CP v2

Category: Technologijos

  • Smūgis prie Kerčės tilto: Ukrainos jūrinis dronas sunaikino FSB „Sobol“, žuvo 8 jūreiviai

    Smūgis prie Kerčės tilto: Ukrainos jūrinis dronas sunaikino FSB „Sobol“, žuvo 8 jūreiviai

    Naktį iš balandžio 29 dienos į balandžio 30 dieną Ukrainos pajėgos surengė ataką prieš Rusijos patrulinius laivus netoli Kerčės tilto. Skelbiama, kad smūgis buvo itin taiklus: sunaikintas greitaeigis patrulinis kateris „Sobol“, priklausęs Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pasienio apsaugai.

    Rusijos socialiniuose tinkluose ir „Telegram“ kanaluose pasirodę įrašai leidžia manyti, kad žuvo visa aštuonių žmonių įgula. Viešai dalijamasi nuotraukomis, kuriose matomi žuvusiųjų vardai ir pavardės, tačiau nepriklausomo patvirtinimo iš oficialių institucijų nėra.

    Kas atakuota ir kodėl tai svarbu?

    Operacijos taikinys buvo laivai, patruliavę ir saugoję akvatoriją aplink Kerčės tiltą, jungiantį okupuotą Krymą su Rusijos teritorija. Šis tiltas laikomas vienu svarbiausių Rusijos logistikos objektų, per kurį gabenami kroviniai ir technika Krymo kryptimi.

    Ukraina pastaraisiais metais nuosekliai plečia smūgių jūroje galimybes, vis dažniau pasitelkdama jūrinius bepiločius. Tokios priemonės leidžia smogti net ir tuomet, kai tiesioginis Ukrainos laivyno priėjimas prie saugomų zonų yra ribotas.

    Kuo ypatingas „Sobol“?

    „Sobol“ (Projekt 12200) yra apie 30 metrų ilgio lengvas greitaeigis kateris, skirtas pakrančių veiksmams ir patruliavimui. Skelbiama, kad tokio tipo laivai gali pasiekti iki maždaug 50 mazgų greitį, todėl tinkami greitam perėmimui ir reagavimui.

    Įprastai jie ginkluojami stambaus kalibro kulkosvaidžiais, granatsvaidžiais ir gali turėti nešiojamų priešlėktuvinių sistemų. Rusijos struktūros Juodosios ir Azovo jūrų akvatorijose, remiantis viešai skelbtais duomenimis, yra turėjusios apie 11 tokių vienetų.

    Pranešama ir apie antrą prarastą laivą

    Ukrainos karinis jūrų laivynas yra nurodęs, kad tos pačios operacijos metu pataikyta ir į dar vieną rusų laivą. Minimas „Graczonok“ (Projekt 21980), kuris paprastai naudojamas kovai su povandenine diversija ir svarbių objektų akvatorijų apsaugai.

    Jei ši informacija pasitvirtintų, tai būtų dar vienas signalas, kad net stipriai saugomose zonose Rusijos patruliniai vienetai išlieka pažeidžiami. Tuo pat metu tokie pranešimai informaciniame kare dažnai išnaudojami abiejų pusių, todėl galutiniai vertinimai priklauso nuo papildomų patikrinimų.

    „Kerčės tilto apsaugos rajonas tampa nuolatine Ukrainos spaudimo kryptimi, o jūriniai dronai keičia kovos jūroje taisykles“, – sakė karo analizę viešai pateikiantis apžvalgininkas, komentuodamas pastarųjų mėnesių tendencijas.

  • 57 proc. lenkų turi antsvorio: ar DI dietos programėlėse iš tiesų padeda numesti svorio?

    57 proc. lenkų turi antsvorio: ar DI dietos programėlėse iš tiesų padeda numesti svorio?

    Lenkijoje antsvorio ar nutukimo problema paliečia apie 57 proc. gyventojų, o tai dar kartą primena, kad gyvenimo būdo ligos regione tampa norma, o ne išimtimi. Kartu auga ir bandymai ieškoti paprastesnių sprendimų, tarp jų ir mitybos programėlės su DI.

    Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių nebenori ranka pildyti mitybos dienoraščių ar kruopščiai skaičiuoti kalorijų, todėl renkasi automatizuotas funkcijas. Rinka reaguoja greitai: populiarėja maisto atpažinimas iš nuotraukų, o vis dažniau siūloma ir maisto įvedimas balsu.

    Vienas tokių įrankių yra „Fitatu“, kurio DI funkcijos leidžia nufotografuoti patiekalą ir per keliasdešimt sekundžių gauti siūlomą produkto ar patiekalo įrašą su apytikslėmis maistinėmis vertėmis. Praktikoje tai taupo laiką, nes nereikia ilgai naršyti produktų bazėje ir lyginti panašių rezultatų.

