CP v2

Category: Technologijos

  • Naujas „Oura Ring“ varžovas jau parduodamas: „RingConn Gen 3“ žada 2 savaites baterijos

    Naujas „Oura Ring“ varžovas jau parduodamas: „RingConn Gen 3“ žada 2 savaites baterijos

    Išmaniųjų žiedų rinka sulaukė dar vieno rimto pretendento: „RingConn“ pristatė trečios kartos „RingConn Gen 3“, kuris turėtų tapti tiesioginiu „Oura Ring“ konkurentu. Nors apie naujieną pirmą kartą buvo pranešta CES 2026 parodoje, realūs išankstiniai užsakymai startavo gegužės 5 dieną, o prekybos pradžia numatyta gegužės 29 dieną.

    Gamintojas pabrėžia, kad „RingConn Gen 3“ bus siūlomas ir JAV rinkoje, nors ankstesniais metais išmaniųjų žiedų segmente netrūko teisinių ginčų dėl dizaino ir technologijų panašumų. Tai svarbu pirkėjams, nes tokie procesai kartais baigiasi ribotu tiekimu ar pardavimų stabdymu tam tikrose šalyse.

    „RingConn Gen 3“ kaina prasideda nuo maždaug 310 eurų, o brangesnės versijos siekia apie 330 eurų, priklausomai nuo spalvos ir apdailos. Vienas ryškiausių skirtumų nuo dalies konkurentų tas, kad žiedui nereikalinga mėnesinė prenumerata, todėl ilgainiui bendros išlaidos gali būti mažesnės.

    Žiedas skirtas kasdieniam aktyvumo ir sveikatos stebėjimui: fiksuojamas miegas, fizinis aktyvumas, stresas, širdies ritmas ir kraujo įsotinimas deguonimi. Taip pat minima miego apnėjos požymių stebėsena ir funkcijos, susijusios su moterų sveikatos įžvalgomis, kas pastaraisiais metais tapo beveik privalomu aukštesnės klasės dėvimųjų įrenginių standartu.

    Naujausia „Gen 3“ ypatybė vadinama kraujagyslių sveikatos stebėsena, kuri, pasak gamintojo, padeda matyti ilgalaikes tendencijas. Tam reikia pradinės kalibracijos, lyginant rezultatus su kraujospūdžio matuoklio duomenimis, o vėliau pateikiami apibendrinti pokyčių lygiai, skirti geriau suprasti organizmo reakcijas į miegą, stresą ir fizinį krūvį.

    Gamintojas akcentuoja, kad „RingConn Gen 3“ tiesiogiai nematuoja kraujospūdžio, todėl šią funkciją reikėtų vertinti kaip tendencijų vizualizavimą, o ne medicininę diagnostiką. Dėvimųjų įrenginių segmente tai svarbus atskyrimas, nes dauguma tokių prietaisų skirti savistabai ir geresniems įpročiams formuoti, o ne ligoms nustatyti.

    Dar viena praktinė naujovė yra viduje įmontuotas vibracijos modulis, kuris gali įspėti apie tam tikrus pokyčius, priminti pajudėti ar pranešti apie senkančią bateriją. Vis dėlto jis neskirtas telefono programėlių pranešimams, tad „RingConn“ labiau orientuojasi į sveikatos signalus, o ne į išmaniojo laikrodžio funkcijų perkėlimą į žiedą.

    Baterijos veikimo trukmė, pasak „RingConn“, siekia 11–14 dienų išjungus vibraciją ir 10–12 dienų ją naudojant. Tai viena stipriausių šio segmento pusių, nes ilgesnė autonomija leidžia rečiau krauti įrenginį ir surinkti vientisesnius miego bei aktyvumo duomenis.

    Žiedas gaminamas iš titano ir epoksidinės dervos, o atsparumas deklaruojamas iki 100 metrų gylio bei IP68 lygiu dulkėms ir vandeniui. „RingConn Gen 3“ storis siekia apie 2,3 milimetro, o svoris, priklausomai nuo dydžio, yra maždaug 2,5–3,5 gramo, todėl jis taikosi į lengvesnių ir mažiau pastebimų dėvimųjų įrenginių kategoriją.

    Komplekte numatytas įkrovimo dėklas kelionėms, o pilnas paties žiedo įkrovimas trunka apie 90 minučių. Jungtis su telefonu palaikoma per „Bluetooth 5.0“, o „RingConn“ programėlė skirta „Android“ ir „iOS“ įrenginiams, tad didžioji dalis funkcijų priklausys ir nuo programinės įrangos tikslumo bei atnaujinimų tempo.

