CP v2

Category: Technologijos

  • Rusija rodo „Voratinklį“: žada gaudyti dronus virš naftos perdirbimo ir energetikos objektų

    Rusija rodo „Voratinklį“: žada gaudyti dronus virš naftos perdirbimo ir energetikos objektų

    Rusijoje pristatytas naujas fizinės apsaugos sprendimas, kurį kūrėjai vadina „Voratinkliu“ ir teigia, kad jis turėtų padėti sulaikyti dronus, taikomus į naftos ir energetikos infrastruktūrą. Sistema buvo sukurta bendrovės „RT-Project Technologies“ kartu su „Standard Electric“ ir pademonstruota Rostec regioninės misijos metu Tverės srityje.

    Gamintojai nurodo, kad sprendimas šiuo metu pereina pilotinius bandymus keliuose kuro ir energetikos sektoriaus objektuose. „Voratinklis“ esą skirtas apsaugoti naftos saugyklas, kuro terminalus, naftos perdirbimo gamyklas, elektros pastotes, sandėlius ir kitus kritinės infrastruktūros elementus.

    Kaip veikia „Voratinklis“?

    Pagal viešai aprašytą koncepciją, aplink saugomą objektą įrengiama ištisinė atraminių kolonų, laikiklių ir plieninio tinklo konstrukcija. Rostec atstovas Aleksandras Nazarovas teigė, kad tokia nuolatinė „užtvara“ turėtų fiziškai „pagauti“ į objektą skrendančius dronus.

    Kūrėjai pabrėžia, kad konstrukcija montuojama tik varžtiniais sujungimais, be suvirinimo. Tai turėtų būti aktualu vietose, kur erdvė ribota arba kur suvirinimo darbai laikomi papildoma gaisro rizika, pavyzdžiui, šalia degių produktų talpyklų.

    Ką žada gamintojai ir ko trūksta?

    Teigiama, kad sistema gali būti pritaikoma objektams, kurių aukštis viršija 25 metrus, o saugomas plotas gali būti praktiškai bet kokio dydžio. Taip pat skelbiama, kad konstrukcija esą praėjo pilno masto seisminio atsparumo bandymus, o plieninės dalys gamybos etape cinkuojamos karštuoju būdu, kad būtų atsparesnės korozijai.

    Vis dėlto šiuo metu didžioji dalis informacijos apie efektyvumą remiasi pačių gamintojų ir valstybinės korporacijos Rostec pateikiamais teiginiais. Nepriklausomų bandymų rezultatų, kurie leistų patvirtinti deklaruojamą veiksmingumą prieš realius dronų tipus ir skirtingus smūgio scenarijus, viešai nepateikta.

    Platesnis kontekstas: dronai keičia infrastruktūros apsaugą

    Pastaraisiais mėnesiais Rusijos naftos perdirbimo, kuro bazės ir naftos sandėliavimo objektai ne kartą tapo dronų atakų taikiniais, o tai siejama su Ukrainos pastangomis trikdyti logistiką ir mažinti kuro tiekimo stabilumą. Dėl to visame regione auga paklausa priemonėms, kurios mažintų nuostolius ne tik nuo sprogmenų, bet ir nuo gaisrų bei antrinių avarijų.

    Ekspertinėje praktikoje pabrėžiama, kad infrastruktūros apsauga nuo dronų paprastai remiasi kelių lygių principu: aptikimu, elektroninėmis priemonėmis ir fizinėmis kliūtimis. „Voratinklis“ aiškiai pozicionuojamas kaip paskutinės grandies, pasyvi, tačiau potencialiai greitai įrengiama priemonė, kurios reali vertė priklausys nuo to, kaip ji atlaikys įvairius smūgio kampus, greičius ir skirtingą dronų masę.

  • Šokas Floridos paplūdimyje: „Blue Angels“ naikintuvas praskriejo vos virš galvų – pradedamas tyrimas

    Šokas Floridos paplūdimyje: „Blue Angels“ naikintuvas praskriejo vos virš galvų – pradedamas tyrimas

    Floridos Pensakolos paplūdimyje vykusių aviacijos šou metu JAV karinio jūrų laivyno akrobatinė grupė „Blue Angels“ atsidūrė dėmesio centre dėl itin žemo naikintuvo praskridimo virš žiūrovų. Socialiniuose tinkluose paplitę vaizdo įrašai rodo, kad lėktuvas virš smėlio prašvilpė kelių metrų aukštyje, o vėjo gūsis išblaškė paplūdimio įrangą.

