CP v2

Category: Technologijos

  • Android fanams signalas: „Google“ gegužės 12 dieną atskleis, ko tikėtis iš naujo „Android“

    Android fanams signalas: „Google“ gegužės 12 dieną atskleis, ko tikėtis iš naujo „Android“

    Iki „Google I/O“ konferencijos likus maždaug savaitei, „Google“ rengia atskirą virtualų pristatymą „The Android Show I/O Edition“. Bendrovė žada vartotojams skirtas naujienas ir užsimena, kad tai gali būti vieni didžiausių metų „Android“ ekosistemai.

    Transliacija numatyta gegužės 12 dieną 20 valandą Lietuvos laiku. Renginį bus galima žiūrėti „Android“ kanale platformoje „Youtube“, o dalis pranešimų tikėtina persikels ir į vėlesnius „Google I/O“ pristatymus.

    Kol kas „Google“ detaliai neatskleidžia programos, tačiau ankstesni „Android Show“ pristatymai leidžia spėti kryptį. Praėjusiais metais dėmesys krypo į dizaino ir sklandumo pokyčius, naujas animacijas bei haptinio grįžtamojo ryšio idėjas, taip pat į dirbtinio intelekto integraciją skirtinguose įrenginiuose.

    Pastaruoju metu bendruomenėje aptarinėjama, ar „Android“ dizainas gali pasukti į skaidresnių, stiklo efektą primenančių sąsajų pusę. Vis dėlto „Android“ ekosistemos vadovas Sameer Samat tokias spėliones atmetė.

    „To nebus. Jūs tikrai įsivažiavote su tomis teorijomis“, – sakė Sameer Samat.

    Rinkos lūkesčiai šiemet ypač dideli, nes „Google“ vis aktyviau plečia DI funkcijas telefone, automobilyje ir dėvimuose įrenginiuose. Vartotojams tai dažniausiai reiškia praktiškus pokyčius, pavyzdžiui, patogesnį valdymą, geresnį privatumo valdymą, tikslesnę paiešką, efektyvesnį energijos naudojimą ir daugiau automatizavimo kasdienėse užduotyse.

    Nors oficialių detalių nedaug, tikėtina, kad pristatyme bus užsiminta ir apie kitą „Android“ versiją, kurios išleidimas paprastai planuojamas vėliau metų eigoje. Pastaraisiais metais „Google“ vis dažniau akcentuoja ne vien didelius funkcijų šuolius, bet ir mažesnius, kasdienybėje greitai pastebimus patobulinimus.

    Aiškiausia kol kas viena: „Google“ sąmoningai iškelia „Android“ naujienas į atskirą, vartotojams lengviau suprantamą formatą. Tai rodo, kad konkurencija dėl dėmesio ir laiko ekrane intensyvėja, o programinės įrangos naujovės vis dažniau pristatomos kaip aiškūs, apčiuopiami kasdienio naudojimo privalumai.

  • „Apple“ pagaliau užrakina iPhone ir Android žinutes: RCS gauna šifravimą nuo galo iki galo

    „Apple“ pagaliau užrakina iPhone ir Android žinutes: RCS gauna šifravimą nuo galo iki galo

    „Apple“ dar 2024 metais „iPhone“ naudotojams įdiegė RCS žinučių palaikymą, kuris palengvino susirašinėjimą su Android įrenginiais. Dabar ši funkcija pagaliau įgauna svarbiausią privatumo sluoksnį – šifravimą nuo galo iki galo.

    Įmonė praneša, kad šifravimas nuo galo iki galo pradedamas diegti beta versijoje „iPhone“ naudotojams, kurie naudoja iOS 26.5. Tai reiškia, kad žinutės tarp iOS ir Android įrenginių bus apsaugotos taip, jog jų turinio negalės perskaityti tretieji asmenys, įskaitant ryšio paslaugų teikėjus.

    Kas keičiasi iPhone ir Android?

    Iki šiol pilnai užšifruotas bendravimas „Apple“ ekosistemoje buvo įprastas „iMessage“ pokalbiuose tarp „iPhone“ naudotojų. Tačiau bendraujant su Android per RCS, privatumo lygis priklausė nuo konkretaus sprendimo ir operatoriaus, todėl atsirasdavo spragų.

    Įjungus šifravimą nuo galo iki galo RCS pokalbiuose, iOS ir Android naudotojai priartėja prie vienodo saugumo standarto. Praktikoje tai mažina perėmimo ir neteisėto turinio nuskaitymo rizikas, ypač kai žinutėse dalijamasi jautria informacija.

