CP v2

Category: Technologijos

  • DI patarė „neimti baudos“ ir baigėsi blogai: kodėl „ChatGPT“ ir „Gemini“ klaidos kainuoja brangiai

    DI patarė „neimti baudos“ ir baigėsi blogai: kodėl „ChatGPT“ ir „Gemini“ klaidos kainuoja brangiai

    Kai patarimas kainuoja brangiau

    Lenkijoje įprasta kelių policijos patikra virto pamoka apie aklą pasitikėjimą DI. Vairuotojas, viršijęs greitį 14 kilometrų per valandą, vietoje siūlomos baudos nusprendė pasikonsultuoti su „ChatGPT“.

    DI esą patarė baudos vietoje nepriimti, tikintis, kad situacija išsispręs paprasčiau. Tačiau atsisakius, byla nukeliavo į teismą, o ten sprendimas vairuotojui buvo gerokai skaudesnis.

    Vietoje 100 zlotų baudos teismas skyrė 800 zlotų, tai yra apie 185 eurus, o pirminė suma būtų siekusi apie 23 eurus. Prie to dar gali prisidėti bylinėjimosi išlaidos, todėl galutinė kaina realiai išauga.

    „Gemini“ ir „Google“ paieškos kluptelėjimai

    Kita istorija siejama su „Gemini“, integruotu į „Google“ paiešką. Vartotojų klausimai kartais išprovokuoja atsakymus, kurie skamba įtikinamai, bet yra akivaizdžiai klaidingi ar net pavojingi sveikatai.

    Viešumoje aptartos situacijos, kai DI pateikė absurdiškų mitybos ir buities „patarimų“, o kai kuriais atvejais net normalizavo elgesį, kuris mediciniškai ar saugumo požiūriu yra nepriimtinas. Tokie atsakymai atsiranda todėl, kad modeliai apibendrina internete rastą turinį ir ne visada atskiria faktus nuo satyros ar melagienų.

    „DI gali skambėti užtikrintai net tada, kai klysta, todėl vartotojui svarbiausia tikrinti informaciją ir remtis oficialiais šaltiniais ar specialistais“, – sako skaitmeninio saugumo ekspertai, komentuodami panašius atvejus.

    Klaidos medicinoje ir navigacijoje

    Rizika ypač išryškėja sveikatos temose. Aprašytas atvejis, kai žmogus, bandydamas pakeisti druską racione, po konsultacijos su „ChatGPT“ ėmė vartoti netinkamą medžiagą ir patyrė sunkų apsinuodijimą, pasireiškusį psichozės simptomais.

    Medikai pabrėžia, kad tokios situacijos dažniausiai kyla ne dėl vieno atsakymo, o dėl to, kad vartotojai DI patarimus priima kaip profesionalią konsultaciją. Praktikoje DI gali „prihaliucinuoti“ neegzistuojančias taisykles, nepateikti esminių perspėjimų arba nepaklausti kritinių patikslinimų.

    Panašiai klaidos gali pasireikšti ir keliuose. Vairuotojai, aklai sekdami navigacijos pasiūlymais, kartais ryžtasi pavojingiems manevrams, nors Kelių eismo taisyklės ir kelio ženklai turi absoliučią pirmenybę prieš bet kurią programėlę.

    Specialistai primena, kad DI įrankiai dažnai pateikia vadinamuosius apibendrintus atsakymus, pritaikytus „vidutiniam“ scenarijui. Todėl net ir kasdienėse situacijose saugiausia laikytis paprastos taisyklės: jei sprendimas susijęs su sveikata, teise ar eismu, vien DI nepakanka.

  • DI peržiūrėjo mokslą ir duomenų bazes: aptiko dešimtmečių klaidas, mastas pribloškia

    DI peržiūrėjo mokslą ir duomenų bazes: aptiko dešimtmečių klaidas, mastas pribloškia

    Didieji kalbos modeliai ir vadinamieji skaitmeniniai bendraautoriai vis dažniau pasitelkiami moksle, kai reikia suformuluoti hipotezes, rašyti kodą ar parengti rankraščius. Tačiau kartu ryškėja nauja problema: publikacijų ir duomenų kiekis auga taip greitai, kad tradicinis žmonių recenzavimo procesas vis dažniau nespėja užtikrinti kokybės.

