CP v2

Category: Technologijos

  • Antžeminė skaitmeninė TV – ne praeitis: „Emitel“ ragina sulyginti taisykles su platformomis

    Antžeminė skaitmeninė televizija (DVB-T) dažnai vis dar vertinama kaip atgyvenęs sprendimas, tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad Europoje ji išlieka viena pažangiausių ir patikimiausių masinės informacijos sklaidos platformų. Tokį požiūrį Europos ekonomikos kongreso diskusijose išsakė Lenkijos antžeminės televizijos tinklo operatoriaus „Emitel“ vadovas Maciej Pilipczuk.

    Jo teigimu, antžeminė TV svarbi ne tik kaip įprastas televizijos žiūrėjimo būdas, bet ir kaip infrastruktūra, kuri kritinėmis situacijomis gali veikti tada, kai kiti kanalai stringa. Tai ypač aktualu didėjant kibernetinių incidentų rizikai, ryšio tinklų apkrovoms ir galimiems elektros tiekimo sutrikimams.

    Atsparumas krizėms ir tinklų apkrovai

    „Emitel“ akcentuoja, kad antžeminė TV dėl savo veikimo principo gali pasiekti plačią auditoriją net tada, kai mobiliojo ryšio tinklai būna perpildyti, o interneto paslaugų teikimas sutrinka. Tokia platforma tampa vienu iš informacinio atsparumo elementų, ypač kai visuomenei reikia greitai gauti patikimus pranešimus.

    „Dociera do wszystkich obywateli niezależnie od kryzysów, niezależnie od blackoutów i od tego, czy sieci komórkowe są przeciążone“, – sakė Maciej Pilipczuk.

    Pasak jo, valstybei rizikinga remtis vien tik vienu turinio platinimo kanalu, todėl būtina technologijų diversifikacija. Ši logika vis dažniau minima ir Europos mastu, kalbant apie kritinės infrastruktūros atsparumą bei visuomenės perspėjimo sistemas.

    Įmonė taip pat primena apie bandymus su 5G transliavimu, kai televizijos signalas galėtų būti perduodamas į išmaniuosius įrenginius neapkraunant mobiliojo interneto. Tokie sprendimai Europos rinkoje vertinami kaip potenciali priemonė masinėms transliacijoms, kai įprastas srautinio perdavimo modelis gali susidurti su pajėgumų riba.

    Nelygios taisyklės tarp transliuotojų ir platformų

    Kita svarbi tema – reguliavimo skirtumai. „Emitel“ vadovas atkreipė dėmesį, kad tradiciniai transliuotojai ir antžeminės televizijos infrastruktūros operatoriai veikia griežtesnėje reguliacinėje aplinkoje, o didžiosios skaitmeninės platformos dažnai turi daugiau laisvės.

    Pasak jo, tradiciniams rinkos dalyviams taikomi įvairūs įpareigojimai, susiję su priežiūra, ataskaitomis, licencijomis ir leidimų procedūromis, kai tuo metu srautinio perdavimo platformoms ir turinio sklaidai internete reikalavimai neretai yra mažesni arba nevienodai įgyvendinami. Dėl to, anot jo, konkurencija tampa asimetriška, o vietos žiniasklaidai sudėtingiau išlaikyti pozicijas prieš globalius žaidėjus.

    „Internete iš esmės neturime pakankamų taisyklių, o didžiosios platformos gali rodyti, ką nori. Tai turi keistis, nes tokia padėtis silpnina vietos medijas ir atiduoda erdvę globalioms platformoms“, – sakė Maciej Pilipczuk.

    Šis argumentas siejamas ir su dezinformacijos plitimu, kai turinio moderavimas, atsakomybė už reklamą bei sklaidos skaidrumas skirtinguose kanaluose išlieka nevienodi. Europos Sąjungos lygmeniu pastaraisiais metais plečiami reikalavimai skaitmeninėms platformoms, tačiau rinkos dalyviai vis dar kelia klausimą, ar praktikoje tai užtikrina vienodas sąlygas.

    DI, „deepfake“ ir turinio patikimumas

    „Emitel“ vadovas taip pat siejo nelygaus reguliavimo problemą su DI plėtra ir „deepfake“ turinio gausėjimu. Jo teigimu, technologiškai generuojami vaizdo, garso ar vaizdiniai klastojimai tampa vis lengviau kuriami, o jų sklaida internete kelia reputacijos, saugumo ir visuomenės informavimo rizikų.

    Pasak jo, sprendimas neturėtų būti vien tik papildomi ribojimai, tačiau būtina ieškoti balanso: dalį perteklinių reikalavimų nuo tradicinių transliuotojų mažinti, o platformoms taikyti aiškesnius įsipareigojimus bent jau turinio patikimumo ir klastočių valdymo srityje.

    „DI nėra tam, kad pakeistų žmogų, o tam, kad su juo bendradarbiautų“, – sakė Maciej Pilipczuk.

    Šis požiūris vis dažniau kartojamas ir žiniasklaidos bei technologijų sektoriuose: DI gali padėti automatizuoti subtitravimą, archyvų paiešką, turinio pritaikymą ar aptikti klastotes, tačiau galutinė atsakomybė už turinio patikimumą, redagavimą ir kontekstą paprastai išlieka žmogui.

