CP v2

Category: Technologijos

  • Odesos srityje telkiasi apie 500 rožinių flamingų: „Tuzlos limanų“ perėjimą vis dar trikdo karas

    Ukrainos Odesos srityje, nacionaliniame gamtos parke Tuzlos limanai, šią vasarą vėl telkiasi rožiniai flamingai. Pasak parko mokslininkų, į saugomą teritoriją sugrįžo maždaug 500 paukščių, kurie ieško tinkamų vietų perėjimui ir dažnai matomi tiek vandenyse, tiek ore.

    Parko tyrimų skyriaus vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas skelbia, kad flamingai aktyviai naudojasi sekliais limanais, kur randa maisto. Paukščiai dažnai maitinasi vabzdžių lervomis, ypač trūkliais, todėl reguliariai grįžta į tas pačias maitinimosi ir poilsio vietas.

    „Rožiniai flamingai vėl bando perėti Tuzlos limanuose, tačiau karo sąlygos jiems neduoda ramybės, o sėkmingo perėjimo tikimybė išlieka nedidelė“, – sakė Ivanas Rusevas.

    Specialistai pabrėžia, kad pagrindinė rizika šiai kolonijai yra nuolatinis trikdymas, susijęs su karu: triukšmas, sprogimai, bepiločių orlaivių garsai ir žmonių judėjimas šalia buveinių. Tokiais atvejais paukščiai gali staiga palikti lizdavietes, o kiaušiniai ar jaunikliai lieka be apsaugos ir dažnai neišgyvena.

    Tuzlos limanai flamingams tampa vis svarbesne vieta, nes tai platus, seklus ir maisto turtingas pakrančių limanų kompleksas, tinkamas kolonijiniams paukščiams. Ekologai primena, kad flamingų perėjimo sėkmę lemia stabilios sąlygos ir ilgesnis ramybės laikotarpis, o net trumpalaikis išbaidymas gali sužlugdyti visą bandymą išauginti jauniklius.

    Pasak gamtininkų, ankstesniais metais situacija čia buvo permaininga: vienais sezonais daliai flamingų pavyko išauginti jauniklius, tačiau kitu laikotarpiu kolonijos patyrė didelių nuostolių. Šiemet mokslininkai tikisi, kad bent dalis paukščių ras saugesnes vietas, tačiau prognozes atsargina nuolat besikeičianti saugumo situacija regione.

  • Mokslininkai perspėja: Europoje mažėja baltųjų gandrų, o mityba sąvartynuose kelia naują riziką

    Europoje vis dažniau fiksuojama, kad baltieji gandrai maisto ieško ne pievose ar pelkėse, o buitinių atliekų sąvartynuose. Tyrėjai pabrėžia, kad toks elgesys trumpuoju laikotarpiu suteikia pranašumų, tačiau ilgainiui gali prisidėti prie prastesnės sveikatos ir net populiacijos mažėjimo.

    Pastaraisiais dešimtmečiais dalis gandrų pakeitė tradicinę mitybą ir migracijos įpročius, nes žmonių paliekamos atliekos tapo lengvai pasiekiamu kalorijų šaltiniu. Sąvartynuose paukščiai randa maisto likučių, mėsos, taip pat vabzdžių, graužikų ir sliekų, todėl sunaudoja mažiau energijos nei ieškodami grobio natūraliose buveinėse.

    Mityba sąvartynuose: daugiau svorio, mažiau pastangų

    Tyrėjų dėmesio centre atsidūrė Lenkijos baltųjų gandrų populiacijos, kur per pastarąjį dešimtmetį sąvartynų lankymas tapo įprastesnis. Kadangi daug gandrų vis dar maitinasi natūraliose teritorijose, mokslininkai galėjo palyginti dvi grupes ir įvertinti skirtumus.

    Preliminarūs duomenys rodo, kad sąvartynus reguliariai lankantys gandrai vidutiniškai turi didesnę kūno masę ir daugiau energijos atsargų. Tai siejama su tuo, kad paukščiai trumpiau ieško maisto ir sutaupytą energiją gali skirti kitoms funkcijoms, įskaitant jauniklių auginimą.

    „Sąvartynuose randamas maistas yra lengvai pasiekiamas, todėl gandrai sutaupo daug energijos, kurią gali skirti veisimuisi“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, Vienos veterinarijos medicinos universiteto doktorantas Anustupas Bandjopadhjajus.

