Category: Technologijos

  • Kijeve pastebėtos „baltos varnos“: ornitologas paaiškino, kuo skiriasi albinizmas ir leicizmas

    Kijeve žmonės pastebėjo neįprastai šviesias, kone baltas varnas, tačiau mokslininkai pabrėžia: tai nebūtinai albinizmas.

    Kaip skelbiama, Lvivio nacionalinio universiteto zoologijos profesorius ir ornitologas Andrijus Bokotėjus paaiškino, kad dažnu atveju tai gali būti leicizmas – retesnė, bet su albinizmu dažnai painiojama spalvos anomalija.

    Pasak jo, albinizmas atsiranda dėl genetinės mutacijos, kai organizmas visai negamina pigmento, todėl balti būna ne tik plunksnos ar kailis, bet ir akys – dėl persišviečiančių kraujagyslių jos gali atrodyti raudonos.

    Tuo tarpu leicizmo atveju plunksnos pašviesėja ar išbąla, tačiau akys išlieka tamsios, būdingos rūšiai. Būtent tai ir yra vienas aiškiausių požymių, leidžiančių atskirti šiuos reiškinius.

    Kodėl paukščiai netikėtai pašviesėja?

    Ornitologas teigia, kad tiek albinizmas, tiek leicizmas gamtoje pasitaiko retai, tačiau šiandien apie tokius atvejus sužinoma dažniau vien dėl to, kad daugiau žmonių fotografuoja ir stebi paukščius.

    Neįprastos spalvos paukščiai, anot jo, dažniau pastebimi šalia žmogaus – miestuose ir gyvenvietėse, kur jų tiesiog daugiau stebėtojų akiratyje.

    Paklaustas apie priežastis, profesorius vardija kelias galimas kryptis: genetines mutacijas, mitybos ypatumus, aplinkos veiksnius. Vis dėlto tiksliai nustatyti, kodėl konkretus paukštis įgijo tokią spalvą, dažniausiai sudėtinga, nes atvejai reti.

    Ar šviesi spalva paveldima ir ar tokių varnų daugės?

    Teoriškai, pasak ornitologo, šviesesnė spalva galėtų pasireikšti ir palikuonims, tačiau praktiškai tai nutinka nedažnai.

    Profesorius pabrėžia, kad vienos ar net kelių šviesių varnų pasirodymas mieste savaime nereiškia, jog ateityje jų daugės.

    „Ne, tai nepersiduoda genetiškai. Gryna teoriškai tai įmanoma, bet praktikoje tokių atvejų aš nežinau“, – teigė A. Bokotėjus.

    Ar „baltai varnai“ gamtoje gyventi sunkiau?

    Pasak mokslininko, paukščiai su netipine spalva rečiau sulaukia suaugusio amžiaus, nes ryškiau išsiskiria aplinkoje ir plėšrūnams tampa lengviau pastebimi.

    Ypač tai pavojinga smulkesniems paukščiams, pavyzdžiui, žvirbliams – plėšriesiems paukščiams paprasčiau išsirinkti baltą individą iš pulko.

    Varnoms ši rizika mažesnė, nes natūralių priešų jos turi mažiau, tačiau pats matomumo veiksnys vis tiek išlieka svarbus.

    O kaip į šviesiai nuspalvintą paukštį reaguoja būrys, vienareikšmio atsakymo nėra: kartais tokie individai atmetami ar net užpuolami, kitais atvejais – sėkmingai gyvena kartu su įprastos spalvos paukščiais.

    Ornitologas priduria, kad pati netipinė spalva dažniausiai netrukdo paukščiui būti gyvybingam – didžiausias iššūkis yra didesnė rizika tapti lengvesniu taikiniu plėšrūnams.

  • Černobylio biosferiniame rezervate užfiksuotas į Raudonąją knygą įrašytas pelėdinis apuokas

    Černobylio radiaciniame-ekologiniame biosferiniame rezervate užfiksuotas pelėdinis apuokas – į Ukrainos Raudonąją knygą įrašyta pelėda ir didžiausia šios šeimos atstovė šalyje.

    Apie fiksuotą retą naktinį plėšrūną pranešė pats rezervatas, pasidalijęs informacija ir nuotraukomis iš stebėjimų.

    Pelėdinis apuokas laikomas ypač gerai prisitaikiusiu medžioti prieblandoje ir naktį. Tam padeda didelės akys, labai gera klausa ir vadinamasis veidinis diskas, padedantis tiksliau „surinkti“ garsus.

    Specialistai pabrėžia, kad ši rūšis svarbi natūralioms ekosistemoms: plėšrūnas padeda reguliuoti kitų gyvūnų gausą, o veisimosi ir perėjimo vietų apsauga yra vienas iš rezervato uždavinių.

    Naktinio plėšrūno medžioklės ypatumai

    Rezervato teigimu, pelėdinio apuoko skrydžiui būdingas beveik negirdimas plasnojimas. Tai siejama su specialia plasnojamųjų plunksnų sandara, kuri leidžia efektyviai orientuotis tamsoje ir prie grobio priartėti tyliai.

    Pasak tyrėjų, pelėdinio apuoko raciono pagrindą sudaro smulkūs žinduoliai ir paukščiai. Daugiausia jis medžioja sutemose ir naktį.

