CP v2

Category: Technologijos

  • Prie Šveicarijos ir Prancūzijos sienos išseko Lac de Brenets: karščio bangos stabdo turizmą

    Prie Šveicarijos ir Prancūzijos sienos esantis Lac de Brenets ežeras šią vasarą beveik ištuštėjo: po kelių mėnesių sausros ir kelių karščio bangų vandens lygis nusmuko iki rekordinių žemumų. Vietovė, kuri įprastai traukia poilsiautojus vaizdingais krantais ir galimybėmis plaukioti, dabar kai kur primena atidengtą dumblėtą dugną.

    Ežerą maitinančios Doubs upės debitas smarkiai sumažėjo, todėl dalis valtelių ir katerių liko įstrigę seklumoje. Vietos turizmo paslaugų teikėjai kalba apie sutrumpintą sezoną, mažesnius užsakymus ir būtinybę riboti darbuotojų skaičių, nes maršrutai vandeniu tapo sunkiai įgyvendinami.

    Šveicarijos meteorologijos tarnybos duomenimis, nuo pavasario kritulių regione iškrito gerokai mažiau nei įprastai, o ilgalaikės prognozės reikšmingo lietaus artimiausiu metu nežada. Specialistai pabrėžia, kad tokie laikotarpiai vis dažniau sutampa su užsitęsusiomis karščio fazėmis, kai vanduo intensyviai garuoja, o dirvožemis ir upės nespėja atsigauti.

    Vietos gyventojai pasakoja, kad ežeras pastebimai pasikeitė: likęs vanduo kai kur patamsėjęs, susiaurėjęs iki juostos, o įprasti vaizdai, dėl kurių čia atvykdavo fotografai ir poilsiautojai, tapo retenybe. Sumenkęs vandens kiekis veikia ir aplinkines gamtines vietas, nes vandens kaskados ir kriokliai, priklausantys nuo ežero ir upės režimo, taip pat silpsta.

    „Kai čia yra vandens, tai išties pasakiška vieta. Labai liūdna matyti ją tokią“, – sakė vietos gyventojas Marcial Beieler.

    Lac de Brenets situacija įsilieja į platesnį Europos kontekstą: pastaraisiais metais karščio bangos tampa ilgesnės, o sausros epizodai dažnėja, ypač vasaros sezono metu. Tai reiškia ne tik nepatogumus turizmui, bet ir didesnę įtampą vandens ištekliams, upių laivybai, ekosistemoms bei vietos ekonomikai, kuri priklauso nuo vasaros srautų.

  • Keistas 1977 metų eksperimentas JAV: iš Aliaskos atgabentas ledkalnio gabalas, kad patikrintų vandens idėją

    Septintajame dešimtmetyje ir aštuntojo pradžioje vis garsiau svarstyta, kaip didėjant miestams ir pramonei užtikrinti patikimą gėlo vandens tiekimą. Viena iš tuo metu aptartų krypčių buvo ne tik jūros vandens gėlinimas, bet ir natūralių ledo masių panaudojimas, ypač ten, kur vanduo tampa strateginiu ištekliumi.

    1977 metų spalio 2–6 dienomis Ajovos valstijos universitete vyko Pirmoji tarptautinė konferencija apie ledkalnių panaudojimą. Į renginį, kaip nurodoma to meto aprašymuose, susirinko apie 200 dalyvių iš 18 šalių, tarp jų glaciologai, inžinieriai, jūrų biologai, valdžios atstovai ir verslo delegatai.

    Kad idėja skambėtų ne kaip teorija, o kaip reali inžinerinė užduotis, konferencijai buvo paruošta neįprasta demonstracija. Į Ajovos miestą Eimsą atgabentas maždaug 1 133 kilogramų ledo gabalas iš Portidžo ežero Aliaskoje, kuris buvo pristatomas kaip ledkalnio fragmentas.

    Ledo luitas buvo izoliuotas, papildomai vėsintas sausu ledu ir keliavo skirtingomis transporto priemonėmis, įskaitant sraigtasparnį, lėktuvą ir šaldytuvinį sunkvežimį. Kelionės kaina anuomet siekė apie 8 500 JAV dolerių, o tai šiandien, įvertinus infliaciją, atitiktų maždaug 40 000 eurų, todėl spauda jį praminė vienu brangiausių ledo kubelių istorijoje.

    Konferencijos metu ledas buvo laikomas didelėje šaldymo kameroje, kad dalyviai galėtų apžiūrėti struktūrą ir aptarti praktinius aspektus. Kartu buvo nagrinėjami esminiai klausimai: kaip aptikti tinkamus ledkalnius, kaip juos sekti, vilkti jūra, pjaustyti ir galiausiai saugiai tirpdyti taip, kad vanduo būtų panaudojamas be didelių nuostolių.

