CP v2

Category: Technologijos

  • Turbinos be menčių: „Vortex Bladeless“ žada tylią vėjo energiją, bet remiasi pavojingu efektu

    Vėjo energetikoje įprasta matyti didelius bokštus su besisukančiomis mentėmis, tačiau Ispanijoje kuriamas sprendimas siūlo kitokią kryptį. Bendrovė „Vortex Bladeless“ kuria turbinas be menčių, kurios ne sukasi, o siūbuoja ir taip generuoja elektros energiją.

    Pagrindinis principas – vėjo sukelti virpesiai. Kai oro srautas apteka vertikalią cilindro formos koloną, už jos susidaro kintantys sūkuriai, periodiškai stumiantys konstrukciją į šalis ir sukeliantys ritmišką judėjimą.

    Šis reiškinys vadinamas von Karmano sūkurių gatve ir inžinerijoje dažnai laikomas rizika. Dėl rezonanso sukelti virpesiai gali pažeisti tiltus, kaminus ar bokštus, todėl projektuojant aukštas konstrukcijas paprastai siekiama tokių svyravimų išvengti.

    „Vortex Bladeless“ idėja – pavojų paversti resursu: mąsto elastingumas parenkamas taip, kad tam tikru vėjo greičiu pasiektų rezonansą, o judesys būtų panaudotas elektros gamybai. Vietoje pavarų dėžių ir rotoriaus naudojamas generatorius, pritaikytas virpesius paversti elektros srove.

    Vienas svarbiausių tokio dizaino argumentų – mažiau judančių mechaninių dalių, todėl teoriškai mažėja nusidėvėjimas ir priežiūros poreikis. Kartu mažesnė rizika paukščiams ir šikšnosparniams, nes nėra greitai besisukančių menčių, o pats įrenginys gali būti tylesnis.

    Vis dėlto technologija dar ankstyvoje komercializavimo stadijoje ir pagal galią kol kas neprilygsta pramoninėms vėjo jėgainėms. Skelbiama, kad didžiausi šiuo metu demonstruojami įrenginiai generuoja apie 100 vatų, kai šiuolaikinės didžiosios vėjo turbinos pasiekia milijonų vatų lygį.

    Todėl realiausia niša artimiausiu metu – mažos galios taikymai, kur svarbiau paprastas montavimas ir aptarnavimas, o ne maksimalus našumas. Tokie įrenginiai galėtų maitinti jutiklius, telekomunikacijų įrangą, atokias stoteles ar mažą infrastruktūrą miestuose.

    Kūrėjai taip pat akcentuoja, kad sprendimas gali būti derinamas su saulės moduliais ir energijos kaupikliais, kad sistema veiktų stabilesniu režimu. Praktikoje tai reikštų hibridinius objektus, kuriuose skirtingi šaltiniai kompensuoja vienas kito svyravimus.

    Kodėl inžinieriai apskritai ieško naujų turbinų formų? Tradicinės vėjo jėgainės yra labai efektyvios, tačiau jų gamyba, logistika, montavimas ir eksploatacija brangūs, o didelės mentės reikalauja erdvės ir kelia triukšmo bei poveikio laukinei faunai klausimus.

    Be menčių veikianti konstrukcija dalį šių problemų potencialiai mažina, bet kartu kelia kitus iššūkius. Kad sprendimas taptų plačiai naudojamas, reikės įrodyti ilgaamžiškumą, patikimą darbą skirtingomis oro sąlygomis ir ekonomiškai pagrįstą elektros savikainą.

  • Tyrimas prie Taivano: jūrinė vėjo jėgainė „Formosa“ per 8 metus pakeitė jūros dugno gyvybę

    Jūros dugnas kai kuriose Taivano pakrantės vietose ilgą laiką buvo gana vienodas: smėlis, mažai slėptuvių ir nedaug kieto paviršiaus, prie kurio galėtų prisitvirtinti organizmai. Situacija pasikeitė atsiradus jūrinei vėjo jėgainei „Formosa“, kurios plieninės atramos tapo naujais vertikaliais „skardžiais“ atviroje smėlingoje aplinkoje.