    Už patogumą gali tekti mokėti sveikata

    Didžiausią nerimą mokslininkams kelia ne pats kalorijų kiekis, o tai, kas ateina kartu su atliekomis. Sąvartynuose paukščiai kontaktuoja su plastiku, viela, stiklu ir įvairiais teršalais, įskaitant sunkiuosius metalus, o toks „racionas“ gali didinti infekcijų ir apsinuodijimų riziką.

    Tyrėjai taip pat praneša aptikę požymių, kad net labai jauniems paukščiams gali pasireikšti su tarša siejami biologiniai pokyčiai. Kai kuriems vos maždaug savaitės amžiaus jaunikliams nustatyti DNR pažeidimai, kuriuos mokslininkai sieja būtent su maitinimusi sąvartynuose.

    „Tai yrantis, žemos kokybės maistas, bet turintis daug energijos. Paukščiams tai galima prilyginti greitam maistui“, – sakė Rytų Anglijos universiteto ekologijos profesorė Aldina Franko.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vaizdas nėra vien juodas. Papildomas maisto šaltinis kai kurioms populiacijoms gali padėti išgyventi prastesniais metais, tačiau ilgalaikės pasekmės sveikatai ir reprodukcijai dar tik pradedamos aiškiau suprasti.

    ES atliekų politika gali pakeisti gandrų ateitį

    Papildomą nežinomybę kelia ir Europos Sąjungos kryptis atliekų tvarkymo srityje: atviros sąvartynų aikštelės palaipsniui uždaromos arba daromas vis griežtesnis jų aptvėrimas bei kontrolė. Tai mažina laukinių gyvūnų galimybes pasiekti organines atliekas, prie kurių dalis gandrų jau spėjo prisitaikyti.

    Mokslininkai įspėja, kad staigus tokio maisto šaltinio „užsukimas“ gali paveikti migraciją, perėjimo sėkmę ir jauniklių išgyvenamumą. Kitaip tariant, paukščiai, kurie pakeitė įpročius dėl lengvai pasiekiamo maisto, gali atsidurti naujoje rizikos zonoje, jei alternatyvių natūralių buveinių ir grobio nepakaks.

    Ekspertai primena, kad iki maždaug 1980-ųjų baltųjų gandrų populiacija Europoje buvo smarkiai nusmukusi, kai kuriose šalyse paukščiai buvo visai išnykę, o vėliau teko imtis atkūrimo programų. Todėl, jų teigimu, bet kokie pokyčiai, galintys paveikti gandrų maitinimosi grandinę, turi būti vertinami atsargiai ir remiantis duomenimis.

    Tyrėjai pabrėžia, kad klausimas nėra vien apie paukščių „patogumą“: sąvartynai yra teršalų sankaupos, o laukinių gyvūnų kontaktas su jomis kelia ir platesnių ekologinių pasekmių. Artimiausiais metais daugiau atsakymų turėtų suteikti tęstiniai tyrimai, kurie vertins ne tik kūno masę, bet ir kraujo rodiklius, teršalų kaupimąsi bei ilgalaikį jauniklių išgyvenamumą.

  • „Mythos“ atskleidė ES DI silpnybę: Briuselis ruošia planą, bet priklausomybė nuo JAV tik auga

    „Mythos“ atskleidė ES DI silpnybę: Briuselis ruošia planą, bet priklausomybė nuo JAV tik auga

    Jungtinės Valstijos turi pažangius ribinius DI modelius, Kinija sparčiai vejasi, o Europos Sąjunga į šį lenktynių etapą atsako veiksmų planu. Po „Anthropic“ pristatyto „Mythos“ Europos institucijoms išryškėjo sena problema: Europa nori saugumo ir prieigos, tačiau pati neturi pakankamai technologinės bazės bei infrastruktūros.

    Europos Komisija planuoja pristatyti dokumentą, kuriame bus numatyta, kaip Europa galėtų greičiau gauti prieigą prie pažangiausių DI modelių ir kaip būtų organizuojami jų saugos bandymai dar prieš viešą paleidimą. Tikslas aiškus: sumažinti rizikas, susijusias su kibernetiniais incidentais, dezinformacija ar netikėtu modelių panaudojimu prieš kritinę infrastruktūrą.

