CP v2

Category: Technologijos

  • „OpenAI“ DI telefonas gali sudrebinti rinką: kalbama apie 30 mln. vienetų iki 2028 metų

    „OpenAI“ DI telefonas gali sudrebinti rinką: kalbama apie 30 mln. vienetų iki 2028 metų

    „OpenAI“ svarsto ambicingą žingsnį į išmaniųjų telefonų rinką: analitiko Ming-Chi Kuo vertinimu, bendrovės kuriamas DI telefonas galėtų pasiekti apie 30 mln. pristatytų įrenginių 2027–2028 metais. Tai būtų panašus mastas, kokį per pirmuosius metus pasiekia kai kurios didžiosios „Samsung Galaxy“ serijos kartos.

    Pasak M.-C. Kuo, masinė gamyba galėtų startuoti 2027 metų pradžioje, nors anksčiau jis buvo minėjęs vėlesnį laiką. Tokia projekto sparta rodo, kad „OpenAI“ gali siekti kuo greičiau įsitvirtinti naujoje kategorijoje, kol DI funkcijos telefonuose dar dažnai lieka priedu, o ne pagrindine patirtimi.

    Idėja: telefonas be programėlių centro

    Tekste akcentuojama, kad „OpenAI“ telefono kryptis būtų vadinamoji agentinė sąveika, kai vartotojas užduoda tikslą, o sistema pati atlieka veiksmų grandinę. Tai reikštų bandymą nutolti nuo įprasto modelio, kuriame viskas sukasi aplink atskiras programėles ir jų pranešimus.

    Toks požiūris rinkoje laikomas vienu svarbiausių DI plėtros etapų, tačiau jis kelia ir praktinių klausimų: kaip užtikrinti patikimumą, privatumo kontrolę ir veiksmų skaidrumą, kai sistema pati inicijuoja užsakymus, rezervacijas ar kitus veiksmus. Būtent telefonas kaip nuolat su vartotoju esantis įrenginys dažnai įvardijamas kaip patogiausia platforma tokiai patirčiai.

    Planuojama nuosava sistema ir specialus lustas

    Anot M.-C. Kuo, „OpenAI“ gali kurti visiškai nuosavą įrenginį: ne tik aparatinę dalį, bet ir operacinę sistemą. Tai reikštų bandymą kontroliuoti visą grandinę nuo DI modelių veikimo iki energijos valdymo, kad DI funkcijos nekenktų našumui ir baterijos laikui.

    Taip pat minima, kad įrenginys galėtų naudoti pritaikytą „MediaTek“ „Dimensity 9600“ lustą. Tokie sprendimai dažnai pasirenkami siekiant geriau suderinti DI skaičiavimus įrenginyje, ryšio galimybes ir kainą, tačiau galutinis našumas ir energijos sąnaudos paaiškėja tik realiuose produktuose.

    Jony Ive vaidmuo lieka neaiškus

    Viešai žinoma, kad buvęs „Apple“ dizaino vadovas Jony Ive nuo 2025 metų vidurio yra prisiėmęs kūrybines ir dizaino atsakomybes „OpenAI“ projektuose. Vis dėlto kol kas nėra patvirtintos informacijos, ar jis tiesiogiai dirba prie telefono išvaizdos ir formos.

    Tuo pat metu rinkoje netyla spėlionės, kad „OpenAI“ galėtų siekti ne tik klasikinio telefono, bet ir alternatyvios formos įrenginio, pavyzdžiui, nešiojamo, mažiau į ekraną orientuoto sprendimo. Pastaraisiais metais bandymai su DI įrenginiais parodė, kad vien idėjos nepakanka: svarbiausia tampa praktinis patogumas ir reali nauda kasdienėse situacijose.

    Kol kas tai tebėra analitiko vertinimai ir rinkos lūkesčiai, o ne oficialiai patvirtintas produktas. Tačiau jei „OpenAI“ iš tiesų pasirinktų telefoną kaip DI centro platformą ir projektą įgyvendintų iki 2027 metų, tai galėtų tapti vienu didžiausių pokyčių išmaniųjų įrenginių rinkoje per pastarąjį dešimtmetį.

  • Neveikia „Youtube“ dalijimosi ir išsaugojimo mygtukai: vartotojai rado keistą laikiną sprendimą

    Neveikia „Youtube“ dalijimosi ir išsaugojimo mygtukai: vartotojai rado keistą laikiną sprendimą

    Pastarosiomis dienomis dalis „Youtube“ naudotojų pastebi trikdį: po vaizdo įrašu esantys dalijimosi ir išsaugojimo mygtukai kai kuriuose įrenginiuose nereaguoja į paspaudimus. Problema ypač išryškėja mobiliojoje programėlėje, kai bandoma išsaugoti įrašą grojaraštyje ar greitai nusiųsti jį draugams.

