CP v2

Category: Technologijos

  • „Google“ ruošia pokytį, kurio laukta 10 metų: „Pixel“ naudotojai pagaliau atsikvėps

    „Google“ ruošia pokytį, kurio laukta 10 metų: „Pixel“ naudotojai pagaliau atsikvėps

    Nuolatinė paieškos juosta „Pixel“ telefonų pradžios ekrane daugelį metų buvo vienas atpažįstamiausių „Google“ sprendimų. Vieniems ji patogi, nes leidžia greitai pasiekti paiešką ir kitas funkcijas, tačiau kiti ją laiko erzinančia ir norėtų švaresnio vaizdo.

    Dabar atsirado ženklų, kad „Google“ pagaliau gali suteikti pasirinkimą šią juostą paslėpti. Tokia galimybė dar nėra oficialiai pristatyta, tačiau jos užuominų aptikta „Android 17“ QPR1 Beta 2 programiniame kode.

    Kol kas tai tik ankstyva užuomina, o ne veikianti funkcija. Nėra aišku, kur tiksliai nustatymuose atsirastų šis pasirinkimas ir ar jis būtų taikomas visiems „Pixel“ modeliams, tačiau pats faktas, kad „Google“ tai svarsto, rodo kryptį į didesnį pradžios ekrano pritaikomumą.

    Ši tema „Pixel“ bendruomenėje jautri ne vienerius metus, nes pradžios ekrano elementų keitimo laisvė čia tradiciškai ribota. Norint atsikratyti paieškos juostos iki šiol dažniausiai tekdavo rinktis trečiųjų šalių paleidiklius, o tai keisdavo patirtį ir atitraukdavo nuo „Pixel“ paleidiklio, kurį „Google“ laiko pagrindiniu.

    Praktikoje toks atnaujinimas būtų nedidelis, bet simboliškai svarbus: vartotojams leistų tvarkyti ekraną pagal savo poreikius, o ne taikytis prie numatyto dizaino. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai gamintojai vis dažniau prideda daugiau personalizavimo galimybių, ypač sąsajos elementams ir valdikliams.

    Daugiau aiškumo gali atsirasti per „Google“ kasmetinę I/O kūrėjų konferenciją, kuri 2026 metais vyks gegužės 19 ir 20 dienomis. Būtent ten dažnai parodomos svarbiausios „Android“ naujovės ir kryptys, kurios vėliau pasiekia plačią auditoriją.

  • „Samsung“ išleido netikėtą „Galaxy Buds 3 Pro“ atnaujinimą: ką jis pakeičia?

    „Samsung“ išleido netikėtą „Galaxy Buds 3 Pro“ atnaujinimą: ką jis pakeičia?

    „Samsung“ po naujesnių „Galaxy Buds 4“ pristatymo nepamiršo ir ankstesnės kartos belaidžių ausinių. Pietų Korėjoje bendrovė pradėjo platinti „Galaxy Buds 3 Pro“ programinės įrangos atnaujinimą, kuris skirtas ausinių veikimo stabilumui pagerinti.

    Skelbiama, kad šis atnaujinimas daugiausia orientuotas į patikimesnį veikimą, o ne į naujas funkcijas. Tokie stabilumo patobulinimai paprastai reiškia mažiau ryšio nutrūkimų, sklandesnį perjungimą tarp įrenginių ir mažiau nenumatytų trikdžių kasdien naudojant.

    Atnaujinimo paketo dydis siekia apie 8,28 megabaito, o programinės įrangos versija nurodoma kaip R360XXU0AZD2. Kol kas jis pasiekiamas tik Pietų Korėjoje, todėl kitų šalių vartotojams gali tekti palaukti, kol platinimas bus išplėstas.

    „Samsung“ oficialiai nepatvirtino, kada atnaujinimas pasieks kitus regionus. Vis dėlto, remiantis ankstesne bendrovės nešiojamųjų įrenginių atnaujinimų praktika, platinimas dažnai vyksta etapais ir gali užtrukti iki maždaug mėnesio, priklausomai nuo rinkos ir operatorių patikrų.

    Norint rankiniu būdu patikrinti, ar atnaujinimas jau prieinamas, reikia atsidaryti programėlę „Samsung Wearable“, pasirinkti ausinių nustatymus ir atnaujinimų skiltį, tada inicijuoti atsisiuntimą bei įdiegimą. Diegimo metu ausinės trumpam gali būti nepasiekiamos, todėl rekomenduojama atnaujinimą atlikti tada, kai jų nereikia skambučiams ar darbui.

