CP v2

Category: Technologijos

  • DI darbo neatima, bet atleidimai tęsiasi: Baltųjų rūmų patarėjo žinutė kelia klausimų

    DI darbo neatima, bet atleidimai tęsiasi: Baltųjų rūmų patarėjo žinutė kelia klausimų

    Baltųjų rūmų Nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas Kevinas Hassettas pareiškė, kad šiuo metu duomenys nerodo, jog dirbtinis intelektas tiesiogiai atimtų žmonėms darbo vietas. Vis dėlto jis pripažino, kad administracija vertina DI poveikį ateityje ir tam yra suburta speciali darbo grupė.

    Tokie komentarai nuskambėjo technologijų sektoriui tęsiant atleidimų bangą. Pastaraisiais mėnesiais kelios didžiosios bendrovės viešai siejo kaštų mažinimą ir komandos struktūros pokyčius su sparčiai diegiamomis automatizavimo priemonėmis.

    Atleidimai ir automatizavimas

    Tarp ryškiausių pavyzdžių minima „Block“, kuri pranešė apie beveik 4 000 darbuotojų atleidimą. Bendrovė akcentavo siekį veikti greičiau su mažesnėmis komandomis, daugiau užduočių automatizuojant DI įrankiais.

    „Pasirinkome keisti veikimo modelį, nes matome galimybę judėti greičiau su mažesnėmis, itin talentingomis komandomis, pasitelkiant DI automatizuoti daugiau darbo“, – teigė „Block“ finansų vadovė Amrita Ahuja.

    „Atlassian“ taip pat skelbė apie darbo vietų mažinimą, aiškindama tai noru perskirstyti išteklius tolesnėms investicijoms į DI ir verslo klientų plėtrą. Panašių sprendimų ėmėsi ir kitos technologijų bei skaitmeninių paslaugų įmonės.

    Kodėl skaičiai ne visada matomi iš karto?

    Hassettas pabrėžė, kad nacionalinė užimtumo statistika dažnai fiksuoja bendras tendencijas, tačiau ne visada iškart parodo, kiek konkrečių pareigybių pakeičiama automatizavimu. DI įtaka gali pasireikšti netiesiogiai, kai tos pačios apimties darbą atlieka mažesnė komanda arba kai naujų žmonių tiesiog nebesamdoma.

    Darbo rinkos analitikai išskiria ir kitą niuansą: technologijų įmonės po spartaus samdymo laikotarpio dažnai koreguoja planus dėl finansavimo kainos, pelningumo tikslų ir investuotojų spaudimo. Tokiu atveju DI tampa ne vien priežastimi, o priemone paspartinti jau planuotą kaštų mažinimą.

    Ką reiškia darbuotojams ir įmonėms?

    Pasak Hassett’o, įmonės, kurios greičiau įsidiegia DI sprendimus, neretai pasiekia spartesnį pajamų augimą ir ilgainiui gali auginti užimtumą. Tačiau trumpuoju laikotarpiu produktyvumo šuolis dažnai reiškia mažesnį poreikį rutininėms funkcijoms, ypač administravimo, klientų aptarnavimo ir dalyje programavimo užduočių.

    Praktikoje vis dažniau kalbama apie agentinius DI sprendimus, kurie ne tik generuoja tekstą ar kodą, bet ir vykdo užduotis grandinėmis, integruodami skirtingus procesus. Įmonėms tai leidžia greičiau diegti pokyčius, o darbuotojams kelia aiškų poreikį persikvalifikuoti ir stiprinti skaitmeninius įgūdžius.

  • Trumpo kelionė į Kiniją: į delegaciją kviečia „Tesla“, „Apple“ ir „BlackRock“ vadovus

    Trumpo kelionė į Kiniją: į delegaciją kviečia „Tesla“, „Apple“ ir „BlackRock“ vadovus

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę planuoja vizitą Kinijoje, o į delegaciją pakvietė dalį didžiausių JAV bendrovių vadovų. Tarp pakviestųjų minimi „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, „Apple“ vadovas Timas Cookas ir „BlackRock“ vadovas Larry Finkas.

    Pasak Baltųjų rūmų pareigūno, drauge į susitikimus su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu taip pat gali vykti „Blackstone“ vadovas Stephenas Schwarzmanas, „Citigroup“ vadovė Jane Fraser, „Goldman Sachs“ vadovas Davidas Solomonas, „Visa“ vadovas Ryanas McInerney bei kitų stambių bendrovių atstovai.

    Vienos iš pakviestų bendrovių, „Cisco“, atstovas patvirtino, kad įmonės vadovas Chuckas Robbinsas kvietimą gavo, tačiau dalyvauti negalės dėl suplanuoto įmonės rezultatų skelbimo. Galutinis dalyvių sąrašas viešai dar nebuvo oficialiai paskelbtas.