    Konkurencija išmaniųjų žiedų segmente vis aštrėja, nes pirkėjai ieško alternatyvų laikrodžiams, ypač miego stebėjimui ir kasdienėms sveikatos įžvalgoms. Dėl to gamintojai vis dažniau investuoja į pažangesnius algoritmus, DI analizę ir ilgesnę bateriją, o „RingConn Gen 3“ būtent šiais argumentais ir bando užkariauti rinką.

  • One UI 8.5 pagaliau pasiekė „Galaxy S25“ JAV: atnešė DI, naują „Bixby“ ir „Quick Share“

    One UI 8.5 pagaliau pasiekė „Galaxy S25“ JAV: atnešė DI, naują „Bixby“ ir „Quick Share“

    „Samsung“ JAV pradėjo platinti „One UI 8.5“ atnaujinimą „Galaxy S25“ šeimos telefonams. Po kelių mėnesių bandomųjų versijų šis leidimas suvienodina funkcijas su naujesniais „Galaxy S26“ modeliais ir žymi spartesnį atnaujinimų tempą nei ankstesnėse „One UI“ laidose.

    Atnaujinimas yra didelės apimties ir kartu įdiegia balandžio saugumo pataisą. Tokie paketai įprastai platinami etapais, todėl dalis naudotojų jį pamatys iškart, o kitiems gali tekti palaukti kelias dienas ar ilgiau, priklausomai nuo operatoriaus ir regiono.

    Kas naujo „Galaxy S25“?

    Didžiausias dėmesys skiriamas dirbtinis intelektas funkcijoms, kurios iki šiol dažniau buvo siejamos su naujausiais modeliais. Atnaujinime atsiranda pažangesnės skambučių valdymo galimybės, įskaitant išmanesnį nepageidaujamų skambučių filtravimą ir kontekstines užuominas.

    Taip pat išplečiami vaizdų redagavimo įrankiai, kai norimą rezultatą galima aprašyti tekstu, o sistema pasiūlo korekcijas. „Samsung“ šias funkcijas integruoja į kasdienes užduotis, kad DI būtų naudojamas ne atskiroje programėlėje, o tiesiogiai galerijoje ir redagavimo lange.

    Į atnaujinimą įtrauktas ir atnaujintas „Bixby“, kuris tapo reikšmingai galingesnis ir labiau orientuotas į užduočių atlikimą bei atsakymų pateikimą. Kartu atkeliauja patobulintas „Quick Share“, kuris turėtų pagerinti failų siuntimo patirtį ir suderinamumą tarp skirtingų įrenginių.

    Kada atnaujinimas pasieks kitus modelius?

    „Samsung“ įprastai taiko bangomis vykdomą diegimą, todėl po „Galaxy S25“ atnaujinimas dažnai išplečiamas į kitus pirmosios bangos įrenginius. Greitas startas JAV po pasirodymo Pietų Korėjoje paprastai rodo, kad diegimo geografija bus plečiama be ilgesnių pauzių.

    Naudotojams rekomenduojama prieš diegiant pasidaryti atsarginę duomenų kopiją ir įsitikinti, kad telefone yra pakankamai laisvos vietos. Atnaujinimą galima rasti nustatymuose, programinės įrangos atnaujinimo skiltyje, tačiau jis gali pasirodyti ne visiems vienu metu.

  • „Google“ ruošia Pixel funkcijos plėtrą: išmanus balso paštas gali pasiekti daugiau šalių

    „Google“ ruošia Pixel funkcijos plėtrą: išmanus balso paštas gali pasiekti daugiau šalių

    „Google“ ruošiasi išplėsti telefonų „Pixel“ funkciją „Take a Message“, kuri leidžia automatiškai priimti skambinančiojo žinutę ir ekrane pateikti jos transkripciją realiuoju laiku. Iki šiol ši galimybė buvo prieinama tik ribotame šalių sąraše, todėl daugeliui naudotojų ji liko nepasiekiama.

    „Take a Message“ galima laikyti išmanesne balso pašto alternatyva, integruota tiesiai į telefono programėlę. Funkcija gali būti ypač patogi tais atvejais, kai negalite atsiliepti, bet norite greitai suprasti skambučio esmę neperklausydami įrašo nuo pradžios iki pabaigos.

    Kur funkcija veikia dabar?

    Šiuo metu „Take a Message“ oficialiai veikia JAV, Australijoje, Kanadoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Ji palaikoma daugelyje „Pixel“ modelių, pradedant „Pixel 6“ ir baigiant naujesniais įrenginiais, jei tik regiono nustatymai ir operatoriaus sąlygos leidžia ją aktyvuoti.

    Tokia regioninė priklausomybė išlieka įprasta skambučių DI funkcijoms, nes jų veikimui neretai reikalingi kalbų modeliai, vietos reguliavimo atitiktis bei operatorių integracijos. Dėl to „Google“ naujoves dažnai pirmiausia išleidžia keliuose anglakalbiuose regionuose, o vėliau plečia aprėptį.