  • „T-Mobile“ meta iššūkį turistams JAV: nauji eSIM planai su 5G ir „neribotais“ pažadais

    „T-Mobile“ meta iššūkį turistams JAV: nauji eSIM planai su 5G ir „neribotais“ pažadais

    JAV mobiliojo ryšio operatorius „T-Mobile“ pristato naują trumpalaikių išankstinio mokėjimo eSIM planų kryptį, orientuotą į į šalį atvykstančius keliautojus. Planai startuos gegužės 18 dieną ir bus parduodami kaip greitas būdas prisijungti prie vietinio tinklo vos nusileidus.

    Naujieji pasiūlymai suformuoti kaip terminuoti „pass“ tipo planai keturiems laikotarpiams: 7, 10, 14 ir 30 dienų. Visi jie žada neribotus skambučius, SMS ir 5G internetą, tačiau realus naudojimas priklausys nuo sąlygų, įskaitant didelio duomenų vartojimo valdymą tinkle.

    Kainos eurais ir trukmės

    „T-Mobile“ skelbia, kad pigiausias 7 dienų planas kainuos apie 23 eurus, 10 dienų – apie 28 eurus, 14 dienų – apie 32 eurus, o 30 dienų – apie 46 eurus. Sumos perskaičiuotos į eurus pagal įprastą apytikrį valiutos kursą ir suapvalintos, kad būtų aiškiai palyginamos.

    Toks formatas tiesiogiai taikosi į keliautojus, kuriems nepatogu ieškoti fizinės SIM kortelės ar rizikuoti brangiu tarptinkliniu ryšiu. eSIM leidžia planą įsigyti programėlėje ir aktyvuoti be salono ar pristatymo.

    Kas iš tiesų slepiasi po neribotumu

    Operatorius nurodo, kad visi planai apima 50 GB vadinamųjų prioritetinių duomenų. Praktikoje tai reiškia, kad esant tinklo apkrovai vartotojo greitis turėtų būti mažiau ribojamas, palyginti su žemesnio prioriteto srautais.

    Vis dėlto net ir neriboti planai paprastai turi sąžiningo naudojimo ribas, o pasiekus dideles apimtis greitis gali būti mažinamas arba taikomas srauto valdymas. Keliautojams svarbu atkreipti dėmesį į sąlygas dėl vaizdo transliacijų kokybės, dalijimosi internetu ir tinklo valdymo.

    Skambučiai, roamingas ir viešosios interneto dalybos

    Planai žada neribotus skambučius ir SMS JAV, Kanadoje ir Meksikoje, kas aktualu keliaujantiems per kelias šalis. Taip pat numatytas dalijimasis internetu per prieigos tašką: 7 dienų plane iki 14 GB, 10 dienų plane iki 20 GB, 14 dienų plane iki 28 GB, o 30 dienų plane iki 50 GB.

    Jei keliautojui prireiktų dalintis internetu būnant Kanadoje ar Meksikoje, „T-Mobile“ nurodo 5 GB didelės spartos limitą. Tai gali būti reikšminga tiems, kurie dirba nuotoliu ar kelionėje naudojasi nešiojamu kompiuteriu.

    Kontekste tai atspindi platesnę rinkos tendenciją: eSIM sparčiai tampa numatytuoju pasirinkimu keliautojams, o operatoriai vis aktyviau kuria trumpalaikius planus, konkuruodami su kelionių eSIM platformomis. Vartotojams tokie pasiūlymai patrauklūs dėl paprasto aktyvavimo, tačiau prieš perkant verta įvertinti realius duomenų poreikius ir sąlygose aprašytus ribojimus.

  • ES susitarė atidėti DI ribojimus: griežtesnės taisyklės nusikelia iki 2027 metų

    ES susitarė atidėti DI ribojimus: griežtesnės taisyklės nusikelia iki 2027 metų

    Europos Sąjungoje pasiektas politinis susitarimas atidėti dalį dirbtinio intelekto taisyklių, skirtų didelės rizikos naudojimams. Pagal naują kryptį, svarbiausi reikalavimai, kurie turėjo pradėti galioti artimiausiu metu, būtų nukelti daugiau nei metams.

    Susitarimą patvirtino Europos Parlamento derybininkai ir ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė, pabrėždami tikslą supaprastinti reguliavimą ir sumažinti administracinę naštą. Kartu akcentuojama, kad vartotojų apsaugos principai išlieka, tačiau praktinis įgyvendinimas bus peržiūrėtas.

