Category: Technologijos

  • „HUNGER“ žada kruviną PvPvE kovą Napoleono Europoje: „Steam“ startas – 2026-aisiais

    „HUNGER“ žada kruviną PvPvE kovą Napoleono Europoje: „Steam“ startas – 2026-aisiais

    Į „Steam“ atkeliauja naujas projektas „HUNGER“, žadantis brutalų PvPvE ekstrakcijos šaudyklės formatą ir kovą išgyvenimo sąlygomis. Kūrėjai žaidimą pristato kaip kelių žanrų mišinį, kuriame dera siaubo, „slasher“ ir survival RPG elementai.

    Už „HUNGER“ stovi studija GOOD FUN CORP – buvę realistiškos šaudyklės „Hell Let Loose“ kūrėjai, anksčiau dirbę kaip Black Matter. Studiją įkūrė Max Rea po to, kai Black Matter buvo įsigyta „Team17“.

    Kūrėjų ambicijas rodo ir komandos stiprinimas: prie GOOD FUN CORP prisijungė Bence Hamos, siejamas su „Hunt: Showdown“ – anksčiau jis buvo atsakingas už bendruomenės komunikaciją ir rinkodarą. Tai signalas, kad studija taikosi ne tik į nišinę auditoriją, bet ir į platesnę ekstrakcijos šaudyklių bendruomenę.

    Žaidimo veiksmas nukels į Napoleono laikų Europą, kur siautėja niokojanti bakterija, o aplinką užpildo pavojingos, „plagos“ iškreiptos būtybės. Žaidėjai, kaip „Gyvieji“, galės keliauti vieni arba jungtis į duetą ar trijų žmonių grupę.

    Napoleono Europa ir „plagos“ siaubas

    „HUNGER“ kūrėjai akcentuoja, kad kelionė per užkrėstus kraštovaizdžius bus paremta nuolatine rizika: čia svarbus ne tik šaudymas, bet ir sprendimai, kada trauktis, o kada rizikuoti dėl grobio. Tokia koncepcija būdinga ekstrakcijos žanrui, kuriame tikslas – ne vien nugalėti, bet ir sėkmingai pasitraukti iš pavojingos zonos.

    Aprašyme pabrėžiama komandinė sąveika: žaidėjai bus skatinami kooperuotis, planuoti judėjimą ir prisitaikyti prie situacijos. Tai reiškia, kad išgyvenimas priklausys ne tik nuo taiklumo, bet ir nuo tarpusavio pagalbos.

    Žiauresnė eiga ir daugiau nei 100 talentų

    Viena ryškiausių „HUNGER“ detalių – itin „sultinga“, kruvina ir brutali kovos stilistika. Kūrėjai atvirai komunikuoja, kad žaidimas taikysis į tamsesnį toną ir nebandys švelninti vaizdo.

    Kitas svarbus akcentas – personažų progresija. Žadami išplėsti gebėjimų medžiai ir daugiau nei 100 talentų, kuriuos žaidėjai galės paskirstyti pagal pasirinktą vaidmenį ir žaidimo stilių.

    Mechanikose numatomas ir „kaina už pagalbą“ principas: dalį veiksmų teks atlikti aukojant savo sveikatą, pavyzdžiui, palaikant komandos narius, taisant šarvus ar gydant. Kūrėjų žinutė aiški – išgyvenimas bus pagrindinis sėkmės matas.

    Testai lapkričio pabaigoje ir premjera gruodį

    „HUNGER“ jau praėjo uždarus testus, o „Steam“ platformoje žaidimą į norų sąrašą įtraukė daugiau nei 700 tūkst. vartotojų. Tai rodo didelį susidomėjimą dar iki viešos premjeros.

    Paskutinis etapas prieš išleidimą – atviri testai, kurie suplanuoti 2026 metų lapkričio 27–29 dienomis. Pilna žaidimo versija „Steam“ turėtų pasirodyti 2026 metų gruodžio 3 dieną.

    Kol kas kūrėjai labiausiai akcentuoja žanrų mišinį ir žiauresnį toną – būtent tai turėtų išskirti „HUNGER“ iš kitų ekstrakcijos šaudyklių. Ar pažadėta „revoliucija“ pasiteisins, paaiškės jau per viešus testus.

  • Sony nutraukė „Fairgames“ kūrimą: PlayStation ir PC šaudyklė taip ir nepasirodys

    Sony nutraukė „Fairgames“ kūrimą: PlayStation ir PC šaudyklė taip ir nepasirodys

    Sony uždarė dar 2023 metų viduryje pristatytą šaudyklę „Fairgames“ (taip pat rašomą „FairGame$“) – žaidimas, kurtas „PlayStation“ konsolėms ir PC, greičiausiai taip ir neišvys dienos šviesos.

