Category: Technologijos

  • Lenkijoje pakrikštytas naujas keltas „Bursztyn“: Tuskas žada sugrįžimą į Baltiją

    Lenkijoje, Ščecine, iškilmingai pakrikštytas naujas keltas M/F „Bursztyn“, ceremonijoje dalyvavo ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Tai antras iš trijų tos pačios serijos laivų, kuriuos eksploatuos Lenkijos keltų operatorius „POLSCA“.

    Prieš renginį D. Tuskas sakė, kad balta–raudona Lenkijos vėliava virš šio kelto bus signalas, jog šalis „grįžta į jūrą“ ir į Baltiją didesniu mastu. Jis pabrėžė, kad tai simboliškai siejasi su Lenkijos Nepriklausomybės dienos minėjimu lapkričio 11-ąją.

    Skelbiama, kad po vizito Ščecine „Bursztyn Unity“ turėtų plaukti Švedijos Ystado kryptimi. Planuojama, kad lapkričio 15 dieną laivas išvyks iš Ščecino, o kitą rytą pirmą kartą užsuks į Ystado uostą – tai bus techninis reisas be keleivių ir krovinių.

    Atvykus į Švediją numatyti papildomi techniniai darbai, įrangos montavimas ir bandymai, taip pat pasirengimas kranto elektros tiekimui (OPS), kai laivas uoste gali būti maitinamas iš sausumos. Šie darbai, pasak bendrovės, gali trukti iki dviejų dienų.

    Antra serijos dalis ir planai iki 2029 metų

    Operatorius teigia, kad „Jantar Unity“ ir „Bursztyn Unity“ yra vieni moderniausių keltų Baltijos jūroje. Abu laivai yra „dvyniai“: jų ilgis siekia 195,6 metro, plotis – daugiau nei 32 metrus.

    Nurodoma, kad 4 100 metrų ilgio krovinių linija leidžia gabenti maždaug 250 sunkvežimių. Trečiasis serijos laivas turėtų vadintis „Amber Unity“, o jo eksploatacijos pradžia numatoma 2029 metais.

    Kodėl svarbi Lenkijos vėliava ant kelto?

    Naujasis keltas, kaip ir kiti tokio tipo laivai Baltijoje, plaukios su Lenkijos vėliava. Tekste pabrėžiama, kad tai reikšmingas pokytis – pastaruosius 30 metų Lenkijos keltų operatorių laivai dažnai būdavo registruojami po Kipro ar Bahamų vėliavomis, be kita ko, dėl mokesčių priežasčių.

    Infrastruktūros viceministras Arkadiuszas Marchewka teigė, kad pakeitus dalį taisyklių plaukioti su nacionaline vėliava tapo finansiškai patrauklu. Pasak jo, numatyti sprendimai, leidžiantys taikyti mažą tonažo mokestį vietoj pelno mokesčio (CIT), taip pat palankesnės sąlygos jūrininkams, kurie atleidžiami nuo gyventojų pajamų mokesčio (PIT).

  • Po tragedijos Krokuvoje internetą užliejo dezinformacija: deepfake’ai, botai ir sąmokslo teorijos

    Po šeštadienio tragedijos Krokuvoje, kai per šaudynes žuvo 10 žmonių, socialiniuose tinkluose akimirksniu kilo dezinformacijos banga. Internete ėmė plisti nepatvirtintos „versijos“, suklastotos nuotraukos ir vaizdai, sukurti dirbtinio intelekto įrankiais.

    Kaip rašo WNP, klaidinanti informacija apėmė tiek tariamus policijos veiksmus, tiek spėliones apie užpuoliko tapatybę, motyvus ir pažiūras. Dalis turinio buvo tiesiogiai manipuliuota – redaguotas įtariamojo atvaizdas, montuotos nuotraukos, dalintasi neteisėtais smurtą šlovinančiais įrašais.

    Lenkijos institucijos skelbia, kad šaulys buvo 24 metų vyras, o per išpuolį Krokuvos senamiestyje buvo sužeista 16 žmonių, tarp jų – du policininkai. Pirmadienio rytą Mažosios Lenkijos policija pranešė, kad užpuolikas mirė.

    Situacija tapo palanki terpė ir išorės propagandai: tekste nurodoma, kad išpuolis buvo išnaudojamas siekiant didinti visuomenės susiskaldymą, menkinti valstybės institucijas ir susieti įvykį su ukrainiečiais, nors oficiali informacija tai neigė.

    NASK: moderacijai perduota daugiau nei 2 000 paskyrų

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerija pranešė, kad NASK perdavė moderacijai daugiau nei 2 000 paskyrų, kurios platino klaidinančias žinutes. Taip pat pastebėtas botų aktyvumas skirtingomis kalbomis – ne tik lenkų, bet ir anglų, prancūzų, olandų, pasitaikė ir rusiškų paskyrų.

    Skelbiama, kad dezinformacinių žinučių pasiekiamumas išpuolio dieną viršijo 200 mln. peržiūrų. Tarp plačiai skleistų melagingų teiginių minėtos sąmokslo teorijos, jog išpuolį esą „suplanavo vyriausybė“, kad „įvestų apribojimus“ ar „atšauktų renginius“, taip pat bandymai priskirti užpuolikui svetimą kilmę.

