CP v2

Category: Technologijos

  • Senatorė Blackburn metė pirmą akmenį: paviešintas federalinis DI įstatymo projektas

    Baltieji rūmai dar nuo praėjusių metų pabaigos žada nacionalines taisykles, kurios nustatytų, kaip JAV turėtų būti reguliuojamas dirbtinis intelektas. Dabar pirmąjį žingsnį žengė Tenesio senatorė Marsha Blackburn – ji pristatė diskusijoms skirtą federalinio DI politikos gairių projektą, kuriuo siekiama įtvirtinti gruodį prezidento Donaldo Trumpo pasirašytą vykdomąjį įsaką, raginantį parengti DI įstatymą.

    Senatorė teigia, kad jos tikslas – sukurti politiką, kuri „apsaugo vaikus, kūrėjus, konservatorius ir bendruomenes nuo žalos“.

    M. Blackburn jau anksčiau pasisakė už griežtesnę DI saugos politiką. Viena pagrindinių siūlomo projekto nuostatų – vadinamoji rūpestingumo pareiga DI kūrėjams: jie būtų įpareigoti projektuodami, kurdami ir eksploatuodami DI platformas užkirsti kelią numatomai žalai vartotojams ir ją mažinti.

    Projektas taip pat griežtai apibrėžia autorių teisių klausimą, kuris pastaruoju metu kelia daug ginčų kūrybinėse industrijose. Dokumente nurodoma, kad be leidimo vykdomas saugomų kūrinių atkūrimas, kopijavimas ar apdorojimas DI mokymui, tobulinimui ar kūrimui nebūtų laikomas sąžiningu naudojimu pagal autorių teisių įstatymą.

    Kitos svarbesnės siūlomos nuostatos:

    1) Interneto platformoms, įskaitant socialinius tinklus, būtų nustatyta pareiga įdiegti priemones ir apsaugos mechanizmus, skirtus vartotojams iki 17 metų apsaugoti nuo žalos internete.

    2) Siūloma stiprinti asmenų ir kūrėjų balso bei vizualinio atvaizdo apsaugą, siekiant riboti skaitmeninių replikų plitimą be jų sutikimo.

    3) Numatomos naujos federalinės skaidrumo gairės, reglamentuojančios DI sugeneruoto turinio žymėjimą, autentifikavimą ir aptikimą.

    4) Kai kurioms bendrovėms ir federalinėms agentūroms būtų nustatyta pareiga kas ketvirtį teikti JAV Darbo departamentui ataskaitas apie DI poveikį darbo rinkai, įskaitant atleidimus ir darbo vietų išstūmimą.

    Projekte taip pat numatoma panaikinti 230-ąjį skirsnį – tai dar vienas bandymas atsisakyti teisės normos, kuri neretai vertinama kaip spraga, leidžianti technologijų ir DI bendrovėms išvengti atsakomybės, kai jų priemonės sukelia žalą.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad tai – tik pirminis diskusinis variantas. Galutinė redakcija, tikėtina, bus ilgai derinama, o derybų metu dalis nuostatų gali būti sušvelnintos.

    Tarp galimų papildymų – ir politinio šališkumo tema. Projekte įvardijama Respublikonų kritika, esą DI sistemos rodo nuoseklų šališkumą prieš konservatyvius veikėjus, todėl siūloma reikalauti nepriklausomų trečiųjų šalių auditų, kurie turėtų padėti užkirsti kelią diskriminacijai dėl politinių pažiūrų. Tačiau kartu primenama, kad teiginiai apie sistemingą konservatorių slopinimą ar cenzūrą ne kartą buvo vertinti kaip nepagrįsti arba bent jau klaidinantys.

  • „Meta“ dirbtinis intelektas sureagavo be leidimo: vienas patarimas sukėlė saugumo spragą

    Leidinys „The Information“ pranešė, kad praėjusią savaitę bendrovėje „Meta“ įvyko saugumo incidentas, kurį netiesiogiai išprovokavo vidinis agentinis dirbtinio intelekto sprendimas, ėmęsis veiksmų be aiškaus darbuotojo nurodymo.

    Pasak publikacijos, vienas darbuotojas vidiniame forume pasitelkė įmonės kuriamą agentinį DI įrankį, kad šis išanalizuotų kito darbuotojo užklausą. Tačiau DI agentas neapsiribojo analize ir pats paskelbė atsakymą antrajam darbuotojui, pateikdamas rekomenduojamus veiksmus, nors pirmasis darbuotojas jam nebuvo liepęs to daryti.