    Skundai pasirodė vartotojų forumuose ir socialinėse platformose, kur žmonės rašo, kad mygtukai atrodo įprastai, tačiau tiesiog nieko neįvyksta. Kai kurie teigia, jog trikdis paveikia ne tik „Share“ ir „Save“, bet ir kitus veiksmų juostos pasirinkimus, pavyzdžiui, „Remix“ ar pranešimo apie turinį funkciją.

    Kas susiduria su problema?

    Pagal vartotojų pranešimus, gedimas pasitaiko tiek „Youtube Premium“ prenumeratoriams, tiek nemokamai platformą naudojantiems žmonėms. Tai leidžia manyti, kad problema labiau susijusi su programėlės sąsajos veikimu ar konkrečiais atnaujinimais, o ne su paskyros tipu.

    Ne visi įrenginiai ar sistemos paveikiami vienodai: daliai žmonių viskas veikia įprastai, o kiti teigia, kad neveikia didžioji dalis mygtukų po vaizdo įrašu. Tokie skirtumai dažnai būdingi situacijoms, kai funkcijos diegiamos palaipsniui arba klaida pasireiškia tik tam tikrose programėlės versijose.

    Laikinas sprendimas, kuris stebina

    Kol oficialaus paaiškinimo ar pataisos nėra, kai kurie naudotojai rado laikiną būdą priversti mygtukus vėl veikti. Jie pastebėjo, kad pasukus telefoną į horizontalią padėtį mygtukai iš karto tampa paspaudžiami ir funkcijos suveikia.

    Toks sprendimas patogus ne visiems, ypač jei ekrano pasukimas užrakintas arba telefonas naudojamas viena ranka. Vis dėlto tai gali padėti tais atvejais, kai skubiai reikia pasidalyti įrašu ar išsaugoti jį grojaraštyje, kol „Youtube“ pateiks pataisymą.

    Ką verta išbandyti, kol laukiama pataisos?

    Jei pasukimas į horizontalią padėtį nepadeda, dažniausiai verta patikrinti, ar „Youtube“ programėlė atnaujinta, ir perkrauti ją iš naujo. Taip pat gali padėti programėlės talpyklos išvalymas arba atsijungimas ir prisijungimas prie paskyros, nors šie veiksmai ne visuomet išsprendžia sąsajos klaidas.

    Tokie trikdžiai dažniausiai ištaisomi serverio pusėje arba per artimiausią programėlės atnaujinimą, todėl tikėtina, kad sprendimas bus pateiktas be papildomų veiksmų iš naudotojų pusės. Kol kas, jei mygtukai neveikia, paprasčiausias kelias yra trumpam pasukti ekraną ir atlikti norimą veiksmą.

  • „Samsung“ vėl nutekėjo platesnis „Galaxy Z Fold“: nauji vaizdai žada netikėtą posūkį

    „Samsung“ vėl nutekėjo platesnis „Galaxy Z Fold“: nauji vaizdai žada netikėtą posūkį

    Internete vėl pasirodė informacija apie galimai ruošiamą platesnio formato „Samsung“ sulenkiamą telefoną, siejamą su „Galaxy Z Fold“ serija. Nutekėjimai rodo, kad įrenginys gali būti pristatytas vasarą kartu su įprasta gamintojo sulenkiamų modelių linija.

    Šį kartą dėmesį patraukė vaizdai, aptikti ankstyvose „One UI 9“ versijose, kuriose matomas platesnis korpuso proporcijų sprendimas. Pagal nutekintą medžiagą, toks formatas turėtų pagerinti naudojimą išoriniame ekrane, kuris iki šiol dažnai kritikuojamas dėl siauro pločio.

    Kas naujo nutekintuose vaizduose

    Nutekėję renderiai sufleruoja dar vieną svarbų pokytį: gale gali likti tik dvi kameros. Toks sprendimas būtų netipiškas „Fold“ linijai, kuri įprastai orientuota į flagmano lygio komplektaciją, tačiau galėtų reikšti bandymą mažinti svorį, storį arba kainą.

    Vaizduose taip pat matomas įrenginys atlenktoje padėtyje, o ekrane pateikiamas užrakto ekranas leidžia spręsti apie ekrano proporcijas ir sąsajos pritaikymą. Vis dėlto tai nėra oficiali informacija, todėl galutinis dizainas dar gali keistis.

