CP v2

Category: Technologijos

  • „Pokemon Go“ uždarė Times Square influencerams: fanai įtūžo dėl „Niantic“ sprendimo

    „Pokemon Go“ uždarė Times Square influencerams: fanai įtūžo dėl „Niantic“ sprendimo

    Praėjus beveik dešimtmečiui nuo „Pokemon Go“ fenomeno pradžios, „Niantic“ Niujorke surengė specialų renginį, turėjusį priminti legendinį žaidimo anonsą su minia žaidėjų Times Square. Tačiau šįkart į aikštę pateko ne visi norintys, o daugiausia kviestiniai turinio kūrėjai ir influenceriai.

    Renginio centre atsidūrė kova su „Mega Mewtwo Y“, kuris tokia forma žaidime pasirodė pirmą kartą. Pasak žaidėjų bendruomenės, pati idėja švęsti sukaktį viešoje, simbolinėje vietoje skambėjo įspūdingai, bet įgyvendinimas paliko kartų poskonį.

    Privilegijos, kurios supykdė bendruomenę

    Socialiniuose tinkluose ir forume „Reddit“ greitai išplito kritika, kad renginys tapo uždaras ir labiau panašus į reklaminę kampaniją nei į bendruomenės šventę. Dalis žaidėjų pabrėžė, kad „Pokemon Go“ sėkmę 2016 metais sukūrė masinis, visiems atviras dalyvavimas, o ne atrinkti svečiai.

    Ypač daug diskusijų sukėlė pranešimai, kad kviestiniai dalyviai gavo „Master Ball“ ir galėjo lengviau gauti itin vertingą laimikį. Žaidėjų žargonu idealias statistikas turintys „pokemonai“ vadinami „hundo“, o kai kuriems esą pavyko gauti ir ypač retą blizgančią versiją.

    „Times Square atitvėrimas ir renginio pavertimas išskirtinai influencerų šou buvo viena labiausiai nuo realybės atitrūkusių šio žaidimo idėjų“, – rašė vienas bendruomenės narys.

    Kodėl tai kelia nepasitikėjimą?

    Komentatoriai akcentavo ir platesnę problemą: tokios dovanos parodo, kad leidėjas gali greitai suteikti norimus skaitmeninius daiktus ar sąlygas, kai to reikia rinkodarai. Tai, pasak žaidėjų, ypač demotyvuoja tuos, kurie metų metus skiria dešimtis ar šimtus valandų retų ir idealių egzempliorių paieškai.

    Kita kritikos kryptis susijusi su tendencija žaidimus vis labiau pritaikyti turinio kūrėjams, siekiant iš jų gauti viral vaizdo įrašus ir trumpus klipus. Dalis bendruomenės teigia, kad tai keičia prioritetus: vietoj lygių galimybių ir įtraukiančių renginių atsiranda privilegijuotos patirtys, kurios didina atotrūkį tarp aktyviausių gerbėjų ir reklamai pasirinktų veidų.

    Simbolinis grįžimas į 2016 metų sceną

    „Pokemon Go“ 2016 metais tapo viena sparčiausiai išpopuliarėjusių mobiliųjų programėlių pasaulyje, o jos sėkmę iš dalies lėmė papildytos realybės idėja ir judėjimą skatinanti žaidimo mechanika, paremta GPS. Būtent todėl masiniai susibūrimai parkuose ir aikštėse daugeliui iki šiol yra svarbiausia žaidimo tapatybės dalis.

    Niujorko renginys taip pat siejamas su kitomis reklaminėmis iniciatyvomis, vykusiomis prieš tai, įskaitant dėmesio sulaukusias detales Japonijoje. Tačiau pagrindinė žinutė, kurią garsiai kartoja dalis gerbėjų, paprasta: sukakties proga jie tikėjosi atviro renginio visiems, o ne uždaros šventės išrinktiesiems.

  • Tasmanijoje išgarsėjęs jūrų dramblys Nilas netikėtai dingo: tarnybos paaiškino, kas nutiko

    Pietinis jūrų dramblys Nilas, tapęs socialinių tinklų žvaigžde Tasmanijos pakrantėje, netikėtai paliko savo įprastą poilsio vietą ir, kaip skelbia vietos gamtosaugos institucijos, sugrįžo į jūrą. Pastarosiomis savaitėmis į ramų pakrantės miestelį plūdo smalsuoliai, o augantis žmonių skaičius pradėjo kelti riziką tiek gyvūnui, tiek lankytojams.

    Tasmanijos Gamtos išteklių ir aplinkos departamentas nurodė, kad Nilas elgėsi natūraliai: jūrų drambliai periodiškai išlipa į krantą pailsėti ir šerti kailį, o vėliau vėl išplaukia maitintis. Specialistai neatmeta, kad artimiausiu metu jis gali pasirodyti tame pačiame ar gretimame pakrantės ruože.

