CP v2

Category: Technologijos

  • „Disney+“ gali atverti dalį turinio nemokamai: štai ką tai reikštų žiūrovams ir rinkai

    „Disney+“ gali atverti dalį turinio nemokamai: štai ką tai reikštų žiūrovams ir rinkai

    Srautinių transliacijų rinka vis labiau primena kovą dėl kiekvieno žiūrovo: brangstant prenumeratoms ir augant konkurencijai, platformos ieško naujų būdų pritraukti auditoriją. Vienas ryškiausių pastarųjų metų poslinkių yra pigesni planai su reklama, kurie daugeliui vartotojų tapo kompromisu tarp kainos ir patogumo.

    Tokį kelią jau seniau pasirinko „Netflix“, o dabar panašias kryptis svarsto ir kiti. Viešojoje erdvėje pasirodė signalų, kad „Disney+“ gali svarstyti dar drąsesnį modelį: dalį savo turinio atverti nemokamai, mainais į reklamas ir ribotą prieigą.

    „Ieškome būdų, kaip pasiekti daugiau žiūrovų ir suteikti jiems lengvesnį priėjimą prie mūsų turinio“, – sakė „Disney“ produktų ir technologijų plėtros vadovas Adamas Smithas.

    Pagal aptariamus scenarijus, nemokamai galėtų būti siūloma tik dalis katalogo, o visas turinys liktų prieinamas tik mokantiems abonentams. Kai kuriuose modeliuose žiūrėjimas galėtų veikti net be paskyros, kad įėjimo barjeras būtų kuo mažesnis, tačiau tai greičiausiai reikštų griežtesnius reklamos rodymo limitus.

    Toks žingsnis atitiktų platesnę JAV ir Europos rinkų tendenciją, kur sparčiai auga nemokamos, reklama finansuojamos vaizdo platformos. Vartotojų įpročius keičia ir tai, kad dalis auditorijos nebenori turėti kelių mokamų prenumeratų vienu metu, todėl renkasi nemokamą turinį arba rotuoja prenumeratas pagal sezoniškumą.

    Reklamomis paremti planai platformoms patrauklūs dėl paprastos priežasties: jos gauna pajamas ne tik iš prenumeratos, bet ir iš reklamos pardavimo, o tai padeda kompensuoti turinio gamybos ir licencijavimo kaštus. Žiūrovams tai reiškia mažesnę kainą arba nulines išlaidas, tačiau mainais tenka taikstytis su reklamos intarpais ir ribotomis funkcijomis.

    Kol kas neaišku, ar „Disney+“ tikrai pristatys nemokamą prieigą ir kada tai galėtų įvykti. Vis dėlto pats svarstymas rodo, kad srautinių transliacijų rinkoje įsitvirtina nauja realybė: vien tik didelis turinio katalogas nebėra garantija augimui, todėl platformos vis dažniau eksperimentuoja su kainodara ir prieigos modeliais.

  • ES planuoja 13 metų ribą socialiniams tinklams: prieiga vaikams – tik su tėvų priežiūra

    ES planuoja 13 metų ribą socialiniams tinklams: prieiga vaikams – tik su tėvų priežiūra

    Europos Sąjunga rengiasi griežtinti vaikų prieigą prie socialinių tinklų: Europos Komisija siūlo nustatyti aiškesnę minimalaus amžiaus ribą ir numatyti daugiau tėvų kontrolės mechanizmų. Apie kryptį viešai kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėždama, kad tikslas yra mažinti platformų daromą žalą nepilnamečiams.

    Pasak jos, esmė nėra absoliutus vaikų draudimas naudotis socialiniais tinklais, o tai, kada ir kokiomis sąlygomis socialiniai tinklai gali pasiekti vaikus. Europos Komisijos užsakymu parengto ekspertų pranešimo rekomendacijos numato, kad jaunesni nei 13 metų vaikai socialiniuose tinkluose turėtų būti tik ribotą laiką ir su tėvų priežiūra.

    „Mums reikia amžiui tinkamų ribojimų platformose. Klausimas ne apie tai, ar vaikai gali pasiekti socialinius tinklus, o apie tai, ar ir kada socialiniai tinklai gali pasiekti mūsų vaikus“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ši iniciatyva kyla iš ilgiau trunkančio ES siekio mažinti su socialiniais tinklais siejamas rizikas vaikų psichikos ir fizinei sveikatai. Pastaraisiais metais vis daugiau Europos valstybių taip pat ieško būdų, kaip efektyviau patikrinti vartotojų amžių, riboti priklausomybę skatinančius dizaino sprendimus ir sustiprinti tėvų įrankius.

