CP v2

Category: Technologijos

  • Paukščių giesmės paslaptis: kodėl vieni gieda nuo gimimo, o kiti mokosi ir kuria dialektus

    Paukščių giesmės skamba taip įprastai, kad dažnai atrodo, jog visi paukščiai ją „turi“ nuo gimimo. Tačiau biologai išskiria dvi skirtingas strategijas: vienų rūšių giedojimas daugiausia įgimtas, o kitų formuojamas mokantis klausantis ir praktikuojantis.

    Šis skirtumas siejamas su evoliucija ir giminystės ryšiais, nes giedojimo „modelis“ dažnai būdingas tam tikroms paukščių grupėms. Dėl to net panašiai atrodantys paukščiai gali turėti iš esmės skirtingą kelią į savo rūšiai būdingą balsą.

    Kai kurioms rūšims būdinga tai, kad giesmės struktūra užkoduota genetiškai. Jauniklis, augęs izoliuotai ir negirdėjęs suaugusių paukščių, subrendęs vis tiek sugebėtų giedoti savo rūšiai atpažįstamą giesmę.

    Tokia sistema reiškia didesnį stabilumą: giesmės kinta lėčiau, nes mažiau priklauso nuo aplinkos. Praktikoje tai padeda palaikyti aiškius rūšies atpažinimo signalus net skirtingose teritorijose.

    Kitos paukščių grupės gimsta turėdamos tik bendrą giesmės „šabloną“, o konkrečią giesmę perima mokydamosi. Jaunikliai klausosi suaugusių paukščių, bando atkartoti garsus ir pereina etapą, kai ilgai „treniruojasi“ dar nestabilia, kintančia giesme.

    Vėliau, bręstant, giesmė tampa pastovesnė ir įgauna suaugusiam paukščiui būdingą formą. Toks mokymosi kelias glaudžiai susijęs su sudėtingesne balso aparato sandara ir didesniu „garsiniu lankstumu“.

    Kai giesmė išmokstama klausantis, atsiranda erdvės regioniniams skirtumams. Panašiai kaip žmonių tartis, tos pačios rūšies paukščiai skirtingose vietovėse gali giedoti nevienodai, nes jaunikliai perima vietinį „stilių“.

    Todėl ornitologai kai kuriais atvejais kalba apie paukščių dialektus: tai ne atskira rūšis, o skirtingi to paties paukščio giesmės variantai. Tokie skirtumai gali turėti reikšmės poravimuisi, teritorijos gynimui ir net populiacijų atskyrimui ilguoju laikotarpiu.

    Žinant, kad vieni paukščiai gieda „pagal genetinį scenarijų“, o kiti mokosi, lengviau suprasti, kodėl vienur girdime beveik identiškas melodijas, o kitur tas pats paukštis skamba tarsi „su akcentu“. Giesmė tampa ne tik gamtos fonu, bet ir užuomina apie paukščio kilmę bei jo gyvenamąją aplinką.

    Tyrėjams šie skirtumai padeda aiškintis, kaip formuojasi komunikacija, kaip perduodami elgesio modeliai ir kodėl kai kurios rūšys geriau prisitaiko prie kintančių sąlygų. O mėgėjams tai dar viena priežastis klausytis atidžiau: kartais skirtumas slypi ne plunksnose, o melodijoje.

  • Černobylio zonoje elniai rengia purvo maudynes: ką taip pažymi rujos metu ir ką fiksuoja mokslininkai

    Černobylio radiacinės ir ekologinės biosferos rezervate rudenį įsibėgėja tauriojo elnio ruja, kai mišką užpildo patinų riaumojimas. Šiuo laikotarpiu gyvūnai ne tik varžosi dėl patelių, bet ir aktyviai žymi savo teritorijas.

    Vienas ryškiausių elgesio bruožų yra vadinamosios rujos duobės ir purvo maudynės. Patinai kanopomis ir ragais išrausia įdubas, voliojasi dumble, o kvapas ir paliekami pėdsakai veikia kaip signalai kitiems elniams.

    Specialistų teigimu, tokios purvo vonios padeda perduoti informaciją apie patino būklę, užimtą plotą ir jo statusą. Maudynėse išsipurvinęs kailis neretai tampa beveik juodas ir blizgus, todėl kai kuriuos patinus lengviau atpažinti iš ankstesnių stebėjimų.

    Ruja svarbi ir mokslininkams, nes tai metas, kai galima įvertinti populiacijos būklę. Pagal patinų balsų intensyvumą, stebėjimų teritorijos plotą, orus, gyvūnų amžių ir jų suburtų patelių grupių dydį daromos išvados apie elnių gausą ir struktūrą.

