Category: Technologijos

  • Baudos už grybavimą Ukrainoje: kuriose vietose rinkti draudžiama ir kas gresia 2026 metais

    Grybavimo sezonui Ukrainoje pasiekus piką lapkritį, daliai žmonių išvyka į mišką gali baigtis bauda. Nors grybauti asmeniniams poreikiams įprastuose miškuose paprastai nedraudžiama, yra aiškios išimtys, kuriose rinkti grybus griežtai negalima.

    Apie tai rašo Ukrainos naujienų portalas UNIAN, primindamas, kad teisinė atsakomybė priklauso nuo to, kur ir ką žmogus renka. Kai kuriais atvejais sankcijos už tam tikrų rūšių grybus gali siekti iki 3 655 grivinų.

    Svarbiausia taisyklė – negalima grybauti teritorijose, priskirtose Ukrainos gamtos rezervatų fondui. Tai – rezervatai, gamtos parkai, dendrologiniai parkai ir botanikos sodai, kur visi grybai laikomi saugomais.

    Be to, net ir įprastuose miškuose draudžiama rinkti grybus, įtrauktus į Ukrainos Raudonąją knygą. Draudimas apima ne tik jų pjovimą, bet ir mindymą ar bet kokį naikinimą.

    Kur grybauti draudžiama ir kokios baudos numatytos

    Už grybų rinkimą saugomose gamtos rezervatų fondo teritorijose paprastiems gyventojams gali būti skiriama 17–51 grivinos bauda. Juridiniams asmenims numatytos didesnės sankcijos – 51–119 grivinų.

    Taip pat primenama, kad surinktų grybų prekyba be vadinamojo miško bilieto (leidimo komercinei veiklai) yra draudžiama. Tokiu atveju gresia 17–119 grivinų bauda ir prekių konfiskavimas.

    Raudonosios knygos grybai: baudos gali siekti 3 655 grivinas

    Didžiausios baudos taikomos, jei žmogus renka, parduoda ar perka grybus, įtrauktus į Ukrainos Raudonąją knygą. Už tai gali būti skiriama 1 700–3 655 grivinų bauda, priklausomai nuo padarytos žalos, taip pat numatomas prekių konfiskavimas.

    Straipsnyje pabrėžiama ir praktinė rizika: jei nesate tikri dėl rūšies, geriau tokių grybų neliesti. Nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, o retų rūšių rinkimas kenkia jų išsaugojimui.

  • Danija stiprina „suverenaus“ DI planus: DCAI ir superkompiuteriui „Gefion“ skiriama 67 mln. eurų

    Danija stiprina „suverenaus“ DI planus: DCAI ir superkompiuteriui „Gefion“ skiriama 67 mln. eurų

    Danija žengia dar vieną žingsnį stiprindama „suverenaus“ dirbtinio intelekto (DI) ambicijas – Danijos DI inovacijų centras (DCAI), valdantis superkompiuterį „Gefion“, pritraukia 67 mln. eurų investiciją.

    Numatyta, kad 43,6 mln. eurų įneš nauju akcininku tampanti „Netcompany“, dar 20,1 mln. eurų skirs esamas investuotojas EIFO. Tuo pat metu „Novo Nordisk“ fondas didina savo įsipareigojimą ir išlaikys kontrolinį paketą.

    Sandoriui užsibaigus, fondas turės 52,6 proc. DCAI akcijų, o EIFO ir „Netcompany“ – po 23,7 proc. Tokia struktūra reiškia, kad centras ir toliau bus valdomas daugiausia per fondo dalį, tačiau prie jo plėtros prisidės du reikšmingi partneriai.

    Investicijos tikslas – ne tik turėti galingą skaičiavimo infrastruktūrą, bet ir išplėsti prieigą prie jos gerokai platesnei Danijos visuomenės daliai, padedant organizacijoms pereiti nuo DI bandymų prie realaus diegimo praktikoje.

    Platesnė prieiga ir mažesnės kliūtys diegimui

    DCAI partneriai siekia stiprinti bendrą nacionalinę, „suverenią“ DI platformą, kuri mažintų barjerus pažangių DI sprendimų taikymui. Pirmiausia akcentuojamos viešosios institucijos, reguliuojamos industrijos ir mažesnės įmonės.