    Dėl to mokslininkai vis dažniau bando patį tikrinimą automatizuoti, pasitelkdami DI agentus, kurie išskiria autorių teiginius, surenka papildomą medžiagą ir mėgina atkartoti eksperimentus. Tokie bandymai rodo ne tik pavienes klaidas, bet ir sistemines spragas, kurios ilgus metus galėjo likti nepastebėtos.

    Klaidos rastos net senose bazėse

    Vienas ryškiausių pavyzdžių fiksuotas chemijos srityje, kur dešimtmečiais buvo remiamasi etaloninėmis virimo temperatūrų lentelėmis. DI modelio ir vėlesnės rankinės patikros derinys atskleidė, kad dalis įrašų patikimoje, apie 75 metus pildytoje referencinėje bazėje buvo netikslūs.

    Zhejiang laboratorijoje Hangdžou dirbantis Sebastianas Pios, prognozuodamas molekulių parametrus, pastebėjo nesutapimus ir juos patikrino literatūroje. Paaiškėjo, kad kai kur klaidas lėmė spausdinimo netikslumai, o kitur buvo kartojami pasenę, dar prieš šimtmetį atliktų matavimų duomenys.

    Bandant atkartoti teiginius, rezultatai prasti

    Kitas pavyzdys susijęs su bandymais automatiškai vertinti konferencijoms teikiamus straipsnius. Analitikai iš SAI Labs pasitelkė DI agentus 168 darbams, atrinktiems konferencijai ICML 2026 metais, o autonominės sistemos mėgino ištraukti patikrinamus teiginius ir atkurti eksperimentų rezultatus.

    Iš 92 straipsnių, kuriuose buvo bent 5 patikrinami teiginiai, algoritmams pavyko atkurti daugiau nei 2 teiginius tik 34 atvejais. Daugiau nei 80 proc. teiginių buvo sėkmingai pakartota tik 8 darbuose, o tai rodo, kad vadinamasis replikacijos krizės klausimas aktualus ne vien socialiniuose moksluose.

    Klaidos auga, bet DI nėra teisėjas

    Stanfordo universiteto tyrimas, kuriam vadovavo Jamesas Zou, parodė, kad NeurIPS konferencijų publikacijose vidutinis objektyvių klaidų skaičius išaugo nuo 3,8 2021 metais iki 5,9 2025 metais, tai yra 55 proc. daugiau. Analizė apėmė formulių, skaičiavimų ir grafikų klaidas, nevertinant interpretacijų ar mokslinės naujovės.

    „Didžiausias pokytis yra galimybė tai daryti mastu, kuris anksčiau buvo neįmanomas“, – sakė Jamesas Zou.

    „DI neturėtų daryti visko, o sprendimus dėl naujumo ir reikšmės reikia palikti žmonėms“, – sakė Federico Bianchi iš „Together AI“.

    Ekspertai pabrėžia, kad automatiniai įrankiai gali būti naudingi kaip papildoma patikra prieš pateikiant darbą recenzijai, tačiau jie klysta ir gali generuoti klaidingus pavojaus signalus. Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto mokslininkas Odd Eirik Gundersen akcentuoja, kad tokios sistemos daro klaidų panašiai kaip žmonės, todėl privaloma tyrėjų priežiūra.

    Apklausose dalis autorių pripažįsta, kad automatinė grįžtamoji informacija padėjo rasti klaidų ir paskatino papildomus eksperimentus, tačiau tuo pat metu tyrimai rodo ribotą DI efektyvumą lyginant su žmonių recenzentais. Dėl to vis dažniau pabrėžiama, kad patikimiausias kelias yra mišrus modelis, kai DI padeda aptikti technines spragas, o galutinį sprendimą priima srities ekspertai.

  • Alpėse pramuštas 55 km Brennerio tunelis: ką tai pakeis Europoje ir kada juo važiuos traukiniai?

    Alpėse pramuštas 55 km Brennerio tunelis: ką tai pakeis Europoje ir kada juo važiuos traukiniai?

    Kas įvyko statybose?

    Po Alpėmis ties Brennerio perėja pasiektas vienas svarbiausių Brennerio bazinio tunelio statybų etapų – sujungtos dvi pagrindinės tunelio atšakos. Proveržis įvyko maždaug 1 400 metrų gylyje, kai Austrijos pusės darbai susijungė su Italijos puse.

    Šis momentas reiškia, kad projektas iš dviejų anksčiau atskirtų statybos zonų pereina į vientisą tunelio sistemą. Tokie sujungimai yra kritiniai, nes leidžia tiksliai patikrinti geodezinius suderinimus ir spartinti kitus įrengimo darbus.

