Category: Technologijos

  • Apklausa: 71 proc. europiečių remia ES kariuomenę, Lietuvoje – 78 proc.

    Apklausa: 71 proc. europiečių remia ES kariuomenę, Lietuvoje – 78 proc.

    Didžioji dalis europiečių norėtų, kad Europos Sąjunga turėtų savo kariuomenę – taip mano 71 proc. apklaustųjų. Tokius duomenis rodo nauja visuomenės nuomonės apklausa, fiksuojanti augantį nerimą dėl saugumo ir Vašingtono patikimumo.

    Kaip skelbia „POLITICO“, šios nuotaikos pateikiamos GLOBSEC analitikos centro „2026 Trends“ ataskaitoje. Joje teigiama, kad beveik 8 iš 10 respondentų taip pat pasisako už stipresnius Europos gynybos pajėgumus.

    Apklausoje išryškėjo ir skirtumai tarp valstybių: didžiausias palaikymas ES kariuomenei fiksuotas Rumunijoje (82 proc.), Lietuvoje (78 proc.) ir Prancūzijoje (75 proc.).

    Net šalyse, kurios tradiciškai atsargiau vertina gilesnę gynybos integraciją, idėja surenka daugumų palaikymą: Lenkijoje ir Bulgarijoje ES kariuomenę remia po 70 proc., Vokietijoje – 69 proc. respondentų.

    Parama ES gynybai – greta NATO

    Ataskaita pabrėžia, kad palankumas Europos kariniams pajėgumams nebūtinai reiškia nusigręžimą nuo NATO. Tarp NATO šalių respondentų 77 proc. teigė balsuotų už išlikimą Aljanse.

    Tuo pat metu 78 proc. apklaustųjų ES šalyse pritarė tam, kad Bendrija stiprintų savo gynybos gebėjimus greta NATO – kaip papildomą, o ne konkuruojantį saugumo ramstį.

    Šie rezultatai skelbiami Europos vyriausybėms ieškant būdų, kaip didinti karinius pajėgumus Rusijai tęsiant agresiją prieš Ukrainą ir augant neapibrėžtumui dėl JAV įsipareigojimų Europos saugumui.

    Šaukimas į kariuomenę vėl grįžta į diskusijas

    Apklausa palietė ir vieną jautriausių gynybos klausimų – privalomąją karo tarnybą. Šalyse, kuriose jos nėra, 64 proc. respondentų pasisakė už šaukimo sugrąžinimą.

    Daugiausia tokių palaikančiųjų fiksuota Čekijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Slovakijoje, nurodoma ataskaitoje.

    Požiūris į JAV ir išskirtinis Vokietijos atvejis

    Tyrimas taip pat rodo augančią transatlantinę takoskyrą: daugiau nei trečdalis apklaustųjų Europos šalyse JAV įvardijo kaip grėsmę saugumui. Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje taip manė maždaug pusė respondentų.

    Vokietija išsiskyrė tuo, kad tai buvo vienintelė apklausta šalis, kurioje dauguma respondentų JAV įvardijo kaip saugumo grėsmę.

    Vokietijoje ryškesni ir nuomonių skirtumai dėl karo Ukrainoje: 40 proc. respondentų sutiko su teiginiu, kad Ukrainos elgesys su rusakalbiais pateisino invaziją, o 39 proc. manė, kad karą išprovokavo Vakarai.

    Šios nuostatos sutapo su atsargesne parama Kyjivui: kiek daugiau nei pusė apklaustųjų sakė, kad Ukrainos kova svarbi Vokietijos saugumui, o beveik 6 iš 10 pritartų Ukrainos teritorinėms nuolaidoms taikos mainais.

    Bendras ataskaitos vaizdas atskleidžia paradoksą: rinkėjai visoje Europoje nori stipresnės Europos gynybos, tačiau kartu išlieka prisirišę prie NATO net ir silpstant pasitikėjimui svarbiausiu Aljanso nariu.

  • „Tinder“ savininkei „Match Group“ – 11 mln. eurų bauda dėl nepakankamos prieigos prie duomenų

    „Tinder“ savininkei „Match Group“ – 11 mln. eurų bauda dėl nepakankamos prieigos prie duomenų

    Airijos duomenų apsaugos priežiūros institucija skyrė 11 mln. eurų baudą „Tinder“ savininkei „Match Group“. Reguliuotojas teigia, kad pažinčių programėlė ne visada suteikė vartotojams pilną jų asmens duomenų kopiją, kai šie jos prašė.