    Idėja paprasta: jei infrastruktūra ir veiklos modelis leidžia saugiai dirbti su jautriais ar reglamentuojamais duomenimis, DI sprendimus lengviau diegti ne tik technologijų sektoriuje, bet ir ten, kur rizikos bei atitikties reikalavimai didžiausi.

    Partnerystėje sujungiama DCAI valdoma pažangi DI infrastruktūra ir „Netcompany“ patirtis kuriant bei eksploatuojant sudėtingas, visuomenei kritiškai svarbias skaitmenines sistemas Europoje.

    „Gefion“ vaidmuo ir planai didinti pajėgumus

    DCAI vadovas Martinas Svenssonas atkreipia dėmesį, kad atidarant „Gefion“ 2024 metais pagrindinis uždavinys buvo didelių DI modelių mokymas, tačiau situacija sparčiai keičiasi.

    Jo teigimu, šiandien įmonės ir viešosios organizacijos DI integruoja į produktus bei darbo procesus, o naujos kartos DI agentai perima sudėtingesnes užduotis. Dėl to, pasak M. Svenssono, DCAI galės kurti modernius pajėgumus, kuriuos institucijos ir verslas galėtų patikimai taikyti ir jautrių duomenų aplinkoje.

    „Netcompany“ vadovas André Rogaczewski pabrėžia, kad „Gefion“ vertė bus matuojama ne vien skaičiavimo galia, o tuo, ką Danija ir Europa sugebės sukurti naudodamos šią bazę.

    DCAI nurodo, kad „Gefion“ jau turi vartotojų gynybos, mokslo, akademinės bendruomenės, sveikatos apsaugos ir pramonės srityse, o rinkos analizė rodo, kad potenciali rinka yra daug kartų didesnė nei dabartinis centro mastas – tai signalas, kad ateityje gali prireikti ir didesnių pajėgumų.

    Valstybės ambicija – būti tarp lyderių

    Investicija siejama ir su Danijos siekiu tapti viena iš lyderių kuriant bei atsakingai taikant DI – tai įvardijama 2026 metų vyriausybės platformoje.

    Taip pat skelbiama, kad vyriausybė ketina skirti 20 mln. eurų, didindama viešąjį įsipareigojimą per EIFO.

    „Netcompany“ turės atstovų DCAI valdyboje ir įprastas mažumos akcininko teises, o kontrolė liks „Novo Nordisk“ fondo rankose.

    Nors ši iniciatyva skirta Danijai, ji atspindi platesnę Europos kryptį: stiprinti nacionalines ir regionines DI galimybes, ypač ten, kur svarbus duomenų saugumas ir infrastruktūros kontrolė.

  • „PORT“ pritraukė 14,5 mln. eurų: nuo kurjerių e. dviračių pereina prie autonominių robotų

    „PORT“ pritraukė 14,5 mln. eurų: nuo kurjerių e. dviračių pereina prie autonominių robotų

    Miestų logistikos bendrovė PORT pritraukė 14,5 mln. eurų investiciją ir skelbia žengianti kitą žingsnį – nuo elektrinių dviračių, kuriais naudojasi kurjeriai, link autonominių pristatymo robotų.

    Finansavimo raundui vadovavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) kartu su „Balnord“, dalyvavo ir esami bei nauji investuotojai. Investicija apjungia nuosavą kapitalą ir skolą.

    PORT įkurta 2020 metais, bendrovei vadovauja jos įkūrėjas ir vadovas Kamil Suda. Įmonė kuria autonominės miestų logistikos sistemą, kuri sujungia fizinę infrastruktūrą, dirbtinį intelektą ir robotiką.

    Iki šiol PORT veiklą rėmė mikrocentrų ir įkrovimo stočių tinklas Jungtinėje Karalystėje bei elektrinių dviračių prenumeratos modelis, leidžiantis kurjeriams naudotis e. transportu jo neperkant ir neprižiūrint.

    Kas jau sukurta ir kaip tai veikia

    Bendrovės platforma aptarnauja daugiau nei 50 000 kurjerių ir valdo maždaug 3 500 elektrinių dviračių parką. Infrastruktūrą sudaro 24 mikrocentrai Londone, Mančesteryje ir Birmingame.

    Šie taškai užima apie 52 000 kv. pėdų miesto erdvių – nuo požeminių automobilių aikštelių iki sandėlių ar geležinkelio arkų. Juose pristatymo transportas gali būti laikomas, kraunamas ir greitai „išleidžiamas“ į didžiausios paklausos zonas.