  • Elonas Muskas planuoja puslaidininkių gamyklą Teksase: projektas gali kainuoti iki 110 mlrd. eurų

    „SpaceX“, valdoma JAV verslininko Elono Musko, pateikė prašymą dėl leidimų Teksase statyti puslaidininkių gamyklą, kuri straipsnyje įvardijama kaip „Terafab“. Skelbiama, kad gamykla būtų skirta lustų gamybai ir galėtų tapti svarbia grandimi Musko valdomų bendrovių technologinėje strategijoje.

    Minima, kad bendra investicijų vertė gali siekti iki 110 mlrd. eurų, o pirmasis etapas būtų vertinamas maždaug 50 mlrd. eurų. Toks mastas puslaidininkių rinkoje iškart kelia klausimų, kaip greitai projektas galėtų būti įgyvendintas ir kokią vietą jis užimtų JAV pramonės žemėlapyje.

    Kodėl lustai tapo strateginiu klausimu

    Puslaidininkiai šiandien yra kertinis išteklius nuo debesijos, duomenų centrų ir ryšio infrastruktūros iki autonominio vairavimo, robotikos ir dirbtinis intelektas sprendimų. Dėl sparčiai augančios skaičiavimo galios paklausos valstybės ir stambios technologijų įmonės siekia mažinti priklausomybę nuo tiekimo grandinių, kurios jautrios geopolitikai ir gamybos pajėgumų trūkumui.

    Pastaraisiais metais JAV stiprina vietinę lustų gamybą, o atskiros valstijos konkuruoja dėl investicijų siūlydamos palankesnes sąlygas. Teksasas dažnai minimas kaip viena patraukliausių krypčių dėl palankesnės mokesčių aplinkos, didelės pramonės bazės ir energetikos infrastruktūros.

    Galimos lengvatos ir finansavimo scenarijai

    Publikuotoje informacijoje teigiama, kad sklypas projektui galėtų būti suteiktas neatlygintinai, o nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos galiotų apie 20 metų. Tokie susitarimai JAV praktikoje nėra reti, kai vietos valdžia siekia pritraukti strateginių pramonės projektų, tačiau galutinės sąlygos paprastai priklauso nuo investuotojo įsipareigojimų dėl darbo vietų ir ilgalaikės veiklos.

    Taip pat nurodoma, kad tokio masto investicijos galėtų būti siejamos su būsimu „SpaceX“ akcijų platinimu, kurio metu būtų pritrauktas papildomas kapitalas. Vis dėlto praktikoje puslaidininkių gamybai būdingi ilgi terminai, griežti technologiniai reikalavimai ir didelė rizika, todėl galutinė projekto finansavimo struktūra būtų vienas svarbiausių veiksnių.

    Musko motyvai: mažiau priklausomybės nuo partnerių

    Straipsnyje pabrėžiama, kad Muskas nenori viso technologinio augimo remti vien bendradarbiavimu su išoriniais lustų tiekėjais, įskaitant Azijos gamintojus ar net JAV partnerius. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai didžiosios technologijų bendrovės siekia kontroliuoti svarbiausias grandis nuo duomenų centrų iki specializuotų procesorių.

    Tiesa, naujos puslaidininkių gamyklos sėkmę lemtų ne tik pinigai, bet ir technologinis partnerystės modelis, talentų pritraukimas bei įrangos tiekimas. Jei projektas pajudėtų į priekį, jis galėtų pakeisti jėgų pusiausvyrą kai kuriose rinkos nišose, ypač ten, kur svarbi pažangiausių lustų pasiūla duomenų centrams ir DI skaičiavimams.

  • „Apple“ siūlo baigti bylą dėl „iPhone“ reklamos: klientams – apie 230 mln. eurų kompensacijų

    „Apple“ JAV svarsto sudaryti taikos sutartį grupinėje byloje su „iPhone“ savininkais, kurie teigia buvę suklaidinti reklamos. Pagal siūlomą susitarimą kompensacijoms būtų skirta apie 230 mln. eurų, o galutinį sprendimą turės patvirtinti federalinis teisėjas.

    Ginčas kilo dėl vartotojų skundų, kad dalis reklamuotų funkcijų, susijusių su išplėstomis galimybėmis ir dirbtinis intelektas sprendimais, realiai nebuvo prieinamos arba veikė ne taip, kaip buvo suprantama iš rinkodaros medžiagos. Ieškovai teigė, kad dėl to rinkdamiesi įrenginį ir mokėdami už jį priėmė sprendimą, paremtą netiksliu pažadu.

    Bylos dokumentuose akcentuojama, kad reklamoje buvo kuriamas įspūdis apie plačiai pritaikomas naujas funkcijas, tačiau vėlesnė proceso eiga esą parodė, kad tuo metu nebuvo pakankamo technologinio pagrindo tokį pažadą pateikti kaip jau įgyvendintą. Tokie ginčai technologijų rinkoje dažniausiai sukasi apie tai, ar reklama buvo pakankamai aiški, o pažadai atitiko faktinį produkto funkcionalumą ir jo prieinamumą skirtingose rinkose.

