CP v2

Category: Technologijos

  • Nutekėjo „Blizzard“ planai po „Microsoft“ atleidimų: naujas „StarCraft“ ir „Diablo 4“ plėtra?

    Nutekėjo „Blizzard“ planai po „Microsoft“ atleidimų: naujas „StarCraft“ ir „Diablo 4“ plėtra?

    Po pastarųjų „Microsoft“ padalinio „Xbox“ pertvarkų ir atleidimų žaidimų industrijoje netyla klausimai, kaip tai paveiks „Blizzard“. Remiantis viešai aptariamais šaltiniais, studija galėjo išvengti didžiausio smūgio, o dalis projektų tęsiami.

    Apie tai pranešė žurnalistas Jasonas Schreieris, ne kartą anksčiau skelbęs patikimą informaciją apie didžiųjų studijų planus. Pasak jo, „Blizzard“ esą ruošia didelį kiekį naujų projektų, nors visa rinka vis dar išgyvena taupymo ir restruktūrizacijų etapą.

    Tarp labiausiai aptariamų krypčių minima nauja „StarCraft“ visatos žaidimo idėja. Neoficialiais duomenimis, projektas buvo išlaikytas ir kuriamas toliau, o jo komandoje dirba patyrę kūrėjai, siejami su kitais dideliais franšizių vardais.

    Šaltinių teigimu, svarstomas formatas gali nutolti nuo klasikinės realaus laiko strategijos ir labiau pasukti į veiksmo žanrą. Tai atitiktų pastarųjų metų tendencijas, kai leidėjai bando išplėsti žinomus prekės ženklus naujomis žaidimo formomis, kad pasiektų platesnę auditoriją.

    Optimistiškiau piešiama ir „Diablo 4“ ateitis. Žaidimas ir toliau gyvena sezonų ritmu, o tokio tipo paslaugų modelis leidėjams tapo vienu svarbiausių pajamų stabilumo ramsčių, nes žaidėjai sugrįžta dėl naujo turinio, balansavimo ir riboto laiko renginių.

    Daug dėmesio tradiciškai sulaukia ir „BlizzCon“, kur renginio metu paprastai pristatomi svarbiausi studijos planai. Jei nutekėjusi informacija pasitvirtins, būtent čia gali pasirodyti pirmos užuominos apie artimiausių metų „Blizzard“ kryptį.

    Kol kas nei „Microsoft“, nei „Blizzard“ oficialiai nepatvirtino detalių apie minimus projektus ar jų išleidimo terminus. Todėl informaciją verta vertinti kaip nepatvirtintą, tačiau ji rodo, kad net ir spaudžiant kaštų mažinimui didžiausios franšizės išlieka prioritetu.

  • Visi masiškai atleidžia, bet „Koei Tecmo“ plečiasi: ambicija iki 5 000 darbuotojų

    Visi masiškai atleidžia, bet „Koei Tecmo“ plečiasi: ambicija iki 5 000 darbuotojų

    Vaizdo žaidimų industrija pastaraisiais metais išgyvena permainų bangą: dideli leidėjai mažina komandas, stabdo projektus ir pertvarko studijas. Tai siejama su išaugusiomis kūrimo sąnaudomis, lėtesniu rinkos augimu po pandemijos piko ir griežtesniais investuotojų lūkesčiais dėl pelningumo.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Microsoft“ žaidimų padalinys, kuriame po įsigijimų ir vidinių pertvarkų buvo mažinamas darbuotojų skaičius. Panašios krypties sprendimų ėmėsi ir kiti rinkos dalyviai, todėl atleidimai tapo beveik įprastu reiškiniu net anksčiau sparčiai augusiose komandose.

    Japoniškas išsišokimas rinkoje

    Šiame fone išsiskiria Japonijos leidėjas ir kūrėjas „Koei Tecmo“, kuris vietoje mažinimo toliau didina komandą. Bendrovė 2024 metais nurodė turėjusi apie 2 500 darbuotojų, o dabar, pasak vadovybės, jų skaičius jau viršija 3 000.

    Dar ambicingesni planai skelbiami ateičiai: įmonė siekia išauginti kolektyvą iki 5 000 specialistų. Tokia kryptis atrodo neįprasta laikotarpiu, kai dalis konkurentų renkasi mažesnę riziką, atsisako brangių iniciatyvų ir koncentruojasi į kelių svarbiausių projektų portfelį.