    Prie idėjos populiarinimo prisidėjo ir Saudo Arabijos atstovai, sieję projektą su vandens stygiaus problema ir tuomet brangiu jūros vandens gėlinimu. Nors gėlinimo technologijos jau buvo naudojamos, jos reikalavo didelių investicijų ir nuolatinio energijos vartojimo, todėl daliai šalių ieškota alternatyvų.

    Ekspertai pabrėžė, kad pagrindinė kliūtis yra ne vien logistika, bet ir fizika: vilkimo metu ledas sparčiai tirpsta, o šiltesni vandenys didina nuostolius. Taip pat svarstyta, kaip sumažinti poveikį jūrų ekosistemoms, nes didelių gėlo vandens kiekių išleidimas pakrantėse gali keisti druskingumą ir vietines sąlygas.

    Nors 1977 metais aptartos vizijos nevirto didelio masto projektais, pati tema periodiškai sugrįžta ir šiandien. Augant vandens poreikiui ir klimato kaitai didinant sausrų riziką, valstybės dažniau lygina skirtingus sprendimus: gėlinimą, pakartotinį vandens naudojimą, tinklų nuostolių mažinimą ir naujas vandens saugojimo strategijas.

    Istorinis bandymas Ajovoje išliko kaip ryškus pavyzdys, kaip mokslinės konferencijos kartais siekia ne tik diskusijų, bet ir simbolinių demonstracijų. Ledkalnio gabalas iš Aliaskos tapo konkrečiu objektu, padėjusiu perkelti diskusiją iš teorijos į klausimą, kiek tokia idėja iš tiesų įgyvendinama technologiškai ir ekonomiškai.

  • Antarktidoje užfiksuotas šalčiausias rodiklis per 14 metų: ką apie ekstremumus aiškina mokslininkai

    Antarktidos gilumoje, tyrimų stotyje „Concordia“, užfiksuota minus 84,1 laipsnio Celsijaus temperatūra. Tai žemiausias rodiklis šiame žemyne per pastaruosius 14 metų ir vienas ryškiausių pastarųjų metų ekstremalių oro sąlygų pavyzdžių.

    „Concordia“ stotis įsikūrusi Antarktidos plokščiakalnyje, ant maždaug 3 300 metrų storio ledo skydo, daugiau nei 965 kilometrų atstumu nuo artimiausios pakrantės. Dėl aukščio, labai sauso oro ir ilgų poliarinių naktų čia susidaro sąlygos, leidžiančios temperatūrai kristi iki itin žemų reikšmių.

    Iš pirmo žvilgsnio toks šaltis gali atrodyti kaip argumentas prieš klimato šiltėjimą, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad vienas ekstremalus matavimas nepaneigia ilgalaikių tendencijų. Klimatas vertinamas pagal daugiametę statistiką, o Antarktidoje natūralus kintamumas gali sukelti tiek labai šaltas, tiek neįprastai šiltas bangas.

    Dar daugiau, pastaruoju metu Antarktidoje vis dažniau fiksuojami dideli temperatūros kontrastai per trumpą laiką. Tai siejama su atmosferos cirkuliacijos svyravimais, poliarinio sūkurio pokyčiais ir šiltesnių oro masių įsiveržimais į kai kuriuos regionus, ypač prie Antarktidos pusiasalio.

    Šis atšalimas užfiksuotas praėjus vos kelioms savaitėms po priešingo reiškinio, kai vienoje Antarktidos vietų žiemos metu buvo fiksuota net 15,4 laipsnio Celsijaus temperatūra. Tokie „švytuoklės“ tipo svyravimai atkreipia dėmesį į tai, kaip greitai gali keistis sąlygos net ir stabilumu garsėjančiuose poliariniuose regionuose.

    Ekspertai akcentuoja, kad ekstremalūs epizodai konkrečiuose taškuose nebūtinai atspindi viso žemyno būklę. Vis dėlto bendras vaizdas rodo, kad dalis Antarktidos ledo masyvo ilgainiui praranda ledą, o Pietų vandenynas šyla, kas turi įtakos jūros ledo sezonui ir ekosistemoms.

    Mokslininkai perspėja, kad intensyvėjant ekstremaliems reiškiniams didėja rizika tiek infrastruktūrai, tiek tiekimo grandinėms, tiek žmonių sveikatai, ypač kai karščio, sausrų ar gaisrų epizodai sutampa su kitais stresoriais. Poliariniai regionai svarbūs ir tuo, kad jie veikia pasaulinę vandenynų cirkuliaciją, o pokyčiai ten ilgainiui gali atsispindėti ir kituose žemynuose.