    Vienas didžiausių Europos projektų

    Brennerio bazinis tunelis bus apie 55 kilometrų ilgio, o kartu su Insbruko aplinkkelio tuneliais sudarys maždaug 64 kilometrų sistemą. Tai bus dviejų bėgių geležinkelio tunelis, kuriame eismas vyks po vieną kryptį kiekvienu bėgiu.

    Projektas laikomas strategiškai svarbia TEN-T Skandinavijos–Viduržemio jūros koridoriaus dalimi, siekiančia sustiprinti krovinių ir keleivių vežimą geležinkeliais per Alpes. Tikslas – mažinti kelių apkrovą, triukšmą ir taršą viename intensyviausių Europos tranzito maršrutų.

    Kada atidarymas ir kokie greičiai?

    Statytojai skelbia, kad kasimo darbai yra užbaigti maždaug 90 proc., tačiau iki pilnos eksploatacijos dar laukia įrengimo etapas. Didžiausia dalis darbų persikelia į bėgių klojimą, elektros tiekimą, ryšio, signalizacijos, gaisrinės saugos ir ventiliacijos sistemas.

    Planuojama, kad keleiviniai traukiniai tunelyje galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai sąstatai judės lėčiau. Oficialiai nurodoma projekto atidarymo data – iki 2032 metų, nors tokio masto infrastruktūroje terminus dažnai lemia įrengimo, testavimo ir sertifikavimo darbai.

    Numatoma bendra projekto vertė siekia apie 10,5 mlrd. eurų. Ši investicija vertinama kaip ilgalaikė priemonė didinti geležinkelių pralaidumą ir patikimumą tarp Austrijos ir Italijos, ypač krovinių pervežime.

    Europoje ilgiausiu geležinkelio tuneliu išlieka Šveicarijoje esantis Gotardo bazinis tunelis, atidarytas 2016 metais ir siekiantis apie 57 kilometrus. Vis dėlto Brennerio bazinis tunelis laikomas vienu svarbiausių naujų projektų, galinčių iš esmės pakeisti susisiekimo logistiką per Alpes.

  • Elonas Muskas žada „SpaceX“ gamyklas Mėnulyje: kam jos reikalingos ir kas stabdo planą

    Elonas Muskas žada „SpaceX“ gamyklas Mėnulyje: kam jos reikalingos ir kas stabdo planą

    „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas pastarosiomis dienomis vėl pakurstė diskusijas apie Mėnulio ekonomiką, pareikšdamas, kad bendrovė ketina Mėnulio paviršiuje statyti specialias gamyklas. Pasak jo, tai esą neišvengiama kryptis, jei žmonija nori pereiti nuo pavienių misijų prie nuolatinės infrastruktūros už Žemės ribų.

    Viešai neatskleidžiama, kokios konkrečios gamybos linijos būtų kuriamos pirmiausia, tačiau idėja siejama su automatizuota įranga ir robotika, kuri leistų gaminti ar surinkinėti komponentus vietoje. Toks modelis atitinka vis dažniau kosmoso agentūrų akcentuojamą principą, kai siekiama naudoti vietinius išteklius ir mažinti krovinių gabenimą iš Žemės.

    Ką tai keistų kosmoso planuose

    Pagrindinis tokio projekto pažadas yra paprastas: jei dalį konstrukcijų, atsarginių dalių ar modulių galima pagaminti Mėnulyje, logistikos kaina ir rizikos mažėja. Mėnulio gravitacija gerokai mažesnė nei Žemės, todėl iš jo potencialiai lengviau kelti krovinius į orbitą ir aptarnauti didesnes programas.

    Šiame kontekste dažnai minimos ir didelės palydovų ar kitų kosminių sistemų konstelacijos, kurioms reikia masinės gamybos ir greito dislokavimo. Vis dėlto realių, patvirtintų techninių detalių apie „SpaceX“ Mėnulio gamyklų pajėgumus, terminus ar finansavimo modelį kol kas nėra.

    Kodėl viskas remiasi į „Starship“

    Net ir ambicingiausios vizijos atsiremia į vieną praktinį klausimą: kaip patikimai ir pigiai atgabenti įrangą į Mėnulį. „SpaceX“ strategijoje tai siejama su „Starship“ sistema, kuri turi tapti pagrindiniu sunkiųjų krovinių vežėju ir platforma, galinčia dažnai skristi bei būti pakartotinai naudojama.