    Rezervato duomenimis, 2026 metais vidutinis elnių tankis teritorijoje siekia kiek mažiau nei 10 individų 1 000 hektarų. Bendra populiacija vertinama maždaug apie 2 400 gyvūnų, o šių metų stebėjimai rodo, kad rujos dalyviai dažniausiai yra geros fiziologinės būklės ir sukaupę riebalų atsargų.

    Vis dėlto praėjusi žiema, anot specialistų, buvo ypač sudėtinga. Susidariusi ledo pluta apsunkino judėjimą ir padidino riziką tapti plėšrūnų grobiu, o papildomų nuostolių sukėlė ir vieliniai aptvarai, į kuriuos gyvūnai įsipainioja ar susižeidžia.

    „Rujos metu elnias atrodo pavargęs, išsižiojęs, iškištu liežuviu, tačiau jokia nuotrauka neperteikia balso jėgos, kai patinas riaumoja už kelių dešimčių metrų“, – sakė rezervato specialistas Sergejus Žyla.

    Dar viena šio sezono detalė, kuri patraukė tyrėjų dėmesį, yra dažnesnis vidutinio amžiaus patinų dalyvavimas rujos varžybose. Tai gali rodyti populiacijos „atjaunėjimą“ ir pakitusią amžiaus bei lyčių struktūrą, o galimos priežastys siejamos ir su pastaraisiais metais patirtais didesnių gyvūnų praradimais.

    Patelės rujos laikotarpiu gyvena kitu ritmu nei patinai. Jos didžiąją laiko dalį ganosi ir atrajoja, kaupdamos energiją artėjančiai žiemai bei nėštumui, o be jauniklių likusios patelės paprastai turi daugiau galimybių sukaupti atsargas.

    Černobylio zona jau ne vienerius metus yra svarbi laukinės gamtos stebėjimų teritorija, kur fiksuojamas įvairių rūšių prisitaikymas prie žmogaus veiklos sumažėjimo. Elniai čia išlieka vieni ryškiausių rezervato gyventojų, o rujos sezono elgesys leidžia tyrėjams tiksliau suprasti, kaip kinta jų populiacija ir kokie veiksniai ją labiausiai veikia.

  • DI jau lenks žmones? Trys modeliai pateikė datas – skirtumai pribloškia

    Diskusijos, kada dirbtinis intelektas galėtų prilygti žmogui ar net jį pranokti, pastaraisiais metais tapo viena karščiausių technologijų temų. Ukrainos portalas Komentarі pabandė tai iliustruoti paprastu eksperimentu: paklausė trijų populiarių modelių „Gemini“, „ChatGPT“ ir „Claude“, kada DI galėtų tapti protingesnis už žmones.

    Atsakymai išsiskyrė: vienas modelis kaip ribą įvardijo 2031 metus, kitas – 2038 metus, trečias – 2040 metus. Nors tokie skaičiai skamba kaip tiksli prognozė, iš tiesų tai labiau skirtingų prielaidų ir neapibrėžtumo atspindys nei patikimas kalendorius.

    Modelis, pateikęs ankstyviausią datą, aiškino, kad lūžis galėtų įvykti tada, kai sistemos gebėtų reikšmingai tobulinti pačios save: automatizuotai kurti geresnius algoritmus, efektyviau mokytis ir greičiau perkelti žinias į naujas užduotis. Tokia idėja dažnai siejama su technologinės singularumo sąvoka, tačiau mokslinėje bendruomenėje ji vertinama nevienareikšmiškai.

    Vidurinę datą minėjęs modelis argumentavo, kad DI proveržį galėtų pagreitinti naujos kartos skaičiavimo metodai ir aparatūra. Viešojoje erdvėje dažnai minimi kvantiniai skaičiavimai, tačiau praktikoje dauguma DI pažangos šiandien vis dar priklauso nuo klasikinių lustų, duomenų centrų masto ir efektyvesnių neuroninių tinklų architektūrų.

    Atsargesnė prognozė, nukelianti galimą lūžį į 2040 metus, labiau remiasi prielaida, kad pažanga bus evoliucinė. Tai reikštų ne vieną staigų šuolį, o laipsnišką gebėjimų plėtrą, kol sistemos galėtų patikimai atlikti daugumą intelektinių užduočių bent jau ne prasčiau už žmogų.

    Svarbu atskirti sąvokas: šiandien plačiai naudojami modeliai yra specializuoti, jie puikiai generuoja tekstą, kodą ar vaizdus, tačiau neturi žmogui būdingo supratimo ir patirties pasaulyje. Todėl diskusijose dažnai vartojamas terminas AGI, apibūdinantis hipotetinį bendrosios paskirties DI, gebantį mokytis ir veikti universaliai įvairiose srityse.