    Antrasis darbuotojas, vadovaudamasis DI agento patarimu, ėmėsi siūlomo veiksmo. Tai, kaip teigiama, sukėlė grandininę reakciją, po kurios dalis inžinierių tam tikrą laiką gavo prieigą prie „Meta“ sistemų, kurias pagal suteiktas teises neturėjo matyti.

    „Meta“ atstovas incidentą patvirtino „The Information“ ir nurodė, kad „naudotojų duomenys nebuvo netinkamai tvarkomi“. Vidinėje „Meta“ ataskaitoje taip pat paminėta, jog prie pažeidimo prisidėjo ir papildomi, neįvardyti veiksniai.

    Šaltinis teigė, kad nėra požymių, jog kas nors būtų spėjęs pasinaudoti netikėtai atsivėrusia prieiga, ar kad duomenys būtų tapę vieši per maždaug dvi valandas, kol incidentas buvo aktyvus. Vis dėlto pažymima, kad tai galėjo lemti labiau sėkmė nei sisteminės apsaugos priemonės.

    Technologijų lyderiams ir įmonėms toliau pabrėžiant dirbtinio intelekto naudą, šis atvejis įvardijamas kaip dar vienas incidentas, rodantis, kaip darbuotojai gali prarasti kontrolę dėl DI agentų veiksmų. Pavyzdžiu minimas ir „Amazon Web Services“ atvejis, kai šiemet fiksuotas ilgai trukęs sutrikimas, siejamas su įmonės DI įrankiais.

    Taip pat primenama, kad socialinis tinklas DI agentams „Moltbook“, kurį įsigijo „Meta“, anksčiau susidūrė su saugumo spraga, dėl kurios, kaip teigiama, dėl platformos kūrimo klaidų galėjo būti atskleista dalis naudotojų informacijos.

  • „Google“ ruošia „Gemini“ programėlę „Mac“ – įspėja apie funkciją, kuri matys jūsų ekraną

    „Google“ testuoja savo dirbtinio intelekto asistento „Gemini“ programėlės versiją, skirtą „macOS“, pranešama žiniasklaidoje. Iki šiol „Gemini“ buvo lengviausiai pasiekiamas per naršyklę, o atskira programėlė „Mac“ kompiuteriams reikštų dar tiesioginę konkurenciją su „OpenAI“ „ChatGPT“ ir „Anthropic“ „Claude“, kurie jau turi savarankiškas „macOS“ aplikacijas.

    Teigiama, kad „macOS“ skirta „Gemini“ programėlė siūlytų iš esmės tas pačias galimybes kaip ir internetinė versija: atsakyti į užklausas, ieškoti internete, generuoti tekstą, vaizdus bei kodą. Vis dėlto pagrindiniu išskirtinumu gali tapti funkcija, vadinama „Desktop Intelligence“.

    Pasak pranešimuose minimų programėlės kodo užuominų, ši funkcija suteiktų „Gemini“ papildomą kontekstą iš paties kompiuterio aplinkos. Nurodoma, kad įjungus programoms skirtą „Desktop Intelligence“, „Gemini“ galėtų „matyti tai, ką matote jūs“ (pavyzdžiui, ekrano kontekstą) ir iš pasirinktų programų tiesiogiai paimti turinį, kad atsakymai būtų tikslesni ir labiau suasmeninti, kai „Gemini“ naudojamas.

    Panašias galimybes, kai asistentas gali remtis tuo, kas rodoma ekrane ar esančia informacija programose, jau siūlo ir „Claude“, ir „ChatGPT“ „macOS“ aplikacijos. Tuo metu „Gemini“ tokio tipo funkcijas jau diegia ir mobiliuosiuose įrenginiuose.

    Kol kas neaišku, ar „Gemini“ „macOS“ versija apsiribos tik ekrano ir programų turinio „skaitymu“, ar galės ir atlikti veiksmus pačiose programose. Vis dėlto „Google“ jau yra pradėjusi siūlyti ribotą panašios patirties variantą išmaniuosiuose telefonuose, todėl neatmetama, kad tokie sprendimai galėtų persikelti ir į stalinių kompiuterių operacines sistemas.

