CP v2

Category: Technologijos

  • „Ford“ išlaikė trečią vietą JAV: „Hyundai“ priartėjo, bet prognozuoto aplenkimo dar nėra

    Rezultatai JAV rinkoje

    „Ford“ trečiąjį ketvirtį Jungtinėse Valstijose išlaikė trečią vietą pagal parduotų lengvųjų automobilių skaičių, nors rinka laukė kito scenarijaus. Analitikų prognozėse dažniau skambėjo versija, kad „Hyundai Motor Group“ pirmą kartą perims šią poziciją.

    Gamintojo pateikti duomenys rodo, kad „Ford“ per ketvirtį pardavė 507 395 lengvąsias transporto priemones. Tai buvo 6,6 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau atsilikimas nuo prognozių nebuvo toks didelis, kaip dalis rinkos tikėjosi.

    „Hyundai“ augo, bet pritrūko

    „Hyundai Motor Group“, apimanti „Hyundai“, „Kia“ ir „Genesis“ prekės ženklus, skelbė pardavimus padidinusi 5,4 proc. iki 506 200 automobilių per tą patį laikotarpį. Skirtumas tarp bendrovių liko minimalus, todėl kova dėl trečios vietos JAV rinkoje tapo viena įdomiausių ketvirčio intrigų.

    Pagal pateiktus skaičius, „Ford“ persvara prieš „Hyundai“ šį kartą siekė maždaug 1 195 automobilius. Toks nedidelis atotrūkis rodo, kad artimiausiais ketvirčiais pozicijų pasikeitimas išlieka realus, jei išliks dabartinės augimo ir smukimo tendencijos.

    Kas lėmė „Ford“ spaudimą?

    Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad „Ford“ pastaraisiais metais teko spręsti tiekimo grandinių ir gamybos iššūkius, ypač susijusius su svarbiausiais pikapais. Po ankstesnių sutrikimų tiekėjų grandinėje bendrovei teko persiderinti gamybos planus, o tai galėjo paveikti ir pristatymų tempą.

    „Hyundai“ tuo metu demonstravo nuoseklų įsibėgėjimą JAV, remdamasi platesne modelių pasiūla ir aktyvia plėtra. Dėl to rinkoje daugėjo signalų, kad ketvirtinis aplenkimas tėra laiko klausimas, tačiau trečiąjį ketvirtį „Ford“ dar sugebėjo išlaikyti poziciją.

    „Abiejų gamintojų ketvirčio rezultatai buvo geresni, nei prognozavo dalis rinkos, o trečios vietos kova tapo itin artima“, – sakė automobilių rinkos analitikas.

    Artimiausiais mėnesiais daug kas priklausys nuo to, ar „Ford“ pavyks stabilizuoti gamybą ir pristatymus, o „Hyundai“ išlaikys dabartinį augimo tempą. Esant tokiam mažam skirtumui, net nedidelės logistikos, gamybos ar paklausos korekcijos gali nulemti, kas kitą ketvirtį bus trečias pagal pardavimus JAV.

  • JAV anglies eksportas šoktelėjo: antrąjį 2026 metų ketvirtį išvežta 26,8 mln. tonų

    Eksportas auga, gavyba mažėja

    JAV anglies eksportas antrąjį 2026 metų ketvirtį pasiekė 26,8 mln. tonų ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 13,3 proc. Tokius duomenis skelbia JAV Energetikos informacijos administracija (EIA).

    Tuo metu bendra anglies gavyba JAV antrąjį 2026 metų ketvirtį sudarė 125,4 mln. tonų. Tai buvo 4,9 proc. mažiau nei pirmąjį ketvirtį ir 2,2 proc. mažiau nei prieš metus.

    Daugiausia augo energetinės anglies srautas

    EIA duomenys rodo, kad eksportą labiausiai į viršų tempė energetinė anglis: jos išvežta 13,0 mln. tonų, arba 25,1 proc. daugiau nei ankstesnį ketvirtį. Metalurginės anglies eksportas augo nuosaikiau ir siekė 13,9 mln. tonų, tai yra 4,2 proc. daugiau.