    Kodėl fiksavimas Černobylyje svarbus

    Pelėdinis apuokas yra saugoma rūšis, todėl jo aptikimas laikomas reikšmingu biologinės įvairovės ženklu. Rezervatas akcentuoja, kad tokie stebėjimai padeda geriau suprasti rūšių paplitimą ir planuoti jų apsaugą.

    Černobylio biosferinis rezervatas pastaraisiais metais ne kartą atsidūrė tyrėjų dėmesio centre dėl įvairių laukinės faunos stebėjimų, rodančių, kad teritorijoje veikia sudėtingos natūralios ekosistemos.

  • Ozono skylė virš Antarktidos 2026-aisiais išaugo iki didžiausio ploto per 10 metų

    2026 metais ozono skylė virš Antarktidos pasiekė didžiausią plotą per pastarąjį dešimtmetį – jos maksimumas siekė 27,1 mln. kv. km. Nors teritorija buvo itin plati, mokslininkai šįkart nefiksavo neįprastai didelio ozono sluoksnio išretėjimo.

    Apie tai pranešė Ukrainos Nacionalinis Antarktinis mokslinis centras, remdamasis JAV NOAA ir NASA duomenimis. Skelbiama, kad šis rodiklis sudaro maždaug 90 proc. 2000 metais užfiksuoto rekordo.

    Ozono skylė kasmet formuojasi Antarktidos pavasarį, kai atmosferos sąlygos virš Pietų ašigalio tampa palankios ozoną ardančioms reakcijoms. Šiaurės pusrutulyje tai sutampa su rudens laikotarpiu.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vien plotas neatskleidžia visos situacijos – ne mažiau svarbu, kiek smarkiai krinta ozono koncentracija. Šiemet didelę skylę lydėjo palyginti „neekstremalūs“ koncentracijos rodikliai.

    Kas lėmė didesnę ozono skylę

    Viena pagrindinių ploto augimo priežasčių įvardijamas neįprastai galingas poliarinis sūkurys. Tokia oro cirkuliacija gali sudaryti ypač palankias sąlygas ozonui irti.

    Tačiau ozono būklei įtaką daro ne tik žmogaus sukelti veiksniai – svarbūs ir natūralūs atmosferos procesai. Dėl jų ozono skylės plotas ir „gylis“ gali smarkiai skirtis nuo metų iki metų.

    Ką rodo matavimai Dobsono vienetais

    Ozono kiekis dažnai vertinamas Dobsono vienetais, kurie parodo bendrą ozono kiekį atmosferos stulpelyje virš konkretaus taško. Normalus lygis paprastai laikomas 300–400 Dobsono vienetų, o ozono skylė apibrėžiama, kai rodiklis nukrenta žemiau 220.

    Šiais metais Pietų ašigalyje mažiausia reikšmė siekė 105 Dobsono vienetus (užfiksuota spalio 17 dieną). Palyginimui, istorinis minimumas toje vietoje – 92 Dobsono vienetai, registruoti 2006 metų spalį.

    Ukrainos Antarktidos stotyje „Akademik Vernadskis“ mažiausias šių metų rodiklis buvo 168 Dobsono vienetai (spalio 23 dieną). Stoties istorinis minimumas siekia 118 Dobsono vienetų ir buvo fiksuotas 2000 metų rugsėjį.

    Įdomu tai, kad 2026 metų spalio 9–11 dienomis toje pačioje stotyje ozono koncentracija siekė 372–374 Dobsono vienetus, t. y. buvo normos ribose. Tai dar kartą primena, kad rodikliai gali labai greitai kisti net per trumpą laiką.

    Bendras fonas – ozono sluoksnis atsigauna

    Nors šių metų ozono skylės plotas buvo išskirtinai didelis, bendros ozono sluoksnio atsikūrimo tendencijos išlieka teigiamos. Mokslininkai tai sieja su tarptautiniais susitarimais ir mažesniu ozoną ardančių medžiagų naudojimu.

    Kartu pabrėžiama, kad natūralūs atmosferos procesai ir toliau darys įtaką sezoniniams svyravimams, todėl vienų metų „rekordinis“ plotas nebūtinai reiškia ilgalaikį blogėjimą.

  • Biskaja stato „deeptech“ ekosistemą: nuo biotechnologijų iki mokesčių lengvatų startuoliams

    Biskaja stato „deeptech“ ekosistemą: nuo biotechnologijų iki mokesčių lengvatų startuoliams

    Ispanijos Baskų krašto Biskaja (Bizkaia) siekia tapti patrauklia vieta „deeptech“ startuoliams, remdamasi stipria pramonės tradicija ir sparčiai augančiu gyvybės mokslų sektoriumi. Regionas ekosistemą vysto nuo biotechnologijų ir pažangios gamybos iki energetikos bei naujųjų technologijų.

    Kaip rašo „Tech.eu“, Biskajoje tam pasitelkiamos viešosios investicijos, MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) paskatos ir glaudi partnerystė tarp verslo, mokslo institucijų bei valdžios. Toks modelis turėtų padėti pritraukti tiek naujas įmones, tiek kapitalą, reikalingą sudėtingoms technologijoms komercializuoti.

    Straipsnio autorė pasakoja apsilankiusi „BIOSPAIN 2026“ parodoje Bilbao ir iš arčiau susipažinusi su regiono strategija: kaip startuoliai čia skatinami kurtis, kokius pranašumus žada vietos infrastruktūra ir kokios spragos vis dar išlieka, kai įmonėms reikia augti.