    „Tai tik pradžia, o situacija neišvengiamai blogės, kol priartėsime prie ribos, kur žmonėms bus vis sunkiau prisitaikyti“, – sakė Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto vadovas Johanas Rockströmas.

    Nors rekordinių šalčių epizodai patraukia dėmesį, mokslininkai ragina žiūrėti plačiau: svarbiausia yra ilgalaikės temperatūros, vandenynų šilumos ir ledo masės tendencijos. Būtent jos lemia, kaip keisis jūros lygis, ekstremalių reiškinių dažnis ir kokių sprendimų reikės artimiausiais dešimtmečiais.

  • Kinijos humanoidiniai robotai kelia paniką JAV: kalbama apie šnipinėjimą ir draudimus

    Pasaulinė robotikos rinka sparčiai auga, o Kinijos gamintojų proveržis vis dažniau kelia įtampą JAV. Vašingtonas viešai įspėja, kad kai kurie iš užsienio atkeliaujantys pažangūs robotai gali tapti ne tik pramonės įrankiu, bet ir nacionalinio saugumo rizika.

    Didžiausias nerimas siejamas su humanoidiniais ir mobiliais robotais, kurie turi kameras, mikrofonus, ryšio modulius ir gali veikti šalia žmonių ar jautriose infrastruktūros vietose. JAV pareigūnai akcentuoja galimus duomenų nutekėjimo, nuotolinio valdymo ir kibernetinių atakų scenarijus.

    Kodėl robotai tapo saugumo klausimu

    Skirtingai nei įprasti pramoniniai manipuliatoriai, naujos kartos robotai dažnai naudoja DI, geba atpažinti aplinką ir savarankiškai priimti sprendimus. Tokios sistemos renka daug jutiklių duomenų, o tai kelia klausimų, kur šie duomenys saugomi, kas turi prieigą ir ar jie gali būti perduodami tretiesiems asmenims.

    JAV diskusijose vis dažniau minimos tiekimo grandinės rizikos: komponentų kilmė, programinės įrangos atnaujinimai ir galimi paslėpti pažeidžiamumai. Praktikoje tai reiškia, kad net ir komerciškai patrauklus įrenginys gali būti vertinamas per nacionalinio saugumo prizmę, ypač jei jis naudojamas viešajame sektoriuje ar kritinėje infrastruktūroje.

    Technologijų varžybos ir rinka

    Kinija pastaraisiais metais intensyviai investuoja į automatizaciją, o robotikos plėtra tapo viena strateginių pramonės krypčių. Prie konkurencinio pranašumo prisideda masto ekonomija, sparčiai auganti vietos rinka ir glaudus gamybos ekosistemų ryšys, leidžiantis greitai mažinti kainas.

    JAV pusėje tuo pat metu stiprėja siekis didinti vietinę gamybą ir kurti alternatyvias tiekimo grandines. Analitikai pažymi, kad ribojimai ar papildomi patikros reikalavimai gali suteikti daugiau erdvės amerikiečių robotikos kūrėjams, tačiau kartu brangintų įrangą ir lėtintų diegimą įmonėse, kurios automatizaciją laiko būtinybe.

    Kas toliau: skaidymasis į bloką?

    Augant geopolitinei įtampai, robotika vis dažniau lyginama su ankstesniais ginčais telekomunikacijų ir puslaidininkių srityse. Rinkoje ryškėja tendencija kurti atskiras ekosistemas: skirtingus sertifikavimo standartus, ribojimus viešiesiems pirkimams ir griežtesnes taisykles dėl duomenų saugojimo.

    Jei šios kryptys stiprės, pasaulinė robotikos rinka gali fragmentuotis, o tarptautinė prekyba robotais ir jų komponentais taps labiau priklausoma nuo politinių sprendimų. Verslui tai reikštų didesnį dėmesį atitikties reikalavimams, auditams ir aiškiai apibrėžtai duomenų valdymo politikai.

    Tuo pat metu ekspertai pabrėžia, kad realias rizikas turi mažinti ne vien draudimai, bet ir techninės priemonės: saugūs atnaujinimai, nepriklausomi saugumo testai, duomenų lokalizavimas, aiškūs tiekėjų atsakomybės mechanizmai. Robotų era artėja prie momento, kai technologinis pranašumas bus vertinamas kartu su pasitikėjimu.

  • „McDonald’s“ programėlėje – 3 mėnesiai „Disney+“ be mokesčio: ką būtina žinoti prieš aktyvuojant kodą

    „McDonald’s“ programėlėje – 3 mėnesiai „Disney+“ be mokesčio: ką būtina žinoti prieš aktyvuojant kodą

    Lenkijoje vėl grįžta riboto laiko akcija, leidžianti „Disney+“ žiūrėti tris mėnesius be papildomo mokesčio, tačiau ji susieta su lojalumo taškais ir specialiu kodu. Pasiūlymas atsiras „McDonald’s“ programėlėje ir bus pasiekiamas tik trumpą laiką, todėl norintieji pasinaudoti turės veikti greitai.