    Tokie pokyčiai rodo, kad tarptautinėje rinkoje vienu metu gali veikti keli veiksniai: sezoniniai elektros gamybos poreikiai, pramonės ciklas bei logistikos grandinių persitvarkymas. Šių veiksnių kombinacija dažnai lemia, kad eksportas didėja net ir tada, kai vidaus gavyba trumpuoju laikotarpiu mažėja.

    Kainos ir importo vaizdas

    Vidutinė JAV anglies eksporto kaina antrąjį 2026 metų ketvirtį siekė 110,68 JAV dolerio už toną. Perskaičiavus pagal apytikrį 0,92 euro už JAV dolerį kursą, tai sudaro apie 102 eurus už toną.

    JAV tuo pačiu laikotarpiu ir toliau importavo anglį, nors importo apimtys išliko mažos: iš viso įvežta apie 0,7 mln. tonų. Didžiausia dalis importo teko Kolumbijai, taip pat dalis anglies buvo įvežta iš Kanados.

    JAV anglies sektorius pastaraisiais metais išlieka jautrus energetikos politikos kryptims ir elektros sistemos patikimumo diskusijoms. Prezidento Donaldo Trumpo administracija akcentuoja, kad anglis užtikrina stabilų elektros tiekimą ir gali būti svarbi ekstremalių oro sąlygų metu.

  • Centrų duomenų bumas dėl DI kelia įtampą: vietos bendruomenės vis dažniau blokuoja projektus

    Duomenų centrų plėtra, kurią skatina auganti DI paklausa, vis dažniau susiduria su vietos bendruomenių pasipriešinimu. Dalis projektų stringa dėl baimių, kad dideli kompleksai išaugins elektros poreikį, apkraus vandens išteklius ir užims daug žemės.

    Ši įtampa ryškėja ne tik Jungtinėse Valstijose: panašios diskusijos ir protestai vis dažniau kyla Europoje ir Azijoje. Savivaldybės, teismai bei reguliuotojai griežčiau vertina leidimus, o investuotojams tai reiškia ilgesnius terminus ir didesnę finansinę riziką.

    Kas labiausiai neramina gyventojus?

    Vietos gyventojai ir bendruomenės organizacijos dažniausiai akcentuoja tris dalykus: elektros tinklų apkrovą, vandens sunaudojimą aušinimui ir poveikį aplinkai. Šalia to kyla klausimas, ar nauji objektai realiai atneša apčiuopiamos naudos regionui, jei darbo vietų sukuriama palyginti nedaug.

    Energetikos aspektas ypač jautrus tankiai apgyvendintose teritorijose, kur elektros kainos ir tinklo pralaidumas jau dabar kelia iššūkių. Dėl to dalis politikų ir reguliuotojų ima svarstyti, kaip nustatyti aiškesnes prijungimo prie tinklo taisykles, prioritetus ir papildomus reikalavimus.

    Europoje daugėja ribojimų

    Europoje pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami atvejai, kai projektai atmetami, mažinami arba atidedami. Kai kuriose šalyse diskusijos pasiekia nacionalinį lygmenį, o taisyklių griežtinimas tampa atsaku į augančią konkurenciją dėl elektros ir žemės.

    Valstybės taip pat svarsto, kaip duomenų centrus labiau susieti su atsinaujinančia energetika, efektyvesniu energijos vartojimu ir šilumos panaudojimu. Praktikoje tai gali reikšti aukštesnius energijos efektyvumo standartus, griežtesnes poveikio aplinkai sąlygas ir įpareigojimus dėl žalesnės elektros dalies.

    Kodėl DI tik didins spaudimą?

    DI modelių mokymas ir jų paslaugų teikimas reikalauja vis daugiau skaičiavimo galios, todėl duomenų centrų paklausa artimiausiais metais, tikėtina, nemažės. Kartu didės ir visuomenės dėmesys tam, kiek energijos ir vandens sunaudojama, bei kaip tokie objektai įsilieja į vietos infrastruktūrą.

    Ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad vien leidimų išdavimas nebėra vien techninis klausimas: reikės aiškiai įvardyti naudą regionams, numatyti investicijas į tinklus ir skaidriai komunikuoti apie poveikį aplinkai. Priešingu atveju duomenų centrų plėtra ir toliau susidurs su brangiai kainuojančiais vėlavimais.