    Projektą kūrė Kanados studija „Haven Studios“, o kūrėjai jį pozicionavo kaip naują požiūrį į apiplėšimų tematikos šaudykles: konkurencinį žaidimą, kuriame žaidėjai prisijungia prie pogrindinio judėjimo, kad apvogtų „ultraturtinguosius“ ir atkurtų pusiausvyrą.

    Žaidimą lydėjo ir viešas dėmesys – oficialiuose Sony kanaluose buvo paskelbtas ryškus anonsinis vaizdo klipas. Vis dėlto komentaruose „Fairgames“ sulaukė gausios kritikos, o dalis žaidėjų skeptiškai vertino jo perspektyvas dar ankstyvoje stadijoje.

    Kaip nurodoma, Sony sprendimą nutraukti kūrimą lėmė „mišrios žaidėjų nuomonės ir nepasiekti tikslai“. Kartu pabrėžiama ir bendra situacija rinkoje: konkurencinių šaudyklių segmente konkurencija itin didelė, o naujiems projektams prasimušti darosi vis sunkiau.

    Ko buvo siekta su „Fairgames“

    „Fairgames“ turėjo būti intensyvi, sandboksinio tipo PvP šaudyklė, orientuota į konkurencinį žaidimą. Kitaip tariant, tai turėjo būti žaidimas, kuriame svarbiausia – susidūrimai su kitais žaidėjais ir iš jų kylanti įtampa.

    Nors žaidimas buvo paskelbtas tik 2023 metais, jau anksčiau viešojoje erdvėje pasirodė signalų apie vidinius sunkumus. Buvo minėta, kad per testavimo etapus projektas susidūrė su turbulencijomis.

    Neaiški „Haven Studios“ ateitis

    Kol kas nėra aišku, kas laukia „Haven Studios“ komandos – studiją Sony buvo įsigijusi 2022 metais. Ar uždarytas projektas reikš pokyčius pačioje studijoje, nepaskelbta.

    Viešojoje erdvėje taip pat pasirodė neoficialių spėlionių apie projekto biudžetą: teigiama, kad „Fairgames“ kūrimas galėjo kainuoti iki 300 mln. JAV dolerių, o išlaidos augo dėl koncepcijos peržiūrų ir „restartų“. Vis dėlto tai nėra patvirtinti skaičiai.

    Žaidėjams šis sprendimas reiškia paprastą dalyką – anonsuotas titulas, kuris buvo kuriamas PlayStation ir PC platformoms, artimiausiu metu rinkoje nepasirodys, o greičiausiai nebus išleistas apskritai.

  • „Cyberpunk 2077“ gerbėjams – modas leidžia žaisti kortomis, bet reikia „Phantom Liberty“

    „Cyberpunk 2077“ gerbėjams – modas leidžia žaisti kortomis, bet reikia „Phantom Liberty“

    „Cyberpunk 2077“ žaidėjai pagaliau gali susėsti prie stalo ir sužaisti kortų dvikovą pačiame Night City pasaulyje – tai įmanoma įsidiegus bendruomenės kuriamą papildinį.

    Kortų režimas veikia per OPEN//77 projektą ir jo serverius, o viename iš jų – „Light RP“ – žaidime atsiranda vieta „NEON DECK“, kur galima nusipirkti kortų pakelių už žaidimo valiutą, atidaryti juos šalia kitų žaidėjų ir susidėlioti kaladę.

    Dvikova vyksta ėjimais: sistema numato atakas, reakcijas, resursų valdymą ir aiškiai nurodo, kada atlikti veiksmą. Serveris sinchronizuoja stalo būseną, tad abu žaidėjai mato tą pačią situaciją realiu laiku.

    Modifikacija vis dar yra ankstyvoje, atviroje alfa stadijoje, todėl kūrėjai perspėja apie galimas klaidas ir nebaigtas funkcijas – pastarosiomis dienomis jie taisė, pavyzdžiui, pelės žymeklio „pagavimo“ problemą bei stringantį kortų peržiūros langą.

    Kaip veikia „NEON DECK“ ir kortų paketai

    „NEON DECK“ turi atskirą žymę Kabuki žemėlapyje. Nupirkti paketai patenka į inventorių, o atidarant matomos kortos ir atidarymo animacija – ją gali stebėti ir šalia esantys žaidėjai.

    Kortas galima peržiūrėti albume, o renkant kaladę patogu iškart palyginti „grobius“ su draugais ir čia pat susirasti varžovą. Ant stalo taip pat galima pasižiūrėti padidintą kortą su jos efekto aprašymu.

    Kūrėjai nurodo, kad nauji personažai dabar pradeda su trimis kortų paketais inventoriuje. Prie „NEON DECK“ pardavėjo pridėtas ir pasitikimo gidas, o mokomoji dalis veda per pagrindinius ėjimus ir sąvokas (aprašyta, kad ši mokomoji versija pateikta anglų ir prancūzų kalbomis).

