CP v2

Category: Technologijos

  • „Microsoft“ pagaliau suvienodina „Xbox“ patirtį: atnaujintas UI keis konsoles, nešiojamuosius ir žaidimą debesyje

    „Microsoft“ pagaliau suvienodina „Xbox“ patirtį: atnaujintas UI keis konsoles, nešiojamuosius ir žaidimą debesyje

    „Microsoft“ parodė, kaip atrodys nauja, labiau suvienodinta „Xbox“ vartotojo sąsaja, kuri turėtų apimti namų konsoles, nešiojamuosius įrenginius ir žaidimą per debesį. Bendrovės tikslas – kad žaidėjai jaustųsi taip pat pažįstamai, nesvarbu, kuriame ekrane jungiasi prie „Xbox“.

    Pirmą kartą atnaujinto UI užuominos pasirodė kovo mėnesį per Game Developers Conference renginį, tačiau tuomet pokyčius buvo sunkiau įvertinti. Dabar paviešintas išsamesnis vaizdo įrašas leidžia geriau pamatyti, kur link juda dizainas ir kokius elementus „Microsoft“ ketina suvienodinti.

    „Xbox“ naujos kartos projektų vadovas Jasonas Ronaldas pripažino, kad žaidėjai pastebi didelę skirtingų įrenginių fragmentaciją. Pasak jo, būtent tai paskatino komandą siekti nuoseklesnės patirties tarp konsolės, programėlių ir debesijos sprendimų.

    „Užkulisiuose įdėjome daug darbo, kad sukurtume nuoseklią patirtį, kuri būtų pažįstama ir atpažįstamai „Xbox“, nesvarbu, kur nuspręsite žaisti“, – sakė J. Ronaldas.

    Iš pirmo žvilgsnio pagrindinis ekranas primena dabartinį, tačiau atsiranda pastebimų korekcijų. Viršuje dešinėje numatyta aiškesnė prieiga prie vartotojo profilio, o apačioje reklaminiai blokai, sprendžiant iš demonstracijos, sumažinami iki trijų vietoje keturių.

    Panašų pagrindinį išdėstymą planuojama pritaikyti ir nešiojamuosiuose įrenginiuose, kad perėjimas tarp formų būtų kuo sklandesnis. Tuo metu kompiuterio programėlė, anot pristatymo detalių, dizainu artėja prie „Xbox“ žaidimo debesyje aplinkos, kur didesnis dėmesys skiriamas greitam turinio pasiekiamumui.

    Ankstyvieji bandytojai naują vaizdą apibūdina kaip labiau konsolinį: daugiau animacijų, atnaujinta žaidimų bibliotekos skiltis ir apvalesni UI elementai turėtų suteikti vientisesnį įspūdį. Pristatymo skaidrės taip pat leidžia suprasti, kad panaši stilistika gali paliesti ir daugiau „Windows“ aplinkos vietų.

    „Microsoft“ pabrėžia, kad visi įrenginiai neatrodys identiškai, nes skiriasi ekranų dydžiai ir valdymo būdai. Vis dėlto kryptis aiški: mažiau skirtingų dizaino kalbų, daugiau nuoseklumo ir greitesnis kelias iki žaidimų, bibliotekos bei parduotuvės.

    Tame pačiame pristatymo kontekste matyti ir atnaujintos „Xbox“ parduotuvės „Windows“ sistemoje užuominos. Tai signalizuoja, kad pokyčiai gali apimti ne vien pagrindinį ekraną, bet ir visą turinio pirkimo bei naršymo grandinę.

  • Krokuvoje sužibėję „RoboCop“ kūrėjai meta naują kortą: Niujorke vyksiantis RPG jau kursto aistras

    Krokuvoje sužibėję „RoboCop“ kūrėjai meta naują kortą: Niujorke vyksiantis RPG jau kursto aistras

    Lenkijos žaidimų kūrėjai kasmet vis dažniau atsiduria pasaulinių hitų sąrašuose, o dėmesys regiono studijoms akivaizdžiai auga. Šįkart dėmesio centre atsidūrė Krokuvoje įsikūrusi „Teyon“, pristačiusi naujo projekto anonsą, kurio veiksmas vyks Niujorke.

    Studija tarptautinį pripažinimą įtvirtino po „RoboCop: Rogue City“ starto 2023 metais. Žaidimą gerai įvertino tiek kritikai, tiek žaidėjai, o aukšti reitingai skaitmeninėse platformose tapo rimtu signalu, kad „Teyon“ gali konkuruoti su didžiaisiais leidėjais.