    Vis dėlto automatika nėra stebuklas: DI gali suklysti dėl porcijos dydžio, ingredientų ar pateikimo būdo. Net nedidelės detalės, pavyzdžiui, skirtingo riebumo pienas kavoje ar kepant naudotas aliejaus kiekis, gali reikšmingai pakeisti galutinį kalorijų skaičių, todėl vartotojui tenka koreguoti pasiūlymus.

    Testuojant atpažinimą iš nuotraukų geriausiai veikia aiškiai matomi, įprasti patiekalai, ypač kai lėkštėje lengva atskirti komponentus. Sudėtingesni, mažiau įprasti patiekalai ar panašios spalvos produktai DI vis dar kelia problemų, todėl kartais pasiūlymai prasilenkia su realybe.

    Maistas balsu: patogu, bet ne visada tikslu

    Naujesnė kryptis yra patiekalų registravimas balsu, kai žmogus pasako, ką valgė, o sistema parenka atitikmenį duomenų bazėje. Tai patogu keliaujant ar kai nėra galimybės fotografuoti, tačiau tikslumas priklauso nuo to, kaip gerai sistema supranta kontekstą ir produktų skirtumus.

    Dažna problema išryškėja su gėrimais ir prekinių variantų gausa: sistema gali parinkti ne namuose ruoštą, o parduotuvinį produktą, kurio kaloringumas gerokai didesnis. Tokiais atvejais vien tik papildomi paaiškinimai balsu ne visada padeda, todėl vėl tenka taisyti rankiniu būdu.

    Kaina ir pasirinkimas: kas iš tiesų reikalinga?

    Programėlės dažnai turi nemokamą versiją, tačiau DI funkcijos paprastai įtraukiamos į mokamus planus. Pagal pateiktą pavyzdį, „Fitatu“ mėnesinis planas kainuoja apie 9 eurus, o metinis apie 108 eurus, tuo metu planas su DI siekia apie 11 eurų per mėnesį arba apie 135 eurus per metus.

    Tokia kaina nemažai daliai vartotojų gali pasirodyti didelė, ypač jei DI tenka nuolat tikslinti. Kita vertus, žmonėms, kurie mitybą seka reguliariai, laiko sutaupymas ir paprastesnis įvedimas gali padėti išlaikyti nuoseklumą, o būtent jis dažnai lemia rezultatą.

    Ką verta žinoti prieš pasitikint DI?

    DI mitybos programėlėse labiausiai pasiteisina kaip pagalbininkas, o ne kaip galutinis arbitras. Geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai vartotojas tikrina porcijas, koreguoja ingredientus ir remiasi ne vien skaičiais, bet ir bendrais mitybos principais.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad antsvorio ir nutukimo priežastys yra kompleksinės, o vien kalorijų skaičiavimas ne visada išsprendžia problemą. Vis dėlto patogūs įrankiai gali būti reali atrama keičiant įpročius, jei jie naudojami kritiškai ir nuosekliai.

  • Indijoje išbandytas „Hoverit“ kovinis dronas: Divyastra Mk-2 kyla iš automobilio ir skrenda 2 000 km

    Indijoje išbandytas „Hoverit“ kovinis dronas: Divyastra Mk-2 kyla iš automobilio ir skrenda 2 000 km

    Indijos dronų gamintojas „Hoverit“ pranešė užbaigęs svarbų naujo kovinio bepiločio Divyastra Mk-2 bandymų etapą. Pasak bendrovės, aparatas sėkmingai išbandė startą nuo civilinio automobilio, o tai reikšmingai priartina sistemą prie praktinio panaudojimo.

    Tokio tipo sprendimas reiškia, kad dronui nereikia aerodromo ar stacionarios paleidimo infrastruktūros. Pakanka specialiai pritaikyto automobilio ir tinkamos atviros vietos, todėl paleidimo vietą galima greitai keisti, o parengimas tampa sunkiau prognozuojamas.

    Kas yra Divyastra Mk-2

    Divyastra Mk-2 priskiriamas ilgo nuotolio klajojančiajai amunicijai, kuri iš esmės sujungia drono ir valdomo smogiamojo ginklo savybes. Šios klasės platformos pastaraisiais metais plačiai aptariamos dėl jų naudojimo šiuolaikiniuose kariniuose konfliktuose.

    Gamintojo pateikiami duomenys rodo, kad dronas gali gabenti 50–100 kilogramų kovinę galvutę. Nurodomas veikimo nuotolis siekia nuo 1 500 iki 2 000 kilometrų, todėl toks aparatas būtų pritaikomas smūgiams dideliais atstumais.