    Kas konkrečiai keičiasi?

    Didelės rizikos DI sistemoms numatytas įsigaliojimas dabar siejamas su 2027 metų gruodžio mėnesiu. Tai reikštų ilgesnį pereinamąjį laikotarpį tiek viešajam sektoriui, tiek verslui, kuriam tenka pareiga įrodyti sistemų saugumą, patikimumą ir atitiktį.

    Taip pat numatyta pereinamoji tvarka reikalavimams, susijusiems su DI sugeneruoto turinio žymėjimu. Pereinamasis laikotarpis būtų trumpesnis nei siūlyta anksčiau ir siektų 3 mėnesius, kad rinkai būtų aiškesnė vienoda praktika.

    Pramonė – su išimtimis

    Vienas didžiausių pokyčių susijęs su pramoniniais DI pritaikymais: dalis jų būtų plačiau išimama iš DI akto taikymo apimties. Tokiu būdu pramonėje veikiančios bendrovės atitiktį dažniau įrodinėtų pagal kitus, specifinius produktų ir saugos režimus, o ne dvigubai pagal kelis lygiagrečius teisės aktus.

    Derybose pabrėžta, kad taip siekiama išlaikyti Europos pramonės konkurencingumą, ypač tose srityse, kur DI diegiamas gamyboje, automatizacijoje ir įrenginių valdyme. Tuo pat metu kai kurios kitos jautrios sritys, pavyzdžiui, medicinos prietaisai, ir toliau išlieka DI akto lauke.

    Draudimai dėl piktnaudžiavimo DI

    Susitarime numatyti ir aiškesni draudimai dėl ypač žalingų DI panaudojimų. Tarp jų įvardyti DI įrankiai, galintys generuoti seksualizuotus netikrus vaizdus su atpažįstamais asmenimis, taip pat su vaikų seksualinio išnaudojimo turiniu susiję sprendimai.

    Pastarieji punktai atspindi didėjantį Europos institucijų spaudimą reaguoti į praktikoje matomą piktnaudžiavimą generatyvinėmis sistemomis. Reguliuotojai siekia aiškiau atskirti inovacijoms palankią aplinką nuo zonų, kur reikalingi griežti draudimai ir atsakomybė.

    „Šis sprendimas sukuria paprastesnę, inovacijoms palankią aplinką Europoje, kartu stiprindamas gyventojų apsaugą“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    DI aktas įsigaliojo 2024 metais, o jo taikymas numatytas etapais. Tačiau pastaraisiais mėnesiais ES vis dažniau susiduria su kritika, kad per griežtas ir ankstyvas reguliavimas gali mažinti regiono konkurencingumą pasaulinėse DI varžybose, ypač JAV ir Azijos rinkų kontekste.

    Kita vertus, pilietinės visuomenės organizacijos ir dalis europarlamentarų pabrėžia, kad būtent didelės rizikos DI srityse delsti pavojinga, nes sprendimai gali daryti tiesioginę įtaką žmonių teisėms, saugumui ir galimybėms apskųsti automatizuotus sprendimus. Galutinis teisėkūros kelias dar apims formalius patvirtinimo etapus, po kurių paaiškės tikslios įsigaliojimo datos ir pereinamųjų laikotarpių detalės.

  • ES politikai ir verslas ragina spartinti DI taisyklių švelninimą: kas keičiasi ir kam taikomos išimtys

    ES politikai ir verslas ragina spartinti DI taisyklių švelninimą: kas keičiasi ir kam taikomos išimtys

    Europos Sąjungoje stiprėja spaudimas greičiau ir plačiau švelninti dirbtinio intelekto (DI) reguliavimą. Po ketvirtadienį pasiekto politinio susitarimo dalis europarlamentarų ir technologijų sektoriaus organizacijų pareiškė, kad supaprastinimas yra per menkas ir nepadės Europos įmonėms konkuruoti su pasauliniais lyderiais.

    Diskusijos dėl DI taisyklių švelninimo yra platesnės krypties dalis, kai Briuselis peržiūri skaitmeninius reikalavimus, siekdamas mažinti administracinę naštą ir paspartinti inovacijų diegimą. Tačiau skeptikai perspėja, kad pernelyg greitos išimtys gali susilpninti saugos ir pagrindinių teisių apsaugos standartus.

    Kas numatyta naujame susitarime?