    Taip pat pranešama, kad „Gemini“ programėlė testuojama ne vien „Google“ darbuotojų, o tai gali reikšti pasirengimą viešam pristatymui. Net jei atskira programėlė galiausiai ir nepasirodytų, „macOS“ ateityje vis tiek gali sulaukti „Gemini“ technologijos: „Apple“ ir „Google“ yra paskelbusios apie dirbtinio intelekto bendradarbiavimą, pagal kurį „Gemini“ modeliai turėtų prisidėti prie būsimų „Apple Intelligence“ versijų. Be to, pranešimuose minima, kad „Apple“ pertvarko „Siri“ į labiau pokalbių asistento tipo sprendimą, o tai, tikėtina, bus įgyvendinama pasitelkiant „Gemini“.

  • „DoorDash“ pradeda mokėti kurjeriams už nuotraukas ir vaizdo įrašus, kurie treniruos AI

    „DoorDash“ pradeda mokėti kurjeriams už nuotraukas ir vaizdo įrašus, kurie treniruos AI

    Maisto pristatymo platforma „DoorDash“ pristatė naują galimybę gig ekonomikos darbuotojams papildomai užsidirbti. Bendrovė įdiegė funkciją „Tasks“ – trumpas užduotis, kurias kurjeriai gali atlikti tarp pristatymų arba jiems patogiu metu.

    Tarp pavyzdžių nurodoma galimybė fotografuoti restoranų patiekalus ar įrašyti natūralius, nesurežisuotus pokalbius kitomis nei anglų kalba. Pasak „DoorDash“, ši medžiaga bus naudojama dirbtinio intelekto ir robotikos modeliams mokyti.

    „DoorDash“ atstovas „Bloomberg News“ teigė, kad „Tasks“ metu surinktas turinys bus naudojamas vertinant tiek pačios bendrovės kuriamus dirbtinio intelekto modelius, tiek partnerių sprendimus mažmenos, draudimo, svetingumo ir technologijų srityse. Bendrovė taip pat bando atskirą „Tasks“ programėlę, per kurią kurjeriai galės pateikti sukurtą turinį.

    Nurodoma, kad atlygis už užduotis bus matomas iš anksto, o kompensacijos dydis priklausys nuo veiklos sudėtingumo.

    Panašios iniciatyvos rinkoje nėra naujiena: dirbtinio intelekto ir robotikos srityse jau matyti startuolių, kurie moka žmonėms už kasdienės veiklos metu nufilmuotą turinį. Atsižvelgiant į tai, kad prieš AI bendroves vyksta ne viena byla dėl be leidimo panaudotos autorių teisių saugomos medžiagos, toks modelis bent jau suteikia galimybę žmonėms gauti tiesioginį atlygį už duomenis, naudojamus mokymui.

  • Baltieji rūmai ruošia AI taisykles: jos gali nubraukti valstijų įstatymus visoje JAV

    „Baltieji rūmai“ pristatė naują dirbtinio intelekto (AI) politikos gaires, kuriomis raginama JAV Kongresą sukurti federalinį reguliavimą, galintį nustelbti atskirų valstijų priimamus AI įstatymus.

    Administracija jau anksčiau ne kartą bandė apriboti griežtesnį valstijų lygmens reguliavimą, tačiau iki šiol reikšmingo proveržio nepasiekė. Naujosiose gairėse teigiama, kad vieningos taisyklės esą būtinos, nes priešingu atveju skirtingi valstijų reikalavimai kurtų painiavą ir silpnintų JAV konkurencingumą pasaulinėse AI lenktynėse.

    Gairės apima platų temų spektrą – nuo vaikų privatumo iki AI taikymo darbo rinkoje. „Baltieji rūmai“ pabrėžia, kad sėkmė įmanoma tik tada, jei taisyklės būtų taikomos vienodai visoje šalyje, o „nesuderinamų valstijų įstatymų mozaika“ esą galėtų stabdyti inovacijas.

    Kalbant apie vaikų privatumo apsaugą, siūloma įpareigoti įmones suteikti tėvams ir naudotojams daugiau kontrolės priemonių, pavyzdžiui, ekrano laiko, matomo turinio ir paskyros valdymo nustatymus. Taip pat akcentuojama, kad galiojančios vaikų privatumo nuostatos turi būti taikomos ir AI sistemoms, įskaitant ribojimus, kaip duomenys renkami ir naudojami AI mokymui.