    Ko tikimasi iš augimo

    „Koei Tecmo“ vadovybė viešai akcentuoja tikslą didinti veiklos pelną ir stiprinti pozicijas pasaulinėje skaitmeninės pramogos rinkoje. Praktikoje tai reiškia daugiau resursų vidinėms komandoms, didesnį žaidimų leidybos tempą ir potencialiai platesnį turinio vystymą kelioms platformoms.

    Įmonė veikia per kelias kūrybines grupes, tarp jų – Team Ninja, Omega Force ir „Gust“, kurios atsakingos už skirtingas franšizes bei žanrus. Tokia struktūra leidžia vienu metu vystyti kelias kryptis, tačiau kartu didina poreikį talentams, ypač programavimo, grafikos, animacijos ir žaidimų dizaino srityse.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad industrijoje daugėja ilgos trukmės projektų, plečiasi paslaugų tipo žaidimų modeliai, o taip pat stiprėja DI įrankių įtaka procesams. Vis dėlto net ir diegiant automatizaciją, aukštos kvalifikacijos kūrėjų poreikis nemažėja, todėl „Koei Tecmo“ sprendimas augti gali būti bandymas užsiimti vietą tada, kai konkurentai traukiasi.

  • The Finals grįžta į dėmesio centrą: 11 sezonas atnešė naują areną ir PvE režimą

    The Finals grįžta į dėmesio centrą: 11 sezonas atnešė naują areną ir PvE režimą

    2023 metais išleistas „The Finals“ išsiskyrė tuo, ko vis dar stinga daugeliui šiuolaikinių šaudyklių: itin dinamiška ir žaidimą keičianti aplinkos griovimo sistema. Būtent ši mechanika, paremta greitu tempu ir kūrybišku komandiniu žaidimu, leido projektui greitai tapti vienu labiausiai aptariamų FPS rinkoje.

    Pastaruoju metu kūrėjai iš studijos „Embark Studios“ išleido 11 sezono atnaujinimą, kuris neapsiriboja kosmetika ar smulkiais pataisymais. Atnaujinimas į žaidimą atnešė naują areną, pertvarkytą artimos kovos sistemą ir režimą, skirtą žaidėjams, norintiems mažiau streso prieš konkurencingas dvikovas.

    Nauja arena ir judėjimo galimybės

    Vienas ryškiausių sezono akcentų yra nauja arena „Galaxy Estates“, kurios tematika remiasi retrofuturistine kosmine estetika. Kūrėjai akcentuoja, kad žemėlapis suprojektuotas taip, jog skatintų greitą judėjimą ir agresyvias rotacijas, o tai itin svarbu „The Finals“ rungtynių dinamikoje.

    Žaidėjams pristatytos naujos judėjimo priemonės, įskaitant greičio tunelius ir antigravitacines kolonas, kurios keičia įprastus maršrutus ir suteikia daugiau taktinės laisvės. Tokie sprendimai paprastai didina skirtumą tarp atsitiktinio ir meistriškai žemėlapį skaitančio žaidimo stiliaus.

    Pertvarkyta artima kova

    11 sezonas taip pat atnešė reikšmingų pokyčių artimos kovos sistemai, daugiau dėmesio skiriant tikslumui ir ištvermei. Balansas pakoreguotas daugeliui artimos kovos ginklų, kad dvikovos trumpame nuotolyje būtų labiau nuspėjamos ir sąžiningos, o ne paremtos vien situaciniu pranašumu.

    Tokie pakeitimai dažnai daromi siekiant sumažinti frustraciją konkurenciniame žaidime, ypač kai artimos kovos ginklai tampa per stiprūs dėl animacijų, smūgio registravimo ar per didelio mobilumo pranašumo. Kūrėjai tokiu būdu mėgina išlaikyti tempą, bet kartu sutvirtinti taisykles, pagal kurias laimi geriau žaidžiantis.

    Naujas PvE režimas ir grįžtantys žaidėjai

    Dar viena naujovė yra PvE režimas „Cashout Bot“, leidžiantis žaidėjams kooperuotis ir kovoti prieš dirbtinį intelektą. Tai tarsi saugesnė erdvė treniruotis prieš intensyvias PvP kovas, ypač tiems, kurie nori geriau perprasti judėjimą, ginklų elgseną ir komandinę sinergiją.