    Kada galima tikėtis pristatymo

    Nutekėjimų fone vis dažniau kartojama prielaida, kad pristatymas galėtų įvykti liepą, kai „Samsung“ paprastai rengia naujų sulenkiamų telefonų premjeras. Tiksli data nėra patvirtinta, tačiau pastaraisiais metais bendrovė naujus „Fold“ ir „Flip“ modelius pristatydavo vasaros viduryje.

    Rinkoje spaudimas inovuoti auga ir dėl konkurencijos, ir dėl vartotojų lūkesčių: pirkėjai vis dažniau tikisi, kad sulenkiami telefonai bus patogūs naudoti kaip įprasti telefonai, o ne kompromisas dėl siauro išorinio ekrano ar didelio storio.

    Ko dar tikimasi iš specifikacijų

    Nors galutinių techninių duomenų nėra, nutekėjimuose minima, kad platesnis modelis gali gauti tokį pat galingą lustą kaip ir pagrindinis serijos įrenginys, taip pat didesnės talpos bateriją bei greitąjį įkrovimą. Tokie parametrai atitiktų flagmanų lygį, tačiau kol kas tai reikėtų vertinti atsargiai.

    Jei informacija pasitvirtins, platesnis „Galaxy Z Fold“ variantas gali būti „Samsung“ bandymas išspręsti vieną pagrindinių sulenkiamų telefonų problemų: išorinio ekrano patogumą kasdienėms užduotims. Kita vertus, dviejų kamerų sprendimas gali sukelti klausimų, ar tai bus eksperimentinis modelis, ar nauja kryptis visai serijai.

    Kol „Samsung“ nepateikė oficialaus patvirtinimo, nutekėjimus verta vertinti kaip indikacijas, o ne faktą. Vis dėlto pasikartojantys vaizdai ir informacija iš programinės įrangos versijų rodo, kad toks įrenginys gali būti realiai testuojamas ir artėti prie pristatymo.

  • Netikėtas ryšio lyderis aplenkė AT&T, „Verizon“ ir „T-Mobile“: kas vyksta rinkoje?

    Netikėtas ryšio lyderis aplenkė AT&T, „Verizon“ ir „T-Mobile“: kas vyksta rinkoje?

    JAV mobiliojo ryšio rinkoje fiksuojamas netikėtas posūkis: naujausioje „Opensignal“ ataskaitoje geriausią bendrą naudotojų patirtį demonstruoja „Xfinity Mobile“, aplenkdama AT&T, „Verizon“ ir „T-Mobile“. Tai išsiskiria tuo, kad pastaraisiais metais viršūnėse dažniau dominavo „T-Mobile“ ir kiti didieji operatoriai.

    „Opensignal“ vertinimuose paprastai apjungiami keli rodikliai, įskaitant tinklo patikimumą, atsisiuntimo spartą ir kasdienę naudojimo patirtį. Nors „Xfinity Mobile“ ne visuose testuose pirmauja, bendrai ji išlaiko aukštą lygį ir kai kuriose srityse lenkia didžiuosius konkurentus.

    Vis dėlto šis laimėjimas turi aiškių ribojimų. „Xfinity Mobile“ paslauga prieinama ne visiems, nes ja paprastai gali naudotis tik tie klientai, kurie jau turi kitą „Xfinity“ produktą, pavyzdžiui, namų internetą ar televizijos paslaugą.

    Kita svarbi detalė – geografinė aprėptis. „Xfinity“ infrastruktūra ir paslaugų prieinamumas JAV nėra universalūs, todėl net ir norintys pereiti prie šio operatoriaus kai kuriose vietovėse gali neturėti tokios galimybės.

    Ataskaita taip pat parodė, kad AT&T išlieka stipri bent vienoje aiškioje kategorijoje: įkėlimo spartos rezultatuose, kur kai kuriais atvejais ji lenkia konkurentus reikšmingu skirtumu. Tai aktualu tiems, kurie dažnai dalijasi dideliais failais, transliuoja vaizdą ar dirba nuotoliniu būdu.

    Rinkoje ryškėja ir strateginis didžiųjų operatorių poslinkis į namų interneto paslaugas. „Verizon“, AT&T ir „T-Mobile“ pastaraisiais metais vis aktyviau plečia fiksuoto belaidžio ryšio bei namų interneto pasiūlymus, siekdami augimo ne vien telefono planų segmente.