    Remdamasi jau veikiančiu tinklu, PORT kuria nuosavą „AI Driver“ ir autonomines pristatymo transporto priemones, kurios būtų skirtos paskutinės mylios logistikai automatizuoti.

    Duomenys renkami realiose Londono gatvėse

    Dalies PORT elektrinių dviračių įrangoje yra „NVIDIA“ sprendimais paremti vaizdo įrenginiai ir lidar jutikliai. Jie fiksuoja realias pristatymo situacijas Londono gatvėse – nuo bortelių ir dviratininkų iki pristatymo vietų specifikos.

    Surinkti duomenys apima ir kasdienes, ir retesnes situacijas. Grįžus dviračiams į PORT centrus, informacija automatiškai įkeliama ir apdorojama – taip treniruojami modeliai, skirti „AI Driver“ sistemai.

    Kaip teigė įkūrėjas ir vadovas Kamil Suda, robotizuota logistika prasideda ne nuo paties roboto, o nuo infrastruktūros, operacijų ir duomenų pagrindo, leidžiančio robotikai veikti realiame pasaulyje.

    Partnerystė su „Royal Mail“ ir nauji planai

    PORT taip pat išplėtė paslaugas siuntų pristatymui krovininiais dviračiais, siūlydama tvaresnę alternatyvą dyzeliniams pristatymo automobiliams.

    Kitas etapas – bendradarbiavimas su „Royal Mail“, kuriame numatoma diegti naują robotizuoto pristatymo sistemą, remiantis jau sukurta infrastruktūra ir toliau vystomomis autonominėmis transporto priemonėmis.

    Naujas finansavimas bus skirtas „AI Driver“ ir autonominių pristatymo transporto priemonių vystymui bei pajėgumų plėtrai. Bendrovė taip pat planuoja spartinti darbuotojų samdą mokslinių tyrimų ir plėtros bei DI komandose.

  • Šveicarijos fintech startuolis „Light Frame“ pritraukė 5,1 mln. dolerių bankų infrastruktūrai

    Šveicarijos fintech startuolis „Light Frame“ pritraukė 5,1 mln. dolerių bankų infrastruktūrai

    Šveicarijos šaknų turintis fintech startuolis „Light Frame“, kuriantis bankinę infrastruktūrą turto valdymo sektoriui, pritraukė daugiau nei 5 mln. JAV dolerių pradinėje investicijų stadijoje.

    Bendrovė paskelbė užsitikrinusi 5,1 mln. JAV dolerių seed finansavimo raundą, kuriam vadovavo „Fortino Ventures“. Prie jo taip pat prisidėjo „Sidekick Partners“, „Tenity“, „Chamaeleon“ ir „AltaIR Capital“, o tarp jau anksčiau investavusių – „Rogue Venture Partners“, „New Stack Ventures“ ir „Studio Alpha“.

    „Light Frame“ įkurta 2024 metais ir save pozicionuoja kaip alternatyvą tradicinių privačių bankų naudojamai, pasak startuolio, pasenusiai technologijų infrastruktūrai. Įmonė siūlo pagrindines bankines sistemas ir portfelio valdymo programinę įrangą privatiems bankams, turto ir turto valdytojams.

    Startuolį įkūrė komanda, dirbusi su Šveicarijos skaitmeniniu privačiu banku „Alpian“. Vienas iš bendraįkūrėjų ir vadovas Schuyleris Weissas anksčiau ėjo šio banko generalinio direktoriaus pareigas.

    Debesijos ir API platforma turto valdytojams

    Pasak „Light Frame“, jų kuriama debesijos ir API pagrindu veikianti platforma leidžia turto valdytojams administruoti klientų investicinius portfelius ir turtą, taip pat vykdyti investicinius bei įmonių sandorius.

    Akcentuojama, kad sprendimas yra modulinis – finansų įstaigos gali modernizuoti atskiras savo esamos sistemos dalis arba pasirinkti diegti visą platformą.

    Įmonė nurodo, kad naujas kapitalas bus skirtas tolesnėms investicijoms į platformos vystymą ir komercinės komandos plėtrai EMEA regione (Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje).

    Kalbėdamas apie kryptį, S. Weissas teigė, kad dirbtinis intelektas keičia technologijų galimybes, tačiau turto valdymo sektoriuje jo potencialas priklauso nuo bazinės infrastruktūros – kuri turi būti kuriama užtikrinant saugumą, patikimumą ir pasitikėjimą, būtinus bankininkystei.