    Ką matys naudotojai?

    „Apple“ nurodo, kad šifravimas įjungtas pagal nutylėjimą ir bus automatiškai aktyvuojamas palaipsniui naujuose ir esamuose RCS pokalbiuose. Kai apsauga veiks, pokalbyje turėtų atsirasti spynos indikatorius, patvirtinantis šifruotą ryšį.

    Vis dėlto diegimas nėra visiškai universalus nuo pirmos dienos, nes funkcija priklauso nuo palaikomų ryšio operatorių. Dėl to skirtingose šalyse ar skirtinguose tinkluose šifravimo įjungimas gali vėluoti.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    RCS vis dažniau laikomas SMS įpėdiniu, nes leidžia siųsti didesnės apimties turinį, gauti pristatymo būsenas ir patogiau bendrauti tarp skirtingų platformų. Tačiau be šifravimo nuo galo iki galo tokia „moderni SMS“ alternatyva ilgą laiką kėlė klausimų dėl saugumo.

    Šis žingsnis rodo, kad didieji rinkos dalyviai siekia suvienodinti privatumo standartus tarp skirtingų operacinių sistemų. Naudotojams tai paprasta žinia: jei įrenginys ir operatorius palaikomi, susirašinėjimas tarp iPhone ir Android tampa pastebimai saugesnis.

    „Šifravimas įjungtas pagal nutylėjimą ir laikui bėgant bus automatiškai aktyvuojamas naujuose ir esamuose RCS pokalbiuose“, – teigiama „Apple“ pranešime.

  • „General Motors“ atleidžia šimtus IT darbuotojų: aiškėja, kuriose komandose pokyčiai didžiausi

    „General Motors“ atleidžia šimtus IT darbuotojų: aiškėja, kuriose komandose pokyčiai didžiausi

    Automobilių gamintoja „General Motors“ pradėjo šimtų samdomų informacinių technologijų specialistų atleidimus, peržiūrėdama komandos struktūrą ir siekdama mažinti sąnaudas. Bendrovė patvirtino, kad pareigybių naikinimas vyksta globaliai, tačiau detalių apie konkrečius padalinius ir skaičius viešai neatskleidė.

    Su planu susipažinusių šaltinių teigimu, pokyčiai palies maždaug 500–600 darbuotojų, o didžiausias poveikis juntamas Ostine Teksaso valstijoje ir Vorene Mičigano valstijoje. Atleidimai pradėti pirmadienį ir yra platesnio GM darbo jėgos poreikių įvertinimo dalis.

    Kas keičiasi GM IT padalinyje?

    Bendrovė teigia pertvarkanti IT organizaciją tam, kad geriau pasirengtų ateities poreikiams. Pasak GM, sprendimas naikinti dalį pareigybių buvo sunkus, o atleidžiamiems darbuotojams žadama suteikti pagalbą pereinamuoju laikotarpiu.

    „General Motors“ pabrėžia, kad IT funkcija išlieka strategiškai svarbi, tačiau keičiami prioritetai ir kompetencijų poreikis. Pastaraisiais metais automobilių gamintojai vis dažniau optimizuoja administracines ir technologijų komandas, kai dalis darbų automatizuojama, o projektai perrikiuojami pagal grąžą ir terminus.

    Atleidžia, bet toliau samdo

    Nors šiuo metu mažinamas darbuotojų skaičius, GM tuo pat metu išlaiko naujų specialistų paiešką. Bendrovės karjeros skiltyje buvo skelbiamos dešimtys atvirų IT pozicijų, įskaitant darbus, susijusius su dirbtinis intelektas sprendimais, automobilių sportu ir autonominio vairavimo kryptimis.

    Toks modelis, kai dalis vaidmenų naikinami, o lygiagrečiai ieškoma kitokių kompetencijų, atspindi platesnę rinkos tendenciją. Įmonės vis dažniau atsisako dubliuojamų funkcijų ir stiprina komandas, kurios kuria skaitmenines platformas, duomenų analizės sprendimus ir programinę įrangą transporto priemonėms.

    Platesnis kontekstas: nuolatinės peržiūros

    GM pastaraisiais metais reguliariai pervertina samdomų darbuotojų poreikį pagal projektų apimtį ir reikiamus įgūdžius. Bendrovė anksčiau yra mažinusi ir kitų sričių specialistų skaičių, kai tai buvo siejama su pasikeitusiomis verslo sąlygomis.