    Ko reikės, kad galėtumėte prisijungti

    Norint žaisti, reikia „Cyberpunk 2077“ 2.5 versijos su „Phantom Liberty“ („Widmo Wolności“) papildiniu ir 64 bitų „Windows 10“ arba „Windows 11“. OPEN//77 siūlo paleidimo programą, kuri patikrina žaidimo diegimą ir prideda tinkliniam režimui reikalingus failus.

    Prisijungimui nereikia pakvietimo, tačiau svarbu pasirinkti tinkamą serverį: kortų režimo reikėtų ieškoti „Light RP“ arba kituose serveriuose, kurių administratoriai įjungė šią funkciją. Bendruomenės serveriai gali turėti skirtingus režimus ir savo priėmimo taisykles.

    Taip pat pabrėžiama, kad palaikomi ne tik „Steam“ ir „GOG“, bet ir kai kurie „Xbox“ programėlės „Windows“ diegimai. Vis dėlto reikalavimuose aiškiai įvardijamas kompiuteris – konsolėse šis sprendimas neveikia taip pat, kaip paprastos modifikacijos žaidimo meniu.

    Dar viena detalė – „Cyberpunk TCG“ įkvėptos naujovės

    Įdomu tai, kad oficialiame 2.5 atnaujinime „CD Projekt Red“ pridėjo nuotraukų režimo rėmelius, įkvėptus „Cyberpunk TCG“ – su jais galima pasidaryti kadrą, atrodantį kaip korta. Tačiau tai yra tik vizualus efektas, o tikras žaidžiamas kortų dvikovų režimas atsiranda būtent per išorinę OPEN//77 aplinką.

    Tuo pat metu minima ir fizinė kortų žaidimo versija „WeirdCo“, kurios tarptautinė premjera įvyko lapkričio 6 dieną: parduotuvėse pasirodė pradinės kaladės ir paketai, o leidėjas paskelbė apie renginius „Night City Brawl“. Skirtumas paprastas – vienu atveju renkatės fanų serverį ir žaidžiate skaitmeniniu formatu, kitu – ieškote gyvų renginių ir kolekcionuojate tikras kortas.

  • Buvę „BioWare“ kūrėjai siūlo planą „Mass Effect“ ir „Dragon Age“ ateičiai – bet viską spręs EA

    Buvę „BioWare“ kūrėjai siūlo planą „Mass Effect“ ir „Dragon Age“ ateičiai – bet viską spręs EA

    Po žinios, kad „Electronic Arts“ nusprendė galutinai uždaryti „BioWare“ ir atšaukti kitą „Mass Effect“ dalį, bendruomenėje kilo didžiulis pasipiktinimas. Socialiniuose tinkluose greitai išplito protestas su grotažyme #SaveMassEffect, tačiau netrukus jis įgavo ir praktiškesnį – verslo – pavidalą.

    Idėją į viešumą iškėlė Trentas Osteris, vienas iš „BioWare“ bendraįkūrėjų. Kaip rašo portalas „Gry.Interia.pl“, jis kreipėsi į Jamesą Ohlena – kūrybos vadovą, dirbusį prie tokių RPG žanro klasikų kaip „Baldur’s Gate“, „Star Wars: Knights of the Old Republic“ ir „Dragon Age: Origins“.

    Jamesas Ohlenas į kvietimą sureagavo iškart ir pareiškė, kad galimybė vėl dirbti su „Dragon Age“ jam būtų svajonės išsipildymas. Abu kūrėjai pabrėžia, kad realus grįžimas įmanomas tik vienu atveju – jei pavyktų perimti teises į pačius prekės ženklus.

    Priešingu atveju, jų teigimu, bet kokie nauji darbai reikštų tik „Electronic Arts“ kišenės pildymą, o ne tikrą franšizių atgaivinimą. Tad esminis klausimas – ne vien kūrybinės ambicijos, o tai, kas valdys „Mass Effect“ ir „Dragon Age“ teises.

    AAA žaidimų kainos ir „pigiau, bet kokybiškai“ idėja

    T. Osteris atkreipė dėmesį į šiandienines AAA rinkos realijas: tokio masto žaidimų kūrimas neretai kainuoja daugiau nei 200 milijonų JAV dolerių. Jo nuomone, patyrusi komanda, laikydamasi griežtos biudžeto disciplinos, galėtų sukurti aukšto lygio RPG už gerokai mažesnę sumą.

    Kūrėjų akimis, tai leistų susitelkti į turinį ir kokybę, o ne vaikytis populiariausių ir pelningiausių verslo modelių. Vis dėlto net ir turint komandą bei planą, tokiai vizijai būtina viena sąlyga – teisių klausimo išsprendimas.