    Incidentas įvyko liepos 15 dieną, pirmąją renginio dieną, kai pakrantėje buvo susirinkę daug žmonių. Liudininkai pasakojo, kad emocijos akimirksniu persimetė nuo susižavėjimo į baimę, nes atrodė, jog lėktuvas skrenda pavojingai arti žemės ir žmonių.

    „Atvažiuoju čia jau 10 metų ir niekada nesu mačiusi tokio praskridimo. Tikrai pagalvojau, kad „Blue Angels“ mus tiesiog nušluos, bet tai buvo neįtikėtina“, – sakė renginio žiūrovė Ashley Korn.

    „Blue Angels“ laikoma viena žinomiausių ir elitinių karinių akrobatinių komandų pasaulyje, įkurta 1946 metais. Komanda atstovauja JAV kariniam jūrų laivynui ir pasirodymuose naudoja naikintuvus F/A-18, o jos programos įprastai vykdomos laikantis griežtų saugos reikalavimų ir iš anksto suderintų skrydžio profilių.

    Vis dėlto šį kartą pačios komandos vadovybė entuziazmo nedemonstravo ir paskelbė, kad manevras bus tiriamas. Tokiose situacijose paprastai vertinamos kelios rizikos grandys: skrydžio aukštis, atstumas iki žiūrovų zonos, oro sąlygos ir tai, ar buvo laikytasi karinių ir civilinės aviacijos saugos procedūrų.

    „Mūsų vietos bendruomenės, žiūrovų ir pilotų saugumas yra aukščiausias prioritetas. Komandos vadovybė analizuoja šio manevro aplinkybes ir atlieka išsamų saugos vertinimą, kad visos veiklos atitiktų griežtus JAV karinio jūrų laivyno ir Federalinės aviacijos administracijos saugos standartus“, – teigiama komandos pareiškime.

    Įvykis sulaukė ir kritikos iš dalies aviacijos komentatorių bei buvusių kariškių, kurie pabrėžė, kad tokie epizodai gali formuoti pavojingus įpročius. Jie atkreipia dėmesį, jog net ir nedidelė techninė klaida, paukščio smūgis ar netikėtas šoninis vėjo gūsis esant mažam aukščiui sumažina galimybes saugiai ištaisyti situaciją.

    Tyrimo išvadų paskelbimo terminas kol kas neįvardytas, tačiau sprendimai tokiais atvejais gali apimti papildomą piloto vertinimą, programos korekcijas ar laikinus apribojimus, jei nustatomi procedūrų pažeidimai. Renginių organizatoriai ir atsakingos institucijos paprastai pabrėžia, kad aviacijos šou tikslas yra įspūdis, bet ne rizika žiūrovų saugumui.

  • Čekų „Leo Express“ rengia šuolį Lenkijoje: paraiškos naujiems maršrutams per didmiesčius

    Čekų „Leo Express“ rengia šuolį Lenkijoje: paraiškos naujiems maršrutams per didmiesčius

    Čekijos geležinkelių vežėjas „Leo Express“ stiprina ambicijas Lenkijos rinkoje ir kreipėsi į šalies geležinkelių reguliuotoją dėl naujų traukinių reisų atviru prieigos modeliu. Tai reikštų, kad bendrovė galėtų siūlyti tolimojo susisiekimo maršrutus komercinėmis sąlygomis, konkuruodama su esamais operatoriais.

    Lenkijos geležinkelių transporto institucijai UTK pateiktose paraiškose nurodoma, kad „Leo Express“ siekia gauti infrastruktūros pajėgumus, vadinamuosius „slotus“, net septyniems planuojamiems susisiekimo variantams. Bendrovė deklaruoja, jog numatomi reisai būtų vykdomi kasdien, o tai yra svarbus kriterijus keleiviams vertinant patikimumą.