    Tokios varžybos dažniausiai išeina į naudą vartotojams: operatoriai dažniau peržiūri planus, taiko akcijas, stiprina tinklo pajėgumus ir investuoja į ryšio kokybę. Dėl to renkantis ryšį vis svarbiau vertinti ne tik kainą, bet ir realią patirtį konkrečioje vietovėje bei savo naudojimo įpročius.

  • „Google“ Pixel gavo gegužės atnaujinimą: taiso įkrovimą, kameras ir keičia Android 16

    „Google“ Pixel gavo gegužės atnaujinimą: taiso įkrovimą, kameras ir keičia Android 16

    „Google“ pradėjo platinti 2026 metų gegužės mėnesio „Pixel“ telefonų atnaujinimą, skirtą įrenginiams su „Android 16“. Bendrovė pabrėžia, kad diegimas vyksta etapais, todėl kai kuriuos naudotojus jis pasieks iškart, o kitus – per kelias savaites.

    Atnaujinimas pirmiausia pasiekiamas „Pixel 7“ ir naujesniems modeliams. Kaip įprasta „Pixel“ linijai, pataisos platinamos tiesiogiai per sistemos naujinimus, tačiau greitis gali skirtis priklausomai nuo regiono, operatoriaus ir įrenginio versijos.

    Pagrindinis šio leidimo tikslas – stabilumas ir klaidų taisymai. Tarp minimų patobulinimų – belaidžio įkrovimo veikimo nesklandumų šalinimas bei vaizdo įrašų filmavimo klaida, susijusi su priartinimu naudojant kamerą.

    Tokio tipo pataisos dažnai būna reikšmingos kasdieniam naudojimui, nes liečia įkrovimą, ryšio stabilumą ir kamerą, kuri daugeliui yra svarbiausia telefono funkcija. Jei įrenginys po atnaujinimo ima veikti neįprastai, rekomenduojama perkrauti telefoną ir patikrinti, ar nėra papildomų programėlių naujinimų.

    Tuo pačiu „Google“ ruošiasi „Google I/O“ kūrėjų konferencijai, kuri numatyta gegužės 19 ir 20 dienomis. Joje tradiciškai aptariamos „Android“ kryptys, naujos paslaugos ir funkcijos, o pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ir dirbtinis intelektas sprendimams.

    Pastaruoju metu „Android“ ekosistemoje matyti aiški tendencija daugiau funkcijų perkelti į nuolat atnaujinamus sistemos komponentus, kad patobulinimai vartotojus pasiektų greičiau. Dėl to saugumo ir stabilumo pataisos tampa ne tik periodiniu įvykiu, bet ir nuolatiniu procesu, o „Pixel“ įrenginiai dažnai pirmieji gauna pakeitimus.

  • Lenkijoje bręsta kriptovaliutų skandalas: „Zondacrypto“ tyrimas kursto Tusko ir Nawrockio konfliktą

    Lenkijoje bręsta kriptovaliutų skandalas: „Zondacrypto“ tyrimas kursto Tusko ir Nawrockio konfliktą

    Lenkijoje įsibėgėja politinė kova dėl kriptovaliutų rinkos priežiūros, kurią dar labiau paaštrino kriptovaliutų biržos „Zondacrypto“ istorija. Prokurorai tiria galimus klientų klaidinimo atvejus ir įtariamus nuostolius, o tema jau tapo įrankiu tarpusavio ginčuose tarp ministro pirmininko Donaldo Tusko stovyklos ir prezidento Karolo Nawrockio aplinkos.

    Tyrimą dėl „Zondacrypto“ pradėjo Katovicų regioninė prokuratūra, nurodžiusi, kad jis inicijuotas gavus nukentėjusių asmenų skundų ir pasirodžius pranešimams apie sunkumus atsiimant platformoje laikomas lėšas. Anot pareigūnų, vartotojai galėjo būti klaidinami dėl galimybės saugiai laikyti pinigus ir kriptoaktyvus, o tai esą lėmė finansinius sprendimus su nuostoliais.

    Reguliavimas tapo politiniu ginklu

    Vyriausybė šią situaciją naudoja argumentuodama, kad kriptoaktyvų rinka privalo būti griežčiau prižiūrima, nes priešingu atveju atsiveria erdvė apgavystėms ir chaosui. Finansų ministras Andrzejus Domańskis pabrėžė, kad be aiškių taisyklių investuotojų apsauga lieka skylėta, o pasitikėjimas rinka trupa greičiausiai.