    Pagal bendrovės anksčiau skelbtą informaciją, praėjusių metų pabaigoje GM visame pasaulyje turėjo apie 68 000 samdomų darbuotojų, iš jų apie 47 000 Jungtinėse Valstijose. Tai rodo, kad net ir kelių šimtų pareigybių pokytis yra reikšmingas konkretiems padaliniams, tačiau bendrai organizacijai tai yra tik dalis platesnės transformacijos.

    „General Motors“ pareiškime pabrėžė, kad pertvarka skirta geriau pozicionuoti bendrovę ateičiai ir kad sprendimas naikinti kai kurias pareigas priimtas įvertinus organizacijos kryptį. „Esame dėkingi paveiktų darbuotojų indėliui ir įsipareigojame padėti jiems per šį pokytį“, – sakė bendrovė.

  • Buvęs „Tesla“ finansų vadovas stoja į „Redwood Materials“: laukia milijardų vertės posūkis

    Buvęs „Tesla“ finansų vadovas stoja į „Redwood Materials“: laukia milijardų vertės posūkis

    Naujas žmogus „Redwood Materials“ viršūnėje

    Elektromobilių baterijų perdirbimo ir energijos kaupimo sprendimų bendrovė „Redwood Materials“ į finansų vadovo pareigas pasikvietė buvusį „Tesla“ CFO Deepaką Ahują. Apie paskyrimą pranešta tuo metu, kai įmonė intensyvina plėtrą ir persiorientuoja į augančią energijos padalinio paklausą.

    D. Ahuja „Tesla“ finansams vadovavo dviem etapais: prisidėjo prie bendrovės kelio į viešą akcijų siūlymą ir vėliau grįžo antrai kadencijai. Prieš prisijungdamas prie „Redwood Materials“ jis dirbo „Verily Life Sciences“ ir dronų pristatymo įmonėje „Zipline“.

    Kas traukia prie „Redwood Materials“

    Naujasis finansų vadovas pabrėžė, kad sprendimą lėmė ilgametė pažintis su „Redwood Materials“ įkūrėju JB Straubeliu ir komanda, kurioje yra ne vienas buvęs „Tesla“ vadovas. Jo teigimu, tai suteikia pasitikėjimo greitai įsitraukti į veiklą ir auginti verslą.

    „JB pažįstu jau 18 metų ir jį labai gerbiu kaip lyderį, inžinierių ir mąstytoją. O tai, kad daug vadovų komandoje yra iš „Tesla“, man leidžia įžengti su didesniu patikimumu ir kurti verslą“, – sakė D. Ahuja.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į kritinių žaliavų, tokių kaip litis, kobaltas ir nikelis, svarbą pramonei ir energetikai. Tokios medžiagos būtinos ne tik baterijoms ir vartotojų elektronikai, bet ir energetikos infrastruktūrai bei gynybos sektoriui.

    Milijardinė plėtra ir restruktūrizacija

    „Redwood Materials“ įkurta 2017 metais, o pastaraisiais metais pritraukė daugiau kaip 2,3 mlrd. JAV dolerių rizikos kapitalo ir strateginių investuotojų lėšų, kas sudaro apie 2,1 mlrd. eurų. Tarp investuotojų minimos „Google“, „Nvidia“ investicijų padalinys Nventures ir „Microsoft“.

    Bendrovė taip pat yra skelbusi apie 2 mlrd. JAV dolerių paskolos įsipareigojimą iš JAV Energetikos departamento, tai yra apie 1,8 mlrd. eurų. Įmonės vertė yra perkopusi 6 mlrd. JAV dolerių ribą, arba maždaug 5,5 mlrd. eurų.

    Paskyrimas sutapo su neseniai įvykusia restruktūrizacija, per kurią „Redwood Materials“ sumažino apie 10 proc. darbuotojų, tai yra maždaug 135 žmones. Pokyčiai siejami su tikslu daugiau resursų nukreipti į energijos sprendimų kryptį ir greičiau ją auginti.

    Antro gyvenimo baterijos ir duomenų centrai

    Pradžioje „Redwood Materials“ koncentravosi į uždarą perdirbimo ciklą, kai iš naudotų elektromobilių baterijų ir gamybos atliekų išgaunamos žaliavos naujoms baterijų celėms. Dabar įmonė plečia veiklą kurdama ir diegdama energijos kaupimo sistemas, įskaitant sprendimus iš vadinamųjų antro gyvenimo baterijų.

    Didėjant duomenų centrų poreikiui JAV, energijos kaupimo sistemos tampa vis svarbesnės dėl elektros tinklų apkrovų ir atsinaujinančios energetikos nepastovumo. Tokios sistemos leidžia sukaupti energiją, pagamintą saulės ar vėjo elektrinėse, ir panaudoti ją vėliau, kai poreikis didesnis.