    Dalis tyrėjų pabrėžia, kad vien skaičiavimo galia nėra lemiamas veiksnys. Ribojančiais veiksniais tampa duomenų kokybė, klaidų ir haliucinacijų problema, gebėjimas planuoti ilgas užduočių grandines, patikimumas realiose situacijose, taip pat saugumo ir valdymo klausimai, kurie tampa vis aktualesni diegiant DI į kritines sritis.

    Ne mažiau svarbi ir reguliavimo kryptis: Europos Sąjungoje priimtas DI aktas numato rizika grįstą sistemų priežiūrą ir griežtesnius reikalavimus didelės rizikos sprendimams. Tai gali sulėtinti kai kurių produktų diegimą, tačiau kartu didina pasitikėjimą ir skatina atsakingą vystymą.

    Apibendrinant, trijų modelių nurodytos datos labiau parodo, kokios skirtingos yra prielaidos apie technologijų raidą, o ne tai, kad jau dabar būtų įmanoma tiksliai numatyti lūžio momentą. Kol kas aišku viena: DI gebėjimai sparčiai auga, tačiau klausimas, kada ir ar apskritai jis taps protingesnis už žmones, išlieka atviras tiek moksliškai, tiek politiškai.

  • Danijos „Interhuman AI“ kuria socialinio intelekto DI: atpažins dvejonę, sutrikimą ir pritarimą

    Danijos „Interhuman AI“ kuria socialinio intelekto DI: atpažins dvejonę, sutrikimą ir pritarimą

    Dirbtinis intelektas vis geriau supranta, ką pasakome žodžiais, tačiau kasdienėje komunikacijoje lemiamą dalį sudaro tonas, pauzės, veido mimikos ir kūno kalba. Šie signalai dažnai nulemia, ar pašnekovas pasitiki, sutinka, dvejoja ar yra sutrikęs, tačiau daugumai šiandienos DI sistemų jie vis dar lieka sunkiai „matomi“.

    Kopenhagoje veikiantis startuolis „Interhuman AI“ siekia tą spragą užpildyti kurdamas socialinio intelekto technologiją. Įmonė pristatė naujausią savo modelį „Inter-2“, kuris realiu laiku analizuoja socialinius signalus tekste, garse ir vaizde, kad DI galėtų reaguoti ne tik į žodžius, bet ir į žmogų.

    Pasak komandos, „Inter-2“ vienu metu vertina veido išraiškas, balso intonaciją, žvilgsnio krypties pokyčius, laikyseną ir galvos gestus. Taip aptinkama 12 signalų, tarp jų įsitraukimas, dvejonė, neužtikrintumas, sutrikimas, pritarimas ir nepritarimas.

    Nuo kalbos modelių prie socialinių ženklų

    „Interhuman AI“ bendraįkūrėjai Frederik Sally ir Paula Petcu teigia, kad idėja išryškėjo, kai plačiai paplito didieji kalbos modeliai ir pokalbių sistemos. Nors jos pakeitė sąveiką su technologijomis, jos menkai atsižvelgia į tai, kaip žmogus kalba, kokią emociją slepia ar kokį signalą siunčia pauzėmis.

    „Iš čia ir kilo klausimas: ar galime sujungti kalbos modelius su vaizdo ir garso analize iš kameros bei mikrofono ir pridėti papildomą jutimo sluoksnį, kad suprastume, ką vartotojas iš tikrųjų komunikuoja?“, – sakė Paula Petcu.

    Komanda pirmąjį prototipą kūrė kaip DI trenerį, kuris reaguotų į turinį ir pateikimo manierą. Toks principas vėliau išsivystė į platesnę kryptį, kurią įmonė vadina dirbtiniu socialiniu intelektu, kai sistema bando atkurti žmogui būdingą gebėjimą skaityti situacijos kontekstą.

    Kur tai gali praversti?

    Praktinių pritaikymų spektras platus: nuo įmonių mokymų iki sveikatos priežiūros. Pavyzdžiui, darbo pokalbiuose ar derybų treniruotėse DI galėtų pateikti ne tik teksto analizę, bet ir įžvalgas apie tai, kaip skamba kandidato atsakymai, ar kada jis pradeda dvejoti.

    Skaitmeninėje sveikatoje socialiniai signalai svarbūs nuotolinėse konsultacijose ir pagalbos linijose, kur neteisingai suprastas stresas ar susierzinimas gali lemti netinkamus sprendimus. Kuriant robotiką ar pagalbinius asistentus, gebėjimas pastebėti nepritarimą ar diskomfortą tampa tiesiogiai susijęs su sauga.

    „Šiandienos modeliai yra įspūdingai pajėgūs, bet socialiai kurti. Jie atsako į žodžius, o ne į žmogų, kuris juos parašė. Teisingas atsakymas, pateiktas netinkamu momentu, vis tiek yra blogas atsakymas“, – sakė Frederik Sally.