    Tuo metu prezidento aplinka tikina nesanti prieš reguliavimą kaip tokį, tačiau kritikuoja pasirinktą modelį ir perspėja dėl perteklinių ribojimų. Pats Karolas Nawrockis viešai teigė, kad valdžios „bukais instrumentais“ vykdomas spaudimas gali išstumti iš Lenkijos ir sąžiningai dirbančias kriptoįmones, nors problemų tai neišspręstų.

    ES MiCA taisyklės ir veto šešėlis

    Konflikto centre atsidūrė ir Europos Sąjungos kriptoaktyvų reguliavimo sistema MiCA, kuri numato bendrus reikalavimus rinkos dalyviams, paslaugų teikėjams ir vartotojų apsaugai. Donaldo Tusko stovykla sieja politinę įtampą su tuo, kad prezidentas anksčiau blokavo teisės aktus, kuriais MiCA nuostatos būtų perkeltos į nacionalinę teisę.

    Šioje istorijoje atsirado ir papildomas politinis užtaisas dėl „Zondacrypto“ ryšių su dešiniųjų renginiais bei organizacijomis. Viešai skelbta, kad su buvusiu teisingumo ministru siejama organizacija buvo gavusi paramą, o pati birža buvo matoma tarp rėmėjų ir didesniuose visuomeniniuose projektuose, įskaitant sporto rėmimą.

    Įtarimai, bėgantis vadovas ir teisiniai ginčai

    Skandalą kursto ir viešojoje erdvėje aptariama biržos vadovo Przemysławo Krali pozicija: jis teigia esantis nekaltas, o įmonė – moki. Vis dėlto žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad jis yra išvykęs į Izraelį, o dalis investuotojų ėmė telktis ieškodami teisinės pagalbos dėl patirtų nuostolių.

    Politinę temperatūrą pakėlė ir ministro pirmininko užuominos apie galimą „Zondacrypto“ finansavimo kilmę, siejant ją su Rusija, nors viešų įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius, nepateikta. Opozicija tai vadina politizuotu puolimu, o dalis dešiniųjų lyderių jau stengiasi atsiriboti nuo biržos, kartu kritikuodami valdžios planus griežtinti rinkos priežiūrą.

    Kriptoaktyvų reguliavimo klausimas Lenkijoje dabar tapo daugiau nei vien finansų rinkos tema: jis persikelia į rinkimų strategijas, institucijų tarpusavio kovą ir pasitikėjimo valstybės gebėjimu prižiūrėti naujas finansines technologijas klausimą. Artėjant politiniams ciklams, „Zondacrypto“ byla greičiausiai ir toliau bus naudojama kaip argumentas tiek už griežtesnę kontrolę, tiek prieš ją.

  • Europos Parlamentas įspėja: DI įsilaužimų įrankiai lenkia teisę, ENISA prašo prieigos prie „Mythos“

    Europos Parlamentas įspėja: DI įsilaužimų įrankiai lenkia teisę, ENISA prašo prieigos prie „Mythos“

    Europos Sąjungos kibernetinio saugumo taisyklės šiandien nebėra pakankamai pritaikytos naujai DI pagrįstų įsilaužimų įrankių kartai, įspėja Europos Parlamento nariai. Pasak jų, tokie modeliai kaip „Anthropic“ sukurtas „Mythos“ gali radikaliai pagreitinti pažeidžiamumų paiešką ir išnaudojimą.

    Pirmadienį kelių politinių grupių europarlamentarai laiške Europos Komisijai ragino peržiūrėti esamą teisinį reguliavimą ir parengti europinį rizikų mažinimo planą. Pagrindinis argumentas paprastas: kai įsilaužimai tampa automatizuojami DI, reakcijos greitis ir koordinavimas turi būti kitokio lygio.

    Ko prašo europarlamentarai?

    Laiško autoriai akcentuoja dvi kryptis: kaip ES tvarko kibernetinių spragų atskleidimą ir taisymą, ir kaip apsaugo kritinės reikšmės sektorius. Jų teigimu, šiandienos tvarka ne visada sukuria pakankamai aiškius ir greitus mechanizmus, kai spragų paiešką ir atakas gali stipriai sustiprinti DI.

    Taip pat keliamas klausimas, ar ES institucijos turi realias galimybes vertinti pažangiausių modelių keliamą riziką, jei pačių modelių prieiga ribojama. Dėl to europarlamentarai siūlo, kad ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA gautų prieigą prie „Mythos“ ir panašių sprendimų, kad galėtų juos testuoti ir vertinti.

    Prieiga prie modelių tampa geopolitika

    Diskusija išryškina seną ES problemą: pažangiausi DI modeliai dažniausiai kuriami už Europos ribų, o jų veikimas ir galimybės ne visada skaidriai prieinami reguliuotojams. Praktikoje tai reiškia, kad rizikų vertinimas gali atsilikti nuo technologijų, o sprendimai priimami turint ne visą informaciją.