    Naujausias studijos pristatymas įvyko renginyje „Nacon Connect 2026“, kur parodytas „Hunter: The Reckoning – Deathwish“ anonsinis vaizdo įrašas. Kūrėjai patvirtino, kad istorija bus pasakojama Niujorke, o atmosferą formuos tiek dienos, tiek nakties miesto vaizdai.

    Skelbiama, kad tai bus pirmuoju asmeniu žaidžiamas RPG, kuriame žaidėjas įkūnys detektyvą. Pagrindinė užduotis bus susidurti su paranormaliomis grėsmėmis, o siužetas turėtų remtis tyrinėjimu ir sprendimų priėmimu.

    Kūrėjai taip pat akcentuoja pažangesnį veikėjų modeliavimą ir kampanijos eigą keičiančius pasirinkimus. Tokia kryptis atitinka platesnę industrijos tendenciją, kai istorijos šakos ir pasekmes turintys sprendimai tampa svarbiausiu žaidėjų įsitraukimo varikliu.

    Vis dėlto laukti teks ilgai: dabartiniu planu žaidimo debiutas numatomas 2027 metų ketvirtą ketvirtį. Iki tol projektą greičiausiai lydės papildomi pristatymai, o susidomėjimas priklausys nuo to, ar studijai pavyks įrodyti, kad sėkmė po „RoboCop: Rogue City“ nebuvo vienkartinė.

  • „Sony“ nusivylimas brangiausiu pirkiniu: „Bungie“ nuvertėjimas jau siekia apie 710 mln. eurų

    „Sony“ nusivylimas brangiausiu pirkiniu: „Bungie“ nuvertėjimas jau siekia apie 710 mln. eurų

    „Sony“ investicija į žaidimų kūrėją „Bungie“ vis aiškiau tampa viena skaudžiausių pastarųjų metų bendrovės istorijų. Naujausi finansiniai duomenys rodo, kad dėl „Bungie“ vertės sumažėjimo jau fiksuota maždaug 710 mln. eurų nuostolių.

    „Bungie“ buvo įsigyta 2022 metais už 3,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 3,3 mlrd. eurų. Tuomet tikėtasi, kad studija padės auginti „PlayStation“ ekosistemą ir sustiprins „Sony“ planus kurti daugiau nuolatinių, paslaugos tipo žaidimų.

    Skelbiama, kad vien per pastarąjį fiskalinį ketvirtį „Sony“ pripažino apie 460 mln. eurų nuostolį, susijusį su „Bungie“ nuvertėjimu. Dar ankstesniu laikotarpiu nuostolis siekė maždaug 190 mln. eurų, todėl bendra suma priartėjo prie 710 mln. eurų ribos.

    Problemos kaupėsi ne vien finansuose: pastaruosius dvejus metus „Bungie“ lydėjo nuolatinės restruktūrizacijos, o „Destiny 2“ įtaka rinkoje, kaip pastebi analitikai ir pati žaidėjų bendruomenė, silpnėjo. Tai ypač jautru studijai, kurios pajamų stabilumas ilgą laiką rėmėsi būtent šiuo žaidimu.

    Tekste minima ir naujesnė „Bungie“ kryptis su šaudykle „Marathon“, tačiau jos startas, sprendžiant iš rinkos signalų, kol kas nepavertė situacijos lūžio tašku. Nors susidomėjimas buvo pastebimas, žaidėjų aktyvumas, ypač kompiuterių platformoje, laikui bėgant mažėjo, o tai riboja galimybes greitai atstatyti finansinius rodiklius.

    „Sony“ pastaraisiais metais akcentavo norą augti ne tik per vienkartinius didelius žaidimų leidimus, bet ir per ilgiau žaidėjus išlaikančius projektus. Tačiau tokia strategija reikalauja nuolatinių investicijų, stabilios auditorijos ir itin tikslaus turinio planavimo, o nesėkmės atveju nuostoliai būna greiti ir dideli.

    Analitikų vertinimu, dabar „Sony“ ir „Bungie“ situaciją galima apibūdinti kaip krizės valdymą, kai svarbiausia tampa ne ambicingi plėtros pažadai, o kaštų kontrolė ir aiškus produktų planas. Artimiausi ketvirčiai turėtų parodyti, ar „Bungie“ pavyks stabilizuoti veiklą ir pateisinti bent dalį įsigijimo kainos.