    Praktikoje dauguma socialinių tinklų jau dabar deklaruoja 13 metų amžiaus ribą, nes jaunesni asmenys negali savarankiškai duoti galiojančio sutikimo dėl asmens duomenų tvarkymo pagal ES privatumo taisykles. Tačiau realus amžiaus patikrinimas dažnai apsiriboja savideklaracija, todėl ES ieško patikimesnių sprendimų, kartu siekdama išvengti perteklinio duomenų rinkimo.

    Europos Komisija akcentuoja, kad pokyčiai netaps tobuli per naktį, tačiau tikisi laipsniško elgsenos pasikeitimo, panašiai kaip įsigalėjus kelių saugos priemonėms. Taip pat svarstoma, ar panašūs amžiaus principai turėtų būti taikomi ir kitoms interneto paslaugoms, o darbą planuojama pradėti nuo aiškesnio žalingų platformų poveikio įvertinimo nepilnamečiams.

    Ekspertų grupė rekomenduoja platesnį požiūrį į vaikų ekranų laiką: mažiems vaikams siūloma kuo ilgiau vengti ekranų, o vėliau technologijas ir socialinius tinklus įvesti palaipsniui, atsižvelgiant į amžių. ES siekis yra sukurti taisykles, kurios apsaugotų vaikus, bet kartu būtų įgyvendinamos ir neperkrautų nei tėvų, nei mokyklų, nei pačių platformų.

  • ES sankcijos Rusijos FSB siejamai Turla grupei: taikinyje ES šalys ir Ukraina nuo 2010 metų

    ES sankcijos Rusijos FSB siejamai Turla grupei: taikinyje ES šalys ir Ukraina nuo 2010 metų

    Europos Sąjunga liepos 13 dieną išplėtė kibernetinių sankcijų sąrašą ir į jį įtraukė asmenis bei subjektus, siejamus su Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) kuruojamomis ilgalaikėmis kibernetinio šnipinėjimo operacijomis. ES teigimu, šios kampanijos buvo nukreiptos į ES valstybes nares ir Ukrainą, o dalis veiklos fiksuojama nuo 2010 metų.

    Pagrindinis sankcijų taikinys – su valstybės remiama grupe Turla siejami veikėjai. ES institucijų vertinimu, ši grupė buvo naudojama žvalgybai ir kenkėjiškoms operacijoms prieš valstybines institucijas, strategines pramonės šakas bei kritinę infrastruktūrą, o dalis atakų galėjo sukelti sutrikimų ir finansinių nuostolių.

    Ką reiškia kibernetinės sankcijos?

    Pagal ES kibernetinių sankcijų režimą į sąrašą įtrauktiems asmenims taikomas turto įšaldymas, o jiems patiems – draudimas atvykti į ES. Be to, ES subjektams draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti lėšas ar ekonominius išteklius įtrauktiems asmenims ir organizacijoms.

    Šis režimas ES lygmeniu taikomas nuo 2020 metų ir palaipsniui plečiamas, reaguojant į atakas, kurias Bendrija priskiria Rusijos valstybinėms struktūroms ar su jomis susijusiems tinklams. Pastaraisiais metais ES sankcijas vis dažniau sieja su platesnėmis vadinamosiomis hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant sabotažą ir dezinformaciją.

    Prancūzija: bus kviečiamas Rusijos ambasadorius

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noël Barrot pranešė, kad dėl įvardytų kibernetinių kampanijų Prancūzija ketina iškviesti Rusijos ambasadorių. Paryžius viešai sieja Turla veiklą su incidentais, apėmusiais valstybinių institucijų sistemas ir strateginiams sektoriams svarbias organizacijas.

    „Šios operacijos nukreiptos į kariškius, įmones ir operatorius – siekiama perimti komunikaciją arba trikdyti veiklą, pavyzdžiui, infrastruktūrą“, – sakė Jeanas-Noël Barrot.

    Taikiniai – nuo valstybinių sistemų iki infrastruktūros

    ES pareiškimuose pabrėžiama, kad atakos buvo vykdomos ne vien tiesiogiai: operacijose galėjo būti pasitelkiami kibernetiniai nusikaltėliai, privačios bendrovės ir vadinamieji hacktivistai. Toks modelis, ekspertų vertinimu, leidžia maskuoti tikruosius užsakovus, išskaidyti vykdytojus ir apsunkinti techninį bei teisinį priskyrimą.