    Netikėtas palaikymas Kanados parlamente

    Iniciatyva sulaukė ir netikėto politinio dėmesio: Kanados parlamento narys Donas Daviesas paragino federalinę valdžią padėti atleistiems darbuotojams. Jis siūlė svarstyti paramą, kuri leistų kūrėjams išsipirkti studiją ir ją valdyti savarankiškai.

    Pranešama, kad T. Osteris su parlamentaru susisiekė, o savaitgalį užsiminė jau parengęs daugiau nei 30 finansinio plano versijų skaičiuoklėje. Tai rodo, kad iniciatyva, bent jau idėjų lygmeniu, juda į priekį.

    Kodėl viskas vis tiek priklauso nuo „Electronic Arts“

    Nors mintis, kad „Mass Effect“ ir „Dragon Age“ galėtų atgimti nepriklausomų kūrėjų rankose, skamba viliojančiai, realybėje toks scenarijus atrodo sunkiai įsivaizduojamas. Po „BioWare“ uždarymo dažniausiai kartotas vertinimas buvo paprastas: „Electronic Arts“ greičiausiai pasiliks teises į abi franšizes.

    Tai reikštų, kad būtent EA spręs, ar šie prekių ženklai kada nors sugrįš ir kokiu pavidalu. Net jei buvę kūrėjai būtų pasiruošę pradėti darbus rytoj, be teisių perėmimo jų planai liktų tik ambicinga, bet teoriška vizija.

  • Kultinis „Icy Tower“ sugrįžo „Steam“: nauja versija jau renka per 90 proc. teigiamų įvertinimų

    Kultinis „Icy Tower“ sugrįžo „Steam“: nauja versija jau renka per 90 proc. teigiamų įvertinimų

    Kultinė platforminė žaidimo klasika „Icy Tower“ sugrįžo – nauja jos versija vakar pasirodė „Steam“ platformoje ir jau spėjo sukelti nostalgišką bangą.

    Daugeliui žaidėjų tai vienas ryškiausių interneto kavinių ir mokyklų kompiuterių klasių simbolių: nedidelės apimties, nemokamai platinamas žaidimas kadaise veikė net ir senesniuose kompiuteriuose.

    „Icy Tower“ populiarumą tuomet ypač kaitino varžybos dėl rekordų – taškus leisdavo rinkti kombinacijos, o aukščiausias pasiektas aukštas neretai tapdavo „garbės“ klausimu tarp draugų.

    Naujoje versijoje žaidėjai vėl valdo skeiterį Haldą ir bando įveikti bokštą, o žaidimą nuo pagrindų kūrė originalūs autoriai Johanas Peitas ir Andersas Svenssonas, prieš maždaug 25 metus pristatę pirmąją dalį.

    Kas pasikeitė naujoje versijoje

    Kūrėjai teigia išlaikę pagrindinę „Icy Tower“ idėją ir žaidimo „stuburą“, bet pasiūlė naujų aplinkų bokšte – nuo senovinių šventyklų ir bibliotekų iki ugnikalnių.

    Žaidime yra reitingų sistema, leidžianti lygintis su kitais žaidėjais visame pasaulyje, taip pat pakartojimų funkcija – galima peržiūrėti kitų bandymų įrašus.

    Akcentuojama, kad išsaugotas ir vizualinis identitetas: atpažįstamas pikselių stilius bei nuotaikingas garso takelis, pritaikytas intensyviai, vis sunkėjančiai eigai.

    Ką sako žaidėjai ir kiek kainuoja

    Šiuo metu „Steam“ platformoje „Icy Tower“ turi daugiau nei 90 proc. teigiamų atsiliepimų – komentaruose dažniausiai kartojasi, kad žaidimas labai arti to, kuo buvo prieš 25 metus, todėl gerai pataiko į nostalgiją.

    Tarp kritiškesnių vertinimų pasitaiko pastabų dėl žaidimo turinio – dalis žaidėjų tikėjosi daugiau nei vieno bokšto, nors veteranams pati mechanika, panašu, ir taip išlieka svarbiausia.

    „Icy Tower“ „Steam“ parduotuvėje kainuoja 27,57 zloto. Iki lapkričio 17 dienos taikoma 15 proc. nuolaida, vėliau kaina kils iki 32,44 zloto.

  • „Cyberpunk 2077“ pasiekė „Battle.net“: žaidimas debiutuoja su nuolaidomis iki lapkričio 16-osios

    „Cyberpunk 2077“ pasiekė „Battle.net“: žaidimas debiutuoja su nuolaidomis iki lapkričio 16-osios

    „Cyberpunk 2077“ išplėtė savo pasiekiamumą – žaidimas oficialiai debiutavo „Battle.net“ platformoje.

    Iki šiol CD Projekt RED kūrinį buvo galima žaisti kitose asmeniniams kompiuteriams skirtose platformose, o „Battle.net“ šioje dėlionėje trūko. Pokytis paskelbtas per rugsėjį vykusią „BlizzCon“ renginio ediciją.