    Klaidino ir kai kurie vieši pasisakymai apie situaciją įvykio vietoje. Tuo pat metu policija pabrėžė, kad reagavo nedelsiant, ir viešino tikslius laiko duomenis, kaip vyko pirmieji veiksmai po pranešimo.

    Netikslūs pareiškimai tapo papildomu „kuru“

    Tekste aptariama ir vidaus reikalų ministro Marcino Kierwińskio frazė, kurioje jis užsiminė apie galimas užpuoliko pažiūras, pridurdamas, kad tai dar bus tikrinama. Tai sukėlė audrą, o socialiniuose tinkluose prasidėjo „įrodymų medžioklė“, bandant vieną ar kitą interpretaciją pateikti kaip faktą.

    Varšuvos universiteto profesorė Monika Kaczmarek-Śliwińska atkreipė dėmesį, kad krizės komunikacijoje tokie nepatikrinti teiginiai neturėtų skambėti. Jos vertinimu, informacijos vakuumas tragedijų metu – viena pagrindinių priežasčių, kodėl klaidinantis turinys taip greitai įgauna pagreitį.

    Kita vertus, profesorė teigiamai įvertino institucijų atvirumą ir faktų tikrinimo iniciatyvų darbą – tai, anot jos, padeda mažinti „spragas“, kurias paprastai užpildo gandai.

    Deepfake’ai, „True Crime“ turinys ir bandymai apgauti

    Po išpuolio tinkle plito ir suklastoti vaizdai, įskaitant tariamą užpuoliko nuotrauką su ukrainietiška uniforma – patikrinus buvo teigiama, kad tai DI sugeneruotas klastotės atvejis. Taip pat pasirodė fotomontažų, vaizduojančių užpuoliką kartu su politikais.

    Minimas ir nerimą keliantis turinys iš vadinamosios True Crime Community (TCC) – dalis vartotojų kūrė vaizdo įrašus, šlovinančius smurtą ir patį užpuoliką. Skelbiama, kad nuo šeštadienio tarnybos sulaikė 6 asmenis, publikavusius įrašus, kurie galėjo kelti grėsmę kitų žmonių gyvybei ar sveikatai.

    Ekspertai taip pat įspėja, kad tokios tragedijos dažnai tampa fonu ir kibernetiniams sukčiavimams: internete gali atsirasti vaizdo įrašų ar įrašų, nukreipiančių į kenkėjiškas svetaines, bandant išvilioti duomenis.

    Kaip nepadėti dezinformacijai plisti

    Pagrindinė taisyklė, kurią primena institucijos ir ekspertai – neskubėti dalintis įrašais iš neoficialių šaltinių. Net ir dalijimasis „kritikuojant“ gali padidinti melagingo turinio pasiekiamumą.

    Taip pat raginama sekti oficialius pranešimus ir, pastebėjus akivaizdžius melus, pranešti apie juos pačiose platformose. Jei klaidinanti žinutė jau buvo pasidalinta, rekomenduojama ją pašalinti ir aiškiai parašyti patikslinimą, remiantis oficialiais šaltiniais.

  • „SoftBank“ po investicijų į DI ir duomenų centrus patyrė 1,12 trln. jenų ketvirtinį nuostolį

    Japonijos finansų ir investicijų konglomeratas „SoftBank Group“ po didelių statymų ant dirbtinio intelekto ir duomenų centrų fiksavo įspūdingą ketvirčio minusą – 1,12 trln. jenų nuostolį.

    Nuostolis patirtas antrąjį finansinių metų ketvirtį, pasibaigusį rugsėjo 30 dieną. Kaip nurodoma WNP.pl apžvalgoje, palyginimui prieš metus įmonė tuo pačiu laikotarpiu buvo uždirbusi daugiau nei 2,5 trln. jenų grynojo pelno.

    Nors „SoftBank“ pajamos per metus augo – iki 2,22 trln. jenų (13 proc. daugiau nei prieš metus), galutinį rezultatą nusvėrė keli nepalankūs veiksniai, susiję su investicijų aplinka ir projektais JAV.

    Bendrovė teigia, kad didžiausios problemos kilo dėl trikdžių statant duomenų centrus Jungtinėse Valstijose: prireikė nurašymų įrangai, susijusiai su elektros gamyba, o kai kuriose valstijose energijos tiekimo klausimas, panašu, tampa vis labiau reglamentuojamas.

    Kas smogė rezultatams

    „SoftBank“ aiškina, kad JAV duomenų centrų projektams įtakos turėjo reikalavimai, susiję su energijos tiekimo šaltiniais – leidimų statyboms procese reikia nurodyti, iš kur bus gaunama elektra.

    Dėl to teko atlikti nurašymus įrangai, skirtai elektros energijos gamybai. Tokios papildomos išlaidos bei projektų vėlavimai ketvirčio rezultatuose tapo vienu ryškiausių neigiamų veiksnių.

    Didelės investicijos ir atvėsusios technologijų vertės

    Pastaraisiais metais „SoftBank“ investavo dešimtis milijardų dolerių į technologijų sektorių, įskaitant reikšmingus akcijų paketus tokiose įmonėse kaip „Intel“, „OpenAI“ ir „Arm Holdings“, taip pat daugelyje kitų bendrovių.