    Mokslininkų stebėjimai, pradėti 2017 metais, parodė, kad kolonizacija įvyko greitai. Pirmiausia prie konstrukcijų prisitvirtino bestuburiai, tokie kaip kempinės, koralai ir įvairūs vėžiagyviai, o vėliau susiformavo daugiasluoksnė bendrija, kuri ėmė kurti maisto grandinę praktiškai nuo nulio.

    Filtrojantys organizmai, pavyzdžiui, midijos ir smulkūs vėžiagyviai, dengia metalą ir valo vandenį, o juos maitindamosi lanko jūrinės žvaigždės bei sraigės. Šis suaktyvėjęs gyvybės „kvapas“ pritraukė ir žuvis, o kartu atsirado sąlygos plėšrūnams bei komerciškai vertingoms rūšims ieškoti maisto ir neršti.

    Per aštuonerius metus tyrėjai registravo 86 rūšis, kurių anksčiau šioje vietoje nefiksuota, ir pabrėžė, kad vėjo jėgainės atramos veikia kaip dirbtinis rifas. Vertinant ekosistemos rodiklius, 2025 metais surinkti duomenys leido palyginti turbinų atramas su netoliese įrengtais dirbtiniais rifais, sukurtais specialiai gamtosauginiams tikslams.

    Palyginimas parodė, kad rūšinė sudėtis tarp skirtingų objektų gali skirtis, tačiau pagrindiniai ekologiniai parametrai, tokie kaip rūšių gausa, įvairovė ir mitybinė struktūra, iš esmės buvo panašūs. Tokie rezultatai atitinka ir kitose pasaulio vietose fiksuotą reiškinį, kai jūrinės energetikos konstrukcijos netikėtai tampa biologinės įvairovės traukos taškais.

    „Mums buvo svarbu stebėti tuos pačius pagrindus metai iš metų, kad matytume ne vien momentinį vaizdą, o ilgalaikę ekosistemos kaitą“, – sakė tyrime dalyvavę jūrų mokslininkai.

    Vis dėlto diskusijos nesibaigia: dalis ekologų kelia klausimą, ar tokios struktūros kuria naujas žuvų populiacijas, ar tiesiog „pervilioja“ žuvis iš kitų teritorijų. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad „Formosa“ atveju dalis rūšių nebuvo užfiksuota netoliese, o tai leidžia įtarti, jog poveikis gali būti platesnis nei vien persiskirstymas.

    Šis atvejis svarbus ir dėl platesnio konteksto: jūrinė vėjo energetika sparčiai plečiasi, o kartu didėja poreikis aiškiai suprasti jos poveikį gamtai. Tyrimų kryptis vis dažniau siekia ne tik įvertinti rizikas, bet ir rasti būdus, kaip klimato kaitos mažinimo sprendimus suderinti su biologinės įvairovės apsauga.

  • Japonijos „Kobe Animal Kingdom“ sėkmė: gimė itin retų palaso kačių jaunikliai

    Lankytojai jauniklius jau gali pamatyti ekspozicijoje, o jų pasirodymas greitai tapo viena labiausiai aptarinėjamų parko naujienų. Specialistai pabrėžia, kad tokie gimimai svarbūs ne tik dėl edukacijos, bet ir dėl ilgalaikių rūšies išsaugojimo programų.

    Palaso katė yra laukinių kačių rūšis, natūraliai gyvenanti atšiauriuose, sausringuose ir akmenuotuose Centrinės Azijos regionuose. Ji aptinkama stepėse, plynaukštėse ir kalnuotose vietovėse, kur temperatūra žiemą gali kristi labai žemai, o priedanga nuo plėšrūnų dažnai būna menka.

    Šį gyvūną lengva atpažinti iš kresno kūno, trumpos galvos ir išskirtinai tankaus kailio, kuris padeda išgyventi šaltyje. Dėl kailio manulai dažnai atrodo didesni, nei yra iš tikrųjų, o jų judėjimas primena žemai prie žemės prigludusį slinkimą.

    Zoologijos sodai, dirbantys su palaso katėmis, susiduria su keliomis problemomis: šiai rūšiai reikia specifinių mikroklimato sąlygų, ramaus režimo ir tinkamai suderintos mitybos. Be to, manulai laikomi jautresniais stresui, o stresas gali paveikti tiek poravimąsi, tiek jauniklių išgyvenamumą.