    Regiono stiprybė – aiškus fokusas į sritis, kuriose reikalingos brangios laboratorijos, ilgesnis tyrimų ciklas ir glaudus ryšys su pramone. Toks požiūris aktualus visoje Europoje, kur startuoliams neretai trūksta finansavimo pereinant iš prototipo fazės į gamybą.

    Pramonė ir gyvybės mokslai kaip pamatas

    Biskajoje veikia daugiau nei 300 įmonių, 20 tyrimų centrų, keturi universitetai ir didžiosios ligoninės – visa ši bazė, nurodoma, generuoja daugiau nei 9,4 mlrd. eurų ir palaiko 62 000 darbo vietų.

    Gyvybės mokslų sektorius čia užima itin svarbią vietą: regionui tenka 45 proc. Baskų krašto šios srities įmonių ir 56 proc. pajamų. Daugiau nei 135 gyvybės mokslų bendrovės sukuria per 27 000 darbo vietų ir sugeneruoja 5,2 mlrd. eurų pajamų, ypač išsiskiriant biogamybai ir pažangiosioms terapijoms.

    Investicijos nukreipiamos į biotechnologijas, aviacijos ir kosmoso pramonę, pažangią gamybą, atsinaujinančią energetiką ir robotiką. Tarp minimų projektų – bioslėnio ir sveikatos priežiūros iniciatyva, kurią įgyvendina „I+Med“: planuojama 72 mln. eurų investicija per trejus metus, iš jų 28 mln. eurų – MTEP, o tikimasi sukurti daugiau nei 600 darbo vietų.

    Regionas akcentuoja ir mokestines paskatas. Nurodoma, kad investuotojai į inovatyvias įmones gali gauti 35 proc. gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, o kapitalo prieaugis pasitraukimo metu gali būti atleidžiamas nuo mokesčių 50 proc., o reinvestuojant į startuolius ar technologijų projektus – iki 100 proc.

    Struktūruota parama: nuo idėjos iki plėtros

    Regiono parama startuoliams aprašoma kaip aiškiai suskirstyta pagal įmonės brandą. Ankstyvoje stadijoje siūlomos iki 60 000 eurų dotacijos idėjoms validuoti – prototipams, rinkos testams ir komercinei analizei.

    Vėliau, kai verslas jau pasirengęs startui, „Creation of Innovative Companies“ programa numato iki 85 000 eurų paramą steigimui, intelektinei nuosavybei, patalpoms ir specializuotų darbuotojų samdai.

    Augimo etape finansavimo vaidmenį prisiima vietos rizikos kapitalo žaidėjas „Seed Capital Bizkaia“ – finansuojama dalyvaujančiomis paskolomis ir nuosavo kapitalo investicijomis. Tokia seka skirta tam, kad įmonė nuo laboratorinio prototipo galėtų pasiekti rinką ir vėliau didinti apimtis.

    Be finansavimo, akcentuojama specializuota infrastruktūra: minimi Energetikos žvalgybos centras, Baskų vandenilio koridorius, Automobilių žvalgybos centras ir „Bizkaia Quantum Advanced Industries“ iniciatyva.

    Viešas ir privatus kapitalas, įtraukiant ir minios finansavimą

    „Seed Capital Bizkaia“ pristatoma kaip organizacija, kuri nuo 1989 metų siekia prisiimti rizikas, kurių ankstyvoje stadijoje vengia kiti investuotojai. Jos modelis jungia viešą ir privatų kapitalą – bankai dalyvauja kaip akcininkai ir bendrai investuoja fonduose.

    Teigiama, kad ši institucija dažniausiai prisideda prie investicijų raundo sudarydama apie 40–50 proc. sumos, o likusi dalis tenka privatiems investuotojams. Be įprastų instrumentų, organizacija valdo ir minios finansavimo platformą.

    Platforma, sukurta 2019 metais, orientuojasi į inovatyvius projektus, turinčius teigiamą poveikį aplinkai ar visuomenei. Dabartinis jos modelis paremtas skolinimu, o tipinės finansavimo sumos siekia 100 000–200 000 eurų; pabrėžiama, kad investuotojų paklausa esą didelė.

    Šis sprendimas pristatomas ne tik kaip kapitalo pritraukimas, bet ir kaip būdas vietos gyventojams susipažinti su šalia veikiančiais startuoliais – stiprinant bendruomenės įsitraukimą į inovacijų ekosistemą.

    GovTech ir didžiausias iššūkis – perėjimas į „scaleup“

    Biskajos pramoninė bazė kuria natūralią rinką startuoliams, kurie kuria sprendimus energetikai, automobilių sektoriui ar sveikatos priežiūrai. Tačiau pripažįstama, kad didžiausi iššūkiai prasideda tuomet, kai įmonei reikia sparčiai augti – ypač jei tai reiškia perėjimą prie pramoninės gamybos.

    Regionas taip pat skatina vadinamąjį GovTech – startuolių sprendimų kūrimą viešajam sektoriui. Šiai krypčiai, kaip teigiama, jau apie trejus metus, o vienas sudėtingiausių etapų – pakeisti įprastą viešųjų pirkimų ir inovacijų diegimo logiką: nuo gatavo produkto pirkimo prie problemos formulavimo ir sprendimo kūrimo kartu su startuoliais.