    Be asmenų, sankcijos taip pat palietė Rusijos technologijų bendroves, kurios, ES vertinimu, teikė paramą žvalgybos struktūroms. Tai reiškia, kad joms bus užkirstas kelias vykdyti verslą su ES partneriais, o tai gali turėti tiesioginį poveikį tiekimo grandinėms ir technologijų paslaugų pirkimui Europoje.

    Lygiagrečiai apie naują sankcijų paketą paskelbė ir Jungtinė Karalystė, taikydama ribojimus asmenims ir subjektams, siejamiems su Rusijos žvalgybos tarnybomis. Toks derinimas tarp sąjungininkų didina sankcijų efektyvumą, nes ribojimai apima platesnę finansinių ir kelionių kanalų geografiją.

  • ES kirto socialiniams tinklams: vaikams iki 13 metų – tik su tėvų priežiūra ir ribotu laiku

    ES kirto socialiniams tinklams: vaikams iki 13 metų – tik su tėvų priežiūra ir ribotu laiku

    Komisija svarsto bendrą amžiaus ribą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Briuselyje paragino stiprinti vaikų apsaugą internete ir kurti vieningesnę ES politiką. Tarp svarstomų krypčių – aiški minimalaus amžiaus riba naudojimuisi socialiniais tinklais, dažniausiai minima 13 metų riba.

    Pasak jos, vis daugiau argumentų rodo, kad dabartinės priemonės neužtikrina pakankamos apsaugos, o platformų savireguliacija realių pokyčių dažnai neatneša. ES institucijos vis dažniau kalba apie būtinybę suvienodinti taisykles, kad jos galiotų visose valstybėse narėse.

    Ką tai reikštų vaikams ir tėvams?

    Siūlymų esmė – mažesni nei 13 metų vaikai socialiniais tinklais galėtų naudotis tik su tėvų priežiūra ir ribotą laiką. Taip pat svarstoma etapinė tvarka, kai skirtingoms amžiaus grupėms būtų taikomos nevienodos prieigos ir turinio kontrolės priemonės.

    Praktiškai tai galėtų reikšti griežtesnį amžiaus patvirtinimą, pritaikytas privatumo nuostatas nepilnamečiams ir apribotus algoritminius rekomendavimus. ES jau turi teisinį pagrindą didinti platformų atsakomybę, o nauji sprendimai būtų dėliojami ant jau galiojančių reikalavimų.

    Kodėl tai keliama dabar?

    Vaikų saugumo internete tema ES aštrėja dėl augančio ekranų laiko ir su tuo siejamų rizikų, tarp jų patyčių, žalingo turinio bei psichosocialinių sunkumų. Viešojoje erdvėje taip pat akcentuojama, kad dalis vaikų kasdien prie ekranų praleidžia 4–7 valandas.

    Diskusijose minimi ir tyrimai, rodantys, kad reikšminga dalis nepilnamečių internete susiduria su emociniais ar psichosocialiniais iššūkiais. Šią kryptį palaiko ir dalis akademinės bendruomenės, pabrėžianti, kad vien tik tėvų kontrolės priemonių nepakanka, jei platformų dizainas skatina ilgą naudojimą.

    „Turime imtis veiksmų, kad vaikų apsauga internete būtų reali, o taisyklės būtų aiškios ir vienodos visoje Europoje“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisija pabrėžia ir didžiųjų technologijų bendrovių atsakomybę pagal jau galiojančius ES teisės aktus, įskaitant Skaitmeninių paslaugų aktą. Nurodoma, kad rekomendacijos dar bus analizuojamos, o pirmųjų konkretesnių teisėkūros pasiūlymų artimiausiu metu tikėtis neverta.

  • „Netflix“ nori tapti kaip TV: planuoja 24/7 tiesioginius kanalus ir naują reklamų strategiją

    „Netflix“ nori tapti kaip TV: planuoja 24/7 tiesioginius kanalus ir naują reklamų strategiją

    „Netflix“ svarsto žingsnį, kuris primena tradicinės televizijos modelį: platformoje gali atsirasti visą parą veikiantys tiesioginiai kanalai, nuolat transliuojantys turinį 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Apie tokius planus pranešė The Wall Street Journal, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais.