  • AMD šokiravo Volstritą, „Anthropic“ susitarė su „SpaceX“, o aviaciją purto degalų krizė

    AMD šokiravo Volstritą, „Anthropic“ susitarė su „SpaceX“, o aviaciją purto degalų krizė

    Volstritas trečiadienį sulaukė ryškaus signalo iš puslaidininkių sektoriaus: „Advanced Micro Devices“ (AMD) po stiprių ketvirčio rezultatų ir optimistiškesnių prognozių šoktelėjo maždaug 18 proc. Bendrovė investuotojams pasiuntė žinutę, kad jos procesorių paklausa auga dėl spartėjančių DI diegimų, o tai padėjo kelti ir platesnės rinkos nuotaikas.

    AMD vadovė Lisa Su pabrėžė, kad įmonės mato vis didesnę paklausą sprendimams, kurie leidžia DI sistemas naudoti praktiškai, o ne vien testuoti laboratorijose. Analitikai tokias tendencijas sieja su augančiu įmonių noru automatizuoti procesus ir diegti DI agentus, kuriems reikia daugiau skaičiavimo galios ir energijos efektyvumo.

    Rinkoje dėmesio sulaukė ir kontrastas su „Nvidia“, kurios akcijų dinamika pastaruoju metu ne visada atspindi bendrą puslaidininkių ralį. Dalis investuotojų svarsto, ar DI infrastruktūros bumas taps platesnis ir labiau pasidalins tarp skirtingų gamintojų, ypač kai įmonės ieško alternatyvų dėl kainos, tiekimo ar specifinių užduočių.

    Kodėl brangsta skrydžiai?

    Aviacijos sektorių tuo pat metu spaudžia brangstantys degalai ir tiekimo rizikos. Nauji vieši duomenys JAV rodė, kad oro bendrovės kovą už reaktyvinius degalus mokėjo gerokai daugiau nei anksčiau, o geopolitinės įtampos paaštrino kainų šuolius.

    Rinkos dalyviai perspėja, kad degalų trūkumo epizodai Europoje ir Azijoje gali komplikuoti vasaros sezono planavimą, ypač jei sutrinka logistikos grandinės ar perdirbimo pajėgumai. Tai didina spaudimą vežėjams: degalų sąnaudos yra vienas svarbiausių skrydžių kainą lemiančių veiksnių, todėl brangimas dažnai persiduoda bilietams.

    „Anthropic“ ir „SpaceX“ sandoris

    DI bendrovė „Anthropic“ paskelbė susitarimą, pagal kurį naudos visus „SpaceX“ valdomo „Colossus 1“ duomenų centro Tenesyje skaičiavimo išteklius. Įmonė teigia, kad tai turėtų padėti didinti pajėgumus mokamiems „Claude“ planams ir stabiliau aptarnauti augantį vartotojų srautą.

    „Anthropic“ vadovas Dario Amodei yra viešai pripažinęs, kad bendrovei tapo sudėtinga suspėti su paklausos šuoliu, kai naudojimas ir pajamos augo daug sparčiau, nei planuota. Tai atspindi platesnę rinkos problemą: DI modelių mokymui ir veikimui reikia vis daugiau lustų, elektros ir duomenų centrų infrastruktūros, todėl pajėgumai tampa strateginiu konkurenciniu pranašumu.

    „Skaičiavimo galios paklausa auga greičiau, nei pramonė spėja ją patikimai padengti“, – sakė Dario Amodei.

    Vartotojai kol kas nepasiduoda

    Nepaisant energijos kainų ir infliacijos spaudimo, dalis didžiųjų vartotojų sektoriaus įmonių praneša apie gana atsparų pirkėjų elgesį. Pavyzdžiui, „McDonald’s“ skelbė augusias to paties tinklo pardavimų apimtis, o įmonės komentaruose akcentuojamos vertės pasiūlos ir akcijų strategijos.

    Tuo pačiu „Disney“ ir „Uber“ rezultatai rodė, kad žmonės ir toliau leidžia pinigus kelionėms bei paslaugoms, nors jautriai reaguoja į kainas. Tokia dinamika rinkoje dažnai vertinama kaip signalas, kad vartotojai dar turi finansinę erdvę, tačiau išlaidų struktūra keičiasi vertės ir nuolaidų naudai.

    Tarp kitų naujienų iš JAV rinkos – pokyčiai sporto lažybų sektoriuje: pranešta, kad „FanDuel“ vadovė Amy Howe palieka pareigas, o laikinai vadovavimą perima prezidentas Christianas Genetski. Šis sektorius pastaraisiais metais sparčiai augo, tačiau investuotojų nuotaikos išlieka nepastovios dėl konkurencijos ir reguliavimo rizikų.