    Vis dėlto, silpnėjant sektoriaus perspektyvoms ir augant investicijų kaštams, kai kurių technologijų įmonių vertinimai per pastarąsias savaites smuko keliasdešimt procentų, o tai atsispindi ir portfelio rezultatuose.

    Akcijos smuko, viltis siejama su „OpenAI“ IPO

    Tekste nurodoma, kad „SoftBank“ į „OpenAI“ kapitalo didinimą investavo daugiau nei 64 mlrd. JAV dolerių, o šiai operacijai finansuoti teko vykdyti naują obligacijų emisiją.

    Pasiskolintos lėšos, kaip teigiama, buvo su palūkanomis, siekiančiomis iki 5,5 proc. per metus, todėl išaugo ir ketvirtiniai skolos aptarnavimo kaštai.

    Nuo 2026 metų balandžio pradžios „SoftBank“ akcijos Tokijo biržoje, skelbiama, smuko 61 proc. Tarp galimų nuotaikų pagerėjimo veiksnių įvardijama „OpenAI“ vieša akcijų emisija, kuri leistų parduoti dalį turimo paketo ir gautas lėšas panaudoti daliai skolos grąžinti.

  • Lenkijos ekonomikos pranašumai senka: Varšuvoje lapkritį vyks mokslo ir verslo konferencija

    Lenkijos ekonomika, ilgą laiką rėmusis palyginti žemais darbo kaštais ir energijos prieinamumu, šiuos pranašumus pamažu praranda. Vis dažniau akcentuojama, kad norint išlaikyti konkurencingumą reikia ieškoti kito kelio – paremto naujomis technologijomis ir mokslo bei pramonės bendradarbiavimu.

    Apie tai kalbama prieš konferenciją „Nauka. Plėtra. Verslas“ („Nauka. Rozwój. Biznes“), kuri 2026 metų lapkričio 25–26 dienomis vyks Varšuvoje, viešbutyje „Sheraton Grand Warsaw“. Renginyje planuojama diskutuoti, kaip sukurti natūralias ir veiksmingas sąsajas tarp valstybės administracijos, verslo ir mokslo.

    Konferencijos esmė – kaip tyrimų institutuose ir universitetuose gimstančios idėjos gali virsti sprendimais, didinančiais šalies ekonomikos konkurencingumą. Tekste pabrėžiama, kad vien mažesnėmis sąnaudomis konkuruoti darosi vis sunkiau, todėl reikia alternatyvios plėtros trajektorijos.

    Renginio programa skirta ne tik technologijoms, bet ir sisteminiams klausimams: kaip organizuoti procesą, kad moksliniai rezultatai pasiektų pramonę, o mokslo ir ekspertų kompetencijos taptų lygiaverčiu partneriu kuriant globalias strategijas bei ieškant perspektyvių nišų.

    Trys kryptys ir 25 diskusijos

    Konferencijos programoje numatytos trys pagrindinės temų kryptys: „ekonomika, valstybė, sistema“, „technologijos, pramonė, diegimai“ ir „žmonės, universitetai, kompetencijos“. Būtent šiose srityse ketinama ieškoti atsakymų, kaip mokslo potencialą paversti ekonomine verte.

    Skelbiama, kad per dvi dienas suplanuota 25 debatų ciklas. Jose turėtų dalyvauti Vyriausybės nariai, valstybės institucijų ir agentūrų atstovai, mokslininkai, ekspertai bei verslo atstovai.

    „Žinios ekonomikai“ apdovanojimai už realius rezultatus

    Vienu svarbiausių renginio akcentų taps konkurso „Žinios ekonomikai“ („Wiedza dla gospodarki“) rezultatų paskelbimas. Juo siekiama įvertinti projektus, kurie jau pritaikyti praktiškai, taip pat patentus, leidžiančius kurti naujus sprendimus, bei išskirtines kompetencijas naujųjų technologijų srityse.

    Nurodoma, kad konkursas apima šešias kategorijas: „nuo mokslo iki diegimo“, „MTEP bendradarbiavimas“, „technologija pramonei“, „kompetencijos ekonomikai“, „gilioji technologija (deeptech) ir akademinis verslumas“ bei „partnerystė plėtrai“. Laureatai turėtų paaiškėti per iškilmingą ceremoniją lapkričio 25 dieną.

    Tarp pranešėjų – ir mokslo ministras

    Pranešėjų sąrašas, kaip skelbiama, plečiamas administracijos, universitetų, mokslo institutų ir verslo atstovais. Tarp jų įvardijamas Lenkijos mokslo ir aukštojo mokslo ministras dr. Marcin Kulasek.

    Taip pat minimi kiti dalyviai, tarp jų – Krokuvos AGH rektorius prof. Jerzy Lis, Vroclavo technologijos universiteto rektorius prof. Arkadiusz Wójś, taip pat atstovai iš Lenkijos patentinių patikėtinių bendruomenės ir mokslo centrų, veikiančių Łukasiewicz tyrimų tinkle.

  • Lenkija stiprina kibernetinę gynybą su „Microsoft“: šalis – rusų atakų dažniausių taikinių dešimtuke

    Lenkija pasirašė susitarimą su „Microsoft“, kuriuo siekiama sustiprinti šalies kibernetinę gynybą ir valstybės pasirengimą galimiems kibernetiniams bei hibridiniams trikdžiams.