    Greitis ir paleidimo mobilumas

    „Hoverit“ teigia, kad Divyastra Mk-2 kreiserinis greitis yra apie 180 kilometrų per valandą. Atakos fazėje dronas, pasak gamintojo, gali įsibėgėti iki maždaug 400 kilometrų per valandą, taip trumpindamas laiką, per kurį į taikinį gali sureaguoti oro gynyba.

    Galimybė startuoti nuo transporto priemonės laikoma vienu svarbiausių konstrukcinių laimėjimų. Mobilus paleidimas mažina priklausomybę nuo konkrečių bazių ir didina išgyvenamumą, nes priešui sudėtingiau iš anksto aptikti ir sunaikinti sistemą dar prieš pakilimą.

    Atsparumas trukdymui ir koordinavimas

    Bendrovė taip pat nurodo įdiegusi vadinamosios spiečiaus logikos elementus, kurie leidžia koordinuoti kelių dronų veiksmus. Tokia sąveika ypač aktuali situacijose, kai gynyba bando perimti ar išsklaidyti pavienius taikinius, o ataka organizuojama iš kelių krypčių.

    Be to, minima šifruota valdymo ryšio sistema ir atsparumas GPS trukdymui. Elektroninė kova, įskaitant navigacijos signalų slopinimą ir ryšio trikdymą, pastaraisiais metais tapo viena pagrindinių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti bepiločių efektyvumą.

    „Hoverit“ pabrėžia, kad platforma gali atlikti ne tik smogiamąsias, bet ir žvalgybines užduotis. Tai reikštų, kad tas pats aparatas galėtų rinkti informaciją apie taikinius arba būti panaudotas preciziniam smūgiui, priklausomai nuo misijos poreikio.

    Kitas planuojamas žingsnis, pasak gamintojo, yra starto bandymai naudojant raketinius greitintuvus. Tokia schema paprastai dar labiau praplečia paleidimo scenarijus ir leidžia efektyviau startuoti iš riboto ilgio aikštelių ar sudėtingesnėmis sąlygomis.

  • Vaikų paskyros „Facebook“ ir „Instagram“ ant slenksčio: „Meta“ diegia DI amžiaus patikrą

    Vaikų paskyros „Facebook“ ir „Instagram“ ant slenksčio: „Meta“ diegia DI amžiaus patikrą

    „Meta“ pranešė plečianti amžiaus tikrinimo įrankių prieinamumą „Facebook“ ir „Instagram“ platformose. Tikslas – tiksliau nustatyti, ar paskyras kuria ir naudoja jaunesni nei leidžia taisyklės, o apie galimus pažeidimus informuoti tėvus. Bendrovė skelbia, kad šie sprendimai bus diegiami ir Europos Sąjungos šalyse, taip pat Lenkijoje, o analogiškos priemonės numatomos ir kitose rinkose.

    Europos Sąjungoje bei Lietuvoje socialinių tinklų naudojimą nepilnamečiams labiausiai riboja ne viena bendra „teisėta amžiaus riba“, o konkrečių paslaugų taisyklės ir asmens duomenų apsaugos nuostatos. Dauguma platformų, įskaitant „Instagram“ ir „Facebook“, numato mažiausiai 13 metų amžių, tačiau praktikoje jaunesni vartotojai dažnai apeina registracijos barjerus.

    „Meta“ teigia, kad naujoji sistema remsis DI ir elgsenos bei paskyros signalų analize, padedančia įtarti, jog vartotojas gali būti nepilnametis. Tokiais atvejais tėvams ar globėjams būtų siunčiami pranešimai su galimybėmis patvirtinti amžių arba imtis veiksmų dėl paskyros, pavyzdžiui, pakeisti nustatymus ar apriboti prieigą.

    „Norime, kad tėvai turėtų daugiau įrankių suprasti, ar jų vaikas socialiniuose tinkluose nurodė tikrą amžių, ir galėtų greičiau reaguoti“, – nurodė „Meta“ komunikacijoje aptariamą kryptį apibendrinantys bendrovės atstovai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien amžiaus patikra problemos neišsprendžia, nes vaikai neretai naudojasi suaugusiųjų įrenginiais, paskyromis arba melagingais duomenimis. Dėl to vis dažniau kalbama apie visos ekosistemos atsakomybę: ne tik socialinių tinklų, bet ir programėlių parduotuvių, įrenginių operacinių sistemų bei tėvų kontrolės sprendimų.

    Temos aktualumą stiprina ir Europos Komisijos spaudimas didžiosioms platformoms griežčiau valdyti rizikas nepilnamečiams. Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą labai didelės interneto platformos privalo vertinti ir mažinti sistemines rizikas, susijusias su nepilnamečių saugumu, turinio rekomendacijomis ir privatumu, o reguliuotojai gali reikalauti įrodyti, kad priemonės realiai veikia.