    Prieiga prie modelių ir suverenitetas

    Diskusijų centre atsidūrė ne vien technologinis atotrūkis, bet ir suvereniteto klausimas: kam priklauso skaičiavimo pajėgumai, duomenų centrai ir debesijos paslaugos, be kurių šiuolaikiniai DI sprendimai praktiškai nefunkcionuoja. Net ir gavus prieigą prie „Mythos“ ar panašių modelių, Europa dažnai lieka priklausoma nuo JAV debesijos infrastruktūros, o tai didina politinę ir ekonominę riziką.

    Europos Parlamente vis garsiau keliama mintis, kad siekis testuoti pažangiausius JAV modelius gali netyčia dar labiau įtvirtinti priklausomybę. Viena vertus, reguliuotojai nori ankstyvos prieigos, kad galėtų įvertinti rizikas. Kita vertus, tokia prieiga dažnai reiškia techninį bendradarbiavimą ir jautrių detalių atskleidimą tiekėjui.

    „Europos Komisija turi vengti spąstų, kai prieiga prie geriausių JAV modelių tik dar labiau pagilintų mūsų priklausomybę nuo amerikietiškos debesijos infrastruktūros“, – sakė su Europos liaudies partija siejama Suomijos europarlamentarė Aura Salla.

    Ką komplikuoja JAV eksporto apribojimai

    Įtampą sustiprino ir tai, kad pradiniuose ribotos prieigos sąrašuose, kuriems buvo leista testuoti „Mythos“, europiečių beveik nebuvo. Situaciją dar labiau apsunkino JAV valdžios sprendimai riboti naujausių „Anthropic“ modelių eksportą, kurie vėliau buvo sušvelninti tik iš dalies.

    Toks nepastovumas Europos institucijoms tampa signalu, kad vien tik gera valia ar partnerystės pažadais pasikliauti nepakanka. Jei prieiga priklauso nuo geopolitinių sprendimų, ES gali atsidurti situacijoje, kai kritiniais momentais pažangiausios priemonės tampa nepasiekiamos arba pasiekiamos su griežtomis sąlygomis.

    Saugos testai: kaina gali būti per didelė

    Europos Komisija, tikėtina, stiprins kryptį, susijusią su sauga ir testavimu, nes tai yra sritis, kurioje ES turi didžiausią reguliacinę įtaką. Vis dėlto praktinis testavimas pažangiausiu lygiu gali reikalauti prieigos prie techninių detalių, kurios laikomos itin jautriomis, įskaitant kodo fragmentus ar kitą informaciją, reikalingą patikimam kibernetinių grėsmių vertinimui.

    Ekspertai pabrėžia, kad norint tinkamai ištirti, kaip veikia tokie modeliai kaip „Mythos“, gali tekti dalytis ypač jautriais sprendimais ir duomenų struktūromis. Tai kelia klausimą, ar Europa, siekdama didesnio saugumo, netaps dar labiau pažeidžiama ilgalaikėje perspektyvoje, jei kritinės žinios ir infrastruktūra liks už jos ribų.

  • ECB reikalauja didžiųjų ES bankų DI rizikų plano iki spalio: ką turės pakeisti finansų sektorius

    ECB reikalauja didžiųjų ES bankų DI rizikų plano iki spalio: ką turės pakeisti finansų sektorius

    Europos Centrinis Bankas (ECB) paragino didžiausius Europos Sąjungos bankus iki spalio pabaigos pateikti aiškius veiksmų planus, kaip jie valdys rizikas, kylančias dėl pažangių dirbtinio intelekto (DI) modelių. Signalas bankams siunčiamas tuo metu, kai finansų sektorius vis labiau priklauso nuo išorinių technologijų tiekėjų ir sudėtingų skaitmeninių sprendimų.

    ECB Priežiūros valdybos pirmininkė Claudia Buch nurodė bankams sustiprinti vidines kontrolės sistemas ir įsivertinti, ar išoriniai technologijų partneriai yra tinkami bei patikimi. Bankų prašoma aprašyti, kaip bus modernizuojama infrastruktūra, gerinami incidentų valdymo procesai ir pasirengimas greitai atkurti veiklą po sutrikimų.