  • Černobylio zonoje suaktyvėjo žalčiai: ekologai paaiškino, kodėl jų šiemet matoma daugiau

    Černobylio radiaciniame ir ekologiniame biosferos rezervate šiuo metu fiksuojamas didesnis paprastųjų žalčių aktyvumas. Rezervato specialistai aiškina, kad žmonėms tai gali atrodyti kaip netikėtas „antplūdis“, tačiau iš tiesų toks elgesys būdingas ankstyvam rudeniui.

    Pasak ekologų, rugsėjį ir panašiu metu žalčiai dar nėra baigę aktyvaus sezono. Kol dienomis saulė pakankamai įšildo žemę, ropliai išlenda iš slėptuvių pasišildyti, susirasti maisto ir sukaupti energijos prieš šaltesnį laikotarpį.

    „Jei rugsėjį sutikote žaltį, neskubėkite stebėtis: kol dieną žemę dar gerai sušildo saulė, jie naudojasi šiltesnėmis valandomis, šildosi ir ruošiasi šalčiams“, – teigė rezervato tyrėjai.

    Vėstant orams rytinis aktyvumas trumpėja, nes roplių medžiagų apykaita lėtėja, o judėjimas tampa vangus. Dėl to žalčiai dažniau pastebimi šiltesnėmis dienos valandomis, kai galima greičiau atgauti šilumą ir taupyti energijos atsargas.

    Rezervato specialistai pabrėžia, kad artėjant žiemai žalčiai ima ieškoti patikimų slėptuvių. Tam tinka urvai, ertmės po šaknimis, žemių kauburiai, plyšiai ir kitos vietos, kur temperatūra stabilesnė ir lengviau peržiemoti.

    Paprastasis žaltys yra nenuodinga, žmogui nepavojinga gyvatė, dažniausiai siejama su drėgnesnėmis buveinėmis. Jį nesunku atpažinti pagal ryškias gelsvas ar balkšvas dėmes galvos šonuose, dėl kurių šis roplys neretai vadinamas turinčiu „geltonas ausis“.

    Ekologai primena, kad gamtoje žaltį verta stebėti iš atstumo ir nebandyti jo paimti ar vyti. Net ir nepavojingi ropliai, jausdami grėsmę, gali gintis, o ramybė jiems svarbi, ypač prieš žiemojimą.

  • Alpių ledynai sparčiai traukiasi: Šveicarija per penkerius metus neteko penktadalio, ryškėja poveikis upėms

    Europos Alpėse fiksuojamas spartus ledynų nykimas, o ryškiausi pokyčiai matomi Šveicarijoje. Šalies ledynų stebėsenos duomenys rodo, kad per pastaruosius penkerius metus Šveicarija prarado apie penktadalį ledynų tūrio, o tai jau ima keisti vandens režimą kalnų upėse.

    Šių metų tirpsmas kai kuriose vietose buvo išskirtinai intensyvus: vidutinis ledynų storis sumažėjo maždaug 2,5–4 metrais, o atskirų ledynų „liežuviai“ kai kur sutrumpėjo apie 10 metrų. Tarp labiausiai tirpusių minimi Allalino, Klaridento, Ronos ir Alečo ledynai.

    Alpės dažnai vadinamos Europos vandens bokštu, nes jose sukauptas sniegas ir ledas ilgą laiką palaiko stabilų nuotėkį sausuoju sezonu. Tirpsmo vanduo ypač reikšmingas vasarą, kai kritulių būna mažiau, o paklausa vandeniui auga dėl žemės ūkio, energetikos ir turizmo.

    Ekspertai pabrėžia, kad ledynų nykimas reiškia ne tik mažesnius ledo plotus, bet ir kitokią sezoninę dinamiką. Trumpuoju laikotarpiu tirpsmas gali laikinai padidinti vasaros nuotėkį, tačiau ilgainiui, kai ledynų masė sumažėja, upės netenka svarbaus „rezervo“, o vandens kiekiai tampa mažiau stabilūs.

    Šveicarijos ledynų monitoringo tarnybos GLAMOS vadovas Matthias Huss teigia, kad dabartinį atšilimą lemia žmogaus sukelta klimato kaita. Jo vertinimu, be šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir iškastinio kuro deginimo tokio masto šiltėjimo nebūtų.