    Kaip skelbia Airijos Duomenų apsaugos komisija (DPC), problemų kilo dėl „Tinder“ įrankio „Download My Data“, skirto atsisiųsti savo duomenis. Institucijos vertinimu, šis sprendimas neatitiko Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų.

    Tyrimas buvo pradėtas 2020 metų sausį ir buvo nukreiptas būtent į tai, ar naudotojams sudaryta tinkama galimybė susipažinti su visa apie juos tvarkoma informacija. DPC nurodė, kad žmonėms pateikiant duomenis dalis informacijos buvo praleista, o kai kuriais atvejais vartotojai gaudavo tik suvestines.

    BDAR numato, kad asmenys turi teisę gauti prieigą prie įmonės turimų jų asmens duomenų. Reguliuotojo vertinimu, „Tinder“ sprendimas šios teisės pilnai neužtikrino.

    Reguliuotojas: automatiniai įrankiai privalo būti skaidrūs

    DPC atkreipė dėmesį, kad automatizuoti prieigos įrankiai gali būti patogi ir efektyvi priemonė žmonėms gauti savo duomenis. Tačiau tokie sprendimai turi būti sąžiningi ir skaidrūs – aiškiai parodant, kokios apimties informacija pateikiama.

    Be piniginės baudos, „Match Group“ taip pat gavo papeikimą. Įmonei nurodyta per tris mėnesius sutvarkyti duomenų tvarkymo procesus taip, kad jie atitiktų BDAR reikalavimus.

    „Match Group“ žada sprendimą skųsti

    „Match Group“ atstovas nurodė, kad bendrovė ketina sprendimą apskųsti. Pasak jo, „Tinder“ bendradarbiavo su DPC viso tyrimo metu ir įmonė laikosi nuostatos, kad jos sukurti privatumo sprendimai vartotojams užtikrina apsaugą.

    DPC sprendimas primena, kad vien tik galimybė „atsisiųsti duomenis“ dar nereiškia, jog įgyvendinami visi BDAR reikalavimai – svarbu, kad vartotojui būtų pateikiama visa jo asmens duomenų apimtis, o ne tik atrinkta informacija ar santrauka.

  • ES institucijos beveik nepajuto „Microsoft“ sutrikimo: dirbo įprastai, nors pasaulyje strigo paslaugos

    ES institucijos beveik nepajuto „Microsoft“ sutrikimo: dirbo įprastai, nors pasaulyje strigo paslaugos

    Didelis „Microsoft“ paslaugų sutrikimas, palietęs dalį pasaulio vartotojų, Europos Sąjungos institucijų darbo beveik nesutrikdė. Europos Komisija, ES Taryba ir Europos Parlamentas penktadienį skelbė galėję tęsti veiklą įprastu režimu.

    Kaip rašo „POLITICO“, daugelyje šalių žmonės skundėsi nesklandumais naudojantis „Outlook“, „Teams“ ir „Copilot“, o gedimas prasidėjo dar ketvirtadienį. Tuo metu ES institucijos teigė, kad jų sistemos iš esmės liko nepaveiktos.

    „Microsoft“ penktadienio rytą nurodė, kad paslaugų atkūrimas vis dar vyksta netolygiai. Bendrovė taip pat pabrėžė, jog šiuo metu neturi įrodymų, kad incidentas susijęs su kenkėjiška veikla.

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier sakė, kad poveikis Komisijoje buvo „labai ribotas“ ir netrukdė darbui: fiksuotas tik nedidelis poveikis kai kurioms programoms, pavyzdžiui, lėtesnis „SharePoint“ veikimas, o „Outlook“ ir „Teams“ esą veikė pilnai.

    Kaip reagavo Komisija, Taryba ir Parlamentas

    Europos Komisijoje akcentuota, kad incidentas neturėjo reikšmingos įtakos institucijos operacijoms. Pasak atstovo, problemos palietė tik ribotą skaičių programų ir paslaugų.