    Nilas išpopuliarėjo dėl vaizdo įrašų, kuriuose jis ilsisi gyvenamųjų gatvių pašonėje, o kartais ir stumdo ar laužo kelio ženklus bei atitvarus. Tokie epizodai sulaukė milijonų peržiūrų, o spontaniškai susiformavusios minios privertė tarnybas pakartotinai raginti laikytis saugaus atstumo.

    Gamtosaugininkai priminė, kad prie laukinių jūrų žinduolių artintis pavojinga: net ir ramiai atrodantis gyvūnas gali staigiai pajudėti, o stresas gali pakeisti jo elgesį ir padidinti traumų tikimybę. Gyventojams ir turistams rekomenduota nesiartinti arčiau kaip per 20 metrų, šunis laikyti su pavadėliu mažiausiai 50 metrų atstumu ir niekada neužstoti gyvūnui kelio į vandenį.

    Departamentas pažymėjo, kad tiesiogiai sekti Nilo judėjimo šiuo metu neįmanoma. Palydovinis siųstuvas jam buvo pritvirtintas 2023 metais, tačiau per kasmetinį šėrimą jis, kaip ir tikėtasi, nukrito, o įrenginys vėliau buvo rastas 2024 metais.

    Ankstesnio stebėjimo duomenys rodė, kad jaunas patinas jūroje gali praleisti apie pusmetį, maitintis daugiau nei 1 600 kilometrų į pietvakarius nuo Tasmanijos, o bendras jo maršrutas gali viršyti 5 000 kilometrų. Specialistų teigimu, toks ilgas klajojimas būdingas jauniems pietinių jūrų dramblių patinams, ieškantiems maitinimosi plotų.

    Nilo istorija turi ir platesnį kontekstą: jis gimė pietų Tasmanijoje, nors istorinės pietinių jūrų dramblių kolonijos šiame regione buvo sunaikintos dar XIX amžiuje, kai gyvūnai buvo intensyviai medžiojami. Šiuo metu reikšminga populiacijos dalis veisiasi atokiose salose, įskaitant Makvorio ir Herdo salas.

    Tasmanijos laukinės gamtos ir jūrų ekosistemų programos atstovai yra minėję, kad Nilas gali būti vienas pirmųjų šios rūšies jauniklių, gimusių Tasmanijoje po ilgos pertraukos. Dėl to jo pasirodymai krante vertinami kaip išskirtinis reiškinys, tačiau kartu pabrėžiama, kad laukinei gyvūnijai labiausiai padeda ne dėmesys, o pagarbus atstumas.

    Vietos valdžia ragina pastebėjus Nilą pranešti atsakingoms tarnyboms ir nesistengti jo sekti ar filmuoti iš arti. Pasak pareigūnų, didžiausias tikslas yra užtikrinti, kad gyvūnas galėtų ramiai pasiekti vandenį, o žmonės išvengtų pavojingų situacijų, kurias sukelia minios ir per didelis priartėjimas.

  • Žvejai sunerimę dėl saulinio ešerio: invazinė žuvis plečiasi vandens telkiniuose ir stumia vietines rūšis

    Ukrainos gėlo vandens telkiniuose sparčiai plinta invazinė žuvis saulinis ešerys, dėl kurios pastaruoju metu vis dažniau sunerimsta žvejai. Nors ši žuvis atrodo dekoratyviai, mokslininkai pabrėžia, kad gausėjant populiacijai ji gali daryti apčiuopiamą žalą vietinėms ekosistemoms.

    Apie situaciją pasakoja Ukrainos Nacionalinės mokslų akademijos Jūrų biologijos instituto mokslininkas, biologijos mokslų daktaras Jurijus Kvačas. Pasak jo, saulinis ešerys yra invazinė rūšis, kilusi iš Šiaurės Amerikos, o į Europą pateko dar XIX amžiaus pabaigoje, kai buvo atvežtas kaip akvariuminė žuvis.

    „Žmonėms jis tiesioginės grėsmės nekelia. Tačiau noriu pabrėžti: su piranijomis jis neturi nieko bendra“, – sakė Jurijus Kvačas.

    Mokslininko teigimu, pradinis šios rūšies įsitvirtinimas Europoje siejamas su Reino baseinu, iš kur ji vėliau išplito į Dunojų, o dar vėliau pasiekė ir kitus upių tinklus. Ukrainoje saulinis ešerys pirmą kartą fiksuotas maždaug XX amžiaus viduryje, o kai kuriuose regionuose, įskaitant Kyjivo apylinkių vandens telkinius, jis pastebimai gausėja palyginti neseniai.

    Problema ta, kad saulinis ešerys yra agresyviai teritoriją ginanti, „lizdus“ įsirengianti žuvis. Ji nerštui pasirenka seklumas, smėlingas ar akmenuotas vietas, suformuoja lizdą dugne ir aktyviai saugo teritoriją, neleisdama artintis kitiems vandens gyventojams.

    Tokia strategija suteikia jam pranašumą prieš daugelį vietinių rūšių, kurios ikrus neretai paskleidžia aplinkoje ir jų nebesaugo. Dėl to invazinė žuvis ne tik užima potencialias vietinių žuvų neršto vietas, bet ir gali maitintis kitų rūšių ikrais, mažindama jų sėkmingo dauginimosi galimybes.