    Partnerystės tikslas – didinti viešojo sektoriaus institucijų, kritinės infrastruktūros ir esminių paslaugų atsparumą, taip pat greičiau nustatyti rizikas ir efektyviau reaguoti į incidentus.

    Susitarimas numato bendradarbiavimą keičiantis informacija, kartu planuojant prioritetus ir pasitelkiant dirbtinį intelektą, kad reakcija į grėsmes vyktų greičiau, ypač kai atakos tampa vis labiau automatizuotos.

    Susitarimo kontekstas – augantis atakų mastas. „Microsoft“ skelbia, kad pagal „Digital Defense Report 2026“ Lenkija patenka į dešimtuką šalių, kurias dažniausiai atakuoja su Rusijos valstybe siejamos grupės.

    Susitarimas: dėmesys kritinei infrastruktūrai ir informacijos mainams

    Dokumentą Lenkijos Vyriausybės vardu pasirašė Skaitmenizacijos ministerijos valstybės sekretorius Pawelas Olszewskis, kurio kuruojamos sritys susijusios su kibernetiniu saugumu ir skaitmeniniais įgūdžiais.

    Jis pabrėžė, kad bendri veiksmai turi padėti stiprinti institucijų ir kritinės infrastruktūros atsparumą bei užtikrinti veiklos tęstinumą net ir didelių sutrikimų sąlygomis.

    „Microsoft“ akcentuoja bendrą požiūrį į grėsmes: prioritetų nustatymą, bendrą planavimą ir tinkamą keitimąsi informacija. Taip pat išskiriamos rizikos, susijusios su pasenusiomis ir lengviau pažeidžiamomis sistemomis bei vadinamosiomis kritinėmis priklausomybėmis.

    Bendrovė teigia, kad dirbtinis intelektas didina kibernetinių atakų greitį ir mastą, todėl gynybai taip pat būtina DI ir operatyvūs duomenų mainai apie grėsmes.

    „Microsoft“: Lenkija – tarp dažniausiai Rusijos puolamų šalių

    „Microsoft Digital Defense Report 2026“ apima laikotarpį nuo 2025 metų liepos 1 dienos iki 2026 metų birželio 30 dienos. Jame nurodoma, kad Lenkija atsidūrė tarp dešimties dažniausiai Rusijos valstybės remiamų grupių atakuojamų šalių.

    Didžiausia rizika, anot pranešimo, tenka viešajam administravimui ir valdžios paslaugoms (27 proc. atvejų), IT sektoriui (17 proc.) bei mokslui ir aukštajam mokslui (14 proc.).

    Bendrovė taip pat mini, kad 2025 metų gruodį fiksavo koordinuotą destruktyvų Rusijos veikėjo išpuolį prieš Lenkijos energetikos sektorių. Tai įvardyta kaip reikšminga eskalacija, rodanti destruktyvių operacijų prieš kritinę infrastruktūrą plitimą ir už Ukrainos ribų.

    Apie darbinius susitikimus su „Microsoft“ atstovais anksčiau informavo ir Lenkijos Nacionalinio saugumo biuras. Skelbta, kad aptartas globalios kibernetinių grėsmių analizės svarbumas ir DI taikymas duomenų apsaugai, ankstyvam pažeidžiamumų aptikimui bei jų šalinimo procesų palaikymui.

  • DI bendrovė „Anthropic“ ruošiasi IPO: akcijos kaina 70–78 doleriai, siekiama 90,4 mlrd.

    Amerikiečių technologijų bendrovė „Anthropic“ žengia į biržą: JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC) ji pateikė prospektą, susijusį su artėjančiu pirminiu viešu akcijų siūlymu (IPO).

    Dokumentuose nurodoma, kad investuotojams bus siūloma 825 mln. akcijų, o vienos akcijos kaina numatyta 70–78 dolerių intervale.

    Įmonė planuoja per IPO pritraukti 90,4 mlrd. dolerių. Akcijų platinimas bus padalintas į tris dalis, kiekvienoje jų taikant skirtingas akcijų paskirstymo sąlygas.

    Kartu tai laikoma svarbiu testu rinkoms, kurios pastaruoju metu atsargiau vertina investicijas į dirbtinį intelektą, debesijos sprendimus ir duomenų centrų infrastruktūrą.

    Kaip bus paskirstytas akcijų paketas

    Dideli akcijų paketai numatyti ir esamiems akcininkams, kurie anksčiau dalyvavo kapitalo didinimo procedūrose. Šiai grupei skiriama akcijų už 26 mlrd. dolerių.

    Tarp minimų dabartinių akcininkų – „Microsoft“, „Broadcom“, „Google“ (Alphabet), AMD, „Micron“, „Nvidia“, TSMC ir kelios kitos bendrovės.

    Taip pat dalis institucinių ir individualių akcininkų planuoja parduoti 23,65 mln. jiems priklausančių akcijų – tai, kaip skaičiuojama, turėtų atnešti apie 1,83 mlrd. dolerių.

    Be to, pati „Anthropic“ ketina išleisti 801,35 mln. naujų akcijų, o gautas lėšas skirti plėtrai ir naujų DI projektų finansavimui.

    Vertinimas ir rinkų fonas

    Nustatytas 70–78 dolerių kainos intervalas reikštų įmonės vertinimą kiek daugiau nei 1 trln. dolerių. Tekste pabrėžiama, kad tai mažiau, nei tikėtasi rugsėjo pradžioje, kai buvo kalbama apie 1,2 trln. dolerių vertę.