  • Startuolis „Propy“ skiria 92 mln. eurų: žada NT sandorius uždaryti per valandas, ne savaites

    Startuolis „Propy“ skiria 92 mln. eurų: žada NT sandorius uždaryti per valandas, ne savaites

    Majamyje įsikūrusi blokų grandinės technologijų įmonė „Propy“ pritraukė apie 92 mln. eurų kredito liniją ir žada iš esmės sutrumpinti nekilnojamojo turto sandorių užbaigimą. Bendrovė teigia, kad lėšos bus nukreiptos į nuosavybės teisių ir depozito paslaugų įmonių konsolidavimą bei vieningos, DI paremtos uždarymo platformos kūrimą.

    Tradicinis sandorio uždarymas daugelyje rinkų vis dar remiasi daugybe patikrų, parašų, atitikties dokumentų ir tarpininkų darbo, todėl procesas dažnai užtrunka savaites. „Propy“ tikina, kad didesnė automatizacija ir duomenų suvedimas į skaitmenines sistemas gali šį kelią sutrumpinti iki kelių valandų, ypač kai sandorio sąlygos aiškios, o dokumentai pateikti tvarkingai.

    „Esame įsitikinę, kad po interneto kita didžioji banga yra blokų grandinė: internetas pernešė informaciją, o blokų grandinė perneš vertę“, – sakė „Propy“ įkūrėja ir vadovė Natalia Karayaneva.

    Įmonė aiškina, kad blokų grandinė veikia kaip bendras skaitmeninis registras, kuriame įrašytą informaciją sudėtinga pakeisti, todėl ji gali tapti papildomu saugumo sluoksniu. „Propy“ teigimu, į ją gali būti perkeliami sandoriui svarbūs įrašai, o pats procesas valdomas per vadinamąsias išmaniąsias sutartis, kurios automatiškai vykdo numatytas sąlygas.

    Pasak bendrovės, DI sistemos iš pasirašytos pirkimo–pardavimo sutarties ištraukia pagrindinius duomenis, tokius kaip adresas, terminai, sąlygos ir išlygos, ir taip sumažina rankinio suvedimo klaidų tikimybę. Vėliau šie duomenys panaudojami darbo eigai paleisti, o šalys realiu laiku mato, kuriame etape yra procesas.

    „Propy“ taip pat kuria DI agentą „Avery“, kuris turėtų bendrauti su klientais visą parą ir padėti koordinuoti veiksmus tarp pirkėjų, pardavėjų, brokerių bei paslaugų teikėjų. Bendrovė jį apibūdina kaip skaitmeninį sandorių koordinatorių, galintį sekti laiškus, priminimus ir dokumentų būsenas, kad sumažėtų vėlavimų.

    Praktinė plėtra, anot „Propy“, remiasi ir įsigijimais: bendrovė skelbė jau nupirkusi kelias nuosavybės teisių patikros įmones. Tačiau integracija nėra paprasta, nes sektoriuje daug jautrumo automatizavimui ir DI, o dalis specialistų baiminasi, kad technologijos keis nusistovėjusius vaidmenis ir atsakomybes.

    Rinkoje technologiniai pokyčiai NT sandoriuose vyksta sparčiau nei anksčiau, tačiau juos riboja skirtingi teisiniai reikalavimai, registrų veikimo modeliai ir vartotojų įpročiai. Todėl tokie sprendimai dažniau prigyja ten, kur procesai jau stipriai skaitmenizuoti, o institucijos ir paslaugų grandinė leidžia didesnę automatizaciją, išlaikant patikras dėl pinigų plovimo prevencijos ir pirkėjų apsaugos.

    „Propy“ akcentuoja, kad galutinis tikslas yra sumažinti biurokratiją, pagreitinti atsiskaitymus ir padaryti nuosavybės įrašus patikimesnius, ypač tarptautiniuose sandoriuose. Vis dėlto įmonės sėkmė priklausys nuo to, kaip greitai tokie modeliai bus pritaikomi skirtingose jurisdikcijose ir ar rinka patikės, kad blokų grandinė bei DI gali ne tik pagreitinti, bet ir sumažinti rizikas.

  • Milijardierius Paulas Tudor Jonesas perspėja: JAV vėluoja su DI kontrole – pasekmės gali būti skaudžios

    Milijardierius Paulas Tudor Jonesas perspėja: JAV vėluoja su DI kontrole – pasekmės gali būti skaudžios

    Rizikos draudimo fondų veteranas ir milijardierius Paulas Tudor Jonesas perspėjo, kad JAV smarkiai vėluoja su dirbtinio intelekto reguliavimu. Jo teigimu, taisyklių ir priežiūros reikėjo imtis gerokai anksčiau, nes technologijos plėtra jau lenkia politikų sprendimus.