    ES Tarybos atstovas taip pat nurodė, kad jų pusėje „Outlook“ ir „Teams“ veikė. Detalių apie IT infrastruktūrą Taryba nepateikė.

    Europos Parlamento spaudos tarnyba pranešė, kad institucija nebuvo paveikta ir situaciją stebi prevenciškai. Tai, kad pagrindinės ES institucijos išvengė didesnių trikdžių, išsiskyrė bendrame sutrikimo fone.

    Sutrikimas vėl priminė priklausomybės nuo JAV technologijų rizikas

    Šis gedimas dar kartą išryškino, kiek daug tiek įmonės, tiek valstybinės institucijos priklauso nuo didžiųjų technologijų bendrovių paslaugų. Europoje jau kurį laiką diskutuojama apie poreikį išlaikyti daugiau kontrolės savo IT ir skaitmeninės infrastruktūros srityje.

    Tokios nuotaikos ypač sustiprėjo po panašių atvejų: pernai spalį gedimas buvo ištikęs ir „Amazon Web Services“ serverius, o tai paskatino kalbas apie būtinybę stiprinti Europos technologinį savarankiškumą.

    Pastaraisiais metais Europoje taip pat daugėja iniciatyvų, kuriomis siekiama plėtoti vietinius konkurentus JAV „Big Tech“ įmonėms ir viešąsias paslaugas perkelti į europietiškas ar atvirojo kodo platformas. Vienas pavyzdžių – Vokietijos šiauriausios žemės Šlėzvigo-Holšteino sprendimas 2025 metais perkelti apie 40 000 pašto dėžučių iš „Microsoft Exchange“ ir „Outlook“ į atvirojo kodo alternatyvas.

    Šios žemės skaitmeninimo ministras Dirk Schrödter, komentuodamas situaciją, pabrėžė, kad tokie sutrikimai turi būti vertinami labai rimtai, nepriklausomai nuo to, ar naudojami atvirojo kodo sprendimai, ar vieno tiekėjo produktai. Jo teigimu, institucijos turi turėti galimybę pačios įsikišti ir spręsti problemas, kai jos kyla.

  • ES imasi „lootboxų“: nepilnamečiams žadama uždrausti atsitiktinių dėžių pirkimą žaidimuose

    ES imasi „lootboxų“: nepilnamečiams žadama uždrausti atsitiktinių dėžių pirkimą žaidimuose

    Europos Komisija pristatė projektą, kuris turėtų smarkiai pakeisti tai, kaip Europos Sąjungoje veikia mokamos atsitiktinės žaidimų „lootboxų“ (dėžių su atsitiktiniu turiniu) sistemos. Numatyta, kad nepilnamečiai tokių dėžių pirkti nebegalėtų, o visi žaidėjai gautų aiškesnę informaciją apie šansus laimėti konkretų prizą.

    Svarbu tai, kad kol kas kalbama apie projektą, o ne galiojančią teisę – dokumentą dar svarstys Europos Parlamentas ir ES Taryba. Vis dėlto kryptis aiški: „Digital Fairness Act“ planuojamas kaip reglamentas, o tai reiškia, kad priėmus jis būtų taikomas tiesiogiai visose ES šalyse.

    Europos Komisija aiškina, kad tokiomis praktikomis vartotojai ES kasmet praranda 10,3 mlrd. eurų. Paketą taikoma ne vien žaidimams: taikiklyje atsiduria ir sunkiai atšaukiamos prenumeratos, paslėpti mokesčiai bei kitos vartotoją klaidinančios priemonės.

    Žaidimų pasaulyje numatomos taisyklės paliestų ne tik pačias „lootboxų“ sistemas, bet ir virtualių valiutų parduotuves, kai pirmiausia perkami žaidimo pinigai (monetos, kristalai ar taškai), o tik tada jie išleidžiami prekėms ar paslaugoms.

    Ką siūloma keisti „lootboxuose“

    Projektas apima mokamas atsitiktinių apdovanojimų sistemas – situacijas, kai žaidėjas sumoka, o turinį pamato tik po to. Pagal siūlomą reguliavimą, žaidimų bendrovės turėtų aiškiai parodyti, kokius prizus galima gauti ir su kokia tikimybe.