    Kartu nurodoma, kad valstijoms turėtų likti galimybė taikyti bendro pobūdžio vaikų apsaugos įstatymus, pavyzdžiui, draudimus, susijusius su seksualinio išnaudojimo medžiaga, net jei tokia medžiaga būtų sugeneruota AI.

    Gairėse paliečiamas ir AI infrastruktūros poveikis energetikai bei aplinkai, tačiau didžiausias dėmesys skiriamas duomenų centrų kaštams. Siūloma užtikrinti, kad didesnės elektros kainos nebūtų perkeliamos žmonėms, gyvenantiems šalia duomenų centrų, taip pat supaprastinti leidimų išdavimą AI infrastruktūros statyboms, kad įmonės galėtų diegti vietinę elektros gamybą.

    Programinės AI plėtros pusėje siūloma mažiau ribojimų: minimos vadinamosios „reguliacinės smėlio dėžės“ AI taikymams, taip pat raginama skirti išteklių, kad federaliniai duomenų rinkiniai būtų prieinami pramonei ir akademinei bendruomenei AI naudojimui tinkamais formatais.

    Turinio moderavimo klausimais gairės siūlo kryptį, kuri, regis, skiriasi nuo kai kurių kitų iniciatyvų. „Baltieji rūmai“ rašo, kad Kongresas turėtų užkirsti kelią JAV valdžios institucijoms daryti spaudimą technologijų tiekėjams, įskaitant AI kūrėjus, kad šie draustų, primestų ar keistų turinį dėl partinių ar ideologinių tikslų.

    Autorių teisių ir intelektinės nuosavybės naudojimo AI mokymui srityje tonas taip pat atsargesnis. Gairėse teigiama, kad administracija mano, jog AI modelių mokymas naudojant autorių teisėmis saugomą medžiagą nepažeidžia autorių teisių įstatymų, tačiau kartu siūloma, kad šį klausimą geriau išspręstų teismai, o ne nauji įstatymai. Vis dėlto Kongresui siūloma apsvarstyti licencijavimo sistemas, kurios leistų teisių turėtojams derėtis dėl kompensacijų su AI paslaugų teikėjais.

    Esminis ir daugiausia diskusijų keliantis pasiūlymų paketas – federalinio reguliavimo viršenybė prieš valstijų teisę. Gairėse nurodoma, kad valstijos neturėtų „reguliuoti AI plėtros“, neturėtų „nepagrįstai apsunkinti“ teisėtos veiklos, kuri būtų teisėta ir be AI, taip pat neturėtų bausti AI bendrovių už trečiųjų šalių neteisėtus veiksmus, susijusius su jų modeliais.

    Kritikai pabrėžia, kad idėja, jog AI įmonės nėra atsakingos už neteisėtą ar žalingą jų produktų panaudojimą, yra ypač problemiška. Ji susijusi su keliais šiuo metu opiais klausimais, įskaitant AI naudojimą kuriant seksualinio pobūdžio vaikų atvaizdus ir galimą AI vaidmenį žalingose situacijose, kurios, kaip teigiama, prisideda prie savižalos ar savižudybių.

    Tuo metu „Demokratijos ir technologijų centro“ politikos viceprezidentas Samiras Jainas teigia, kad gairės turi racionalių principų, tačiau jų vertę įstatymų leidėjams mažina vidiniai prieštaravimai ir ne iki galo išspręstos įtampos tarp skirtingų požiūrių į vaikų saugumą internete.

    „„Baltųjų rūmų“ aukšto lygio AI gairėse yra keletas pagrįstų principų teiginių, tačiau jų naudingumą įstatymų leidėjams riboja vidiniai prieštaravimai ir nesugebėjimas spręsti esminių įtampų tarp skirtingų požiūrių į svarbias temas, tokias kaip vaikų saugumas internete. Teisingai sakoma, kad valdžia neturėtų versti AI bendrovių drausti ar keisti turinį dėl „partinių ar ideologinių tikslų“, tačiau administracijos vasarą paskelbtas „woke AI“ vykdomasis įsakymas daro būtent tai. Dėl viršenybės principo gairėse teigiama, kad valstijoms neturėtų būti leidžiama reguliuoti AI plėtros, tačiau kartu teisingai pažymima, kad federalinė teisė neturėtų silpninti tradicinių valstijų galių taikyti savo įstatymus AI kūrėjams. Šiuo metu valstijos pirmauja ginant amerikiečius nuo žalos, kurią gali sukelti AI sistemos, o Kongresas du kartus teisingai nusprendė nesiekti plataus valstijų įstatymų nustelbimo“, – teigiama S. Jaino pareiškime.