  • Berlyno startuolis „Agent F“ pritraukė 4 mln. dolerių DI agentams, automatizuojantiems finansų administravimą

    Berlyno startuolis „Agent F“ pritraukė 4 mln. dolerių DI agentams, automatizuojantiems finansų administravimą

    Berlyne įkurtas startuolis „Agent F“, kuriantis dirbtinio intelekto agentus buhalterijai ir finansų planavimui automatizuoti, pritraukė 4 mln. JAV dolerių pradinę investiciją.

    Bendrovė taikosi į sparčiai augančias įmones, kurioms plečiantis daugėja ataskaitų, suderinimų ir kitų finansinės administracijos darbų. Apie sandorį paskelbė „Tech.eu“.

    „Agent F“ teigia, kad augant verslui finansinė informacija išsiskaido per banko sąskaitas, atlyginimų tiekėjus, apskaitos programas ir kitus įrankius, o jos sujungimas neretai reiškia valandas rankinio darbo kiekvieną savaitę.

    Startuolio tikslas – sujungti įmonės naudojamas sistemas ir pateikti aiškesnį finansinį vaizdą vadovams bei finansų komandoms, kartu sumažinant rutininio darbo apimtį.

    DI pagrįsta ERP idėja

    „Agent F“ vysto DI pagrįstą įmonės išteklių planavimo (ERP) platformą, kuri jungiasi prie esamų finansinių ir operacinių sistemų. Startuolis nurodo, kad jo agentai gali konsoliduoti duomenis, susieti bankinę informaciją su apskaitos programomis (tarp jų – DATEV) ir sekti pagrindinius veiklos rodiklius.

    Pasak bendrovės, agentai atlieka užduotis įrankiuose, kuriuos įmonė jau naudoja, dokumentuoja savo veiksmus, o rezultatus pateikia žmogui patvirtinti. Akcentuojama, kad be žmogaus sprendimo galutiniai veiksmai neatliekami.

    Startuolio vadovas Felixas Schlägeris teigia, kad įdiegimo skausmo, būdingo tradicinėms ERP sistemoms, bandoma išvengti prisitaikant prie esamų įmonės procesų, o ne verčiant organizaciją persitvarkyti pagal vieną standartą.

    „Agent F“ taip pat pabrėžia galimybę augti kartu su klientu: nuo buhalterijos iki finansų kontrolės, planavimo ar kitų sričių, kai verslui plečiantis didėja procesų sudėtingumas.

    Atsakomybė ir „žmogus procese“

    Didėjant DI agentų vaidmeniui finansuose, svarbia tema tampa atsakomybė už klaidas. F. Schlägeris tvirtina, kad technologija kuriama kaip sprendimų palaikymo priemonė, o ne savarankiškai galutinius sprendimus priimanti sistema.

    Jo teigimu, situacijose, kurios gali turėti teisinių pasekmių ar yra susijusios su pinigų pervedimu, sprendimai neturėtų būti paliekami autonominiams agentams – bent jau kol kas. Todėl platformoje numatytas principas, kad galutinis patvirtinimas visada lieka atsakingam žmogui.

    Konkurencija su SAP ir „Oracle“

    „Agent F“ žengia į rinką, kurioje dominuoja ilgamečiai ERP tiekėjai, tokie kaip SAP ar „Oracle“, o taip pat atsiranda naujų DI pagrįstų konkurentų. Startuolis iš pradžių orientuojasi į sparčiai augančias Vokietijos technologijų įmones, ypač nuo „Series A“ etapo, o vėliau planuoja plėstis žemyninėje Europoje.

    F. Schlägeris argumentuoja, kad Europoje įmonėms dažnai prireikia sudėtingesnių ERP sprendimų anksčiau, nes plečiantis per valstybių sienas tenka derintis prie skirtingų administracinių ir reguliacinių reikalavimų.

    Kas investavo ir kas dirba komandoje

    4 mln. dolerių investicijos etapui vadovavo Los Andžele įsikūrusi „Alpha Edison“. Tarp investuotojų minimi ir „United Founders“ bei kiti technologijų ir investicijų pasaulio atstovai, taip pat buvęs SAP technologijų vadovas Dr. Jürgenas Mülleris, prisijungęs kaip investuotojas ir patarėjas.