    Skelbiama, kad kodas „McDonald’s“ programėlėje pasirodys rugpjūčio 3 dieną vadinamųjų „dropų“ principu. Jį bus galima gauti už 1 000 lojalumo taškų, o praktiškai tai reiškia, kad taškus pirmiausia reikia sukaupti per apsipirkimus restoranuose.

    Kodas suteiks trijų mėnesių prieigą prie „Disney+“ standartinio plano. Jį reikės aktyvuoti „Disney+“ išpirkimo puslapyje iki rugsėjo 22 dienos, įvedus kodą ir patvirtinus pasirinkimą.

    Svarbu įvertinti, kad tokie pasiūlymai dažniausiai turi aiškias sąlygas, kurios gali riboti, kam akcija taikoma. Šiuo atveju nurodoma, kad ji skirta naujiems ir sugrįžtantiems „Disney+“ vartotojams, tačiau netaikoma tiems, kurie tuo metu jau turi aktyvią prenumeratą.

    Pasibaigus nemokamam laikotarpiui prenumerata bus tęsiama už įprastą standartinio plano kainą, jei vartotojas jos neatšauks. Aktyvuojant kodą gali būti prašoma nurodyti mokėjimo būdą, kad pasibaigus akcijai paslauga galėtų būti pratęsta automatiškai.

    Tokio tipo partnerystės – dažna srautinių platformų strategija, siekiant pritraukti naujų žiūrovų ir susigrąžinti buvusius klientus, ypač didėjant konkurencijai tarp prenumeratų. Vartotojams tai gali būti patogus būdas išbandyti paslaugą, tačiau prieš aktyvuojant verta pasitikrinti, kada baigiasi nemokamas laikotarpis ir iš anksto nuspręsti, ar prenumerata bus reikalinga vėliau.

  • Milžiniškas „Airbus“ A400M leidosi ant kelio: vairuotojai griebė telefonus

    Milžiniškas „Airbus“ A400M leidosi ant kelio: vairuotojai griebė telefonus

    Socialiniuose tinkluose išplitęs vaizdo įrašas parodė ne kasdienį vaizdą: karinis transporto lėktuvas „Airbus“ A400M „Atlas“ labai žemai praskrenda virš automobilių ir nutupia ant viešo kelio. Įrašas filmuotas iš automobilio, sustojusio spūstyje, kai ruožas buvo laikinai uždarytas.

    Įspūdį sustiprina pačio lėktuvo matmenys. „Airbus“ A400M sparnų mojis siekia 42,4 metro, o tuščio lėktuvo masė yra apie 78 600 kilogramų. Nepaisant gabaritų, įgulai pavyko tiksliai ir stabiliai nutūpti siauresnėje nei įprasta aplinkoje.

    Gynybos analitikai pabrėžia, kad tokie manevrai nėra vien demonstracija. Gebėjimas leistis ant kelių didina pajėgų atsparumą, nes konfliktų metu oro bazės gali tapti vienais pirmųjų taikinių, o alternatyvūs nusileidimo ir kilimo taškai leidžia išlaikyti logistiką bei reagavimą.

    „Karo atveju tai reiškia, kad A400M, pilotuojamas kompetentingos įgulos, galėtų veikti praktiškai iš bet kurios vietos Europoje, net jei oro bazės laikinai būtų neutralizuotos“, – sakė gynybos analitikas Etienne Marcuz.

    Nors įrašas paviešintas tik dabar, jis, tikėtina, nufilmuotas pavasarį, kai Švedijoje vyko tarptautinės NATO pratybos „Aurora 26“. Jų metu skirtingų šalių kariai treniravosi naudoti kelių atkarpas kaip laikinus pakilimo ir nusileidimo takus, kai infrastruktūra yra ribota arba pažeista.

    Tokia praktika Šiaurės ir Baltijos regione vertinama kaip realistiškas scenarijus, nes moderniuose konfliktuose svarbu ne tik turėti lėktuvus, bet ir gebėti juos operatyviai perdislokuoti. NATO valstybės vis dažniau grįžta prie išsklaidytų operacijų koncepcijos, kai daliniai ir technika paskirstomi per platesnę teritoriją, kad būtų sunkiau juos paralyžiuoti vienu smūgiu.

    „Airbus“ A400M laikomas vienu sunkiausių šiandien gaminamų Europos karinių transporto lėktuvų. Maksimali krovinio masė siekia iki 37 tonų, o keturi turbopropeleriniai „Europrop“ TP400-D6 varikliai leidžia pasiekti iki 781 kilometro per valandą greitį ir apie 12 000 metrų skrydžio aukštį.