    Reguliuotojų dėmesį ypač prikausto vadinamieji pažangiausios kartos DI modeliai, kurie gali paspartinti kibernetines atakas. Tokie įrankiai gali greičiau aptikti programinės įrangos spragas ir net generuoti veikiančius išnaudojimo kodus, taip sutrumpindami laiką nuo pažeidžiamumo atradimo iki jo išnaudojimo.

    Kodėl DI tampa finansine rizika?

    Bankų skaitmeninė veikla remiasi mokėjimų, atsiskaitymų, klientų identifikavimo, prekybos ir rizikos vertinimo sistemomis, todėl bet koks plataus masto kibernetinis incidentas gali išplisti grandinine reakcija. Jei trikdžiai paliestų mokėjimų ar kliringo infrastruktūrą, pasekmės galėtų būti juntamos ne tik atskiriems bankams, bet ir visai finansų sistemai.

    Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRB) paskelbė perspėjimą, kad pažangūs DI modeliai turėtų būti vertinami kaip galimas sisteminės rizikos šaltinis finansų sektoriui. Anot ESRB, be koordinuotų veiksmų Europos Sąjungoje tokios grėsmės gali virsti struktūriniais pažeidžiamumais, didinančiais plataus masto krizės tikimybę.

    Ką bankai turės pateikti iki spalio?

    ECB siekia, kad bankai pateiktų konkrečius veiksmus, o ne bendras gaires: kaip bus užtikrintas DI naudojamų sistemų saugumas, kaip valdoma tiekėjų rizika ir kaip bus testuojami kritiniai IT procesai. Praktikoje tai gali reikšti griežtesnę trečiųjų šalių kontrolę, daugiau privalomų saugumo patikrų ir aiškesnes atsakomybių ribas, kai paslaugas teikia technologijų partneriai.

    ECB kol kas nenurodo planuojantis sankcijas bankams, kurie nespėtų ar nepateiktų pakankamai kokybiškų planų. Vis dėlto pateikti dokumentai gali tapti pagrindu lyginti bankų pasirengimą, išskirti silpniausias vietas ir inicijuoti tikslines priežiūros priemones.

    Ko tikėtis artimiausiais mėnesiais?

    Lygiagrečiai Europos Komisija planuoja pristatyti veiksmų planą, kaip Europos Sąjungoje bus vertinamos ir testuojamos pažangių DI modelių keliamos rizikos. Tai rodo bendrą kryptį: DI saugumas ir atsparumas tampa ne vien technologijų, bet ir finansinio stabilumo klausimu.

    Bankams tai reiškia spartesnį perėjimą nuo eksperimentinio DI taikymo prie griežčiau valdytų procesų, kuriuose svarbiausia yra saugumas, audituojamumas ir atsakomybė. Reguliuotojai aiškiai signalizuoja, kad DI nauda finansų sektoriuje bus vertinama kartu su gebėjimu suvaldyti naujos kartos kibernetines ir operacines grėsmes.

  • Tūkstančiai „Alior Bank“ klientų paralyžiuoti: neveikia programėlė, stringa mokėjimai ir pervedimai

    Tūkstančiai „Alior Bank“ klientų paralyžiuoti: neveikia programėlė, stringa mokėjimai ir pervedimai

    Liepos 7 dieną Lenkijoje tūkstančiai „Alior Bank“ klientų susidūrė su rimtais sutrikimais: laikinai neveikė mobilioji banko programėlė ir daliai žmonių tapo neįmanoma prisijungti prie sąskaitų.

    Dėl gedimo klientai pranešė negalintys atlikti mokėjimų, inicijuoti pervedimų ar pasitikrinti likučio. Problemos palietė tiek privačius asmenis, tiek verslo klientus, kuriems greitos operacijos yra kasdienė būtinybė.

    Bankas apie incidentą informavo socialiniuose tinkluose, nurodydamas, kad specialistai dirba siekdami kuo greičiau atkurti paslaugų veikimą. Finansų įstaiga atsiprašė už nepatogumus ir pažadėjo grąžinti pilną funkcionalumą.

    Tokio masto sutrikimai paprastai ypač jautrūs tuo, kad paveikia ne tik atsiskaitymus internetu, bet ir kasdienes situacijas fizinėse prekybos vietose, kai klientai priklausomi nuo mokėjimų kortelėmis ar momentinių pervedimų.