    „Jei neturėsime baterijų sistemų, mūsų elektros tinklas tiesiog nespės, o mes negalėsime pasiūlyti autonominių sprendimų net ir dideliems pramoniniams ar komerciniams poreikiams“, – sakė D. Ahuja.

    Įmonė yra skelbusi apie projektus, kuriuose panaudotos elektromobilių baterijos integruojamos į mikrotinklus, skirtus dideliems vartotojams. Tokie projektai tampa aktualūs ir sparčiai plečiantis DI infrastruktūrai, kuriai reikia stabilaus, prognozuojamo ir lankstaus energijos tiekimo.

  • Vokietijos kibernetinio saugumo vadovė įspėja: Kinija DI kūrimą slepia, o rizika Europai auga

    Vokietijos kibernetinio saugumo vadovė įspėja: Kinija DI kūrimą slepia, o rizika Europai auga

    Vokietijos Federalinės informacijos saugumo tarnybos vadovė Claudia Plattner įspėjo parlamentarus, kad dalis Kinijos technologijų bendrovių pastaruoju metu ėmė riboti anksčiau atvirų DI modelių atnaujinimus. Pasak jos, tai gali reikšti, kad plėtra keliama už uždarų durų, o pažangūs pajėgumai nebebus matomi išorės vertintojams.

    Vokietijos pareigūnės vertinimu, tokia kryptis didina neapibrėžtumą kibernetinio saugumo srityje, nes DI modeliai gali greitai sustiprinti įsilaužėlių galimybes. Ji teigė, kad Kinijos įmonės, įskaitant „Alibaba“, gali artėti prie sprendimų, kurie būtų pritaikomi didelio masto atakoms ir automatizuotam pažeidžiamumų išnaudojimui.

    „Jeigu DI kūrimas pereina į uždarą režimą, mums tampa sunkiau suprasti, kokie pajėgumai jau pasiekti ir kaip greitai jie gali būti panaudoti prieš infrastruktūrą“, – sakė Claudia Plattner.

    Diskusija Vokietijoje sutapo su platesnėmis Europos nuogąstavimų tendencijomis: institucijos ir kritinės infrastruktūros valdytojai ruošiasi laikotarpiui, kai DI bus naudojamas ne tik gynybai, bet ir puolimui. Kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad didžiausia problema tampa ne vien pačios atakos, o jų spartėjantis mastas ir automatizacija, kai vienu metu galima taikytis į daugybę organizacijų.

    Europos institucijoms papildomą įtampą kelia ir prieigos klausimas: pažangiausi modeliai dažnai tampa prieinami ribotam patikimų partnerių ratui, o nacionalinės agentūros priverstos remtis sąjungininkų vertinimais. Tai, pasak Vokietijos pareigūnės, gali lėtinti savarankišką rizikų testavimą ir sprendimų priėmimą Europoje.

    Tuo pat metu Europoje vis garsiau kalbama apie poreikį kurti savus DI pagrįstus kibernetinės gynybos įrankius, kad žemynas mažintų priklausomybę nuo JAV technologijų tiekėjų ir geriau valdytų naujos kartos grėsmes. Politikos formuotojai akcentuoja, kad vien reguliavimo nepakanka: reikalingi ir praktiniai pajėgumai, laboratorijos testavimui bei greitesnis keitimasis duomenimis tarp šalių.

    Vokietijos įspėjimas signalizuoja, kad kova dėl technologinio pranašumo persikelia į dar mažiau skaidrią erdvę. Jei DI modelių kūrimas Kinijoje iš tiesų tampa labiau uždaras, Europos saugumo institucijoms teks dar aktyviau stiprinti stebėseną, atsparumo priemones ir gebėjimą greitai reaguoti į DI sustiprintas atakas.

  • „OpenAI“ siūlo ES prieigą prie pažangaus DI modelio: ką jis gali ir kodėl Briuselis sunerimo

    „OpenAI“ siūlo ES prieigą prie pažangaus DI modelio: ką jis gali ir kodėl Briuselis sunerimo

    „ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“ derasi su Europos Komisija dėl galimybės ES institucijoms suteikti prieigą prie pažangaus modelio, skirto programinės įrangos pažeidžiamumams nustatyti. Šis žingsnis Briuselyje vertinamas kaip reikšmingas postūmis, nes pastarosiomis savaitėmis Europos pareigūnai ieškojo būdų geriau suprasti naujos kartos DI keliamas kibernetines rizikas.