    Ko tikimasi iš derybų Pekine

    Trumpas yra užsiminęs, kad kelionės tikslas būtų pasiekti verslo sandorių ir pirkimo susitarimų su Pekinu. Tokie vizitai dažnai tampa platforma atnaujinti dialogą dėl muitų, investicijų sąlygų ir prieigos prie rinkos, ypač kai įtampa tarp šalių didėja.

    Numatoma, kad darbotvarkėje bus prekyba, eksporto kontrolė, dirbtinis intelektas, Taivano klausimas ir kiti saugumo politikos klausimai. Pastaraisiais metais Vašingtonas griežtino pažangių lustų ir jų gamybos įrangos eksporto ribojimus, o tai tiesiogiai veikia tiek JAV technologijų grandines, tiek Kinijos siekį sparčiau vystyti aukštąsias technologijas.

    Kodėl tai svarbu didžiausioms JAV bendrovėms

    Daugelis JAV technologijų, finansų ir pramonės milžinių Kinijoje turi reikšmingų pardavimų, tiekimo ar gamybos interesų, todėl politinis dialogas gali turėti tiesioginę įtaką jų veiklos prognozėms. Dėl prekybos apribojimų ir geopolitinių rizikų vis dažniau kalbama apie tiekimo grandinių diversifikavimą, gamybos perkėlimą į kitas Azijos šalis ar investicijų atsargumą Kinijos rinkoje.

    Akį traukia ir tai, kad tarp minimų dalyvių neminimas „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas. Pastaruoju metu „Nvidia“ atsidūrė eksporto kontrolės diskusijų centre, nes ribojimai pažangioms skaičiavimo sistemoms daro įtaką bendrovės galimybėms tiekti dalį produktų Kinijos klientams.

    „Manau, kad labai svarbu matyti įsitraukimą tarp dviejų ekonominių supervalstybių“, – sakė Jane Fraser.

    Šis vizitas gali tapti lakmuso popierėliu, ar Vašingtonas ir Pekinas artimiausiu metu ieškos praktinių kompromisų, ar toliau stiprins tarpusavio ribojimus. Verslo bendruomenė paprastai tikisi aiškesnių taisyklių, nuspėjamumo ir mažesnės politinės rizikos, nes tai tiesiogiai veikia investicijų planus ir pasaulinę prekybą.

  • „OpenAI“ vadovė: DI diegimas versle pasiekė lūžio tašką – startuoja naujas padalinys

    „OpenAI“ vadovė: DI diegimas versle pasiekė lūžio tašką – startuoja naujas padalinys

    „OpenAI“ pajamų vadovė Denise Dresser teigia, kad įmonių DI diegimas pasiekė lūžio tašką: technologija iš eksperimentų fazės pereina į realius, kasdienius procesus. Pasak jos, vis daugiau organizacijų ieško ne pavienių įrankių, o sprendimų, kurie greitai duotų apčiuopiamą grąžą.

    Šį pokytį „OpenAI“ sieja su naujo padalinio „Deployment Company“ startu. Jo tikslas – padėti įmonėms greičiau diegti pažangius DI modelius sudėtinguose procesuose, kur reikia ne tik programinės įrangos, bet ir praktinio pertvarkymo, duomenų parengimo bei darbuotojų įsitraukimo.

    Kas yra „Deployment Company“

    „OpenAI“ pranešė, kad naujasis padalinys veiks kaip partnerystė su 19 investicijų ir konsultavimo bendrovių, o kontrolę išlaikys pati „OpenAI“. Kartu paskelbta apie pritaikomojo DI konsultacijų įmonės „Tomoro“ įsigijimą.

    Įsigijimas, anot „OpenAI“, atneš apie 150 inžinierių, kurie specializuojasi diegiant pažangius DI sprendimus klientų aplinkoje. Tokie specialistai dažnai dirba tiesiogiai su komandomis, kad DI būtų pritaikytas konkrečioms darbo eigoms, o ne liktų demonstracija ar prototipas.

    „Pagalvokite apie sudėtingas darbo eigas ir tai, kaip iš tikrųjų kuriamas produktas bei paslauga – ši struktūra leis tai daryti greitai ir mastu“, – sakė Denise Dresser.

    Kodėl įmonės skuba diegti DI

    Pastaraisiais metais įmonės vis aktyviau perkelia DI į klientų aptarnavimą, vidinę paiešką, dokumentų apdorojimą, programavimo pagalbą, rizikų kontrolę ir procesų automatizavimą. Tačiau praktikoje dažniausiai stringama dėl duomenų kokybės, integracijų su senomis sistemomis ir saugumo reikalavimų.