    „Turime tai padaryti rytoj. Mes jau vėluojame. Turėjome tai padaryti anksčiau“, – sakė Paulas Tudor Jonesas.

    Jo nuomone, viena iš neatidėliotinų priemonių turėtų būti DI turinio ženklinimas, kad visuomenė galėtų atskirti tikrą informaciją nuo klastočių. Tai ypač aktualu dėl sparčiai plintančių įtikinamų vaizdo ir garso klastočių, kurios gali būti panaudotos sukčiavimui, reputacijos žlugdymui ar politinėms manipuliacijoms.

    Nors jis akcentavo grėsmes, investuotojas teigė ir toliau didinantis pozicijas su DI susijusiose bendrovėse. Tokia laikysena atspindi rinkoje dažnai matomą paradoksą: DI žada didžiulį produktyvumo šuolį ir pelnus, bet kartu kelia rizikas privatumui, kibernetiniam saugumui ir informacijos patikimumui.

    Reguliavimo nuotaikos keičiasi

    Pasak P. Tudor Joneso, specialistų bendruomenėje per metus įvyko ryškus lūžis: jei anksčiau reguliavimą palaikė mažuma, dabar dauguma DI kūrėjų ir ekspertų jau pritaria griežtesnėms taisyklėms. Jis tvirtino, kad vienos iš sektoriaus bendrovių vadovas esą stebėjosi, kodėl tokio masto technologija vis dar nėra aiškiau reguliuojama.

    Reguliavimo šalininkai paprastai akcentuoja kelias sritis: vartotojų duomenų apsaugą, modelių skaidrumą, atsakomybę už žalą, nacionalinį saugumą ir dezinformacijos mažinimą. Praktikoje tai gali reikšti reikalavimus dokumentuoti mokymo duomenų kilmę, atlikti saugumo testus, riboti tam tikras didelės rizikos paskirtis ir aiškiai žymėti DI sugeneruotą turinį.

    Europa jau turi DI aktą

    Europos Sąjunga 2024 metais priėmė DI aktą, kuris nustato rizikos lygiais grįstą reguliavimo logiką: nuo minimalių reikalavimų iki draudžiamų praktikų. Šis teisės aktas numato ir griežtesnes pareigas vadinamosioms didelį poveikį galinčioms turėti sistemoms, įskaitant skaidrumo, saugumo ir atitikties reikalavimus.

    JAV kol kas labiau remiasi atskirų valstijų iniciatyvomis ir sektoriniais sprendimais, o vieningo DI įstatymo dar nėra. Baltieji rūmai šių metų kovą paskelbė nacionalinį DI politikos pagrindą su teisėkūros rekomendacijomis, tačiau reali reguliavimo architektūra vis dar formuojama.

    Varžybos su Kinija ir saugumo klausimai

    P. Tudor Jonesas pabrėžė, kad DI klausimas JAV neišvengiamai susijęs ir su geopolitine konkurencija, ypač su Kinija. Jis ragino kalbėtis apie DI saugą, kad technologinė varžybų dinamika neperaugtų į nekontroliuojamas krizes.

    „Turėtume su jais kalbėtis apie DI saugumą“, – sakė Paulas Tudor Jonesas.

    Diskusijose apie DI kontrolę vis dažniau keliama mintis, kad prireiks ne vien nacionalinių taisyklių, bet ir tarptautinių standartų. Tokie standartai galėtų apimti incidentų pranešimą, atsparumo testavimą, turinio autentiškumo mechanizmus ir bendrus principus, kaip elgtis su ypač galingais modeliais.

  • Muskas teisme: liudininkė teigia, kad Altmanui siūlyta vieta „Tesla“ valdyboje

    Muskas teisme: liudininkė teigia, kad Altmanui siūlyta vieta „Tesla“ valdyboje

    Kalifornijoje vykstančiame Elono Musko ieškinio prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną teisme nuskambėjo nauji teiginiai apie ankstyvuosius bendrovės struktūros svarstymus. Liudininkė Shivon Zilis, buvusi „OpenAI“ valdybos narė, pareiškė, kad Muskas vienu metu siekė „OpenAI“ prijungimo prie „Tesla“ ir esą siūlė Altmanui vietą „Tesla“ valdyboje.