    Paraiškos orientuotos į ilgą laikotarpį: pradžia numatoma nuo 2027 metų gruodžio 12 dienos, t. y. 2027–2028 metų tvarkaraščio sezonui. Dokumentuose taip pat numatoma, kad teisė vykdyti šiuos reisus galėtų galioti iki 2032 metų gruodžio 11 dienos, todėl tai labiau panašu į strateginę plėtrą, o ne į trumpalaikį bandymą.

    Kokius traukinius planuoja naudoti?

    „Leo Express“ nurodo ketinanti remtis lokomotyvais „Vectron“, kurie Europoje vertinami dėl lankstumo ir galimybės dirbti skirtingose šalyse, priklausomai nuo įrangos komplektacijos ir leidimų. Priklausomai nuo maršruto paklausos, planuojamos sąstato sudėtys būtų nuo 5 iki 10 vagonų.

    Toks sprendimas leidžia operatoriui greičiau prisitaikyti prie sezoniškumo: piko metu didinti talpą, o ramesniais laikotarpiais mažinti kaštus. Keleiviams tai paprastai reiškia didesnę tikimybę rasti vietų ir stabilesnį tvarkaraštį, jei infrastruktūros pajėgumai suderinami laiku.

    Konkurencija po „RegioJet“ pasitraukimo

    Kontekstas Lenkijoje palankus naujam bandymui: čekų „RegioJet“ neseniai pasitraukė iš šalies rinkos, todėl dalis keleivių, pripratusių prie alternatyvų, vėl ieško pasirinkimų. „Leo Express“ plėtra galėtų tapti papildoma konkurencija ilgojo nuotolio segmentui, kuriame dominuoja PKP Intercity.

    Šiuo metu „Leo Express“ jau vykdo reisus maršrutu Varšuva–Krokuva–Praha, taip pat yra gavusi leidimų plėsti susisiekimą į tarptautines kryptis, įskaitant maršrutą iš Pšemyšlio į Frankfurto oro uostą. Jei nauji „slotai“ būtų patvirtinti, vežėjas galėtų dar labiau išplėsti tinklą per didžiuosius Lenkijos miestus ir sustiprinti pozicijas regione.

  • Ar DI gali keisti politines pažiūras? Tyrimas lygino „ChatGPT“, „Gemini“, „Grok“ atsakymus

    Ar DI gali keisti politines pažiūras? Tyrimas lygino „ChatGPT“, „Gemini“, „Grok“ atsakymus

    Dirbtinis intelektas neturi savo politinių įsitikinimų, tačiau jo pateikiami atsakymai gali būti vertinami kaip turintys ideologinį atspalvį. Tai priklauso nuo to, kokiais duomenimis modeliai buvo apmokyti, kokios taisyklės taikomos saugai ir kaip suformuluojamos vartotojų užklausos.

    JAV laikraščio The Washington Post analizėje buvo lyginami keli populiarūs pokalbių modeliai ir vertinama, kaip dažnai jų atsakymai priskirtini kairiesiems, dešiniesiems ar neutraliems argumentams. Rezultatai parodė didelius skirtumus tarp skirtingų platformų.

    Analizėje „OpenAI“ modelio „ChatGPT“ atsakymai dažniausiai buvo priskiriami kairiesiems argumentams, tokių pavyzdžių nurodyta apie 80 proc. Antroje vietoje minėtas „DeepSeek“ su maždaug 70 proc., o dalis kitų modelių taip pat dažniau generavo kairiąja kryptimi interpretuojamą turinį.

    Tuo metu „Google“ modelis „Gemini“ išsiskyrė tuo, kad kairiesiems priskirtų atsakymų dalis buvo labai maža, o didžioji dalis atsakymų įvertinti kaip ideologiškai neutralūs. Šis neutralumas dažnai siejamas su griežtesniais saugos filtrais, atsargiu formuluočių parinkimu ir bandymu vengti kategoriškų politinių teiginių.

    „Kalbos modelis neturi savo pažiūrų, jis generuoja tekstą pagal statistinius dėsningumus mokymo duomenyse“, – pabrėžia ekspertai, aiškindami, kodėl šališkumo įspūdis gali atsirasti net tada, kai sistema nesiekia nieko įtikinti.