    Pagal pasiektą susitarimą planuojama atidėti kai kurių taisyklių taikymą vadinamiesiems didelės rizikos DI naudojimo atvejams. Tai reiškia, kad daliai sektorių daugiau laiko būtų skirta pasirengti reikalavimams, susijusiems su atitiktimi, dokumentavimu, rizikų vertinimu ir priežiūra.

    Vis dėlto susitarimas neįgyvendino platesnio siūlymo, kurį kėlė dalis Europos Parlamento centro dešinės atstovų. Jie siekė didesnio skaičiaus sektorinių išimčių, tačiau galutinėje versijoje, remiantis derybų baigtimi, išimtis numatyta tik mašinoms.

    Ši kryptis ypač siejama su pramoninio DI taikymu, kur argumentuojama, kad inovacijos ir konkurencingumas gali būti pristabdyti, jei reikalavimai bus vienodai griežti labai skirtingoms technologijoms. Kritikai atsako, kad būtent pramonėje DI klaidos gali turėti realių saugos pasekmių, todėl lengvinimai turi būti labai tiksliai apibrėžti.

    Politikai: dereguliuoti reikia greičiau

    Nyderlandų liberalų europarlamentaras Bartas Groothuisas viešai suabejojo, ar susitarimas pakankamai ambicingas, ir teigė dar vertinsiantis, ar jį palaikyti per formalų balsavimą. Jo argumentas remiasi prielaida, kad esamos taisyklės, ypač aukštesnės rizikos kategorijoms, gali apsunkinti galimybes kurti konkurencingus europinius modelius.

    „Turime dereguliuoti daug, daug greičiau, nei tai darome dabar“, – sakė Bartas Groothuisas.

    Panašios pozicijos laikėsi ir derybose dalyvavę konservatyvūs atstovai, pabrėžę, kad valstybės narės nepritarė platesniam sektorinių išimčių paketui. Liberalių pažiūrų politikai taip pat atvirai kaltino valstybes nares dėl ambicijos trūkumo, teigdami, kad taip prarandamas šansas stiprinti Europoje kuriamo DI konkurencingumą.

    Pramonės lobistai: supaprastinimo per mažai

    Technologijų sektoriaus interesams atstovaujančios organizacijos kritikavo susitarimą, sakydamos, kad politinė retorika apie supaprastinimą nesutampa su konkrečiais sprendimais. Jų teigimu, jei ES iš tiesų siekia mažinti reguliacinę naštą, ji turėtų pasiūlyti aiškesnius, nuoseklesnius ir labiau prognozuojamus pakeitimus, kurie realiai sumažintų atitikties kaštus.

    Ypač akcentuojama, kad atidėjimai ar siauro taikymo išimtys nebūtinai išsprendžia pagrindinę problemą: įmonėms reikia vienodai suprantamų taisyklių, greitesnių procedūrų ir mažiau interpretacijų, kurios skirtingose valstybėse narėse gali virsti nevienoda praktika. Toks nevienodumas, pasak kritikos autorių, yra viena didžiausių kliūčių masteliui ir investicijoms.

    Tuo metu kairiųjų pažiūrų politikai signalizuoja, kad ketina priešintis plačioms išimtims, jei jos mažintų saugos kartelę. Jų pozicija remiasi argumentu, kad DI privalo išlikti saugus, nediskriminuojantis ir nekeliantis grėsmės pagrindinėms teisėms, nepriklausomai nuo to, kurioje ūkio šakoje jis diegiamas.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: balsavimą planuoja 2026 metais

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: balsavimą planuoja 2026 metais

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis kreipėsi į Senatą, prašydamas pritarti visuotinio referendumo rengimui dėl Europos Sąjungos klimato politikos ir jos pasekmių gyventojams. Pasak jo, visuomenė turi turėti galimybę tiesiogiai pasisakyti, kaip vertina vadinamojo Žaliojo kurso poveikį kasdieniam gyvenimui.

    Prezidento siūlomas referendumo klausimas suformuluotas taip, kad akcentuoja klimato politikos ryšį su pragyvenimo išlaidų augimu, energijos kainomis ir sąnaudomis verslui, ūkiams bei žemės ūkiui. Idėja grindžiama argumentu, jog aplinkos apsauga neturi būti įgyvendinama atsietai nuo ekonominių realijų ir valstybės saugumo.

    Data ir politinė procedūra

    Pagal pateiktą sumanymą referendumas būtų rengiamas 2026 metų rugsėjo 27 dieną. Kad balsavimas įvyktų, prezidento iniciatyvai turi pritarti Senatas absoliučia balsų dauguma, dalyvaujant bent pusei senatoriams.