    Bylos esmė susijusi su Musko teiginiu, kad „OpenAI“ nukrypo nuo pradinės misijos veikti visuomenės labui kaip ne pelno organizacija. Ieškinyje akcentuojama, kad vėliau sukurta pelno siekianti struktūra, pasak Musko, tapo dominuojančia ir pakeitė pirminius įsipareigojimus.

    Kas liudyta apie 2017–2018 metus?

    Teisme Zilis pasakojo, kad apie „OpenAI“ valdymo ir finansavimo modelį 2017–2018 metais vyko ilgos diskusijos, svarstant įvairias alternatyvas. Jos teigimu, vienas iš variantų buvo glaudesnis ryšys su „Tesla“, o derybų kontekste nuskambėjo ir idėja Altmanui pasiūlyti vaidmenį „Tesla“ valdyboje.

    Liudininkė nurodė, kad jos vaidmuo tuo metu buvo tarpininkauti tarp Musko, Altmano, Grego Brockmano ir Ilyos Sutskeverio. Teisme taip pat aptarta, kad svarstant skirtingus veiklos modelius, įtampa tarp vizijų galėjo augti, ypač dėl pinigų pritraukimo ir kontrolės klausimų.

    Žinutės ir įtarimai dėl darbuotojų viliojimo

    Procese buvo pristatyta ir susirašinėjimų bei elektroninių laiškų, kurie, anot publikacijose aprašytų teismo epizodų, rodo Musko pastangas pervilioti talentus iš „OpenAI“ į „Tesla“. Tai kontrastuoja su ankstesniais viešais aiškinimais, kad darbuotojų perėjimai esą nebuvo aktyviai skatinami.

    Zilis, atsakinėdama į klausimus, pripažino, kad bent vienu atveju iniciatyva kreiptis į specialistą dėl darbo „Tesla“ pusėje buvo Musko. Kitas teismo aptartas aspektas buvo finansavimo sprendimai, kai „OpenAI“ viduje galėjo būti juntama nežinomybė dėl pažadėtų lėšų tęstinumo.

    Kodėl ši byla svarbi DI rinkai?

    Ginčas vyksta tuo metu, kai DI sektoriuje ryškėja įtampa tarp viešojo intereso, saugumo ir komercinio mastelio. Sparčiai augant DI infrastruktūros ir modelių kūrimo kaštams, bendrovės vis dažniau renkasi hibridines struktūras, partnerystes su didžiosiomis technologijų įmonėmis ir naujus kapitalo pritraukimo kelius.

    Ši byla vertinama kaip precedento galinti turėti istorija, nes ji kelia klausimus, kaip turi būti apibrėžiami steigėjų pažadai, valdymo kontrolė ir misijos laikymasis, kai organizacija iš ne pelno modelio pereina prie pelno siekiančių mechanizmų. Teisme minėta, kad liudyti dar gali ir daugiau aukšto rango vadovų.

  • „Airbnb“ pranoko prognozes, bet Artimųjų Rytų įtampa jau kelia atšaukimų bangą

    „Airbnb“ pranoko prognozes, bet Artimųjų Rytų įtampa jau kelia atšaukimų bangą

    Apgyvendinimo platforma „Airbnb“ paskelbė mišrius pirmojo ketvirčio rezultatus: pajamos viršijo analitikų prognozes, tačiau pelnas akcijai kiek nuvylė. Bendrovė kartu perspėjo, kad Artimųjų Rytų konflikto sukelta įtampa didina atšaukimų skaičių ir gali slopinti užsakymų augimą artimiausiais mėnesiais.

    Pagal pateiktus duomenis, „Airbnb“ pajamos per metus augo 18 proc. ir pasiekė apie 2,48 mlrd. eurų. Grynasis pelnas didėjo iki maždaug 148 mln. eurų, o tai rodo, kad paklausa išlieka stipri, nors kelionių sektorius vis jautriai reaguoja į geopolitinius sukrėtimus.

    Vis dėlto įmonė nurodė, kad konfliktas prisidėjo prie šiek tiek išaugusių atšaukimų Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Azijos Ramiojo vandenyno regione. Tokios tendencijos kelionių rinkoje dažnai siejamos su brangstančia energija, skrydžių sutrikimais ir vartotojų atsargumu planuojant keliones.

    „Išliekame optimistiški dėl augimo tempo, net jei susiduriame su sudėtingesniais palyginimais ir spaudimu dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose“, – rašė „Airbnb“ akcininkams skirtame laiške.