    Idėja paprasta: žiūrovas įsijungtų konkretų kanalą ir galėtų žiūrėti ar net klausytis turinio fone, nesirinkdamas kiekvieno epizodo atskirai. Tokia patirtis artima linijinei televizijai, kai programą sudėlioja pats transliuotojas, o vartotojui nereikia ilgai naršyti katalogo.

    Ši kryptis siejama su augančia konkurencija transliacijų rinkoje ir vartotojų dėmesio kova. Nemokamos, reklamomis finansuojamos televizijos tipo paslaugos, tokios kaip „Pluto TV“ ar „Tubi“, pastaraisiais metais sustiprino pozicijas ir įpratino dalį auditorijos prie nuolatinio srauto, o ne pasirinkimo iš bibliotekos.

    „Netflix“ atveju tai gali būti ir tiesioginis būdas sustiprinti reklamos verslą. Nuolatinė transliacija reikštų, kad reklaminiai intarpai tampa labiau panašūs į įprastus televizinius blokus, o jų praleisti būtų sunkiau nei žiūrint turinį pagal pareikalavimą.

    Be to, „Netflix“ tariasi ir dėl kitos krypties – galimų paketų su kitais turinio tiekėjais, kai vienu mokėjimu vartotojas gautų prieigą prie kelių paslaugų. Tokį modelį jau naudoja dalis rinkos dalyvių, o tarp minimų galimų partnerių įvardijamas ir „Peacock“.

    Tokie planai siejami ir su pačios platformos iššūkiais. Nors pigesni planai su reklamomis didina pasiekiamumą, „Netflix“ ieško sprendimų, kaip ilgiau išlaikyti žiūrovų dėmesį, kai dalies originalių serialų peržiūros tarp sezonų krenta, o konkurentai agresyviai investuoja į sportą, tiesiogines transliacijas ir reklama finansuojamą turinį.

  • JAV pirmąkart kare panaudojo jūrinius kovinius dronus: smūgiai Iranui ir naujas karo jūroje etapas

    JAV pirmąkart kare panaudojo jūrinius kovinius dronus: smūgiai Iranui ir naujas karo jūroje etapas

    JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) pranešė, kad operacijoje Artimuosiuose Rytuose pirmą kartą savo istorijoje panaudojo jūrinius kovinius bepiločius aparatus smūgiams į taikinius. Pasak oficialios informacijos, atakų taikiniais tapo Irano karinės infrastruktūros objektai, susiję su laivų ir povandeninių laivų aptarnavimu.

    JAV teigia, kad ši operacija buvo platesnės tikslių smūgių serijos dalis, orientuota į pakrantės radarus, oro gynybos elementus bei raketų ir dronų pajėgumus. CENTCOM nurodė, kad veiksmuose dalyvavo ir pilotuojami naikintuvai, karo laivai bei oro bepiločiai, o jūriniai dronai panaudoti kaip nauja priemonė realiomis kovos sąlygomis.

    Hormūzo sąsiauris – strateginis taškas

    Pentagonas akcentuoja, kad vienas pagrindinių tikslų – mažinti Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso galimybes trikdyti tarptautinę laivybą Hormūzo sąsiauryje. Tai vienas svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių, per kurį juda reikšminga dalis energijos išteklių ir krovinių srautų.

    JAV viešai pabrėžia, kad Iranas nekontroliuoja sąsiaurio ir kad Vašingtonas esą siekia užtikrinti laivybos laisvę. Pastaraisiais metais šioje zonoje išaugęs incidentų skaičius bei įtampa regione paskatino didesnį dėmesį jūrų saugumui ir naujoms technologijoms, kurios mažina riziką įguloms.

    Kas žinoma apie „Corsair“

    Užsienio gynybos tematikos žiniasklaida skelbia, kad operacijoje galėjo būti naudotas „Corsair“ tipo jūrinis dronas. Šis modelis siejamas su „Saronic Technologies“ – JAV autonominių jūrinių sistemų kūrėju, įsikūrusiu Ostine, Teksase.

    Gamintojas yra nurodęs, kad „Corsair“ gali pasiekti iki 92 kilometrų per valandą greitį, jo veikimo nuotolis – iki 1 850 kilometrų, o naudingoji apkrova – apie 450 kilogramų. Toks derinys leidžia platformą pritaikyti tiek žvalgybai, tiek logistikai, tiek smogiamoms užduotims.