    Pagrindinė idėja yra suteikti prieigą ne plačiajai visuomenei, o reguliuotojams ir saugumo institucijoms, kad jos galėtų įvertinti, kaip toks modelis gali būti panaudotas gynybai. Kartu tai leidžia stebėti, ar saugikliai, ribojantys piktnaudžiavimą, veikia praktikoje.

    Modelis, kuris randa spragas

    Pagal viešai aptariamą iniciatyvą ES institucijos galėtų susipažinti su kibernetikai pritaikyta pažangiausio „OpenAI“ modelio versija, galinčia padėti identifikuoti programinės įrangos silpnas vietas. Tokie įrankiai saugumo komandoms gali pagreitinti pažeidžiamumų paiešką, padėti prioritetizuoti pataisas ir geriau įvertinti realų rizikos lygį.

    Vis dėlto ta pati technologija kelia ir akivaizdžią grėsmę: jei modelis per daug „leidžiantis“, jis gali palengvinti kenkėjams spragų išnaudojimą ar atakų planavimą. Dėl to įprastai tokie modeliai turi papildomus apribojimus, o prieigos kontrolė tampa kritiškai svarbi.

    Kontrastas su „Anthropic“ ir politinis spaudimas

    „OpenAI“ pasiūlymas išryškino skirtumus tarp didžiųjų DI kūrėjų, kaip jie dalijasi jautriomis kibernetinėmis galimybėmis su valdžios institucijomis. Europos pareigūnai buvo viešai išreiškę nepasitenkinimą, kad konkurentės „Anthropic“ modelis „Mythos“ ES pusėje ilgiau išliko sunkiai pasiekiamas.

    Briuselyje dėl to augo įtampa: dalis europarlamentarų ir nacionalinių vyriausybių siekė daugiau koordinacijos bei informacijos, kad Europa nebūtų priversta laukti, kol privačios bendrovės pačios nuspręs, kas ir kada gali vertinti rizikingiausius DI pajėgumus.

    „Riba tarp to, kas padeda gintis, ir to, kas gali būti panaudota pulti, yra labai plona, todėl prieigą turi vertinti ne vien pačios įmonės“, – sakė iniciatyvai vadovaujantis „OpenAI“ atstovas George’as Osborne’as.

    Kodėl tai svarbu Europos infrastruktūrai

    Europos Komisijos atstovai šį atvirumą sieja su galimybe geriau prižiūrėti, kaip tokie modeliai diegiami ir ar neatsiranda naujų sisteminių grėsmių. Praktinis tikslas yra sustiprinti institucijų, komunalinių paslaugų, energetikos, ryšių ir kitos kritinės infrastruktūros atsparumą, nes DI paremtų kibernetinių atakų mastas, tikėtina, augs.

    ES reguliavimo aplinkoje tai dera su platesne kryptimi: didesniu modelių skaidrumu, rizikos vertinimu ir testavimu, ypač kai kalbama apie pažangius, vadinamuosius „frontier“ tipo DI sprendimus. Kuo anksčiau reguliuotojai gauna realią prieigą vertinimui, tuo mažesnė tikimybė, kad saugumo spragos bus pastebėtos tik po plataus diegimo.

    Tolesnės derybos su Europos Komisija turėtų parodyti, kokiomis sąlygomis prieiga būtų suteikiama, kokio lygio modelio versija būtų prieinama ir kokie saugos bei atskaitomybės mechanizmai būtų taikomi. Nuo šių sprendimų priklausys, ar žingsnis taps precedentu kitoms DI bendrovėms, ar liks išimtimi.

  • Ukraina meta iššūkį Rusijos dronams: DI bokšteliai fronte jau medžioja net šviesolaidinius

    Ukraina meta iššūkį Rusijos dronams: DI bokšteliai fronte jau medžioja net šviesolaidinius

    Ukrainos gynybos sektorius spartina kovą su Rusijos naudojamais pigiais ir masiniais FPV dronais, kurie tapo viena pagrindinių grėsmių fronto linijoje. Atsakydama į šią taktiką, Ukraina plečia vadinamosios žemesniojo lygmens oro gynybos sprendimus ir į pirmą planą kelia autonomines antidronų sistemas.

    Naujausias sprendimas – autonominiai bokšteliai, kurių „akys“ ir taikinių atpažinimas paremti dirbtinis intelektas algoritmais. Sistema realiu laiku aptinka, identifikuoja ir seka mažus žemai skrendančius taikinius, o programinė įranga apskaičiuoja šaudymo sprendimą per itin trumpą laiką.