    Kita vertus, specialistai atkreipia dėmesį, kad politinis nuspalvinimas ne visada yra atsitiktinis. Jį gali lemti ne tik mokymo duomenys, bet ir modelių suderinimas su saugos taisyklėmis, instrukcijomis bei tai, kad dalis temų apdorojamos konservatyviau, kad būtų išvengta žalos ar dezinformacijos.

    Svarbus niuansas yra ir kontekstas: JAV politinė kairės ir dešinės ašis skiriasi nuo europinės, todėl tokios klasifikacijos neturėtų būti tiesiogiai perkeliamos į Lietuvos ar kitų Europos šalių politinį lauką. Dėl to tas pats atsakymas skirtingose šalyse gali būti suprastas nevienodai.

    Ekspertų vertinimu, reali rizika kyla tuomet, kai DI tampa pagrindiniu informacijos šaltiniu, o vartotojas nebetikrina pirminių duomenų ar alternatyvių požiūrių. Ypač pažeidžiami gali būti jaunesni žmonės, kurie dažniau naudojasi pokalbių modeliais kaip greitu atsakymų į sudėtingus klausimus įrankiu.

    Todėl rekomenduojama kritiškai vertinti apibendrinimus, prašyti modelių pateikti skirtingas perspektyvas ir tikrinti faktus pagal pirminius šaltinius. Praktikoje tai padeda sumažinti riziką, kad vienas DI atsakymas bus priimtas kaip galutinė ir vienintelė tiesa.

  • „Honor“ ruošia Robot Phone: nutekėjo specifikacija, bet labiausiai stebina gimbalo kamera

    „Honor“ ruošia Robot Phone: nutekėjo specifikacija, bet labiausiai stebina gimbalo kamera

    „Honor“ netrukus turėtų pristatyti „Robot Phone“ – išmanųjį telefoną, kurį bendrovė pirmą kartą pademonstravo kaip prototipą MWC 2026 parodoje. Likus kelioms savaitėms iki premjeros į viešumą pateko dalis techninių detalių, rodančių, kad tai bus aukščiausios klasės įrenginys.

    Nutekėjusią informaciją paskelbė žinomas šaltinis Digital Chat Station, kuris anksčiau ne kartą tiksliai atskleidė naujų modelių planus ir specifikacijas. Vis dėlto kol nėra oficialaus pranešimo, dalį parametrų verta vertinti atsargiai.

    Ekranas ir našumas

    Teigiama, kad „Robot Phone“ turės plokščią OLED ekraną, kurio įstrižainė sieks maždaug 6,3–6,4 colio. Raiška įvardijama kaip 1,5K, o tai pastaruoju metu tapo populiariu pasirinkimu flagmanuose, siekiant balanso tarp vaizdo kokybės ir energijos sąnaudų.

    Telefono viduje turėtų veikti „Qualcomm“ „Snapdragon 8 Elite Gen 5“ procesorius, skirtas pažangiausiems „Android“ įrenginiams. Kiek atminties bus skirta operatyviajai atminčiai ir duomenų saugyklai, kol kas nenurodoma.

    Kamera su gimbalu – pagrindinis akcentas

    Didžiausia intriga – kameros sistema. Skelbiama, kad pagrindinis objektyvas su f/1.6 diafragma bus sumontuotas ant gimbalo, taip siekiant geresnio stabilizavimo fotografuojant ir filmuojant, ypač prasto apšvietimo sąlygomis.

    Pagrindinė kamera esą bus derinama su 200 megapikselių jutikliu, o itin plataus kampo modulis gaus 50 megapikselių sensorių. Taip pat minima periskopinė telekamera, kuri taip pat turėtų naudoti 200 megapikselių jutiklį, kas signalizuoja ambiciją konkuruoti su mobilios fotografijos lyderiais.

    Baterija, premjera ir kaina

    Kalbama ir apie maždaug 6 000 mAh talpos bateriją, kuri pastaraisiais metais vis dažniau pasirodo aukštesnės klasės modeliuose. Didesnė talpa paprastai siejama su ilgesniu veikimu, tačiau realus rezultatas priklausys nuo ekrano, procesoriaus optimizavimo ir programinės įrangos.