    Numatoma, kad taikos sutartis apimtų didelę dalį pirkėjų, pateikusių pretenzijas, o išmokų dydžiai, kaip įprasta tokiose bylose, priklausytų nuo patvirtintų kriterijų ir pareiškėjų skaičiaus. Teismui patvirtinus susitarimą, paprastai nustatomas terminas paraiškoms, taip pat apibrėžiama, kokie įrodymai reikalingi ir kaip bus skirstomos lėšos.

    Šis atvejis primena platesnę tendenciją: gamintojai vis agresyviau naudoja dirbtinis intelektas terminus reklamoje, tačiau vartotojų ir reguliuotojų lūkesčiai dėl skaidrumo taip pat auga. Technologijų bendrovėms tai reiškia didesnę riziką, kad pernelyg optimistiškai suformuluoti pažadai gali virsti kolektyviniais ieškiniais, reputacijos nuostoliais ir papildomomis išlaidomis.

    „Apple“ artimiausiu metu turėtų sulaukti teismo sprendimo dėl siūlomos taikos sutarties patvirtinimo. Jei susitarimas įsigalios, tai užbaigtų teisinį ginčą ir leistų bendrovei išvengti ilgo bylinėjimosi, kurio baigtis ir finansinė rizika paprastai būna sunkiai prognozuojama.

  • Duomenys – XXI amžiaus nafta? Ekspertai įspėja: vėluojame su prieiga, kokybe ir saugumu

    Duomenys tampa ekonomikos varikliu

    Duomenys šiandien vis dažniau vadinami pagrindiniu šiuolaikinės ekonomikos ištekliumi: nuo jų priklauso sprendimų priėmimas, klientų patirtis, tiekimo grandinių valdymas ir naujų paslaugų kūrimas. Kartu jie yra ir vienas svarbiausių dirbtinio intelekto pagrindų, nes modelių tikslumą bei patikimumą lemia ne duomenų kiekis, o jų kokybė ir panaudojimo sąlygos.

    Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad organizacijos dažnai investuoja į technologijas, bet nepakankamai sutvarko pačius duomenis. Kai duomenys pasenę, nesuderinami tarpusavyje arba laikomi atskirose sistemose, net pažangūs sprendimai duoda prastesnius rezultatus ir gali klaidinti tiek verslą, tiek viešąjį sektorių.

    Kokybė, prieiga ir saugumas – trys ašys

    Diskusijose apie duomenų ekonomiką nuolat kartojasi trys kertiniai kriterijai: kokybė, prieinamumas ir saugus tvarkymas. Prasta duomenų kokybė reiškia ne tik netikslias įžvalgas, bet ir didesnę riziką žmonėms, kurių duomenys tvarkomi, ypač kai jie naudojami DI sistemose.

    Ne mažiau svarbus ir suderinamumas: kad skirtingų institucijų bei įmonių duomenys galėtų būti prasmingai sujungti, reikalingi bendri standartai, aiškios sąsajos ir nuoseklios duomenų valdymo taisyklės. Be to, duomenų vertė išauga tik tada, kai jų panaudojimas yra teisėtas, skaidrus ir paremtas rizikų valdymu.

    Privatumo apsaugos principai, tokie kaip privatumas pagal projektą, praktikoje reiškia, kad duomenų apsauga turi būti įdiegta ne po to, o kuriant sistemas nuo pat pradžių. Tokį požiūrį stiprina ir Europos Sąjungos reguliavimo kryptis, kai pasitikėjimas ir atskaitomybė tampa konkurenciniu pranašumu, o ne vien formalia prievole.

    Duomenų salos ir teisiniai barjerai lėtina DI

    Viena dažniausių problemų – vadinamosios duomenų salos, kai informacija egzistuoja skirtinguose padaliniuose ar sistemose ir „nemato“ viena kitos. Tai apsunkina tiek kasdienį valdymą, tiek pažangesnę analitiką, nes duomenų sujungimas reikalauja laiko, papildomų kompetencijų ir neretai brangių integracijų.

    Ekspertai pabrėžia ir paradoksą: net duomenys, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo vieši ar lengvai pasiekiami, praktikoje gali būti sunkiai panaudojami dėl licencijų, procedūrų ar neaiškių teisinių interpretacijų. Kai prieiga vėluoja arba kainuoja per brangiai, lėtėja ir DI modelių kūrimas, ir jų diegimas.

    „Kai pirmą kartą pasigirdo frazė, kad duomenys yra XXI amžiaus nafta, metodologiškai ir teisiškai mes tiesiog nespėjame su pažanga“, – sakė prof. Szymon Łukasik.

    Chmura, dalijimasis ir suverenumas

    Prieinamumą ir saugumą dažnai padeda užtikrinti debesų kompiuterijos sprendimai, nes jie leidžia centralizuoti duomenų valdymą, sustiprinti prieigos kontrolę ir greičiau taikyti analitikos priemones. Vis dėlto pati infrastruktūra nėra tikslas: vertę sukuria gebėjimas priimti geresnius sprendimus, remiantis patikimais duomenimis.