    Ekspertai primena, kad kilus nesklandumams verta sekti oficialius banko pranešimus, o skubiems atsiskaitymams turėti alternatyvą, pavyzdžiui, grynųjų ar papildomą kortelę. Taip pat rekomenduojama būti atsargiems dėl galimų sukčiavimo bandymų, kurie dažnai suaktyvėja viešai aptariant bankų sutrikimus.

  • „OnePlus“ traukiasi iš Europos? Klientai skundžiasi garantija, o parduotuvėse – tuščia

    „OnePlus“ traukiasi iš Europos? Klientai skundžiasi garantija, o parduotuvėse – tuščia

    Kinijos išmaniųjų įrenginių gamintojas „OnePlus“ Europoje turi ištikimų gerbėjų, tačiau pastaruoju metu daugėja signalų, kad bendrovės veikla žemyne silpnėja. Vartotojai socialiniuose tinkluose ir forumuose praneša apie sudėtingėjančias garantinio aptarnavimo procedūras, o oficialiose e. parduotuvėse kai kuriose rinkose fiksuojamas akivaizdus prekių trūkumas.

    Dalis pirkėjų teigia, kad kreipiantis dėl remonto ar keitimo atsakymai tampa mažiau aiškūs, o sprendimai ne visuomet atitinka jų lūkesčius. Tokių istorijų daugėja „Reddit“ platformoje, o kai kurie vartotojai nurodo besikreipiantys ir į Europos vartotojų centrą, prašydami įvertinti galimus jų teisių pažeidimus.

    Vienoje viešai aptartoje situacijoje pirkėjas pasakojo apie beveik dvejus metus naudotas belaides ausines, kurios sugedo artėjant garantijos pabaigai. Pasak vartotojo, gamintojas pripažino gedimą, tačiau vietoje įprasto keitimo pasiūlė kuponą maždaug 199 eurų vertei kitam pirkiniui oficialioje parduotuvėje.

    Čia ir išryškėja problema, apie kurią kalba vis daugiau klientų: oficialiose „OnePlus“ e. parduotuvėse Europoje vis dažniau matomos žymos, kad prekių nėra sandėlyje. Jei kuponu pasinaudoti realiai nėra kuo, tokia kompensacija praranda prasmę, o vartotojams tenka ieškoti alternatyvų arba ginčyti sprendimą.

    Kai kuriose rinkose pastebima ir tai, kad naujesnių modelių pasirinkimas oficialiuose kanaluose susitraukęs, o dalis konfigūracijų ilgą laiką lieka nepasiekiamos. Vartotojai tai sieja su galimu strategijos pokyčiu, kai mažinamos tiesioginės pardavimo apimtys ir akcentas perkeliamas į kitus kanalus arba susijusius prekės ženklus.

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad „OnePlus“ bei „Oppo“ priklauso tai pačiai grupei BBK Electronics ekosistemoje, o kai kuriose Europos svetainėse vartotojai jau pastebi nukreipimus į „Oppo“ produktus. Tai nebūtinai reiškia formalų pasitraukimą iš Europos, tačiau rodo galimą konsolidavimą, kai rinkodara, logistika ar aptarnavimas suvienodinami.

    Vartotojų teisių požiūriu svarbu atskirti komercinę gamintojo garantiją nuo įstatyme numatytos pardavėjo atsakomybės už prekės neatitiktį. Europos Sąjungoje pirkėjai paprastai turi teisę reikalauti sprendimo iš pardavėjo, net jei gamintojo garantinis procesas stringa, o ginčų atveju gali būti taikomi nacionaliniai vartotojų ginčų sprendimo mechanizmai.

    Kol kas „OnePlus“ oficialiai nėra paskelbusi apie pasitraukimą iš Europos, tačiau prekių prieinamumo ir garantinio aptarnavimo istorijos didina įtampą tarp klientų. Jei bendrovė nepateiks aiškaus paaiškinimo dėl tiekimo ir aptarnavimo modelio, vartotojų pasitikėjimą atkurti gali būti sudėtinga, ypač konkurencingoje išmaniųjų telefonų ir ausinių rinkoje.

  • „Nothing“ Phone 4b startuoja Lenkijoje: atskleistos kainos ir pristatytos Ear 3a ausinės

    „Nothing“ Phone 4b startuoja Lenkijoje: atskleistos kainos ir pristatytos Ear 3a ausinės

    „Nothing“ pristatė du naujus įrenginius pasaulinei rinkai: išmanųjį telefoną „Nothing“ Phone 4b ir belaidžes ausines „Nothing“ Ear 3a. Gamintojas patvirtino, kad abu produktai pasieks ir Lenkijos pirkėjus, o daliai komplektacijų jau paskelbtos kainos bei prekybos datos.