    Dar vienas iššūkis siejamas su sveikatos priežiūra, nes jaunikliai ankstyvuoju laikotarpiu gali būti imlesni infekcijoms. Dėl to kiekvienas sėkmingas vados gimimas nelaisvėje dažnai vertinamas kaip reikšmingas žingsnis, stiprinantis praktines žinias apie rūšies laikymą ir gerovę.

    Mokslinėje literatūroje palaso katė dažnai minima kaip viena senųjų kačių linijų, o jos išvaizda ilgą laiką išliko panaši. Vis dėlto šiuolaikinės grėsmės yra labai žemiškos: buveinių nykimas, grobio mažėjimas, žmogaus veikla bei konfliktai su ūkininkavimo praktika kai kuriuose regionuose.

    Zoologijos soduose vykdomos veisimo programos paprastai siekia dviejų tikslų: užtikrinti genetiškai sveiką nelaisvėje laikomą populiaciją ir didinti visuomenės supratimą apie rūšies apsaugą. „Kobe Animal Kingdom“ pranešimas apie naujagimius jauniklius į šį kontekstą įsilieja kaip pozityvus signalas, kad kruopščiai pritaikytos sąlygos gali duoti rezultatų.

    Ekspertai pažymi, kad tokios sėkmės istorijos dažnai remiasi ilgalaikiu darbu, duomenų kaupimu ir bendradarbiavimu su tarptautiniais partneriais. Kuo daugiau institucijų pasiekia stabilų veisimą, tuo didesnė tikimybė kurti tvirtesnius apsaugos planus ir geriau suprasti rūšies poreikius.

  • Bebras Stivas tris kartus pabėgo ieškodamas poros: persikėlė į Velsą ir tapo tėvu

    Anglijoje laikytas bebras Stivas kelis kartus pabėgo iš aptvaro, o prižiūrėtojai galiausiai nusprendė, kad tai ne išdaigos, o instinktyvus poros ieškojimas. Po trečio pabėgimo 2024 metų pabaigoje jam buvo ieškoma nauja vieta, kur gyvūnas galėtų gyventi tinkamesnėmis sąlygomis.

    Stivas buvo perkeltas į ūkį Velse, kur jį supažindino su patele vardu Dorė. Netrukus paaiškėjo, kad poravimosi sezonui prasidėjus naujoje vietoje bebras apsiprato, o neseniai Dorė atsivedė jauniklį, tad Stivas pirmą kartą tapo tėvu.

    Ūkio atstovai teigė, kad pažintis buvo tarsi aklas pasimatymas, tačiau ji pasiteisino. Pasak prižiūrėtojų, po persikėlimo Stivas neberodė noro bėgti, nes visą dėmesį skyrė porai ir naujai aplinkai.

    Jauniklio lytis kol kas neatskleidžiama, o vardą planuojama išrinkti įtraukiant lankytojus ir bendruomenę. Tokia praktika dažnai taikoma gyvūnų ūkiuose ir rezervatuose, siekiant didinti visuomenės susidomėjimą rūšies apsauga ir atsakingu lankymu.

    Tuo pat metu ankstesnėje vietoje Anglijoje taip pat pranešta apie naujų bebrų jauniklių gimimą. Prižiūrėtojai tai sieja su sėkmingu veisimosi sezonu ir stabilėjančia populiacija, o bebrų sugrįžimas daugelyje Europos vietovių vertinamas ir kaip gamtai naudinga tendencija, nes šie gyvūnai kuria buveines ir gali prisidėti prie vandens režimo stabilizavimo.

  • JAV smogė Iranui jau šeštą naktį iš eilės: ar taikiniu tapo ir civilinė infrastruktūra?

    JAV smogė Iranui jau šeštą naktį iš eilės: ar taikiniu tapo ir civilinė infrastruktūra?

    Jungtinių Valstijų Centrinė vadavietė (CENTCOM) pranešė, kad smūgių Irane serija tęsėsi šeštą naktį iš eilės. Pasak kariškių, per naujausią atakų bangą lėktuvai, bepiločiai orlaiviai ir laivai atakavo pakrantės stebėjimo bei priešlėktuvinės gynybos pozicijas, logistikos infrastruktūrą ir jūrinius pajėgumus.