    Platesniame kontekste ši emisija vyksta tuo metu, kai dalies technologijų sektoriaus lyderių vertinimai yra sumažėję šimtais milijardų dolerių. Tai atvėsino investuotojų, fondų ir bankų nuotaikas, kurios kelis pastaruosius ketvirčius buvo palankios technologijų bendrovėms.

    Dėl to „Anthropic“ debiutas biržoje gali tapti vienu ryškesnių signalų, kaip rinka šiuo metu vertina didelės apimties DI projektus ir jų finansavimo perspektyvas.

  • Kinijos akcijų rinkoje „ištirpo“ trilijonai: Pekinas stabdo kritimą, bet nerimas išlieka

    Kinijos akcijų rinkos lapkritį pradėjo atšokimu po ypač prasto laikotarpio, per kurį iš biržų vertės galėjo „išgaruoti“ net 3,5 trln. JAV dolerių. Vis dėlto investuotojų nuotaikos tebėra trapios, o dalis analitikų abejoja, ar valdžios priemonės sprendžia tikrąsias problemų priežastis.

    Spalį indeksas CSI 300 smuko 8,5 proc. – tai buvo blogiausias mėnuo nuo 2016 metų pradžios, o 12 savaičių kritimų serija nustumė indeksą į vadinamosios meškų rinkos zoną. Tuo metu „Shanghai Composite“ lapkričio 3 dieną pasiekė žemiausią lygį per daugiau nei metus.

    Metų pradžioje vaizdas buvo visai kitoks: iki liepos Kinijos indeksai fiksavo rekordus, o augimą daugiausia tempė pažangių technologijų bendrovės – ypač susijusios su dirbtiniu intelektu ir robotika. Tačiau euforiją pakeitė staigus nuosmukis, išryškinęs rizikas, kurios kaupėsi sparčiai brangusiame sektoriuje.

    Kaip savo analizėje skaičiavo naujienų agentūra „Reuters“, per mažiau nei keturis mėnesius technologijų lyderius apimantis indeksas STAR50 nukrito apie 40 proc., o tai, vertinama pinigais, galėjo reikšti maždaug 480 mlrd. JAV dolerių vertės sumažėjimą. Kritimas palietė ir atskiras įmones – pavyzdžiui, robotų gamintojo „Unitree“ akcijos neteko maždaug pusės vertės.

    Nuo technologijų bumo iki burbulo baimių

    Kinijos valdžia, ieškodama būdų skatinti silpstančios ekonomikos augimą, daug vilčių siejo su investicijomis į modernias technologijas. Dirbtinio intelekto plėtra ir jai reikalinga infrastruktūra reikalauja didžiulio kapitalo, todėl rinkoje greitai atsirado ir spekuliacijos požymių.

    Siekiant įlieti daugiau kapitalo į akcijų rinką, Pekinas mėgino aktyvinti ir gyventojų santaupas. Nurodoma, kad Kinijos namų ūkių indėliai bankuose gali siekti 173–176 trln. juanių (apie 26 trln. JAV dolerių), tad akcijų rinka valdžiai tapo viena iš potencialių „kanalų“ ekonomikai gaivinti.

    Augant karštligiškam pirkimui, rodikliai darėsi sunkiai pateisinami fundamentaliai: STAR50 kainos ir pelno santykis (P/E) priartėjo prie 250. Tai reiškė, kad investuotojai mokėjo beveik 250 juanių už kiekvieną juanį metinio pelno, tenkančio akcijai – gerokai daugiau nei įprasta brandesnėse rinkose.

    Prie nuotaikų pasikeitimo prisidėjo ir dideli svyravimai JAV technologijų sektoriuje: spalį ryškiai krito tokių bendrovių kaip „Amazon“, „Google“, „Meta“, „Nvidia“ ar „Intel“ akcijos. Abiejose Ramiojo vandenyno pusėse išryškėjo panašus klausimas – investicijos į DI brangios, o jų atsiperkamumas ne visada aiškus.

    Valstybės įsikišimas: „nacionalinė komanda“ ir likvidumo priemonės

    Kinijos rinkai būdingas ryškesnis valdžios vaidmuo. Tekste aprašoma praktika, kai su valdžia siejami subjektai, kartais vadinami „nacionaline komanda“, aktyviai perka ir parduoda akcijas, siekdami paveikti rinkos kryptį ir stabilumą.

    Rudenį skelbta, kad valstybinės įmonės ir su valdžia susiję investiciniai fondai į rinką nukreipė apie 25,5 mlrd. JAV dolerių, pirkdami, be kita ko, ETF fondų vienetus. Vis dėlto, lyginant su kritimo mastu, šios priemonės ilgalaikio efekto iš karto nesukūrė.

    Ryžtingesni žingsniai įvyko lapkričio pradžioje. Lapkričio 2 dieną surengtas Kinijos liaudies banko ir vertybinių popierių priežiūros institucijos susitikimas su bankais ir maklerio įmonėmis, o kitą dieną centrinis bankas atliko 100 mlrd. juanių (apie 14,9 mlrd. JAV dolerių) vertės apsikeitimo (swap) operaciją, skirtą didinti rinkos likvidumą.