    Bendradarbiavimas tarp CD Projekt RED ir „Blizzard“ jau tapo realybe: „Cyberpunk 2077“ papildė „Battle.net“ katalogą ir siūlomas dviem variantais – standartine versija ir „Ultimate Edition“.

    „Ultimate Edition“ apima ir vienintelį iki šiol išleistą žaidimo papildymą „Widmo Wolności“ („Phantom Liberty“), todėl tai – pilnesnis paketas norintiems vienoje vietoje gauti visą turinį.

    Kiek kainuoja ir iki kada galioja nuolaidos

    Debiuto proga žaidimui pritaikyta didelė nuolaida. Standartinė „Cyberpunk 2077“ versija įkainota 59,70 Lenkijos zlotų (70 proc. nuolaida), o „Ultimate Edition“ – 103,99 zlotų (60 proc. nuolaida).

    Akcija galioja tik iki lapkričio 16 dienos. Pasibaigus šiam terminui, kainos turėtų grįžti į įprastas (nominalias) reikšmes.

    Partnerystė paliečia ir „Overwatch“

    Žaidimų industrijos gigantų bendradarbiavimo rezultatai neapsiriboja vien „Cyberpunk 2077“ pasirodymu naujoje platformoje.

    Skelbiama, kad „Overwatch“ turėtų sulaukti naujų kosmetinių daiktų, įkvėptų „Cyberpunk: Edgerunners“ – tarp jų minimos ir anime herojais paremtos veikėjų išvaizdos (skinai).

    Pranešime taip pat užsimenama, kad daugiau informacijos apie planuojamas naujoves numatoma 2027 metais.

  • „GTA 6“ per „Xbox Cloud Gaming“ pasieks ir „Xbox One“: transliacija startuos lapkričio 19-ąją

    „GTA 6“ per „Xbox Cloud Gaming“ pasieks ir „Xbox One“: transliacija startuos lapkričio 19-ąją

    „GTA 6“ bus galima žaisti ir senesnėse „Xbox One“ konsolėse – žaidimas bus transliuojamas per „Xbox Cloud Gaming“ nuo lapkričio 19 dienos. Tai reiškia, kad daliai žaidėjų nereikės pirkti naujausios „Microsoft“ konsolės, kad išbandytų vieną laukiamiausių metų žaidimų.

    Kaip teigiama „Xbox“ pranešime, lapkričio 19-ąją startuosiantis „Grand Theft Auto VI“ yra dažniausiai iš anksto užsakomas žaidimas „Xbox“ istorijoje ir „Microsoft Store“. Taip pat pakartota, kad po premjeros žaidimas bus prieinamas ne tik „Xbox Series X“ ir „Series S“, bet ir per debesijos paslaugą.

    Visgi yra ir ribojimų: nors „Xbox“ žaidimų transliavimas debesyje veikia kompiuteriuose, šiuo būdu „GTA 6“ bent kol kas nebus galima streaminti į PC. Kitaip tariant, „debesies“ kelias atveriamas konsolėms, bet ne kompiuterių žaidėjams.

    „Xbox“ taip pat žada, kad artimiausiais mėnesiais į „Xbox Cloud Gaming“ bus įkelta daugiau „Rockstar Games“ žaidimų, tarp jų – „Grand Theft Auto V“, „Red Dead Redemption 2“ ir kiti.

    Kada prasidės transliacija ir ko tikėtis

    Nurodoma, kad žaidimą per „Xbox“ debesiją bus galima paleisti nuo 7.00 val. Lietuvos laiku lapkričio 19 dieną. Taip „GTA 6“ startą galės pasitikti ir tie, kurie nėra atsinaujinę konsolės į „Xbox Series“ kartą.

    Tačiau verta turėti omenyje, kad per debesiją paleistas „GTA 6“ veiks su nustatymais, pritaikytais silpnesnei iš dviejų naujųjų konsolių – „Xbox Series S“. Tai reiškia, kad norint maksimalios grafinės kokybės, geriausia žaidimą paleisti lokaliai „Xbox Series X“ ar „Series S“ konsolėje.

    Kokybės klausimai: kadrų dažnis ir konsolių skirtumai

    Žaidėjų bendruomenėje daugiausia nerimo kelia kadrų dažnis konsolėse. Tekste pabrėžiama, kad net „PlayStation 5 Pro“ atveju nebus daugiau nei 30 kadrų per sekundę, o tai daliai žaidėjų kelia nusivylimą.

    Taip pat minima, kad tokios funkcijos kaip „ray tracing“ ir PSSR bus prieinamos tik „PS5 Pro“ konsolėje. „Xbox“ pusėje akcentuojama, kad norint pajusti visus grafinius žaidimo „efektus“, optimaliausia jį paleisti ne per debesiją, o pačioje konsolėje.