    Amerikos karinė vadovybė taip pat nurodė, kad jūrų pėstininkai Omano jūroje perėmė tanklaivį ir apsuko tris prekybinius laivus, mėginusius pralaužti Irano uostų blokadą. JAV pareigūnai akcentuoja, kad veiksmų tikslas yra mažinti Irano karines galimybes ir spausti Teheraną grįžti prie derybų.

    Iranas pateikia kitokią įvykių versiją ir teigia, kad smūgių mastas buvęs platesnis nei skelbiama oficialiuose JAV pranešimuose. Valstybinė žiniasklaida tvirtino, jog raketos esą pataikė ir į civilinę infrastruktūrą, įskaitant Iranshahr oro uostą, geležinkelio stotį Bandar Khamir bei kelis tiltus netoli Bandar Abbas.

    Irano naujienų agentūra IRNA skelbė apie septynis žuvusiuosius, tačiau nepriklausomai patikrinti šių skaičių karo sąlygomis sudėtinga. Tuo pat metu pranešta apie smūgius ir prie Kešmo salos, taip pat Bandar Abbas ir Bušehr apylinkėse, kur yra Irano branduolinės energetikos objektas.

    BBC nurodė, kad žurnalistams pavyko patikrinti vaizdo įrašų, kuriuose matomas vieno tilto atakos epizodas į vakarus nuo Bandar Abbas, autentiškumą Hormozgano provincijoje. Vis dėlto transliuotojas pabrėžė, kad dėl kitų teiginių kreipėsi komentaro į Baltuosius rūmus ir CENTCOM, o galutinis civilių objektų apšaudymo mastas lieka ginčytinas.

    Įtampa auga, bet durys deryboms neužvertos

    Pastarųjų dienų įvykių fone dėmesio sulaukė ir JAV vidaus politiniai signalai. Viešojoje erdvėje buvo priminti Donaldo Trumpo perspėjimai, kad jei Iranas negrįš prie derybų, JAV gali smogti ir tiltams bei elektrinėms, o tai kursto diskusijas, kur baigiasi kariniai taikiniai ir prasideda kritinė civilinė infrastruktūra.

    Teheranas atsakė savomis priemonėmis ir pranešė apie atakas prieš JAV karinę infrastruktūrą Kuveite ir Bahreine. Tokie abipusiai veiksmai didina platesnio regioninio konflikto riziką, ypač Persijos įlankoje, kur sutelkta svarbi pasaulinės energetikos ir laivybos infrastruktūra.

    Nepaisant įtampos, Vašingtonas viešai kartoja, kad kelias diplomatinėms deryboms išlieka atviras. Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt pabrėžė, kad prezidentas sieks atsakomybės, kai nesilaikoma Jungtinėms Valstijoms duotų įsipareigojimų, tačiau kartu išlaikys atvirumą diplomatijai.

  • „Pratt & Whitney“ įtraukia DI į lėktuvų variklių patikrą: žada greitį ir mažiau prastovų

    „Pratt & Whitney“ įtraukia DI į lėktuvų variklių patikrą: žada greitį ir mažiau prastovų

    JAV aviacijos variklių gamintoja „Pratt & Whitney“ plečia dirbtinio intelekto naudojimą variklių techninės būklės patikrose, kad inspekcijos vyktų greičiau ir nuosekliau. Sprendimas diegiamas kartu su „Aiir Innovations“ kuriama boroskopinių patikrų analizės platforma.

    Boroskopinė patikra aviacijoje leidžia apžiūrėti variklio vidų jo neišardant, įvertinant įtrūkimus, nusidėvėjimą ar kitus pažeidimus. Įprastai technikai peržiūri ilgas vaizdo įrašų atkarpas kadrą po kadro, o tai gali užtrukti valandas ir stipriai priklauso nuo inspektoriaus patirties.

    Įmonės teigimu, DI sprendimas automatizuotai peržvelgia inspekcijos vaizdą ir pažymi vietas, kuriose gali būti gedimų požymių, kad technikas galėtų greičiau sutelkti dėmesį į rizikingas zonas. Galutinį sprendimą dėl defekto vis tiek priima žmogus, tačiau sistema padeda paspartinti patikrą ir sumažinti skirtumus tarp skirtingų specialistų vertinimų.