    Bendrovė pastaruoju metu skelbė apie tolesnius „Starship“ bandymus ir siekį spartinti programą, įskaitant sudėtingus bandymus su grįžimu ir nusileidimo procedūromis. Kol nebus pasiektas stabilus skrydžių tempas ir patikimumas, bet kokia kalba apie gamyklas Mėnulyje iš esmės lieka priklausoma nuo šios raketos brandos.

    Didžiausios kliūtys ir realybės patikra

    Mėnulio gamyba reikštų ne tik transportą, bet ir energijos šaltinius, ryšio sprendimus, apsaugą nuo radiacijos bei ekstremalių temperatūrų. Taip pat išlieka teisinių ir politinių klausimų, nes įvairios valstybės ir organizacijos skirtingai interpretuoja išteklių naudojimo kosmose principus.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad artimiausiu metu realiausias scenarijus yra riboto masto, itin automatizuota gamyba ar surinkimas, o ne pilnavertės pramonės perkėlimas. Vis dėlto tokie pareiškimai rodo konkurencijos augimą ir spaudimą spartinti technologijas, kurios artina Mėnulio infrastruktūros etapą.

    „Tai įvyks“, – sakė Elonas Muskas.

  • Elonas Muskas Teksase kelia didžiausią pasaulyje Terafab: investicija sieks apie 110 mlrd. eurų

    Elonas Muskas Teksase kelia didžiausią pasaulyje Terafab: investicija sieks apie 110 mlrd. eurų

    Gigantiškas projektas Teksase

    Elonas Muskas planuoja Teksase statyti, jo teigimu, didžiausią pastatą pasaulyje – puslaidininkių megagamyklą „Terafab“. Kompleksas būtų skirtas pažangiems lustams, kurie reikalingi „Tesla“ autonominio vairavimo sistemoms ir humanoidiniams robotams „Optimus“.

    Taip pat skelbiama, kad dalis pajėgumų būtų orientuota į didelio našumo procesorius ir skaičiavimo sprendimus, kurių ateityje gali prireikti „SpaceX“ programoms. Projektas pristatomas kaip bandymas užsitikrinti kritinių komponentų tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių gamintojų.

    Ką reiškia 9 mln. kv. metrų?

    Pagal viešai minimus planus, „Terafab“ plotas galėtų viršyti 9 mln. kvadratinių metrų, todėl kompleksas pretenduotų į didžiausio pasaulyje pastato titulą. Tokia apimtis reikštų ne vien gamybą, bet ir visą ciklą po vienu stogu – nuo litografijos iki pakavimo bei testavimo.

    Puslaidininkių pramonėje vis dažniau kalbama apie vertės grandinės koncentraciją, kai gamintojai siekia kontroliuoti daugiau etapų, kad geriau valdytų rizikas ir kaštus. Pastaraisiais metais lustų paklausa augo ne tik automobilių sektoriuje, bet ir duomenų centruose, kuriuos į priekį stumia DI sprendimai.

    Pinigai, darbo vietos ir resursų klausimas

    Preliminariai skaičiuojama, kad bendra projekto investicija gali siekti apie 110 mlrd. eurų, o pradinio etapo kaina – apie 16 mln. eurų. Taip pat minima, kad kompleksas galėtų sukurti daugiau nei 3 000 darbo vietų.

    Viena jautriausių temų Teksase – vandens ir energijos sąnaudos, kurios aktualios tiek lustų gamybai, tiek didelio masto skaičiavimo infrastruktūrai. Skelbiama, kad objektas planuojamas prie Gibbons Creek vandens telkinio, o vanduo būtų imamas iš jo, siekiant mažiau apkrauti vietinius požeminio vandens išteklius.

    „Terafab Texas bus neabejotinai didžiausias ir vertingiausias pastatas Žemėje“, – sakė Elonas Muskas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio dydžio puslaidininkių projektų sėkmę lemia ne tik statybos mastas, bet ir įrangos tiekimo grandinės, talentų pritraukimas bei technologinių procesų stabilumas. Lustų gamybos įranga yra viena sudėtingiausių pramonėje, o naujų pajėgumų paleidimas paprastai trunka kelerius metus.

  • Rusija ruošia masines reaktyvinių „Shahed“ atakas: Ukrainos oro gynybai – rimtas išbandymas

    Rusija ruošia masines reaktyvinių „Shahed“ atakas: Ukrainos oro gynybai – rimtas išbandymas

    Nauja „Shahed“ evoliucija

    Rusija vis intensyviau modernizuoja Irano kilmės „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus ir pereina prie reaktyvinių variklių naudojimo. Ukrainos analitikų teigimu, toks žingsnis gali iš esmės pakeisti iki šiol taikytą kovos su šiais taikiniais praktiką ir padidinti spaudimą oro gynybai.