    Tuo pat metu auga diskusijos, kiek giliai technologijų bendrovės turėtų eiti amžiaus nustatymo srityje. Griežtesnė patikra dažnai reiškia papildomų duomenų rinkimą, o tai kelia privatumo klausimų, ypač kai kalbama apie nepilnamečius. Todėl rinkoje daugėja sprendimų, kurie siekia patvirtinti amžių minimaliai atskleidžiant tapatybę, tačiau jų diegimas dar nėra tapęs vieningu standartu.

    „Meta“ pripažįsta, kad vaikų paskyrų tema neišnyks vien nuo pranešimų tėvams, tačiau tikisi, jog geresnis aptikimas ir greitesnis reagavimas padės sumažinti atvejų, kai vaikai per anksti patenka į suaugusiems skirtas socialinių tinklų patirtis. Ar naujos priemonės bus efektyvesnės už ankstesnes iniciatyvas, paaiškės tik įvertinus realius rezultatus ir reguliuotojų reakciją.

  • „Marvel Snap“ kūrėjai atleidžia darbuotojus: ar populiari kortų žaidimo sensacija atlaikys?

    „Marvel Snap“ kūrėjai atleidžia darbuotojus: ar populiari kortų žaidimo sensacija atlaikys?

    Skaitmeninės kortų žaidimo „Marvel Snap“ ateitis vėl kelia klausimų – studija Second Dinner patvirtino, kad atsisveikino su dalimi darbuotojų. Kompanija teigia, jog sprendimas priimtas siekiant užtikrinti tolimesnę veiklą, o ne dėl planų uždaryti projektą.

    Apie pasitraukimą pirmiausia pranešė bendruomenės vadybininkas Griffinas Benneris, kuris socialiniuose tinkluose patvirtino, kad jo darbas įmonėje baigėsi. Netrukus pasirodė ir daugiau panašių žinučių – keli kiti komandos nariai taip pat pranešė paliekantys studiją.

    „Neturiu jokių blogų jausmų savo draugams ir kolegoms iš Second Dinner. Dirbti su jais kasdien buvo malonumas, o jų ateitis atrodo šviesi“, – sakė Griffinas Benneris.

    Vėliau studijos bendraįkūrėjas ir kūrybos vadovas Benas Brode „Discord“ kanale patvirtino, kad atleidimai įvyko. Jis pabrėžė, kad tai nėra ženklas apie projekto pabaigą ir kad sprendimas neva nesusijęs su išėjusių žmonių darbo kokybe.

    „Vakar atsisveikinome su keliais komandos nariais. Tai sunkūs sprendimai, kuriuos priimame, kad galėtume tęsti veiklą – tai nėra ženklas, kad stabdome darbą“, – sakė Benas Brode.

    Nors viešai neįvardijamas tikslus atleistų žmonių skaičius, bendras fonas žaidimų industrijoje pastaraisiais metais įtemptas: daug studijų mažina kaštus, peržiūri projektų portfelius ir optimizuoja komandas. Tokie sprendimai dažnai daromi net ir tada, kai produktas toliau vystomas, tačiau bendruomenei tai vis tiek yra signalas atidžiau stebėti, ar nebus mažinamas turinio tempas.

    „Marvel Snap“ atvejis išsiskiria tuo, kad žaidimo populiarumas dažniau siejamas su mobiliąja auditorija, o ne su kompiuterių platformomis. Dalis žaidėjų, vertindami tik kompiuterinių žaidimų parduotuvių statistiką, gali susidaryti įspūdį apie smukimą, tačiau mobilioje rinkoje situacija neretai būna kitokia, nes ten dominuoja trumpesnės sesijos, nuolatiniai atnaujinimai ir gyvos paslaugos modelis.

    Vis dėlto „Marvel Snap“ jau ilgą laiką lydi diskusijos dėl monetizacijos ir progreso sistemos. Nors teoriškai kortas galima gauti nežaidžiant už pinigus, praktikoje daliai žaidėjų progresas atrodo pernainingas, atsitiktinis ir keliantis frustraciją, o tai periodiškai išprovokuoja nepasitenkinimo bangas po balansavimo ar ekonomikos pakeitimų.

    Artimiausiu metu bendruomenei svarbiausia bus du dalykai: ar po komandos mažinimo nesulėtės atnaujinimų ritmas ir ar studija pasiūlys aiškesnę žaidimo ekonomikos kryptį. Jei turinio planas ir toliau bus vykdomas, atleidimai gali likti vienu iš nemalonių, bet žaidimų versle vis dažnesnių sprendimų.

  • „Bungie“ ramina dėl „Marathon“: istoriją planuoja metams į priekį, bet žaidėjai ją keis?

    „Bungie“ ramina dėl „Marathon“: istoriją planuoja metams į priekį, bet žaidėjai ją keis?