    „Platesnis DI sprendimų diegimas didina mūsų galimybes anksčiau aptikti problemas, trumpina darbų atlikimo laiką, prailgina variklių eksploatacijos laiką ir mažina klientų veiklos trikdžius“, – sakė „Pratt & Whitney“ komercinių variklių padalinio operacijų vyresnysis viceprezidentas Robas Griffithsas.

    Platforma taip pat automatiškai parengia patikros ataskaitas, todėl sumažėja administracinė našta, kuri dažnai lydi kiekvieną variklio apžiūrą. Kūrėjai pabrėžia, kad sprendimas tobulinamas pagal inspektorių grįžtamąjį ryšį, o inžinieriai peržiūri DI pasiūlymus ir prireikus juos koreguoja, kad klasifikavimas ilgainiui būtų tikslesnis.

    „Pratt & Whitney“ nurodo jau pradėjusi taikyti „Aiir Innovations“ programinę įrangą komerciniam varikliui V2500. Taip pat testuojamos galimybės sprendimą pritaikyti pavarinius turbosrautinius variklius apimančiai šeimai ir F135 varikliui, naudojamam naikintuve F-35, kur patikros sparta ir kokybės kontrolės nuoseklumas turi tiesioginę įtaką pasirengimui skrydžiams.

    DI taikymas techninėje priežiūroje tampa ryškia aviacijos MRO sektoriaus tendencija, nes aviakompanijos ir variklių gamintojai siekia mažinti prastovas, gerinti gedimų aptikimą ir standartizuoti vertinimus. Vis dėlto praktikoje tokie įrankiai paprastai veikia kaip sprendimų palaikymo sistemos, o ne galutiniai arbitrai, nes saugos reikalavimai numato aiškią žmogaus atsakomybę ir patikimumo patikrą.

  • „Spotify“ ištrynė 75 mln DI dainų: prasidėjo karas su muzikos spamu ir klastotėmis

    „Spotify“ ištrynė 75 mln DI dainų: prasidėjo karas su muzikos spamu ir klastotėmis

    Internete sparčiai daugėja muzikos, kurią masiškai kuria dirbtinis intelektas, o srautinio transliavimo platformoms tai virsta kokybės, autorinių teisių ir sukčiavimo problema. Į paslaugas kasdien įkeliami dešimtys tūkstančių naujų kūrinių, o dalis jų yra menkos vertės, kartojantys tuos pačius šablonus arba mėginantys imituoti žinomus atlikėjus.

    Šiame kontekste „Spotify“ pastaraisiais metais ėmėsi griežtesnio moderavimo ir, remiantis viešai aptariamais industrijos vertinimais, iš platformos pašalino daugiau kaip 75 mln. įrašų, kurie buvo priskirti šlamštui ar manipuliacijoms. Tokie kūriniai dažnai keliami ne tam, kad surastų auditoriją, o kad dirbtinai generuotų perklausas, užtvindytų rekomendacijas ir išnaudotų atlygio už srautus modelį.

    Problemos mastą didina tai, kad dainą šiandien galima sugeneruoti per kelias minutes, pasitelkus tekstinį aprašą ir automatizuotą platinimą. Dėl to platformos susiduria ne tik su gausa, bet ir su autentikos klausimu: klausytojams tampa vis sunkiau suprasti, ar kūrinį sukūrė realus atlikėjas, ar tai anoniminė masinės gamybos produkcija.

    „DI nepakeitė pačios šlamšto logikos, jis tik pakėlė senas manipuliacijas į naują lygį“, – sakė „Spotify“ atstovas Samas Duboffas.

    Platformoms tenka spręsti ir kitą jautrią temą: duomenų rinkimą modelių mokymui, kai technologijų bendrovės mėgina automatizuotai nuskaityti turinį. Tokie procesai kelia tiek saugumo, tiek teisinius klausimus, nes muzikos failai ir metaduomenys yra komercinės vertės, o jų naudojimas DI mokymui vis dažniau tampa derybų bei ginčų objektu.

    Panašias tendencijas fiksuoja ir konkurentai. „Deezer“ yra skelbusi, kad DI sukurta muzika sudaro reikšmingą dalį naujai įkeliamo turinio, todėl diegia atpažinimo sistemas, o rinkoje stiprėja spaudimas turėti aiškesnį žymėjimą. Vartotojams tai svarbu ne tik dėl skaidrumo, bet ir dėl to, kad rekomendacijos bei grojaraščiai neatsidurtų automatiškai generuojamo triukšmo įkaitu.