    Duomenys, skaidrumas ir privatumo rizikos

    Didžiausias iššūkis socialiniam DI yra tai, kad žmonių elgsena labai individuali: pauzė gali reikšti neužtikrintumą, bet gali reikšti ir apgalvojimą. Dėl to tokiems modeliams reikia itin įvairių duomenų ir kruopštaus anotavimo, kad sistema nepainiotų signalų skirtinguose kontekstuose.

    „Interhuman AI“ teigia siekianti, kad išvados būtų atsekamos: naudotojas turėtų suprasti, kokie požymiai lėmė konkretų vertinimą. Toks skaidrumas ypač svarbus situacijose, kur sprendimai gali turėti pasekmių žmogaus karjerai, sveikatai ar paslaugų prieinamumui.

    „Norime, kad būtų galima atsekti, kas lėmė, jog tam tikru momentu buvo atpažinta dvejonė. Jei DI sprendžia ką nors apie mano ateitį, noriu turėti galimybę tai kvestionuoti“, – sakė Frederik Sally.

    Kartu daugėja ir rizikų: socialinių signalų atpažinimas gali būti panaudotas manipuliacijai, ypač jei technologija būtų pritaikoma realiame pasaulyje stebint nepažįstamus žmones. Įmonė teigia jau nubrėžusi tam tikras ribas, su kuo dirbtų, ir akcentuoja atitiktį BDAR bei saugumo auditų svarbą.

    Europoje kuriami DI modeliai turi veikti griežtesnėje reguliavimo aplinkoje, o tai, startuolio vertinimu, gali tapti konkurenciniu pranašumu plečiantis į kitas rinkas. „Interhuman AI“ planuoja toliau plėsti modelių šeimą ir gerinti veikimą sudėtingesnėse situacijose, įskaitant balso kanalą be vaizdo bei kelių žmonių pokalbius.

  • Estijos bilt.me pritraukė 700 000 eurų: DI platforma žada greitai paversti idėją „iOS“ ir „Android“ programėle

    Estijos bilt.me pritraukė 700 000 eurų: DI platforma žada greitai paversti idėją „iOS“ ir „Android“ programėle

    Estijos DI programėlių kūrimo platforma bilt.me pritraukė 700 000 eurų išankstinės sėklos etapo investiciją. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Superhero Capital“, o prie investuotojų prisidėjo ir „Bolt“ įkūrėjas Markus Villig bei „Lightyear“ įkūrėjas Martin Sokk.

    Startuolį 2025 metais įkūrė Uku Joost Annus, Kevin Akkermann ir Karl Kiilaspää. Komanda kuria DI agentą, kuris naudotoją veda nuo pirminės idėjos iki realiai veikiančios mobiliosios programėlės, parengtos publikavimui „App Store“ ir „Google Play“.

    Skirtingai nuo daugelio DI sprendimų, kurie daugiausia generuoja interneto svetaines ar web programėles, bilt.me orientuojasi į natyvias „iOS“ ir „Android“ aplikacijas. Tokia kryptis siejama su ambicija sumažinti techninį barjerą tiems, kurie turi idėją, bet neturi programuotojų komandos ar patirties.

    „Lažinamės, kad programėlės, o ne svetainės, bus vieta, kur bus kuriamas kitos kartos verslas“, – sakė Uku Joost Annus.

    Kuriant natyvias programėles, startuoliui teko spręsti ir praktinius infrastruktūros klausimus. Bilt.me teigia sukūrusi savo mokėjimų, debesijos ir dalijimosi sluoksnius, kuriuos įvardija kaip „Bilt Payments“, „Bilt Cloud“ ir „Bilt Link“.

    Pasak bendrovės, jos metinės pasikartojančios pajamos jau perkopė šešiaženklę ribą, o pajamos tris mėnesius iš eilės augo dvigubai kas mėnesį. Platformą naudoja tūkstančiai žmonių, didžioji dalis jų kuria vartotojams skirtas programėles, o likusi dalis – privačius ar vidiniam naudojimui skirtus įrankius.

    Bilt.me įžvelgia galimybę Europai būtent DI taikymo, o ne bazinės infrastruktūros sluoksnyje. Kompanija akcentuoja, kad nors Europai sudėtingiau konkuruoti energijos, puslaidininkių ar DI infrastruktūros srityse, stiprybė gali būti praktinių produktų kūrimas, kai DI paverčiamas naudotojams apčiuopiama paslauga.

    „Tačiau yra vienas sluoksnis, kuriame Europa vis dar yra pasaulinio lygio: programų sluoksnis, kai DI paverčiamas tuo, ką realūs žmonės naudoja ir už ką moka“, – sakė Uku Joost Annus.