    Su maždaug 30 tonų kroviniu A400M nuotolis siekia apie 4 500 kilometrų, todėl jis tinka tiek regioninėms, tiek tolimesnėms logistinės paramos užduotims. Be karinio transporto, šis orlaivis naudojamas ir medicininei evakuacijai, humanitarinėms misijoms bei civilių išgabenimui iš pavojingų teritorijų.

    Dalies A400M versijų komplektacijoje numatyta ir degalų pildymo ore funkcija, leidžianti prireikus paremti kitus orlaivius. Europoje šį tipą naudoja kelios NATO valstybės, o bendros flotilės ir dalijimosi pajėgumais modelis pastaraisiais metais minimas kaip vienas būdų efektyviau užtikrinti strateginį transportą.

  • „Spotify“ paleidžia bėgimo režimą su DI ir netikėtą naujovę dainoms – kas keisis klausytojams

    „Spotify“ paleidžia bėgimo režimą su DI ir netikėtą naujovę dainoms – kas keisis klausytojams

    „Spotify“ pristatė dvi naujas funkcijas, kurios turėtų pakeisti įpročius tiek sportuojantiems, tiek kasdien muzikos klausantiems vartotojams. Viena jų skirta bėgimui ir remiasi dirbtinis intelektas, o kita leidžia prie dainų palikti asmenines pastabas.

    Pagrindinė naujiena – bėgimo režimas, kuriame DI pritaiko muziką pagal vartotojo klausymo įpročius ir treniruotės dinamiką. Platforma teigia, kad algoritmai esamas grojaraščių dainas pertvarko į bėgimui tinkamesnes sekas, kad muzika geriau atitiktų pasirinktą tempą ar treniruotės tipą.

    Bėgimo režimas pasiekiamas per sporto ir treniruočių skiltį, kur siūlomi iš anksto paruošti pasirinkimai. Vartotojas gali nusistatyti treniruotės pobūdį, trukmę ir muzikos kryptį, o vėliau parametrus koreguoti pagal savijautą ar tikslus.

    Kol kas ši funkcija diegiama ribotai: ji prieinama tik „Spotify Premium“ prenumeratoriams ir tik „iOS“ programėlėje. Pradžioje naujovė įjungta JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Švedijoje, o vėliau žadama plėtra į kitas platformas bei rinkas.

    Antroji naujovė labiau asmeniška ir nesusijusi su DI – tai vartotojo pastabos prie atskirų kūrinių. Ši funkcija leidžia iš trijų taškų meniu pasirinkti pastabos pridėjimą ir išsisaugoti trumpą priminimą, kontekstą ar asociaciją, pavyzdžiui, kada daina buvo išgirsta pirmą kartą.

    Skirtingai nei bėgimo režimas, pastabų funkcija prieinama ir nemokamai „Spotify“ naudojantiems klausytojams, įskaitant planą su reklamomis. Tačiau ji skirta tik vartotojams nuo 16 metų, tad kai kuriais atvejais gali būti ribojama pagal paskyros amžiaus nustatymus.

    Tokie atnaujinimai atspindi platesnę muzikos transliavimo rinkos kryptį, kai platformos vis daugiau investuoja į personalizavimą ir sporto scenarijus. Pastaraisiais metais didėja poreikis sprendimams, kurie ne tik rekomenduoja dainas, bet ir adaptuoja klausymą realiuoju laiku pagal veiklą bei vartotojo tikslus.

  • Ne vien Ctrl+C ir Ctrl+V: šie Windows 11 klavišų deriniai kasdien sutaupo minutes

    Ne vien Ctrl+C ir Ctrl+V: šie Windows 11 klavišų deriniai kasdien sutaupo minutes

    Windows 11 siūlo šimtus klavišų derinių, tačiau kasdienėje rutinoje dažniausiai pakanka keliolikos. Jie pagreitina teksto redagavimą, paiešką, darbą su failais ir greitą programų perjungimą, todėl verta pradėti nuo universaliausių kombinacijų.

    Dažniausiai naudojami deriniai veikia daugelyje programų, nuo naršyklės ir Failų naršyklės iki teksto redaktorių ar el. pašto. Pavyzdžiui, Alt+Tab padeda akimirksniu persijungti tarp langų, o Ctrl+F leidžia greitai rasti žodį ar skaičių atidarytame dokumente.

    Patogus kasdienis triukas yra Win+D, kuris vienu paspaudimu parodo darbalaukį, o paspaudus dar kartą grąžina ankstesnį vaizdą. Tai praverčia, kai reikia greitai atsidaryti failą nuo darbalaukio arba „paslėpti“ daugybę langų jų neuždarant.