    Reaguodama į situaciją, įrašų industrija kartu su technologiniais partneriais vis dažniau kalba apie standartizuotus metaduomenis ir savanoriškas žymas, kurios leistų identifikuoti kūrinius, sukurtus ar reikšmingai pakeistus naudojant DI. „Spotify“ taip pat yra nurodžiusi, kad stiprina atlikėjų profilių autentifikavimą ir taiko priemones prieš piktnaudžiavimą, tačiau kartu pabrėžia, jog turinio vertinimas turi remtis aiškiomis taisyklėmis ir nuoseklia praktika.

    Šis ginčas persikelia ir į politikos lygmenį: kai kuriose šalyse vis aktyviau svarstoma, kaip reguliuoti DI turinį, kad būtų apsaugotos autorinės teisės ir užtikrintas skaidrumas vartotojams. Artimiausiu metu rinkai svarbiausi taps du dalykai: patikimas DI turinio žymėjimas ir realiai veikiantys mechanizmai, ribojantys masinį šlamštą, kuris kenkia tiek kūrėjams, tiek klausytojų patirčiai.

  • Lenkai meta iššūkį „Google“: jų DI modeliai jau lenkia pasaulio lyderius paieškoje

    Lenkai meta iššūkį „Google“: jų DI modeliai jau lenkia pasaulio lyderius paieškoje

    Lenkija spartina savo dirbtinio intelekto ekosistemos plėtrą ir pristato naują kalbinių modelių šeimą „PolDense“, skirtą tikslesnei informacijos paieškai dideliuose dokumentų rinkiniuose. Apie sprendimą paskelbė Ośrodek Przetwarzania Informacji, kurio AI Lab komanda modelius kūrė pirmiausia praktiniams naudojimo scenarijams, o ne vien demonstracijoms.

    „PolDense“ modeliai orientuoti į informacijos išgavimą, kai sistema pirmiausia suranda aktualiausius šaltinius, o tik tada generuoja atsakymą. Toks metodas ypač svarbus RAG architektūroje, kuri šiandien laikoma vienu efektyviausių būdų mažinti halucinacijų riziką ir kelti atsakymų patikimumą, kai dirbama su vidiniais dokumentais ar teisės aktais.

    Rezultatai viešame reitinge

    Pasak instituto, vienas „PolDense“ modelių pakilo į pirmą vietą viešame Polish Information Retrieval Benchmark (PIRB) reitinge ir aplenkė žinomus daugiakalbius sprendimus, naudojamus visame pasaulyje. Didžiausias šeimos modelis „PolDense 1B“ PIRB teste surinko 64,11 balo, nors kai kurie konkurentai yra gerokai didesni pagal parametrų skaičių.

    Modeliai gali analizuoti iki 8 192 tokenų ilgio tekstus, todėl geriau išlaiko kontekstą dirbdami su ilgais dokumentais. Praktikoje tai reiškia tikslesnį reikšmingų pastraipų ar faktų suradimą, o kartu ir stabilesnius atsakymus, kai užklausa remiasi dideliu kiekiu informacijos.

    Kur tai bus naudojama?

    „PolDense“ sukurti taip, kad tiktų paieškos sistemoms, pokalbių robotams, virtualiems asistentams ir įrankiams, kurie vartotojams atsako remdamiesi dokumentais. Šeimą sudaro šeši skirtingo dydžio modeliai, todėl juos galima diegti tiek galinguose serveriuose, tiek kuklesnėje infrastruktūroje, įskaitant mobiliuosius įrenginius.

    Toks universalumas svarbus organizacijoms, kurios nori turėti DI sprendimus savo aplinkoje, ypač kai būtina užtikrinti duomenų kontrolę. Pastaruoju metu Europoje ryškėja tendencija diegti lokaliai valdomus modelius, kad jautrūs dokumentai nebūtų siunčiami į išorines platformas.

    Atviras kodas ir europinės ambicijos

    Institutui pavaldus AI Lab pabrėžia, kad „PolDense“ išleisti kaip atvirojo kodo programinė įranga, todėl mokslininkai, įmonės ir viešasis sektorius gali juos naudoti be licencinių mokesčių. Tai gali paspartinti vietinių sprendimų kūrimą, ypač srityse, kur reikalinga paaiškinama paieška ir audituojami šaltiniai.