    Gautas lėšas bilt.me planuoja skirti tarptautinei plėtrai ir tolesniam programėlių kūrimo galimybių vystymui. Bendrovė taip pat siekia pagreitinti kelią nuo idėjos iki veikiančio produkto, kad programėlės kūrimas mažoms komandoms ar pavieniams kūrėjams taptų labiau nuspėjamas ir pigesnis.

  • „Sofinnova Partners“ uždarė 82 mln. eurų medtech fondą: planuoja sukurti iki 8 įmonių

    „Sofinnova Partners“ uždarė 82 mln. eurų medtech fondą: planuoja sukurti iki 8 įmonių

    Europos gyvybės mokslų rizikos kapitalo bendrovė „Sofinnova Partners“ uždarė ketvirtąjį medicinos technologijų fondą „Sofinnova MD Start IV“, pritraukusi 82 mln. eurų. Fondą investuotojai perprenumeravo, tad įsipareigojimų suma viršijo pradinį tikslą.

    Naujos lėšos bus skirtos plėsti bendrovės medtech įmonių kūrimo strategiją Europoje ir Jungtinėse Valstijose. „Sofinnova Partners“ siekia turėti daugiau galimybių ne tik startuoti su naujomis idėjomis, bet ir padėti joms pereiti svarbiausius vystymo etapus.

    Per artimiausius penkerius metus fondas planuoja paleisti 6–8 medtech bendroves. „MD Start IV“ turėtų finansuoti projektus nuo pačios pradžios iki pagrindinių klinikinių ir veiklos etapų, kartu suteikiant vadinamąją praktinę komandų paramą.

    Pasak „Sofinnova Partners“, modelis remiasi klinikine įžvalga, verslumo kompetencijomis ir operaciniu įgyvendinimu, kad būtų kuriamos technologijos, sprendžiančios nepatenkintus medicinos poreikius. Portfelio bendrovės taip pat gauna prieigą prie tarptautinio partnerių tinklo, kuris svarbus klinikiniams tyrimams, reguliaciniams procesams ir komercializavimui.

    „Sofinnova MD Start“ yra viena iš nedaugelio strategijų Europoje, orientuotų į medtech įmonių kūrimą nuo nulio. Mūsų modelį išskiria aktyvus komandos vaidmuo kuriant ir palaikant kiekvieną įmonę nuo pirmos dienos“, – sakė „Sofinnova Partners“ valdybos pirmininkas ir vadovaujantis partneris Antoine Papiernik.

    Naujasis fondas seka po „Sofinnova MD Start III“, kuris buvo 63 mln. eurų dydžio ir investavo į šešias bendroves. Anksčiau skelbta, kad šios įmonės bendrai pritraukė daugiau nei 140 mln. eurų vėlesnių etapų finansavimo.

    „Sofinnova Partners“ nurodo, kad ankstesnio portfelio pavyzdžiai apima „LimFlow“, kuri buvo įsigyta „Inari Medical“ sandoryje, kurio vertė galėjo siekti apie 380 mln. eurų, bei „PreCARDIA“, kurią įsigijo „Abiomed“. Tarp portfelio įmonių minimos ir „CorWave“, pritraukusi daugiau nei 100 mln. eurų, bei „BrightHeart“, gavusi JAV FDA ir CE žymėjimo patvirtinimus ir pritraukusi apie 11 mln. eurų A serijos investiciją.

    Dar viena portfelio įmonė „Moon Surgical“ gavo FDA ir CE žymėjimo patvirtinimus savo sistemai „Maestro“, kuri, bendrovės teigimu, iki šiol panaudota gydant daugiau nei 3 700 pacientų. Tokie rodikliai investuotojams svarbūs kaip ženklas, kad technologijos pasiekia realią klinikinę praktiką, o ne lieka laboratorijos prototipų stadijoje.

    Rizikos kapitalo rinkoje medtech segmentas pastaraisiais metais susiduria su ilgesniais atsipirkimo terminais ir griežtesniais reguliaciniais reikalavimais, todėl vis daugiau reikšmės įgauna ankstyvas klinikinis pagrindimas ir aiški komercializavimo strategija. „Sofinnova Partners“ fondas akcentuoja būtent šią kryptį, derindamas kapitalą su komandos įsitraukimu į įmonių kūrimą.

  • „Granite“ pritraukė 4 mln. eurų: kuria DI agentams skirtą debesijos infrastruktūrą ir modulinius duomenų centrus

    „Granite“ pritraukė 4 mln. eurų: kuria DI agentams skirtą debesijos infrastruktūrą ir modulinius duomenų centrus

    DI infrastruktūros bendrovė „Granite“ pritraukė 4 mln. eurų investiciją, kurią vedė „Bifrost Studios“ kartu su privačiais investuotojais. Įmonė skelbia, kad lėšos bus skirtos technologijos komercializavimui ir tam, kad klientams būtų pateiktas vientisas programinės ir aparatinės įrangos sprendimas.