    Vienas iš laiško signatarų, Nyderlandų europarlamentaras Bartas Groothuisas, pabrėžė, kad Europa neturi likti stebėtoja.

    „Europa nėra prie stalo. Manau, turime gerokai stipriau judinti šią temą“, – sakė Bartas Groothuisas.

    Europarlamentarai taip pat nurodo, kad prioritetas turi būti vadinamųjų svarbiausių sistemų apsauga, pirmiausia kritinės infrastruktūros operatorių ir kitų jautrių sektorių. DI įrankiai gali sumažinti barjerą atakoms, todėl taikinių ratas, jų nuomone, tik plėsis.

    Ką sako Europos Komisija?

    Europos Komisija savo komentare nurodė, kad su „Anthropic“ jau vyko ne vienas techninis susitikimas dėl DI taisyklių įgyvendinimo ir atskirai dėl „Mythos“. Komisijos atstovas pabrėžė, kad kai DI biuro įgaliojimai pradės veikti visa apimtimi, prireikus bus užtikrinta galimybė gauti modelių prieigą rizikų vertinimui.

    Kartu Komisija akcentuoja, kad veiksmų reikia imtis dabar, ypač vertinant kritinės infrastruktūros trikdymo riziką. Tai signalizuoja, kad kibernetinis saugumas ES darbotvarkėje vis labiau siejamas ne tik su nusikaltėliais, bet ir su užsienio veikėjais bei nacionalinio saugumo scenarijais.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad diskusija persikels į konkrečius teisėkūros procesus, įskaitant Kibernetinio saugumo akto reformą. Pagrindinė dilema išlieka ta pati: kaip sukurti taisykles, kurios būtų pakankamai griežtos saugumui, bet pakankamai lanksčios, kad neatsiliktų nuo DI raidos.

  • Lenkijoje elektra trumpam kainavo žemiau nulio: gamintojai mokėjo, kad jų energiją nupirktų

    Lenkijoje elektra trumpam kainavo žemiau nulio: gamintojai mokėjo, kad jų energiją nupirktų

    Lenkijos elektros rinkoje per gegužės pradžios šventinį savaitgalį fiksuotas retas reiškinys – neigiamos didmeninės kainos. Tai reiškia, kad kai kuriomis valandomis gamintojai turėjo primokėti, kad jų pagaminta elektra būtų paimta iš tinklo.

    Situaciją iš esmės lėmė labai didelė saulės elektrinių gamyba ir palankios sąlygos vėjo energetikai, kai bendras vartojimas buvo mažesnis nei įprastai. Tokiomis dienomis rinka susiduria su pertekliumi, o kainą žemyn spaudžia tai, kad dalį gamybos sudėtinga greitai sustabdyti.

    Kodėl kainos tampa neigiamos?

    Neigiamos kainos dažniausiai atsiranda tada, kai pasiūla viršija paklausą, o elektros sistemoje trūksta lankstumo. Lankstumą užtikrina energijos kaupimas, greitai reguliuojamos elektrinės, paklausos valdymas ir tarpvalstybinė prekyba, tačiau visos šios priemonės turi ribas.

    Per aptariamą laikotarpį atsinaujinantys šaltiniai kai kuriomis valandomis dengė didžiąją dalį šalies poreikio. Skelbta, kad vienu metu vėjas ir saulė patenkino iki 78 proc. vidaus paklausos, o dalis perteklinės energijos buvo eksportuojama.

    Operatorius taip pat nurodė riboti kai kurių saulės elektrinių darbą, kad sistema išliktų stabili. Tokie nurodymai vadinami ne rinkos pagrindu atliekamu perskirstymu, kai gamyba mažinama ne dėl kainos, o dėl tinklo saugumo ir balanso.

    Rekordinė neigiama kaina ir ką ji reiškia

    Vieną iš dienų fiksuota rekordinė neigiama kaina – minus 1 457 zlotai už megavatvalandę, tai yra maždaug minus 340 eurų už megavatvalandę. Praktikoje tai signalas, kad rinkai tuo metu labiau reikia vartojimo ar kaupimo, o ne papildomos gamybos.

    Vartotojams tai nebūtinai reiškia akimirksniu mažesnes sąskaitas, nes dauguma buitinių tarifų yra fiksuoti arba perskaičiuojami su vėlavimu. Tačiau pramonės įmonėms ar tiekėjams, turintiems kainas, susietas su birža, tokie epizodai gali mažinti pirkimo savikainą tam tikromis valandomis.