    Kokios šalys minimos plėtros kontekste?

    Remiantis požymiais iš naujesnių telefono programėlės versijų, „Google“ gali ruoštis funkcijos plėtrai į daugiau Europos ir Azijos rinkų. Tarp minimų šalių įvardijamos Austrija, Belgija, Suomija, Vengrija, Latvija, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Švedija, Malaizija, Singapūras ir Taivanas.

    Taip pat yra ženklų, kad Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Japonijoje galėtų atsirasti „Take a Message“ su transkripcijos palaikymu. Indijai pastebėti atskiri kodo fragmentai, leidžiantys manyti, kad ši rinka „Google“ planuose taip pat yra įtraukta.

    Ar tai gali pasiekti ne tik „Pixel“?

    Dar viena kryptis, kuri minima kaip tikėtina, yra funkcijos išplėtimas į ne „Pixel“ telefonus. Vis dėlto tokiais atvejais transkripcijos galimybė gali būti ribota arba visai neįjungta, nes pažangesnės skambučių DI funkcijos dažnai stipriai priklauso nuo konkretaus įrenginio programinės įrangos ir sertifikavimo.

    Privatumo aspektas taip pat svarbus: tokio tipo funkcijos vertinamos palankiau, kai apdorojimas vyksta įrenginyje, o ne siunčiant jautrius duomenis į nuotolinius serverius. Būtent todėl „Take a Message“ gali tapti patrauklesniu pasirinkimu tiems, kurie nori paprastesnės ir švaresnės balso pašto patirties telefone.

    Pastaruoju metu „Google“ jau demonstravo tendenciją dalį skambučių DI sprendimų atverti platesnei „Android“ ekosistemai. Jei toks scenarijus pasitvirtins, „Take a Message“ plėtra gali tapti dar vienu žingsniu, kai iš pradžių ribota funkcija palaipsniui pasiekia daugiau įrenginių ir regionų.

  • „Samsung“ gali smarkiai taupyti ties „Galaxy S27“: kalbama apie BOE ekranus ir prastesnę vertę

    „Samsung“ gali smarkiai taupyti ties „Galaxy S27“: kalbama apie BOE ekranus ir prastesnę vertę

    „Samsung“ planuojant „Galaxy S27“ seriją, rinkoje vis dažniau aptarinėjama galimybė, kad bazinis modelis gali sulaukti reikšmingų kompromisų. Naujausios kalbos sieja „Samsung“ sprendimus su noru mažinti komponentų savikainą ir dalį OLED ekranų gamybos patikėti Kinijos gamintojui BOE.

    Jei tokie planai pasitvirtintų, tai būtų reikšmingas pokytis „Galaxy S“ istorijoje, nes iki šiol šios linijos ekranai tradiciškai buvo siejami su „Samsung Display“ gamyba. Praktikoje tai nereiškia, kad „Samsung“ visiškai atsisakytų savo ekranų, tačiau BOE galėtų prisidėti prie dalies panelių tiekimo būtent į bazinį flagmano modelį.

    Kas verčia ieškoti pigesnių sprendimų?

    Pastaraisiais metais išmaniųjų telefonų savikainą vis labiau veikia atminties ir aukštos klasės komponentų kainų svyravimai, o gamintojai ieško būdų išlaikyti maržas. Tam įtakos turi ir DI funkcijų plėtra: didesniems skaičiavimo poreikiams reikia spartesnių lustų, daugiau atminties ir optimizuotos aušinimo bei energijos valdymo architektūros.

    Rinkoje matoma tendencija, kad baziniai flagmanų modeliai vis dažniau tampa vieta, kur gamintojai pirmiausia bando taupymo priemones. Tuo pat metu brangiausi variantai, tokie kaip „Ultra“, išlaiko didžiausią paklausą, todėl gamintojams patogiau būtent ten koncentruoti aukščiausios klasės sprendimus.

    Rizika prekės ženklui ir pirkėjams

    Didžiausia rizika tokioje strategijoje yra suvokiamas kokybės skirtumas tarp bazinio ir brangesnių serijos modelių. Jei BOE ekranai būtų prastesni pagal ryškumą, spalvų tikslumą, energijos efektyvumą ar ilgaamžiškumą, daliai pirkėjų bazinis „Galaxy S27“ galėtų atrodyti kaip dar silpnesnis pasirinkimas, lyginant su „Plus“ ar „Ultra“.

    Kita vertus, vien tiekėjas savaime nereiškia prastesnės kokybės, nes galutinį rezultatą lemia specifikacijos, kokybės kontrolė ir partnerysčių reikalavimai. Vis dėlto pirkėjams tai gali tapti svarbiu signalu, kad bazinis modelis dar aiškiau atskiriamas nuo aukštesnių versijų, o jo vertės ir kainos santykis gali kelti daugiau klausimų.