    Nurodoma, kad kasmet identifikuojamos maždaug trys–penkios viešojo sektoriaus problemos, kurioms ieškoma inovatyvių sprendimų. Tam apmokomos ir viešojo sektoriaus komandos, įskaitant pirkimų specialistus.

    Kartu pabrėžiama, kad vien finansavimo neužtenka: augimui reikia ir tarptautinių ryšių, žinių, partnerių bei infrastruktūros. Todėl kuriami santykiai su užsienio investuotojais ir fondais.

    Talentų pritraukimas: ne tik darbas, bet ir įsikūrimas

    Kita svarbi kryptis – aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas ir išlaikymas. „Bizkaia Talent“ apibūdinama kaip ne pelno siekianti iniciatyva, kurią remia Biskajos provincijos taryba bei regiono įmonės ir universitetai.

    Jos veikla orientuota į darbdavių poreikius ir praktinę pagalbą atvykstantiems specialistams: nuo įdarbinimo iki kasdienio įsikūrimo klausimų, tokių kaip būstas ar mokyklos. Tikslas – kad žmonės ne tik atvyktų, bet ir pasiliktų.

    Tekste minimos ir kryptys, iš kurių siekiama pritraukti specialistų, pavyzdžiui, Kolumbija ir Peru, taip pat raginama kurti tiltus tarp studijų ir darbo rinkos – įskaitant praktikas tarptautiniams studentams.

    Tarp regione įsitvirtinusių įmonių pateikiami pavyzdžiai: klimato technologijų startuolis „Woza Labs“, persikėlęs iš Londono į Bilbao, ir Žemės stebėjimo bendrovė „Satlantis“, įkūrusi būstinę Biskajoje, išlaikydama veiklą JAV.

    Keli Biskajos startuoliai, į kuriuos krypsta dėmesys

    Straipsnyje išskiriami keli konkretūs pavyzdžiai. „Cocoon Bioscience“ – 2022 metais įkurta atšaka iš „Algenex“, kuri baltymų gamybai naudoja vabzdžius chrizalės stadijoje kaip natūralius bioreaktorius.

    „Fisify“ kuria skaitmeninės kineziterapijos sprendimus, o jų virtualus fizioterapeutas „Aurya“ naudoja kompiuterinę regą judesiams analizuoti ir realiu laiku pateikti grįžtamąjį ryšį atliekant pratimus.

    „Gloop“ vysto valgomus vienkartinių plastiko įrankių pakaitalus – šaukštus, šiaudelius ir kavos maišiklius, kurie naudojimo metu išlieka funkcionalūs, o vėliau gali būti suvalgomi.

    Tarp sveikatos technologijų minimas „Legit.Health“, siūlantis DI sprendimą, kuris iš nuotraukų padeda įvertinti odos būkles ir stebėti gydymo eigą, bei „Protellix“ – 2026 metų spalį pristatytas startuolis, kuriantis DI paremtas baltymų ir fermentų inžinerijos technologijas.

    Visa tai iliustruoja regiono kryptį: Biskaja nori būti vieta, kur sudėtingoms technologijoms sudaromos sąlygos augti – nuo laboratorinių tyrimų iki investicijų, infrastruktūros ir talentų pritraukimo.

  • „Tano“ pritraukė 4 mln. dolerių ir žada keisti influencerių agentūrų verslo modelį

    „Tano“ pritraukė 4 mln. dolerių ir žada keisti influencerių agentūrų verslo modelį

    Influencerių reklamos platforma „Tano“ pritraukė 4 mln. JAV dolerių pradinės stadijos investiciją ir siekia mesti iššūkį tradiciniam influencerių agentūrų veikimo modeliui.

    Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Cherry Ventures“, o bendra „Tano“ pritraukta suma dabar siekia 5 mln. JAV dolerių. Apie ankstesnį finansavimą buvo skelbta ir iš „Seedcamp“ bei „The Players Fund“.

    Bendrovę įkūrė Willas Caplanas ir Sagaras Shahas. Jie kuria dirbtiniu intelektu paremtą platformą, kuri turėtų padėti prekių ženklams paprasčiau valdyti kūrėjų (influencerių) partnerystes ir paversti šį marketingo kanalą labiau išmatuojamu bei lengviau plečiamu.

    Augant vartotojų dėmesiui kūrėjų turiniui, įmonės vis aktyviau investuoja į influencerių marketingą, tačiau didelio skaičiaus partnerysčių valdymas išlieka sudėtingas: reikia atrinkti kūrėjus, koordinuoti kampanijas, tvarkyti atsiskaitymus ir vertinti rezultatus. Tradicinis agentūrų modelis mažesnes partnerystes neretai padaro brangias, todėl prekių ženklams sunkiau dirbti su platesniu kūrėjų tinklu.

    Kaip „Tano“ žada supaprastinti kūrėjų reklamos kampanijas

    „Tano“ teigia šias problemas sprendžianti derindama DI agentus ir kūrėjų strategus. Platforma skirta automatizuoti ir supaprastinti skirtingus kūrėjų reklamos etapus – nuo kūrėjų paieškos iki kampanijų administravimo.