    Premjera, kaip teigiama, turėtų įvykti rugpjūtį, o kaina – būti aukšta, nors konkrečių sumų kol kas nėra. Taip pat neaišku, kokia bus „Robot Phone“ platinimo geografija, tačiau neatmetama, kad įrenginys pasirodys ir Europos rinkose.

    Nutekėjimas leidžia manyti, kad „Honor“ daug investuoja į mobilios fotografijos kryptį, ypač stabilizavimą ir aukštos raiškos jutiklius. Šaltinio teigimu, šis modelis gali tapti įžanga į sprendimus, kurie vėliau pasirodys kartu su „Magic 9“ serija.

  • JAV smogė Iranui „Shahed“ tipo dronu: netoli Bandar Abaso aptiktas beveik sveikas LUCAS wrakas

    JAV smogė Iranui „Shahed“ tipo dronu: netoli Bandar Abaso aptiktas beveik sveikas LUCAS wrakas

    Netoli Irano uosto Bandar Abase socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos, kuriose matomas beveik nesuniokotas bepiločio orlaivio LUCAS (dar vadinamo FLM 136) wrakas. Tokio būklės radinys leidžia manyti, kad aparatas galėjo nepasiekti numatyto taikinio arba nukrito dėl techninio gedimo.

    LUCAS yra naujas JAV kariuomenės mažos kainos vienkartinio smogiamojo bepiločio orlaivio modelis, sukurtas kaip masiškai gaminamas sprendimas. Sistemą kūrė bendrovė „SpektreWorks“, o viešojoje erdvėje ji pradėta minėti tik pastaraisiais mėnesiais, kai pradėjo rastis požymių apie realų panaudojimą operacijose.

    Šis atvejis išsiskiria tuo, kad LUCAS konstrukcija išoriškai labai primena Irano „Shahed 136“ šeimos bepiločius, plačiai naudotus pastarųjų metų konfliktuose. Analitikai tokius sprendimus dažnai apibūdina kaip bandymą greitai užpildyti nišą pigesniais, didesniais kiekiais panaudojamais smogiamaisiais aparatais, kai brangios sparnuotosios raketos ar sudėtingi dronai tampa ribojančiu veiksniu.

    JAV Centrinės vadovybės pateikiamais duomenimis, vieno LUCAS vieneto kaina siekia apie 32 000 eurų. Tai reikšmingai mažesnė suma nei daugelio aukštos klasės valdomų ginklų, todėl tokio tipo platformos vertinamos kaip priemonė didinti smūgių intensyvumą, kai svarbi ne vien tikslumo, bet ir skaičiaus logika.

    LUCAS parametrai ir paskirtis

    Viešai skelbiama, kad LUCAS yra maždaug 3 metrų ilgio, sparnų mostas siekia apie 2,5 metro, o startinė masė sudaro apie 81,6 kilogramo. Nurodomas iki 822 kilometrų nuotolis, apie 137 kilometrų per valandą kreiserinis greitis ir iki 195 kilometrų per valandą maksimalus greitis, o skrydžio aukštis gali siekti apie 4 500 metrų.

    Modelis priskiriamas vienkartinio panaudojimo smogiamiesiems dronams, kurių užduotis yra pasiekti taikinį ir smogti sprogstamuoju užtaisu. Priekinėje korpuso dalyje numatyta krovinio erdvė iki 18 kilogramų, o elektrooptiniai jutikliai gali padėti operatoriams patvirtinti taikinį galutinėje skrydžio fazėje.

    Ką signalizuoja tokie radiniai?

    Beveik nepažeistas aparato wrakas dažniausiai reiškia kelis scenarijus: galimą navigacijos sutrikimą, ryšio praradimą, variklio gedimą arba perėmimą, kai smūgis į konstrukciją nebuvo destruktyvus. Tokiais atvejais didžiausias dėmesys krypsta į tai, kokią informaciją gali gauti radinį išnagrinėjusios pajėgos, nes net ir pigūs dronai gali atskleisti elektronikos, programinės įrangos ar tiekimo grandinės detales.