    Žiniasklaidoje ir ekspertų vertinimuose minimos modernizuotos versijos „Geran-3“, „Geran-4“ ir „Geran-5“, siejamos su „Shahed“ šeima. Esminis pokytis – vietoje įprastų stūmoklinių variklių diegiamos kompaktiškos turboreaktyvinės jėgainės.

    Ką keičia reaktyvinis variklis

    Pagrindinis tokios modernizacijos efektas – gerokai didesnis greitis, kuris sutrumpina Ukrainos pajėgų reakcijos laiką ir apsunkina perėmimą trumpesnio nuotolio priemonėmis. Kai kurie šaltiniai mini kiniškus „Telefly“ serijos variklius, kurių parametrai leidžia dronams skristi kelis kartus greičiau nei ankstesnėms, lėtesnėms modifikacijoms.

    Iki šiol daug „Shahed“ tipo dronų būdavo numušami priemonėmis, kurios veiksmingiausios prieš lėtai ir žemai skrendančius taikinius, įskaitant mobilias ugnies grupes. Tačiau didėjant greičiui, taikinių perėmimo langas mažėja, o klaidos kaina tampa didesnė, ypač kai atakos vykdomos masiškai.

    Greitis turi kainą, bet grėsmė auga

    Kartu su greičiu atsiranda ir apribojimų: reaktyvinės jėgainės paprastai naudoja daugiau degalų, todėl realus veikimo nuotolis gali sumažėti. Skelbiama, kad kai kurių versijų nuotolis gali kristi nuo anksčiau minimų labai didelių distancijų iki maždaug 1 000 kilometrų ar net mažiau, priklausomai nuo modelio ir skrydžio profilio.

    Vis dėlto net ir trumpesnis nuotolis nereiškia mažesnės rizikos, nes tokie dronai gali būti naudojami iš arčiau esančių paleidimo rajonų, o didesnis greitis padeda prasiskverbti pro dalį gynybos sluoksnių. Be to, masinis panaudojimas išlieka vienu svarbiausių Rusijos taktikos elementų, siekiant išsekinti oro gynybos resursus.

    Papildomą nerimą kelia pranešimai, kad dalis naujesnių dronų gali būti komplektuojami su kameromis ir kompiuterinio matymo sprendimais. Tai leistų tiksliau atpažinti ir sekti judančius taikinius, tokius kaip transporto priemonės ar logistinės grandys, didinant smūgių tikslumą.

    Ukrainos pusė viešai kalba apie poreikį spartinti naujų perėmimo sprendimų kūrimą ir bandymus, kad jie galėtų veikti didesniu greičiu ir aukščiu. Tokia technologinė „gaudynių“ dinamika rodo, kad dronų karas regione pereina į naują etapą, kuriame greitis ir autonomija taps dar svarbesniais veiksniais.

  • „Apple“ ruošia netikėtą planą: iPhone 17 gali likti aktualus rekordiškai ilgai

    „Apple“ ruošia netikėtą planą: iPhone 17 gali likti aktualus rekordiškai ilgai

    „Apple“ svarsto keisti įprastą „iPhone“ išleidimo ritmą, kuris daugelį metų buvo siejamas su rudens pristatymais. Jei planas bus įgyvendintas, iPhone 17 gali tapti ilgiausiai aktualiu pagrindiniu bendrovės telefonu per maždaug 15 metų.

    Pastaraisiais metais „Apple“ dažniausiai vienu metu pristatydavo ir „Pro“, ir bazinius modelius, tačiau rinkoje daugėja ženklų, kad tvarkaraštis gali būti išskaidytas. Tokiu atveju rudenį daugiau dėmesio tektų brangesniems „Pro“ įrenginiams, o pigesni modeliai pasirodytų vėliau.

    Kas keistųsi „iPhone“ grafike?

    Pagal viešumoje aptariamus scenarijus, rudenį pirmiausia galėtų debiutuoti pažangesni „iPhone“ modeliai, o baziniai įrenginiai būtų pristatyti kitame etape. Tai reikštų, kad iPhone 17 ilgiau išliktų pagrindiniu pasirinkimu „Apple“ asortimente.