    Kad referendumo rezultatas Lenkijoje būtų teisiškai įpareigojantis, jame turi dalyvauti daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių. Tai svarbus slenkstis, nes ankstesniais atvejais ne visada pavykdavo pasiekti pakankamą aktyvumą, kad rezultatai būtų laikomi privalomais.

    Kokius ES sprendimus nori akcentuoti

    Referendumo kortelėje siūloma pateikti ir pavyzdžius ES priemonių, kurios priskiriamos klimato politikai. Tarp minimų krypčių yra anglies dioksido emisijų apmokestinimo plėtra pastatų šildymui iškastiniu kuru ir kelių transporto degalams, taip pat planuojamas vidaus degimo varikliais varomų naujų automobilių pardavimo ribojimas nuo 2035 metų.

    Be to, diskusijoje minimos ir papildomos prievolės žemės ūkiui, kurios, kritikų teigimu, gali didinti gamybos kaštus ir paveikti maisto kainas. Tuo pat metu ES institucijos pabrėžia, kad spartesnė dekarbonizacija siejama su energetinio saugumo stiprinimu, mažesne priklausomybe nuo importuojamo iškastinio kuro ir ilgalaikiu kainų stabilumu.

    Reakcijos ir kontekstas

    Prezidento iniciatyva sulaukė kritikos dalyje politinio spektro. Viena iš Senato vadovybės atstovių viešai pareiškė, kad ši iniciatyva esą neturėtų sulaukti pritarimo aukštuosiuose parlamento rūmuose.

    Lenkijoje referendumo tema pastaraisiais metais jautri ir dėl praktinių priežasčių. 2023 metais kartu su parlamento rinkimais vykęs visuotinis referendumas nebuvo laikomas įpareigojančiu, nes jame dalyvavo per mažai rinkėjų, todėl dabartinės iniciatyvos sėkmė taip pat priklausys nuo politinės mobilizacijos ir visuomenės aktyvumo.

    Ši diskusija vyksta platesniame ES kontekste: bendrija siekia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir sparčiau pertvarkyti energetiką bei transportą. Tačiau nacionaliniu lygmeniu vis dažniau keliami klausimai, kaip paskirstyti pereinamojo laikotarpio kaštus ir kaip apsaugoti mažesnes pajamas gaunančius namų ūkius bei energijai imlius sektorius.

  • „SpaceX“ parodė dar neregėtą „Starlink“ vaizdą: palydovų traukinys užfiksuotas iš kosmoso

    „SpaceX“ parodė dar neregėtą „Starlink“ vaizdą: palydovų traukinys užfiksuotas iš kosmoso

    „SpaceX“ paskelbė įspūdingą vaizdo įrašą, kuriame „Starlink“ palydovų „traukinys“ matomas iš neįprastos perspektyvos – filmuota iš vieno pačios konsteliacijos palydovų. Tokie vaizdai iki šiol viešai pasirodydavo itin retai, nes dažniausiai rodoma tik krovinių skyriaus kamera raketos skrydyje.

    Įrašą paviešino „SpaceX“ „Starlink“ inžinerijos vadovybėje dirbantis Michaelas Nicollsas. Vaizdo medžiagoje matyti palydovų išskleidimo procesas po to, kai juos į orbitą iškėlė raketa „Falcon 9“ iš Floridos, o vienas palydovas fiksavo visą „traukinį“ jau skriejant Žemės orbitoje.

    Kaip susidaro „Starlink“ traukinys?

    Žmonės „Starlink“ palydovų „traukinį“ dažniausiai pamato netrukus po paleidimo, kai keliolika ar kelios dešimtys palydovų juda glaudžia linija. Vėliau jie palaipsniui išsisklaido, nes kiekvienas palydovas koreguoja orbitą ir užima jam skirtą poziciją visoje sistemoje.

    Iš kosmoso toks vaizdas atrodo dar įspūdingiau, nes aiškiai matyti, kaip tiksliai vyksta palydovų išdėstymas ir kaip greitai keičiasi jų tarpusavio atstumai. „SpaceX“ akcentuoja, kad tai parodo ne tik paleidimo, bet ir orbitinės logistikos sudėtingumą.

    „Starlink“ mastas ir planai

    „Starlink“ šiandien laikoma didžiausia palydovinio interneto konsteliacija žemojoje Žemės orbitoje. Bendrovė yra iškėlusi daugiau nei 10 000 palydovų, o dalis jų jau nebeeksploatuojami ir kontroliuojamai nuleidžiami iš orbitos, kad būtų mažinama šiukšlių kosmose rizika.