    Pastaraisiais metais pasaulyje ryškėja tendencija, kad kariuomenės plečia pigių smogiamųjų dronų arsenalą, derindamos jį su oro gynybos sistemomis ir elektroninės kovos priemonėmis. Tokia dinamika didina ir gynybos apkrovą, nes pigesni masiškai leidžiami aparatai gali būti naudojami tiek taikiniams naikinti, tiek oro gynybai išsekinti.

  • Kyjivas išbandė proveržio balistinę raketą: ką žinome apie „Sapsan“ ir jos galimybes

    Kyjivas išbandė proveržio balistinę raketą: ką žinome apie „Sapsan“ ir jos galimybes

    Ukraina pranešė sėkmingai išbandžiusi naują balistinę raketą, kurią sukūrė šalies gynybos pramonė. Žinią paskelbė iš pareigų pasitraukiantis gynybos ministras Mychailo Fedorovas, pabrėždamas, kad bandymas įvyko politinių permainų fone.

    Pasak ministro, projekto eigoje buvo iš esmės pakeisti techniniai reikalavimai, o raketos taiklumas padidintas iki maksimaliai įmanomo lygio. Jis taip pat teigė, kad gamybos ir panaudojimo sąnaudos sumažintos iki 30 proc., tačiau konkretaus sistemos pavadinimo neatskleidė.

    „Simboliškai, Vyriausybės atsistatydinimo dieną atlikome sėkmingą balistinės raketos bandymą, kurį koordinavo Gynybos ministerija“, – sakė Mychailo Fedorovas.

    Gynybos analitikai ir specializuota žiniasklaida dažniausiai sieja šį pranešimą su operatyviniu-taktiniu raketų kompleksu Sapsan, dar žinomu kaip Grom-2. Ši programa tradiciškai siejama su valstybiniu sektoriu ir konstruktoriniu biuru Pivdenne, todėl ministro formuluotė apie ministerijos atsakomybės sritį vertinama kaip svarbi užuomina.

    Viešai minimos Sapsan charakteristikos rodo, kad tai būtų viena reikšmingiausių Ukrainos tolimojo tiksliojo smūgio priemonių. Įvairiais vertinimais, raketos nuotolis galėtų siekti apie 300 kilometrų, o kai kuriose versijose minimi ir didesni, iki maždaug 500 kilometrų, scenarijai.

    Skelbiama, kad kovinės galvutės masė gali būti apie 480 kilogramų, o greitis – iki maždaug Mach 5. Tokie parametrai reikštų, kad sistema būtų skirta smūgiams į logistikos mazgus, vadavietes ir kritinę infrastruktūrą dideliu atstumu, kai taikiniai dengiasi oro gynyba.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra užsiminęs, kad šalies pačios sukurti raketiniai sprendimai ribotai jau buvo naudoti kovinėmis sąlygomis. Kartu Ukrainoje vystomi ir privatūs projektai, tačiau tokios programos paprastai turi kitą koordinavimo modelį ir dažniau pristatomos atskirai nuo ministerijos vykdomų valstybinių iniciatyvų.

    Bandymas išryškina platesnę tendenciją, kurią Ukraina nuosekliai akcentuoja nuo plataus masto karo pradžios: didinti vietinės gynybos pramonės savarankiškumą ir mažinti priklausomybę nuo partnerių tiekimo apribojimų. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį raketų, dronų ir aukšto tikslumo šaudmenų gamybai, nes būtent šios priemonės lemia galimybę smogti giliai už fronto linijos.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į rizikas: tokie projektai yra jautrūs gamybos infrastruktūros saugumui, o įgyvendinimo terminus gali koreguoti smūgiai gamykloms ir tiekimo grandinėms. Vis dėlto pats sėkmingo bandymo faktas siunčia signalą, kad Ukraina siekia išlaikyti ir plėsti balistinių technologijų kompetencijas net ir karo sąlygomis.

  • Mobilus hitas „Looney Tunes: World of Mayhem“ uždaromas: ką privalo žinoti žaidėjai

    Mobilus hitas „Looney Tunes: World of Mayhem“ uždaromas: ką privalo žinoti žaidėjai

    Mobilus žaidimas „Looney Tunes: World of Mayhem“, sukurtas studijos „Scopely“, artėja prie pabaigos. Bendrovė oficialiai patvirtino, kad visapusiškas žaidimo palaikymas bus nutrauktas spalio 15 dieną, o kartu bus užverta ir ši kelių metų istorija.