    „Didžiuojamės, kad mūsų platforma „Corsair“ pirmą kartą panaudota kovinėmis sąlygomis – tai patvirtina jos patikimumą ir universalumą“, – sakė „Saronic Technologies“ atstovas.

    Karo jūroje lūžis: nuo bandymų prie rutinos

    Kariniai analitikai pažymi, kad jūriniai dronai tampa vis svarbesne modernių konfliktų dalimi, nes leidžia vykdyti rizikingas užduotis mažesnėmis sąnaudomis ir be tiesioginės grėsmės įguloms. Pastarųjų metų patirtis Juodojoje jūroje parodė, kad tokios sistemos gali daryti disproporciškai didelį spaudimą net ir didesniems laivynams.

    JAV sprendimas panaudoti jūrinius smogiamuosius dronus realioje operacijoje signalizuoja, kad technologija peržengė eksperimentinę stadiją. Tai taip pat gali paskatinti spartesnę autonominių sistemų plėtrą, integraciją su žvalgybos priemonėmis ir DI sprendimais, kurie didina taiklumą ir leidžia greičiau priimti taktinius sprendimus.

  • Europa kuria didžiulę antibalistinės gynybos koaliciją: ką tai reiškia ir kodėl Lenkija liko nuošalyje

    Europa kuria didžiulę antibalistinės gynybos koaliciją: ką tai reiškia ir kodėl Lenkija liko nuošalyje

    Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Ispanijos, Švedijos, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės lyderiai paskelbė kuriantys Integruotą antibalistinės gynybos koaliciją. Iniciatyva pristatoma kaip gynybinė ir skirta bendriems Europos pajėgumams nuo balistinių raketų stiprinti.

    Koalicijos kūrėjai akcentuoja, kad sprendimą lėmė išaugusi balistinių raketų grėsmė Europoje ir karo Ukrainoje pamokos. Planuojama kurti integruotą priešraketinės gynybos architektūrą, derinti pramonės ir mokslinių tyrimų potencialą bei parengti veiksmų planą iki pirmųjų operacinių pajėgumų.

    Ši iniciatyva turėtų papildyti jau veikiančias nacionalines oro ir priešraketinės gynybos sistemas, o prisijungti kviečiamos ir kitos valstybės. Ypatingas vaidmuo numatomas Ukrainai, kuri sukaupė praktinės patirties atremiant Rusijos balistinių raketų atakas ir siekia šią patirtį perkelti į europinius sprendimus.

    Ukraina koalicijai siūlo projektą „Freja“, kurį vysto bendrovė „Fire Point“. Tai paneuropinio, integruoto oro ir priešraketinės gynybos tinklo koncepcija, kurios ašis būtų perėmimo raketa FP-7.x, skirta būtent balistinėms raketoms naikinti.

    Skelbiama, kad FP-7.x gali pasiekti 1 500–2 000 metrų per sekundę greitį, yra 7,25 metro ilgio ir gaminama iš kompozitinių medžiagų, taip mažinant savikainą. Raketoje numatyta infraraudonųjų spindulių taikymo galvutė, o ateityje planuojama integracija su pusiau aktyvia galvute, siejama su „Diehl Defence“ sprendimais.

    Vienos raketos kaina įvardijama mažesnė nei maždaug 650 000 eurų, todėl ji pateikiama kaip pigesnė alternatyva daliai šiandien naudojamų perėmimo priemonių. Koncepcijoje minima atvira architektūra ir orientacija į kuo platesnį suderinamumą su europiniais sensoriais bei valdymo tinklais.

    „Tai yra grynai gynybinė iniciatyva, skirta sukurti bendrus Europos gebėjimus apsisaugoti nuo balistinių raketų“, – teigiama koalicijos šalių pozicijoje.

    „Fire Point“ nurodo dirbanti su tokiais partneriais kaip „MBDA“ ir svarstanti raketinio kuro gamybos pajėgumus Danijoje. Teigiama, kad projektas jau pasiekęs prototipinių bandymų etapą, o FP-7.x esą yra atlikusi skrydžio bandymus, kuriuose patikrintas manevringumas ir ugnies valdymas.