    Dėl to auga poreikis vadinamiesiems į klientą orientuotiems diegimo inžinieriams, kurie gali dirbti greta verslo komandų ir sujungti modelius su realiais procesais. Tokia kryptis rodo, kad DI rinka bręsta: laimi ne vien tas, kas turi geriausią modelį, bet ir tas, kas geba jį greitai pritaikyti.

    Konkurencija ir pajamų kryptis

    D. Dresser komentarai skamba įsibėgėjant kovai dėl didžiųjų įmonių klientų, kur aktyviai konkuruoja ir kiti DI kūrėjai. „OpenAI“ taip pat plečia infrastruktūros pasirinkimus ir bendradarbiavimą su debesijos paslaugų teikėjais, siekdama būti arčiau įmonių naudojamų platformų.

    „OpenAI“ skelbė, kad įmonių segmentas sudaro daugiau nei 40 proc. pajamų ir tikimasi, jog iki 2026 metų pabaigos jis pasieks panašų lygį kaip vartotojų kryptis. Tai signalizuoja, kad artimiausiu metu DI pardavimų ir diegimų centras vis labiau persikels į įmonių procesus, kur sprendimų vertė matuojama našumu, kaštų mažinimu ir greitesniu sprendimų priėmimu.

  • „Google“ atskleidė: programišiai su DI ruošė masinį nulinių spragų puolimą – kas sustabdė?

    „Google“ atskleidė: programišiai su DI ruošė masinį nulinių spragų puolimą – kas sustabdė?

    „Google“ grėsmių žvalgybos komanda pranešė aptikusi ir, tikėtina, užkirtusi kelią bandymui pasitelkti dirbtinį intelektą masinei programinės įrangos spragų eksploatacijai. Pasak bendrovės, buvo fiksuotas planas automatizuoti pažeidžiamumų paiešką ir panaudojimą prieš daugybę taikinių.

    Ataskaitoje teigiama, kad tyrėjai turi didelį pasitikėjimą, jog užfiksuota DI modelio panauda ieškant ir išnaudojant nulinės dienos spragą. Tokios spragos yra ypač pavojingos, nes apie jas iki atakos dažnai nežino nei programinės įrangos kūrėjai, nei naudotojai.

    Kaip galėjo veikti schema

    „Google“ nurodė, kad spraga esą galėjo sudaryti sąlygas apeiti dviejų veiksnių tapatybės patvirtinimą. Praktikoje tai reikštų, kad net turint įjungtą papildomą apsaugą paskyros ar sistemos galėtų būti perimamos lengviau, jei užpuolikai randa būdą manipuliuoti prisijungimo procesu.

    „Nusikalstamas veikėjas planavo tai panaudoti masinės eksploatacijos įvykyje, tačiau mūsų išankstinis aptikimas galėjo sutrukdyti šiam planui“, – rašoma „Google“ įraše.

    Bendrovė taip pat pažymėjo, kad, jos vertinimu, šiuo atveju nebuvo panaudotas „Google“ kuriamas „Gemini“ modelis. Vis dėlto pabrėžiama platesnė tendencija: užpuolikai aktyviai bando pritaikyti įvairius prieinamus DI įrankius pažeidžiamumų paieškai, įsilaužimų planavimui ir kenkėjiškų programų kūrimui.

    Kodėl tai svarbu verslui ir institucijoms

    Masinės eksploatacijos scenarijus pavojingas tuo, kad atakos gali būti vykdomos itin greitai ir plačiai, o taikiniais tampa ne tik įmonės, bet ir viešojo sektoriaus organizacijos. Kuo daugiau infrastruktūros priklauso nuo skaitmeninių paslaugų, tuo didesnė rizika, kad vienas pažeidžiamumas gali sukelti grandininį poveikį.

    Ekspertai pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie automatizuotą pažeidžiamumų paiešką, kai DI padeda greičiau analizuoti programų kodą, konfigūracijas ir viešai prieinamus komponentus. Tai nereiškia, kad DI pats savaime garantuoja sėkmingą įsilaužimą, tačiau gali sumažinti laiką nuo spragos aptikimo iki jos išnaudojimo.

    Ką turėtų daryti naudotojai

    Nors „Google“ neatskleidė nei konkrečios spragos detalių, nei grupuotės pavadinimo, tokie pranešimai primena bazines kibernetinės higienos taisykles. Organizacijoms svarbiausia laiku diegti saugumo atnaujinimus, turėti aiškią pažeidžiamumų valdymo tvarką ir stebėti neįprastą prisijungimų bei prieigų elgseną.

    Gyventojams rekomenduojama naudoti unikalius slaptažodžius, įjungti dviejų veiksnių tapatybės patvirtinimą ir saugoti atkūrimo kodus. Taip pat verta kritiškai vertinti netikėtus prisijungimo patvirtinimo prašymus ir pranešimus, nes atakos vis dažniau derinamos su socialine inžinerija.