    Tą patį laikotarpį lydėjo ir įmonių pranešimai apie akcijų supirkimus bei dividendų planus. Pavyzdžiui, atminties lustų gamintojas CXMT paskelbė apie galimą akcijų supirkimą už 2,5–5 mlrd. juanių, o „Dongshan Precision Manufacturing“ akcininkai įsipareigojo iki metų pabaigos skirti ne mažiau kaip 1 mlrd. juanių dividendams ir supirkimui.

    Atšokimas įvyko, bet ar jis tvarus?

    Rinka į naujienas sureagavo teigiamai: lapkričio 4 dieną indeksai CSI 300 ir „Shanghai Composite“ pakilo daugiau nei 2 proc., o STAR50 ūgtelėjo beveik 10 proc. – tai buvo geriausia jo sesija nuo liepos.

    Nuotaikas papildomai paveikė ir JAV tarpinių rinkimų rezultatai: dalis Kinijos investuotojų tikėjosi, kad Kongreso kontrolės pasikeitimai gali reikšti labiau nuspėjamą JAV politiką. Tačiau pabrėžiama, kad tai savaime nereiškia automatinio prekybos ar technologinių ribojimų Kinijai švelnėjimo.

    Didžiausias klausimas – kiek ilgai pavyks išlaikyti pasitikėjimą. Net ir po atšokimo dalis rinkos dalyvių Pekino veiksmus vertina kaip bandymą stabdyti nuostolius, o ne sukurti tvirtą augimo pagrindą.

    Tekste akcentuojama, kad Kinijos ekonomikos „fundamentai“ išlieka silpni: nekilnojamojo turto sektoriaus krizė, vietos valdžios skolos, finansų sistemos problemos ir vangi vidaus paklausa niekur nedingo. Tai reiškia, kad net ir aktyviai remiant akcijų rinką, didesni iššūkiai gali sugrįžti, jei nebus sprendžiamos struktūrinės priežastys.

  • Indijos vandenyno dugne nufilmuotas milžiniškas sifonoforas: jis gali būti ilgesnis už mėlynąjį banginį

    Indijos vandenyno dugne nufilmuotas neįprastas, spirale susisukęs gigantas – sifonoforas, kurį mokslininkai įvardija kaip galimai ilgiausią kada nors užfiksuotą gyvūną.

    Kaip rašoma portale „Kertvar“, vaizdo medžiaga užfiksuota 2020 metų pavasarį ekspedicijos metu, kai mokslinių tyrimų laivo kamera-robotas tyrinėjo giliavandenius kanjonus prie Vakarų Australijos.

    Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip vienas didžiulis skaidrus organizmas, tačiau iš tiesų sifonoforas nėra „vienas gyvūnas“ įprasta prasme. Jį sudaro tūkstančiai mažų individų, veikiančių kaip viena kolonija.

    Toks radinys tyrėjams svarbus ne tik dėl įspūdingų matmenų – giliavandenių ekosistemų stebėjimai leidžia geriau suprasti, kiek daug neatrastų rūšių vis dar slypi vandenynų gelmėse.

    Kaip buvo užfiksuotas giliavandenis milžinas

    Nurodoma, kad ekspedicija vyko mokslinių tyrimų laivu R/V „Falkor“, priklausančiu Schmidto vandenynotyros institutui. Laivas 2020 metų kovo 8 dieną išplaukė iš Fremantlo uosto ir apie mėnesį dirbo Ningalu kanjonų rajone.

    Nuotoliniu būdu valdomas robotas „SuBastian“ atliko 20 nėrimų, pasiekė iki 4 500 metrų gylį ir net 181 valandą praleido netoli jūros dugno.

    Institutas 2020 metų balandžio 6 dieną paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti gigantiškas sifonoforas, priskiriamas Apolemia genčiai. Kolonija buvo susisukusi į plokščią spiralę, kuri tyrėjams priminė spiralinį NSO.

    Roboto pilotai įvertino, kad išorinio spirale susisukusio „žiedo“ skersmuo siekė apie 15 metrų, o jo ilgis – maždaug 47 metrus. Visa kolonijos ilgis oficialiai nebuvo išmatuotas, tačiau, pasak instituto atstovo, jis galėjo siekti net apie 120 metrų.

    Kas yra sifonoforas ir kuo jis išskirtinis

    Sifonoforai priskiriami hidrozoojų grupei – tai tolimi medūzų ir koralų giminaičiai. Skirtingai nei dauguma gyvūnų, sifonoforas yra kolonija, sudaryta iš daugybės mažų individų, vadinamų zooidais.

    Zooidai kolonijoje pasiskirsto funkcijomis: vieni atsakingi už judėjimą, kiti – už mitybą, grobio paralyžiavimą ar dauginimąsi. Nors tai atskiri organizmai, kartu jie dalijasi maistinėmis medžiagomis ir veikia kaip vieno didelio gyvūno „organai“.

    Publikacijoje primenama, kad geriausiai žinomas sifonoforas yra portugališkoji galera – ją daugelis klaidingai laiko medūza, nors tai taip pat kolonija, grobį gaudanti nuodingais čiuptuvais.

    Spiralinė užfiksuoto giliavandenio milžino forma siejama su mityba: sifonoforai čiuptuvais gaudo smulkius vėžiagyvius, žuvis ir net kitus sifonoforus.