    Tuo pat metu dėmesį atkreipė tai, kad prie naujos iniciatyvos neprisijungė Lenkija. Šalis antibalistinius pajėgumus vysto glaudžiai bendradarbiaudama su Jungtinėmis Valstijomis ir remiasi amerikietiškų sistemų integracija, todėl jos pasirinkimas gali rodyti skirtingas regionines strategijas, kaip greičiausiai užsitikrinti patikimą skydą.

  • „Microsoft“ ištrynė „Xbox“ paskyrą, bet teismas liepė grąžinti: ko bijoti skaitmeninių žaidimų eroje

    „Microsoft“ ištrynė „Xbox“ paskyrą, bet teismas liepė grąžinti: ko bijoti skaitmeninių žaidimų eroje

    Skaitmeninių žaidimų era turi tamsiąją pusę: praradus prieigą prie paskyros, galima netekti ne tik profilio, bet ir visos įsigytos bibliotekos. Internete išplito dar viena istorija apie „Microsoft“ ir „Xbox“ paskyrą, kuri, pasak žaidėjo, buvo panaikinta net po to, kai jis kreipėsi į teismą ir pasiekė jam palankų sprendimą.

    Žaidėjas teigė, kad jo paskyra buvo perimta nepaisant įjungto dviejų veiksnių autentifikavimo. Tokie incidentai pastaraisiais metais dažnėja, o atakos dažnai remiasi slaptažodžių nutekinimais, apgaulingais prisijungimo langais ir bandymais perimti paskyros atkūrimo kanalus.

    Pasak žaidėjo pasakojimo, „Microsoft“ klientų aptarnavimas pripažino, kad paskyra buvo pavogta, tačiau esą jos grąžinti nepavyks, nes įsilaužėlis spėjo pakeisti saugumo duomenis. Kaip vienintelė išeitis buvo siūloma uždaryti paskyrą, o tai reikštų, kad žaidimus tektų pirkti iš naujo.

    „Patvirtinome, kad paskyra buvo pavogta, bet jos atkurti nebegalime, nes pakeisti saugumo nustatymai“, – taip savo gautą atsakymą perteikė žaidėjas.

    Situacija pasikeitė tik įsitraukus teisininkui ir pradėjus teisminį procesą. Žaidėjas teigė, kad teismas įpareigojo atkurti paskyrą su pirkiniais, o už nevykdymą numatė finansines sankcijas ir kompensaciją už neturtinę žalą.

    Tokie atvejai atkreipia dėmesį į esminį skaitmeninių pirkinių skirtumą nuo fizinių laikmenų: dažniausiai vartotojas ne įsigyja patį produktą, o gauna licenciją naudotis turiniu pagal platformos taisykles. Dėl to paskyros blokavimas ar praradimas praktikoje gali reikšti prieigos prie turinio netektį, net jei už jį sumokėta.

    Saugumo ekspertai ir pačios technologijų bendrovės vis dažniau ragina atsisakyti SMS kodų ir el. pašto patvirtinimų bei pereiti prie passkey sprendimų, paremtų įrenginio biometriniais duomenimis ar PIN. Tai mažina riziką, kad prisijungimas bus perimtas per apgaulingas nuorodas ar nutekintus slaptažodžius.

    Vartotojams, kurie nori sumažinti riziką, verta peržiūrėti paskyros atkūrimo informaciją, išjungti senus ar nebenaudojamus prisijungimo būdus, įjungti papildomus prisijungimo perspėjimus ir reguliariai tikrinti, ar paskyroje neatsirado nežinomų įrenginių. Skaitmeninėje ekosistemoje tai tampa tokia pat svarbia higiena kaip ir bankininkystėje.

  • „Microsoft“ ruošia Xbox staigmeną: žaidimus iš diskų leis paversti skaitmeniniais – štai kaip

    „Microsoft“ ruošia Xbox staigmeną: žaidimus iš diskų leis paversti skaitmeniniais – štai kaip

    „Microsoft“ viduje testuoja projektą „Positron“, kuris galėtų leisti Xbox žaidėjams fiziniuose diskuose turimus žaidimus susieti su paskyra kaip skaitmenines versijas. Idėja paprasta: žaidimas įdedamas į konsolės diskų įrenginį, o sistema patikrina laikmeną ir suteikia skaitmeninę teisę žaisti be nuolatinio disko naudojimo.

    Kalbos apie artėjantį startą sustiprėjo po to, kai vieną savaitę nepasirodė įprastas Xbox Insider programos atnaujinimas. Už programą atsakingi atstovai viešai užsiminė, kad vėlavimas turi priežastį, o šią užuominą pakurstė ir žaidimų žurnalistų komentarai, leidžiantys suprasti, jog „Positron“ gali būti pristatytas artimiausiu metu.