    Antrojo ketvirčio prognozėje „Airbnb“ numatė, kad pajamos sieks apie 3,27–3,33 mlrd. eurų ir tai viršija rinkos lūkesčius. Bendrovė taip pat pagerino visų metų pajamų augimo gaires iki žemo ar vidutinio paauglių procentais lygio, tikėdamasi, kad paklausa išliks atspari net ir svyruojant kelionių srautams tarp regionų.

    Veiklos rodikliai taip pat augo: bendra užsakymų vertė per metus kilo 19 proc. iki maždaug 27,0 mlrd. eurų. Nakvynių ir vietų skaičius padidėjo 9 proc. iki 156,2 mln., o „Airbnb“ pranešė fiksavusi didžiausią pirmą kartą užsisakiusių klientų augimą nuo 2022 metų, ypač plėtros rinkose, tokiose kaip Brazilija, Japonija ir Indija.

    Rinka šiuo metu atidžiai stebi, kaip geopolitiniai įvykiai paveiks vasaros sezoną. „Airbnb“ pabrėžia, kad jos pasiūla yra itin plati ir įvairių kainų lygių, todėl paklausos svyravimai dalyje krypčių neretai kompensuojami didesniu aktyvumu kitur.

    Be to, bendrovė ruošiasi išaugusiam srautui per 2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionatą, kuris vyks 16 miestų Kanadoje, Meksikoje ir JAV. „Airbnb“ teigimu, nuo pasiruošimo pradžios prie platformos jau prisijungė daugiau nei 100 000 naujų būstų, o tai turėtų padėti atliepti išaugusį apgyvendinimo poreikį didžiųjų renginių metu.

    Pelningumo atžvilgiu „Airbnb“ nurodė, kad pakoreguota EBITDA sudarė apie 479 mln. eurų ir viršijo analitikų vertinimus. Investuotojams tai svarbu vertinant, ar bendrovė gali išlaikyti maržas, kai kelionių rinka susiduria su didesniu neapibrėžtumu ir kintančiais vartotojų įpročiais.

  • „OpenAI“ pristatė naują DI modelį kibernetiniam saugumui: kas gaus prieigą ir kodėl tai kelia įtampą?

    „OpenAI“ pristatė naują DI modelį kibernetiniam saugumui: kas gaus prieigą ir kodėl tai kelia įtampą?

    „OpenAI“ paskelbė pradedanti ribotą naujos savo DI versijos „GPT-5.5-Cyber“ peržiūrą, skirtą patikrintoms kibernetinio saugumo komandoms. Bendrovė teigia, kad šis modelis kuriamas tam, kad saugumo specialistams būtų lengviau spręsti praktines užduotis, kurios su įprastais apribojimais dažnai tampa per sunkiai įgyvendinamos.

    Pasak „OpenAI“, „GPT-5.5-Cyber“ nėra pristatomas kaip didelis šuolis kibernetinių gebėjimų prasme. Pagrindinis pokytis yra didesnis leidžiamumas su saugumu susijusiose užduotyse, kad patikimi naudotojai galėtų efektyviau dirbti su realiais incidentais, o ne tik su teoriniais pavyzdžiais.

    Kam tai skirta praktiškai?

    „OpenAI“ nurodo, kad patikrintos komandos modelį galės patogiau taikyti pažeidžiamumų identifikavimui ir prioritetų nustatymui, pataisymų patvirtinimui bei kenkėjiškų programų analizei. Tokie darbai dažnai reikalauja detalių techninių duomenų ir iteracijų, o griežtesnės apsaugos priemonės bendroje versijoje gali trukdyti darbo eigai.

    „GPT-5.5-Cyber leidžia mažesniam partnerių ratui tirti pažangias darbo eigas, kuriose specializuota prieigos elgsena gali turėti reikšmės“, – sakė „OpenAI“.

    Konkurencinis fonas ir ribota prieiga

    Naujiena pasirodė praėjus maždaug mėnesiui po to, kai konkurentė „Anthropic“ pristatė „Claude Mythos Preview“ ir taip pat pasirinko ribotos prieigos modelį. Abi bendrovės akcentuoja atranką ir patikrą, siekdamos sumažinti riziką, kad pažangūs įrankiai bus panaudoti piktavališkai.

    „Anthropic“ viešai komunikavo apie iniciatyvą „Project Glasswing“, pagal kurią prieiga prie „Mythos“ suteikiama tik pasirinktoms organizacijoms. Toks „uždaros peržiūros“ formatas tampa vis dažnesnis, kai kalbama apie DI taikymą saugumo srityje, kur riba tarp gynybinių ir puolamųjų gebėjimų gali būti labai plona.