    Pasak apžvalgininkų, prezidentas Donaldas Trumpas bandė aktyviau formuoti AI kūrimo ir reguliavimo kryptį JAV, tačiau rezultatai buvo nevienareikšmiai – daugiausia dėl to, kad Kongresas nenori atsisakyti valstijų teisės reguliuoti technologijas savarankiškai. Todėl kol kas neaišku, kiek šių gairių nuostatų realiai virs federaliniais įstatymais.

  • „OpenAI“ ruošia didžiulį šuolį: darbuotojų skaičių ketina beveik padvigubinti iki 8 tūkst.

    Kai daugelis technologijų bendrovių metai iš metų mažina darbuotojų skaičių, „OpenAI“ renkasi priešingą kryptį. „Financial Times“ praneša, kad dirbtinio intelekto bendrovė iki 2026 metų pabaigos planuoja išplėsti komandą iki 8 tūkst. darbuotojų – tai būtų beveik dvigubai daugiau nei dabartinis maždaug 4,5 tūkst. žmonių kolektyvas.

    Anot „Financial Times“, nauji darbuotojai būtų samdomi įvairiose srityse: produktų kūrimo, inžinerijos, mokslinių tyrimų ir pardavimų komandose. Taip pat numatoma ieškoti specialistų vadinamajai techninei ambasadorystei – darbuotojų, kurie padėtų įmonėms praktiškai ir efektyviai pritaikyti „OpenAI“ dirbtinio intelekto įrankius.

    Leidinys pažymi, kad toks samdos tempas gali būti susijęs ir su siekiu sustiprinti konkurencines pozicijas prieš „Anthropic“ bei jos pokalbių robotą „Claude“. Remiantis „Ramp“ sudarytu dirbtinio intelekto indeksu, įmonės, pirmą kartą įsigyjančios dirbtinio intelekto paslaugas, yra 70 proc. labiau linkusios rinktis „Anthropic“, o ne „OpenAI“.

    „OpenAI“ dėmesio sulaukė ir vasarį, kai paskelbė apie sutartį su „JAV Gynybos departamentu“ dėl savo dirbtinio intelekto modelių naudojimo. Tai įvyko po viešai aptartų nesutarimų tarp „Anthropic“ ir federalinės agentūros.

    Be valstybinių užsakymų, „OpenAI“, pasak „Reuters“, taip pat veda pažangias derybas su privataus kapitalo fondais, įskaitant „Brookfield Asset Management“. Skelbiama, kad tikslas – diegti „OpenAI“ sprendimus šių investuotojų valdomų įmonių portfeliuose.

  • „YouTube“ smogia clickbaitui: nauja funkcija leis sutaupyti laiką ir išvengti apgaulės

    „YouTube“ smogia clickbaitui: nauja funkcija leis sutaupyti laiką ir išvengti apgaulės

    „YouTube“ dominuoja interneto vaizdo įrašų rinkoje, tačiau platforma turi ir trūkumų. Jos algoritmas neretai kritikuojamas dėl klaidinančio turinio rekomendacijų ir nepakankamų pastangų tokį turinį pažaboti. Vis dėlto bendrovė nenuleidžia rankų ir ieško būdų, kaip mažinti clickbait problemą.

    Šįkart „YouTube“ pradėjo bandyti naują funkciją „Discover videos with Previews“. Ji skirta tam, kad žiūrovai mažiau laiko švaistytų vaizdo įrašams, kurių antraštės ar miniatiūros žada viena, o turinys pateikia visai ką kita. Nors „Google“ tiesiogiai neįvardija, kad taip siekiama kovoti su klaidinančiu turiniu, būtent toks tikslas atrodo akivaizdžiausias.

    Kaip aiškina „Google“ oficialiame pagalbos puslapyje, ši funkcija parodo nuo 5 iki 10 trumpų peržiūrų iš vaizdo įrašų, kurie jau rekomenduoti konkrečiam vartotojui. Peržiūrose rodomi „trumpi ir įtraukiantys momentai“, kad būtų lengviau greitai apsispręsti: žiūrėti visą įrašą, praleisti jį arba įtraukti į sąrašą „Watch later“.