    „World of Mayhem“ rinkoje pasirodė 2018 metais ir rėmėsi kolekcionavimo bei komandinės kovos mechanika. Žaidėjai rinko legendinių „Looney Tunes“ veikėjų, tokių kaip Bugs Bunny ar Daffy Duck, fragmentus, formavo komandas ir varžėsi su kitų žaidėjų būriais.

    Esminė detalė žaidėjams ta, kad tai yra mobilus, nuolatinių serverių reikalaujantis projektas, todėl sustabdžius palaikymą žaidimas realiai taps nebežaidžiamas. Tokia praktika būdinga daugeliui nemokamai platinamų žaidimų su vidinėmis pirkinių ir valiutos sistemomis, kai be serverių nebeveikia nei progresas, nei turinys.

    Iki rugpjūčio 16 dienos žaidėjai dar galės panaudoti turimą vidinę valiutą, o netrukus po to žaidimas bus pašalintas iš mobiliųjų programėlių parduotuvių. Taip pat numatyta, kad rugpjūčio 16 dieną bus uždaromi su žaidimu susiję socialinių tinklų kanalai, todėl oficialios komunikacijos liks mažiau.

    „Šį sprendimą priėmėme po ilgo svarstymo ir jis nebuvo lengvas“, – teigiama „Scopely“ pranešime.

    Iki spalio 15 dienos kūrėjai žada renginius, skirtus atsisveikinimui su žaidimu: planuojamos įvairios akcijos ir nemokami bonusai, įskaitant veikėjų fragmentus. Tokie paskutiniai renginiai dažnai tampa paskutine proga užbaigti kolekcijas ar pasiekti seniai norėtus tikslus prieš serveriams užsidarant.

    Žaidimo uždarymas vyksta platesniame kontekste, kai žaidimų industrijoje vis garsiau diskutuojama apie skaitmeninių žaidimų ilgaamžiškumą ir vartotojų teises, ypač kalbant apie projektus, kurių veikimas priklauso nuo leidėjų infrastruktūros. Tokiais atvejais vartotojai dažnai netenka galimybės naudotis produktu, net jei anksčiau buvo investavę laiko ar pinigų į skaitmeninį turinį.

  • Mirė lenkų žaidimų vizionierius Jacekas Ciesielskis: jo idėjos aplenkė laiką dar 80-aisiais

    Mirė lenkų žaidimų vizionierius Jacekas Ciesielskis: jo idėjos aplenkė laiką dar 80-aisiais

    Lenkijoje mirė žurnalistas ir žaidimų populiarintojas Jacekas Ciesielskis. Jam buvo 70 metų, o jo veikla dar 9-ajame dešimtmetyje padėjo platesnei auditorijai atrasti stalo žaidimus ir vaidmenų žaidimus, kai tokia pramoga šalyje buvo menkai pažįstama.

    Ciesielskis rašė apie žaidimus jaunimui skirtuose leidiniuose ir prisidėjo prie to, kad vaidmenų žaidimai įgautų aiškesnį apibrėžimą: tai pasakojimu ir personažų kūrimu grįsta veikla, kur svarbiausia ne taškai ar lentelės, o bendras scenarijus ir sprendimai. Ilgainiui šis principas tapo viena iš šiuolaikinių vaizdo žaidimų pasakojimo tradicijų šaknų.

    Dar viena jo sritis buvo paragrafų žaidimai, dažnai vadinami interaktyviomis knygomis, kur skaitytojas pats pasirenka siužeto kryptį. Ciesielskis yra sukūręs vieną žinomiausių tokių kūrinių Lenkijoje, o šis formatas šiandien vėl išgyvena atgimimą dėl nostalgijos bangos ir naujų leidimų.

    Jis taip pat buvo vienas iš žaidimų bendruomenės organizatorių ir siejamas su seniausio šalyje žaidėjų klubo bei iniciatyvų veikla. Šalia publicistikos Ciesielskis dirbo ir verslo srityje: būdamas tarptautinių kompanijų vadovu prisidėjo prie pasaulinių prekių ženklų įsitvirtinimo Lenkijos rinkoje.