    Verslo pusėje akcentuojama ir adekvatumo taisyklė: kaupti terabaitus be aiškaus tikslo reiškia tik augančias sąnaudas. Tuo pat metu kai kuriose srityse, pavyzdžiui, sukčiavimo prevencijoje, ribotas, teisėtas dalijimasis duomenimis gali tiesiogiai padidinti visuomenės saugumą ir sumažinti nuostolius.

    Technologinio suverenumo diskusijoje išryškėja dvi kryptys: siekis turėti daugiau vietinių kompetencijų ir galimybę valdyti kritinius duomenis, bet kartu neužsidaryti nuo geriausių sprendimų. Praktikoje tai reiškia dėmesį tiek atviriems, lokaliai diegiamiems modeliams, tiek priemonėms, mažinančioms priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

  • „Microsoft“ svarsto atidėti 2030 metų tikslą: DI lenktynės verčia peržiūrėti švarios energijos planus

    Kas keičiasi „Microsoft“ planuose

    „Microsoft“ viduje vyksta diskusijos, ar neatidėti, o gal net neatsisakyti vieno ambicingiausių bendrovės švarios energijos tikslų iki 2030 metų. Apie tai pranešė „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais, pabrėždama, kad galutinis sprendimas dar nėra priimtas.

    Kalbama apie siekį iki 2030 metų 100 proc. bendrovės elektros suvartojimo padengti 100 proc. laiko įsigyjant nulinės anglies dioksido emisijos elektrą. Toks „valandinis“ principas laikomas gerokai griežtesniu nei įprastas metinis balansavimas, kai per metus tiesiog nuperkamas atitinkamas žaliųjų sertifikatų ar elektros kiekis.

    DI centrai didina energijos apetitą

    Pagrindinis spaudimo šaltinis siejamas su sparčia duomenų centrų plėtra, kurią didina DI sprendimų paklausa. Didelio našumo skaičiavimai reikalauja ne tik daugiau elektros, bet ir gerokai stabilesnio tiekimo, kad infrastruktūra galėtų veikti be pertrūkių.

    Ši dinamika verčia technologijų bendroves iš naujo vertinti, kaip realiai užtikrinti švarią elektrą kiekvieną valandą, visose vietovėse, kuriose veikia jų duomenų centrai. Praktikoje tai dažnai reiškia poreikį turėti pakankamai lanksčių pajėgumų, energijos kaupimo ar patikimų ilgalaikių tiekimo sutarčių.

    Kodėl vėl minimos dujos

    „Bloomberg“ tekste pažymima, kad didėjant konkurencijai dėl elektros pajėgumų, daliai rinkos dalyvių patrauklesnės atrodo gamtinės dujos. Jos vertinamos kaip greičiau įdiegiama ir lengviau valdoma alternatyva, kai reikia greitai paleisti naujus pajėgumus ir užtikrinti stabilų tiekimą.

    Šis poslinkis pastebimas ne vien „Microsoft“ kontekste, nes panašūs iššūkiai kyla ir kitiems hiperskalės žaidėjams, plečiantiems DI infrastruktūrą. Tai didina įtampą tarp viešai deklaruojamų klimato tikslų ir realių, artimiausiais metais reikalingų energijos sprendimų.

    „Lenktynėse kuo greičiau paleisti duomenų centrus švarios energijos tikslai atsiduria paraštėse, o dujos vis dažniau tampa pirmuoju pasirinkimu“, – sakė Alexia Kelly.

    „Microsoft“ švarios energijos kryptis iki šiol išsiskyrė ambicijomis ir viešais įsipareigojimais mažinti poveikį klimatui. Bendrovė taip pat yra deklaravusi platesnius klimato siekius, įskaitant tikslus, susijusius su anglies dioksido pėdsako mažinimu ir kompensavimu, todėl bet koks 2030 metų gairių peržiūrėjimas rinkoje būtų vertinamas kaip reikšmingas signalas.

    Jei tikslas būtų atidėtas ar sušvelnintas, tai nebūtinai reikštų visišką atsitraukimą nuo švarios energijos. Tačiau tai parodytų, kad DI epochoje net ir didžiausiems rinkos dalyviams tampa sunkiau suderinti spartų augimą, infrastruktūros terminus ir valandinį švarios energijos padengimą.

  • Lenkijos įmonės DI sprendimus perka iki trijų kartų ilgiau, nei juos realiai įdiegia

    Lenkijos įmonėse diegiant dirbtinį intelektą dažnai stringama ne dėl technologijų trūkumo, o dėl pačių organizacijų veikimo įpročių ir lėtų sprendimų grandinių. Praktikoje nemaža dalis komandų daug laiko skiria pirkimui ir konkursams, tačiau pats įgyvendinimas vėliau vyksta skubotai, rizikuojant prarasti vertę.