    Telefonas „Nothing“ Phone 4b pirmiausia pasirodė išankstinėje prekyboje, o oficialus startas numatytas liepos 17 dieną. Pirkėjams siūlomi trys korpuso variantai: balta, juoda ir mėlyna spalvos. Ausinės „Nothing“ Ear 3a parduodamos iš karto, o jų spalvų paletė platesnė: balta, juoda, rožinė ir geltona.

    „Nothing“ Phone 4b bus orientuotas į vidutinės klasės segmentą, kuriame konkurencija pastaraisiais metais itin aštri. Gamintojai šioje kategorijoje dažniausiai varžosi baterijos talpa, ekrano ryškumu, kamerų galimybėmis ir programinės įrangos palaikymo trukme, todėl naujoko sėkmę lems ne tik dizainas, bet ir reali vertė už kainą.

    Pagal paskelbtą komplektaciją „Nothing“ Phone 4b turi „Qualcomm Snapdragon“ procesorių, 8 GB operatyviosios atminties ir 128 GB vidinės atminties. Nurodoma, kad 256 GB versija Lenkijoje nebus siūloma, tad daliai vartotojų tai gali tapti svarbiu ribojimu, ypač jei telefone planuojama kaupti daug nuotraukų ar vaizdo įrašų.

    Išmanusis telefonas aprūpintas 6,77 colio „Super AMOLED“ ekranu su „Full HD+“ raiška ir iki 120 Hz vaizdo atnaujinimu. Skelbiama, kad maksimalus ryškumas siekia 2 000 nitų, o PWM pritemdymo dažnis yra 480 Hz, kas aktualu jautresniems vartotojams, vertinantiems mirgėjimo mažinimą.

    Energiją tiekia 5 200 mAh talpos baterija, o įkrovimas laidu palaikomas iki 33 W galia. Vidutinėje klasėje tai dažnas kompromisas: didesnė baterija ir pakankamai greitas įkrovimas kasdieniam naudojimui, nors dalis konkurentų siūlo ir spartesnius sprendimus.

    Fotografijos srityje „Nothing“ Phone 4b turi pagrindinę kamerą su f/1.8 diafragma ir 50 megapikselių jutikliu, taip pat plataus kampo kamerą. Priekyje įdiegta 16 megapikselių asmenukių kamera, skirta vaizdo skambučiams ir socialiniams tinklams.

    Vienas ryškiausių „Nothing“ bruožų išlieka šviesos elementai korpuso nugarėlėje: šiame modelyje minimas patobulintas „Glyph Bar“ su 45 mini LED diodais, kurių ryškumas esą siekia iki 3 500 nitų. Telefonas veikia su „Android 16“ ir „Nothing“ OS 4.1, o tai rodo orientaciją į naujausią programinę bazę ir vizualiai išskirtinę sąsają.

    Belaidės ausinės „Nothing“ Ear 3a pristatomos kaip naujas kompanijos garso linijos papildymas, siūlomas kelių spalvų. Pastaruoju metu šioje kategorijoje pirkėjai dažniausiai tikisi stabilaus ryšio, patogaus valdymo, gero mikrofono pokalbiams ir realiai veikiančio triukšmo slopinimo, tad galutinius įspūdžius daugiausia lems testai ir kaina parduotuvėse.

  • „iPhone 17 Pro Max“ užkastas laiko kapsulėje: JAV pažadėjo atidaryti tik 2276 metais

    „iPhone 17 Pro Max“ užkastas laiko kapsulėje: JAV pažadėjo atidaryti tik 2276 metais

    Jungtinės Valstijos ruošiasi 250 metų sukakčiai, kuri bus minima 2026 metais, o vienu simboliškiausių projektų tapo nacionalinė laiko kapsulė. Už jos turinį atsakinga ne pelno organizacija America250, Kongreso paskirta koordinuoti jubiliejaus iniciatyvas.

    Kapsulė buvo užantspauduota ir palaidota Independence National Historical Park teritorijoje Filadelfijoje 2026 metų liepos 4 dieną. Planuojama, kad ji bus iškasta tik po 250 metų, tai yra 2276 metais.