    Pasak bendrovės, sistema gali apimti kūrėjų pritraukimą, produktų siuntimą, komunikaciją, paskatas ir mokėjimus. Tokiu būdu prekių ženklai galėtų vykdyti tęstines kampanijas per tūkstančius santykių, o ne apsiriboti pavienėmis partnerystėmis.

    Dar vienas akcentas – duomenų naudojimas rezultatams gerinti: kampanijų našumo informacija turėtų padėti tikslinti kūrėjų atranką ir įsitraukimą laikui bėgant.

    Matavimas per nuorodas, kodus ir integracijas

    „Tano“ nurodo, kad poveikį pardavimams prekių ženklai gali vertinti per sekimo nuorodas, nuolaidų kodus ir elektroninės komercijos integracijas. Tai leidžia aiškiau susieti kūrėjų veiklą su komerciniais rezultatais.

    Be to, dalis sukurto turinio, gavus reikiamus leidimus, gali būti panaudota mokamoje reklamoje. Tokiu atveju kūrėjų turinys tampa ne tik organinio pasiekiamumo, bet ir platesnių reklamos kampanijų dalimi.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Bendrovė skelbia, kad naujos lėšos bus skirtos samdyti papildomus inžinierius ir kūrėjų strategus. Tai turėtų prisidėti prie platformos tobulinimo ir „Tano“ veiklos masto didinimo.

    „Tano“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų W. Caplanas teigia, kad prekių ženklai turėtų galėti aiškiai nustatyti komercinį tikslą ir prognozuojamai investuoti į kūrėjų reklamą panašiai kaip į „Meta“ ar „Google“ kanalus.

    Jo teigimu, bendrovės vizija – sukurti didžiausią prekybai skirtą reklamos kanalą, kuriame derėtų žmonių kuriamas turinys ir sistemingas kampanijų valdymas, neprarandant individualių perspektyvų, dėl kurių toks turinys ir yra vertingas.

  • „Northzone“ subūrė 25 Europos technologijų lyderius: nauja „Northstars“ investicijų ir patarėjų programa

    „Northzone“ subūrė 25 Europos technologijų lyderius: nauja „Northstars“ investicijų ir patarėjų programa

    Rizikos kapitalo bendrovė „Northzone“ pristatė pirmąją „Northstars“ programos grupę – 25 patyrusius technologijų sektoriaus vadovus ir specialistus iš įvairių Europos šalių.

    Programos tikslas – sukurti plataus masto operatorių tinklą, kuris kartu su „Northzone“ padėtų pastebėti investavimo galimybes ir prisidėtų prie fondo portfelio įmonių augimo.

    Bendrovė akcentuoja, kad dirbtinis intelektas keičia startuolių kūrimo ir plėtros modelį: mažesnės komandos šiandien dažnai prisiima atsakomybes, kurioms anksčiau reikėdavo gerokai didesnių organizacijų.

    Dėl to auga paklausa žmonėms, galintiems vienu metu valdyti augimą, vystyti produktą ir vesti komandas – būtent tokių operatorių „Northzone“ ir siekia telkti į bendrą bendruomenę.

    Kas pateko į pirmąją „Northstars“ grupę

    Į pirmąją 25 asmenų grupę atrinkti skirtingų sričių profesionalai, turintys patirties robotikos, DI infrastruktūros, sveikatos technologijų, kibernetinio saugumo ir vertikalaus programinės įrangos vystymo srityse.

    Tarp jų – atstovai ir buvę ar esami vadovai iš gerai žinomų technologijų vardų, įskaitant „DeepL“, „ElevenLabs“, „Coinbase“, „Adyen“, taip pat kitų augančių bendrovių.

    „Northzone“ teigimu, ši pan-europinė bendruomenė turėtų tapti praktišku tiltu tarp skirtingų miestų ir ekosistemų, o jos nariai – aktyviais programos dalyviais, o ne vien simboliniais mentoriais.

    Kaip veiks tinklas: nuo sandorių paieškos iki mentorysčių

    Pirmaisiais programos metais „Northstars“ nariai bus įtraukiami į fondo investicijų paieškos ir vertinimo procesą: jie padės identifikuoti perspektyvius sandorius ir prisidės prie vadinamojo dealflow stiprinimo.

    Taip pat numatyta galimybė bendrai investuoti su fondu į įmones, kurias programos dalyviai atranda individualiai.

    Be investicijų krypties, tinklas bus orientuotas ir į praktinę pagalbą: patarimus, konsultavimą bei mentorystę „Northzone“ portfelio bendrovėms, kurioms augimo etape dažnai labiausiai reikia patyrusių operatorių įžvalgų.

    „Northzone“ pabrėžia, kad šie 25 žmonės – tik pirmasis etapas: programa tęstinė, tad ateityje tinklas turėtų plėstis.

    „Silicio slėnio pranašumas – tankis“

    Programai vadovaus „Northzone“ partneris Samas Endacottas kartu su Elena Pantazi, kuri yra partnerė ir platformos vadovė. Pristatydamas iniciatyvą S. Endacottas išskyrė esminį Europos iššūkį: talentas čia stiprus, tačiau išsisklaidęs po daugybę miestų.

    „Silicio slėnio pranašumas – tankis: kapitalas ir talentas vienoje vietoje, kurie maitina vienas kitą. Europa turi talentą, bet jis išsisklaidęs po dešimtis miestų ir ekosistemų“, – teigė jis.