    „Agent F“ įkurtas 2025 metais Berlyne. Komandoje dirba 10 žmonių, o startuolio vadovas turi finansų ir verslumo patirties, įskaitant darbą „Interactive Brokers“.

    Technologijų vadovu paskirtas Paulas Ohlhautas, anksčiau dirbęs „Amazon“, vėliau prisijungęs prie „Snapchat“ ankstyvuoju etapu ir likęs iki bendrovės IPO. Jis taip pat dalyvavo investicijų etape.

  • ES: dirbtinio intelekto lustams reikia „labai patikimų partnerių“ – įtampa po „Nvidia“ skandalo

    ES: dirbtinio intelekto lustams reikia „labai patikimų partnerių“ – įtampa po „Nvidia“ skandalo

    Europos Sąjunga dirbtinio intelekto mikroschemų srityje turėtų dirbti tik su „labai patikimais partneriais“, sako už technologijų suverenumą atsakinga Europos Komisijos vicepirmininkė Henna Virkkunen. Jos teigimu, kalbant apie kritines technologijas svarbiausia užkirsti kelią jautrių žinių nutekėjimui.

    Kaip ji antradienį Lisabonoje vykusiame „Web Summit“ renginyje sakė interviu „POLITICO“, tokio atsargumo reikia DI puslaidininkių, kvantinių technologijų, kibernetinio saugumo bei palydovų srityse. Pasak Virkkunen, tikslas – „išlaikyti verslo paslaptis Europoje“.

    Šie komentarai nuskambėjo praėjus kelioms dienoms po to, kai rinkos lyderė „Nvidia“ pranešė pradėjusi vidinį tyrimą dėl to, ar jos vadovas galėjo tapti Kinijos žvalgybos operacijos taikiniu. Skandalas dar labiau atkreipė dėmesį į jautriausių technologijų tiekimo grandinių saugumą.

    Paklausta, ką laiko patikimais partneriais, Virkkunen JAV įvardijo kaip tradiciškai artimiausią ES partnerę saugumo ir technologijų srityje. Ji leido suprasti, kad ES nenusiteikusi kaltinti JAV, tačiau siektų glaudesnio bendradarbiavimo užpildant saugumo spragas.

    Europos priklausomybė nuo „Nvidia“ lustų

    Europa šiuo metu stipriai priklauso nuo „Nvidia“ lustų, nes pati turi nedaug DI mikroschemų kūrimo ar gamybos pajėgumų. Būtent todėl ES siekia ilgainiui sumažinti priklausomybę nuo kelių JAV bendrovių.

    Virkkunen pabrėžė, kad per artimiausius metus svarbu stiprinti Europos gebėjimus pačiai projektuoti ir gaminti pažangius lustus, įskaitant DI mikroschemas. Šį tikslą ES bando pasiekti ir per pramoninės politikos iniciatyvas, tokias kaip Europos lustų aktas.

    Pašnekovė taip pat akcentavo, kad kai kuriose „ribotose“ technologijų srityse būtina užtikrinti, jog nevyktų technologijų nutekėjimas. Tokie nutekėjimai, ES požiūriu, gali kelti riziką tiek pramonei, tiek bendram saugumui.

    Įmonė komentarų iškart nepateikė

    Tekste nurodoma, kad „Nvidia“ iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti. Tuo pat metu pripažįstama, kad Europa kol kas neturi namuose užaugintos alternatyvos, galinčios greitai pakeisti „Nvidia“ vaidmenį DI infrastruktūroje.

  • Iranas neigia prisidėjęs prie kibernetinių atakų prieš prekybos tinklų šaldytuvus Prancūzijoje

    Iranas neigia prisidėjęs prie kibernetinių atakų prieš prekybos tinklų šaldytuvus Prancūzijoje

    Iranas atmeta Prancūzijos kaltinimus, esą Teheranas prisidėjo prie kibernetinių atakų, nukreiptų prieš prekybos tinklų šaldymo įrangą. Irano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tokie teiginiai yra nepagrįsti ir šališki.

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot pirmadienį sakė, jog už „precedento neturinčias“ atakas, įvykusias praėjusį mėnesį, atsakingas Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC). Antradienį jis pridūrė, kad Paryžius, reaguodamas į incidentą, „neatmeta nieko“.

    Pasak ministro, Prancūzija imsis visų priemonių, įskaitant ir tas, kurios nebus viešinamos, jei jos bus laikomos proporcingomis ir būtinomis siekiant atgrasyti nuo tolesnių atakų bei nubausti atsakingus asmenis. Jo teigimu, incidentas palietė 700 maisto paskirstymo vietų.