    Toks sprendimas gali padėti atpažinti turinį, kuris vilioja klaidinančiomis miniatiūromis. Dažnai pasitaiko, kad vaizdas žada vieną, o pačiame įraše kalbama apie visai kitus dalykus. Peržiūros leistų tai pamatyti dar prieš atidarant visą vaizdo įrašą.

    Tačiau naujovė gali turėti ir neigiamų pasekmių kūrėjams. Jei peržiūros parodys įdomiausią ar svarbiausią turinio dalį, daliai žiūrovų gali nebelikti motyvacijos žiūrėti visą įrašą. Daug kas priklausys nuo to, kaip tiksliai „YouTube“ parinks rodomus fragmentus ir kokio tipo turinį vartotojas žiūri. Pavyzdžiui, jeigu mokomojo vaizdo įrašo peržiūra atskleis pagrindinius žingsnius, daliai žmonių pilnas įrašas gali tapti nebereikalingas.

    Žiūrovams tai potencialiai būtų naudinga, nes padėtų sutaupyti laiko. Vis dėlto kūrėjams tai gali reikšti mažesnį įsitraukimą, trumpesnį žiūrėjimo laiką ir atitinkamai neigiamą poveikį pajamoms.

    Kol kas apie bendrą funkcijos poveikį spręsti anksti, nes „YouTube“ ją testuoja tik su nedidele dalimi vartotojų „Android“ mobiliojoje programėlėje. Jei jūsų paskyra bus atrinkta bandymui, pagrindiniame puslapyje turėtumėte pamatyti specialią kortelę. Paspaudus ją, bus galima peržiūrėti siūlomus fragmentus.

    Bendrovė kol kas neatskleidžia, kokios trukmės bus peržiūros ir kada funkcija galėtų tapti prieinama platesniam vartotojų ratui.

  • „Google Messages“ pagaliau įdiegė tiesioginį vietos dalijimąsi – kaip tai veiks

    „Google Messages“ pagaliau įdiegė tiesioginį vietos dalijimąsi – kaip tai veiks

    „Google“ jau kurį laiką dirbo, kad į „Google Messages“ įdiegtų tiesioginio buvimo vietos dalijimosi funkciją. Pirmieji pranešimai apie ją pasirodė dar prieš beveik metus. Nors ši galimybė oficialiai pristatyta kaip 2026 m. kovo mėn. funkcijų paketo dalis, iš pradžių jos vartotojai taip ir nepamatė. Dabar panašu, kad bendrovė funkciją pradėjo diegti palaipsniui.

    Šiuo metu „Google Messages“ jau leidžia bendrinti savo buvimo vietą pokalbyje. Tačiau naujovė – galimybė dalytis tiesiogine buvimo vieta, kuri atsinaujina realiuoju laiku. Tai ypač pravers vėluojant į susitikimą su draugais ar šeimos nariais: pasidalijus tiesiogine vieta, jie galės matyti jūsų judėjimą realiu laiku.

    Panašų sprendimą jau ne vienerius metus siūlo „WhatsApp“ ir „Telegram“.

    Pranešama, kad funkcija kol kas ne visiems pasiekiama vienodai. Pavyzdžiui, vienuose įrenginiuose jos dar gali nebūti, o kituose – jau veikti, ypač naudojant naujausią „Android 17“ bandomąją versiją. Tiesioginio vietos dalijimosi pasirinkimas, lyginant su kitais mygtukais, išskiriamas žalia spalva, kad būtų lengviau pastebimas.

    Vartotojams siūlomi keli dalijimosi trukmės nustatymai: galima pasirinkti 1 valandą arba dalintis tik iki dienos pabaigos. Taip pat yra individualios trukmės pasirinkimas – laiką galima nustatyti nuo 1 minutės iki 24 valandų.

    Teigiama, kad tiesioginis vietos dalijimasis turėtų veikti tiek RCS, tiek ir ne RCS pokalbiuose. Funkcija esą naudoja „Google“ sprendimą „Find Hub“, todėl kol kas neaišku, kaip tai tiksliai veiks bendraujant su „iPhone“ naudotojais. Tikėtina, kad jiems būtų siunčiama „Google Maps“ nuoroda.

    Ankstesnė „vienkartinės vietos“ siuntimo funkcija niekur nedings – ji bus perkelta į sąrašo pabaigą ir veiks kaip anksčiau, nusiųsdama gavėjui vietos nuorodą „Google Maps“.