    „Granite“ kuria vadinamąją agentinę debesiją, kuri nuo pradžių projektuojama DI agentams, o ne pritaikoma jiems vėliau. Platforma sujungia skaičiavimo išteklius, duomenų saugyklas ir tinklo komponentus su įmonės sukurta operacine bei DI orkestravimo programine įranga.

    Sprendimas klientams tiekiamas per modulinius duomenų centrus, paremtus konteinerizuotais blokais. Tokie vienetai gali būti diegiami ten, kur prieinama pakankama elektros galia, o pati infrastruktūra siūloma tiek kaip debesijos paslauga, tiek kaip dedikuotos sistemos, kurias organizacijos valdo savo aplinkoje.

    Svarbi platformos dalis yra DI agentų valdymo sluoksnis, kuriame agentams suteikiama atmintis, leidimai ir įrankiai darbui atlikti. Pasak bendrovės, toks modelis turėtų suteikti organizacijoms daugiau kontrolės, kur vykdomi DI darbo krūviai ir kokia technologija naudojama pagrinde.

    „DI pereina nuo atsakinėjimo į klausimus prie darbo atlikimo. Tai keičia tai, ko verslui reikia iš infrastruktūros, esančios už DI“, – sakė „Granite“ vadovas Peteris Damm.

    Bendrovė teigia, kad naujas finansavimas bus panaudotas produktui išvesti į rinką ir sujungti programinės bei aparatinės įrangos dalis į vieną pasiūlą. Tokia kryptis atliepia augantį poreikį DI sistemoms, kurios ne tik generuoja turinį, bet ir vykdo veiksmus, todėl infrastruktūrai keliami didesni reikalavimai patikimumui, saugai ir valdymui.

  • Italijos startuolis „Complaion“ pritraukė 13,5 mln. eurų: kaip žada palengvinti atitiktį MVĮ

    Italijos startuolis „Complaion“ pritraukė 13,5 mln. eurų: kaip žada palengvinti atitiktį MVĮ

    Italijos bendrovė „Complaion“, kuri padeda mažoms ir vidutinėms įmonėms tvarkyti sertifikavimą ir reguliacinę atitiktį, pritraukė 13,5 mln. eurų investiciją. Lėšos bus skirtos komandos plėtrai, technologijos vystymui ir tarptautinei plėtrai Europoje.

    Finansavimo etapui vadovavo investuotojai „Eurazeo“ ir „Founders Fund“, prisidėjo ir kiti fondai. Bendrovė skelbia, kad investicija leis greičiau diegti naujas funkcijas ir stiprinti klientų aptarnavimą, kai reikalavimų verslui Europoje daugėja.

    Kas yra „Complaion“ ir ką automatizuoja

    „Complaion“ įkurta 2024 metais, o jos tikslas – supaprastinti atitikties procesus sujungiant technologinę platformą ir ekspertų pagalbą. Įmonė dirba su sertifikuotais auditoriais bei atitikties specialistais, kad dalis dokumentų ir procedūrų būtų sutvarkoma greičiau.

    Pasak bendrovės, platforma gali automatizuoti iki 80 proc. rankinių užduočių, kurios paprastai atliekamos ruošiantis auditams ir sertifikavimui. Taip pat teigiama, kad sertifikavimo terminus kai kuriais atvejais pavyko sutrumpinti iki penkių kartų.

    Sertifikatai, NIS2 ir DI aktas

    Bendrovės paslaugos apima skirtingus standartus, tarp jų ISO 9001, ISO 27001 ir ISO 42001, taip pat su ESG susijusius reikalavimus, pavyzdžiui, ISO 14001. Įmonė pabrėžia, kad klientai veikia įvairiuose sektoriuose – nuo gamybos ir sveikatos priežiūros iki logistikos ir programinės įrangos.

    „Complaion“ taip pat orientuojasi į Europos reguliavimą, aktualų skaitmeninėms ir infrastruktūrinėms veikloms, įskaitant NIS2 direktyvą ir DI aktą. Daugeliui MVĮ tai tampa iššūkiu dėl ribotų resursų, todėl auga paklausa sprendimams, kurie sujungia automatizaciją ir konsultacinę kompetenciją.