    „Kai saulinis ešerys smarkiai išplinta, jis gali išstumti kitas rūšis ir keisti mitybines grandines, nes minta dugno bestuburiais ir kitais smulkiais organizmais“, – sakė Jurijus Kvačas.

    Vis dėlto specialistas atkreipia dėmesį, kad žvejų pastangos šią žuvį gaudyti yra naudingos: taip bent iš dalies pristabdomas populiacijos augimas. Be to, saulinis ešerys yra valgoma žuvis, nors dėl mažo dydžio dažniau laikomas labiau sportinės ar pramoginės žūklės laimikiu nei kasdieniu maisto produktu.

    Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Dunojaus regione, sauliniai ešeriai gali užaugti didesni, todėl labiau domina žvejus. Įdomu ir tai, kad pavieniai šios rūšies atvejai fiksuoti net Juodojoje jūroje: jūroje ji nesidaugina, tačiau gali ja pasinaudoti migruodama tarp gėlavandenių telkinių.

    Mokslininkas pabrėžia, kad viešojoje erdvėje pasitaikantys palyginimai su piranijomis yra klaidinantys ir be reikalo kelia baimę. Piranijos yra visai kitos biologinės grupės tropinės žuvys, o saulinis ešerys nei išvaizda, nei elgsena, nei kilme su jomis nesusijęs.

    Kalbėdamas apie tikrąsias piranijas, Jurijus Kvačas pažymi, kad pavieniai egzotinių akvariumų gyventojai kartais neatsakingai paleidžiami į gamtą. Vis dėlto vietos klimato sąlygomis jos paprastai neišgyvena šaltojo sezono, todėl ilgalaikės įsitvirtinimo rizikos daugelyje regionų nėra.

    Invazinių rūšių tema išlieka aktuali visame regione, nes tokie organizmai gali greitai prisitaikyti ir pakeisti vietinių ekosistemų pusiausvyrą. Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas rūšių plitimo fiksavimas, atsakingas akvariuminių gyvūnų laikymas ir nuosekli stebėsena yra svarbiausios priemonės, padedančios mažinti žalą gamtai.

  • Žvejai Ukrainoje painioja su šamu: plinta invazinis amerikietiškas šamukas, naikinantis mailių

    Apie plitimą viešai kalbėjo Ukrainos Nacionalinės mokslų akademijos Jūrų biologijos instituto mokslininkas, biologijos mokslų daktaras Jurijus Kvačas. Pasak jo, vandens telkiniuose vis dažniau aptinkamas invazinis amerikietiškas juodasis šamukas, kurį žvejai neretai palaiko europinio šamo jaunikliu.

    „Gėluose vandens telkiniuose matome invazinės rūšies, amerikietiško juodojo šamuko, plitimą“, – sakė Jurijus Kvačas.

    Mokslininko teigimu, anksčiau Ukrainoje buvo fiksuojamas daugiausia amerikietiškas rudas šamukas, tačiau jis nebuvo plačiai įsitvirtinęs ir dažniausiai minėtas Vakarų Ukrainoje. Pastaruoju metu dažniau registruojamas juodasis šamukas, kuris, specialistų vertinimu, gali būti agresyvesnis kitų rūšių atžvilgiu.

    Didžiausia problema, anot ekspertų, kyla dėl klaidingų lūkesčių: sugavę panašiai atrodantį mažą šamą, dalis žvejų jį paleidžia arba net perkelia į kitus telkinius tikėdamiesi, kad žuvis užaugs. Tačiau amerikietiški šamukai paprastai visą gyvenimą išlieka nedideli ir nesiekia pramoninei žvejybai patrauklaus dydžio.

    „Žmonės mano, kad tai mums įprastas europinis šamas, todėl paleidžia žuvį atgal, tikėdamiesi, kad ji užaugs. Tačiau amerikietiškas šamukas didelis netaps: jis pradeda sparčiai daugintis išlikdamas mažas ir kartu mažina kitų žuvų išteklius“, – sakė Jurijus Kvačas.

    Pasak mokslininkų, šamukai dažniausiai užauga iki 10–15 centimetrų, o retais atvejais pasiekia 20–25 centimetrus. Dėl to jie neturi reikšmingos ekonominės vertės, bet gali daryti spaudimą ekosistemai, ypač kai populiacija gausiai išplinta mažesniuose, uždaruose ar silpniau valdomuose tvenkiniuose.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad invazinių rūšių plitimą dažnai paspartina žmogaus veikla. Vienas pagrindinių kelių yra žuvinimas, kai kartu su įsigytu mailiumi į tvenkinius patenka ir nepageidaujamos rūšys, vėliau tampančios dominuojančios.

    Kita invazinė žuvis, kurią mokslininkai mini kaip vis dažniau pasitaikančią, yra rotanas. Jo natūralus arealas siejamas su Kinija ir Rusija, o į naujus regionus ši rūšis dažnai patenka būtent per žuvinimui skirtų mailiaus partijų judėjimą.