    Kodėl jis lyginamas su mėlynuoju banginiu

    Mėlynasis banginis laikomas sunkiausiu žinomu gyvūnu, o jo ilgis paprastai siekia apie 30 metrų. Tuo metu nufilmuotas sifonoforas vien išoriniu spirale susisukusiu žiedu buvo maždaug pusantro karto ilgesnis.

    Mokslininkai pabrėžia, kad nors kolonijos ilgis gali būti milžiniškas, jos masė sudaro tik menką banginio masės dalį. Tai viena iš priežasčių, kodėl sifonoforai laikomi itin neįprastais vandenynų gyventojais.

    Medūzų tyrėja Rebecca Helm atkreipė dėmesį, kad dauguma jos matytų sifonoforų kolonijų būna vos apie 20 centimetrų, rečiau – iki vieno metro ilgio. Todėl užfiksuotas egzempliorius laikomas išskirtinai retu.

    Taip pat skelbiama, kad per tą pačią ekspediciją galėjo būti aptikta iki 30 naujų rūšių – tarp jų minimi, pavyzdžiui, Taningia genties kalmarai, stiklinių kempinių kolonijos ir milžiniškos hidros.

  • Lenkija į Baltiją perkėlė daugiau kaip 9 000 ungurių, kad jų nepagaudytų Rusijos žvejai

    Lenkijoje įvykdyta neįprasta žuvų gelbėjimo operacija: iš Vislos įlankos į atvirą Baltijos jūrą perkelta daugiau kaip 9 000 europinių ungurių, kad jie nepatektų į Rusijos žvejų tinklus.

    Apie tai praneša portalas „Wirtualna Polska“, remdamasis Jūrų žvejybos instituto informacija. Operacija vyko 2026 metų spalio 5–27 dienomis, kai mokslininkai kartu su vietos žvejais gaudė ungurius ir juos gabeno į saugesnę akvatoriją.

    Iš viso iš Vislos įlankos buvo išvežta 9 110 žuvų, kurių bendras svoris siekė 8,8 tonos. Vislos įlanka – sekli Baltijos lagūna, kurią dalijasi Lenkija ir Rusija: šiaurės rytinė dalis priklauso Kaliningrado sričiai.

    Operacijos logika paprasta: perkelti unguriai turėtų išvengti didesnio žvejybos spaudimo Rusijos pusėje ir turėti daugiau šansų sėkmingai migruoti neršti, taip prisidedant prie šios rūšies populiacijos atkūrimo.

    Kaip vyko ungurių perkėlimas

    Gyvi unguriai buvo surenkami iš žvejų penkiuose uosteliuose: Krynica Morska, Konty-Rybackie, Nowa Pasłęka, Frombork ir Suchacz. Daugiausia dėmesio skirta suaugusiems vadinamiesiems sidabriniams unguriams – tiems, kurie jau pasiruošę tolimai migracijai.

    Žuvis gaudė saugiomis gaudyklėmis, po to trumpam laikė talpyklose su deguonimi prisotintu vandeniu. Specialistai įvertindavo jų būklę: jaunus ungurius paleisdavo atgal, o atrinktus – pasverdavo ir perkeldavo į ant sunkvežimių įrengtus baseinus.

    Vėliau kiekviena partija buvo išleidžiama į Gdansko įlanką netoli Nowy Świat uosto, jau atviros jūros pusėje. Ši vieta parinkta taip, kad unguriai galėtų aplenkti rusišką Vislos įlankos dalį ir tęsti kelionę.

    Jūrų žvejybos instituto teigimu, taip perkelti unguriai neturėtų patirti papildomo mirtingumo ir žvejybos spaudimo Rusijos akvatorijoje, o jų galimybės pasiekti neršto vietas – išaugti.

    Kur plauks toliau ir ką stebės mokslininkai

    Mokslininkai primena, kad europiniai unguriai neršia Sargaso jūroje Atlanto vandenyne – tai sritis netoli Bermudų salų, neturinti krantų ir apsupta vandenyno srovių. Dėl to galimybė palikti Vislos įlanką yra itin svarbi rūšies apsaugos programoms.

    Siekiant geriau suprasti migracijos maršrutą, 100 ungurių buvo pritvirtinti akustiniai siųstuvai. Jų signalus planuojama fiksuoti povandeniniais mikrofonais (hidrofonais), įrengtais palei tikėtiną žuvų kelią.

    Tokie įrenginiai turėtų veikti ir Danijos sąsiauriuose, jungiančiuose Baltijos ir Šiaurės jūras. Tai leis stebėti, kur tiksliai unguriai plauks toliau, kai paliks Baltijos regioną.

    Kiek kainavo operacija

    Skelbiama, kad visa operacija kainavo apie 3,6 mln. zlotų (originaliame pranešime suma taip pat pateikta grivinomis). Didžioji dalis finansavimo – 2,5 mln. zlotų – skirta iš Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo.

    ES strateginis tikslas – atkurti šios rūšies populiaciją taip, kad į Sargaso jūrą galėtų migruoti bent 40 proc. sidabrinių ungurių, palyginti su būkle iki padidėjusio žmogaus poveikio ir populiacijos smukimo.