    DI panaudojimas kibernetinėse atakose nėra naujiena, tačiau atvejai, kai kalbama apie galimai planuotą masinį nulinės dienos spragų išnaudojimą, rodo didėjantį mastą. Dėl to tiek technologijų bendrovės, tiek saugumo komandos vis daugiau investuoja į ankstyvą aptikimą, žvalgybą ir automatizuotą gynybą.

  • Nadella stojo liudyti Musko byloje: teigia, kad dėl „Microsoft“ investicijų į „OpenAI“ įspėjimų negavo

    Nadella stojo liudyti Musko byloje: teigia, kad dėl „Microsoft“ investicijų į „OpenAI“ įspėjimų negavo

    Federaliniame teisme Oklande liudyti stojo „Microsoft“ vadovas Satya Nadella, kviečiamas byloje, kurią Elonas Muskas yra inicijavęs prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną ir kitus su įmone susijusius asmenis. Nadella teigė, kad Muskas jam niekada tiesiogiai neiškėlė abejonių dėl „Microsoft“ investicijų į „OpenAI“ ar galimų įsipareigojimų pažeidimų.

    Pasak Nadellos, nuo pat pradžių „Microsoft“ ir „OpenAI“ santykis turėjo aiškų komercinį pagrindą, todėl investicijos nebuvo suprantamos kaip labdara. Jis aiškino, kad ankstyvaisiais bendradarbiavimo metais „Microsoft“ suteikė reikšmingas nuolaidas skaičiavimo ištekliams, tikėdamasi technologinės ir rinkodaros grąžos.

    Kas yra Musko pretenzijų esmė

    Muskas, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, teisme siekia įrodyti, kad organizacija nutolo nuo pradinės ne pelno misijos ir esą buvo pertvarkyta taip, kad prioritetas atitektų komerciniams interesams. „Microsoft“ byloje minima kaip atsakovė, nes Muskas kaltina bendrovę prisidėjus prie tariamo ne pelno įsipareigojimų pažeidimo.

    Bylos kontekste daug dėmesio skiriama „Microsoft“ finansavimui: nuo 2019 metais pradėtos strateginės partnerystės investicijos nuosekliai augo, o „OpenAI“ produktai tapo vienu svarbiausių postūmių plačiau taikyti generatyvaus DI sprendimus. Muskui didžiausią nerimą, remiantis jo ankstesniais pareiškimais, kėlė investicijų mastas ir tai, kokią įtaką jis galėjo suteikti komerciniams tikslams.

    Pajamos ir įtampa tarp partnerių

    Teisme taip pat nuskambėjo informacija apie finansinę grąžą: per vaizdo įrašą parodytame „Microsoft“ vadovo liudijime buvo teigiama, kad iki 2025 metų kovo per partnerystę su „OpenAI“ pripažinta apie 8 800 000 000 eurų pajamų. Šis skaičius pabrėžia, kad bendradarbiavimas jau seniai peržengė vien technologinės paramos ribas ir tapo reikšminga verslo kryptimi.

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie trintį tarp „OpenAI“ ir „Microsoft“, nors abi pusės santykius įvardija kaip strategiškai svarbius. Pranešta, kad partnerystės sąlygos buvo atnaujintos taip, jog „OpenAI“ galėtų lanksčiau dirbti su skirtingais debesijos tiekėjais, o pajamų pasidalijimo mechanizmai būtų aiškiau apibrėžti.

    Altmano atleidimo epizodas ir valdymo klausimai

    Nadella teisme kalbėjo ir apie 2023 metų lapkritį įvykusį trumpalaikį Altmano nušalinimą, kai „OpenAI“ valdyba pareiškė, kad jis esą ne visada atvirai bendravo su valdyba. „Microsoft“ vadovas sakė buvęs nustebęs tokiu sprendimu ir siekęs suprasti, kas konkrečiai slypėjo už formuluočių, kurios, jo vertinimu, nebuvo pakankamai paaiškinančios situacijos.

    „Man neužteko bendro paaiškinimo, nes tai buvo įmonės, į kurią esame investavę ir su kuria glaudžiai dirbame, vadovas“, – sakė S. Nadella.

    Jis pabrėžė, kad nebuvo reikalavęs valdybos grąžinti Altmaną į pareigas, o jo prioritetas buvo užtikrinti tęstinumą „Microsoft“ klientams. Tuo pat metu teismo posėdžiuose aptariamas ir platesnis klausimas, kaip valdoma greitai auganti DI ekosistema, kai ne pelno misija persipina su didelio masto investicijomis, komerciniais produktais ir geopolitinėmis technologijų varžybomis.