    Po ilgai trukusio laukimo „Bungie“ pristatytas naujas extraction žanro šaudyklės projektas „Marathon“ sulaukė prieštaringų reakcijų. Dalį bendruomenės neramina mažėjantis aktyvių žaidėjų skaičius ir klausimas, ar žaidimas sugebės išlaikyti auditoriją ilguoju laikotarpiu.

    Viešai matomi „Steam“ duomenys rodo, kad aktyvumas po starto smuko, o tai live-service tipo žaidimams dažnai tampa ankstyvu lakmuso popierėliu. Tokiais atvejais ypač svarbūs būna artimiausi sezoniniai atnaujinimai, balanso pataisymai ir aiški kryptis, kodėl verta sugrįžti.

    Istorija planuojama keliems metams

    Interviu „GamesRadar“ „Bungie“ kūrybos direktorė Julia Nardin teigė, kad studija žino, kur nori nuvesti „Marathon“ istoriją per artimiausius kelerius metus. Vis dėlto ji pabrėžė, kad pasakojimas neturėtų būti visiškai uždaras, nes kūrėjams svarbu palikti erdvės žaidėjų įtakai.

    „Žinome, kur norime nuvesti istoriją per artimiausius kelerius metus, bet nenoriu sakyti, kad viskas visiškai uždaryta, nes mums svarbu, kad žaidėjai galėtų padėti ją formuoti“, – sakė Julia Nardin.

    Pasak jos, grįžtamojo ryšio integravimas į naratyvą yra viena iš tų live-service žaidimų savybių, kuri gali suteikti projektui gyvybės. Tai reiškia, kad istorijos kryptis ir akcentai gali kisti atsižvelgiant į tai, kas auditorijai veikia, o kas atbaido.

    Sezonai kaip naujas startas naujokams

    Kitas svarbus „Bungie“ akcentas – prieinamumas žaidėjams, kurie prisijungia vėliau. Kūrėjai nori, kad „Marathon“ būtų galima pradėti bet kuriuo metu, nejausti didžiulės atskirties nuo senbuvių ir suprasti, kas vyksta, net jei keli sezonai jau praėjo.

    „Svarbu, kad žaidėjai galėtų prisijungti prie „Marathon“ bet kuriuo metu. Jie visada galės atrasti Tau Ceti praeities paslaptis ir kartu išgyventi dabartį. Norime, kad kiekvienas sezonas būtų naujas įėjimo taškas“, – sakė Julia Nardin.

    Tokios strategijos dažnos šiuolaikiniuose live-service projektuose: sezonai tampa ne tik turinio papildymu, bet ir struktūrine priemone sugrąžinti pasitraukusius bei sumažinti barjerą naujiems žaidėjams. Praktikoje tai paprastai reiškia aiškesnes užduočių linijas, greitesnį progresą pradžioje ir pakankamai konteksto, kad nereikėtų perskaityti kelių mėnesių naujienų archyvo.

    Ar planų užteks sugrąžinti auditoriją?

    Nors „Bungie“ kalba apie ilgalaikius planus ir reguliarų atnaujinimų tempą, iššūkis išlieka paprastas: ar žaidėjai grįš dėl didesnių pataisymų, naujų sezonų ir turinio. Extraction žanre konkurencija itin didelė, o bendruomenės nuotaikas dažnai lemia techninis stabilumas, progresijos teisingumas ir tai, ar žaidimas jaučiasi sąžiningas tiek naujokui, tiek veteranui.

    Artimiausi mėnesiai „Marathon“ bus kritiškai svarbūs: jei sezoniniai papildymai taps tikru nauju startu ir pasiūlys pakankamai priežasčių sugrįžti, kritika gali atslūgti. Tačiau jei aktyvumo smukimas tęsis, „Bungie“ teks dar agresyviau koreguoti dizaino sprendimus ir komunikaciją, kad ilgalaikė vizija nevirstų tik pažadu.

  • „Mundfish“ apie DLSS 5 audrą ir DI žaidimuose: sprendimus atidės, bet vieno dalyko neatmeta

    „Mundfish“ apie DLSS 5 audrą ir DI žaidimuose: sprendimus atidės, bet vieno dalyko neatmeta

    Naujausias studijos „Mundfish“ projektas jau palaiko dalį „Nvidia“ DLSS rinkinio, įskaitant vaizdo mastelio didinimą ir kadrų generavimą. Vis dėlto dėl naujos DLSS 5 versijos, kurios startas siejamas su rudens sezonu ir kuri spėjo sukelti aštrias diskusijas, kūrėjai kol kas neskuba priimti sprendimo.

    Interviu žaidimų industrijos portalui WCCFTech studijos vadovas Robertas Bagratuni DLSS 5 pavadino perspektyvia, tačiau pabrėžė, kad komanda pirmiausia stebi technologijos raidą. Pasak jo, tik vėliau bus vertinama, ar tokie sprendimai tiktų būsimoms studijos premjeroms.