    Konkurencinis efektas ir „Apple“ faktorius

    „Samsung“ ekranų verslas yra glaudžiai susijęs su dideliais užsakymais kitiems gamintojams, tarp jų ir „Apple“, o tiekimo grandinėje svarbus ne tik savų telefonų poreikis. Jei „Samsung“ mažintų savo gamybos dalį „Galaxy S“ linijoje, tai teoriškai galėtų pakeisti derybinę poziciją su partneriais, kurie ieško alternatyvų, pavyzdžiui, iš LG.

    Kol kas tai išlieka ankstyvos stadijos informacija, todėl galutinis „Galaxy S27“ sprendimas gali keistis dar ne kartą. Tačiau pati kryptis atspindi platesnę rinkos realybę: brangstant pažangiems komponentams ir DI sprendimams, gamintojai vis dažniau optimizuoja kaštus net flagmanų segmente.

  • „Polpharma“ taikosi į Rumuniją: už daugiau nei 200 mln. eurų perima Biofarm kontrolę

    Lenkijos farmacijos grupė „Polpharma“ žengia į vieną didžiausių pastarųjų metų sandorių regione ir siekia perimti kontrolinį Rumunijos vaistų gamintojos Biofarm paketą. Pagal paskelbtas sąlygas planuojama įsigyti 88,43 proc. akcijų, sandorį įgyvendinant per viešą siūlymą supirkti likusias akcijas.

    Skelbiama, kad bendra operacijos vertė gali siekti apie 1,1 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 250 mln. eurų. Biofarm pranešė, kad ketinimą parduoti savo turimus paketus yra patvirtinę pagrindiniai akcininkai Longshield Investment Group ir Lion Capital, kartu kontroliuojantys daugiau nei 88 proc. bendrovės kapitalo.

    Kas yra Biofarm?

    Biofarm yra vienas didesnių Rumunijos farmacijos gamintojų, vertinant pardavimus vienetais, o nuo 2005 metais įmonė kotiruojama Bukarešto biržoje. Bendrovė turi dvi gamyklas sostinėje ir tyrimų bei plėtros padalinį, kas Biofarm leidžia gaminti tiek vaistus, tiek platesnio vartojimo sveikatos produktus.

    Įmonės portfelį sudaro daugiau nei 100 produktų, tarp jų preparatai virškinimo, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos sutrikimams, taip pat vitaminai ir maisto papildai. Biofarm istorija siekia 1921 metus, o vietos rinkoje ji laikoma ilgalaikiu ir atpažįstamu žaidėju.

    Ką reiškia šis žingsnis „Polpharma“?

    „Polpharma“ yra didžiausias Lenkijos vaistų ir farmacinių medžiagų gamintojas, daugiausia dirbantis generinių vaistų ir veikliųjų medžiagų segmente. Bendrovė savo veiklą sieja su kardiologijos, neurologijos ir gastroenterologijos sritimis, o plėtra į užsienio rinkas jau kurį laiką įvardijama kaip strateginė kryptis.

    Ši investicija gali sustiprinti „Polpharma“ pozicijas Vidurio ir Rytų Europoje, ypač vartotojų sveikatos ir vietinės gamybos grandinės segmente. Tokie sandoriai regione dažnai vertinami ir per tiekimo saugumo prizmę, nes po pandemijos Europos šalys aktyviau ieško būdų trumpinti tiekimo grandines ir didinti vietinę farmacijos gamybą.

    Pagal paskelbtą informaciją susitarimas buvo pasirašytas 2026 metų gegužės 6 dieną, o pagrindiniai akcininkai įsipareigojo parduoti savo turimus paketus per viešą akcijų supirkimo pasiūlymą. Biofarm įstatinį kapitalą sudaro 985,4 mln. akcijų, todėl sandorio įgyvendinimui svarbus bus ir techninis viešo siūlymo procesas bei reguliaciniai derinimai.

  • Kas stabdo Lenkijos įmonių augimą: po EEC – aiškios rekomendacijos dėl leidimų, mokslo ir eksporto

    Europos ekonomikos kongrese (EEC) daug dėmesio skirta klausimui, kodėl Lenkijos įmonės, net turėdamos kapitalo ir ambicijų, auga lėčiau, nei galėtų. Diskusijose kartojosi dvi kryptys: administracinių procesų greitinimas ir stipresnė valstybės pagalba verslui, kuris taikosi į užsienio rinkas.

    Ekspertai pabrėžė, kad verslui kliūtimi tampa ne vien atskiri reikalavimai, o visos sistemos fragmentacija. Kai skirtingos viešojo sektoriaus grandys veikia nesuderintai, sprendimai ilgėja, o investicijų kaštai auga, ypač dideliuose infrastruktūros ir pramonės projektuose.