    Neigiamos kainos taip pat rodo, kad sparčiai augant saulės ir vėjo generacijai, vis svarbesnės tampa investicijos į tinklus, energijos kaupimą ir lankstesnį vartojimą. Kuo daugiau sistemoje bus baterijų, siurblinių, išmanių tarifų ir paklausos valdymo, tuo rečiau perteklius vers kainas kristi žemiau nulio.

    Kompensacijos už priverstinį ribojimą

    Jei operatorius įpareigoja atsinaujinančių išteklių elektrinę mažinti gamybą, tokie gamintojai gali kreiptis dėl kompensacijos. Skelbta, kad kompensacijų apimtys augo: 2023 metais išmokėta apie 4,5 mln. eurų, 2024 metais – apie 600 tūkst. eurų, o 2025 metais – apie 5,9 mln. eurų.

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorius yra Polskie Sieci Elektroenergetyczne, valdantis aukštos įtampos perdavimo tinklą. Įmonė pabrėžia, kad sistema viso epizodo metu veikė stabiliai, tačiau didelė saulės generacija vidurdienį parodė, kaip greitai keičiasi elektros sistemos poreikiai didėjant atsinaujinančios energijos daliai.

  • Iš Kinijos nutekėjęs vaizdas atskleidė HQ-29: milžinas, galintis numušti ir palydovus

    Iš Kinijos nutekėjęs vaizdas atskleidė HQ-29: milžinas, galintis numušti ir palydovus

    Naujame socialiniuose tinkluose išplitusiame įraše matomas geležinkeliu gabenamas vienos baterijos naujausios Kinijos priešraketinės gynybos sistemos HQ-29 komplektas. Vaizdai paskatino diskusijas ne tik apie šio ginklo mastą, bet ir apie realias jo kovines galimybes.

    Įraše įžiūrimos mažiausiai aštuonios paleidimo įrenginių platformos, o kartu vežama ir daugiau perėmimo raketų konteinerių. Tiksli vieta neatskleidžiama, o tai atspindi ribotą viešai prieinamą informaciją apie programą ir jos dislokavimą.

    Dalis analitikų atkreipė dėmesį, kad filmuotame transporte matomų paleidėjų maskuotė ir ženklinimas skiriasi nuo to, kas buvo demonstruota viešose karinėse demonstracijose. Tai pakurstė spėliones, jog Kinija jau gali turėti daugiau nei vieną operacinę HQ-29 bateriją, nors neatmetama ir paprastesnė versija, kad technika po demonstravimo buvo perdažyta.

    Kas žinoma apie HQ-29

    HQ-29 viešai pristatytas tik 2025 metais, tačiau vertinimuose teigiama, kad į tarnybą jis galėjo būti priimtas anksčiau tais pačiais metais. Skirtingi šaltiniai sistemos ištakas sieja su ilgalaikėmis Kinijos pastangomis nuo 2000-ųjų kurti daugiasluoksnę priešraketinę gynybą, apimančią ir atmosferos ribas viršijančius perėmimus.

    Didžiausią dėmesį kelia skelbiami ar spėjami parametrai: užsienio vertinimuose minimi labai aukšti perėmimo aukščiai ir dideli nuotoliai, tačiau skaičiai smarkiai svyruoja. Atsargesnėse analizėse kalbama apie kelis veikimo scenarijus, priklausomai nuo taikinio tipo ir skrydžio fazės, todėl dalis anksti paskelbtų rodiklių gali būti labiau teoriniai nei patvirtinti praktikoje.

    Grėsmės: nuo balistikos iki orbitos

    Vertinimuose HQ-29 priskiriamas prie sistemų, kurios galėtų būti skirtos kovai su balistinėmis raketomis, įskaitant sudėtingesnius taikinius, taip pat su hipergarsinėmis kovinėmis galvutėmis. Plačiai aptariama ir galimybė atakuoti žemoje Žemės orbitoje esančius objektus, tačiau tokie teiginiai be oficialių patvirtinimų išlieka hipotetiniai.

    Jeigu bent dalis šių gebėjimų pasitvirtintų, HQ-29 reikštų reikšmingą Kinijos šuolį kosmoso ir priešraketinės gynybos sankirtoje. Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo ginklai keičia atgrasymo logiką: didėja spaudimas palydovinei žvalgybai ir ryšiams, o kartu auga rizika, jog konfliktai būtų perkeliami į kosmoso infrastruktūros pažeidžiamumo zoną.