    Kaip veikia žmogus grandinėje

    Ukrainos pristatomas veikimo modelis remiasi principu, kai operatoriaus vaidmuo sumažinamas iki sprendimo patvirtinimo. Tai vadinamasis žmogus grandinėje metodas, kai automatika pagreitina reakciją, bet galutinį leidimą panaudoti jėgą suteikia žmogus.

    Toks derinys laikomas kompromisu tarp greičio ir kontrolės, ypač kai kalbama apie taikinius, kurie pasirodo netikėtai ir veikia labai trumpais langais. Praktikoje tai gali reikšti kelias papildomas sekundes, kurios kovoje su FPV dronais dažnai yra lemiamos.

    Kodėl svarbūs šviesolaidiniai dronai

    Ypatingas dėmesys skiriamas šviesolaidiniams dronams, kuriuos vis dažniau naudoja Rusijos pajėgos. Tokie dronai valdomi ne radijo ryšiu, o kabeliu, todėl įprastos elektroninės kovos priemonės, skirtos trikdyti signalą, tampa menkai veiksmingos.

    Dėl to vienu patikimiausių neutralizavimo būdų lieka fizinis taikinio sunaikinimas. Būtent čia automatizuoti bokšteliai matomi kaip priemonė užpildyti spragą, kai elektroninė kova nepadeda, o brangesni oro gynybos kompleksai nėra racionalūs prieš pigius taikinius.

    Brave1 ir greitas diegimas

    Šie sprendimai vystomi per Ukrainos iniciatyvą Brave1, skirtą greitai atrinkti, finansuoti ir testuoti karui aktualias technologijas. Modelis paremtas glaudžiu inžinierių, valstybės institucijų ir karių bendradarbiavimu, kad prototipai kuo greičiau pasiektų realias sąlygas.

    Ukrainos teigimu, tokie bokšteliai jau įdiegti daugiau nei dešimtyje padalinių svarbiuose fronto ruožuose, o pirmieji panaudojimo atvejai fiksuoti konkrečių brigadų veiksmuose. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai karo technologijų ciklas trumpėja nuo metų iki mėnesių ar net savaičių.

    Ekspertai pabrėžia, kad masinė dronų grėsmė keičia oro gynybos logiką: reikalingi ne tik dideli kompleksai, bet ir išsklaidyti, palyginti pigūs bei greitai pritaikomi sprendimai. Ukraina, investuodama į automatizuotas antidronų priemones, siekia padidinti išgyvenamumą fronte ir apsaugoti kritinę infrastruktūrą bei priefrontės gyvenvietes.

  • Lenkijos PKP Intercity išbandė pirmą hibridinį „Impuls 3“: paaiškėjo, kada veš keleivius

    Lenkijos PKP Intercity išbandė pirmą hibridinį „Impuls 3“: paaiškėjo, kada veš keleivius

    Lenkijos tolimojo susisiekimo vežėjas PKP Intercity pradėjo bandymų etapą su pirmuoju hibridiniu traukiniu „Impuls 3“. Gamintojas Newag paskelbė, kad pirmasis sąstatas jau išriedėjo iš surinkimo cechų ir atliko važiavimus gamyklinėje atšakoje, o netrukus keliaus į sertifikavimo bandymus.

    Pasak bendrovės vadovo Januszo Malinowskio, traukinys artimiausiu metu turėtų būti bandomas Žmigrodo bandymų trasoje, kuri priklauso Instytut Kolejnictwa. Čia atliekami greičio, stabdymo, saugos bei suderinamumo su infrastruktūra testai, po kurių sprendžiama dėl leidimo vežti keleivius.

    „Pirmasis „Impuls 3“ netrukus pasieks bandymų trasą Žmigrode, kur bus patikrintas ir paruoštas keleivių vežimui“, – sakė PKP Intercity vadovas Januszas Malinowskis.

    PKP Intercity su Newag yra užsakiusi 35 tokius hibridinius traukinius. Sutartis pasirašyta 2024 metais, o jos vertė siekia apie 770 000 000 eurų. Skelbiama, kad pirmieji reisai su keleiviais planuojami 2027 metų pradžioje, kai sąstatai gaus visus reikalingus patvirtinimus ir bus perduoti vežėjui.

    Hibridinių traukinių idėja skirta maršrutams, kuriuose dalis linijų nėra elektrifikuota. Tokiuose ruožuose sąstatas gali važiuoti be lokomotyvo keitimo: po kontaktiniu tinklu naudojama elektrinė trauka, o neelektrifikuotuose ruožuose įsijungia vidaus degimo varikliai, todėl reisai tampa paprastesni planuoti ir atsparesni infrastruktūros ribojimams.