    Langų išdėstymas vienu mostu

    Windows 11 ypač išpopuliarino langų išdėstymo funkcijas, kai viename ekrane reikia matyti kelias programas. Tai patogu lyginant dokumentus, perrašant duomenis į skaičiuoklę ar dirbant su tekstu, kai šaltiniai atidaryti naršyklėje.

    Dažniausiai naudojami deriniai yra Win+rodyklė į kairę arba Win+rodyklė į dešinę, kurie pritraukia langą prie ekrano krašto. Taip pat Win+rodyklė į viršų maksimalizuoja langą, o Win+rodyklė į apačią jį sumažina arba grąžina į ankstesnį dydį.

    Pridėjus vieną langą prie krašto, sistema pasiūlo pasirinkti, kas užims likusią ekrano dalį. Tarpą tarp dviejų programų galima reguliuoti, o Windows automatiškai pritaiko abiejų langų plotį, kad darbas būtų patogus.

    Iškarpinė, kuri prisimena daugiau

    Įprastas Ctrl+V įklijuoja paskutinį nukopijuotą elementą, tačiau Win+V atveria iškarpinės istoriją. Joje galima rasti anksčiau kopijuotus teksto fragmentus ar paveikslėlius, o pirmą kartą naudojant funkciją Windows paprašo ją įjungti.

    Iškarpinės istorija praverčia, kai reikia sugrįžti prie anksčiau kopijuoto adreso, telefono numerio ar žinutės dalies neieškant šaltinio iš naujo. Dažniausiai naudojamus įrašus galima prisegti, o nereikalingus pašalinti atskirai.

    Windows taip pat leidžia sinchronizuoti iškarpinės tekstą tarp įrenginių, jei prisijungta ta pačia „Microsoft“ paskyra arba darbo paskyra. Įjungus sinchronizavimą dalis duomenų keliauja per debesiją, todėl įmonėse svarbu įvertinti vidines saugumo taisykles.

    Dar vienas naudingas derinys yra Ctrl+Shift+V, kuris kai kuriose programose įklijuoja tekstą be pradinio šrifto, spalvų ir dydžio. Vis dėlto tai priklauso nuo konkrečios programos, nes dalis jų šį derinį gali būti priskyrusios kitai funkcijai.

    Ekrano kopijos ir diktavimas

    Win+Shift+S paleidžia ekrano iškarpymo įrankį, leidžiantį pasirinkti stačiakampį, laisvos formos sritį, konkretų langą ar visą ekraną. Vaizdas nukeliauja į iškarpinę, todėl jį galima iškart įklijuoti į laišką, dokumentą ar susirašinėjimo programą.

    Kalbant apie produktyvumą, verta prisiminti ir Win+H, kuris įjungia diktavimą ir palaiko lietuvių kalbą. Šiai funkcijai paprastai reikia veikiančio mikrofono ir interneto, nes naudojamas internetinis kalbos atpažinimas.

    Jei deriniai neveikia, verta patikrinti, ar problema pasireiškia visoje sistemoje, ar tik vienoje programoje. Patikimiausia išbandyti Notepad ir Failų naršyklę, nes kai kurios programos perima numatytuosius Windows derinius ir priskiria jiems kitą veiksmą.

    Dažnas trikdis yra netyčia pakeistas klaviatūros išdėstymas, kurį galima patikrinti Win+tarpo klavišas. Taip pat pravartu peržiūrėti pritaikymo neįgaliesiems nustatymus, nes Klavišai trūkčiojantys ir Klavišai filtro gali sudaryti įspūdį, kad klaviatūra „sugedo“.

    Praktikoje dažnai padeda programos perkrovimas, klaviatūros atjungimas ir prijungimas prie kito USB lizdo ar sistemos atnaujinimai per Windows Update. Nešiojamuosiuose kompiuteriuose verta išbandyti išorinę klaviatūrą, kad būtų aiškiau, ar problema programinė, ar susijusi su pačia klaviatūra.

    Pažengusiems naudotojams praverčia nemokamas „Microsoft PowerToys“, kuriame Keyboard Manager leidžia perpriskirti klavišus ir kurti savo derinius. Vis dėlto dalies sistemos rezervuotų komandų jis nepakeis, pavyzdžiui, Win+L ar Ctrl+Alt+Delete.

  • Rusija iki 2060 metų laiko „Borej“: sprendimas aiškus – mesti iššūkį JAV

    Rusija iki 2060 metų laiko „Borej“: sprendimas aiškus – mesti iššūkį JAV

    Rusijos karinio jūrų laivyno vadovybė liepos 26 dieną paskelbė planą strateginius povandeninius laivus „Borej“ ir „Borej-A“ išlaikyti tarnyboje iki 2060 metų ir vėliau. Skelbiama, kad tokį ilgaamžiškumą turi užtikrinti modulinė konstrukcija ir numatyta modernizavimo programa.