    Kodėl tai svarbu kibernetiniam saugumui?

    Rinkoje jau matoma tendencija kurti DI modelių versijas konkrečioms profesinėms sritims, ypač ten, kur reikalinga didelė techninė kompetencija ir greitas reagavimas. Kibernetinio saugumo komandoms tai gali reikšti spartesnį pažeidžiamumų triage, aiškesnį konteksto apibendrinimą bei efektyvesnę analizę, tačiau kartu didėja poreikis griežtam prieigos valdymui.

    „OpenAI“ pabrėžia, kad peržiūra yra ribota ir skirta patikrintiems partneriams, o saugikliai lieka svarbia produkto dalimi. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip kompromisas: suteikti saugumo profesionalams daugiau galimybių, bet išlaikyti kontrolę, kad įrankiai netaptų patogiu keliu kibernetiniams nusikaltėliams.

  • „Datadog“ šauna 31 proc. po rekordinės ataskaitos: DI bumas išryškina naujus programinės įrangos lyderius

    „Datadog“ šauna 31 proc. po rekordinės ataskaitos: DI bumas išryškina naujus programinės įrangos lyderius

    JAV biržoje listinguojamos bendrovės „Datadog“ akcijos šoktelėjo apie 31 proc. po to, kai įmonė paskelbė gerokai lūkesčius viršijusius ketvirčio rezultatus ir pagerino metų prognozes. Rinkai tai tapo signalu, kad dalis programinės įrangos sektoriaus atranda aiškų kelią uždirbti iš DI paklausos.

    „Datadog“ pirmą kartą peržengė 1 000 000 000 eurų ketvirčio pajamų ribą, o investuotojai į tai sureagavo itin aštriai. Kartu kilo ir kitų sektoriaus bendrovių, tarp jų „Snowflake“ bei „MongoDB“, akcijos.

    „Datadog“ siūlo debesų infrastruktūros stebėsenos ir saugos sprendimus, kurie tampa kritiškai svarbūs DI modelių kūrimui bei diegimui. Analitikų vertinimu, tokios platformos laimi todėl, kad DI projektai didina skaičiavimo apkrovas, o verslams reikia matomumo, našumo kontrolės ir patikimo incidentų valdymo.

    Bendrovės vadovas Olivier Pomel investuotojams nurodė, kad įmonė pritraukė du didelius hiperskalės klientus, kurie DI modelius treniruoja vadinamosiose superintelekto laboratorijose. Toks klientų tipas paprastai reiškia itin dideles ir ilgalaikes infrastruktūros sąskaitas, todėl rinka akcentavo pajamų tvarumą.

    „Tai buvo išskirtinis ketvirtis, parodantis, kad DI išlaidos programinėje įrangoje gali virsti apčiuopiamu augimu“, – teigė vienas rinkos analitikų, vertinęs ataskaitą po rezultatų paskelbimo.

    Investuotojų optimizmą sustiprino ir „Twilio“ istorija: praėjusią savaitę bendrovė taip pat paskelbė stiprius rezultatus, o akcijos per pastarąjį mėnesį buvo smarkiai pabrangusios. Rinka vis dažniau skiria įmones, kurios ne tik kalba apie DI, bet ir aiškiai parodo, kaip jį monetizuoja per produktus, naudojimo apimtis ir klientų išlaikymą.

    Per „Twilio“ metinę konferenciją pristatyti atnaujinimai skirti DI agentams, kad jie efektyviau „susikalbėtų“ tarpusavyje ir geriau aptarnautų klientus. Akcentuotos funkcijos, padedančios fiksuoti klientų duomenis, užtikrinti sklandų užklausų perdavimą ir suformuoti veiksmų sąrašus, kurie padeda greičiau spręsti problemas.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vienas svarbiausių pokyčių klientų aptarnavime yra vadinamoji atmintis, kai agentas gali išsaugoti kontekstą ir tęsti pokalbį po pertrūkio. Tai ypač aktualu sektoriuose, kuriuose skambučių nutrūkimas reiškia pakartotinį tapatybės patvirtinimą ir ilgesnį laukimą.

    Programinės įrangos rinkoje konkurencija išlieka didelė, o įmonės vis dar susiduria su spaudimu pagrįsti kainodarą ir augimą. Tačiau „Datadog“ ir „Twilio“ pavyzdžiai rodo besiformuojančią tendenciją: DI laimėtojais laikomi tie, kurie turi aiškų produktinį pritaikymą, didelę klientų bazę ir gali pasiūlyti įrankius, mažinančius riziką bei didinančius efektyvumą.