    Kartu su sezonu pristatytas ir pilnas mūšio leidimas su keliomis progreso pakopomis bei papildomais apdovanojimais. Žaidėjų aktyvumo kreivės, matomos „Steam“, rodo aiškų sugrįžimą: pikas perkopė 20 000 vienu metu prisijungusių žaidėjų ribą, o tai – geriausias rezultatas per maždaug 10 mėnesių.

    Tokie šuoliai dažniausiai signalizuoja, kad turinio atnaujinimas pataikė į bendruomenės lūkesčius, ypač kai siūloma ne tik kosmetika, bet ir realiai žaidimą keičiantys elementai. Jei kūrėjams pavyks išlaikyti tempą ir balansą, „The Finals“ gali dar kartą rimtai įsitvirtinti tarp populiariausių daugelio žaidėjų šaudyklių.

  • Gandrai įsikūrė ant ant stulpo iškelto automobilio kėbulo: autoremonto kiemas virto traukos vieta

    Į neįprastą lizdą šiuo metu sugrįžusi pora augina keturis jauniklius, tad iš viso vienoje vietoje matyti šeši paukščiai. Jaunikliai jau pradeda sparnų mankštas, o suaugę paukščiai reguliariai parneša maisto, todėl praeiviams atsiveria retai mieste matomas vaizdas.

    Autoremonto dirbtuvių darbuotojai pasakoja, kad automobilio kėbulas ant stulpo atsirado prieš kelerius metus kaip kiemo akcentas, tačiau niekas nesitikėjo, jog jį „pasirinks“ gandrai. Po stipresnės audros lizdas buvo apgadintas, bet paukščiai sugrįžo ir jį atstatė.

    „Nemanėme, kad jie pasirinks būtent automobilį, bet taip ir nutiko. Po audros lizdas buvo sugriautas, tačiau paukščiai grįžo ir viską atstatė“, – sakė autoremonto dirbtuvių darbuotojas Cătălin Toma.

    Vietos gyventojai teigia, kad sustojančių pasižiūrėti ar nufotografuoti būna beveik kasdien. Gamtos fotografams ši vieta ypač patraukli todėl, kad galima užfiksuoti sugrįžtančius suaugusius gandrus ir pirmuosius jauniklių bandymus skristi.

    Veterinarijos specialistas Adrian Bîlbîe aiškina, kad gandrai pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau prisitaiko prie žmogaus aplinkos ir lizdams renkasi dirbtines konstrukcijas. Anksčiau dažnesnis pasirinkimas buvo aukšti, atokiai augantys medžiai, tačiau šiandien paukščiai noriai naudojasi stulpais, pastogių platformomis ar kitais stabiliais pagrindais.

    Tokie atvejai paprastai siejami su saugumo ir patogumo veiksniais: aukštai įrengtas lizdas apsaugo nuo dalies plėšrūnų, o atvira vieta leidžia geriau stebėti aplinką. Vis dėlto lizdas ant automobilio kėbulo laikomas išskirtiniu, nors ir logiškai paaiškinamu prisitaikymo pavyzdžiu.

    Prognozuojama, kad gandrų šeimyna čia liks iki vasaros pabaigos, o vėliau pradės migraciją į žiemojimo vietas Afrikoje. Specialistai pabrėžia, kad jaunikliams svarbiausios artimiausios savaitės, kai jie stiprina sparnus ir ruošiasi pirmajam ilgam skrydžiui.

  • Sineviro nacionaliniame parke uždraustas džipingas: pažeidėjus fiksuos fotospąstais

    Parko administracija skelbia, kad džipai, keturračiai, kroso motociklai ir kitos visureigės transporto priemonės nuo šiol čia laikomos ne pramoga, o pažeidimu, už kurį bus taikoma atsakomybė.

    Pasak parko atstovų, nelegalūs važiavimai miško takais ir kalnų pievomis daro ilgalaikę žalą: ardomas dirvožemio sluoksnis, spartėja erozija, naikinami reti augalai.

    Triukšmas ir dideli žmonių srautai trikdo laukinius gyvūnus, ypač veisimosi ir jauniklių auginimo laikotarpiu, o degalų ir tepalų nuotekos gali pasiekti kalnų upelius.

    Administracija taip pat pabrėžia, kad dalis vairuotojų ignoruoja privačių valdų ribas ir įvažiuoja į vietos gyventojų žemės sklypus Tereblės slėnio apylinkėse.