    Taip pat numatytas lengvai pasiekiamas „išjungiklis“, leidžiantis atsisakyti mokamų atsitiktinių pirkimų. Ši galimybė būtų skirta ne tik vaikams, bet ir visiems žaidėjams.

    Nepilnamečiams siūlomos dar griežtesnės taisyklės. Įmonė negalėtų leisti tokių pirkimų, jei žaidimas nukreiptas į nepilnamečius arba jei bendrovė pakankamai užtikrintai žino, kad žaidžia nepilnametis.

    Projektas pabrėžia, kad pirkimai už anksčiau įsigytą virtualią valiutą taip pat laikomi pirkimu – tai reiškia, kad bandymai apeiti draudimą per „kristalus“ ar panašias valiutas neturėtų veikti.

    Daugiau skaidrumo dėl virtualios valiutos

    Kita svarbi kryptis – virtualių valiutų parduotuvės, kuriose realūs pinigai „paverčiami“ žaidimo taškais. Siūloma, kad tokiais atvejais būtų rodoma ir reali vertė pinigais (bent jau apytikslė) ta valiuta, kuria vartotojas sumokėjo už paketą.

    Praktiškai tai reikštų, kad šalia kainos „keli šimtai kristalų“ žaidėjas matytų ir sumą realiais pinigais. Tokia taisyklė būtų aktuali net tiems, kurie „lootboxų“ niekada neperka, bet žaidimuose įsigyja kosmetinių ar kitų daiktų.

    Numatyta ir atskira taisyklė nepilnamečiams: pirkimai už virtualią valiutą jiems būtų išjungti pagal nutylėjimą, o įjungti galėtų tik tėvai ar globėjai. Kartu pabrėžiama, kad tai nėra tas pats, kas leidimas pirkti atsitiktines dėžes – sutikimas dėl valiutos automatiškai neatvertų kelio „lootboxams“.

    Taikiklyje – „pay-to-win“ ir funkcijos, kurios „pririša“ prie ekrano

    Europos Komisija taip pat siūlo riboti „pay-to-win“ ir „pay-to-progress“ modelius – kai mokėjimai suteikia pranašumą arba leidžia greičiau progresuoti, ypač jei toks pirkimas pateikiamas kaip būtinas. Tokie pirkimai neturėtų būti prieinami nepilnamečiams.

    Dar viena paketo dalis apima funkcijas, kurios skatina kuo ilgiau likti prie ekrano: prisijungimo premijas, kasdienius apdovanojimus, begalinį slinkimą ar automatinį turinio paleidimą. Projektas numato, kad tokios funkcijos turėtų turėti galimybę jas išjungti, nors kaip tai būtų suderinama su žaidimais, kuriuose kasdieniai apdovanojimai yra pagrindinė mechanika, dokumente detaliai neaptariama.

    Kartu su „Digital Fairness Act“ pateiktas ir vartotojų apsaugos institucijų bendradarbiavimo (CPC) reglamento pakeitimo projektas. Europos Komisija siekia galėti pati imtis didelių bylų, kurios paveikia vartotojus daugelyje ES šalių, ir jose taikyti baudas iki 6 proc. metinės pasaulinės įmonės apyvartos (numatant, kad tai būtų riba rimčiausiais atvejais).

    Galutinio įsigaliojimo dar teks palaukti: projektą dar derins Europos Parlamentas ir ES Taryba, o jo turinys derybose gali keistis. Tekste minima, kad „Digital Fairness Act“ gali nepradėti galioti iki 2028 metų pabaigos – iki tol „lootboxai“ ir virtualios valiutos žaidimuose veiktų pagal dabartines taisykles.

  • „Marvel 1943: Rise of Hydra“ neatšauktas – leidėjas paneigė gandus apie projekto nutraukimą

    „Marvel 1943: Rise of Hydra“ neatšauktas – leidėjas paneigė gandus apie projekto nutraukimą

    Internete pasklidę gandai, kad veiksmo nuotykių žaidimas „Marvel 1943: Rise of Hydra“ esą buvo atšauktas, nepasitvirtino. Leidėjo atstovai ir su projektu susiję šaltiniai tikina, jog kūrimas tęsiasi.