    Pasak Jurijaus Kvačo, rotanas kai kuriose vietovėse anksčiau buvo dažniau fiksuojamas Vakarų Ukrainoje ir aplink sostinę, tačiau dabar aptinkamas ir rytiniuose regionuose. Ši žuvis laikoma agresyvia, nes minta kitų žuvų mailiumi ir gali greitai pakeisti tvenkinio žuvų sudėtį.

    Mokslininkai pabrėžia, kad invazinės rūšys dažniausiai geriausiai įsitvirtina ten, kur ekosistema jau patiria stresą dėl taršos, hidrologinių pokyčių ar per intensyvaus naudojimo. Tokiose sąlygose vietinėms rūšims sunkiau konkuruoti, o invazinės žuvys lengviau išnaudoja maisto ir buveinių nišas.

    Ekspertai ragina žvejus ir tvenkinių savininkus elgtis atsakingai: neperkelti sugautų žuvų į kitus telkinius, o žuvinant rinktis patikimus tiekėjus ir, kiek įmanoma, užtikrinti mailiaus kilmės kontrolę. Tai vienas praktiškiausių būdų sumažinti riziką, kad invazinės rūšys toliau plėsis ir išstums vietines žuvis.

  • Vienišas delfinas prie kranto – pavojaus signalas: Juodojoje jūroje fiksuojamas masinis žuvimas

    Juodojoje jūroje vis dažniau pastebimi pavieniai banginiai, ypač azovkos. Pasak tyrėjų, toks elgesys jiems nėra įprastas, nes šie jūrų žinduoliai paprastai laikosi grupėmis.

    Ukrainos nacionalinio gamtos parko Tuzlos limanai mokslinio skyriaus vadovas Ivanas Rusevas teigia, kad prie kranto pasirodantis vienišas delfinas dažnai būna dezorientuotas. Viena iš tikėtinų priežasčių – sprogimų ir intensyvaus karo triukšmo sukelti sužalojimai bei stresas.

    Jo vertinimu, tokiais atvejais gyvūnas gali būti ištiktas šoko, o sutrikusi orientacija neleidžia normaliai maitintis. Dėl to sparčiai silpsta imuninė sistema, o organizmą lengviau paveikia įvairios infekcijos, tarp jų ir morbilivirusai, kurie jūrų žinduoliams gali būti mirtini.

    Kodėl „gelbėjimas“ gali pakenkti?

    Specialistai pabrėžia, kad poilsiautojai, bandydami „padėti“, neretai tik sustiprina stresą. Gyvūną gaudant, liečiant ar tempiant seklumoje, jam dar labiau sutrinka kvėpavimas, orientacija ir šilumos reguliacija.

    „Žmonės su delfinu elgiasi kaip su bejėgiu kačiuku, tačiau taip gyvūnui sukeliama kritinė įtampa“, – sakė Ivanas Rusevas.

    Skaičiai krante – tik dalis vaizdo

    Pasak parko vykdomo pakrantės monitoringo, per 2026 metų liepos 6–8 dienas parko teritorijoje rasti 7 azovkų kūnai. Per maždaug 50 dienų oficialiai užfiksuota 74 nugaišę jūrų žinduoliai.

    Tyrėjai pabrėžia, kad į krantą išmetama tik nedidelė dalis žuvusių gyvūnų, o likusieji nuskęsta jūroje arba tampa kitų gyvūnų grobiu. Dėl to realus žuvusių delfinų ir kitų banginių skaičius, jų teigimu, gali būti gerokai didesnis nei matomas paplūdimiuose.

    Mokslininkai ragina pamačius prie kranto plaukiojantį ar seklumoje atsidūrusį delfiną jo neliesti ir nebandyti savarankiškai gelbėti. Svarbiausia – kuo mažiau triukšmo, žmonių spiečiaus ir fizinio kontakto, o apie situaciją pranešti atsakingoms tarnyboms ar pakrantę stebintiems specialistams.

    Juodoji jūra karo sąlygomis tampa itin sudėtinga aplinka jūrų žinduoliams: triukšmas, sprogimai, sujudintas dugnas ir laivybos pokyčiai gali paveikti ne tik pavienius gyvūnus, bet ir visą populiacijų būklę regione.

  • Europos Parlamentas grąžino vaikų apsaugos internete įstatymą Tarybai: kas keičiasi dėl šifravimo

    Europos Parlamentas grąžino vaikų apsaugos internete įstatymą Tarybai: kas keičiasi dėl šifravimo

    Europos Parlamentas Strasbūre balsuodamas grąžino Tarybai derinti prieštaringai vertinamą teisės aktą dėl seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos aptikimo internete. Sprendimas reiškia, kad dabar ES valstybės narės turės apsispręsti, ar pritarti Parlamento pasiūlytiems pakeitimams.