    Vien šiais metais „SpaceX“ atliko daugiau nei 50 „Falcon 9“ skrydžių, iš kurių didelė dalis buvo skirta „Starlink“ misijoms. Bendrovės tikslas – toliau plėsti tinklą, o reguliuotojams pateiktuose planuose minimos ir dešimčių tūkstančių palydovų apimtys, kurios leistų didinti ryšio talpą bei mažinti delsą.

    Kova dėl megakonsteliacijų aštrėja

    „Starlink“ sėkmė paskatino spartesnę konkurentų plėtrą: megakonsteliacijų projektus vysto ir kitos JAV bendrovės, taip pat didelius planus skelbia Kinija. Tokia konkurencija reiškia ne tik technologinę pažangą, bet ir didesnį dėmesį kosmoso eismo valdymui, susidūrimų prevencijai bei ryšio dažnių koordinavimui.

    Kosmoso sektoriuje vis svarbesnė tampa ir skaidrumo tema: viešai pateikiami duomenys apie orbitas, palydovų manevrus ir saugos procedūras. Būtent todėl „SpaceX“ publikuojamas vaizdo įrašas sulaukė dėmesio ne tik kaip įspūdingas reginys, bet ir kaip retas žvilgsnis į realų palydovų išdėstymo procesą.

  • Arabija Saudo: statomas dangoraižis jau perkopė 100 aukštų ir taikosi į 1 km rekordą

    Arabija Saudo: statomas dangoraižis jau perkopė 100 aukštų ir taikosi į 1 km rekordą

    Arabijoje Saudo, Džedoje, statomas „Jeddah Tower“ projektas artėja prie istorinio rekordo: skelbiama, kad pastatas jau perkopė 100 aukštų ribą. Jei planai bus įgyvendinti, tai būtų pirmasis pasaulyje dangoraižis, kurio aukštis viršytų 1 kilometrą.

    Šiuo metu aukščiausias pastatas pasaulyje yra Burdž Chalifa Dubajuje, kurio aukštis siekia 828 metrus. „Jeddah Tower“ ambicija yra ne tik aplenkti šį rekordą, bet ir sukurti naujos kartos daugiafunkcį kompleksą, vadinamą vertikaliu miestu.

    Statybos pradėtos 2013 metais, tačiau projektą ilgą laiką lydėjo prastovos ir neapibrėžtumas dėl finansavimo bei darbų tempo. Viešai nurodoma, kad aktyvūs darbai atsinaujino 2025 metų sausį, o per pastaruosius mėnesius pasiektas naujas etapas – daugiau nei 100 įrengtų aukštų.

    Kas numatyta „Jeddah Tower“ viduje

    Pagal projektą dangoraižis turėtų turėti daugiau nei 160 aukštų, o jo paskirtis būtų mišri: gyvenamosios erdvės, biurai, paslaugos ir viešosios zonos. Tokia koncepcija ypač būdinga Persijos įlankos regiono megaprojektams, kur viename objekte siekiama sutelkti kuo daugiau funkcijų.

    Numatoma, kad čia atsiras ir viena ryškiausių traukos vietų – itin aukštai įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios turėtų atsiverti vaizdai į Raudonąją jūrą. Tokie objektai dažnai tampa ne tik turistiniu, bet ir ekonominiu simboliu, padedančiu miestui konkuruoti tarptautiniu mastu.

    Inžineriniai sprendimai ir iššūkiai

    Kilometrinio aukščio statinys reiškia ne vien prestižą, bet ir sudėtingus techninius sprendimus. Vienas svarbiausių klausimų – pamatai ir konstrukcijų stabilumas, ypač turint omenyje vietos gruntą ir dideles vėjo apkrovas, kurios aukštyje tampa kritiniu veiksniu.

    Projekto architektūriniai sprendimai siejami su Adrian Smith kūryba, o konstrukcinė dalis – su tarptautine inžinerijos praktika, taikyta ir kituose superaukštuose pastatuose. Skelbiama, kad „Jeddah Tower“ atveju naudojama gilių polių sistema, skirta užtikrinti stabilumą ir sumažinti grunto deformacijų riziką.