    Kodėl nutekėję vaizdai svarbūs

    Tokie įrašai dažnai tampa netiesioginiu signalu apie gamybos apimtis ir dislokavimo tempą, ypač kai oficiali informacija skurdi. Net ir neatskleidžiant vietos, geležinkelio transportas leidžia spręsti apie logistiką, komplektacijos struktūrą bei tai, kad sistema jau juda tarp bazių arba į pratybų rajonus.

    Kartais nutekėjimai sąmoningai toleruojami kaip strateginės komunikacijos dalis, siekiant išsiųsti atgrasymo žinutę. Vis dėlto be papildomų patvirtinimų vaizdo įrašas pats savaime neįrodo konkrečių charakteristikų, todėl galutines išvadas apie HQ-29 pajėgumus bus galima daryti tik atsiradus daugiau patikimų duomenų.

  • Į Gdanską atplaukė vienas moderniausių pasaulio kabelių tiesėjų „Leonardo da Vinci“

    Į Gdanską atplaukė vienas moderniausių pasaulio kabelių tiesėjų „Leonardo da Vinci“

    Į Gdanską neseniai atplaukė „Leonardo da Vinci“ – specializuotas kabelių klojimo laivas, laikomas vienu moderniausių tokio tipo pasaulyje. Laivas į uostą užsuko dėl planuojamo remonto ir techninės priežiūros darbų, kurie bus vykdomi vietos remonto infrastruktūroje.

    Šis laivas skirtas aukštos įtampos elektros ir ryšių kabeliams tiesti jūros dugnu, o jo pajėgumai ypač svarbūs sparčiai augant jūrinės energetikos projektams Europoje. Tokios specializuotos flotilės poreikis didėja, nes plečiasi jūriniai vėjo parkai, tarpsisteminės jungtys ir jūriniai energijos koridoriai.

    „Leonardo da Vinci“ pastatytas „Prysmian Group“ užsakymu, o projekto įgyvendinime dalyvavo laivų statybos grupė „Vard“, priklausanti „Fincantieri“. Laivo statyba vyko etapais nuo 2019 metų keliose Šiaurės Europos gamyklose, o eksploatacijai jis perduotas 2021 metais.

    „Prysmian Group“ laivą yra pristatę kaip itin efektyvų kabelių klojimo sprendimą rinkoje, pritaikytą didelio sudėtingumo darbams jūroje. Skelbiama, kad „Leonardo da Vinci“ statyba kainavo apie 170 mln. eurų, o didelę vertės dalį sudaro kabelių valdymo, kėlimo ir precizinio klojimo įranga.

    Laivo technologijos buvo pasitelktos keliuose reikšminguose energetikos infrastruktūros projektuose Šiaurės ir Viduržemio jūrose. Tarp jų minimi tokie darbai kaip „Tyrrhenian Link“, kuriuo kuriamas maždaug 1 GW galios elektros perdavimo koridorius, ir „NeuConnect“ jungtis, numatyta kaip 1,4 GW galios elektros perdavimo kelias tarp Didžiosios Britanijos ir Vokietijos.

    Į Gdanską laivas įplaukė gegužės 2 dieną, o suplanuoti remonto darbai turėtų užtikrinti patikimą jo eksploataciją artėjančiam projektų sezonui. Uoste numatoma atlikti techninės būklės įvertinimą ir periodinius darbus, būdingus intensyviai offshore sektoriuje dirbantiems laivams.

    Gdansko remonto pajėgumai jau anksčiau buvo pasitelkti ir kitoms „Prysmian Group“ flotilės priemonėms, tarp jų – instaliacinei baržai „Ulisse“. Tokie užsakymai rodo, kad Baltijos regiono laivų remonto centrai tampa vis svarbesni aptarnaujant europinius energetikos infrastruktūros projektus.

    Nors „Leonardo da Vinci“ išlieka tarp technologinių lyderių, konkurencija kabelių klojimo laivų segmente didėja. Skelbiama, kad pagal keliamąją talpą ir dalį parametrų jį turėtų pranokti naujos kartos laivas „Fleeming Jenkin“, kurį Belgijos bendrovė „Jan De Nul“ planuoja perimti 2026 metų antroje pusėje.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie laivai tampa strategine grandimi Europos energetikos transformacijoje: kuo greičiau nutiesiamos jungtys ir prijungiami jūriniai parkai, tuo lengviau stabilizuoti elektros tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Dėl to didžiausios rangovų grupės investuoja ne tik į kabelių gamybą, bet ir į laivyną bei uostų aptarnavimo grandinę.