  • Rusijos FSB sulaikė du lenkus dėl įtariamo šnipinėjimo, Lenkija įžvelgia provokaciją

    Rusijos saugumo tarnyba FSB pranešė Kaliningrado srityje sulaikiusi du Lenkijos piliečius, įtariamus šnipinėjimu. Lenkijos pareigūnai šią žinią sieja su galima provokacija.

    Anot FSB, sulaikytieji esą rinko informaciją apie Rusijos gynybos ministerijai priklausančius objektus ir karinį personalą. Taip pat minimi duomenys apie socialinę ir ekonominę padėtį regione bei migracijos ir socialinę politiką.

    Be sulaikymo, Rusijos institucijos paskelbė apie sprendimą dar septyniems Lenkijos piliečiams uždrausti atvykti į Rusiją. FSB teigia, kad šie asmenys turėjo ryšių su Lenkijos specialiosiomis tarnybomis.

    Lenkijos pusėje akcentuojama, kad pranešimas pasirodė lapkričio 11-ąją, Lenkijos nacionalinės Nepriklausomybės šventės dieną, todėl tai gali būti informacinės kampanijos dalis.

    Lenkija: informacija tikrinama

    Ministro koordinatoriaus specialiųjų tarnybų klausimais atstovas Jacekas Dobrzyńskis teigė nekomentuojantis medžiagos, kurią internete skelbia Rusijos tarnybos. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tokias žinutes, ypač pasirodančias per nacionalinę šventę, vertina kaip provokaciją ir dezinformaciją.

    Tuo metu Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Maciejus Wiewióras žiniasklaidai nurodė, kad informacija apie sulaikytus lenkus šiuo metu yra tikrinama. Jis taip pat priminė, jog pagal dvišalį susitarimą Rusija turi pareigą formaliai informuoti apie Lenkijos piliečių sulaikymą.

    Kol kas nėra pateikta daugiau patikrintų detalių apie sulaikytųjų tapatybes ar jų teisinį statusą. Situaciją toliau aiškinasi Lenkijos institucijos.

  • Lenkijos auksas 1939-aisiais išsigelbėjo, bet kontrolę perėmė kiti: pamoka NBP

    Lenkija per Antrąjį pasaulinį karą sugebėjo išgelbėti savo aukso atsargas nuo nacistinės Vokietijos, tačiau kartu neteko realios galimybės jomis laisvai disponuoti. 1939 metų rugsėjį šalies aukso rezervai leidosi į dramatišką kelionę per Europą, o vėliau atsidūrė skirtingų valstybių ir bankų kontrolėje.

    Kaip rašo portalas WNP, ši istorija šiandien vėl įgauna aktualumo, nes Lenkijos nacionalinis bankas (NBP) yra sukaupęs gerokai didesnį aukso kiekį nei tarpukariu, o didžioji jo dalis laikoma užsienyje.

    Prieš pat karą Banko Polskiego rezervai buvo vertinami 463,6 mln. zlotų, o skaičiuojant aukso kiekį šaltiniuose minimi skirtingi duomenys – nuo 79,5 iki 95 tonų. Dauguma aukso buvo laikoma šalies viduje, dalis – užsienio depozituose.

    Šiandien NBP turi 700 tonų aukso, kurio vertė siekia apie 356 mlrd. zlotų, ir pagal rezervų dydį Lenkija minima tarp didžiausių pasaulyje. Tačiau istorinis precedentų rinkinys primena: turėti aukso neužtenka – krizės metu svarbu ir tai, kas kontroliuoja prieigą prie jo.

    1939 metų evakuacija: 1 208 dėžės ir lenktynės su laiku

    Vokietijai užpuolus Lenkiją 1939 metų rugsėjį, šalies valdžia ir svarbiausios institucijos pradėjo trauktis iš Varšuvos. Kartu imtasi sprendimo evakuoti aukso atsargas – iš pradžių siekta jas perkelti toliau nuo fronto, į rytus.

    Auksas iš Varšuvos banko saugyklų buvo gabenamas į Liubliną, vėliau – dar toliau į rytus. Keliuose tvyrojo chaosas: judėjo ir kariuomenė, ir civiliai, trūko degalų, dalis transporto priemonių buvo prastos būklės, o kolonos patyrė oro antskrydžių grėsmę.

    Galiausiai netoli sienos su Rumunija buvo sutelkta apie 75 tonas aukso, sukrauto į 1 208 dėžes. Perkrovus krovinį į geležinkelio vagonus, prasidėjo diplomatinė operacijos dalis – reikėjo Rumunijos leidimo tranzitui.

    Rumunija sutiko praleisti krovinį, tačiau iškėlė sąlygą, kad visa operacija jos teritorijoje turi būti užbaigta per 48 valandas. Auksas buvo nugabentas į Konstancos uostą, iš kur tanklaiviu „Eocone“ pasiekė Stambulą, o vėliau – per Turkiją ir tuometinį prancūzų valdomą Artimųjų Rytų regioną – galiausiai nukeliavo į Prancūziją. 1939 metų spalio 5 dieną jis jau buvo Prancūzijoje.