    „DLSS 5 yra labai nauja ir itin perspektyvi technologija. Šiuo metu atidžiai sekame jos raidą ir vertinsime, kaip tokie proveržiai ateityje galėtų būti naudingi mūsų žaidėjams“, – sakė Robertas Bagratuni.

    DLSS tema pastaruoju metu itin jautri, nes kadrų generavimo ir panašių metodų plėtra iš naujo iškelia klausimą, ką iš tiesų reiškia našumo augimas. Dalis žaidėjų ir ekspertų kritikuoja situacijas, kai rinkodaroje akcentuojami didesni kadrų skaičiai, nors realus sklandumas, įvesties delsą ar vaizdo artefaktai gali kelti abejonių.

    Dar vienas karštas taškas – dirbtinis intelektas žaidimų kūrime. Bagratuni teigimu, „Mundfish“ kol kas sąmoningai neintegruoja DI į kasdienius gamybos procesus, nors pripažįsta, kad ši kryptis gali paspartinti idėjų generavimą ir sutrumpinti parengiamąją kūrimo fazę.

    „Suprantame, kad neuroniniai tinklai ir dirbtinis intelektas gali reikšmingai palengvinti preprodukciją, padėti greičiau tikrinti idėjas ir trumpinti kūrimo laiką. Įvertinome jų potencialą, tačiau šiuo metu nusprendėme jų neįtraukti į kasdienius gamybos procesus“, – sakė jis.

    Toks atsargus tonas atspindi platesnę industrijos tendenciją: studijos vis dažniau ieško pusiausvyros tarp inovacijų ir reputacinių rizikų. DI sprendimai siejami ne tik su efektyvumu, bet ir su autorinių teisių klausimais, skaidrumo reikalavimais bei darbuotojų darbo vietų transformacija, todėl vieši įsipareigojimai dažnai atidedami.

    „Mundfish“ atveju sprendimų neskubinimą gali lemti ir praktiniai prioritetai: studija dirba su keliais dideliais projektais, o gamybos grandinės pertvarkymas technologijų įkarštyje paprastai kainuoja laiką ir didina riziką. Dėl to labiausiai tikėtinas scenarijus artimiausiu metu – stebėti DLSS 5 brandą ir tik tuomet spręsti, ar ji iš tiesų suteikia apčiuopiamą naudą galutiniam žaidėjui.

  • „Take-Two“ šefas paaiškino, kodėl GTA 6 pirmiausia konsolėms: PC žaidėjai gali palaukti

    „Take-Two“ šefas paaiškino, kodėl GTA 6 pirmiausia konsolėms: PC žaidėjai gali palaukti

    „Take-Two“ vadovas Straussas Zelnickas pareiškė, kad „Grand Theft Auto VI“ pirmiausia bus orientuota į konsolių auditoriją, nes būtent ji, leidėjo vertinimu, sudaro pagrindinį žaidimo branduolį. Nors PC versija ilgainiui tikėtina, oficialios jos pristatymo datos kol kas nėra.

    Interviu „Bloomberg“ Zelnickas aiškino, kad tokio masto premjerose svarbiausia pirmiausia patenkinti vadinamąją pagrindinę, lojaliausią vartotojų grupę. Jo teigimu, jei ji negauna geriausios patirties pirmoji, vėliau sunkiau pasiekti platesnę auditoriją.

    „Dideliuose projektuose PC rinka sudaro net apie 45–50 proc. pardavimų“, – sakė Straussas Zelnickas.

    Šis skaičius ypač iškalbingas, nes pats vadovas pripažino, jog anksčiau situacija buvo priešinga: apie 2007 metais PC dalis „Take-Two“ pardavimuose, jo vertinimu, buvo nedidelė. Dabar, augant skaitmeninei platinimo rinkai ir tokioms platformoms kaip „Steam“, kompiuteriniai žaidėjai kai kuriuose žanruose tapo beveik lygiaverte, o kartais ir dominuojančia auditorija.

    Vis dėlto žaidimų industrijoje įprasta praktika, kad „Rockstar Games“ didžiuosius projektus pirmiausia išleidžia konsolėms, o PC versija pasirodo vėliau. Taip buvo ir su „Grand Theft Auto V“ bei „Red Dead Redemption 2“: kompiuterinė versija rinką pasiekė tik po papildomo laiko, kai konsolėse jau buvo įvykusi pagrindinė pardavimų banga.

    Rinkos analitikai tokį sprendimą dažnai sieja ne tik su prioritetais auditorijai, bet ir su komercine strategija. Išleidus žaidimą etapais, leidėjas gali išskaidyti pardavimų pikus laike, o dalis pirkėjų galiausiai įsigyja žaidimą du kartus: pirmą kartą konsolėje, vėliau atnaujintoje ar pritaikytoje PC versijoje.