    Leidimai ir pirkimai ilgina investicijas

    „Budimex“ vadovas Arturas Popko akcentavo, kad viešųjų pirkimų procedūros užsitęsia dėl skundų nagrinėjimo, o tai išbalansuoja projektų grafikus. Jo teigimu, dar jautresnė vieta yra leidimų statybai grandinė, kuri apima kelių institucijų sprendimus nuo poveikio aplinkai iki realios statybų pradžios.

    „Vienas iš iššūkių viešojo sektoriaus veikloje yra užsitęsęs viešųjų pirkimų procesas dėl skundų. Antrasis – leidimų statybai ir visas investicijų procesas nuo aplinkos sprendimų iki darbų starto“, – sakė A. Popko.

    Diskusijų dalyviai pažymėjo, kad tokie vėlavimai tiesiogiai mažina investicijų patrauklumą ir didina riziką rangovams bei užsakovams. Praktikoje tai reiškia brangesnį finansavimą, daugiau rezervų nenumatytiems darbams ir mažesnį projektų skaičių, kuriuos įmonės ryžtasi pradėti.

    Mokslas, verslas ir gynyba vis dar kalba skirtingai

    JIVE-ERIC direktorė ir Mikalojaus Koperniko universiteto atstovė Agnieszka Słowikowska pabrėžė, kad inovacijų grandinėje trūksta bendros kalbos tarp mokslo, verslo ir gynybos sektoriaus. Pasak jos, net viešųjų pirkimų dokumentuose vartojama terminija neretai tampa barjeru, kai institucijos ir tyrėjai skirtingai interpretuoja poreikius.

    „Mes kalbame skirtingomis kalbomis. Perskaitę konkurso specifikaciją turime suprasti, ko joje iš tikrųjų prašoma“, – sakė A. Słowikowska.

    Ji taip pat akcentavo, kad Europoje yra daug aukščiausio lygio mokslinių infrastruktūrų ir kompetencijų, tačiau jos išskaidytos. Viena iš rekomendacijų – inventorizuoti infrastruktūras ir parengti aiškų paslaugų katalogą, kuris leistų verslui lengviau rasti partnerius, ypač dualios paskirties technologijų srityse.

    Diplomatinė pagalba eksportui ir investicijoms

    Diskusijose skambėjo ir siūlymai aktyviau įtraukti diplomatines atstovybes į eksporto bei investicijų skatinimą. Buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Markas Brzezinskis teigė, kad augimui reikalingas kryptingesnis vyriausybės palaikymas, kai įmonės planuoja plėtrą Jungtinėse Valstijose ar kitose didelėse rinkose.

    „Jūs turite milžiniškų galimybių, tačiau Lenkijos verslui reikia vyriausybės palaikymo, kai kalbama apie investicijas Jungtinėse Valstijose“, – sakė M. Brzezinskis.

    Jo vertinimu, Lenkija gali stiprinti pozicijas energetikoje ir technologijose, įskaitant DI bei duomenų centrų ekosistemą. Tačiau tam, pasak kongreso dalyvių, būtina mažinti biurokratines trintis, gerinti institucijų tarpusavio komunikaciją ir turėti aiškesnius mechanizmus, kaip valstybė padeda įmonėms tarptautinėje plėtroje.

    Lenkijos senatorė Halina Bieda akcentavo, kad ministerijos ne visada žino, ką daro kitos, todėl reikėtų didesnio dėmesio koordinavimui. Tai svarbu ne tik spartinant sprendimus, bet ir kuriant nuoseklią pramonės, inovacijų bei eksporto politiką, kuri įmonėms suteiktų daugiau prognozuojamumo.

    „Atskiri ministerijų padaliniai ne visada žino, prie ko dirba kiti. Daugiau dėmesio skirčiau komunikacijai. Šių metų EEC šūkis Siła Dialogu šiame kontekste yra labai svarbus“, – sakė H. Bieda.

  • PGG finansinė duobė gilėja: profsąjungos prašo viceministro skubių derybų dėl 2027 metų paramos

    Lenkijos didžiausia anglies kasybos bendrovė Polska Grupa Górnicza (PGG) susiduria su rimtais finansiniais iššūkiais, o darbuotojų atstovai ragina valdžią nedelsti. Profsąjungos kreipėsi į energetikos viceministrą Marianą Zmarzly prašydamos kuo greičiau pradėti derybas dėl bendrovės rėmimo kitais metais.

    Pasak profsąjungų, įmonėje didėja neapibrėžtumas, nes darbuotojai ir vadovybė iki šiol neturi aiškių taisyklių, kaip PGG veiks ateinančiu laikotarpiu. Pabrėžiama, kad delsimas priimti sprendimus apsunkina ne tik kasdienį planavimą, bet ir ilgalaikius įsipareigojimus.