    Byloje numatyti ir kitų svarbių liudytojų parodymai, tarp jų – S. Altmano, o taip pat buvusių ar esamų „OpenAI“ valdymo struktūrose dalyvavusių asmenų. Teismo procesas gali turėti reikšmingų pasekmių ne tik „OpenAI“ struktūrai, bet ir visos generatyvaus DI rinkos investicijų modeliams bei partnerystėms.

  • „Amazon“ įjungė naują greičio režimą: siuntas dešimtyse JAV miestų žada pristatyti per 30 min.

    „Amazon“ įjungė naują greičio režimą: siuntas dešimtyse JAV miestų žada pristatyti per 30 min.

    „Amazon“ plečia itin greito pristatymo paslaugą „Amazon Now“ ir skelbia, kad dešimtyse JAV miestų dalį prekių pirkėjams gali atvežti per 30 minučių ar greičiau. Bendrovė šį žingsnį pristato kaip ambicingiausią bandymą dar labiau priartinti elektroninę prekybą prie momentinio poreikio.

    Paslauga, kuri anksčiau buvo testuota ribotame miestų skaičiuje, dabar plečiama į naujas teritorijas, įskaitant Ostiną, Denverį, Mineapolį ir Finiksą, taip pat į didesnes Sietlo, Filadelfijos, Dalaso ir Atlantos dalis. „Amazon“ teigia, kad iki metų pabaigos ją planuoja pasiūlyti dešimtims milijonų klientų, palyginti su dabartiniais keliais milijonais.

    Kas stumia rinką į minutėmis matuojamą pristatymą

    Pastaraisiais metais e. prekyboje įsitvirtino logika, kad greitis tiesiogiai kelia pardavimus: kuo greičiau prekė pasiekia pirkėją, tuo rečiau jis renkasi fizinę parduotuvę. Dėl to „Amazon“ spaudžia ir greitojo pristatymo platformas, ir tradicinius mažmenininkus, kurie vis agresyviau investuoja į pristatymą tą pačią dieną.

    Konkurencinis fonas taip pat aštrėja: „Walmart“ viešai akcentuoja galintis didžiajai daliai JAV namų ūkių pristatyti prekes per kelias valandas. Tuo pat metu tokie žaidėjai kaip „DoorDash“, „Uber Eats“ ar „Instacart“ kuria įprotį, kad kasdienės prekės gali atvykti beveik taip pat greitai kaip maistas.

    Kaip veikia „Amazon Now“

    Itin greitam pristatymui „Amazon“ remiasi mažesniais, arčiau pirkėjų įrengtais mikroįvykdymo centrais, dažnai vadinamais tamsiosiomis parduotuvėmis. Tokios lokacijos paprastai yra kelis kartus mažesnės nei įprasti „Amazon“ sandėliai ir gali laikyti tūkstančius skirtingų prekių, kad užsakymas būtų sukomplektuotas per trumpą laiką.

    Paskutinę mylią daugeliu atvejų užtikrina „Amazon“ „Flex“ vairuotojai, pristatantys siuntas savo automobiliais. Bendrovė yra užsiminusi, kad skirtingose vietovėse gali būti ieškoma ir kitų transporto sprendimų, o kai kuriuose miestuose į pristatymo tinklą jau buvo integruojami krovininiai elektriniai dviračiai.

    „Norime suteikti klientams pasirinkimą itin greitai gauti tai, ko jiems reikia ar ko jie nori čia ir dabar“, – sakė „Amazon“ pasaulinių operacijų vadovas Uditas Madanas.

    Kiek tai kainuoja pirkėjui

    Pagal paskelbtą modelį „Prime“ nariams taikomas 3,99 JAV dolerio pristatymo mokestis, o už užsakymus iki 15 JAV dolerių papildomai pridedami 1,99 JAV dolerio. Klientams be „Prime“ narystės pristatymas kainuoja 13,99 JAV dolerio, o mažiems užsakymams papildomai taikomi 3,99 JAV dolerio.

    Perskaičiavus apytiksliu 0,93 euro už JAV dolerį kursu, „Prime“ nariams pristatymas sudaro apie 3,7 euro, o mažiems užsakymams papildomas mokestis siekia apie 1,9 euro. Neturintiems „Prime“ pristatymas siekia apie 13 eurų, o papildomas mokestis mažiems užsakymams būtų apie 3,7 euro.

    Analitikai rinkoje tokias kainodaros schemas dažnai vertina kaip bandymą subalansuoti paslaugos patrauklumą ir brangiausią grandį, kurią sudaro paskutinės mylios logistika. Įmonėms kuo greitesnis pristatymas reiškia daugiau kurjerių, tankesnį sandėlių tinklą ir sudėtingesnį prekių prognozavimą, todėl pelningumas priklauso nuo užsakymų krepšelio dydžio ir klientų lojalumo.