  • Į Ukrainą masiškai atskrido sibirinės riešutinės: ornitologas paaiškino retą „invaziją“

    Šį rudenį Ukrainoje vis dažniau pastebimos neįprastos viešnios – riešutinės, į šalį atskridusios net iš Sibiro. Ornitologai tokį masinį pasirodymą vadina invazija – nereguliariomis migracijomis, kai paukščiai staiga atsiduria gerokai už įprasto arealo ribų.

    Kaip portalui UNIAN aiškino ornitologas Vitalijus Griščenka, šis reiškinys nėra kasmetinis: per pastaruosius dešimtmečius tokie atskridimai fiksuojami maždaug kas 8–10 metų. Ankstesni atvejai Ukrainoje registruoti 2018 ir 2008 metais, o dažniausiai invazija prasideda antroje rudens pusėje – spalį, kartais dar rugsėjo pabaigoje.

    Riešutinė Ukrainoje paprastai peri Karpatų regione, kai kur aptinkama ir Polesės šiaurėje. Tačiau šįkart kalbama apie šiaurinį porūšį, kurio pagrindinis arealas driekiasi Sibire ir šiaurės vakarų Europoje – dalis šių paukščių dabar pasiekė Ukrainą.

    Pasak ornitologo, pagrindinė priežastis – maisto stoka gimtuosiuose miškuose. Riešutinės invazijos siejamos su dideliu pagrindinių lesalo augalų nederliumi perėjimo vietose: kai maisto nepakanka visiems, paukščiai priversti klajoti ir ieškoti kitų teritorijų, kartais nuskrisdami net iki Vidurio ar Vakarų Europos.

    Kodėl invazija kartojasi kas kelerius metus

    Riešutinės pavadinimas (rusų kalboje ji dar vadinama „kedrovka“) tiesiogiai susijęs su jų racionu: rudenį ir žiemą svarbiausias lesalas yra sibirinės kedrinės pušies sėklos. Kai šių sėklų beveik nėra, paukščiai nebeturi kuo maitintis ir pradeda plataus masto klajones.

    Derlingumas, anot V. Griščenkos, kinta cikliškai. Jei keletą metų sėklų būna daug, paukščiams lengviau išgyventi, jų populiacija auga, tačiau vėliau gali ateiti sezonas, kai sėklų derlius menkas – tada maisto visiems nebeužtenka, ir prasideda migracijos į pietus bei pietvakarius.

    Tokie klajojimai nebūtinai baigiasi sėkmingai. Ornitologas atkreipė dėmesį, kad dalis paukščių gali bandyti įsitvirtinti naujose vietose, tačiau daug jų žūsta – tampa plėšrūnų grobiu arba neberanda pakankamai maisto, todėl galiausiai tai gali mažinti populiaciją.

    Dėl šios priežasties tiksliai nuspėti, kada pasikartos kitas masinis atskridimas, sudėtinga, nors bendra periodika – maždaug kas 8–10 metų – pastaruoju metu išlieka panaši.

    Kaip atpažinti riešutinę ir kodėl ji nebijo žmonių

    Riešutinės priklauso varninių šeimai – jos giminaitės yra varnos, kovai, kuosos. Išoriškai atskirti į Ukrainą atskridusią sibirinę riešutinę nuo Karpatų populiacijos esą beveik neįmanoma – ne specialistui jos atrodo labai panašios.

    Pasak ornitologo, tai tamsiai pilkas, beveik juodas paukštis su ryškiomis šviesiomis dėmelėmis, ypač matomomis ties uodega. Dar vienas požymis – specifinis, aštrus, „metališkas“ balsas, kuris išsiskiria iš kitų įprastų paukščių garsų.

    Invazijos metu riešutinės dažniausiai laikosi nedidelėmis grupelėmis – po dvi ar tris, kartais aptinkamos ir pavieniui. Literatūroje aprašomi ir didesni susibūrimai, tačiau tai, anot pašnekovo, reti atvejai.

    Kad paukščiai atskrido būtent iš šiaurės, sprendžiama iš jų judėjimo krypties: pirmieji pastebėjimai fiksuoti dar rugsėjo antroje pusėje šiaurės rytuose, vėliau jie pasirodė vis piečiau ir pietvakarių kryptimi.

    Kokios grėsmės laukia atskridusių paukščių

    V. Griščenka teigimu, pats tolimas skrydis riešutinėms nėra neįveikiama problema – jos tiesiog klajoja ieškodamos lesalo ir sustoja ten, kur randa kuo maitintis. Be to, jos nėra labai išrankios: gali lesinti ne tik sėklas, bet ir vabzdžius, uogas, net smulkius gyvūnus, pavyzdžiui, driežus.

    Persikėlimas į pietesnes teritorijas, kur klimatas švelnesnis, žiemą net gali palengvinti išgyvenimą. Tačiau vėliau daug paukščių nebegrįžta atgal dėl įvairių priežasčių – dalį sumedžioja plėšrūnai, dalis neranda maisto ar žūsta nuo nelaimingų atsitikimų, pavyzdžiui, atsitrenkę į langus.

    Kartu su riešutinėmis Ukrainoje šį sezoną fiksuojama ir kryžiasnapių invazija. Ornitologas pabrėžė, kad tai taip pat natūralus, periodiškai pasikartojantis procesas, dažniausiai susijęs su sėklų nederliumi šiaurėje ir šiaurės rytuose.