    Apie tai Europos ekonomikos kongrese kalbėjo „Accenture“ Lenkijoje dirbtinio intelekto ir duomenų praktikos vadovas Dawidas Osieckis. Jis pabrėžė, kad DI netelpa į tradicinę projekto logiką, kai numatomas aiškus pradžios ir pabaigos taškas, o sėkmė pamatuojama vienkartiniu rezultatu.

    DI nėra sprendimas iš dėžutės

    Pasak eksperto, DI sprendimai dažniausiai turi būti pritaikomi konkrečiai organizacijai, jos procesams, duomenų kokybei ir valdymo kultūrai. Todėl vien licencijų ar įrangos įsigijimas savaime nepadidina našumo, jei nekeičiami darbo būdai, atsakomybės ir sprendimų priėmimo greitis.

    „Svarbiausia yra asmeninis vadovų įsitraukimas ir DI laikymas strategijos dalimi, o ne atskiru projektu“, – sakė Dawidas Osieckis.

    Jo teigimu, DI įmonėje turėtų veikti kaip nuolatinė funkcija, panašiai kaip logistika ar finansai. Tai reiškia aiškius savininkus organizacijoje, nuoseklų biudžetavimą, duomenų valdyseną ir gebėjimą nuolat tobulinti sprendimus, o ne vieną kartą juos pristatyti.

    Pirkimai užtrunka ilgiau nei diegimas

    Vienas ryškiausių paradoksų, kurį įvardija ekspertai, yra laiko disproporcija: įmonės mėnesiais vertina pasiūlymus, derina sąlygas ir vykdo pirkimų procedūras, o diegimui vėliau skiria santykinai mažiau laiko. D. Osieckio teigimu, pasitaiko atvejų, kai 2–3 mėnesių trukmės projektas perkamas 6–9 mėnesius.

    Sudėtingesnių iniciatyvų, tokių kaip duomenų platformų kūrimas ar kelių sistemų integracijos, pirkimai gali užsitęsti iki dvejų metų. Toks tempas prastai dera su DI rinkos dinamika, kai per vieną ketvirtį gali pasikeisti modelių galimybės, kainodara, saugumo praktikos ir geriausi taikymo scenarijai.

    Ši įtampa dar labiau išryškėja geopolitinio neapibrėžtumo fone, kai organizacijos linkusios griežčiau vertinti investicijas. Vis dėlto per ilgas sprendimų priėmimas DI srityje gali reikšti, kad įsigyjamas sprendimas diegimo starto metu jau bus pasenęs arba pareikalaus brangių pakeitimų.

    Skirtingi sektoriai, skirtingos kliūtys

    Kliūtys diegiant DI skiriasi pagal sektorių. Pavyzdžiui, farmacijos srityje problemą dažnai lemia ne technologijų prieinamumas, o veiklos mastas ir reguliaciniai reikalavimai, kurie DI projektus paverčia ilgesniais ir labiau riziką valdančiais procesais.

    Reguliuojamose industrijose svarbų vaidmenį atlieka ir institucijų požiūris į naujas technologijas, ypač kai kalbama apie jautrių duomenų tvarkymą, modelių paaiškinamumą ir atsakomybės paskirstymą. Eksperto nuomone, tokiose srityse praverstų aiškesnės gairės ir praktinis dialogas, panašus į tai, kas anksčiau padėjo greičiau įsitvirtinti debesijos paslaugoms finansų sektoriuje.

    „Pagrindinė problema yra ne reguliavimo trūkumas, o tai, kad jis nespėja su technologijų dinamika, ypač viešųjų pirkimų srityje“, – sakė Dawidas Osieckis.

    Nuo kosmetikos prie perkurto veiklos modelio

    Dar viena dažna klaida yra susitelkimas į patį įrankį, o ne į verslo ir operacinio modelio keitimą. D. Osieckis tai vadina perėjimu nuo pavienių patobulinimų prie esminio organizacijos persitvarkymo, kai DI pritaikomas ne kaip priedas, o kaip būdas iš naujo suprojektuoti procesus.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonės turi įsivertinti duomenų kokybę, integracijas, kibernetinį saugumą ir darbuotojų kompetencijas, taip pat numatyti, kaip bus valdoma rizika ir kaip matuojamas rezultatas. Patikimas kelias dažnai yra darbas su partneriais, turinčiais realios diegimų patirties skirtinguose sektoriuose.

    „Verta kalbėtis su įmonėmis, kurios yra įgyvendinusios daug diegimų ir gali palyginti skirtingus sektorius. Nėra vieno universalaus sprendimo, tačiau yra pasikartojančių klaidų, kurias organizacijos daro diegdamos“, – sakė Dawidas Osieckis.

    Ekspertų vertinimu, įmonėms, kurios nori greičiau pasiekti apčiuopiamą DI naudą, svarbiausia sutrumpinti sprendimų priėmimo ciklus, aiškiai paskirstyti atsakomybes ir DI įtvirtinti kaip nuolatinę, strategiškai valdomą veiklos sritį.