    Prancūzijos kapituliacija: auksas iškeliavo į Afriką be lenkų sutikimo

    1940 metų birželį kapituliavus Prancūzijai, lenkų aukso situacija vėl tapo kritinė. Lenkijos pusė siekė perkelti atsargas į Jungtines Valstijas, tačiau Prancūzijos valdžia ėmėsi veiksmų pagal savo planą.

    Tuomet, pasikeitus politinei valdžiai Paryžiuje, lenkų auksas buvo pakrautas į prancūzų laivą ir vietoje kelionės į Ameriką nukreiptas į Kasablanką, o vėliau – į Dakarą. Netrukus atsargos atsidūrė ir dar toliau nuo Europos – Kayes vietovėje (dabartiniame Malyje), kur jas kontroliavo Viši režimas.

    Tai reiškė, kad nors auksas nebuvo perimtas vermachto, Lenkijos institucijos praktiškai prarado galimybę pačios spręsti, kur ir kaip jį naudoti. Šis epizodas dažnai įvardijamas kaip momentas, kai „išgelbėtas“ turtas tapo sunkiai pasiekiamas jo savininkui.

    Vėliau prasidėjo ilgas teisinis ir diplomatinis ginčas. Vienas žingsnių buvo bylinėjimasis JAV, dėl kurio kaip užtikrinimo priemonė buvo blokuoti prancūzų depozitai Niujorke. Taip pat buvo svarstomi ir jėgos scenarijai, tačiau realiai aukso tai negrąžino.

    Kur atsidūrė auksas ir ką Lenkija prarado

    1941 metais Laisvosios Prancūzijos lyderis Charles’is de Gaulle’is deklaravo, kad lenkų auksas turėtų būti grąžintas teisėtiems savininkams, tačiau tai nereiškė greito sprendimo – karo realybė ir kontrolė teritorijose vis dar ribojo galimybes.

    Galiausiai 1944 metų pavasarį auksas buvo pervežtas iš Kayes į Dakarą, o iš ten amerikiečių laivais – į bankų saugyklas Niujorke, Londone ir Otavoje. Tačiau net ir pasibaigus karui visos kontrolės Lenkija neatgavo iš karto.

    1946 metais aukso disponavimas perėjo Lenkijos laikinosios vyriausybės rankoms, bet rezervai dar kurį laiką liko Vakarų bankuose ir tapo pokario atsiskaitymų dalimi. Vienas reikšmingų epizodų – susitarimas su Jungtine Karalyste, kai dalis įsipareigojimų buvo dengiami ir aukse laikytomis atsargomis Bank of England.

    Pasak Lenkijos istorikų ir institucijų vertinimų, komunistinė valdžia galėjo perimti tik dalį tarpukario aukso, o tikslūs galutiniai skaičiai nėra iki galo aiškūs dėl nebaigtos inventorizacijos ir fragmentiškų dokumentų.

    Šiandienos kontekstas: 700 tonų aukso ir depozitai užsienyje

    Šiuolaikinė Lenkija turi nepalyginamai didesnį aukso rezervą – 700 tonų. Pagal viešai skelbtą suvestinę 2025 metų gruodžio 31 dienai, apie 105 tonas buvo laikoma šalies viduje, daugiau nei 195 tonas – JAV Federalinio rezervo banke Niujorke, o per 250 tonų – Anglijos banke Londone.

    Toks modelis nėra išskirtinis – daugelis valstybių dalį aukso laiko užsienio finansų centruose. Vis dėlto istorija primena, kad geopolitinių krizių metu vien logistika ir saugumas negarantuoja svarbiausio dalyko – laisvos prieigos prie nuosavų rezervų.

    Dėl to tarpukario ir karo metų Lenkijos aukso kelionė dažnai pristatoma kaip praktinė pamoka: aukso rezervų dydis svarbus, bet ne mažiau svarbu, kur jie laikomi, kokios teisinės sąlygos taikomos ir kaip užtikrinama kontrolė ekstremaliomis aplinkybėmis.

  • Lenkijos energetikai – beveik 150 metų: nuo 1878-ųjų pradinukių iki pasiruošimo atomui

    Lenkijos elektroenergetikos istorija skaičiuoja beveik 150 metų – pirmieji elektrifikacijos žingsniai dabartinės šalies teritorijoje fiksuojami 1878 metais, kai Chorzove, anglies kasykloje „Król“, pradėjo veikti nuolatinės srovės generatoriai, maitinę lankines lempas.

    Tuo metu Lenkijos valstybės žemėlapyje dar nebuvo, o pats miestas vadinosi Królewska Huta (Königshütte) – Chorzovo pavadinimą jis gavo tik 1934 metais. Vis dėlto būtent šis pramoninis taškas tapo simboliniu startu ilgai ir nelygiai elektrifikacijos raidai.