    „Amazon“ vadovas Andy Jassy akcininkams yra pabrėžęs, kad investicijos į greitą pristatymą atsiperka didesniu pirkėjų konversijos rodikliu ir dažnesniu sugrįžimu į platformą. Praktikoje tai reiškia, kad pristatymo greitis tampa nebe privalumu, o vienu iš pagrindinių pasirinkimo kriterijų, ypač perkant kasdienes prekes.

    „Amazon“ jau anksčiau JAV testavo ir valandos ar kelių valandų pristatymo laikus, o dar ilgiau vysto dronų pristatymo kryptį, kuri turėtų sutrumpinti kelią iki pirkėjo. Vis dėlto būtent mikroįvykdymo centrai ir tankus kurjerių tinklas kol kas išlieka realiausias būdas pasiekti 30 minučių pažadą didesniam miestų skaičiui.

  • ES ruošia smūgį „TikTok“ ir „Meta“: taikiklyje begalinis slinkimas ir pranešimai vaikams

    ES ruošia smūgį „TikTok“ ir „Meta“: taikiklyje begalinis slinkimas ir pranešimai vaikams

    Europos Sąjunga ketina sugriežtinti spaudimą socialinių tinklų platformoms dėl vadinamojo priklausomybę skatinančio dizaino, kuris ypač paveikia vaikus ir paauglius. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad šiemet numatomi veiksmai prieš „TikTok“ ir „Meta“ valdomą „Instagram“, o vertinamos funkcijos apima begalinį slinkimą, automatinį atkūrimą ir įkyrius pranešimus.

    Pasak jos, tokie sprendimai kuria nuolatinio įsitraukimo kilpą ir apsunkina nepilnamečių galimybes atsitraukti nuo turinio. ES institucijos tai sieja ne tik su pertekliniu laiko praleidimu ekrane, bet ir su rizika patekti į kenksmingo turinio srautus.

    „Imamės veiksmų prieš „TikTok“ priklausomybę skatinantį dizainą: begalinį slinkimą, automatinį atkūrimą ir pranešimus. Tas pats galioja ir „Meta“, nes manome, kad „Instagram“ ir „Facebook“ neužtikrina savo pačių minimalaus 13 metų amžiaus reikalavimo“, – sakė Ursula von der Leyen.

    ES taip pat akcentuoja vadinamuosius turinio triušio urvus, kai rekomendacijų sistemos ilgainiui nukreipia į vis radikalesnį ar žalingesnį turinį. Tarp didžiausių rizikų įvardijami vaizdo įrašai, galintys romantizuoti valgymo sutrikimus, savęs žalojimą ar kitą nepilnamečiams netinkamą turinį.

    Ši kryptis dera su platesne ES skaitmenine darbotvarke, kurioje daugiau atsakomybės perkeliama platformoms, o ne vien vartotojams ar tėvams. Praktikoje tai reiškia griežtesnius reikalavimus rizikų vertinimui, rekomendacijų sistemų valdymui ir nepilnamečių apsaugai.

    Amžiaus patikra ir privatumas

    Europos Komisija kartu vysto amžiaus patikros programėlę, kuri, kaip teigiama, sukurta laikantis itin aukštų privatumo standartų. Numatyta, kad valstybės narės galėtų ją integruoti į skaitmenines tapatybės priemones, o platformos gautų aiškesnį techninį pagrindą amžiui patikrinti.

    ES argumentas paprastas: jei amžiaus patikra techniškai įmanoma, platformos nebeturėtų dangstytis tuo, kad nepilnamečiai lengvai apeina registracijos ar savideklaracijos langus. Tačiau būtent privatumo ir proporcingumo klausimai taps kritiškai svarbūs, nes amžiaus tikrinimas neturi virsti pertekliniu duomenų rinkimu.

    DSA ir didėjančios baudos

    Pastaraisiais metais Europos Sąjunga nuosekliai stiprina didžiųjų platformų kontrolę, remdamasi Skaitmeninių paslaugų aktu. Šis teisės aktas numato pareigas itin didelėms interneto platformoms, įskaitant sisteminę rizikų analizę, skaidrumą ir priemones, skirtas vartotojų, ypač nepilnamečių, apsaugai.

    Europos Komisija yra viešai skelbusi preliminarias išvadas, kad nepilnamečiams teoriškai taikomi ribojimai realybėje dažnai neveikia taip, kaip deklaruojama. Būtent todėl diskusija apie dizaino sprendimus persikelia nuo bendrų saugumo pažadų prie konkrečių mechanikų, tokių kaip automatinis turinio paleidimas ar pranešimų siuntimo dažnis.