    „Dabartinis atšilimas šimtu procentų susijęs su žmogaus sukelta klimato kaita. Be emisijų ir iškastinio kuro deginimo šiandieninio šiltėjimo nebūtų“, – sakė Matthias Huss.

    Pasak jo, lemiamą vaidmenį atlieka ir žiemos sniego danga. Storesnė ir ilgiau išsilaikanti sniego danga veikia kaip izoliacija, saugo ledą nuo tiesioginės saulės šilumos ir kartu prisideda prie naujų ledo sluoksnių formavimosi.

    Šveicarijoje rekordinis ledynų tirpsmas buvo užfiksuotas 2022 metais, kai vasaros karštį lydėjo sniego stoka žiemą. Prie tirpsmo prisidėjo ir papildomi veiksniai, pavyzdžiui, į Alpes atkeliavusios Sacharos dulkės, kurios patamsina paviršių ir didina saulės spinduliuotės sugėrimą.

    Specialistai pabrėžia, kad tai nėra vien Šveicarijos ar Alpių problema. Ledynų traukimasis fiksuojamas daugelyje regionų, o kai kur jis susijęs ir su didesnėmis rizikomis, įskaitant staigius potvynius, nuošliaužas ar ledyninių ežerų proveržius.

    Vis dėlto Europai vienas praktiškiausių klausimų išlieka vandens ištekliai. Mažėjant ledynams, ateityje gali dažnėti situacijos, kai vasarą upėse trūks vandens, o tai reikšminga tiek geriamojo vandens tiekimui, tiek hidroenergetikai ir ekosistemoms.

  • Švedijos fintech „Trustly“ pritraukia apie 34 mln. eurų: po atleidimų žada plėtrą su DI

    Švedijos fintech „Trustly“ pritraukia apie 34 mln. eurų: po atleidimų žada plėtrą su DI

    Švedijos finansinių technologijų bendrovė „Trustly“ pranešė iš pagrindinių akcininkų gavusi daugiau nei 34 mln. eurų nuosavo kapitalo investicijų įsipareigojimų. Įmonė teigia, kad šis finansavimas turėtų sustiprinti planuojamą augimo strategiją ir produktų plėtrą.

    Kapitalą į „Trustly“ ketina investuoti pagrindinis akcininkas Nordic Capital ir kitas svarbus akcininkas Alfvén & Didrikson. Bendrovė nurodo, kad kapitalo pritraukimo etapas turėtų būti užbaigtas 2026 metų lapkritį.

    Finansavimo naujiena pasirodė praėjus kelioms savaitėms po to, kai tapo žinoma, jog „Trustly“ mažina apie 200 darbo vietų. Tai sudarytų maždaug ketvirtadalį visų darbuotojų, o sprendimas siejamas su praėjusių metų finansiniais rezultatais ir pajamų kritimu.

    „Trustly“ teigimu, naujos lėšos bus nukreiptos į naujų produktų kūrimą, pasitelkiant dirbtinis intelektas sprendimus. Įmonė taip pat pabrėžia, kad esamiems akcininkams bus suteikta galimybė dalyvauti šiame kapitalo didinime.

    Bendrovė veikia atvirosios bankininkystės srityje ir siūlo mokėjimus tiesiai iš banko sąskaitos, be mokėjimo kortelės ar atskiros programėlės. Tokie sprendimai rinkoje dažnai pristatomi kaip alternatyva kortelių mokėjimams, o jų populiarumą Europoje skatina spartėjantys momentiniai pervedimai ir griežtėjantys saugumo reikalavimai.

    „Šis įsipareigojimas iš Nordic Capital ir Alfvén & Didrikson yra pasitikėjimo balsas „Trustly“ ir kryptimi, kuria judame“, – sakė „Trustly“ grupės generalinis direktorius Johan Tjärnberg.

  • Europos technologijų rinkoje – 3,6 mlrd. eurų sandoriai: fondai, įsigijimai ir DI proveržiai

    Europos technologijų rinkoje – 3,6 mlrd. eurų sandoriai: fondai, įsigijimai ir DI proveržiai

    Per savaitę Europoje fiksuota daugiau kaip 70 technologijų finansavimo sandorių, kurių bendra vertė viršijo 3,9 mlrd. eurų, taip pat keli pasitraukimai, susijungimai ir įsigijimai. Aktyvumas rodo, kad rizikos kapitalas grįžta į didesnius čekius, o DI ir infrastruktūros projektai vis dažniau laikomi strategine investicijų kryptimi.