    Sumaištį sukėlė vienas gerbėjų profilis platformoje X: iš pradžių jis užsiminė apie galimą premjerą 2027 metų trečią arba ketvirtą ketvirtį, o po kelių valandų paskelbė – ir greitai pašalino – įrašą apie tariamą produkcijos nutraukimą. Ši informacija greitai išplito žaidimų industrijos žiniasklaidoje.

    Situaciją pakomentavo „Bloomberg“ žurnalistas Jasonas Schreieris. Pasak jo, „Skydance Games“ vadovybė darbuotojams vidinėje komunikacijoje nurodė, kad projektas nėra atšauktas, o komanda įprastai juda link kito svarbaus kūrimo etapo.

    Tiesa, Schreieris atkreipė dėmesį, kad bendrovės aplinka išlieka dinamiška dėl vykstančio „Warner Bros.“ perėmimo proceso, tačiau tai nereiškia, kad pats žaidimas būtų sustabdytas.

    Kūrėjai: „Šiuose teiginiuose nėra nė kruopelytės tiesos“

    Gandus paneigiančią informaciją patvirtino ir „Kotaku“, kuri teigia susipažinusi su vidine vykdomojo prodiuserio Lu Gigliotti žinute. Joje kūrėjams perduota, kad po pokalbių su vadovybe šie prašė užtikrinti: kalbos apie atšaukimą neturi jokio pagrindo.

    Ši reakcija rodo, kad leidėjui teko operatyviai gesinti spekuliacijas, kilusias iš nepatikrintų gerbėjų paskyrų įrašų, ypač kai jie socialiniuose tinkluose plinta labai greitai.

    Ką žinome apie patį žaidimą

    „Marvel 1943: Rise of Hydra“ – veiksmo nuotykių žaidimas, kuriamam vadovauja Amy Hennig, režisierė ir scenaristė, dirbusi prie pirmųjų trijų „Uncharted“ dalių. Projektas sulaukė didelio dėmesio nuo pirmojo pristatymo GDC renginyje 2024 metų kovą.

    Pagrindinius vaidmenis čia atlieka Drew Moerlein, įkūnijantis Kapitoną Ameriką, ir Khary Payton, vaidinantis Juodąją Panterą.

    Nors nuo pristatymo žaidimas susidūrė su įvairiais vėlavimais, tiksli išleidimo data kol kas nėra paskelbta. Kol kas aišku viena – bent jau kalbos apie visišką projekto atšaukimą, sprendžiant iš turimos informacijos, yra nepagrįstos.

  • „Logitech“ darbuotojams skiria laisvadienį dėl GTA 6 premjeros – žaisti žada ir vadovė

    „Logitech“ darbuotojams skiria laisvadienį dėl GTA 6 premjeros – žaisti žada ir vadovė

    „Logitech“ paskelbė apie naują iniciatyvą darbuotojams – pirmąjį bendrovės istorijoje „žaidimų dienos“ laisvadienį, siejamą su netrukus pasirodysiančiu „Grand Theft Auto VI“ (GTA 6).

    Programa pristatyta lapkričio 10 dieną, kiek daugiau nei savaitę iki GTA 6 premjeros. Nors pačiame bendrovės pranešime žaidimas minimas tik tarp kitų pavyzdžių, įmonės atstovas žurnalui „Fortune“ aiškiai patvirtino, kad proga pasirinkta neatsitiktinai.

    Skirtingai nei vienkartinis laisvadienis konkrečią datą, šį „Game Day“ galima panaudoti bet kada iki 2027 metų lapkričio. Tai reiškia, kad darbuotojai neprivalo jo imti būtent žaidimo išleidimo dieną, o biurai lapkričio 19-ąją dirbs įprastai.

    Vis dėlto pati GTA 6 premjera jau dabar daro įtaką darboviečių rutinai: „BambooHR“ duomenimis, prašymų išeiti atostogų lapkričio 19 dieną yra 9–17 proc. daugiau nei įprastą trečiąjį lapkričio ketvirtadienį.

    Įvairūs darbdavių sprendimai

    Kai kurios įmonės su padidėjusiu atostogų poreikiu tvarkosi paprasčiausiai stabdydamos veiklą. Kalifornijoje veikianti „Burger Motorsports“ nusprendė tą dieną užverti duris, o Kanados „Edison Motors“ planuoja nebedirbti lapkričio 19 ir 20 dienomis.