    Pasak viešai aptariamų detalių, naujoji sistema būtų glaudžiai susijusi su „Xbox Play Anywhere“ koncepcija. Tai reikštų, kad dalis žaidimų, kuriuos įsigytumėte ar turėtumėte Xbox ekosistemoje, galėtų būti žaidžiami ir kompiuteryje, jei leidėjas yra įtraukęs žaidimą į šią programą.

    Vienas svarbiausių klausimų yra naudotų žaidimų rinka, nes būtent ji dažnai nukenčia pereinant prie vien skaitmeninių pardavimų. Remiantis paviešinta informacija, skaitmeninės teisės, gautos per „Positron“, nebūtų amžinas, neperleidžiamas kodas: jei tas pats diskas būtų parduotas ar perduotas kitam žmogui ir aktyvuotas kitoje paskyroje, prieiga galėtų persikelti naujam savininkui.

    Toks sprendimas atrodo kaip bandymas suderinti dvi kryptis, kurios pastaraisiais metais stipriai keičia žaidimų industriją: skaitmeninimą ir fizinių leidimų mažėjimą. Rinkoje vis garsiau kalbama apie būsimus įrenginius be diskų įrenginio, todėl „Microsoft“ ieško modelio, kuris leistų atsisakyti mechanikos, bet kartu nesukeltų konflikto su žaidėjais, vis dar turinčiais dideles diskų kolekcijas.

    Kol kas „Microsoft“ oficialiai nėra patvirtinusi „Positron“ paleidimo datos ar tikslių taisyklių, todėl dalis detalių gali keistis. Tačiau jei projektas bus įgyvendintas taip, kaip šiuo metu aptariama, tai gali tapti vienu reikšmingiausių Xbox ekosistemos pokyčių tiems, kurie per metus sukaupė dešimtis ar net šimtus žaidimų fiziniu formatu.

  • 15 metų „Call of Duty“ šluoja „PlayStation Store“: aplenkė net „GTA 6“ išankstinius pirkimus

    15 metų „Call of Duty“ šluoja „PlayStation Store“: aplenkė net „GTA 6“ išankstinius pirkimus

    „Call of Duty: Black Ops“ ir „Call of Duty: Black Ops II“ netikėtai sugrįžo į „PlayStation Store“ ir akimirksniu užkopė į perkamiausių sąrašų viršūnes. Kalbama apie maždaug 15 metų senumo žaidimus, tačiau būtent nostalgija ir geras vardas šįkart suveikė geriau nei naujų leidimų reklama.

    Svarbu tai, kad žaidėjams pasiūlyti klasikiniai perleidimai be esminių patobulinimų: nebuvo pristatyta nei atnaujinta grafika, nei perdirbtos mechanikos. Esminis pokytis – suderinamumas su „PlayStation 4“ ir „PlayStation 5“, todėl senieji hitai tapo patogiai pasiekiami dabartinės kartos konsolių naudotojams.

    Kaina taip pat tapo diskusijų objektu: vienas žaidimas kainuoja apie 37 eurus, o „PlayStation Plus“ prenumeratoriams taikoma maždaug 50 proc. nuolaida. Vis dėlto dalį bendruomenės papiktino tai, kad papildomas turinys (DLC) nėra įskaičiuotas ir jį tenka pirkti atskirai.

    Nepaisant kritikos, pirkimų banga buvo pakankamai stipri, kad abu „Black Ops“ leidimai trumpam aplenktų net kitus ryškius vardus parduotuvės reitinguose. Tarp jų – ir „Grand Theft Auto 6“, kuris laikomas vienu labiausiai laukiamų žaidimų per visą industrijos istoriją ir jau dabar generuoja didžiulį išankstinių užsakymų bei susidomėjimo srautą.

    Toks senų žaidimų sugrįžimas į viršūnes parodo dar vieną tendenciją: skaitmeninėse parduotuvėse paklausa dažnai šokteli ne vien dėl naujienų, bet ir dėl emocinio ryšio, bendruomenės rekomendacijų bei matomumo pačioje platformoje. Trumpalaikis šuolis nebūtinai reiškia ilgalaikį dominavimą, tačiau jis aiškiai signalizuoja, kad klasika vis dar turi komercinę galią.