    Pagrindinis pakeitimų akcentas – siekis užtikrinti, kad turinio paieška ir tikrinimas nebūtų vykdomi galutinio šifravimo principu veikiančiose paslaugose. Tai vienas jautriausių klausimų visoje diskusijoje, nes susiduria vaikų apsaugos tikslas ir privatumo bei ryšių slaptumo principai.

    Chaotiškas balsavimas ir procedūros

    Balsavimas vyko neįprastos procedūros sąlygomis, todėl daliai europarlamentarų kilo neaiškumų, dėl ko tiksliai sprendžiama posėdžių salėje. Pasak kelių dalyvių, situacija tapo chaotiška, o procedūrinės detalės – sunkiai suprantamos net patyrusiems parlamentarams.

    Vienas Parlamento narys posėdžio metu tiesiai įvardijo problemą.

    „Mes nežinome, už ką balsuojame“, – sakė europarlamentaras, kreipdamasis į Parlamento vicepirmininkę Sophie Wilmès.

    Kas dabar spręs ir kokios pasekmės

    Po šio sprendimo iniciatyva grįžta ES Tarybai, kurioje valstybės narės turės pasirinkti: sutikti su Parlamento korekcijomis arba siūlyti kitą variantą. Jei Taryba nepritartų ir pateiktų iš esmės kitokį tekstą, teisėkūros procesas gali būti nukreiptas į taikinimo procedūrą, kuri taikoma retai ir paprastai reiškia ilgesnes, sudėtingesnes derybas.

    Tęsiantis ginčams, technologijų bendrovės lieka neapibrėžtoje situacijoje dėl savanoriško skenavimo praktikos ir teisinio pagrindo jai taikyti. Ankstesnis laikinas reglamentavimo modelis nustojo galioti balandį, todėl politinis spaudimas rasti pereinamąjį sprendimą išlieka didelis.

    Kur slypi konfliktas: vaikų apsauga ir privatumas

    Šio teisės akto šalininkai teigia, kad laikinas ar atnaujintas reguliavimas padėtų užtikrinti vaikų apsaugą internete, kol bus sutarta dėl ilgalaikio sprendimo. Kritikai pabrėžia, kad pernelyg platus skenavimo modelis galėtų sukurti pavojingą precedentą, susilpninti ryšių slaptumą ir skatinti masinio tikrinimo infrastruktūrą.

    Diskusijų centre išlieka klausimas, kaip suderinti pareigą kovoti su nusikalstamu turiniu ir kartu nepažeisti saugaus šifravimo, kuriuo kasdien remiasi tiek privatūs vartotojai, tiek žurnalistai, verslas ar viešojo sektoriaus institucijos. Derybos Taryboje parodys, ar valstybės narės linkusios įtvirtinti aiškesnes ribas šifruotoms paslaugoms, ar ieškos kitokių kompromisų.

  • ES parlamentas gaivina vaikų seksualinės prievartos skenavimo įstatymą: kas keičiasi privatumui?

    ES parlamentas gaivina vaikų seksualinės prievartos skenavimo įstatymą: kas keičiasi privatumui?

    Europos Parlamentas Strasbūre pritarė, kad laikinas teisės aktas, leidžiantis interneto paslaugų teikėjams tikrinti turinį dėl vaikų seksualinės prievartos medžiagos, būtų perduotas tolesnėms deryboms ES Taryboje. Tai reikšmingas posūkis po to, kai anksčiau šiemet parlamentas panašią iniciatyvą buvo sustabdęs, o dabar ji sugrįžo dėl politinio spaudimo ir retai naudojamų procedūrų.

    Pagrindinis ginčas sukasi tarp dviejų tikslų, kurie dažnai kertasi: vaikų apsaugos internete ir asmens privatumo. Vaiko teisių organizacijos pabrėžia, kad be aiškaus teisinio pagrindo platformos ir toliau veikia pilkojoje zonoje, o delsimas reiškia didesnę riziką vaikams.

    Kas iš tikrųjų balsuota?

    Parlamentarai sprendė dėl laikino sprendimo, kuris turėtų užlopyti teisinę spragą ir apibrėžti, kokiomis sąlygomis įmonės gali vykdyti aptikimą bei pranešimus apie vaikų seksualinės prievartos medžiagą. Toks laikinas mechanizmas derinamas paraleliai su platesnėmis derybomis dėl nuolatinio ES reguliavimo, kuris kelia dar daugiau aistrų.

    Posėdyje netrūko sumaišties: dalis parlamentarų viešai skundėsi, kad procedūra ir balsavimo logika buvo neįprasta, o sprendimai stumiami paskutinėmis sesijos dienomis. Tokia dinamika, kritikų teigimu, apsunkina galimybes mobilizuoti aiškią absoliučią daugumą ir kuria prastą precedentą.

    Šifravimas – jautriausia vieta

    Vienas svarbiausių pokyčių – pataisos, susijusios su ištisiniu šifravimu, kai žinutes gali perskaityti tik siuntėjas ir gavėjas. Parlamentas pritarė nuostatai, kuri numatytų išimtį paslaugoms, naudojančioms tokį šifravimą, pavyzdžiui, „WhatsApp“ ar „Signal“.