    Dėl to parkas skelbia pereinantis nuo žodinių perspėjimų prie praktinių priemonių, kurios leistų greičiau nustatyti pažeidėjus.

    Siekdama identifikuoti nelegalius maršrutus ir jų dalyvius, parko komanda prie populiariausių įvažiavimų, miško takų ir privačių sklypų prieigų įrengė papildomą fotospąstų bei slaptos foto ir vaizdo fiksacijos priemonių tinklą.

    Nustačius pažeidimus, surinkta medžiaga bus perduodama teisėsaugai, o atsakomybė, priklausomai nuo padarytos žalos, gali būti ir administracinė, ir baudžiamoji.

    Parko administracija akcentuoja, kad lankytojai yra laukiami, jei renkasi gamtai draugiškas veiklas: pėsčiųjų žygius, ekotakus, dviračių turizmą.

    Tačiau, pasak jų, saugomos teritorijos ir vietos gyventojų sklypai nebus toleruojami kaip bekelės technikos bandymų poligonas, o taisyklės visiems taikomos vienodai.

  • Šikšnosparnių invazija Prancūzijoje: šeima 5 metus kovoja, bet ir 20 000 eurų remontas nepadėjo

    Prancūzijos miestelyje netoli Liono gyvenanti šeima jau kelerius metus susiduria su neįprasta, bet labai varginančia problema: jų namo stoge ir sienų ertmėse įsikūrė didelė šikšnosparnių kolonija. Pasak šeimos, triukšmas ir kvapas tapo kasdienybe, o situacija labiausiai paaštrėja vasarą, kai prasideda karščiai.

    Šeimininkai skaičiuoja, kad šiltuoju sezonu prie namo gali būriuotis keli šimtai šikšnosparnių, o jų judėjimas girdimas beveik visą parą. Šeima teigia, kad nemalonūs kvapai skverbiasi net į vidų per smulkias angas ir elektros lizdų vietas, todėl gyvenimas namuose tapo psichologiškai sunkus.

    „Triukšmas nesiliovė nei dieną, nei naktį, o kvapas pasiekdavo net per elektros lizdus“, – sakė šeimos tėvas Benžamenas Teijonas.

    Bandydami išspręsti problemą, šeimininkai investavo apie 20 000 eurų į remontą: buvo perdarytas stogas, užsandarintos galimos landos, papildomai įrengta šilumos izoliacija. Tačiau, šeimos teigimu, pastangos nedavė laukto rezultato: po kurio laiko, ypač per karščio bangas, šikšnosparniai sugrįžo.

    Specialistai pažymi, kad tokios situacijos Europoje nėra retos, nes šikšnosparniai dažnai renkasi šiltas, nuo plėšrūnų apsaugotas vietas, pavyzdžiui, palėpes, stogų konstrukcijas ar sienų tuštumas. Kolonijos paprastai sustiprėja šiltuoju metų laiku, kai jaunikliai dar nemoka skraidyti ir gyvūnai ilgiau būna slėptuvėse.

    Šeimos padėtį apsunkina tai, kad Prancūzijoje šikšnosparniai yra saugomi įstatymų, todėl jų negalima naikinti, gaudyti ar savavališkai iškeldinti be specialių leidimų. Dėl to, pasak šeimos, kreipimaisi į įvairias organizacijas ir vietos valdžią kol kas neatnešė konkrečios pagalbos, o savarankiškas problemos sprendimas turi griežtas ribas.

    „Kreipėmės į kelias organizacijas ir į savivaldybę, bet aiškaus sprendimo kol kas nesulaukėme“, – pasakojo Benžamenas Teijonas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad veiksmingiausios priemonės tokiais atvejais paprastai yra prevencinės ir taikomos tinkamu laiku. Dažniausiai rekomenduojama iš pradžių tiksliai nustatyti, pro kur gyvūnai patenka į pastatą, o užsandarinimą atlikti tik tada, kai kolonija laikinai pasitraukusi ir nėra jauniklių, kad nebūtų pažeistos gyvūnų apsaugos taisyklės.

    Šeima tikina, kad šiuo metu jaučia įtampą ne tik dėl diskomforto, bet ir dėl sveikatos bei gyvenimo kokybės. Parduoti būstą, pasak jų, praktiškai neįmanoma, todėl jie viešai kalba apie situaciją tikėdamiesi sulaukti institucijų ir specialistų dėmesio bei rasti teisėtą, ilgalaikį sprendimą.