    Kas kelia įtampą PGG viduje

    Darbuotojų atstovų teigimu, dabartinę sumaištį didina išoriniai veiksniai: vėluojantys sprendimai dėl sektoriaus veikimą apibrėžiančių taisyklių ir nepakankamai aiškus finansavimo modelis. Profsąjungos nurodo, kad be konkrečių sprendimų dėl lėšų kiti procesai įmonėje tampa sunkiai įgyvendinami.

    Po balandžio 20 dieną vykusio socialinių partnerių ir valdžios atstovų susitikimo profsąjungos tikisi, kad derybos bus pradėtos be vilkinimo. Dokumentą pasirašė dešimties skirtingų profsąjunginių organizacijų lyderiai, taip demonstruodami vieningą poziciją.

    Finansavimas siejamas ir su atlyginimų taisyklėmis

    Profsąjungos akcentuoja, kad sprendimas dėl finansavimo reikalingas ne vien dėl bendrovės likvidumo. Jis tiesiogiai veikia ir derybas dėl vieningo atlygio bei darbo apmokėjimo reguliavimo.

    „Nenorime visko palikti paskutinei minutei, todėl jau dabar inicijavome pokalbį apie PGG finansavimą 2027 metais“, – sakė kasybos profsąjungos „Solidarumas“ vadovas Bogusławas Hutekas.

    „Kol nėra sprendimo dėl lėšų PGG, kyla daug kitų komplikacijų, įskaitant sunkumus tęsiant pokalbius dėl vieningo atlyginimų reglamento. Sunku derėtis dėl atlygio taisyklių, jei nežinome, kokį biudžetą turės bendrovė“, – pridūrė jis.

    Platesnis kontekstas: anglies vaidmuo ir politiniai sprendimai

    PGG yra pagrindinis anglies tiekėjas Lenkijos vidaus rinkai, ypač energetikos sektoriui, todėl jos stabilumas svarbus ne tik darbuotojams, bet ir visai tiekimo grandinei. Energetikos politikoje anglis tebėra jautrus klausimas, o paramos modeliai kasybai tiesiogiai priklauso nuo valdžios sprendimų, teisinių mechanizmų ir planuojamos sektoriaus transformacijos tempo.

    Profsąjungų žinutė aiški: kuo ilgiau bus delsiama apsibrėžti finansavimo taisykles, tuo daugiau rizikų atsiras tiek įmonės veiklai, tiek socialiniam dialogui. Artimiausi mėnesiai, profsąjungų vertinimu, turėtų parodyti, ar valdžia pasirengusi pereiti nuo deklaracijų prie konkrečių susitarimų.

  • JSW ir SRK suvienijo jėgas: parduodamas beveik 50 ha buvusios kasyklos sklypas Lenkijoje

    Lenkijos bendrovės Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) ir Spółka Restrukturyzacji Kopalń (SRK) paskelbė bendrą konkursą, kuriuo ieško pirkėjo dideliam pogavybiniam teritorijų paketui. Į vieną pardavimą sujungtas beveik 50 hektarų plotas Jastrzębie-Zdrój ir Mszanos vietovėse.

    Įmonės teigia, kad bendra iniciatyva turi padidinti teritorijos patrauklumą investuotojams ir pagreitinti sandorį. Toks modelis Lenkijoje vis dažniau taikomas ieškant naujo panaudojimo buvusioms pramoninėms zonoms.

    Kas tiksliai parduodama?

    Konkursas apima sklypus, priklausančius abiem įmonėms: SRK dalį sudaro 16 sklypų, kurių bendras plotas viršija 22 hektarus. JSW valdomi sklypai sudaro kiek daugiau nei 25,5 hektaro.

    Dalis teritorijos yra užstatyta infrastruktūros likučiais, išlikusiais po ankstesnės kasybos veiklos. Nurodoma, kad vietoje yra buvusių kelių ir aikštelių, kurios gali palengvinti pradinius investuotojo įrengimo darbus.

    Vieta ir kaina

    Teritorija yra maždaug 5 kilometrai nuo Jastrzębie-Zdrój centro ir apie 2,5 kilometro nuo įvažiavimo į A1 automagistralę. Tokio masto sklypams logistinė prieiga yra vienas svarbiausių kriterijų, ypač planuojant gamybos ar sandėliavimo projektus.

    Skelbiama pradinė pardavimo kaina siekia apie 10 000 000 eurų. Galutinė suma priklausys nuo konkurso eigos, investuotojų susidomėjimo ir sąlygų, susijusių su teritorijos pritaikymu.

    Kodėl SRK vaidmuo svarbus?