    Pagal gamintojo pateikiamus parametrus, elektrifikuotuose ruožuose „Impuls 3“ turėtų pasiekti iki 160 kilometrų per valandą greitį, o naudojant vidaus degimo variklius – iki 120 kilometrų per valandą. Vienu kuro papildymu traukinys gali įveikti iki 900 kilometrų, tad jis pritaikytas ilgesniems tarpmiestiniams maršrutams.

    Sąstatai yra šešių vagonų, juose numatyta 179 sėdimos vietos, įskaitant 21 vietą pirmoje klasėje. Projekte taip pat numatytos erdvės dviračiams, vietos keleiviams su negalia, automatai užkandžiams ir gėrimams bei tylos zonos abiejose klasėse, kas tampa vis dažnesniu standartu tolimojo susisiekimo traukiniuose Europoje.

    PKP Intercity pastaraisiais metais didina investicijas į riedmenis, siekdama kelti paslaugos kokybę ir plėsti pasiekiamumą regionuose. Hibridiniai traukiniai šioje strategijoje laikomi vienu būdų patogiau sujungti didmiesčius su mažesniais miestais ten, kur pilnas elektrifikavimas dar neįgyvendintas.

  • Pentagonas paviešino 160 bylų apie UAP: jose – lenkų belaisvio 1944 metų liudijimas Vokietijoje

    Pentagonas paviešino 160 bylų apie UAP: jose – lenkų belaisvio 1944 metų liudijimas Vokietijoje

    Jungtinių Amerikos Valstijų Gynybos departamentas paviešino daugiau nei 160 dokumentų ir įrašų apie neatpažintus anomalinius reiškinius (UAP), dažnai vadinamus UFO. Pirmojoje publikuotoje medžiagos dalyje – tiek istoriniai liudijimai, tiek pastarųjų metų kariškių ir civilių pranešimai, dalis informacijos dėl saugumo ir privatumo yra užtušuota.

    Vienas labiausiai dėmesį patraukusių dokumentų – 1957 metais apklausos medžiaga, kurioje užfiksuotas lenkų kilmės vyro Władysławo Krasuskio pasakojimas. Jis teigė, kad 1944 metais, būdamas karo belaisviu Vokietijoje, matė didžiulį disko formos objektą, kurio skersmuo, jo vertinimu, siekė apie 70–90 metrų.

    Liudijime minimas ir epizodas, kai vežant belaisvius į ūkio darbus netikėtai užgeso traktorius, o aplink pasigirdo aukšto tono garsas, priminęs galingos elektros įrangos veikimą. Pasak pasakojimo, po kelių minučių triukšmui liovusis technika vėl užsivedė be matomos priežasties.

    Vėliau Krasuskis tvirtino slapta stebėjęs objektą, kylantį vertikaliai iš teritorijos, kuri, jo žodžiais, buvo atskirta aukšta brezentine uždanga. Jis aprašė tamsiai pilką viršutinę ir apatinę dalis, o vidurinę sekciją – kaip greitai besisukančią, sudarančią išsiliejimo efektą.

    „FBI agentas ataskaitoje pažymėjo, kad liudytojas neatrodė neracionalus ar psichologiškai nestabilus“, – teigiama paviešintoje apklausos medžiagoje.

    Dokumente taip pat minimos detalės, kurias liudytojas interpretavo kaip technines: neizoliuoti kabeliai ir netoliese esanti betoninė konstrukcija. Vis dėlto tokie pasakojimai patys savaime nėra įrodymas, kad buvo išbandyta konkreti technologija, o istorinius liudijimus paprastai sunku patikrinti dėl ribotų nepriklausomų šaltinių ir karo meto aplinkybių.

    Paviešintuose failuose yra ir šiuolaikinių atvejų: kariškių užfiksuotų vaizdo įrašų bei misijų ataskaitų iš Artimųjų Rytų regiono 2022 metais, taip pat civilių pranešimų iš 2023 metų. Tokiose ataskaitose pabrėžiama, kad aprašymai gali būti subjektyvūs, o galutinės išvados priklauso nuo papildomų duomenų, pavyzdžiui, radaro informacijos ar kelių jutiklių sutapimų.

    Pastaraisiais metais JAV UAP tema iš viešosios erdvės nedingsta dėl dažnėjančių Kongreso posėdžių, Pentagono ataskaitų ir atskiros institucijos AARO veiklos, kuri renka ir vertina kariškių bei kitų struktūrų pranešimus. Oficialiose išvadose dažnai kartojama, kad dalis incidentų paaiškinami įprastais reiškiniais ar techniniais trikdžiais, tačiau lieka ir neklasifikuotų atvejų, kuriems trūksta informacijos.