    Privatumo šalininkai tai vertina kaip būtina saugiklį nuo masinio sekimo ir rizikos, kad skenavimas taptų precedentu platesnei prieigai prie privačių susirašinėjimų. Kita stovykla argumentuoja, kad per plačios išimtys gali palikti spragų ten, kur nusikaltėliai sąmoningai persikelia į labiau apsaugotus kanalus.

    Kas bus toliau?

    Dabar sprendimas persikelia į ES Tarybą, kur valstybės narės turės apsispręsti, ar pritarti parlamento pasiūlytam variantui su pataisomis. Jei Taryba pataisų nepriimtų, ES institucijos rizikuotų įstrigti ilgose derinimo procedūrose, o laikinas teisinis aiškumas vėl nusikelti.

    Technologijų bendrovėms tai reiškia tęsiamą neapibrėžtumą: joms tenka suderinti pareigą prisidėti prie nusikaltimų prevencijos ir atsakomybę už vartotojų privatumo apsaugą. Tuo pat metu politinis konfliktas rodo platesnę tendenciją ES: sprendžiant saugumo klausimus vis dažniau tenka brėžti aiškesnes ribas, kur baigiasi apsauga ir prasideda perteklinė priežiūra.

    Galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar Taryba sutiks su šifravimo saugikliais ir kaip bus apibrėžtos techninės skenavimo sąlygos. Būtent šios detalės nulems, ar teisės aktas taps siauru, tiksliniu įrankiu vaikų apsaugai, ar atvers duris platesnėms privatumo rizikoms.

  • Pirmas kartas istorijoje: britai iš lėktuvo numetė kovinę bepiločių valtį ir ji iškart pradėjo misiją

    Pirmas kartas istorijoje: britai iš lėktuvo numetė kovinę bepiločių valtį ir ji iškart pradėjo misiją

    Didžioji Britanija per bandymus virš Šiaurės jūros pirmą kartą pademonstravo sprendimą, kuris gali pakeisti bepiločių jūrinių sistemų panaudojimą: autonominė valtis buvo numesta iš transporto lėktuvo ir po nusileidimo į vandenį iškart galėjo vykdyti užduotis. Bandymas atliktas Royal Navy vykdomoje programoje Project Beehive, kuria siekiama kurti autonominius sprendimus būsimai hibridinei laivyno struktūrai.

    Per šešių dienų testų kampaniją naudota bepiločių paviršinių laivų klasės platforma „Kraken“ K3 SCOUT. Ji keturis kartus buvo išmesta iš „Airbus“ A400M maždaug iš 400 metrų aukščio, o kiekvieną kartą buvo naudojamas tas pats laivas, po nusileidimų išlikęs tinkamas eksploatacijai.

    Kaip veikia toks išmetimas

    Operacijai pritaikyta speciali parašiutinė sistema UMCADS ir naujas mechanizmas IN-Release, skirtas tiksliam krovinio atjungimui leidžiantis. Toks derinys leidžia sumažinti riziką, kad laivas bus pažeistas smūgio į vandenį metu, ir sutrumpina laiką nuo pristatymo iki misijos pradžios.

    Royal Navy pabrėžia, kad bandymai vyko esant Sea State 4 sąlygoms, kai bangų aukštis gali siekti apie 2,5 metro. Tai aplinkybės, kuriomis įprastos įgulos valties nuleidimas į vandenį gali būti sudėtingas, todėl sėkmingi bandymai vertinami kaip konstrukcijos atsparumo ir praktinio pritaikomumo indikatorius.

    Kuo tai keičia taktikas jūroje

    Iki šiol bepiločiai paviršiniai laivai dažniausiai būdavo atgabenami į operacijų zoną laivais arba nuleidžiami iš sraigtasparnių, o tai reiškė išankstinį pajėgų dislokavimą ir lėtesnę reakciją. Išmetimas iš didelio transporto lėktuvo leidžia autonominę platformą pristatyti greitai, tiesiai virš reikiamos akvatorijos, neįtraukiant papildomų plaukiojančių vienetų.

    Tokio tipo bepiločiai sprendimai gali būti naudojami žvalgybai, laivų apsaugai, patruliavimui, taikinių nustatymui ir tiksliesiems smūgiams paremti, taip pat logistikos ar medicininės evakuacijos scenarijams, kai svarbus greitis ir rizikos įguloms mažinimas. Praktikoje tai stiprina vadinamąjį paskirstytą jūrinį pajėgumą, kai užduotis vykdo keli autonominiai vienetai, o didesni laivai išlieka saugesniu atstumu.

    K3 SCOUT ir planai dislokuoti

    „Kraken“ K3 SCOUT yra susijusi su Royal Navy planu įsigyti 20 tokių laivų pagal Project Beehive programą. Skelbiama, kad platforma gali pasiekti iki 55 mazgų greitį, tai yra apie 102 kilometrus per valandą, o priklausomai nuo komplektacijos jūroje gali išbūti iki 30 dienų.