    Kelionės maršrutas nuo Bilbao iki Anžė šį kartą išryškino dvi aiškias tendencijas: biotechnologijų ekosistemos bręsta ir telkia kapitalą, o skaičiavimo pajėgumų plėtra tampa pramonės prioritetu. Investuotojai vis dažniau kalba ne tik apie grąžą, bet ir apie Europos konkurencingumą bei technologinį savarankiškumą.

    Stambūs raundai ir infrastruktūra

    Tarp didžiausių sandorių išsiskyrė Jungtinėje Karalystėje veikianti „Nscale“, pritraukusi apie 3,1 mlrd. eurų prieš pirminį viešą akcijų siūlymą. Šis finansavimas siejamas su planu greitinti viso ciklo DI debesijos plėtrą, kai vienu metu investuojama ir į skaičiavimo resursus, ir į programinės įrangos sluoksnį.

    Vokietijoje įsikūrusi „Reverion“ gavo apie 154 mln. eurų ir paskelbė apie planus plėsti gamybą bei komandą. Tuo metu Švedijos mikromobilumo bendrovė „Voi“ užsitikrino apie 150 mln. eurų kredito liniją, kurią ketina naudoti įsipareigojimams refinansuoti ir parkui didinti.

    Dar vienas ryškus sandoris – Danijos „Onomondo“, pritraukusi daugiau kaip 100 mln. eurų, kad spartintų pasaulinės daiktų interneto infrastruktūros plėtrą. Rinka rodo, kad kapitalas vis dažniau keliauja į įmones, kurios kuria „bėgius“ skaitmeninei ekonomikai, o ne vien galutinius vartotojams matomus produktus.

    Susijungimai, įsigijimai ir IPO pauzės

    Susijungimų ir įsigijimų fronte išsiskyrė sandoriai, susiję su automatizavimu, sveikatos priežiūros procesais ir kibernetiniu saugumu. Tokie pirkimai rodo, kad didesni rinkos žaidėjai ieško nišinių technologijų, kurias gali greitai integruoti į esamus produktus ir pardavimų kanalus.

    Reikšminga žinia ir iš vartotojų įrenginių segmento: „Oura“ nusprendė atidėti planuotą pirminį viešą akcijų siūlymą, įvertintą apie 14 mlrd. eurų. Toks sprendimas paprastai signalizuoja atsargesnį požiūrį į viešųjų rinkų langą ir norą palaukti stabilesnių vertinimų bei palankesnių palūkanų normų lūkesčių.

    Investuotojų judesiai ir nauji DI projektai

    Investuotojų pusėje dėmesį patraukė „Headline“ uždarytas apie 370 mln. eurų Europos fondas. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai fondai aktyviau ieško komandų, gebančių kurti DI modelius, duomenų infrastruktūrą ir įrankius, kurie mažina diegimo kaštus įmonėms.

    „DIG Ventures“ uždarė apie 110 mln. eurų trečiąjį fondą, orientuotą į Europos DI infrastruktūros startuolius. Tokia specializacija stiprėja visoje žemyno rinkoje, nes DI plėtra vis labiau remiasi energijos, lustų, duomenų centrų ir programinės įrangos tiekimo grandinės patikimumu.

    Greta finansavimo naujienų atsiranda ir netradicinių iniciatyvų, kurios DI ir robotikos temą perkelia į gynybos bei saugumo kontekstą. Ukrainos skaitmenizacijos lyderystės komunikacijoje akcentuojama idėja, kad robotai gali mažinti žmonių riziką fronto linijoje, o technologiniai talentai kviečiami prisidėti prie tokio tipo projektų kūrimo ir valdymo.

  • „Lottie“ įsigijo „CareMaster“: DI žada mažinti globos įstaigų administracinę naštą JK

    „Lottie“ įsigijo „CareMaster“: DI žada mažinti globos įstaigų administracinę naštą JK

    Londono sveikatos technologijų startuolis „Lottie“ įsigijo 25 metus veikiančią globos apskaitos programinės įrangos tiekėją „CareMaster“. Tai jau antras bendrovės globos programinės įrangos įsigijimas, kuriuo siekiama sparčiau diegti DI sprendimus socialinės globos sektoriuje Jungtinėje Karalystėje.