    „Modelių „PolDense“ paviešinimas yra dar vienas žingsnis kuriant Lenkijos kompetencijas dirbtinio intelekto srityje. Kuriame atviras technologijas, kurias mokslininkai, viešasis sektorius ir verslas gali panaudoti moderniems, efektyviems ir saugiems DI įrankiams“, – sakė Ośrodek Przetwarzania Informacji vadovas dr. hab. inž. Jarosław Protasiewicz.

    Taip pat pranešta, kad artimiausiais mėnesiais planuojama paskelbti „EuroDense“ modelį, kuris turėtų padėti informacijos paieškai devyniomis Europos kalbomis. Jei projektas pasiteisins, tai būtų dar vienas žingsnis stiprinant regioninius, daugiakalbius DI sprendimus, pritaikytus Europos kalbinei ir teisinei aplinkai.

  • Trumpo kalbų sufleris įtariamas pasinaudojęs vidine informacija: lažybose uždirbo apie 93 000 eurų

    Trumpo kalbų sufleris įtariamas pasinaudojęs vidine informacija: lažybose uždirbo apie 93 000 eurų

    Ilgametis Donaldo Trumpo teleprompterio operatorius Gabrielis Perezas nušalintas nuo pareigų ir išsiųstas į nemokamas administracines atostogas. Toks sprendimas priimtas po įtarimų, kad jis naudojosi darbo metu gaunama informacija ir lažinosi dėl prezidento kalbų turinio bei trukmės prognozavimo platformoje „Kalshi“.

    Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt patvirtino, kad situacija vertinama rimtai, o elgesys laikomas nepriimtinu. Pasak jos, Baltieji rūmai taiko itin griežtas etikos taisykles, susijusias su galimais interesų konfliktais ir vidinės informacijos panaudojimu.

    Perezas, dirbęs nuo 2016 metų kaip techninis asistentas ir prezidento asistento pavaduotojas, turėjo tiesioginę prieigą prie parengtų kalbų tekstų dar prieš jiems nuskambant viešai. Būtent ši prieiga, tyrėjų vertinimu, galėjo suteikti pranašumą lažybose dėl to, ar kalboje bus pavartoti konkretūs žodžiai, paminėtos šalys ar ekonominės sąvokos, taip pat dėl bendros kalbos trukmės.

    JAV prekių ateities sandorių prekybos komisija CFTC pradėjo tyrimą dėl galimų pažeidimų, susijusių su sandoriais „Kalshi“ vadinamosiose žodžių rinkose. Jose dalyviai spėja ne tik politinių įvykių baigtis, bet ir konkrečių frazių pasirodymą viešuose pasisakymuose, kurie gali paveikti finansų rinkų lūkesčius.

    Skelbiama, kad įtariamas asmuo iš tokių statymų galėjo gauti daugiau nei 100 000 JAV dolerių, tai yra apie 93 000 eurų, tačiau dalis šaltinių mini kiek mažesnę sumą. Platforma „Kalshi“ teigia aptikusi neįprastus statymų modelius, laikinai sustabdžiusi lėšų judėjimą ir informaciją perdavusi CFTC, dar prieš galimą pinigų išsigryninimą.

    „Politinių lyderių žodžiai gali sukelti milijardinius judėjimus valiutų ir žaliavų rinkose bei biržose, todėl bet kokia vidinė prieiga prie tokių tekstų yra jautri“, – sakė „Kalshi“ atstovas.

    Perezas, kaip skelbiama, bendradarbiauja su CFTC, o komisijos pareigūnai esą svarsto galimą susitarimą, jei būtų grąžintos gautos lėšos. Tuo metu federalinė prokuratūra Manhetene, remiantis viešai aptarta informacija, atsisakė pradėti baudžiamąjį persekiojimą, o pati CFTC oficialių komentarų apie vykstantį tyrimą nepateikia.

    Šis atvejis papildo augantį ginčų lauką dėl prognozavimo rinkų reguliavimo. Tradiciškai vidinės informacijos panaudojimas siejamas su prekyba vertybiniais popieriais, tačiau prognozavimo platformos vis dažniau laikomos sritimi, kurioje taip pat būtina aiškiai apibrėžti, kas yra nesąžiningas pranašumas ir kaip užkirsti kelią interesų konfliktams.