    Po šių įvykių Irano ambasadorius Prancūzijoje buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją. Prancūzijos prokurorai taip pat pranešė pradėję tyrimą dėl įsilaužimų.

    Kas žinoma apie atakų mechanizmą

    Prancūzijos tyrėjų teigimu, su IRGC siejamas kibernetinis padalinys „Shahid Kaveh“ įvykdė destruktyvias atakas. Tyrimas, kaip nurodė Paryžiaus prokuratūra, bus sutelktas ir į šio padalinio vadovą.

    Prokuratūra skelbia, kad dėl kibernetinės atakos kilo apie 20 gaisrų. Anot tyrėjų, užpuolikai nuotoliniu būdu per internetines sąsajas perėmė įrangos valdymą.

    Nurodoma, kad buvo inicijuoti nenormalūs, neribotos trukmės atitirpinimo ciklai, o tuo pat metu išjungti jutiklių saugos perspėjimai, kurie turėjo suveikti viršijus tam tikrą temperatūrą.

    Reakcija Briuselyje

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkė Kaja Kallas pirmadienį teigė, kad įtariamų Irano įsilaužimų klausimas bus aptartas kitą savaitę vyksiančioje ES užsienio reikalų taryboje. Jos žodžiais, jei kaltinimų priskyrimas bus patvirtintas, Europos atsakas turėtų būti griežtas.

    Europos Komisija taip pat domisi šiais incidentais. ES žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe Hansen atakas apibūdino kaip sąmoningą bandymą sutrikdyti maisto tiekimo grandinę.

  • Lenkų legendinis povandeninis laivas ORP „Orzeł“ papildė „World of Warships“ flotą

    Lenkų legendinis povandeninis laivas ORP „Orzeł“ papildė „World of Warships“ flotą

    Nemokamame jūrų mūšių žaidime „World of Warships“ atsirado naujas istorinis laivas – legendinis Lenkijos karinio jūrų laivyno povandeninis laivas ORP „Orzeł“.

    Kaip skelbia portalas „Gry Interia“, kūrėjai šį papildymą pristato kaip pagarbos ženklą tiek pačiam laivui, tiek jo istorijai Antrojo pasaulinio karo metais.

    ORP „Orzeł“ buvo nuleistas į vandenį 1938 metų sausį vienoje Nyderlandų laivų statyklų. Lenkijos kariniame jūrų laivyne jis tarnavo 1939–1940 metais, maždaug pusantrų metų.

    Žaidime atkurta ne tik laivo idėja, bet ir dalis jo specifikos, kuri išskyrė „Orzeł“ iš kitų to meto povandeninių laivų ir padarė jį viena ryškiausių Lenkijos jūrų istorijos legendų.

    Istorija, pavertusi „Orzeł“ legenda

    1939 metų rugsėjį povandeninis laivas buvo internuotas Estijoje. Vis dėlto įgulai, kuriai vadovavo kapitonas Janas Grudzińskis, pavyko pabėgti iš uosto – ir, kaip pabrėžiama, neturint specialios navigacijos įrangos, tokių kaip žemėlapiai ar reikalingi prietaisai.

    Po pabėgimo „Orzeł“ prasibrovė per vokiečių pajėgų kontroliuojamą Baltijos jūrą. Vėliau Šiaurės jūroje jam pavyko nuskandinti vokiečių transporto laivą „Rio de Janeiro“ – tai, kaip teigiama, turėjo reikšmingos įtakos Norvegijos invazijos eigai.

    Tačiau 1940 metų gegužę laivas dingo be žinios. ORP „Orzeł“ išplaukė į įprastą patrulį Šiaurės jūroje ir neaiškiomis iki šiol aplinkybėmis pranyko kartu su visa įgula.

    Nors buvo vykdytos intensyvios paieškos, Antrojo pasaulinio karo laikų povandeninis laivas taip ir nebuvo rastas.

    Kuo išsiskiria „Orzeł“ ir kaip jis atkurtas žaidime

    Nurodoma, kad ORP „Orzeł“ buvo 84 metrų ilgio ir 6,7 metro pločio. Laivas turėjo dyzelinius ir elektrinius variklius, galėjo panerti iki 100 metrų gylio.