  • Žaidėjai įtraukti į tikrų JAV relikvijų paiešką: dingę lobiai grįžta į ekranus

    Žaidėjai įtraukti į tikrų JAV relikvijų paiešką: dingę lobiai grįžta į ekranus

    JAV istorijai skirtas netradicinis projektas kviečia žaidėjus padėti ieškoti realių, dešimtmečius ar net šimtmečius dingusių artefaktų. Iniciatyva startavo minint 250 metų sukaktį nuo įvykių, susijusių su Jungtinių Amerikos Valstijų valstybingumo pradžia, ir ribotam laikui į žaidimą perkėlė skaitmenines tikrų eksponatų versijas.

    Tarp ieškomų objektų – 1781 metų mūšį prie Cowpens menantis medalis, skirtas amerikiečių generolui Danieliui Morganui už pergalę prieš britų pajėgas. Originalas buvo pavogtas iš banko saugyklos, o jo buvimo vieta nežinoma jau daugiau nei 200 metų.

    Ieškomų artefaktų sąraše minimas ir karaliaus Jurgio III karališkojo herbo fragmentas iš Filadelfijos, Nepriklausomybės karo metu naudota patranka, karinė kepurė su trimis stručių plunksnomis bei siuvinys, vaizduojantis generolo Williamo Alexanderio, dar žinomo Lordo Stirlingo vardu, valdą.

    Projekto kūrėjai tikisi, kad interaktyvus formatas paskatins žmones atidžiau pažvelgti į privačias kolekcijas, senus daiktus ar net šeimos relikvijas. Greta žaidimo sukurta ir atskira duomenų bazė su kitais dingusiais objektais, kad paieškos vyktų ne tik programėlėje, bet ir realiame pasaulyje.

    Idėja gimė prisiminus 2009 metų istoriją, kai vengrų meno istorikas Gergely Barki, žiūrėdamas su dukra filmą „Stiuartas Litlis“, fone pastebėjo paveikslą, kuris ilgą laiką buvo laikomas dingusiu. Vėliau paaiškėjo, kad kūrinys į filmavimo aikštelę pateko atsitiktinai, buvo nupirktas antikvariatuose, o galiausiai sugrįžo į Europą ir parduotas aukcione.

    Pasak iniciatyvos autorių, tai parodė, kaip netikėtai kultūros vertybės gali iškristi iš tyrėjų akiračio ir vėl atsirasti pačiose kasdieniškiausiose vietose. Todėl atrenkami tie objektai, kurių egzistavimas gerai dokumentuotas, tačiau dabartinė buvimo vieta nežinoma.

    Jei žaidėjas atpažins artefaktą arba aptiks daiktą, panašų į ieškomą objektą, jis galės pateikti pranešimą specialiai ekspertų komandai. Ji tikrins gautą informaciją ir vertins, ar radinys gali būti susijęs su vienu iš dingusių istorinių daiktų.

    Iniciatyva sulaukė palaikymo ir už žaidimų bendruomenės ribų. Nyderlandų ekspertas, dirbantis su pavogtų meno kūrinių grąžinimu, Arthuras Brandas teigia, kad viešumas ir didesnis žmonių įsitraukimas kartais tampa lemiamu veiksniu, padedančiu atsekti dingusių vertybių kelią.

    Tokie projektai atspindi ir platesnę tendenciją, kai kultūros paveldas vis dažniau pristatomas per skaitmeninius formatus, siekiant pasiekti jaunesnę auditoriją. Muziejai ir tyrėjai pastaraisiais metais aktyviai skaitmenina kolekcijas, o visuomenės įsitraukimas tampa svarbia priemone tiek edukacijai, tiek dingusių vertybių paieškai.

  • Rusija rado naują būdą vilioti paauglius: žaidimas „Dronų mūšis: Ukraina“ veda į darbą

    Rusija rado naują būdą vilioti paauglius: žaidimas „Dronų mūšis: Ukraina“ veda į darbą

    Rusijoje vis ryškiau matomas bandymas pritraukti paauglius į su karine pramone susijusias veiklas, tam pasitelkiant vaizdo žaidimų ir e. sporto elementus. Tyrime, kurį paskelbė T-invariant, teigiama, kad šalia tradicinio techninio ugdymo kuriama atskira įtraukimo sistema, paremta žaidybinimu ir varžybomis.