    Tokie vardai žaidimų kultūrai svarbūs ne tik dėl atskirų tekstų ar produktų, bet ir dėl suformuotos auditorijos. Pastaraisiais metais Europos stalo žaidimų rinka sparčiai auga, o žaidimai vis dažniau suvokiami kaip šeimų ir bendruomenių laisvalaikis, todėl ankstyvieji populiarintojai vertinami kaip šiuolaikinės bangos pamatus padėję žmonės.

    Apie Ciesielskio mirtį pranešta liepos pradžioje. Jo palikimas siejamas su laikotarpiu prieš masinę kompiuterizaciją, kai žaidimų kultūra rėmėsi žurnalais, klubais ir entuziastų iniciatyvomis.

  • „Doom“ kūrėjai po „Microsoft“ kirčio: atleido šimtus ir net nelaukė žaidimo sėkmės

    „Doom“ kūrėjai po „Microsoft“ kirčio: atleido šimtus ir net nelaukė žaidimo sėkmės

    Prieš pat ilgai laukto priedo žaidimui „Doom: The Dark Ages“ pasirodymą „Xbox“ paskelbė apie plataus masto pertvarką ir daugiau nei 3 000 darbuotojų atleidimus. Sumažinimai palietė ir studiją id Software, kuri siejama su „Doom“ serija ir laikoma viena svarbiausių „Xbox“ portfelio komandų.

    Remiantis viešumoje cituojamais skaičiais, id Software atveju atleidimai esą galėjo paliesti 136 iš 185 darbuotojų. Tokia proporcija žaidimų industrijoje vertinama kaip itin drastiška, ypač turint omenyje, kad studija yra atsakinga už vieną žinomiausių „Microsoft“ valdomų prekių ženklų.

    Situaciją komentavęs anoniminis id Software darbuotojas teigė, kad sprendimai priimti neįvertinus, kaip rinkoje pasiseks naujam turiniui.

    „Jie net nepalaukė, kad pamatytų, ar produktas bus sėkmingas, ir tada atsikratė komandos“, – sakė darbuotojas.

    Pasak jo, priklausymas „Microsoft“ praktikoje nesuteikė laukto stabilumo.

    „Buvimas „Microsoft“ dalimi neduoda jokios naudos. Iš tikrųjų jie sunaikino didžiulę vertę ir, panašu, net to nesuvokia“, – teigė kūrėjas.

    Šie pareiškimai nuskambėjo platesniame kontekste: tai jau ne pirma didelė „Microsoft“ mažinimų banga po „Activision Blizzard“ įsigijimo, kurio vertė siekė apie 69 milijardus eurų. Pastaraisiais metais „Xbox“ strategija vis dažniau aptariama per efektyvumo, sąnaudų mažinimo ir portfelio peržiūros prizmę, o kartu viešumoje netyla diskusijos apie „Game Pass“ modelio tvarumą ir tai, kaip keičiasi prioritetai tarp prenumeratos augimo ir didelių biudžetų žaidimų kūrimo.

    Industrijos analitikai pabrėžia, kad dabartinė rinka išlieka nepastovi: net gerai įvertinti žaidimai ar priedai nebūtinai apsaugo komandas nuo restruktūrizacijos. Pastaruoju metu leidėjai vis dažniau peržiūri riziką, trumpina projektų portfelius ir investicijas nukreipia į mažesnį skaičių didžiausią grąžą žadančių krypčių, įskaitant debesų paslaugas ir DI sprendimus.

    Žaidėjams tokie sprendimai paprastai reiškia du dalykus: didesnį neapibrėžtumą dėl tolimesnių turinio planų ir didesnę kūrimo riziką, kai komandoms tenka dirbti mažesnėmis sudėtimis. Tuo pat metu darbuotojų atstovai ir profesinės bendruomenės vis garsiau kelia klausimą, ar masiniai atleidimai neturėtų būti derinami su aiškesnėmis socialinėmis garantijomis ir skaidresniu komunikavimu apie strateginius pokyčius.