    Pasidalijus buvimo vieta su kontaktu, pokalbyje rodomas informacinis pranešimas, kuriame matyti, kiek laiko vieta bus bendrinama. Kai tiesioginis dalijimasis aktyvus, šalia „+“ piktogramos „Google Messages“ programėlėje pasirodo žalias taškas, tačiau būsenos juostoje (status bar) atskiro žalio indikatoriaus tai neįjungia.

    „Google“ funkciją, panašu, diegia etapais tiek bandomosios, tiek stabilios versijos naudotojams. Dėl to gali prireikti laiko, kol ši galimybė pasieks visus telefonus.

  • „OnePlus Watch 4“ ruošia patvarumo šuolį: IP69 ir didesnė baterija prieš „Galaxy Watch Ultra“

    „OnePlus Watch 4“ ruošia patvarumo šuolį: IP69 ir didesnė baterija prieš „Galaxy Watch Ultra“

    „OnePlus Watch 3“ yra vienas patraukliausių išmaniųjų laikrodžių su „Wear OS“ – jis išsiskiria dizainu ir ilgu baterijos veikimu.

    Dabar vis daugiau kalbama apie įpėdinį, kuris, tikėtina, vadinsis „OnePlus Watch 4“. Panašu, kad gamintojas iš esmės laikysis sėkmingos formulės, tačiau planuoja ir vieną reikšmingą naujovę – didesnį atsparumą.

    Informacija apie „OnePlus Watch 4“ pasirodė „EMVCo“ patvirtintų produktų duomenų bazėje. „EMVCo“ vertina įrenginių atitiktį bekontakčių mokėjimų reikalavimams, todėl tokia nutekėjimų vieta – gana neįprasta. Papildomomis detalėmis pasidalijo ir šaltinis platformoje „X“.

    Skelbiama, kad „OnePlus Watch 4“ turės 646 mAh bateriją – šiek tiek didesnę nei 631 mAh elementas „OnePlus Watch 3“ modelyje. Taip pat minima, jog laikrodyje bus naudojamas tas pats „Qualcomm Snapdragon W5 Gen 1“ procesorius, kuris montuojamas ir į „OnePlus Watch 3“.

    Kaip operacinė sistema įvardijama „Google Wear OS 5.0“. Kartu su nedideliu baterijos talpos padidėjimu tai teoriškai galėtų dar labiau prailginti veikimą vienu įkrovimu, tačiau pagal šiuo metu minimas specifikacijas didelio šuolio tikėtis neverta.

    Didžiausias pokytis nutekėjusiame specifikacijų lape – IP69 dulkių ir vandens atsparumo įvertinimas, vietoje IP68, kuris buvo taikomas „OnePlus Watch 3“.

    Tikėtina, kad IP69 bus derinamas ir su IP68 reitingu – toks derinys pasitaiko kai kuriuose įrenginiuose, pavyzdžiui, „Honor Magic 8 Pro“. IP69 saugo nuo stiprių, greitai judančių aukšto slėgio vandens srovių (pavyzdžiui, intensyviai valant įrenginį ar ekstremalių veiklų metu), o IP68 labiau pritaikytas ilgesniam panardinimui į vandenį, todėl laikomas praktiškesniu kasdienėje elektronikoje.

    Sujungus abu standartus, gaunamas itin patvarus sprendimas, ypač tinkamas sportui skirtam išmaniajam laikrodžiui. Manoma, kad „OnePlus“ gali siekti konkuruoti su „Samsung Galaxy Watch Ultra“ – pasiūlyti didesnį tvirtumą be ryškiai „grubaus“ dizaino.

    Ekrano parametrai, panašu, taip pat gali nesikeisti: kalbama apie 1,5 colio „AMOLED“ ekraną su 466 x 466 taškų raiška.

    Nutekėjime minimas tik vienas korpuso dydis – 47 mm. Anksčiau „OnePlus“ po 46 mm „OnePlus Watch 3“ išleido ir mažesnę „OnePlus Watch 3 43mm“ versiją, todėl neatmetama, kad analogiškas sprendimas vėliau gali būti pritaikytas ir „OnePlus Watch 4“ – tai tikriausiai priklausys nuo mažesnio modelio pardavimų.