    „Logitech“ pasirinko kitą kelią: užuot bandžiusi riboti darbuotojų norą pasiimti laisvadienį, ji prie galimų atostogų tiesiog prideda papildomą dieną, kuri nemažina įprasto atostogų krepšelio.

    Vadovė žais kartu su komanda

    „Logitech“ vadovė Hanneke Faber teigė, kad premjeros dieną planuoja žaisti kartu su komanda, o dalis biurų tą dieną bus pritaikyta kaip žaidimų erdvės.

    Bendrovė taip pat bando pagrįsti idėją ir platesne nauda: anot jos, žaidimai lavina susikaupimą ir gebėjimą spręsti problemas esant spaudimui.

    Kaip argumentą ji mini savo „Ctrl Tomorrow“ tyrimą, kuriame 81 proc. apklaustų žaidėjų nurodė, kad žaidimas didina pasitikėjimą savimi, mažina nerimą ir padeda kasdienėje veikloje. Vis dėlto pateikiamos tik pačių žaidėjų deklaracijos – pranešime nėra duomenų apie imtį ar tyrimo metodiką.

    Ką žinoti apie GTA 6 išleidimą

    GTA 6 turėtų pasirodyti lapkričio 19 dieną „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X/S“ platformose. Skaitmeninius užsakymus turintys žaidėjai žaidimą galės atsisiųsti nuo lapkričio 10 dienos.

    „Rockstar“ įspėja, kad failo dydis, priklausomai nuo konsolės, gali siekti iki 212 GB, todėl norint pradėti žaisti iš pat ryto verta vietą diske atlaisvinti iš anksto.

    Žaidime grįžtama į Vice City ir fikcinę Leonidos valstiją, o pagrindiniai veikėjai – Jason Duval ir Lucia Caminos. Tai pirmoji nauja serijos dalis per 13 metų, nuo GTA 5 pasirodymo 2013 metais.

  • „Valheim“ pasaulis keliasi į komiksus: žadamos naujos istorijos ir gerbėjų įsitraukimas

    „Valheim“ pasaulis keliasi į komiksus: žadamos naujos istorijos ir gerbėjų įsitraukimas

    Išgyvenimo žaidimo „Valheim“ gerbėjų laukia dar vienas netikėtas tęsinys už kompiuterio ekrano ribų – kuriama komiksų serija, kuri turėtų praplėsti žaidimo visatą.

    Kol kas skelbiama tik tiek, kad projektą rengia leidėjas „Gungnir Books“, bendradarbiaudamas su žaidimo kūrėjais iš studijos „Iron Gate“ ir bendrove „MOOD Publishing“. Prie leidybos taip pat prisideda „Roditeli Productions“.

    Leidėjas pabrėžia, kad tai nebus paprastas žaidimo siužeto „perpiešimas“ į komiksų kadrus. Vietoje to planuojamos originalios istorijos, vykstančios dešimtajame skandinavų pasaulyje, kurios turėtų atverti naują žvilgsnį į jo paslaptis ir legendas.

    Kol kas neatskleidžiama nei komiksų kaina, nei planuojamas numerių skaičius, nei leidimo variantai. Taip pat neaišku, ar komiksai pasirodys Lenkijoje – apie leidimą kitose rinkose leidėjas informacijos nepateikia.

    Kas kuria komiksą ir kuo jis išsiskirs

    Pranešama, kad prie scenarijaus dirba net vienuolika žmonių, tarp jų – komiksų ir serialų gerbėjams gerai pažįstami vardai. Minimi Steve Orlando („Wonder Woman“, „Avengers“), Tim Sheridan („Masters of the Universe“, „Alan Scott: The Green Lantern“), Olan Rogers („Final Space“, „Godspeed“) ir J. Holtham („Handmaid’s Tale“, „Supergirl“).

    Už dailę turėtų būti atsakingi keli kūrėjai, tarp jų – Scott Oakley, Vanessa Del Rey, Lucas Pereira ir Mario Del Pennino. Skelbiama, kad tai dar ne galutinis sąrašas, nes daugiau menininkų leidėjas žada pristatyti vėliau.

    Grafinio projekto priežiūra patikėta Mohamad Samah.