    Pagrindinę ginkluotę sudarė 20 torpedų, leidžiamų iš 12 paleidimo vamzdžių. Kūrėjai pabrėžia, kad „Orzeł“ žaidime pasižymi nestandartiniu torpedų vamzdžių išdėstymu: keturios fiksuotos paleidimo angos yra ir priekyje, ir gale.

    Taip pat minimi du išoriniai, pasukami dvigubi vamzdžiai, kurie veikia iškilus į paviršių – tai turėtų suteikti žaidėjams daugiau taktinių galimybių ir skirtingų atakos scenarijų.

    Kartu į žaidimą atkeliauja ir kapitonas

    Kartu su laivu į „World of Warships“ įtrauktas ir kapitonas Janas Grudzińskis, apdovanotas „Virtuti Militari“ ordinu. Tai pristatoma kaip duoklė tiek istoriniam vadui, tiek jo įgulos pasiekimams.

    „Orzeł“ perkėlimas į žaidimą – bendradarbiavimo rezultatas: projekte dalyvavo ir Gdynės Karinio jūrų laivyno muziejus, padėjęs kūrėjams tiksliau atkurti laivą virtualioje erdvėje.

    Žaidimo kūrėjai primena, kad tai ne pirmas bendras projektas su muziejumi: anksčiau į „World of Warships“ buvo įtrauktas ir ORP „Błyskawica“, o pernai, minint žaidimo 10-metį, muziejuje atsirado nuolatinė „žaidėjo zona“.

    Taip pat pranešama, kad artėjant Lenkijos Nepriklausomybės dienai lapkričio 10 dieną 18:00 val. oficialiame „World of Warships“ „Twitch“ kanale numatyta transliacija, skirta istoriniam atnaujinimui.

  • Ar „Microsoft“ parduos „Xbox“? Ekspertas sieja galimą scenarijų su JAV rinkimų pasekmėmis

    Ar „Microsoft“ parduos „Xbox“? Ekspertas sieja galimą scenarijų su JAV rinkimų pasekmėmis

    Ar „Microsoft“ kada nors ryžtųsi atsisveikinti su „Xbox“? Toks klausimas vis dažniau skamba technologijų ir žaidimų industrijos užkulisiuose, o vienas ekspertas galimą scenarijų sieja su JAV politiniais sprendimais po rinkimų.

    „Substack“ publikuotoje analizėje buvęs „SuperData Research“ įkūrėjas ir NYU Stern profesorius Joostas van Dreunenas teigia, kad vis didėjantis amerikiečių pasipriešinimas dirbtinio intelekto (DI) infrastruktūros plėtrai gali tapti veiksniu, kuris priverstų bendrovę peržiūrėti prioritetus.

    Kaip cituojami „The Wall Street Journal“ duomenys, daugiau nei 40 apskričių ir miestų buvo balsuojama dėl duomenų centrų ribojimų, o 10 atvejų įvesti draudimai ar kiti suvaržymai. Tuo pačiu 56 proc. apklaustųjų nurodė, kad kandidatų požiūris į DI jiems yra svarbus veiksnys balsuojant.

    Eksperto logika paprasta: jei naujai išrinkti politikai pradėtų stabdyti mokesčių lengvatas ar statybų leidimus serverinėms, „Microsoft“, į DI investavusi milijardus, galėtų būti priversta ieškoti papildomų taupymo priemonių ir peržiūrėti turimus aktyvus.

    DI investicijos ir spaudimas kaštams

    Straipsnyje pabrėžiama, kad didelės investicijos į DI pastaraisiais metais „Microsoft“ viduje jau reiškė skausmingus sprendimus – įskaitant masinius atleidimus ir žaidimų padalinio studijų uždarymus.

    Tokiame kontekste „Xbox“ vadovybei gali atrodyti kaip vienas iš optimizavimo taikinių. Tekste teigiama, kad 2026 metais žaidimų padalinio pajamos vis dar fiksuoja kritimus, kai tuo metu paieškos ir reklamos segmentas augo 10 proc. ir pagal augimo tempą aplenkė žaidimų verslą.

    Kalbos apie investuotojus ir nauja „Xbox“ kryptis

    Minima ir tai, kad „The Information“ anksčiau skelbė, jog privataus kapitalo fondai preliminariai domėjosi galimybe perimti „Xbox“ – jo vertė esą buvo vertinama 100–150 mlrd. JAV dolerių. Nors „Microsoft“ atstovas yra sakęs, kad prekės ženklas neparduodamas, tekste pažymima, kad praktikoje situacija gali pasikeisti.