    „OnePlus Watch 4“ gandai pasirodė netrukus po to, kai su „OnePlus“ glaudžiai siejama bendrovė „Oppo“ Kinijoje pristatė „Oppo Watch X3“. Šis laikrodis turi 47 mm korpusą, 1,5 colio „AMOLED“ ekraną, „Snapdragon W5“ procesorių bei IP68 ir IP69 atsparumo reitingus. Neatmetama, kad jis gali tapti tam tikru šablonu ir „OnePlus Watch 4“ modeliui.

    „OnePlus“ kol kas oficialiai nepristatė „OnePlus Watch 4“, o minimos specifikacijos nėra patvirtintos, todėl jos gali keistis. „OnePlus Watch 3“ buvo išleistas 2025 m. balandį, o šiuo metu „OnePlus“ svetainėje jis nurodomas kaip išparduotas, kas gali reikšti, jog naujasis modelis pasirodys netrukus.

  • „Amazon“ ruošia netikėtą sugrįžimą: naujasis telefonas žada apsipirkimą ir dirbtinį intelektą

    „Amazon“ ruošia netikėtą sugrįžimą: naujasis telefonas žada apsipirkimą ir dirbtinį intelektą

    Vyresni technologijų gerbėjai puikiai prisimena, kaip 2014 m. „Amazon“ nesugebėjo sudrebinti rinkos su „Fire Phone“. Šis komercinis fiasko bendrovei kainavo apie 170 mln. JAV dolerių dėl neparduoto inventoriaus ir ilgam atgrasė nuo bandymų kurti panašų įrenginį.

    Tačiau, panašu, tas skaudus laikotarpis baigiasi: pranešama, kad „Amazon“ dirba prie naujo savo prekės ženklu pažymėto telefono.

    Apie tai skelbiama naujienų agentūros „Reuters“ publikacijoje, parengtoje remiantis keturiais su situacija susipažinusiais šaltiniais. Teigiama, kad projektas bendrovės viduje vadinamas „Transformer“, o pagrindinė jo idėja – giliai integruoti „Amazon“ paslaugas ir apsipirkimą kaip esmines telefono funkcijas.

    Pasak šaltinių, didelis dėmesys būtų skiriamas tam, kad telefonas sinchronizuotųsi su vartotojo „Amazon“ pirkinių istorija. Taip pat jis turėtų būti pritaikytas patogiam „Prime Video“ transliavimui, „Prime Music“ naudojimui bei partnerių paslaugoms, pavyzdžiui, „Grubhub“.

    Tokios krypties iš „Amazon“ telefono ir būtų galima tikėtis, tačiau minima ir dar viena – šiuo metu itin dažnai kartojama – tema: dirbtinis intelektas.

    Skelbiama, kad dirbtinis intelektas būtų integruotas taip giliai, jog, pasak šaltinių, teoriškai galėtų sumažinti atskirų programėlių ir net programėlių parduotuvės poreikį.

    Kaip tai veiktų praktikoje, nepaaiškinama. Informacijos apskritai nedaug: neminima galima išleidimo data, kainos intervalas ar net tai, ar įrenginys būtų tradicinis išmanusis telefonas, ar labiau primintų paprastesnį, ribotų funkcijų modelį.

    Publikacijoje taip pat pabrėžiama, kad projektas esą yra trapus: bet kokie strategijos pokyčiai ar finansiniai nuogąstavimai gali reikšti, jog jis bus visiškai atšauktas.

    Šiam sumanymui šešėlį meta ir ankstesnė patirtis. „Fire Phone“ patyrė nesėkmę daugiausia dėl nuosavos operacinės sistemos, kuri tuo metu negalėjo pasiūlyti tokios plačios programėlių pasiūlos kaip „iOS“ ar „Android“. Vartotojams pereiti į naują ekosistemą, kurioje trūko įprastų programėlių, buvo sunku net ir turint „Amazon“ užnugarį.

    Dabar bendrovė, panašu, tikisi, kad dirbtinis intelektas padės įveikti šį barjerą, tačiau kol kas neaišku, kokiais konkrečiais sprendimais tai būtų pasiekta.

    Jei projekte bus potencialo, daugiau detalių apie „Amazon“ „Transformer“ turėtų išryškėti per artimiausius kelerius metus. Vis dėlto neatmetama ir priešinga baigtis – kad apie jį vėliau sužinosime tik kaip apie tyliai nutrauktą iniciatyvą.