    Kita praktinė priežastis – kokybės kontrolė ir optimizavimas. PC ekosistema yra gerokai įvairesnė nei konsolių: skirtingos vaizdo plokštės, procesoriai, tvarkyklės ir modifikacijos reiškia didesnę riziką starto dieną susidurti su našumo ar suderinamumo problemomis, kurios gali pakenkti reputacijai. Dėl to leidėjai dažnai renkasi pirmiausia išleisti žaidimą standartizuotoje aplinkoje, o tik vėliau plėsti jį į PC.

    Kol kas „Take-Two“ ir „Rockstar Games“ viešai patvirtino tik tai, kad „Grand Theft Auto VI“ pirmiausia pasirodys konsolėse. Kada tiksliai bus pranešta apie PC versiją, lieka atviras klausimas, tačiau ankstesnių didžiųjų leidimų istorija rodo, kad toks laukimas gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki daugiau nei metų.

  • IS kuria virtualų kalifatą: per „Roblox“ ir „TikTok“ taikosi į Z kartą, perspėja ICCT

    IS kuria virtualų kalifatą: per „Roblox“ ir „TikTok“ taikosi į Z kartą, perspėja ICCT

    „Islamo valstybė“ vis aktyviau kuria vadinamąjį virtualų kalifatą, pasitelkdama internetinius žaidimus, socialinius tinklus, memų kultūrą ir muzikos tendencijas, kad pasiektų Z kartą. Tokią kryptį išskiria Hagoje įsikūręs Tarptautinis kovos su terorizmu centras (ICCT), vertinantis ekstremistų komunikacijos pokyčius.

    Analitikų teigimu, propaganda vis dažniau užmaskuojama taip, kad primintų įprastą jaunimo elgesį internete: tai gali būti žaidimo situacija, virusinis vaizdo įrašas ar populiaraus garso takelio remiksas. Taip kuriamas turinys, lengviau įsiliejantis į 15–25 metų auditorijai įprastą skaitmeninę aplinką ir išnaudojantis platformų rekomendacijų veikimą.

    Žaidimai ir platformos kaip kanalas

    ICCT atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais ekstremistų naratyvai aptinkami ir populiariuose žaidimuose, tarp jų „Fortnite“, „Minecraft“ ir „Roblox“. Pastarasis dažnai įvardijamas kaip vienas labiausiai tarp jaunimo paplitusių internetinių žaidimų, todėl tampa patrauklia terpe pasiekti dideles auditorijas.

    Kaip nurodoma analizėje, dalis turinio kuriama per vartotojų sukurtus žaidimo scenarijus ir avatarus, kurie gali romantizuoti džihadistų įvaizdį ar atkartoti konflikto zonas. Taip formuojamas emocinis įsitraukimas, o ideologiniai elementai pateikiami kaip žaidybinė patirtis, ne kaip atvira agitacija.

    Nuo memų iki uždarų kanalų

    Pasak ekspertų, ekstremistai „išmoko kalbėti skaitmeninės jaunimo kultūros kalba“, naudodami ironiją, estetiką, žaidybinimo principus ir virusinį turinį. Tokie formatai, jų vertinimu, parenkami siekiant sustiprinti algoritmų platinimą ir paveikti emocijas, ypač kai auditorija informaciją vartoja trumpais, greitais epizodais.

    Propagandiniai elementai gali būti perkelti ir į uždaresnes erdves, kur lengviau išlaikyti bendruomeniškumo jausmą bei mažesnę moderavimo riziką. Tam, kaip minima analizėje, pasitelkiami pokalbių kanalai ir platformos „Telegram“, „RocketChat“ bei „Discord“, kuriose gali būti dalijamasi ideologine medžiaga, „instrukciniais“ tekstais ar simboliniais ritualais.

    „Ekstremistinis turinys vis dažniau pateikiamas taip, kad atrodytų kaip įprastas jaunimo interneto folkloras, o ideologija įdedama tarp trendų, humoro ir žaidybinių elementų“, – sakė ICCT analizės autoriai, apibendrindami stebimą taktiką.

    Jaunėjantis radikalizacijos amžius

    Rizikos kontekste minima ir platesnė Europos tendencija: Europolo TE-SAT 2025 ataskaitoje nurodoma, kad 2024 metais vienas iš trijų Europos Sąjungoje sulaikytų asmenų, įtariamų su terorizmu susijusiais nusikaltimais, buvo iki 20 metų amžiaus. Tai rodo, kad prevencijos priemonės vis dažniau turi būti orientuotos į paauglius ir net jaunesnius vaikus.