    Toks sprendimas būtų reikšmingas ir dėl pirkėjų elgsenos. Kai pigesni modeliai pasirodo tuo pat metu kaip „Pro“, dalis pirkėjų renkasi mažiau kainuojantį variantą, o tai mažina brangesnių įrenginių dalį bendrame pardavimų krepšelyje.

    Kodėl „Apple“ to gali siekti?

    Finansiškai „Pro“ segmentas „Apple“ paprastai yra patrauklesnis dėl didesnių maržų, todėl bendrovė suinteresuota maksimaliai išnaudoti pirmuosius pardavimų mėnesius. Išskaidytas pristatymas teoriškai leistų ilgiau išlaikyti dėmesį brangesniems modeliams, kol rinkoje dar nėra pigesnės alternatyvos.

    Be to, konkurencija aukščiausioje klasėje aštrėja, o vartotojai vis dažniau keičia telefonus rečiau nei anksčiau. Gamintojams tai reiškia poreikį aiškiau atskirti modelių linijas ir sukurti stipresnę motyvaciją rinktis brangesnius variantus, ypač pristatymo pradžioje.

    Ką tai reikštų pirkėjams?

    Pirkėjams toks pokytis galėtų reikšti paprastesnį pasirinkimą rudenį, kai dėmesys būtų sutelktas į „Pro“ klasę, o baziniai modeliai atsirastų vėliau. Kita vertus, daliai žmonių tektų ilgiau laukti labiau prieinamų naujausios kartos įrenginių.

    Ar strategija pasiteisins, paaiškės tik po kelių ketvirčių, kai bus matoma pardavimų struktūra ir paklausa skirtinguose kainų segmentuose. Kol kas tai vertinama kaip galimas „Apple“ bandymas optimizuoti modelių tarpusavio konkurenciją ir sustiprinti aukštesnės klasės „iPhone“ pozicijas.

  • DI turėjo sutrumpinti darbo savaitę iki 4 dienų, bet „OpenAI“ darbuotojai dirba iki 90 valandų

    DI turėjo sutrumpinti darbo savaitę iki 4 dienų, bet „OpenAI“ darbuotojai dirba iki 90 valandų

    Technologijų įmonių vadovai pastaraisiais metais vis dažniau kartoja pažadą, kad dirbtinis intelektas leis dirbti mažiau, o produktyvumas augs be papildomų pastangų. Vis dėlto realybė didžiausiuose DI kūrimo centruose dažnai atrodo priešinga: pasakojama apie ilgėjančias darbo valandas, budėjimus savaitgaliais ir nuolatinį skubos režimą.

    Dar 2021 metais tuometinis „Google“ inžinerijos vadovas viešai svarstė, kad iki 2025 metų keturių dienų darbo savaitė gali tapti įprasta. Panašias idėjas vėliau kartojo ir kitos bendrovės, o „OpenAI“ buvo raginusi įmones išbandyti trumpesnę savaitę nemažinant atlygio, argumentuojant spartėjančia automatizacija.

    Tačiau buvęs techninis „OpenAI“ darbuotojas žiniasklaidai teigė, kad pati bendrovė keturių dienų savaitės modelio realiai neišbandė. Pasak jo, darbo kultūroje daug nenumatytų krizių susitikimų, privalomų budėjimų savaitgaliais ir griežtų rezultatų peržiūrų, po kurių esą pasitaiko atleidimų.

    „Į darbą ateini šeštadienį ar sekmadienį vien tam, kad pasivytum atsilikusius darbus arba įsitikintum, jog niekas nesugedo“, – sakė buvęs „OpenAI“ darbuotojas.

    Pasakojimai apie didelius krūvius girdimi ir kituose DI sektoriaus lyderiuose. „Anthropic“ viešai akcentuoja, kad jų pokalbių robotas „Claude“ gali savarankiškai atlikti užduotis kelias valandas, o „Meta“ ir „Microsoft“ pabrėžia, kad DI jau perima dalį programuotojų darbo, leisdamas komandoms daryti daugiau su mažesniais resursais.

    Kartu su šiais pareiškimais ryškėja ir kita tendencija: automatizacijos naudą įmonės neretai verčia kaštų mažinimu, o ne darbo laiko trumpinimu. „Meta“ yra skelbusi apie didelio masto darbuotojų mažinimą, o technologijų sektoriuje pastaraisiais metais atleidimai tapo pasikartojančiu reiškiniu, ypač persigrupuojant prie DI prioritetų.