    Dėmesio centre – Tatarstane veikianti specialioji ekonominė zona Alabuga, siejama su dronų, naudojamų atakoms Ukrainoje, surinkimu. Pasak tyrimo autorių, šioje struktūroje rekrutavimas stiprinamas vaizdo žaidimu „Dronų mūšis: Ukraina“, kuris pristatomas kaip taktinis simuliatorius, leidžiantis valdyti bepiločių vienetus.

    Tyrime teigiama, kad žaidimas nėra vien pramoga ir integruojamas į projektą „Stalino sakalai“, kuriuo esą siekiama pritraukti jaunus žmones dirbti su Rusijos bepiločių programa. Projekto komunikacijoje skelbiami pasiūlymai inžinieriams, dronų operatoriams ir padalinių vadams, taip formuojant aiškią karjeros trajektoriją.

    Žaidybinimas siejamas ir su gyvais renginiais: tyrime minima, kad dalyvavimas dronų pilotavimo varžybose Maskvoje buvo susietas su atranka per „Dronų mūšis: Ukraina“. Taip pat nurodoma, kad iki 2026 metų liepos žaidime buvo sukurta daugiau nei 41 000 paskyrų, o tai rodo kryptingą auditorijos auginimą.

    Dar vienas kanalas – DroneCon kibernetiniai turnyrai, kuriuose, kaip teigiama, dalyvavimui būtinas išankstinis mokymas naudojant simuliatorių. Tyrime minima, kad bendras prizinis fondas siekia apie 33 000 eurų, todėl konkurencinis formatas tampa papildomu motyvatoriumi jaunimui įsitraukti.

    Alabugos atvejis įsilieja į platesnę tendenciją, kai valstybės ir su jomis siejamos struktūros technologijų ugdymą susieja su gynybos sektoriumi, o vaizdo žaidimai pasitelkiami kaip ankstyvas interesų formavimo įrankis. Ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad tokios priemonės ypač veiksmingos paauglių auditorijai, nes sukuria įspūdį, jog karinės technologijos yra įprasta ir patraukli technologijų karjeros dalis.

    Tyrime taip pat primenama, kad nuo 2023 metais Alabugoje surinkinėjami dronai, siejami su Irano „Shahed“ konstrukcijomis, o greta veikia Alabuga Polytech, kur mokiniai įtraukiami į gamybos procesus. 2026 metų pavasarį, kaip teigiama, buvo vykdyta paaugliams skirta reklaminė kampanija apie uždarbį, o dabar komunikaciją dar labiau sustiprina vaizdo žaidimas ir jo sklaida socialiniuose tinkluose.

  • Ukraina smogė Rusijai per akis: sunaikintas Šaltojo karo radaras „Oborona-14“ – ką tai reiškia

    Ukraina smogė Rusijai per akis: sunaikintas Šaltojo karo radaras „Oborona-14“ – ką tai reiškia

    Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė vaizdo įrašą, kuriame fiksuojamas smūgis ir sunaikinamas 5N84A „Oborona-14“ radaras – sovietmečiu sukurtas itin didelio nuotolio ankstyvojo perspėjimo kompleksas. Analitikų vertinimu, tokios sistemos pasirodymas šiuolaikiniame fronte signalizuoja augantį spaudimą Rusijos radiolokacinei infrastruktūrai.

    Smūgis paviešintas apibendrinant specialiojo padalinio „Alfa“ operacijas. Įraše matyti itin stambi radarų antenų konstrukcija, todėl iš pradžių kilo diskusijų, kas tiksliai buvo taikinys, tačiau vėliau objektas identifikuotas kaip 5N84A – mobilioji P-14 „Tall King“ radaro versija.

    Kas yra „Oborona-14“

    Šis radaras kurtas dar Šaltojo karo laikotarpiu: P-14 šeimos ištakos siekia XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigą, o modernizuotos versijos plačiau diegtos vėliau. Sistema išsiskiria mastu: antena siekia apie 32 metrų plotį ir daugiau nei 11 metrų aukštį, o visa konstrukcija pakyla maždaug iki 25 metrų.

    Mobiliai komplekto versijai transportuoti reikėdavo kelių platformų, o išskleidimas užtrukdavo daugiau nei parą. Tokie parametrai rodo, kad tai ne taktinis priekinės linijos įrenginys, o didelio nuotolio stebėjimo priemonė, skirta ankstyvam perspėjimui ir oro erdvės kontrolei.