    Kodėl projektas svarbus Arabijai Saudo

    „Jeddah Tower“ dažnai įvardijamas kaip vienas simbolinių plėtros projektų, siejamų su šalies kryptimi diversifikuoti ekonomiką ir mažinti priklausomybę nuo naftos. Tokie statiniai turi aiškų tikslą: pritraukti investicijų, turizmo, tarptautinių renginių ir verslo paslaugų.

    Viešai minima, kad projekto pabaiga siejama su 2028 metais, tačiau superaukštų pastatų statyboje terminai neretai kinta dėl technologinių, finansinių ar tiekimo grandinių veiksnių. Vis dėlto pasiektas 100 aukštų etapas rodo, kad projektas vėl yra aktyvioje įgyvendinimo fazėje.

  • „Samsung“ leidžia didelį „One UI 8.5“ atnaujinimą: kada jis pasieks jūsų telefoną?

    „Samsung“ leidžia didelį „One UI 8.5“ atnaujinimą: kada jis pasieks jūsų telefoną?

    Kas yra „One UI 8.5“ ir kam jis skirtas

    „Samsung“ pradėjo platinti didelį „One UI 8.5“ atnaujinimą, kuris ilgą laiką buvo testuojamas beta programoje. Iš pradžių jis pasiekė dalį įrenginių su Korėjos rinkai skirta programine įranga, o vėliau diegimas turėtų plėstis ir į Europą.

    Gamintojas „One UI 8.5“ pristatė kartu su šių metų „Galaxy S26“ serija, tačiau ankstesnių modelių savininkams teko palaukti. Dabar atnaujinimas pamažu keliauja ir į pernykščius bei šių metų flagmanus, priklausomai nuo regiono ir operatoriaus.

    Kada atnaujinimas pasirodys Europoje

    Pagal gamintojo pateikiamą informaciją, atnaujinimo platinimas į rinkas už Korėjos ribų turėtų prasidėti nuo gegužės 11 dienos. Praktikoje tai nereiškia, kad tą pačią dieną jis pasieks visus telefonus, nes diegimas paprastai vyksta etapais.

    Pirmiausia „One UI 8.5“ numatytas „Galaxy S25“, „Galaxy Z Fold 7“ ir „Galaxy Z Flip 7“ šeimai, įskaitant FE versijas. Vėliau atnaujinimas turėtų pasiekti „Galaxy S24“, „Galaxy Z Fold 6“ ir „Galaxy Z Flip 6“, o tuomet ir kitus suderinamus modelius.

    „Samsung“ atnaujinimus dažniausiai leidžia bangomis, todėl bendras platinimo procesas gali užtrukti kelias savaites. Greitį lemia rinkos, operatoriaus patvirtinimai ir konkretus įrenginio programinės įrangos variantas.

    Kokios naujovės svarbiausios

    „One UI 8.5“ atnaujinimas apima tiek funkcinius, tiek vizualinius pakeitimus. „Samsung“ plečia DI galimybes „Galaxy“ ekosistemoje, todėl dalis patobulinimų susiję su nuotraukų apdorojimu, skambučių valdymu ir garso įrankiais.

    Atnaujinime minimi patobulinti sprendimai, tokie kaip atnaujintas nuotraukų asistentas, skambučių filtravimo funkcijos ir geresnis triukšmo šalinimas įrašuose. Be to, diegiami sąsajos pakeitimai, kurie apima animacijas, perėjimus ir papildomus valdiklius.

    Taip pat akcentuojamos „Now Bar“ ir „Now Brief“ funkcijų plėtros kryptys, atnaujintas „Bixby“ ir detalesnė baterijos būklės informacija. Vartotojams tai dažniausiai reiškia aiškesnius sistemos pranešimus, patogesnį valdymą ir daugiau personalizavimo pasirinkimų.

    Jei norite pasitikrinti, ar atnaujinimas jau prieinamas, įprastai tai daroma telefono nustatymuose, programinės įrangos atnaujinimų skiltyje. Jei jo dar nėra, verta luktelėti, nes diegimas skirtinguose regionuose gali skirtis net ir to paties modelio įrenginiuose.

  • Lenkų šarvuočiui Borsuk rengia naujas versijas: bus ir eksporto variantas su Slovakijos bokšteliu

    Lenkų šarvuočiui Borsuk rengia naujas versijas: bus ir eksporto variantas su Slovakijos bokšteliu

    Lenkija toliau plečia naujos kartos pėstininkų kovos mašinos Borsuk programą. Šalies Gynybos ministerija ir Ginkluotės agentūra skelbia, kad artimiausiais metais planuojama pristatyti papildomas platformos versijas, įskaitant sprendimą, orientuotą į eksportą.