    Sandoris vyksta sektoriui patiriant augantį spaudimą skaitmenizuotis: didėja paslaugų paklausa, sudėtingėja priežiūros poreikiai, o biudžetai ir darbuotojų komandos išlieka įtemptos. Dėl to globos paslaugų teikėjams tenka vis daugiau laiko skirti ne tiesioginei priežiūrai, o administravimui.

    Kas yra „CareMaster“ ir ką jis atneša

    „CareMaster“, kurį įkūrė Bobas Grimshaw ir Colinas Rooke, dirba su beveik 75 globos paslaugų teikėjais, apimančiais daugiau nei 750 globos namų vietų visoje Jungtinėje Karalystėje. Bendrovė specializuojasi vienoje sudėtingiausių ir daugiausiai rankinio darbo reikalaujančių sričių: sąskaitų išrašyme, mokėjimuose ir skolų valdyme.

    „Lottie“ pastaruosius ketverius metus kūrė globos sektoriui pritaikytas technologijas, skirtas modernizuoti procesus, kurie ilgą laiką buvo vykdomi rankiniu būdu. Tarp jų yra užklausų valdymas, užimtumo planavimas, atsiskaitymai ir kita administracija, nuo kurios tiesiogiai priklauso pajamų surinkimo greitis bei paslaugų tęstinumas.

    Plėtra po „Found“ įsigijimo

    2022 metais „Lottie“ įsigijo globos CRM sprendimą „Found“, kuris tuo metu buvo naudojamas mažiau nei 100 globos namų vietų. Nuo tada platforma buvo perkurta iš esmės kaip DI pagrindu veikiantis produktas ir išplėsta į namų globos bei pagalbinio apgyvendinimo segmentus.

    „Lottie“ prognozuoja, kad iki 2026 metų pabaigos „Found“ bus pritaikytas beveik 2 500 globos paslaugų visoje Jungtinėje Karalystėje. Įsigijusi „CareMaster“, bendrovė tikisi dar sparčiau didinti diegimų apimtį ir pridėti ilgametę ekspertizę būtent atsiskaitymų grandyje.

    Ambicijos: mažiau rankinio darbo, daugiau laiko globai

    „Lottie“ teigia, kad „Found“ ir „CareMaster“ kartu turėtų palaikyti apie 3 000 000 000 eurų metinių sąskaitų išrašymą iki 2027 metų pirmojo pusmečio. Palyginimui, šiuo metu per „Found“ apdorojama daugiau nei 1 000 000 000 eurų, o iki 2026 metų pabaigos siekiama apie 2 000 000 000 eurų.

    Bendrovė planuoja pradėti nuo skolų valdymo ir mokėjimų kontrolės tobulinimo, o vėliau plėsti DI pritaikymą per visą kliento kelią: nuo pirmos šeimos užklausos apie globą iki momento, kai paslaugų teikėjas gauna apmokėjimą. Toks nuoseklus automatizavimas turėtų sumažinti klaidų riziką, paspartinti pinigų srautus ir atlaisvinti darbuotojų laiką.

    „Socialinė globa yra viena didžiausių paslaugomis paremtų industrijų pasaulyje, tačiau už priežiūros teikimo vis dar slepiasi milžiniškas administravimo ir rankinio darbo kiekis“, – sakė „Lottie“ bendraįkūrėjas ir vadovas Willas Donnelly.

    „Tai sritis, kurioje DI gali turėti itin teigiamą poveikį: mažinti administracinę naštą, didinti efektyvumą ir leisti komandoms daugiau laiko skirti tam, kas svarbiausia: žmonėms ir jų priežiūrai, išlaikant žmogišką šios paslaugos prigimtį“, – sakė W. Donnelly.

    „CareMaster“ įkūrėjai pabrėžė, kad įsiliejimas į „Lottie“ komandą atveria kelią partneriams migruoti į pažangesnę, ateičiai paruoštą platformą. „Lottie“ taip pat užsimena apie tarptautinės plėtros planus, kurie turėtų tapti kitu augimo etapu po sustiprėjimo Jungtinėje Karalystėje.