    Globali kryptis: ribojimai iki 16 metų

    ES iniciatyvos vyksta platesniame pasauliniame kontekste, kai vis daugiau valstybių svarsto socialinių tinklų prieinamumo ribojimus nepilnamečiams. Po Australijos sprendimų ši idėja vis dažniau aptariama Europoje, o kai kurios šalys ieško modelių, kaip suderinti vaikų apsaugą, saviraiškos laisvę ir technologinį įgyvendinamumą.

    Įtampos nemažina ir tai, kad socialiniai tinklai tapo ne tik komunikacijos priemone, bet ir reklamos ekosistema, kurioje kuo ilgesnis vartotojo laikas reiškia didesnes pajamas. Todėl ES žingsniai prieš priklausomybę skatinantį dizainą iš esmės kerta per patį platformų augimo modelį.

  • Naujas „Samsung“ trišakis sulankstomas: patentas rodo netikėtą S Pen vietą korpuse

    Naujas „Samsung“ trišakis sulankstomas: patentas rodo netikėtą S Pen vietą korpuse

    „Samsung“ sulankstomų telefonų kryptis gali pasisukti dar kartą: paviešintas naujas bendrovės patentas sufleruoja apie trišakį sulankstomą įrenginį, kuriame S Pen rašiklis būtų laikomas pačiame korpuse. Iki šiol toks sprendimas sulankstomų serijoje buvo labiau išimtis nei taisyklė.

    Patento iliustracijose matoma apvali ertmė, kuri, tikėtina, skirta rašikliui įstatyti į įrenginį. Tai reikštų, kad ateities trišakis modelis galėtų pasiūlyti ne tik S Pen palaikymą, bet ir patogesnį jo nešiojimą be papildomo dėklo.

    „Samsung“ ilgą laiką buvo laikoma aukščiausios klasės telefonų su rašikliu lydere, o S Pen perėjo iš Galaxy Note linijos į Galaxy Ultra įrenginius. Sulankstomuose Galaxy Z Fold rašiklis palaikomas jau kelias kartas, tačiau dažniausiai jam reikia specialaus dėklo, nes vidinės vietos korpuse nepakanka.

    Trišakio sulankstomo formato atveju rašiklis būtų ypač logiškas dėl didesnio ekrano ploto, kuris praverčia rašant, braižant ar redaguojant dokumentus. Toks derinys galėtų būti patrauklus ir profesionalams, kuriems svarbus užrašų darymas, eskizai ar tikslus valdymas kelyje.

    Vis dėlto patentas dar nereiškia, kad sprendimas pasieks parduotuves. Technologijų bendrovės dažnai registruoja įvairias konstrukcines idėjas, siekdamos apsaugoti koncepcijas ar apsidrausti nuo konkurentų, todėl realus produktas gali ir nepasirodyti.

    Rinka vis dėlto rodo, kad didesni ir brangesni sulankstomi įrenginiai randa savo pirkėją, ypač jei pasiūloma aiški pridėtinė vertė. Jei „Samsung“ nuspręstų trišakį formatą plėtoti toliau, integruotas S Pen galėtų tapti vienu iš esminių argumentų, kodėl toks modelis būtų ne tik įdomus, bet ir praktiškas.

  • Dua Lipa smogė „Samsung“: teisme – 14 mln. eurų ieškinys dėl jos nuotraukos ant televizorių dėžių

    Dua Lipa smogė „Samsung“: teisme – 14 mln. eurų ieškinys dėl jos nuotraukos ant televizorių dėžių

    Dainininkė Dua Lipa Jungtinėse Valstijose pateikė ieškinį bendrovei „Samsung“, teigdama, kad jos atvaizdas buvo panaudotas ant „Crystal UHD“ išmaniųjų televizorių pakuočių be sutikimo. Byla iškelta Kalifornijos centrinės apygardos federaliniame teisme, o reikalaujama suma siekia apie 14 mln. eurų.

    Ieškinyje nurodoma, kad ant dėžių buvo atspausdinta užkulisinė atlikėjos nuotrauka iš 2024 metais vykusio Austin City Limits muzikos festivalio. Dua Lipa teigia turinti šios nuotraukos autorių teises ir akcentuoja, kad toks vaizdo panaudojimas galėjo sudaryti klaidingą įspūdį apie jos pritarimą ar reklaminius ryšius su gamintoju.

    „Mano veidas buvo ryškiai panaudotas masinei vartojimo prekės rinkodarai be mano žinios, be jokio atlygio ir be galimybės tai kontroliuoti“, – sakoma ieškinyje.