    Tarp kapsulėje esančių daiktų atsidūrė ir „iPhone 17 Pro Max“ oranžinės spalvos korpusu. Organizatorių teigimu, šis pasirinkimas turėtų reprezentuoti 2026 metų JAV technologinę pažangą ir tuo metu buvusias nešiojamųjų kompiuterinių įrenginių galimybes.

    Į telefone esančią programą „Notes“ taip pat įrašyta informacija apie kasdienį gyvenimą 2026 metais, kad ateities kartos galėtų gauti asmeniškesnį laikmečio portretą. Tokia praktika būdinga daugeliui modernių laiko kapsulių, kurios siekia fiksuoti ne tik istorinius įvykius, bet ir kasdienybės detales.

    Didžiausia intriga susijusi ne su pačiu įdėjimu, o su klausimu, ar išmanusis telefonas apskritai gali išlikti funkcionalus šimtmečius. Ilgalaikiam saugojimui jautriausios vietos yra ličio jonų baterija, sandarikliai, ekranų ir mikroschemų degradacija bei atminties duomenų nusidėvėjimas, todėl tikėtina, kad net ir idealiomis sąlygomis prietaisas gali tapti labiau simboliniu artefaktu nei veikiantis įrenginys.

    Kapsulės paruošimui pasitelkti JAV Nacionalinio standartų ir technologijų instituto specialistai bei Kongreso bibliotekos konservavimo ekspertai. Kapsulė pagaminta iš tiksliai frezuoto nerūdijančiojo plieno cilindro, sandarinta indžiu, o papildomai uždengta nerūdijančiojo plieno kupolu, kuris turi sumažinti drėgmės poveikį.

    Skelbiama, kad pats cilindras sveria apie 400 kilogramų, o kupolas dar apie 500 kilogramų, tad konstrukcija sukurta kaip ilgalaikis apsaugos sprendimas. Tokie sprendimai įprasti muziejinei konservacijai artimuose projektuose, kai siekiama maksimaliai apriboti temperatūros svyravimus, drėgmę ir koroziją.

    Be išmaniojo telefono kapsulėje atsidūrė ir istorinių artefaktų, pavyzdžiui, medžiaga iš 1903 metų brolių Wright lėktuvo. Taip pat įdėta ir ateities vizija, sukurta naudojant „Anthropic“ DI modelį „Claude“, kuri turėtų parodyti, kaip 2276 metais galėtų atrodyti Jungtinės Valstijos.

  • Kas apmokės Trumpo sraigtasparnių aikštelę? „Sikorsky“ žada milijonus Baltiesiems rūmams

    Kas apmokės Trumpo sraigtasparnių aikštelę? „Sikorsky“ žada milijonus Baltiesiems rūmams

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad naujos sraigtasparnių nusileidimo aikštelės Baltųjų rūmų pietinėje vejoje statybą finansuos „Sikorsky“, priklausanti „Lockheed Martin“. Pasak jo, projektui numatoma skirti apie 4 600 000–5 500 000 eurų.

    „Lockheed Martin“ viešai patvirtino galinti patvirtinti prezidento įvardytą aukos dydžio intervalą, tačiau tikslios sumos neįvardijo. Bendrovė taip pat nurodė, kad ši konkreti auka skiriama Nacionalinių parkų tarnybai.

    „Mūsų bendradarbiavimas su federaline vyriausybe remiasi griežtais etikos, atitikties ir teisės aktų laikymosi standartais, laikantis visų taikomų taisyklių“, – sakė bendrovės atstovas.

    Ši tema tiesiogiai siejama su naujos kartos prezidentiniais sraigtasparniais VH-92A, skirtais pakeisti senesnius VH-3D ir VH-60N, kurie ilgus metus buvo naudojami kaip Marine One programos dalis. VH-92A yra specialiai pritaikyta komercinio S-92 platformos versija, papildyta saugaus ryšio ir kitais prezidento transportui būtinais sprendimais.

    Programos kontekste akcentuojama, kad VH-92A konstrukciniai sprendimai, įskaitant žemyn nukreiptus išmetimo srautus, gali labiau veikti dangą ir veją. Dėl to siekiama įrengti patvaresnę, naujai pritaikytą nusileidimo vietą, kuri geriau atlaikytų intensyvesnį naudojimą ir sumažintų aplinkos pažeidimus Baltųjų rūmų teritorijoje.