    DI laboratorijose darbo tempą dar labiau didina vadinamieji sprintai, kai prieš produkto ar funkcijos pristatymą komandos dirba itin intensyviai. Buvusių darbuotojų teigimu, įprastu laikotarpiu savaitė gali siekti apie 50–70 valandų, o sprintų metu peržengti ir 90 valandų ribą.

    „Meta“ darbuotojai taip pat yra pasakoję apie staigius perkėlimus į DI prioritetines komandas, kai pasirinkimo laisvė ribota. Toks modelis padeda greitai sutelkti resursus svarbiausiems projektams, bet darbuotojams reiškia didesnę įtampą, daugiau naktinių darbų ir nuolatinę parengtį reaguoti į incidentus.

    Augant investicijoms į vadinamąją agentinę DI kryptį, spaudimas tik didėja. Šie sprendimai kuriami taip, kad galėtų ne tik generuoti tekstą ar vaizdus, bet ir atlikti veiksmus programose bei naršyklėje, o ateityje – ir fiziniame pasaulyje per robotiką, todėl konkurencija dėl proveržio yra ypač intensyvi.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad teorinės laiko sutaupymo prognozės praktikoje dažnai ištirpsta, nes atsiranda naujų užduočių. Įdiegus DI įrankius reikia juos prižiūrėti, tikrinti rezultatus, spręsti klaidas ir perkurti procesus, o sutaupytas laikas organizacijose greitai užpildomas papildomais tikslais.

    „Žmonės įsivaizduoja, kad 20 proc. mažiau darbo reiškia keturių dienų savaitę. Bet atsiranda naujas darbas“, – aiškino MIT tyrėjas Neilas Thompsonas.

    Todėl kol kas ryškėja paradoksas: technologija, kuri turėjo išlaisvinti nuo rutinos, daugelyje DI kūrimo komandų tampa priežastimi dirbti dar intensyviau. Ar ši banga galiausiai virs trumpesne darbo savaite, ar tik dar labiau padidins krūvius ir paskatins darbo vietų mažinimą, priklausys nuo įmonių strategijų, reguliavimo ir to, kaip greitai DI įrankiai taps patikimi kasdienėje veikloje.

  • Didžiulis „Steam“ duomenų nutekėjimas Europoje: „Valve“ perspėja, ką privalo padaryti žaidėjai

    Didžiulis „Steam“ duomenų nutekėjimas Europoje: „Valve“ perspėja, ką privalo padaryti žaidėjai

    „Valve“ pranešė apie galimą asmens duomenų nutekėjimą, susijusį su įmone CEVA Logistics, kuri Europoje padeda organizuoti „Valve“ įrangos pristatymą. Pasak bendrovės, incidentas galėjo paveikti dalį klientų, kurie neseniai užsakė „Valve“ gaminius.

    Nurodoma, kad įsilaužėliai galėjo pasisavinti CEVA Logistics tvarkomus užsakymų duomenis per laikotarpį nuo liepos 29 dienos iki rugpjūčio 1 dienos. „Valve“ teigimu, CEVA Logistics užsakymo informaciją paprastai saugo iki 90 dienų, todėl įspėjimas išsiųstas platesniam klientų ratui.

    Kokie duomenys galėjo nutekėti?

    „Valve“ informuoja, kad nutekėjimas galėjo apimti klientų vardus ir pavardes, gyvenamosios vietos adresus, šalis, telefono numerius ir el. pašto adresus, susietus su „Steam“ paskyra. Taip pat neatmetama, kad tarp duomenų galėjo būti informacija apie užsakytų prekių rūšis ir jų kainas.

    Tokio tipo duomenys dažniausiai išnaudojami sukčiavimui: nuo įtikinamų fiktyvių pranešimų apie siuntas iki bandymų išvilioti prisijungimus ar papildomus asmens duomenis. Padidėjusi rizika kyla dėl to, kad užpuolikai gali taikytis į konkrečius žmones, pritaikydami žinutes pagal jų pirkinius.

    Kas, pasak „Valve“, liko saugu?

    „Valve“ pabrėžia, kad CEVA Logistics neturi prieigos prie mokėjimų duomenų, slaptažodžių, „Steam Guard“ kodų ar kitų paskyros apsaugos elementų. Tai reiškia, kad pats „Steam“ prisijungimas neturėjo būti tiesiogiai atskleistas per šį incidentą.

    „CEVA neturi prieigos prie jūsų mokėjimų duomenų, slaptažodžių, Steam Guard kodų ar kitos tokio tipo informacijos“, – sakė „Valve“.