    Taip pat teigiama, kad atlikėja su „Samsung“ nėra turėjusi reklaminių partnerysčių, o įmonė galėjo gauti finansinės naudos iš tariamos asociacijos su žinoma atlikėja. Dokumentuose pabrėžiama, kad tokie veiksmai, jei pasitvirtintų teisme, galėtų būti vertinami ir kaip teisės į atvaizdą pažeidimas, ir kaip galimas prekių ženklų bei autorių teisių pažeidimas.

    Pasak ieškinio, šios pakuotės prekyboje pasirodė 2025 metais, o atlikėja esą kreipėsi į bendrovę, tačiau reakcija buvo nepatenkinama, todėl nuspręsta ginčą spręsti teisme. Viešojoje erdvėje taip pat cituojamos gerbėjų reakcijos, iš kurių, ieškinio autorių teigimu, matyti, kad atvaizdas galėjo daryti įtaką pirkimo sprendimams.

    Toks konfliktas atkreipia dėmesį į vis griežčiau vertinamą įžymybių atvaizdo naudojimą komercijoje, ypač kai vartotojams gali būti sudaromas įspūdis apie oficialią rekomendaciją. Pastaraisiais metais šiai sričiai papildomą įtampą kelia ir dirbtinis intelektas, nes atvaizdus bei vizualinę reklamą galima sukurti ar modifikuoti itin greitai, o autorystės ir sutikimo klausimai tampa dar jautresni.

    Kol kas viešai nenurodoma, ar „Samsung“ ketina keisti pakuotes ar stabdyti prekybą, o galutinį atsakymą dėl atsakomybės pateiks teismas. Atstovų komentarų šiuo metu nėra pateikta.

  • „Samsung“ ruošia naują triuką: telefonas pats nutildys programas, kurios užverčia reklamomis

    „Samsung“ ruošia naują triuką: telefonas pats nutildys programas, kurios užverčia reklamomis

    „Samsung“ įrenginiuose esanti sistemos priežiūros programėlė „Device Care“ plečia savo funkcijas ir netrukus gali padėti kovoti su viena dažniausių vartotojų bėdų – įkyriomis reklaminių pranešimų bangomis. Naujausioje „Device Care“ versijoje 13.8.80.7 aptikta parinktis, leidžianti blokuoti programas, kurios siunčia perteklinį reklamos kiekį.

    Svarbiausia detalė ta, kad čia kalbama ne apie visišką programėlės uždraudimą ar pašalinimą. Pagal funkcijos aprašymą, ribojami būtų būtent pranešimai, o pati programėlė liktų veikti, tik nebegalėtų taip agresyviai priminti apie save per pranešimų juostą.

    „Programėlės, kurios dažnai siunčia reklaminius įspėjimus, bus perkeltos į gilų miegą, kad jums netrukdytų“, – rašoma funkcijos aprašyme.

    Toks sprendimas atitinka pastarųjų metų kryptį visame „Android“ pasaulyje, kai vis daugiau dėmesio skiriama ne tik saugumui, bet ir skaitmeninei higienai. „Freemium“ modeliu paremtos programėlės dažnai bando išlaikyti vartotojo dėmesį nuolatiniais priminimais, o dalis jų pranešimus paverčia reklamos kanalu.

    „Device Care“ naujovė, sprendžiant iš aprašymų, veiktų per „deep sleep“ mechanizmą: į gilų miegą perkeltos programėlės neturėtų teisės aktyviai veikti fone ir siųsti pranešimų, kol vartotojas jų pats neatidarys. Tai reiškia mažiau triukšmo, potencialiai ilgesnį baterijos laiką ir mažesnę riziką, kad pranešimai bus naudojami spaudimui grįžti į programėlę.

    Funkcijoje minimi du režimai – bazinis blokavimas ir išmanusis blokavimas, tačiau kol kas viešai neatskleista, kuo tiksliai jie skirsis praktikoje. Tikėtina, kad išmanusis režimas galėtų automatiškai atpažinti reklaminio pobūdžio pranešimų srautą pagal dažnį ar turinio požymius, o bazinis – remtis paprastesniais kriterijais.

    Informacija apie naujovę pirmiausia išryškėjo vartotojų pastebėjimuose, o vėliau ją aprašė specializuoti „Samsung“ naujienų šaltiniai. Taip pat minima, kad funkcijos pasiekiamumas gali priklausyti nuo „One UI“ versijos ir diegimo etapų, todėl vienuose „Galaxy“ modeliuose ji gali pasirodyti anksčiau nei kituose.

    Vartotojams, kurie nori pasitikrinti, ar atnaujinimas jau pasiekiamas, praktiškiausias kelias yra „Galaxy Store“ ir pačios „Device Care“ atnaujinimų skiltis. Jei funkcija bus įjungta, ją logiška tikėtis rasti „Device Care“ ataskaitose ar pranešimų pertekliaus suvestinėje, kur būtų rodoma, kurios programėlės dažniausiai vargina reklamomis.