    Atkūrus nepriklausomybę 1918 metais šalies elektroenergetikos sistema buvo itin kukli: veikė apie 280 energetikos įmonių, o bendra instaliuota galia siekė 211 MW. Skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, tai sudarė tik 8 kW – mažiau, nei šiandien prilygtų keliems vienu metu įjungtiems elektriniams virduliams.

    Elektros energija tuo metu pirmiausia buvo skirta miestų apšvietimui ir pramonei, o iki plačios buitinės elektrifikacijos dar buvo toli. Skirtumai tarp regionų taip pat buvo ryškūs – labiau elektrifikuoti Vakarai ir Pietūs lenkė menkiau išvystytas šalies dalis.

    Tarpukaris: sistemos „susiuvimas“ ir augimas

    Tarpukariu vienu svarbiausių uždavinių tapo skirtingų taisyklių ir infrastruktūros „sulipdymas“ po trijų padalijimų. Šį etapą vainikavo vadinamasis elektros įstatymas, kuriame atsirado ir šiandien atpažįstamas elementas – elektros tarifų idėja, skirta apsaugoti vartotojus nuo monopolijų savivalės.

    Technologiniu požiūriu vyko perėjimas prie kintamosios srovės, aktuali tapo dažnio tema. Tarp reikšmingesnių projektų minimos ilgesnės perdavimo linijos, pavyzdžiui, nuo Gródeko hidroelektrinės iki Torunės, taip pat strateginė jungtis Gródek–Gdynia, leidusi aprūpinti energija nuo nulio kurtą uostą.

    Pramonės miestuose elektrifikacija progresavo, tačiau kaimas ilgai liko nuošalyje. Iki Antrojo pasaulinio karo elektrą turėjo tik apie 5 proc. Lenkijos kaimų – tai reiškė, kad srovė buvo atvesta vos į maždaug kas dvidešimtą gyvenvietę.

    Tuo pat metu didėjo ir bendra sistemos galia: 1938 metais instaliuota elektrinių galia šalyje priartėjo prie 1,7 GW, o metinė gamyba – prie 4 TWh. Vis dėlto didelė dalis elektrinių buvo labai mažos, o elektrifikacijos mastas, lyginant su šių dienų poreikiais, išliko ribotas.

    PRL laikotarpis: masinė elektrifikacija ir priklausomybė nuo anglies

    Po karo Lenkijoje prasidėjo masinė elektrifikacija, kuri dažnai minima kaip vienas ryškiausių to meto infrastruktūrinių pokyčių. Augo tiek elektros gamyba, tiek vartojimas – energija tapo būtina ir buitims, ir sunkiajai pramonei.

    Kartu stiprėjo ir priklausomybė nuo anglies. Lenkija turėjo gausius akmens ir rudosios anglies išteklius, todėl būtent šis kuras ilgam „užcementavo“ šalies energetikos modelį, o planuota atominė elektrinė Žarnovce taip ir nebuvo pastatyta.

    Elektrifikacija nereiškė, kad sistema tapo patikima: 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiais gyventojams teko susidurti su dažnais elektros tiekimo sutrikimais – situacija, kuri šiandien jau būtų sunkiai įsivaizduojama.

    Naujesnis etapas: traukimasis nuo anglies ir pasirengimas atomui

    Po 1990-ųjų anglies gavyba Lenkijoje pradėjo mažėti, o pastarąjį dešimtmetį energetikos kryptis vis aiškiau kinta. Šalis pamažu atsitraukia nuo „juodojo aukso“, o energijos balanse didesnį vaidmenį įgauna dujos ir atsinaujinantys šaltiniai, tokie kaip saulės ir vėjo elektrinės.

    Pokytis atsispindi ir elektros gamybos struktūroje: jei 2006 metais didžioji dalis daugiau nei 160 TWh pagamintos elektros buvo iš anglies, tai 2025 metais anglies indėlis jau gerokai mažesnis. Dalį praradimų kompensavo dujos ir augantis atsinaujinančių išteklių svoris.

    Į ateities planus įtraukiami ir kiti šaltiniai – biometanas, biodujos, vandenilis, jūriniai vėjo parkai, o 2030-aisiais numatomas ir atominės energetikos startas. Kontrastas su pradžia įspūdingas: kai 1918 metais visa sistema turėjo 211 MW, vienas planuojamos atominės elektrinės blokas siektų 1,11 GW.

    Per beveik pusantro šimtmečio Lenkijos energetika nuėjo kelią nuo kelių generatorių kasykloje iki didžiulės, nuolat besikeičiančios sistemos – ir dabar įžengia į etapą, kai svarbiausios temos tampa energetikos miksas, patikimumas ir transformacijos kaina.