    Pentagonas skelbia, kad dokumentų viešinimas bus tęsiamas etapais, o ateityje planuojama papildyti archyvą naujais failais. Viešumo šalininkai tai vertina kaip žingsnį skaidrumo link, tačiau ekspertai pabrėžia, kad vien dokumentų kiekis nereiškia atsakymų: svarbiausia, ar pateikiami duomenys leidžia patikimai atkurti įvykių aplinkybes ir atmesti alternatyvius paaiškinimus.

  • Turi „iPhone“? Jau netrukus atkeliauja iOS 26.5: ką gausite ir kada verta diegti

    Turi „iPhone“? Jau netrukus atkeliauja iOS 26.5: ką gausite ir kada verta diegti

    „Apple“ artimiausiomis dienomis turėtų išleisti iOS 26.5 atnaujinimą „iPhone“ telefonams. Tai viena paskutinių didesnių iOS 26 versijos laidų prieš vasarą, kai kūrėjams tradiciškai pristatoma nauja pagrindinė iOS karta. Dėl to iOS 26.5 paprastai būna labiau orientuota į stabilumą nei į ryškias naujas funkcijas.

    Tokio tipo atnaujinimuose dažniausiai svarbiausia dalis būna saugumo pataisos ir klaidų taisymai, net jei jos iš pirmo žvilgsnio nematomos. „Apple“ įprastai atnaujina naršyklės variklį, sistemos bibliotekas ir ryšio komponentus, todėl atnaujinimas gali sumažinti riziką, kad išnaudojamos žinomos spragos. Dalis pataisų neretai susijusios ir su privatumo apsauga.

    Ko tikėtis iš iOS 26.5?

    Nors ankstesni iOS 26 atnaujinimai kai kuriuose regionuose pridėdavo daugiau matomų smulkių patobulinimų, iOS 26.5 kontekstas kitoks. „Apple“ dėmesį jau perkelia į kitą iOS versiją, kuri bus pristatyta per WWDC konferenciją. Todėl šioje laidoje dažniau pasitaiko tiksliniai pataisymai, o ne dideli dizaino ar funkcijų pokyčiai.

    Vartotojams tai reiškia praktišką naudą: sklandesnį veikimą, mažiau atsitiktinių strigimų, patikimesnį ryšį ir mažiau programėlių suderinamumo problemų. Po atnaujinimo dažnai pagerėja ir akumuliatoriaus veikimas, nors pirmomis valandomis jis gali laikinai suprastėti dėl foninių procesų, indeksavimo ir sistemos optimizacijų.

    Kada pasirodys ir kaip diegti?

    Tiksli iOS 26.5 išleidimo diena iš anksto paprastai nėra skelbiama, tačiau tikėtina, kad atnaujinimas pasirodys šią savaitę. „Apple“ atnaujinimus dažnai paleidžia vakarėjant Europos laiku, todėl daliai vartotojų jie tampa prieinami tą pačią dieną vakare. Atnaujinimą rasite nustatymuose, skiltyje Programinės įrangos atnaujinimas.

    Prieš diegiant verta įsitikinti, kad turite pakankamai laisvos vietos ir padarytą atsarginę kopiją į „iCloud“ arba kompiuteryje. Jei telefonas naudojamas darbui, kai kurie vartotojai renkasi palaukti parą ar dvi, kol paaiškėja, ar nėra netikėtų problemų su konkrečiais modeliais ar programėlėmis. Vis dėlto saugumo pataisoms dažniausiai rekomenduojama neatidėlioti.

    Atsinaujins ir kiti „Apple“ įrenginiai

    Kartu su iOS 26.5 paprastai pasirodo ir kitų platformų atnaujinimai su tuo pačiu versijos numeriu. Tikėtina, kad bus atnaujinami iPadOS, watchOS, tvOS, macOS, visionOS ir „HomePod“ programinė įranga. Tokie sinchronizuoti leidimai padeda išlaikyti suderinamumą tarp įrenginių ekosistemos.

    Artimiausias didelis „Apple“ programinės įrangos etapas bus WWDC konferencija, kurioje pristatoma naujos kartos iOS ir kitos sistemos. Po pristatymo pirmiausia startuoja kūrėjams skirti leidimai, vėliau vasarą paprastai prasideda viešosios bandomosios versijos, o galutiniai atnaujinimai daugeliui vartotojų pasiekia rudenį.