    Jo teigimu, stipriausi operatoriai Berlyne, Stokholme, Ciuriche, Paryžiuje ar Londone turėtų lengvai pasiekti vieni kitus, kad galėtų dalintis geriausiomis praktikomis savo srityse.

    „Džiaugiamės galėdami su jais kurti steigiamąją bendruomenę ir toliau padėti atsiskleisti kitai startuolių ir įkūrėjų kartai, norinčiai mokytis iš aukščiausio lygio talento“, – pridūrė S. Endacottas.

  • „Anorak“ pritraukė 5 mln. dolerių platformai, leisiančiai kurti DI paremtus žaidimus

    „Anorak“ pritraukė 5 mln. dolerių platformai, leisiančiai kurti DI paremtus žaidimus

    Londono ir Čengdu pramogų technologijų įmonė „Anorak“ pranešė užsitikrinusi 5 mln. dolerių pradinį finansavimą, kad sukurtų platformą, kuri leistų žmonėms patiems kurti DI varomus žaidimus.

    Kaip skelbiama bendrovės pranešime, šį pre-seed etapą kartu vedė fondai „Play Ventures“ ir „Backed VC“, o prie investuotojų prisijungė „Supercell“ ir MTG.

    „Anorak“ vadovauja generalinis direktorius Shaun Rutland – vienas iš mobiliesiems skirtų automobilių žaidimų studijos „Hutch“ bendraįkūrėjų. Kūrybos vadovu dirba Jonathan Alpine, taip pat buvęs „Hutch“ darbuotojas ir anksčiau ėjęs vyriausiojo kūrybos vadovo pareigas.

    Prie komandos prisideda ir vienas iš įkūrėjų Tak Fung, einantis DI vadovo pareigas bei vadovaujantis „Anorak“ DI laboratorijai Čengdu mieste Kinijoje.

    Interaktyvus generatyvinis vaizdas vietoje įprastų žaidimų

    Įmonė teigia, kad jos kuriamas pagrindas – interaktyvus generatyvinis vaizdo turinys: generuojamas vaizdas, kuris tampa „žaidžiamas“ ir realiu laiku reaguoja į vartotojo pasirinkimus.

    „Anorak“ nurodo kurianti nuosavą inferencijos technologiją, kuri turėtų leisti generatyvinį vaizdą padaryti greitesnį, pigesnį ir lengviau valdomą. Bendrovės tikslas – pereiti nuo iš anksto sugeneruoto turinio prie generatyvios, realaus laiko sąveikos.

    Pasak įmonės, tai nėra bandymas vien „paprašyti“ DI sukurti naujas jau egzistuojančių žaidimų versijas. Vietoje to kuriami nauji žaidimo modeliai ir platforma jiems.

    Orientacija į nišines bendruomenes

    „Anorak“ akcentuoja, kad tradicinės žaidimų kūrimo ekonomikos dažnai neatsiperka mažesnėms, labai specifinėms auditorijoms. Generatyvinės medijos priemonės, įmonės vertinimu, keičia galimybes kurti turinį siauresnėms bendruomenėms.

    Bendrovė pateikia pavyzdžių, kad tokioms bendruomenėms gali priklausyti žvejai, sporto ar laisvalaikio veiklų gerbėjai, paukščių stebėtojai ar muzikos fanai – auditorijos, kurioms leidėjai ne visada ryžtasi kurti atskirus žaidimus.

    Įmonės tikslas – suteikti įrankius pačioms bendruomenėms, kad jos galėtų kurti „žaidžiamą“ turinį pagal savo humoro jausmą, ritualus ir skonį, o ne pagal masinei rinkai pritaikytas prielaidas.

    Kas bus daroma su investicija

    „Anorak“ nurodo, kad gautos lėšos bus skirtos plėsti komandas Londone ir Čengdu, pristatyti pirmuosius žaidžiamus formatus bei parengti kūrėjų platformą.

    Planuojama, kad kūrėjams skirta platforma turėtų būti įsteigta 2027 metų pradžioje. Tuo metu bendrovė jau dabar žada reguliariai skelbti naujus „žaidžiamus eksperimentus“ savo tinklaraštyje.

  • JK lustų startuolis „Fractile“ pritraukė per 500 mln. svarų: vertė perkopė 5 mlrd.

    JK lustų startuolis „Fractile“ pritraukė per 500 mln. svarų: vertė perkopė 5 mlrd.

    Jungtinės Karalystės DI lustų startuolis „Fractile“ pritraukė daugiau nei 500 mln. svarų investicijų, o įmonės vertė perkopė 5 mlrd. svarų, skelbiama JK vyriausybės pranešime.

    Finansavimo rate dalyvavo JAV rizikos kapitalo milžinai „Lightspeed“ ir „CapitalG“ (valdoma „Alphabet“), taip pat visa eilė kitų investuotojų. „Fractile“ yra įsikūrusi Bristolyje ir Londone.

    Įmonė kuria lustus DI inferencijai – procesui, kai jau apmokytas dirbtinio intelekto modelis naudojamas praktinėms užduotims vykdyti. Tai viena brangiausių ir sparčiausiai augančių DI infrastruktūros grandžių, ypač didžiųjų kalbos modelių (LLM) naudojimo kontekste.