    Potencialiems pirkėjams patrauklumo, pasak autoriaus, gali pridėti ir strateginiai pokyčiai. Straipsnyje rašoma apie naują kryptį, kai kuriamas dedikuotas padalinys „XP“, kurio tikslas – plėsti žaidimų turinį į kino ir televizijos ekranus, taip „Xbox“ modelį priartinant prie tradicinės pramogų ir žiniasklaidos bendrovės.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad van Dreuneno piešiamas scenarijus šiuo metu tėra industrijos prognozė. Tačiau didėjant DI kaštams ir augant politiniam spaudimui dėl duomenų centrų, tokios diskusijos gali tapti gerokai aktualesnės.

  • „Call of Duty: Warzone“ pasirodė „Switch 2“: nemokamai ir su visu 1-ojo sezono turiniu

    „Call of Duty: Warzone“ pasirodė „Switch 2“: nemokamai ir su visu 1-ojo sezono turiniu

    „Call of Duty: Warzone“ pasirodė „Nintendo Switch 2“ konsolėje – žaidimą jau galima rasti „Nintendo eShop“, o parsisiųsti jį galima nemokamai, kaip „free-to-play“ titulą.

    Naujiena pasirodo įdomiu momentu: „Warzone“ neseniai neteko palaikymo „PlayStation 4“ ir „Xbox One“ konsolėse, tačiau tuo pat metu žaidimas plečiasi į „Nintendo“ ekosistemą.

    Kaip skelbia „Activision“, „Switch 2“ skirta „Warzone“ versija nėra apkarpyta – joje pateikiamos tos pačios funkcijos ir sezoninis turinys kaip ir kitose platformose.

    Tai reiškia, kad „Switch 2“ žaidėjai gauna ir 1-ojo sezono papildymus: naujausius žemėlapius, grojaraščius (playlistus) bei kitą turinį, pristatytą sezono starto metu.

    Kas įtraukta į „Switch 2“ versiją

    Pranešama, kad „Switch 2“ žaidėjams pasiekiamas visas 1-ojo sezono turinys, įskaitant naujus žemėlapius. Tarp paminėtų – Hajin, skirtas „battle royale“ režimui, ir Zodiac, kurio veiksmas vyksta aplink karinę įrangą ir dronus gaminančią gamyklą Pietų Korėjoje.

    Kartu kūrėjai iš dalies suartino „Warzone“ ir „Modern Warfare 4“ ekosistemas: „Warzone“ matomi „MW4“ sezonuose pasiekti rezultatai, taip pat perkeliami ginklų modeliai, operatoriai ir įranga.

    Svarbu ir tai, kad „Warzone“ „Switch 2“ pasirodo kaip visiškai savarankiškas žaidimas – norint jį žaisti nereikia pirkti „Modern Warfare 4“.

    Kodėl „Warzone“ išjungtas senos kartos konsolėse

    Oficiali informacija apie planuojamą palaikymo nutraukimą „PlayStation 4“ ir „Xbox One“ buvo paskelbta dar gegužę. Lapkričio 6 dieną leidėjas žengė galutinį žingsnį ir palaikymas buvo išjungtas.

    „Warzone“ šiose konsolėse gyvavo šešerius metus – iki 6-ojo „Black Ops 7“ sezono pabaigos. Nurodoma priežastis – žaidimas senajai konsolių kartai tapo pernelyg reiklus.

    Ko tikėtis iš našumo „Switch 2“ konsolėje

    Vis dėlto pats „Warzone“ perkėlimas į „Switch 2“ kai kam gali pasirodyti netikėtas, turint omenyje didelius žemėlapius ir didelį žaidėjų skaičių tinkle. Tokie dalykai paprastai kelia didelius reikalavimus techninei įrangai.

    Tekste primenama, kad „Modern Warfare 4“ atveju kūrėjai taikėsi į 60 kadrų per sekundę „dock“ režimu, tačiau tai pasiekta mažesnės raiškos sąskaita, ją gerinant vaizdo didinimu (upscaling).

    „Warzone“ atveju panašūs rezultatai nėra žadami. Be to, oficialioje „Activision“ medžiagoje neminimi techniniai parametrai, tokie kaip raiška ar kadrų dažnis, todėl rekomenduojama lūkesčius vertinti atsargiai.