    Gynybos pramonės informacijoje taip pat minima, kad dalis K3 SCOUT vienetų gali būti ruošiami galimam dislokavimui Ormūzo sąsiaurio regione, kuris laikomas vienu strategiškai svarbiausių pasaulio jūrinių kelių. Ten nuolat akcentuojamos laivybos saugumo rizikos, todėl autonominių sistemų panaudojimas siejamas su greitesniu reagavimu ir mažesnėmis grėsmėmis įguloms.

    Ekspertai pažymi, kad tokios sistemos glaudžiai susijusios ir su platesne tendencija, kai moderniose jūrų pajėgose vis didesnę reikšmę įgauna DI pagrįstas sensorių duomenų apdorojimas, autonominis maršrutų planavimas ir nuotolinis valdymas. Vis dėlto galutinis tokių sprendimų mastas priklausys nuo patikimumo realiomis oro ir jūros sąlygomis, ryšio atsparumo bei aiškių saugaus naudojimo taisyklių.

  • „OpenAI“ pristato GPT-5.6: JAV valdžia atšaukė blokadą ir perspėja dėl saugumo rizikų

    „OpenAI“ pristato GPT-5.6: JAV valdžia atšaukė blokadą ir perspėja dėl saugumo rizikų

    „OpenAI“ paskelbė, kad artimiausiu metu viešai pristatys naujausią savo dirbtinis intelektas modelį GPT-5.6. Premjera buvo atidėta po JAV valdžios įsikišimo, kai institucijos paprašė papildomai įvertinti galimas nacionalinio saugumo rizikas.

    Pasak su procesu susipažinusių šaltinių, susirūpinimą kėlė ne vien informacijos patikimumas, bet ir praktinis tokių modelių panaudojimas kibernetinėms atakoms, pažeidžiamumų paieškai ar automatizuotam programavimui. Būtent šiose srityse pažangūs modeliai gali reikšmingai sumažinti barjerą piktnaudžiauti technologijomis.

    Kas pasikeitė Vašingtone?

    JAV valdžios pozicija pastaraisiais metais griežtėja, nes pažangiausių modelių kūrimas vis dažniau vertinamas kaip strateginės konkurencijos dalis. JAV ir Kinijos technologinė varžybų logika daro įtaką ir reguliavimo sprendimams: siekiama riboti scenarijus, kai pažangūs įrankiai gali sustiprinti priešiškų valstybių karines ar žvalgybines galimybes.

    Šį kartą, po papildomų testų ir konsultacijų su valdžios atstovais, „OpenAI“ gavo leidimą judėti į priekį su viešu pristatymu. Tuo pat metu rinkoje stiprėja praktika pirmiausia suteikti prieigą ribotam, patikrintam partnerių ratui, o tik vėliau atverti funkcijas plačiajai auditorijai.

    Rizikos: nuo programavimo iki kibernetinių atakų

    Ekspertai pabrėžia, kad naujos kartos modeliai skiriasi nuo ankstesnių tuo, jog tampa labiau „agentiniai“: jie ne tik atsako į užklausas, bet ir gali atlikti daugiažingsnes užduotis. Tai ypač aktualu programavime, biologijos temose ir kibernetinio saugumo srityje, kur automatizavimas padidina tiek produktyvumą, tiek piktnaudžiavimo riziką.

    Kibernetinio saugumo kontekste didžiausias pavojus siejamas su pažeidžiamumų paieškos pagreitėjimu, socialinės inžinerijos kampanijų automatizavimu ir efektyvesniu kenkėjiško kodo generavimu. Tokie scenarijai kelia grėsmę ypač organizacijoms, kurios remiasi senesnėmis, tarpusavyje sujungtomis sistemomis ir turi didelį „technologinį skolą“.

    Konkurentų spaudimas ir ribojimai

    Šioje rinkoje panašių iššūkių patiria ir kiti žaidėjai. Kai kurios bendrovės buvo priverstos laikinai riboti pažangiausių modelių prieinamumą už JAV ribų arba taikyti griežtesnę vartotojų patikrą, kol įdiegiamos papildomos saugumo priemonės.

    Tuo pat metu konkurencinį foną kaitina ir kitos technologijų kompanijos, skubančios viešai pristatyti naujas savo sistemų versijas. Dėl to didėja spaudimas derinti inovacijų tempą su saugumo reikalavimais, o reguliuotojams tenka vis dažniau spręsti, kur baigiasi komercinė plėtra ir prasideda nacionalinio saugumo interesai.

    Analitikai prognozuoja, kad artimiausiu metu dažnės „laipsniško paleidimo“ modelis: pirmiausia ribota prieiga, vėliau platesnė sklaida, nuolat stiprinant apsaugas. Tai gali tapti nauju standartu, kai dirbtinis intelektas sistemos peržengia įprastų pokalbių ribas ir įgauna daugiau autonomiškų veikimo bruožų.