    SRK Lenkijoje atsakinga už perimtų pogavybinių teritorijų sutvarkymą, rekultivaciją ir atgaivinimą, kad jos galėtų būti naudojamos naujai ekonominei veiklai. Praktikoje tai reiškia, kad investuotojams dažnai siūlomi aiškesni procesai ir didesnis institucinis pasirengimas perorientuoti pramonines zonas.

    Tokie projektai aktualūs platesniame kontekste, nes anglies sektoriaus regionams ieškoma naujų augimo šaltinių: pramonės parkų, logistikos centrų ar energetikos ir gamybos investicijų. Didesni, vienu konkursu siūlomi sklypai paprastai leidžia planuoti stambesnius projektus ir greičiau pasiekti masto efektą.

    „Tai dar vienas žingsnis, rodantis, kaip bendradarbiaujant valstybės valdomoms įmonėms galima sukurti erdvę naujoms didelio masto investicijoms. Tai realus impulsas miesto ir viso regiono ekonominei plėtrai“, – sakė SRK vadovas Jarosławas Wieszołekas.

  • Baltica 2 jūrinis vėjo parkas jau matomas palydovuose: į Baltijos jūros dugną įkalta 11 pamatų

    Lenkijoje vystomas jūrinio vėjo projektas Baltica 2 perėjo į aktyvių jūrinių darbų etapą: Baltijos jūros dugne jau įrengta 11 monopalių – turbinų pamatų. Nuo kranto šių darbų nematyti, tačiau palydoviniai vaizdai leidžia fiksuoti pirmuosius statybų pėdsakus jūroje.

    Projektą kartu įgyvendina PGE Baltica ir „Ørsted“. Skelbiama, kad tai bus viena didžiausių Lenkijos jūrinių vėjo elektrinių Baltijos jūroje, o jos vystymas yra reikšminga regiono energetikos transformacijos dalis.

    Darbų mastas ir grafikas

    Monopalis – tai cilindro formos plieninis pamatas, įkalamas į jūros dugną ir tampantis atrama vėjo turbinai. Nors šiuo metu įrengta 11 pamatų atrodo kaip nedidelė dalis, bendrai projekte planuojama 111 monopalių: 107 turbinoms ir dar 4 jūrinėms transformatorių stotims.

    Monopalių montavimui reikalinga specializuota jūrinė kėlimo ir įrengimo technika, o darbų tempas priklauso nuo meteorologinių sąlygų, ypač vėjų ir bangavimo. Numatyta, kad pamatų įrengimo kampanija turėtų būti užbaigta 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Ką reiškia 1 498 MW galia?

    Baltica 2 planuojama įrengtoji galia sieks 1 498 MW. Projektui numatytos 107 „Siemens Gamesa“ turbinos, kurių kiekvienos galia – 14 MW, o komercinis paleidimas planuojamas 2027 metais.

    Vystytojai prognozuoja, kad elektrinė per metus galėtų pagaminti apie 5,5–6,5 TWh elektros energijos. Toks kiekis reikšmingas šalies elektros balansui, ypač siekiant didinti atsinaujinančių išteklių dalį ir mažinti iškastinio kuro naudojimą energetikoje.

    Kur statoma ir kiek kainuoja?

    Vėjo parkas bus plėtojamas maždaug 40 kilometrų nuo kranto, tarp Lebos ir Ustkos, o pati teritorija jūroje apima apie 190 kvadratinių kilometrų. Jūrinių darbų koordinavimą vykdo „Ørsted“, o kranto infrastruktūros dalį, reikalingą pagamintai elektrai priimti ir perduoti į tinklą, prižiūri PGE Baltica.

    Investicijos vertė įvardijama apie 7 milijardus eurų. Tokios apimties projektams didžiausią kaštų dalį paprastai sudaro turbinų ir pamatų gamyba, jūrinių kabelių infrastruktūra, jūrinės transformatorių stotys, logistikos grandinė ir prijungimas prie perdavimo tinklo.

  • Lenkija taikosi į regiono skaitmeninę lyderystę: mObywatel, DI ir spraga, kuri gali viską sustabdyti

    Lenkija spartina valstybės skaitmeninimą ir kalba apie ambiciją tapti regiono lydere, tačiau ekspertai įspėja: be masinės gyventojų skaitmeninės edukacijos ir glaudaus valstybės, mokslo bei verslo bendradarbiavimo šis šansas gali būti prarastas. Diskusijose akcentuojama, kad technologinė pažanga jau vyksta, bet visuomenės pasirengimas ne visada spėja iš paskos.

