraukė 4 mlrd. eurų ir, kaip teigiama, aplenkė kitus Europos deeptech segmento dalyvius.

    Įsigijimai ir investuotojų judėjimas

    Sveikatos technologijų srityje užfiksuotas „Elomia Health“ įsigijimas – bendrovė perėmė „Earkick“, siekdama plėsti DI paremtą psichinės gerovės platformą.

    Kelionių sektoriuje „WeRoad“ įsigijo šveicarų „TravelTribe“, o suomių Peterio Sarlino „PostScriptum“ įsigijo kontrolinį „Brillian“ akcijų paketą, orientuodamasi į spartesnę plėtrą.

    Tarp investuotojų naujienų minimas „LEA Ventures“ sprendimas veikti savarankiškai, taip pat „Redalpine“ uždarytas 250 mln. JAV dolerių fondas. Austrijoje „Noctua“ pritraukė 15 mln. eurų, siekdama mažinti šalies deeptech spragą.

    Spalio tendencijos: lyderiavo healthtech

    Bendrame spalio paveiksle išryškėjo, kad Europos startuolių finansavime pirmavo sveikatos technologijų segmentas, o bendra pritraukta suma siekė 6 mlrd. eurų.

    Apžvalgoje taip pat pateikiamas Europos mastu veikiančių augančių įmonių (scaleups) vertinimas: jų komercinis stiprumas įvertintas 86 balais iš 100, tačiau pasirengimas JAV rinkai – tik 17 balų iš 100.

    Be to, Europos Komisija pristatė penkias priemones, kuriomis siekiama paskatinti verslo angelų investicijas visoje Europoje.