    Vis dėlto bendrovė ragina artimiausiomis dienomis būti itin budriems, nes net ir be slaptažodžių nutekėję kontaktiniai duomenys gali paskatinti tikslines apgaules. CEVA Logistics, anot „Valve“, toliau tiria incidentą ir vertina jo mastą.

    Ką daryti žaidėjams dabar?

    Praktikoje svarbiausia nepasitikėti netikėtais el. laiškais ar žinutėmis, kurios prašo skubiai patvirtinti siuntą, apmokėti papildomą mokestį ar pateikti prisijungimo kodus. Jei pranešimas atrodo įtartinas, saugiausia informaciją pasitikrinti tik prisijungus prie „Steam“ arba susisiekus su oficialiu aptarnavimu per „Valve“ kanalus.

    Taip pat verta atnaujinti paskyros saugumą: naudoti unikalų slaptažodį ir įjungti dviejų veiksnių patvirtinimą, jei jis dar neįjungtas. Nors „Valve“ teigia, kad slaptažodžiai nenutekėjo, sukčiai gali bandyti juos išvilioti socialinės inžinerijos metodais.

  • „Ubisoft“ vėl kritikos epicentre: nemokama šaudyklė „Steam“ sulaukė negailestingų įvertinimų

    „Ubisoft“ vėl kritikos epicentre: nemokama šaudyklė „Steam“ sulaukė negailestingų įvertinimų

    Startas „Steam“ ir audringa reakcija

    „Ubisoft“ pristatyta nemokama šaudyklė „The Division Resurgence“ neseniai pasirodė „Steam“ ir iškart sulaukė prieštaringų vertinimų. Žaidėjų atsiliepimuose dažnai kartojasi nusivylimas technine būkle ir sprendimais, kurie, jų manymu, labiau primena mobiliųjų žaidimų praktiką.

    Žaidimas anksčiau buvo orientuotas į mobiliąsias platformas, o vėliau perkeltas į kompiuterius, todėl dalis kritikos nukreipta į paties perkelimo kokybę. Vartotojai mini nepatogų valdymą, nenuoseklų našumą ir sprendimus, kurie kompiuteryje atrodo svetimi.

    Ką labiausiai kritikuoja žaidėjai?

    Didžiausias priekaištas – agresyvi monetizacija ir daugybė vidinių pirkimų, kurie, pasak dalies bendruomenės, nustelbia pačią žaidimo esmę. Žaidėjai taip pat akcentuoja painią meniu struktūrą ir informacijos perteklių, dėl kurio daugiau laiko praleidžiama tvarkant sistemas nei žaidžiant.

    Kritikos sulaukia ir balanso bei progreso sistema: daliai žaidėjų atrodo, kad tobulėjimas pernelyg dirbtinai tempiamas, o kai kurie patobulinimai pernelyg stipriai siejami su papildomomis išlaidomis. Ne vienas atsiliepimas pažymi, kad extraction tipo šaudyklei trūksta aiškaus tempo ir sklandaus rizikos bei atlygio santykio.

    „Tai prastai apgalvotas, painus ir varginantis meniu bei sąsajos sprendimas, kuriame daugiau mikrovadybos nei realių misijų“, – rašė vienas populiariausių žaidėjų komentarų, perteikiantis bendrą nusivylimo toną.

    Vis dėlto ne viskas vien juoda

    Nepaisant kritikos, žaidimas turi ir stiprių pusių, kurias pripažįsta net skeptiškesni žaidėjai. Dažniausiai minima „The Division“ atmosfera, atpažįstamas pasaulio stilius ir žiemiško Niujorko estetika, kuri vizualiai išlaiko serijai būdingą nuotaiką.

    Taip pat pastebima, kad pradžioje susiformavo nemaža bendruomenė, o tai nemokamiems žaidimams yra svarbu norint išlaikyti gyvybingą turinį ir greitesnį žaidėjų susiejimą į komandas. Visgi ilgalaikę sėkmę lems, ar „Ubisoft“ imsis spartesnių pataisymų ir peržiūrės monetizacijos bei sąsajos sprendimus.

    Rinka nemokamoms šaudyklėms itin konkurencinga, todėl pirmasis įspūdis „Steam“ platformoje dažnai tampa lemiamu. Jei kūrėjai nori pakeisti nuotaikas, reikės ne tik taisyti technines problemas, bet ir įtikinti žaidėjus, kad progresas ir turinys nėra paremtas vien papildomais pirkimais.