    Šiuo metu Rusija eksploatuoja aštuonis šios šeimos branduolinius povandeninius laivus, o ilgalaikis tikslas siejamas su pajėgų išplėtimu iki dvylikos vienetų. Tai reikštų iki 192 balistinių raketų paleidimo įrenginių, nes vienas laivas standartinėje konfigūracijoje neša po 16 šachtų.

    Kas yra „Borej“ klasė

    Pagrindiniai projekto 955 „Borej“ laivai Rusijos laivyne yra „Jurij Dolgorukij“, „Aleksandr Nevskij“ ir „Vladimiras Monomachas“. Juos papildė penki patobulinti projekto 955A „Borej-A“ laivai, tarp jų „Kniaz Vladimiras“, „Kniaz Oleg“, „Generalissimus Suvorov“, „Imperator Aleksandras III“ ir „Kniaz Požarskij“.

    „Borej“ klasė sukurta kaip Rusijos strateginių branduolinių pajėgų jūrinė grandis, kurios esmė yra nuolatinis patruliavimas ir galimybė smogti balistinėmis raketomis. Toks modelis atitinka branduolinio atgrasymo logiką, kai siekiama išlaikyti vadinamąjį antrąjį smūgį net ir krizės atveju.

    Raketos ir techninės savybės

    „Borej“ laivai ginkluoti kietojo kuro balistinėmis raketomis RSM-56 „Bulava“, paleidžiamomis iš D-30 sistemos šachtų. Skelbiama, kad raketos startinė masė siekia apie 36,8 tonos, ilgis apie 11,5 metro, o metamoji masė apie 1 150 kilogramų.

    Pagal viešai skelbiamus parametrus „Borej“ korpusas yra maždaug 170 metrų ilgio, povandeninė vandentalpa apie 24 000 tonų, o maksimalus greitis po vandeniu gali siekti iki 29 mazgų. Laivai naudoja OK-650V tipo reaktorių, o autonominio plaukiojimo trukmė nurodoma apie 90 dienų.

    Modernizuota „Borej-A“ versija siejama su KTP-6-185SP tipo reaktoriumi ir konstrukciniais pakeitimais, kuriais siekiama sumažinti akustinį pėdsaką. Tarp minimų sprendimų yra išorinio profilio glodinimas ir pakeitimai, mažinantys hidrodinaminį triukšmą, nes būtent aptikimo tikimybė šiuolaikiniame povandeniniame kare laikoma kritiniu veiksniu.

    Ką reiškia tarnyba iki 2060 metų

    Ilgalaikis išlaikymas tarnyboje leistų Rusijai remtis viena pagrindine strateginių povandeninių laivų šeima, turinčia bendrą ginkluotės liniją ir tęstinę gamybą. Tai svarbu ir logistikos, ir įgulų rengimo, ir modernizavimo požiūriu, ypač kai planuojama eksploatacija trunka kelis dešimtmečius.

    Jeigu 2025 metais į tarnybą priimtas „Kniaz Požarskij“ realiai tarnautų 30–40 metų, jo eksploatacija galėtų tęstis iki 2055 arba 2065 metų, o vėliau perduoti laivai teoriškai liktų rikiuotėje dar ilgiau. Toks horizontas reiškia, kad modernizavimo sprendimai būtų priimami etapais, atnaujinant elektroniką, ryšio priemones ir triukšmo mažinimo sistemas.

    Strategiškai ši kryptis signalizuoja siekį ilgą laiką išlaikyti jūrinį branduolinį atgrasymą prieš JAV ir NATO. Pastaraisiais metais būtent povandeninių pajėgų konkurencija, jautri žvalgybai ir technologiniam pranašumui, išlieka viena svarbiausių didžiųjų valstybių karinio planavimo sričių.

    „Sprendimas remiasi tuo, kad laivai sukurti modernizuoti ir gali būti pritaikomi naujiems reikalavimams ilgą laiką“, – sakė Rusijos karinio jūrų laivyno vadas, admirolas Aleksandras Moisejevas.

  • DI iškėlė nerimą kriptografams: „Anthropic“ modelis per 60 valandų rado spragą HAWK

    DI iškėlė nerimą kriptografams: „Anthropic“ modelis per 60 valandų rado spragą HAWK

    JAV bendrovės „Anthropic“ dirbtinio intelekto modelis „Claude Mythos Preview“ per maždaug 60 valandų aptiko reikšmingą struktūrinę spragą kriptografijos schemoje HAWK, kuri buvo laikoma viena perspektyvių kandidacijų vadinamiesiems postkvantiniams standartams. Tai nustebino tyrėjus, nes panašių testų ir auditų procesai įprastai trunka mėnesius ar net metus.