    Vienu ryškiausių skaitmeninės valstybės pavyzdžių įvardijama programėlė „mObywatel“, kurią, valdžios duomenimis, naudoja beveik 11 milijonų žmonių. Kartu plečiami ir kiti sprendimai: elektroniniai dokumentų srautai, e. pristatymas, mokesčių paslaugų skaitmeninimas, o viešajame sektoriuje vis dažniau diegiami ir DI įrankiai.

    „Beveik 11 milijonų lenkų naudojasi programėle „mObywatel“, ir mes ją nuolat plečiame nuo pagrindinių dokumentų iki naujų paslaugų“, – sakė skaitmeninimo viceministras Rafałas Rosińskis.

    Pasak jo, programėlėje diegiamas ir DI pagrįstas virtualus asistentas, o viešajam sektoriui pritaikomi kalbos modeliai turėtų padėti greičiau apdoroti užklausas bei standartizuoti procesus. Tačiau kartu pripažįstama, kad technologiškai pažangi valstybė nebus efektyvi, jei didelė visuomenės dalis neturės elementarių įgūdžių naudotis e. paslaugomis.

    Skaitmeniniai įgūdžiai – silpnoji grandis

    Viešai įvardijamas vienas didžiausių iššūkių: bazinius skaitmeninius įgūdžius turi tik maždaug pusė Lenkijos gyventojų. Valdžia kelia tikslą iki 2035 metų šį rodiklį padidinti iki 85 proc., todėl planuojamos programos, orientuotos į skirtingas amžiaus grupes, ypač senjorus.

    Diskusijose pabrėžiama, kad vyresniems žmonėms technologijos neretai kelia nesaugumo jausmą, todėl skaitmeninimas turi būti kuriamas taip, kad realiai padėtų, o ne didintų atskirtį. Kaip galimybė minimi DI agentai, kurie galėtų supaprastinti paiešką ar pirkimus internetu, tačiau tam būtina užtikrinti, kad tokie sprendimai veiktų vartotojo interesais ir būtų apsaugoti nuo manipuliacijų.

    „Tai yra pasitikėjimo ir saugumo klausimas: apsauga turi būti įdiegta dar projektavimo etape“, – sakė „Mastercard Europe“ atstovė Małgorzata Domagała.

    Kodėl DI neatsiperka daugeliui įmonių?

    Verslo pusėje akcentuojama kita problema: daug įmonių vis dar nemato investicijų į DI grąžos, nes technologiją bando „uždėti“ ant senų procesų. Tokiu atveju DI tampa papildomu sluoksniu, bet ne produktyvumo šaltiniu, todėl tikras efektas atsiranda tik perrašius procesus ir įvykdžius gilesnę transformaciją.

    „Teigiamas DI poveikis atsiranda tik tada, kai perrašome procesus iš naujo ir atliekame realią transformaciją“, – sakė „Emitel“ vadovas Maciejus Pilipczukas.

    Šis požiūris taikomas ir viešajam sektoriui: skaitmeninimas, paremtas vien dokumentų perkėlimu į ekraną, neišsprendžia lėto aptarnavimo ar perteklinės biurokratijos, jei sprendimų priėmimas ir duomenų mainai lieka tokie pat fragmentuoti kaip anksčiau.

    Infrastruktūra, atakos ir skaitmeninė suverenija

    Skaitmeninės lyderystės pamatu laikoma ir infrastruktūra. Telekomunikacijų sektorius Lenkijoje 2024 metais investavo apie 2,2 milijardo eurų, o per 2014–2024 metų laikotarpį bendra investicijų suma siekė maždaug 22 milijardus eurų. Šios investicijos pristatomos kaip pagrindas ne tik ekonomikai, bet ir valstybės saugumui.

    Kartu stiprėja ir grėsmės: telekomunikacijų operatoriai kalba apie tūkstančius atakų per savaitę, o augantis skaitmeninių paslaugų mastas didina riziką kritinėms sritims, nuo kurių priklauso kasdienis gyvenimas. Diskusijose pabrėžiama, kad atsparumas apima ne tik tinklus ar duomenų centrus, bet ir informacinį saugumą bei visuomenės atsparumą dezinformacijai.

    Skaitmeninės suverenijos tema siejama ne vien su geografija ar duomenų vieta, bet ir su galimybe rinktis tiekėjus bei užtikrinti sistemų suderinamumą. Ekspertai akcentuoja, kad tik diversifikacija, alternatyvos ir stiprus vietinis kompetencijų ekosistemos augimas leidžia valstybei išvengti priklausomybės nuo vieno sprendimo ar vienos platformos.

    Galutinis tonas diskusijose aiškus: Lenkija turi technologinį pagreitį ir matomus skaitmeninimo rezultatus, tačiau proveržis į lyderystę priklausys nuo to, ar kartu bus sumažinta skaitmeninių įgūdžių atskirtis ir ar pavyks sukurti tvarią partnerystę tarp valstybės, verslo ir mokslo.