    Trumpas, kalbėdamas apie situaciją, teigė, kad gamintojas esą iš anksto neįspėjo, kokią įtaką sraigtasparnių galia turės Baltųjų rūmų pietinės vejos būklei. Prezidento teigimu, tai tapo viena priežasčių, kodėl apskritai keliama naujos aikštelės įrengimo būtinybė.

  • Ukraina smogė 47 Rusijos taikiniams: sunaikintos ir S-400 paleidimo sistemos

    Ukraina smogė 47 Rusijos taikiniams: sunaikintos ir S-400 paleidimo sistemos

    Ukrainos pajėgos praneša įvykdžiusios plataus masto ataką, per kurią smogta 47 Rusijos kariniams taikiniams, susijusiems su karo prieš Ukrainą vykdymu. Apie operaciją informavo Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas generolas Robertas Brovdi, dar žinomas šaukiniu „Madziar“.

    Anot jo, smūgiai buvo nukreipti į kritinius Rusijos karinės infrastruktūros elementus, kurie leidžia vykdyti oro atakas ir aprūpinti frontą. Ukrainos kariuomenės paviešintuose vaizduose matyti, kaip žvalgybiniai dronai aptinka taikinį, o smogiamieji bepiločiai jį atakuoja pozicijoje.

    Ukrainos teigimu, vienas reikšmingiausių operacijos rezultatų buvo dviejų priešlėktuvinės gynybos sistemos S-400 Triumf paleidimo įrenginių sunaikinimas. Vienas jų esą buvo dislokuotas netoli Hlazivkos okupuotame Kryme, kitas, kaip skelbiama, pataikytas Briansko srityje Rusijoje.

    Ukrainos pusė taip pat tvirtina, kad iš Briansko srityje buvusios pozicijos Rusijos pajėgos į Kyjivo kryptį leisdavo 48N6 šeimos raketas. Nors jos pirmiausia skirtos oro taikiniams, nuo 2023 metais fiksuojami atvejai, kai šios raketos naudojamos ir smūgiams į antžeminius objektus, skriejant trajektorija, artima balistinių raketų skrydžiui.

    Operacijoje, kaip nurodoma, buvo taikytasi ir į Rusijos logistiką bei degalų tiekimą. Ukrainos dronai atakavo du tanklaivius Azovo jūroje, plaukusius iš Taganrogo rajono okupuoto Krymo link, o kiekvienas jų, teigiama, gabeno apie 7 000 tonų kuro.

    Ukrainos pranešime minimas ir smūgis degalų saugyklai Kerčėje, kuri, kaip teigiama, svarbi aprūpinant Rusijos aviaciją, sausumos pajėgas ir Juodosios jūros laivyną. Kartu skelbiama apie apgadintą ar sunaikintą radiolokacinę stotį Nebo-U netoli Kerčės, kuri yra integruotos oro gynybos sistemos dalis.

    Karinės analizės požiūriu tokio tipo taikiniai yra ypač jautrūs, nes radarai ir S-400 elementai sudaro oro erdvės stebėjimo ir priešlėktuvinės gynybos „akį“ bei „kumštį“. Jų netektys gali mažinti oro gynybos aprėptį ir apsunkinti Rusijos galimybes aptikti bei perimti tolimojo nuotolio atakas.

    Ukrainos pranešimas paskelbtas netrukus po vienos didžiausių Rusijos oro atakų šiais metais. Ukrainos duomenimis, naktį iš liepos 5 į liepos 6 dieną Rusija prieš Ukrainą panaudojo 419 oro atakos priemonių, įskaitant balistines raketas „Iskander-M“, sparnuotąsias raketas ir smogiamuosius dronus.

    Nepriklausomas visų epizodų patvirtinimas karo sąlygomis dažnai būna ribotas, tačiau bendra tendencija aiški: abi pusės vis intensyviau remiasi tolimais smūgiais ir bepiločiais, siekdamos naikinti oro gynybos, logistikos ir kuro infrastruktūros mazgus. Tokie smūgiai daro įtaką ne tik konkrečioms pozicijoms, bet ir visos kampanijos tempui bei Rusijos pajėgų aprūpinimo stabilumui.