    Užuominos apie gerbėjų finansavimą

    Tekste minimas ir galimas gerbėjų vaidmuo – leidėjas teigia, kad daugiau detalių apie premjerą, leidimus ir „fanų įsitraukimą“ pateiks vėliau, tačiau kol kas nepaaiškina, ką tai konkrečiai reikš.

    „Roditeli Productions“ dalyvavimas leidžia spėti, kad projektas gali turėti sutelktinio finansavimo elementų, mat ši bendrovė specializuojasi gerbėjų finansuojamuose komiksuose. Vis dėlto kol kas oficialaus patvirtinimo apie galimą kampaniją nėra.

    „Valheim“ jau plečiasi už žaidimo ribų

    Komiksai – ne pirmas bandymas „Valheim“ perkelti į kitą formatą. „MOOD Publishing“ jau yra sukūrusi stalo žaidimą „Valheim: The Board Game“.

    Pats „Valheim“ į ankstyvąją prieigą „Steam“ platformoje buvo išleistas 2021 metų vasarį, o šių metų rugsėjį sulaukė 1.0 versijos. Tai buvo pirmasis švedų studijos „Iron Gate“ žaidimas.

    Pagal oficialiai skelbiamus duomenis, „Valheim“ iki šiol parduotas daugiau nei 17 milijonų egzempliorių.

  • „Wolfenstein III“ oficialiai kuriamas: legendinė serija sugrįžta po 2017-ųjų

    „Wolfenstein III“ oficialiai kuriamas: legendinė serija sugrįžta po 2017-ųjų

    Žaidimų serija „Wolfenstein“ po ilgos pertraukos sulauks tęsinio – „Wolfenstein III“ oficialiai yra kuriamas.

    Apie tai pranešė gerai užkulisius išmanantis leidinys „Variety“, nurodydamas, kad naujoji dalis jau yra gamybos procese.

    Paskutinė pagrindinės serijos dalis „Wolfenstein II: The New Colossus“ pasirodė 2017 metais ir buvo išleista PC, „PlayStation 4“ bei „Xbox One“ platformoms. Nepaisant to, žaidimas iki šiol išliko daugelio gerbėjų atmintyje.

    Pastaraisiais mėnesiais apie „Wolfenstein“ vėl imta kalbėti ir dėl planuojamos ekranizacijos – istorija iš vaizdo žaidimo turėtų persikelti į serialą, kurį, kaip skelbiama, ruošia „Amazon MGM Studios“ platformai „Prime Video“.

    Prie projekto dirba „MachineGames“

    Teigiama, kad „Wolfenstein III“ kuria studija „MachineGames“, pastaruoju metu dėmesio sulaukusi dėl žaidimo „Indiana Jones i Wielki Krąg“.

    Žinią apie kuriamą „Wolfenstein 3“ socialiniuose tinkluose patvirtino ir Asha Sharma, einanti „Microsoft“ su „Xbox“ susijusias vadovaujančias pareigas.

    Užuominos apie siužetą: nauja herojė ir ryšys su Blazkowicziumi

    A. Sharma pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti būsimo žaidimo pirmojo skyriaus teksto fragmentas. Iš jo galima spręsti, kad protagoniste turėtų tapti jauna ukrainietė Sofija, netekusi artimųjų per karą ir ieškanti būdo išgyventi.

    Nurodoma, kad jos istorija vienaip ar kitaip susipins su gerbėjams puikiai pažįstamu serijos herojumi Williamu Blazkowicziumi.

    Kol kas daugiau detalių apie „Wolfenstein III“ siužetą ar žaidimo mechanikas nėra pateikiama. Taip pat nepaskelbta ir išleidimo data – tikimasi, kad daugiau informacijos paaiškės artimiausiais mėnesiais, bent jau įvardijant premjeros metus.

  • „Wiedźmin 4“ dar neišleistas, bet jau apdovanotas: tapo laukiamiausiu „Golden Joystick Awards“ žaidimu

    „Wiedźmin 4“ dar neišleistas, bet jau apdovanotas: tapo laukiamiausiu „Golden Joystick Awards“ žaidimu

    „Wiedźmin 4“ dar neturi išleidimo, tačiau jau spėjo susižerti svarbų įvertinimą – „Golden Joystick Awards“ apdovanojimuose pripažintas laukiamiausiu žaidimu.