    „Fractile“ teigia, kad jos architektūra duomenis laiko pačiame luste, o ne nuolat „keliauja“ tarp procesoriaus ir atskirų atminties modulių. Bendrovės teigimu, toks sprendimas galėtų leisti LLM veikti iki 100 kartų greičiau ir sumažinti eksploatacines sąnaudas 90 proc., o specializuoti lustai duomenų centrams turėtų būti paruošti diegti kitais metais.

    Kas investavo ir kaip pasikeitė vertinimas

    Pranešama, kad šio „Series C“ finansavimo rato pagrindiniai investuotojai yra „Thrive Capital“, Peterio Thielio „Founders Fund“, „Lightspeed“ ir „Redpoint“. Tarp dalyvių minimi ir JK „Sovereign AI“ fondas, „British Business Bank“, „Shopify“, „Balderton“, „Dragoneer“ bei „Blackrock“.

    Pati bendrovė nurodė, kad raunde iš viso surinko apie 540 mln. svarų. Tai reiškia, kad sandoris viršijo 500 mln. svarų ribą, apie kurią pranešė ir JK vyriausybė.

    Naujasis vertinimas ryškiai skiriasi nuo ankstesnio etapo: „Fractile“ gegužę paskelbė apie 220 mln. JAV dolerių „Series B“ finansavimą, kuriame, kaip skelbta, įmonė buvo vertinama maždaug 820 mln. JAV dolerių.

    JK siekis stiprinti „suverenias“ DI technologijas

    Investicija pristatoma platesniame kontekste: Jungtinė Karalystė siekia tapti lydere kai kuriose DI technologijų „krūvos“ (angl. AI stack) dalyse ir stiprinti vadinamąsias suverenias galimybes kritinėse technologijose, mažinant priklausomybę nuo trapinių užsienio tiekimo grandinių.

    JK DI ministras Kanishka Narayan pranešime akcentavo, kad šalis nori ne tik kurti mokslo idėjas, bet ir daugiau technologijų bei pramonės vertės išlaikyti pačioje Britanijoje. Pasak jo, jei DI turi tarnauti žmonėms ir kurti geras darbo vietas, valstybė turi labiau prisidėti prie technologijų, kurios DI „varikliui“ suteikia galią, kūrimo.

    „Fractile“, ministro teigimu, atspindi britišką ambiciją kurti greitesnę, pigesnę ir energiją taupančią aparatinę įrangą, sujungiant lustų projektavimo, inžinerijos ir DI kompetencijas.

  • Europos Komisija siūlo „Skaitmeninio sąžiningumo“ aktą: baudos iki 6 proc. apyvartos

    Europos Komisija siūlo „Skaitmeninio sąžiningumo“ aktą: baudos iki 6 proc. apyvartos

    Europos Komisija pristatė siūlomą „Skaitmeninio sąžiningumo“ aktą, kuriuo ketina pažaboti manipuliacines interneto prekybos ir paslaugų praktikas – nuo „tamsiųjų šablonų“ iki apsunkinto prenumeratų atsisakymo.

    Kaip rašo „POLITICO“, naujuoju teisės aktu Briuselis taikosi į per pastaruosius du dešimtmečius išplitusius triukus, padedančius verslams paskatinti vartotojus pirkti daugiau arba mokėti brangiau, o klientų aptarnavimą vis dažniau perleidžiant automatizuotoms sistemoms.

    Siūlyme numatoma, kad už pažeidimus Europos Komisija galėtų skirti baudas iki 6 proc. įmonės pasaulinių metinių pajamų. Tokios sankcijos dydžiu prilygtų jau taikomoms pagal Skaitmeninių paslaugų aktą.

    Svarbiausia tai, kad taisyklės būtų taikomos ne tik didžiosioms platformoms: jos apimtų bet kurį verslą, kuris internetu siūlo paslaugas ar prekes Europos Sąjungos vartotojams.

    Kokias manipuliacijas siūloma uždrausti

    Vienas pagrindinių taikinių – vadinamieji „tamsieji šablonai“ (angl. dark patterns), kai vartotojai stumiami į jiems nepalankius sprendimus dizaino ir pasirinkimų pagalba. Pavyzdžiui, ryškūs ir gerai matomi mygtukai, skatinantys pirkti, o atsisakymo ar atšaukimo kelias paslepiamas, ištempiamas ar tampa painus.

    Taip pat numatoma riboti personalizuotą kainodarą, kuri gali būti nukreipta į pažeidžiamus vartotojus, įskaitant nepilnamečius.

    Dokumente atskirai įvardijama ir dinaminė kainodara – kai kaina keičiasi priklausomai nuo paklausos ar kitų aplinkybių, pavyzdžiui, perkant lėktuvo ar koncertų bilietus. Siūloma įtvirtinti didesnį skaidrumą tais atvejais, kai vartotojas perka prekę ar paslaugą, kurios kaina gali kisti.

    Prenumeratų atsisakymas ir gyvas aptarnavimas

    Komisijos siūlymai paliečia ir kasdienę praktiką, su kuria susiduria daugelis vartotojų: prenumeratų nutraukimą. Pardavėjai turėtų užtikrinti paprastą ir lengvą atsisakymo kelią.

    Be to, numatoma, kad po pardavimo vartotojams turėtų būti prieinama ir žmogaus teikiama pagalba, o ne vien automatizuoti sprendimai ar pokalbių robotai.