    Plėtra Europoje ir vieno langelio modelis

    Artimiausiame etape bendrovė siekia tapti vieno langelio atitikties partneriu MVĮ: greta sertifikavimo ji mini tokias kryptis kaip privatumas ir BDAR, darbų sauga, taip pat DPO paslauga. Tokia strategija atitinka rinkos tendenciją, kai įmonės nori vieno tiekėjo, galinčio uždengti kelias rizikos ir atitikties sritis.

    „Vis labiau skaitmeniniame sektoriuje žmogaus kompetencija turi išlikti centrinė, ypač tokioje sudėtingoje rinkoje kaip atitiktis. Toliau plėsime pasiūlą, kad atitiktis Europoje MVĮ būtų paprastesnė, sklandesnė ir patikima“, – sakė „Complaion“ vadovas Edoardo Tarricone.

    Naujos investicijos, pasak bendrovės, bus naudojamos samdyti daugiau specializuotų profesionalų, stiprinti klientų aptarnavimą ir toliau vystyti nuosavą platformą. Taip pat numatoma spartinti plėtrą visoje Europoje, kur reguliaciniai reikalavimai tampa vis labiau standartizuoti, bet jų įgyvendinimas įmonėms išlieka sudėtingas.

  • Rusijoje kurta skaitmeninė kriminalistika Europoje: ką žinojo policija ir kaip reagavo Europos Komisija

    Rusijoje kurta skaitmeninė kriminalistika Europoje: ką žinojo policija ir kaip reagavo Europos Komisija

    JAV teisingumo departamentas pateikė kaltinimus JAV registruotai skaitmeninės kriminalistikos bendrovei Oxygen Forensics, teigdamas, kad ji iš esmės buvo valdoma ir vystoma Rusijoje, o tai ilgą laiką buvo slepiama. Pagal tyrimo dokumentus, įmonės programinė įranga buvo kuriama Rusijoje ir, be darbo su Vakarų klientais, analogiški sprendimai esą buvo parduodami ir Rusijos saugumo struktūroms.

    Skaitmeninė kriminalistika – tai technologijos, leidžiančios iš telefonų ir kompiuterių ištraukti, atkurti ir analizuoti duomenis tyrimams. Tokie įrankiai teisėsaugai yra kritiškai svarbūs, tačiau kartu kelia ir didelę riziką, jei tiekėjas nėra patikimas: įranga ir atnaujinimai gali atverti kelią jautrių bylų duomenų nutekėjimui arba manipuliavimui įrodymais.

    Ryšiai su ES projektais ir institucijomis

    Dokumentai rodo, kad Oxygen Forensics buvo minima bent dviejuose Europos Sąjungos finansuotuose projektuose, skirtuose gerinti elektroninių įrodymų surinkimą ir apsikeitimą jais. Viename projekte įmonė buvo nurodyta tarp konsultuotų tiekėjų, o kitame kuriami sprendimai buvo testuojami taip, kad galėtų apdoroti duomenis, išgautus su Oxygen Forensics įrankiais.

    Europos Komisija pabrėžė, kad ši bendrovė nebuvo tų projektų konsorciumų narė ir todėl iš Komisijos tiesioginio finansavimo negavo. Vis dėlto pats technologijų įtraukimas į ES remiamų iniciatyvų ekosistemą reiškia platesnį pasitikėjimo ir tiekimo grandinės klausimą: kas ir kokiomis sąlygomis patenka į bendrus standartus, metodikas bei mokymus.

    Pirkimai ir akreditacijos Europoje

    Po darbo su ES aplinka bendrovės produktai buvo perkami ir sertifikuojami įvairiose Europos valstybėse, o jos sprendimai minimi viešuose pirkimų įrašuose. Žiniasklaidoje skelbta, kad programinę įrangą yra įsigijusios arba ją naudojo skirtingų šalių nacionalinės policijos bei prokuratūros, o kai kur ji pateko ir į rekomenduojamų ar leidžiamų naudoti priemonių sąrašus.

    JAV pareigūnų pateiktoje informacijoje akcentuojama, kad kaltinimai nereiškia automatinės išvados apie kenkėjišką kodą pačiame produkte. Tačiau tyrėjai nurodė, jog buvo konfiskuotos įmonės sąskaitos, domenai ir infrastruktūra, kuri, jų vertinimu, buvo naudojama tariamai neteisėtai veiklai vykdyti, slepiant tikruosius savininkus ir programinės įrangos kūrimo vietą.

    Kodėl tai pavojinga teisėsaugai?

    Teisėsaugos naudojami duomenų išgavimo įrankiai dažnai dirba su itin jautria informacija: bylose esančiais kontaktais, buvimo vietos duomenimis, žinutėmis, nuotraukomis, debesų kopijomis, taip pat su procesiniais metaduomenimis. Jei tiekimo grandinėje atsiranda nepatikimas dalyvis, rizika gali apimti tiek nutekėjimą, tiek galimą poveikį įrodymų vientisumui ir teismų procesams.