    Borsuk yra vikšrinė pėstininkų kovos mašina, kuri Lenkijoje įvardijama kaip vienas svarbiausių pastarųjų metų nacionalinės gynybos pramonės projektų. Jos tikslas yra palaipsniui atnaujinti mechanizuotų pajėgų parką ir suteikti modernesnę apsaugą bei ugnies galią.

    Naujas bokštelis ir eksporto kryptis

    Per Defence24 Days renginį gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pranešė, kad netolimoje ateityje bus pristatytas Borsuk su integruotu naujo tipo bokšteliu. Kartu Ginkluotės agentūros vadovas generolas Artur Kuptel patvirtino, kad vyksta darbai ir su kitomis platformos iteracijomis.

    Neoficialiai nurodoma, kad viena iš krypčių gali būti eksporto konfigūracija, sujungianti Borsuk važiuoklę su Slovakijoje kuriamu bokšteliu Turra 30. Toks scenarijus siejamas su Lenkijos ir Slovakijos pramonės bendradarbiavimu, kuriame minimos „Polska Grupa Zbrojeniowa“ ir Slovakijos įmonė EVPÚ Defence.

    Turra 30 bokštelis vystomas keliais variantais, o naujesnėse versijose akcentuojama didesnė įgulos apsauga pagal NATO STANAG 4569 standartą. Paprastai šio tipo sprendimuose integruojama 30 mm automatinė patranka, 7,62 mm kulkosvaidis ir prieštankinės valdomos raketos, kurios skirtos kovai su šarvuota technika didesniu atstumu.

    Kodėl ieškoma alternatyvų?

    Lenkijoje Borsuk siejamas su ZSSW-30 bokšteliu, tačiau viešai aptariama, kad alternatyvūs sprendimai gali būti svarstomi dėl kainos ir gamybos pajėgumų. Paprastesnė ar lengviau tiekiama eksporto konfigūracija leistų greičiau reaguoti į potencialių pirkėjų poreikius.

    Europos gynybos rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tendencija kurti modulines platformas, kurias galima derinti su skirtingais bokšteliais, jutikliais ir ryšio sistemomis. Tai leidžia greičiau pritaikyti techniką skirtingoms doktrinoms, o gamintojams mažina riziką priklausyti nuo vieno komplektavimo sprendimo.

    Kitos modernizacijos ir specializuotos versijos

    Generolo Artur Kuptel užuominos apie tolesnes iteracijas siejamos ne tik su bokštelių pasirinkimu, bet ir su ilgalaike platformos modernizacija. Viena svarbiausių krypčių yra aktyvios apsaugos sistemos, įskaitant hard-kill tipo sprendimus, skirtus aptikti ir neutralizuoti prieštankinius ginklus dar prieš jiems pasiekiant šarvuotį.

    Aktyvi apsauga pastaruoju metu vertinama ir dėl išaugusios dronų grėsmės, ypač kai mūšio lauke plačiai naudojami FPV tipo dronai ir viršutinę projekciją atakuojantys šaudmenys. Dėl to daugelyje šalių šarvuotos technikos modernizacijos programose atsiranda papildomi jutikliai, elektroninės kovos priemonės ir viršutinės dalies sustiprinimas.

    Be bazinės pėstininkų kovos mašinos, Borsuk programa nuo pradžių buvo siejama ir su specializuotomis modifikacijomis, kuriamos ant Universalios modulinių vikšrinių platformų šeimos pagrindo. Pagal Lenkijoje viešai skelbtus planus, be daugiau nei 1 000 kovinių mašinų, numatomas ir kelių šimtų specializuotų variantų poreikis.

    Minimos tokios mašinos kaip vadavietės, medicininės evakuacijos, techninės pagalbos bei vikšrinio mobiliojo minosvaidžio sprendimai. Dalis jų kol kas tebėra konceptų ar ankstyvos vystymo stadijos, tačiau Lenkija signalizuoja siekį turėti vieningą platformų šeimą, kuri supaprastintų logistiką ir remontą.

    Artimiausi pristatymai turėtų parodyti, ar Borsuk bus aktyviai pozicionuojamas tarptautinei rinkai ir kaip Lenkija balansuos tarp nacionalinių poreikių bei eksporto ambicijų. Augant Europos gynybos biudžetams ir spartėjant perėjimui prie modernesnės šarvuotos technikos, tokios programos tampa ne tik kariniu, bet ir pramoniniu prioritetu.