  • „Meta“ apie ES DI reguliavimą ir Omnibus: noras „atlaisvinti“ taisykles, bet rinkai vis dar per sunku

    Europos Sąjungos bandymai vienu metu ir reguliuoti, ir dereguoti dirbtinio intelekto (DI) rinką stringa, o verslas perspėja apie lėtėjantį inovacijų tempą. Tokią mintį Europos ekonomikos kongrese išsakė „Meta“ viešosios politikos direktorius Vidurio ir Rytų Europai Jakubas Turowskis, kritiškai įvertinęs ES DI aktą ir vadinamąjį Omnibus paketą.

    Pasak jo, DI aktas buvo priimtas per anksti, kai dar trūko aiškumo, kaip greitai vystysis DI technologijos ir kokių praktinių taisyklių labiausiai reikės rinkai. Dėl to, anot J. Turowskio, Europa nuo pat pradžių užsidėjo papildomą stabdį sektoriui, kuriame konkurencija su JAV ir Kinija jau ir taip ypač intensyvi.

    Skaitmeninė rinka vis dar suskaidyta

    Vienas didžiausių ES iššūkių, kurį akcentavo „Meta“ atstovas, yra skaitmeninio reguliavimo fragmentacija. Nors ES siekia bendrosios rinkos, praktikoje technologijų įmonės dažnai turi prisitaikyti prie skirtingų nacionalinių interpretacijų ir priežiūros praktikų, o tai didina kaštus ir neapibrėžtumą.

    J. Turowskio teigimu, kai reguliavimas dubliuojasi arba skirtingose šalyse taikomas nevienodai, tai ypač kerta per startuolius. Auganti įmonė, užuot planavusi plėtrą vienoje didelėje rinkoje, priversta galvoti apie 27 atskiras taisyklių ir priežiūros ekosistemas, o tai lėtina mastelio didinimą ir investicijų pritraukimą.

    „Reguliavimas dažnai dubliuojasi, o tai kuria reguliacinį neapibrėžtumą“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Kodėl Europa atsiliko DI lenktynėse?

    Diskusijoje buvo priminta, kad ankstesnėse technologijų bangose Europa turėjo labai stiprias pozicijas, ypač telekomunikacijų sektoriuje. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais technologijų lyderystė vis labiau persikėlė į JAV ir Aziją, o didžiausių pasaulio DI bendrovių viršūnėse europietiški vardai pasirodo retai.

    Priežasčių, kodėl Europa sunkiau konkuruoja, yra kelios. Viena jų siejama su išteklių kaina: dideliems DI modeliams reikia milžiniškos skaičiavimo galios ir duomenų centrų infrastruktūros, o tai reiškia dideles ir stabilias elektros sąnaudas. Jei energija brangesnė, brangsta ir eksperimentavimas, ir produktų kūrimas.

    Kita dažnai įvardijama kliūtis yra rizikos kapitalo dinamika. JAV rinka įprastai toleruoja didesnę riziką ir greitesnį kapitalo įliejimą į augimo stadijos įmones, o Europoje investavimo kultūra dažnai konservatyvesnė, ypač kai verslas dar negeneruoja didelių pajamų.

    „Buvo tikima, kad mūsų pridėtinė vertė bus geriausios taisyklės, kurias kopijuos kiti. Tai neveikia“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Omnibus paketas: per mažas pokytis?

    Europos Komisija pasiūlė vadinamąjį skaitmeninį Omnibus paketą, kuriuo siekiama supaprastinti dalį skaitmeninių reikalavimų ir sumažinti administracinę naštą. Diskusijose dažniausiai minimos sritys, susijusios su BDAR taikymu ir DI akto įgyvendinimo detalėmis, ypač ten, kur įmonės mato perteklinius arba besidubliuojančius įpareigojimus.

    Tačiau „Meta“ atstovas suabejojo, ar Omnibus pakeitimai bus pakankami, kad realiai pagerintų situaciją. Jo vertinimu, bandymas dalinai „atlaisvinti“ sistemą, nepersvarstant jos iš esmės, gali turėti tik kosmetinį efektą, o rinkos problemų neišspręsti.

    „Turiu jausmą, kad klijuosime pleistrą ant lūžusios kojos, o rezultatas bus niekas arba beveik niekas“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Daugiau vilčių jis sieja su platesne Europos Komisijos iniciatyva, vadinama Digital Fitness Check, kurios tikslas yra peržiūrėti skaitmeninį reguliavimą kaip visumą. Tokia peržiūra galėtų padėti aiškiau identifikuoti taisyklių dubliavimąsi, įvertinti jų poveikį konkurencingumui ir priimti sprendimus, kurie skatintų vieningesnę skaitmeninę rinką.

    Ši tema ypač aktuali ir dėl DI akto įsigaliojimo grafiko, kai skirtingi reikalavimų blokai pradedami taikyti etapais. Verslui tai reiškia, kad dar kelerius metus teks gyventi tarp pereinamųjų laikotarpių, papildomų gairių ir praktinių išaiškinimų, kurie realų aiškumą dažnai suteikia tik po kurio laiko.