  • Mokslininkai įspėja: „ChatGPT“ ir „Claude“ gali diskriminuoti sergančiuosius – štai kodėl

    Mokslininkai įspėja: „ChatGPT“ ir „Claude“ gali diskriminuoti sergančiuosius – štai kodėl

    Naujas tyrimas atskleidė, kad didieji kalbos modeliai, naudojami pokalbių robotuose, gali subtiliai atkartoti stigmas, susijusias su psichikos sveikata ir kai kuriomis infekcinėmis ligomis. Tyrėjai teigia, kad šališkumas dažnai kyla ne iš atviros neapykantos, o iš mokymo duomenyse ir visuomenės kalboje įsitvirtinusių stereotipų.

    Tyrimas, publikuotas 2026 metais birželio 6 dieną žurnale Nature Health, vertino, kaip keli populiarūs modeliai elgiasi situacijose, kuriose žmogaus sveikatos būklė tampa socialinių sprendimų kontekstu. Pasak autorių, tokia DI elgsena kelia rizikų, nes pokalbių robotai vis dažniau naudojami ne tik informacijos paieškai, bet ir sprendimams, susijusiems su darbu, mokslu ar net sveikatos priežiūra.

    Kur atsiranda paslėptas šališkumas

    Mokslininkai išanalizavo 61 200 modelių sugeneruotų sprendimų, susijusių su trimis didelės stigmos sritimis: ŽIV, hepatitu B ir psichikos sveikatos sutrikimais. Vertinant tradiciniais išankstinių nuostatų testais, kai kurie modeliai atrodė mažiau šališki nei žmonės, tačiau realistiškesnėse situacijose vaizdas pasikeitė.

    Modeliai buvo prašomi užbaigti trumpas istorijas apie kasdienius pasirinkimus, pavyzdžiui, ar žmogus priimamas gyventi į nuomojamą būstą, ar įtraukiamas į komandinį projektą, ar laikomas patikimu draugu. Kai pasakojime būdavo paminėta sveikatos būklė, DI dažniau rinkdavosi nepalankią eigą ligą turinčiam personažui nei sveikam.

    Bendri rezultatai parodė, kad modeliai buvo 13–17 kartų labiau linkę sugeneruoti neigiamą baigtį personažui, turinčiam stigmatizuojamą sveikatos būklę, nei sveikam. Tuo pačiu tyrime dalyvavę žmonės kai kuriuose scenarijuose buvo dar labiau linkę rašyti neigiamas pabaigas, todėl tyrėjai pabrėžia, kad DI neatsiranda vakuume ir dažnai atspindi žmonių kalbos bei kultūros šablonus.

    „Mes žinome, kad žmonės turi išankstinių nuostatų, ir tai yra problema. DI atkartoja kiekvieną žmogišką šališkumą, kurį į ją įdėjome“, – sakė Bangor universiteto gydytoja Rebecca Payne.

    Kodėl filtrai ne visada suveikia

    Daugelis pokalbių robotų kuriami taip, kad vengtų atviros diskriminacijos ir įžeidžiančių teiginių. Tačiau stigmatizacija dažnai pasireiškia ne tiesioginiu įžeidimu, o per sprendimų kryptį, nutylėjimus, prielaidas apie patikimumą, pavojingumą ar socialinį priimtinumą.

    Tyrėjai pastebėjo, kad didžiausi nukrypimai pasirodė psichikos sveikatos temose ir stipriai stigmatizuojamų infekcijų kontekste. Taip pat užfiksuota tendencija, kad modeliai su pažangesnėmis samprotavimo funkcijomis kai kuriais atvejais demonstravo mažesnį šališkumą, tačiau tai nereiškia, jog problema išnyksta automatiškai.

    Ką tai reiškia naudotojams ir sveikatos sistemai

    Nors scenarijai nebuvo medicininės konsultacijos, tyrimo išvados aktualios, nes pokalbių robotai vis dažniau tampa pirmu informacijos šaltiniu apie sveikatą. Tai ypač svarbu, kai žmonės DI naudoja ne tik faktams, bet ir emocinei paramai, sprendimų pasvėrimui ar situacijų interpretacijai, o tokiose srityse menkas šališkumas gali virsti realiomis pasekmėmis.

    Ekspertai pabrėžia, kad DI priemonės gali būti naudingos, ypač ten, kur ribotas greitas priėjimas prie šeimos gydytojų ar specialistų, tačiau jos neturėtų būti laikomos pakaitalu profesionaliai medicininei pagalbai. Tyrėjai ragina prieš diegiant tokius įrankius sveikatos priežiūroje ir su darbu susijusiuose procesuose taikyti griežtesnius testus, vertinančius ne tik kalbos mandagumą, bet ir sprendimų šališkumą.

    Tyrimo autoriai nurodo ir ribotumą: buvo vertinamos vienkartinės užklausos, o realiame gyvenime žmonės su pokalbių robotais bendrauja ilgai, pateikia papildomą kontekstą ir gauna daug atsakymų. Kitas žingsnis, pasak mokslininkų, yra patikrinti, ar ilgesnėse diskusijose šališkumas didėja, ar, priešingai, sumažėja gavus daugiau faktų.