    Pastaraisiais metais „Kalshi“ ir kitos panašios platformos ėmė griežtinti vidaus kontrolę, įvedė papildomas patikras ir apribojimus tam tikroms vartotojų grupėms. Kartu vyksta ir teisinės kovos dėl to, kiek tokią veiklą gali riboti atskiros valstijos, o kiek sprendimų priklauso federaliniam reguliuotojui.

  • Europos Komisija spaudžia „Google“: Android atsivers varžovams, „Gemini“ neteks išskirtinumo

    Europos Komisija spaudžia „Google“: Android atsivers varžovams, „Gemini“ neteks išskirtinumo

    Europos Komisija įpareigojo „Google“ panaikinti dalį „Android“ sistemos apribojimų, kurie, reguliuotojų vertinimu, gali suteikti nepagrįstą pranašumą DI paslaugai „Gemini“. Briuselis siekia, kad konkurentai galėtų pasiekti naudotojus ne prasčiau nei „Google“ sprendimai, o pasirinkimas nebūtų nulemtas vien išankstinių nustatymų.

    Šis sprendimas priimtas taikant Skaitmeninių rinkų aktą, kuris numato griežtesnes taisykles vadinamosioms vartininkėms, kontroliuojančioms pagrindines skaitmenines platformas. Komisija argumentuoja, kad mobiliosios operacinės sistemos tampa svarbiausiu vartais į skaitmenines paslaugas, todėl jose įtvirtintas DI asistentas gali greitai įgyti dominuojančią padėtį.

    Kas keisis „Android“ naudotojams

    Pagal Komisijos nurodymus „Google“ turės atverti dalį „Android“ funkcijų konkurentų asistentams ir programoms. Vienas iš svarbiausių pokyčių būtų galimybė naudoti alternatyvius balso asistentus ir aktyvavimo komandas, kad naudotojas galėtų pasirinkti ne tik „Gemini“ siūlomą kelią.

    Numatoma, kad pokyčiai įsigalios etapais kartu su būsimomis „Android“ versijomis. Komisija pabrėžia, kad tikslas yra praktinis interoperabilumas, kad trečiųjų šalių sprendimai galėtų veikti ne vien kaip atskiros programėlės, bet ir kaip sisteminiu lygiu integruoti asistentai.

    Kodėl DI tapo nauju konkurencijos tašku

    DI asistentai sparčiai keičia tai, kaip žmonės naudoja telefonus: nuo paieškos ir susirašinėjimo iki nuotraukų tvarkymo ar užsakymų paslaugų. Kuo giliau asistentas integruotas su el. paštu, kalendoriumi, nuotraukomis ir programėlėmis, tuo lengviau jis tampa kasdieniu įrankiu, o platformos valdytojas įgyja didelę įtaką rinkai.

    Reguliuotojai Europoje vis dažniau vertina DI ne tik kaip naują funkciją, bet ir kaip naują prieigos tašką prie skaitmeninių paslaugų. Dėl to didžiosioms platformoms keliami reikalavimai užtikrinti pasirinkimą ir nesukurti situacijos, kai vienas gamintojo asistentas tampa numatytuoju standartu.

    „Google“ kritika ir privatumo klausimas

    „Google“ viešai kritikavo įpareigojimus, akcentuodama privatumo ir saugumo rizikas, kai daugiau sisteminių galimybių suteikiama trečiųjų šalių sprendimams. Bendrovė teigia, kad pernelyg platus priėjimas prie jautrių įrenginio funkcijų ar duomenų gali padidinti piktnaudžiavimo ir kibernetinių incidentų tikimybę.

    „Šios dienos sprendimai grasina susilpninti svarbias privatumo ir saugumo apsaugas milijonams europiečių“, – sakė „Google“ vyriausiasis teisininkas Kentas Walkeris.

    Europos Komisija savo ruožtu teigia, kad DMA mechanizmuose numatytos apsaugos priemonės, o „Google“ galės vertinti, ar konkurentų sprendimai atitinka duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo kriterijus. Briuselis pabrėžia, kad tikslas nėra mažinti saugumą, bet pašalinti kliūtis konkurencijai, kai jos nėra būtinos vartotojų apsaugai.