  • JAV ir Iranas artėja prie susitarimo, kyla rinkos: „Disney“, „Nvidia“ ir „Spirit“ drama

    JAV ir Iranas artėja prie susitarimo, kyla rinkos: „Disney“, „Nvidia“ ir „Spirit“ drama

    Įtampos mažėjimo signalai

    Trečiadienį finansų rinkos reagavo į pranešimus, kad JAV ir Iranas esą priartėjo prie galimo susitarimo, kuris galėtų stabdyti karinių veiksmų eskalaciją. Tokios naujienos paprastai mažina neapibrėžtumą, todėl investuotojai linkę grįžti į rizikingesnį turtą.

    Kartu fiksuotas ir naftos kainų spaudimas žemyn, nes bet kokie ženklai apie galimą konflikto slopimą Artimuosiuose Rytuose mažina tiekimo sutrikimų riziką. Rinkoms tai ypač svarbu dėl Hormūzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulio naftos dalis.

    Vis dėlto situacija išlieka trapi, o Vašingtono retorika gali greitai pakeisti investuotojų nuotaikas. Geopolitinės rizikos vertinimas išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių energijos kainas ir transporto sektoriaus sąnaudas.

    Technologijų akcijos vėl tempia indeksus

    Rinkų optimizmą papildė ir technologijų sektoriaus kilimas, kuris pastaraisiais metais dažnai tampa pagrindiniu akcijų indeksų varikliu. JAV biržose investuotojai jautriai reaguoja į signalus apie DI infrastruktūros paklausą, lustų tiekimo grandinių plėtrą ir duomenų centrų investicijas.

    Didelis dėmesys krypo į „Micron“, kuri paskelbė apie aukštos talpos kietojo kūno disko siuntas, bei „Intel“, kurios akcijoms impulsą suteikė pranešimai apie galimą bendradarbiavimą su „Apple“. Tuo metu dalis investuotojų atsargiau vertino „Palantir“, nors įmonė pateikė tvirtus ketvirčio rezultatus.

    Tokie svyravimai rodo, kad rinka šiuo metu vienu metu vertina ir augimo perspektyvas, ir įmonių vertinimų pagrįstumą. DI bumo kontekste net geros ataskaitos ne visada garantuoja akcijų brangimą, jei investuotojai mano, kad kaina jau „įskaičiavo“ ateities sėkmę.

    „Disney“ stiprybė ir „Spirit“ išardymo scenarijus

    Prie dėmesio centro atsidūrė ir „Disney“, kurios rezultatus sustiprino srautinių transliacijų bei pramogų parkų veikla. Bendrovė pranešė apie geresnes nei tikėtasi pajamas, o tai investuotojams tapo signalu, kad vartotojų paklausa, nepaisant kainų ir energijos sąnaudų, kol kas laikosi.

    „Disney“ parkų segmentas augo, nors lankytojų skaičius kai kuriose vietose smuktelėjo, o tai aiškinta mažesniais tarptautiniais srautais. Ši dinamika svarbi visam pramogų ir kelionių sektoriui, nes gerai atspindi vartotojų elgseną ir išlaidų prioritetus.

    Tuo pat metu kelionių rinką supurtė „Spirit Airlines“ veiklos nutraukimas ir prasidėjęs ilgas bendrovės išardymo procesas teisme. Skelbiama, kad tam numatytas šimtų milijonų eurų biudžetas, o esminės diskusijos sukasi apie lėktuvų likimą, darbuotojų klausimus ir oro uostų mokesčius.

    „Bendrovė buvo priversta sustabdyti veiklą dėl staiga išaugusių reaktyvinių degalų kainų karo fone“, – teismo posėdyje teigė „Spirit Airlines“ atstovas.

    Aviacijos sektoriui tai dar vienas priminimas, kad net ir didelė paklausa neapsaugo nuo šoko, kai šokteli degalų kaina ir didėja finansavimo kaštai. Pastaraisiais metais vežėjai ypač jautriai reaguoja į geopolitiką, nes ji vienu metu veikia ir kuro kainas, ir keleivių srautus, ir draudimo bei saugumo išlaidas.

  • Jimas Crameris perspėja apie „Arm“: prieš pelno skelbimą akcija galėjo pakilti per daug

    Jimas Crameris perspėja apie „Arm“: prieš pelno skelbimą akcija galėjo pakilti per daug

    Finansų komentatorius Jimas Crameris atkreipė investuotojų dėmesį į „Arm Holdings“ akcijų šuolį prieš įmonės ketvirčio rezultatų skelbimą ir įspėjo, kad pernelyg ankstyvas kilimas dažnai sumažina vėlesnį potencialą. Pasak jo, net ir geri skaičiai nebūtinai garantuoja dar vieną ryškų šuolį po ataskaitos.

    „Problema ta, kad „Arm“ kyla dar prieš naujienas“, – sakė J. Crameris.

    Tokiais atvejais rinkoje dažnai suveikia principas pirko gandus, parduoda faktą, kai dalis investuotojų fiksuoja pelną iškart po rezultatų paskelbimo. Prieš ataskaitą išaugęs lūkestis reiškia, kad bendrovei gali neužtekti vien viršyti prognozes, gali reikėti ir itin stiprių gairių bei optimistinio tono.