    Pasak publikuotų tyrimo rezultatų, aptikta savybė sumažino HAWK-256 bandyminei versijai priskiriamą saugumo ribą: teorinis atakos sudėtingumas nuo 2^64 sumažėjo iki 2^38 operacijų. Praktikoje tai reiškia, kad demonstracinė ataka tapo gerokai pigesnė ir greitesnė, nors realiose sistemose ši konkreti bandomoji versija šiuo metu nenaudojama.

    Kas yra HAWK ir kodėl tai svarbu

    HAWK yra skaitmeninių parašų schema, kuri kuriama įvertinant perspektyvą, kad kvantiniai kompiuteriai ateityje galėtų padaryti dalį šiandien paplitusių metodų, tokių kaip RSA ar ECDSA, nepraktiškai nesaugius. Dėl to įvairios institucijos ir pramonė jau dabar planuoja perėjimą prie postkvantinės kriptografijos, kad kritinės sistemos būtų pasiruošusios iš anksto.

    HAWK saugumas siejamas su grotelinių konstrukcijų sudėtingumu, o tyrime minima, kad modelis aptiko papildomą, anksčiau praktikoje neįvertintą struktūrinę savybę, kuri leido sukurti efektyvesnį atakos scenarijų. Būtent tokios, iš pirmo žvilgsnio akademiškos detalės kriptografijoje dažnai lemia, ar schema išlieka patikima diegimui plačiu mastu.

    Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad kalbama apie kandidatą ir jo bandomąjį parametrų rinkinį, o ne apie šiandien bankuose ar naršyklėse veikiančias masiškai naudojamas sistemas. Praktinė rekomendacija, kylanti iš šio rezultato, būtų didinti raktų dydžius, tačiau tai mažintų HAWK pranašumą, susijusį su kompaktiškumu ir našumu.

    „Möbius Bridge“ ir AES: kodėl vartotojams panikuoti nereikia

    Antrasis rezultatas susijęs su AES-128, tačiau ne su pilna, realiai naudojama 10 raundų versija, o su akademiniu požiūriu dažnai analizuojama 7 raundų, supaprastinta atmaina. Tokios supaprastintos versijos tiriamos tam, kad būtų geriau suprantamos šifro saugumo atsargos ir galimi teoriniai silpnėjimo taškai.

    Modelis pasiūlė naują atakos optimizavimo techniką, pavadintą „Möbius Bridge“, kuri, pateiktais duomenimis, gali paspartinti žinomą „meet-in-the-middle“ tipo ataką 200–800 kartų prieš 7 raundų variantą. Tačiau pačios atakos prielaidos yra nepritaikomos realybei, nes reikalautų neįgyvendinamo kiekio parinktų atvirų tekstų, šifruotų tuo pačiu raktu.

    Dėl šios priežasties tyrėjų aprašyti rezultatai nereiškia, kad šiandien masiškai pažeidžiamas AES, naudojamas naršyklėse, mokėjimų infrastruktūroje ar įrenginiuose. Tai veikiau signalas, kad DI gali reikšmingai pagreitinti kriptoanalizę ten, kur anksčiau progresas buvo lėtesnis ir labiau priklausė nuo siaurai specializuotų komandų.

    Nauja tendencija: kriptoanalizė su DI

    Didžiausia šios istorijos reikšmė yra ne vien konkretus HAWK atvejis, o pats procesas: DI didžiąją dalį darbo atliko iš esmės autonomiškai, o žmonės vėliau ilgai tikrino ir formaliai pagrindė gautus rezultatus. Tai rodo besiformuojantį modelį, kai DI tampa ne tik pagalbiniu įrankiu, bet ir greitu hipotezių generatoriumi bei eksperimentinės paieškos varikliu.

    Kriptografijoje praktika aiški: algoritmai turi būti vieši, išanalizuoti bendruomenės ir atlaikyti daugybę bandymų juos „laužti“. Jei DI reikšmingai sumažina tokių bandymų kainą ir laiką, tikėtina, kad kandidatų atranka ir standartizavimo procesai turės dar labiau remtis nuolatiniu, iteraciniu auditu ir greitesniu parametrų koregavimu.

    Kartu tai kelia ir naują klausimą: perėjimas prie postkvantinės kriptografijos iki šiol buvo siejamas pirmiausia su kvantinių kompiuterių rizika, tačiau DI pagreitinta kriptoanalizė gali sukelti spaudimą kur kas anksčiau. Organizacijoms tai reiškia poreikį ne tik planuoti migraciją, bet ir nuolat sekti kandidatų būklę, atnaujinimus bei akademinės bendruomenės išvadas.