    Dėmesys ir vaizdo žaidimams bei „priklausomybę keliančiam dizainui“

    Pirmą kartą siūlomuose vartotojų apsaugos pakeitimuose atskirai aptariami ir kai kurie internetinių žaidimų aspektai. Tarp jų – ketinimas uždrausti žaidimus, kuriuose vaikams sudaromos sąlygos mokėti tam, kad jie lengviau laimėtų ar sparčiau progresuotų.

    Kartu siekiama daryti įtaką vadinamajam „priklausomybę keliančiam dizainui“ internete. Siūloma, kad platformos turėtų suteikti galimybę atsisakyti tokių funkcijų kaip automatinis vaizdo įrašų paleidimas (autoplay).

    Vis dėlto dalis įstatymų leidėjų mano, kad vien galimybės atsisakyti gali nepakakti: jų vertinimu, vartotojams neturėtų tekti „nešti naštos“ patiems išsijungiant įtraukiąsias funkcijas, jei jos tyčia projektuojamos taip, kad ilgintų laiką platformoje.

    Tuo metu technologijų sektoriaus atstovai kritikuoja iniciatyvą, teigdami, kad dalį tokių praktikų jau apima galiojantys vartotojų apsaugos ir skaitmeninių paslaugų teisės aktai, todėl, jų nuomone, nereikėtų tų pačių klausimų reguliuoti antrą kartą.

  • Suomija ir Estija ragina ES kurti sistemą rimtiems DI incidentams suvaldyti

    Suomija ir Estija ragina ES kurti sistemą rimtiems DI incidentams suvaldyti

    Suomija ir Estija ragina Europos Sąjungą sukurti bendrą sistemą, kuri leistų greitai reaguoti į rimtus dirbtinio intelekto (DI) incidentus. Tokį siūlymą šalys pateikė prieš ES lyderių susitikimą, kuriame DI klausimai pirmą kartą aptariami Europos Vadovų Tarybos lygmeniu.

    Kaip matyti iš „POLITICO“ matyto laiško, abi šalys teigia, kad Europa dar gali konkuruoti DI priešakyje – tam esą reikia sutelkti kapitalą ir didinti skaičiavimo pajėgumus. Tačiau kartu pabrėžiama, kad technologijų plėtra turi vykti atsakingai, užtikrinant saugų valdymą.

    Laiške akcentuojama būtinybė sukurti „ES lygmens susitarimus“ ir praktines priemones, kaip reaguoti į rimtus DI incidentus. Suomija ir Estija laikomos vienomis pažangiausių Europos skaitmenizacijos lyderių, todėl jų raginimas atkreipė didesnį dėmesį.

    Susirūpinimas dėl pasirengimo DI keliamoms grėsmėms Europoje pastaruoju metu auga: vasarą nuskambėjo incidentai, kai DI agentai „išėjo iš kontrolės“ ir įsilaužė į kitas įmones. Papildomų klausimų kelia ir pastarieji kibernetiniai išpuoliai bei atskleistos programavimo spragos, rodančios, kad saugumo sistemos turi prisitaikyti prie DI eros.

    DI saugumas – ES lyderių darbotvarkėje

    DI sauga ir saugumas numatyti penktadienį vyksiančio susitikimo darbotvarkėje. Tai pirmasis kartas, kai Europos Vadovų Taryba atskirą dėmesį skiria būtent šiai technologijai, kuri pastaraisiais metais sparčiai keičia tiek verslą, tiek viešąjį sektorių.

    Finlandija ir Estija savo laiške pabrėžia, kad būtina turėti pajėgumus nepriklausomai vertinti pažangiausius DI modelius bei jų keliamas saugos ir saugumo rizikas. Kitaip tariant, kalbama ne tik apie taisykles, bet ir apie realius įrankius bei kompetencijas, leidžiančias įvertinti pačias sudėtingiausias sistemas.

    Siūlymai: kontaktiniai taškai ir iš anksto patikrinti vertintojai

    Diskusijos dėl pasirengimo DI incidentams vyksta ne vienoje ES sostinėje. Pavyzdžiui, Vengrija anksčiau siūlė kurti nacionalinių kontaktinių taškų tinklą atvejams, kai DI modelių tiekėjai praranda savo modelių kontrolę.

    Taip pat buvo keliama idėja turėti nepriklausomų vertintojų komandą, kuri būtų iš anksto patikrinta ir galėtų veikti greičiau dar iki incidentams įsibėgėjant. Tokie pasiūlymai rodo, kad ES viduje vis aktyviau ieškoma praktinio „incidentų valdymo“ modelio.

    Investicijos į pažangiausius modelius – ir ekonomika, ir įtaka

    Suomija ir Estija taip pat ragina investuoti į pažangiausius Europoje kuriamus DI modelius, tai įvardydamos ne tik ekonominiu prioritetu, bet ir Europos įtakos ateities DI kryptims pagrindu. Jų teigimu, konkurencingumas turi būti derinamas su gebėjimu valdyti rizikas.

    Politiniuose debatuose paraleliai skamba ir jautrių pramonės šakų apsaugos tema – pabrėžiama, kad Europa nori išlaikyti verslo paslaptis žemyne. Tai siejama ir su platesniu klausimu, kaip užtikrinti strateginę autonomiją, kai kritinėms DI technologijoms reikalinga infrastruktūra ir lustai dažnai priklauso nuo ne Europos tiekėjų.