    Šie apdovanojimai laikomi vienais reikšmingiausių žaidimų industrijoje greta „The Game Awards“, o šiemet įvyko jau 44-oji ceremonija, pažymėta ryškia titulų įvairove ir netikėtais laimėtojais.

    Du apdovanojimai atiteko ir Lenkijos studijai CD Projekt RED. Vienas jų skirtas už geriausią perdirbinį ar atnaujintą leidimą – įvertintas „Wiedźmin 3“.

    Tuo metu „Wiedźmin 4“ kategorijoje „Most Wanted Game“ aplenkė 19 konkurentų, tarp kurių minimi tokie projektai kaip „Metro 2039“, „Resident Evil Veronica“, „Fable“, „Persona 6“ ir kiti.

    Kūrėjai: „Nenuvilsime jūsų“

    CD Projekt RED žaidimo režisierius Sebastianas Kalemba po apdovanojimo teigė, kad komanda didžiuojasi tokiu pripažinimu, ir padėkojo visiems prisidėjusiems bei palaikiusiems.

    „Mes tokie didžiuojamės. Tai mums be galo svarbu. Didelis ačiū mūsų nuostabiai komandai ir visiems, kurie mus palaikė šioje kelionėje. Nenuvilsime jūsų“, – rašė S. Kalemba.

    Apie ambicijas prabilo ir „Wiedźmin 4“ pasakojimo vadovas Philippas Weberis. Jo teigimu, komanda intensyviai dirba, kad naujasis žaidimas būtų vertas laukiamiausio titulo ir išlaikytų „Wiedźmino“ esmę.

    Pagrindinė veikėja – Ciri, o mastas didžiulis

    Naujasis serijos skyrius turėtų išsiskirti ir tuo, kad pirmą kartą pagrindinės herojės vaidmenį perims Ciri, o Geralto vaidmuo bus mažesnis.

    Tekste taip pat nurodoma, kad projekto mastas itin didelis – prie žaidimo dirba daugiau nei 500 specialistų. Pastaruoju metu studija į savo komandas prisiviliojo ir patirties turinčių žmonių iš kitų žinomų žaidimų kūrėjų.

    Skelbiama, kad „Wiedźmin 4“ premjeros laukiama tik 2028 metais.

  • Sony plečia QSSR: bazinė „PlayStation 5“ su atnaujinimu gaus sklandesnę grafiką

    Sony plečia QSSR: bazinė „PlayStation 5“ su atnaujinimu gaus sklandesnę grafiką

    Sony plečia QSSR technologijos prieinamumą ir žada geresnę grafiką bei didesnį vaizdo sklandumą ne tik galingesnei „PlayStation 5 Pro“, bet ir bazinei „PlayStation 5“.

    Iki šiol vaizdo mastelio keitimo sprendimas, paremtas dirbtiniu intelektu ir neuroniniais tinklais, buvo siejamas su „PS5 Pro“, tačiau bendrovė ėmėsi kurti lengvesnę alternatyvą platesnei auditorijai.

    Šios krypties rezultatas – „Quick Spectral Super Resolution“ (QSSR), sukurtas ant supaprastinto neuroninio tinklo ir rankinio suderinimo pagrindo, kad su vaizdo mastelio keitimu susidorotų ir standartinė PS5.

    Iš esmės procesas išlieka panašus: vaizdas analizuojamas pikselis po pikselio, o tikslas – pasiekti ryškesnes detales, aiškesnius aplinkos modelius ir sklandesnį veikimą.

    Kur QSSR jau naudojama

    Pirmosios žaidimų naujienos, kurios išnaudoja QSSR galimybes, yra „Marvel’s Wolverine“ ir „Ghost of Yotei“ – du svarbūs „PlayStation“ prekių ženklai.

    Sony jau anksčiau buvo užsiminusi, kad technologija palaipsniui bus diegiama ir kituose vaizdo žaidimuose, o dabar tai pradeda virsti realiais atnaujinimais.

    QSSR į „Marvel’s Spider-Man 2“ atkeliauja su nauju, jau prieinamu žaidimo atnaujinimu.