    Skaitmeninių teisių organizacijos atstovai viešai ragino institucijas sustabdyti tokių įrankių naudojimą ir atlikti išsamų auditą. Jų vertinimu, jei įrankiai, siejami su Rusijos saugumo struktūromis, buvo taikomi jautriems tyrimams, būtina skubiai patikrinti, ar nebuvo pažeistas duomenų saugumas, ir įvertinti, ar nereikia peržiūrėti pirkimų, sertifikavimo bei tiekėjų patikros taisyklių.

    Po plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą Europos Sąjunga sugriežtino taisykles, susijusias su Rusijoje veikiančių subjektų dalyvavimu mokslinių tyrimų ir inovacijų programose, tačiau praktikoje išlieka pilkosios zonos. Šis atvejis dar kartą parodo, kad vien formali registracijos šalis ar juridinis adresas ne visada atspindi realią kontrolę, o kritinių technologijų tiekėjams būtina taikyti nuolatinę rizikos stebėseną, nepriklausomus saugumo vertinimus ir skaidrią nuosavybės patikrą.

  • Floridos generalinis prokuroras siekia teismo draudimo „OpenAI“ plėtrai: kokių ribojimų prašoma

    Floridos generalinis prokuroras Jamesas Uthmeieris kreipėsi į teismą prašydamas laikinai apriboti bendrovės „OpenAI“ dirbtinio intelekto kūrimą, kol vyksta teisinis ginčas. Pareigūnas argumentuoja, kad spartus DI modelių vystymas ir pastarojo meto incidentai verčia skubiau įtvirtinti papildomas saugumo užtvaras.

    Prašyme teismui akcentuojama, kad naujai paviešinti kibernetinio saugumo pažeidimai JAV ir Australijos valstybinių institucijų sistemose, taip pat viešojoje erdvėje aptariami atvejai apie neprognozuojamą DI agentų elgesį, rodo augančią riziką. Prokuroras teigia, jog tai turėtų būti vertinama kaip papildomas pagrindas laikinam ribojimui, kol bus išnagrinėtos bylos aplinkybės.

    Ko siekiama teisme?

    Pasak viešai skelbtos pozicijos, Floridos prokuratūra prašo įpareigoti „OpenAI“ nestumti į priekį naujų DI modelių be nepriklausomai patvirtintų apsaugos priemonių. Taip pat keliama idėja apriboti nepilnamečių prieigą prie populiaraus pokalbių roboto ir su juo susijusių paslaugų.

    Prokuroro retorikoje pabrėžiama, kad jeigu technologijų bendrovės pačios nesiima pakankamų savireguliacijos priemonių, valstija esą turi teisę siekti teismo įsikišimo. Ši linija atliepia platesnes JAV vykstančias diskusijas, kaip greitai besikeičiančiam DI taikyti aiškias taisykles, neatsiliekant nuo technologinės pažangos.

    „OpenAI“ atsakas ir platesnis kontekstas

    „OpenAI“ atstovai teigia, kad bendrovė stengiasi būti skaidri dėl technologijos elgsenos ir bendradarbiauti su valdžios institucijomis, kai šios svarsto naujus DI reguliavimo sprendimus. Bendrovė akcentuoja, kad viešinimas apie sistemų elgseną ir saugumo incidentų analizė yra nuolatinio rizikų valdymo dalis.

    Tokie ginčai ryškina seną reguliavimo dilemą: kaip suderinti inovacijas su atsakomybe, kai DI produktai tampa plačiai naudojami švietime, darbe ir viešajame sektoriuje. Teisiniai veiksmai, net jei baigiasi tik laikinomis priemonėmis, gali daryti įtaką visai rinkai, nes sukuria precedentus dėl nepriklausomų saugumo reikalavimų ir prieigos ribojimų jautrioms auditorijoms.

    Ką tai gali reikšti vartotojams?

    Jei teismas patenkintų prašymą dėl laikino draudimo ar papildomų sąlygų, vartotojai galėtų pajusti lėtesnį naujų funkcijų diegimą arba griežtesnes amžiaus patikros procedūras Floridoje. Verslams ir viešosioms organizacijoms tai reikštų daugiau neapibrėžtumo planuojant DI sprendimų diegimą, ypač jei prireiktų trečiųjų šalių patvirtintų saugumo priemonių.

    Kita vertus, griežtesni reikalavimai gali paspartinti aiškesnių standartų kūrimą, kurių šiuo metu dažnai pasigendama. Artimiausiu metu daug priklausys nuo teismo sprendimo, argumentų pagrįstumo ir to, ar šis procesas taps signalu kitoms JAV valstijoms imtis panašių veiksmų.