    Jungtinės Tautos, vertindamos vaikų ir jaunimo išnaudojimo teroristinių grupių veikloje mastą, yra akcentavusios augantį nepilnamečių įtraukimą į su terorizmu susijusias bylas Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Ekspertai pabrėžia, kad skaitmeninė erdvė leidžia radikalizacijai vykti greičiau, o „įėjimo taškai“ gali būti visai nekalti: žaidimas, pokalbių kanalas ar trumpas vaizdo įrašas.

    Specialistai taip pat pažymi, kad turinio moderavimas ir platformų taisyklės, nors ir griežtėja, ne visada spėja su naujomis maskavimo formomis. Dėl to didesnis vaidmuo tenka skaitmeniniam raštingumui, tėvų įsitraukimui, mokyklų prevencijai ir ankstyvam rizikingų signalų atpažinimui, ypač kai bendravimas persikelia į uždarus kanalus.

  • „Take-Two“ vadovas pripažino: GTA 6 spaudžia milžiniška našta – kas laukia žaidėjų?

    „Take-Two“ vadovas pripažino: GTA 6 spaudžia milžiniška našta – kas laukia žaidėjų?

    „Take-Two Interactive“ vadovas Straussas Zelnickas interviu „Bloomberg“ atvirai kalbėjo apie artėjančią „Grand Theft Auto VI“ premjerą ir spaudimą, kurį kuria milžiniški gerbėjų lūkesčiai. Jo teigimu, dėmesio mastas yra toks didelis, kad jis tampa ne tik rinkodaros varikliu, bet ir rimtu iššūkiu komandai.

    Pasak Zelnicko, „GTA 6“ startas pirmiausia orientuotas į konsolių auditoriją, todėl pradžioje žaidimas planuojamas „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X/S“ platformoms. Apie kompiuteriams skirtą versiją kol kas aiškiai neįvardijama, tačiau pripažįstama, kad dideliems AAA leidiniams kompiuterių rinka kai kada gali sudaryti net labai reikšmingą bendrų pardavimų dalį.

    Ar „Sony“ sutartis ką nors keičia?

    Viešojoje erdvėje aptarinėjamas „Rockstar Games“ ir „Sony“ rinkodaros bendradarbiavimas, tačiau Zelnickas akcentavo, kad tokie susitarimai neturėtų lemti skirtingo platformų išleidimo tempo. Kitaip tariant, reklaminės partnerystės nebūtinai reiškia, kad kitos platformos sąmoningai paliekamos laukti vien dėl rinkodaros.

    Tuo pat metu žaidimų rinkoje įprasta, kad itin didelio biudžeto projektai pirmiausia pasirodo konsolėse, o vėliau atkeliauja į kompiuterius. Tai leidžia išskaidyti techninio palaikymo apimtis, valdyti serverių apkrovas ir mažinti riziką starto dieną, kai paklausa pasiekia rekordus.

    Lūkesčiai ir pardavimų kartelė

    Interviu nuskambėjo ir ambicingos užuominos apie pardavimus bei auditorijos mastą. Zelnickas pabrėžė, kad aplink „GTA 6“ susiformavę lūkesčiai yra tokie išpūsti, jog net dešimtys milijonų žaidėjų per labai trumpą laiką šiandien skamba kaip realistiškai aptariamas scenarijus.

    Šis kontekstas svarbus ir visai industrijai: didžiųjų leidėjų kalendoriuose dažnai matyti bandymai išvengti tiesioginės konkurencijos su tokio masto premjera. Rinkoje seniai pastebima tendencija, kad „Grand Theft Auto“ serijos išleidimai veikia kaip traukos centras, aplink kurį kiti projektai koreguoja datas, kad neprarastų dėmesio.

    Kaina ir brangaus projekto logika

    Dar viena tema, nuolat kelianti diskusijas, yra kaina. Zelnickas leido suprasti, kad „GTA 6“ kainodara turėtų likti artima įprastam premium AAA segmentui, o kalbos apie šimto JAV dolerių ribą šiuo metu neturi patikimo pagrindo.

    Žaidimų pramonėje pastaraisiais metais ryškėja tendencija brangstant produkcijai didinti standartinę bazinių leidimų kainą, o papildomas pajamas generuoti per specialius leidimus ir paslaugų modelius. Vis dėlto „GTA“ atveju reputacinė rizika yra ypač didelė, todėl kainos klausimas tampa ne tik finansiniu, bet ir įvaizdžio sprendimu.

    Apibendrindamas Zelnickas neslėpė susižavėjimo projektu, bet kartu pripažino, kad išorinis spaudimas yra didžiulis. Žaidėjai tikisi ne šiaip naujos serijos dalies, o naujo kokybės etalono, todėl „GTA 6“ premjera iš anksto tapo vienu svarbiausių viso pramogų verslo įvykių.