    „Arm“ yra vienas svarbiausių lustų ekosistemos žaidėjų, nes jos architektūra plačiai naudojama išmaniuosiuose įrenginiuose, o pastaraisiais metais vis aktyviau taikoma ir serveriuose. Investuotojai, laukiant rezultatų, dažniausiai seka licencijavimo ir honorarų augimą bei komentarus apie naujus klientus ir didesnius diegimus duomenų centruose.

    J. Crameris taip pat pabrėžė, kad konkurencija lustų rinkoje išlieka ypač aštri, o didžiausiems klientams renkantis platformas svarbios ne tik techninės savybės, bet ir kaina, energijos sąnaudos bei programinės įrangos ekosistema. Jo vertinimu, „Arm“ tenka varžytis su tokiais vardais kaip „Intel“ ir „Advanced Micro Devices“, todėl rezultatų dieną investuotojų reakcija gali būti jautri bet kokiems signalams apie maržas ar paklausos tempą.

    Platesniame kontekste rinką pastaruoju metu ypač kelia lustų ir duomenų centrų infrastruktūros bendrovės, kurias skatina dirbtinio intelekto plėtra ir didėjančios skaičiavimo galios investicijos. Dėl to technologijų sektoriuje dažnėja situacijų, kai kainos į priekį įskaičiuoja optimistinį scenarijų, o rizika nusivilti išauga, jei bendrovės nepateikia išskirtinai stiprių perspektyvų.

  • DI bangai grįžta? „Super Micro Computer“ akciją „paliktą mirti“ vėl kelia milžiniški statymai

    DI bangai grįžta? „Super Micro Computer“ akciją „paliktą mirti“ vėl kelia milžiniški statymai

    Rinkoje, kur dirbtinis intelektas tapo vienu svarbiausių augimo variklių, investuotojai vis dažniau ieško ne tik naujų lyderių, bet ir atšokimo istorijų. Pastarosiomis dienomis į dėmesio centrą grįžo serverių gamintoja „Super Micro Computer“, kurios akcija po finansinių rezultatų šoktelėjo, o opcionų rinkoje pasipylė ypač dideli statymai.

    Opcionų prekybos duomenys rodo aiškų optimizmo šališkumą: pirkimo opcionų sandorių skaičius smarkiai lenkė pardavimo opcionus, o didžioji dalis rinkos vertės teko būtent pirkimo sandoriams. Tai signalizuoja, kad dalis prekiautojų tikisi tolesnio kainos kilimo artimiausiais mėnesiais.

    Ryškiausi sandoriai buvo susiję su pirkimo opcionais, kurių bendros sumos siekė apie 1 250 000 eurų. Populiariausi buvo kontraktai su iš anksto nustatyta akcijos kaina, kurios bendrovė nebuvo pasiekusi nuo praėjusių metų pabaigos, todėl dalis rinkos tai vertina kaip bandymą gaudyti galimą proveržį.

    Kodėl akcija taip smuko?

    „Super Micro Computer“ akcijos šuoliai vyksta po labai audringo laikotarpio. Pavasarį bendrovės vertybiniai popieriai patyrė staigų nuosmukį, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie JAV teisėsaugos pareikštus kaltinimus atskiriems asmenims dėl lustų tiekimo schemų, susijusių su „Nvidia“ produkcija.

    Pačioji bendrovė kaltinamąja nebuvo įvardyta, tačiau investuotojams tokios naujienos įprastai reiškia reputacinę riziką, galimus tiekimo grandinės sutrikimus ir didesnį reguliacinį spaudimą. Tai ypač jautru sektoriui, kuriame eksporto kontrolė ir sankcijų režimai tampa vis griežtesni.

    Rezultatai padėjo pakeisti nuotaikas

    Situaciją rinkoje iš dalies apvertė naujausi paskelbti ketvirčio rezultatai ir ateities prognozės. Bendrovė pateikė stipresnes gaires nei tikėjosi dalis analitikų, nors ketvirčio pajamos kai kuriais aspektais nepasiekė rinkos lūkesčių.

    Vis dėlto investuotojams svarbiausia buvo signalas, kad DI infrastruktūros paklausa išlieka didelė, o duomenų centrų atnaujinimo ciklas tęsiasi. Serverių gamintojams tai reiškia galimybę auginti užsakymus, jei jie sugeba užtikrinti komponentų tiekimą ir konkurencingą kainodarą.

    Ką reiškia aktyvumas opcionuose?

    Padidėjęs pirkimo opcionų aktyvumas dažnai interpretuojamas kaip rinkos lūkestis dėl kilimo, tačiau tai nėra garantija. Tokie sandoriai gali būti ir spekuliacija, ir apsidraudimas, todėl vien opcionų statistika neatsako į klausimą, ar kilimas bus tvarus.

    Investuotojams papildomą riziką kelia tai, kad DI tematikos akcijos pastaruoju metu pasižymi didesniu nepastovumu: kainas veikia ne tik rezultatai, bet ir bet kokios žinios apie eksporto ribojimus, tiekimo sutrikimus, „Nvidia“ lustų prieinamumą bei duomenų centrų investicijų tempą. Dėl to staigūs šuoliai gali taip pat greitai virsti korekcijomis.