    Stiprybės ir ribojimai

    „Oborona-14“ dirba VHF, arba metrinių bangų, ruože ir buvo projektuota kaip itin didelio nuotolio ankstyvojo perspėjimo radaras. Priklausomai nuo konfigūracijos, jis galėjo aptikti oro taikinius už kelių šimtų kilometrų, suteikdamas papildomo laiko reaguoti į artėjančius orlaivius.

    Vis dėlto tai klasikinis 2D radaras: jis nustato kryptį ir nuotolį, tačiau nepateikia taikinio aukščio, todėl praktikoje turėdavo veikti kartu su aukštimatės informacijos radarais. Lyginant su šiuolaikinėmis sistemomis, jam būdingas mažesnis tikslumas ir ribotesnės galimybės patikimai atskirti daug taikinių, skrendančių glaudžiai.

    Kodėl tai svarbu Rusijai

    Viešojoje erdvėje nurodoma, kad paskutiniai P-14 šeimos radarai iš aktyvios tarnybos buvo išimami maždaug iki 2003 metais, kai Rusija juos keitė modernesnėmis „Nebo“ šeimos sistemomis. Todėl „Oborona-14“ pasirodymas kare atkreipė dėmesį ir dėl amžiaus, ir dėl to, kad tai jau ne pirmas atvejis, kai toks radaras Ukrainos pajėgų yra sunaikinamas 2026 metais.

    Ekspertai pabrėžia, kad Rusijos oro gynybos ir ankstyvojo perspėjimo tinklui pastaruoju metu daromas nuoseklus spaudimas, o modernūs radarai tampa prioritetiniais taikiniais. Jei Maskva iš tiesų priversta grąžinti į naudojimą sovietmečiu sukurtas sistemas, tai gali reikšti, kad šiuolaikinės radiolokacinės grandinės atkūrimas ir apsauga tampa vis sudėtingesni.

    Ukrainos paskelbtame įraše šalia sunaikintos „Oborona-14“ konstrukcijos matomas ir „Nebo“ šeimai priskiriamas radaras. Vis dėlto neaišku, ar tai buvo veikianti sistemos dalis, anksčiau pažeistas įrenginys, ar muliažas, skirtas klaidinti žvalgybą, tačiau pats faktas dar kartą parodo, kokią reikšmę kare įgijo radarų medžioklė.

  • UNESCO sala ir tūkstančiai lėlių medžiuose: naujas siaubo žaidimas žada košmarus

    UNESCO sala ir tūkstančiai lėlių medžiuose: naujas siaubo žaidimas žada košmarus

    Kompiuterinių žaidimų rinkoje siaubo žanras išgyvena naują bangą, o leidėjai vis dažniau stato ant atmosferos ir išgyvenimo mechanikų. Tokiame fone vis daugiau dėmesio sulaukia ir mažesni projektai, bandantys išsiskirti ne monstrais, o vietos istorijomis ir legendomis.

    Tarp jų – naujas survival horror žaidimas „Where Dolls Hang“, kuriame žadama tyrinėti pavojingas teritorijas, rinkti įkalčius ir atskleisti paslaptis. Kūrėjai akcentuoja paranormalią nuotaiką, o kelionėms tarp lokacijų svarbiu įrankiu taps valtis.

    Žaidimo siužetas įkvėptas garsios mažos Meksikos salos, siejamos su tamsiomis legendomis ir tapusios turistų traukos objektu. Joje medžiuose kabo tūkstančiai sunykusių lėlių, kurios kuria slogią atmosferą ir jau seniai maitina miesto folklorą.

    Mechanikos požiūriu žaidėjai turės tyrinėti aplinką, daryti išvadas, rinkti užuominas ir pamažu atverti vietos paslapčių sluoksnius. Istorija sukasi ir apie keistus radinius pakrantėje, o kūrėjai žaidėją stums ieškoti atsakymo, kas iš tiesų vyksta atokioje teritorijoje.

    Be tyrinėjimo, „Where Dolls Hang“ turės ir išgyvenimo elementų: inventoriaus valdymą, saugumo užtikrinimą, ginklų gamybą bei grėsmių neutralizavimą. Žaidimas kol kas neturi paskelbtos išleidimo datos, tačiau jau pateikiami kompiuterio reikalavimai.