  • DI mokymosi platformą „StudyStash“ po spartaus augimo įsigijo „Kortext“: kas keisis studentams

    DI mokymosi platformą „StudyStash“ po spartaus augimo įsigijo „Kortext“: kas keisis studentams

    DI paremta adaptyvaus mokymosi platforma „StudyStash“ buvo įsigyta švietimo technologijų bendrovės „Kortext“. Sandorio vertė neskelbiama, o įsigijimas įvyko praėjus maždaug metams po to, kai platformos įkūrėjai baigė Birmingamo universitetą.

    „StudyStash“ sukūrė Benas Wardas ir Jonathanas Grahamas. Jie susipažino studijuodami kompiuterių mokslus Birmingamo universitete ir kartu dalyvaudami „PwC“ technologijų studijų pameistrystės programoje, o idėja gimė iš praktinio poreikio geriau susisteminti mokymosi medžiagą.

    Kaip veikia „StudyStash“

    Platforma studijų turinį paverčia personalizuotomis atmintinėmis, žinių patikrinimo testais ir mokymosi garso įrašais. Sistema prisitaiko prie besimokančiojo progreso, todėl daugiau dėmesio skiriama silpnesnėms temoms, o ne kartojama tai, kas jau įsisavinta.

    „StudyStash“ taip pat suteikia dėstytojams ir studentų pažangos komandoms įžvalgų, kuriose vietose reikia papildomos pagalbos. Sprendimas integruojamas su plačiai naudojamomis mokymosi valdymo sistemomis, įskaitant „Canvas“, „Blackboard“ ir „Moodle“.

    Nuo pirmojo kliento iki tarptautinės plėtros

    Pirmuoju „StudyStash“ klientu tapo Birmingamo universitetas. Vėliau platforma išsiplėtė iki dešimčių tūkstančių studentų ir daugiau nei 160 institucijų Jungtinėje Karalystėje, Europoje, JAV ir Afrikoje.

    Tarp naudotojų minimi Kalifornijos valstijos universitetas, Minesotos valstijos universitetas, Kolorado valstijos universitetas, Oulu universitetas bei RCSI Medicinos ir sveikatos mokslų universitetas. Bendrovė taip pat bendradarbiauja su Kalifornijos bendruomeninių koledžų sistema ir JAV konsultacine organizacija EAB, dirbančia su daugiau nei 2 800 aukštojo mokslo institucijų.

    Ką reiškia įsigijimas

    „StudyStash“ vadovas Benas Wardas teigia, kad projektas iš pradžių buvo kurtas spręsti jų pačių patirtą problemą, o vėliau, pamačius susidomėjimą, tapo pirmuoju verslu. Jo teigimu, įsigijimas turėtų atverti didesnį mastą ir padėti sparčiau plėsti sprendimą tarptautinėse rinkose.

    „Nuo starto pritraukėme nuosavo kapitalo finansavimą, išaugome iki daugiau nei 160 institucijų trijuose žemynuose, įžengėme į JAV rinką, o dabar mus įsigijo vienas didžiausių e. mokymosi paslaugų teikėjų“, – sakė Benas Wardas.

    2013 metais įkurta „Kortext“ dirba su tūkstančiais universitetų visame pasaulyje ir siūlo skaitmeninį turinį, analitiką bei DI paremtus sprendimus dėstymo ir mokymosi procesams. Įmonės vadovas Jamesas Gray pabrėžia, kad švietimo DI ateitis priklausys nuo institucijoms patikimų sprendimų, galinčių realiai gerinti mokymosi rezultatus.

    „StudyStash“ komanda ir toliau veiks kaip atskiras prekių ženklas, o įkūrėjai lieka savo pareigose: Benas Wardas tęs darbą kaip vadovas, o Jonathanas Grahamas kaip technologijų vadovas. Kadangi maždaug pusė klientų jau yra JAV, įkūrėjai keliasi į Silicio slėnį, kur planuojama toliau stiprinti plėtrą regione.

  • „Yapily“ vadovas apie atvirosios bankininkystės konsolidaciją: renkamės likti nuošalyje ir augti

    „Yapily“ vadovas apie atvirosios bankininkystės konsolidaciją: renkamės likti nuošalyje ir augti

    JK atvirosios bankininkystės infrastruktūros bendrovės „Yapily“ vadovas Stefano Vaccino sako, kad įmonė šiuo metu nesiruošia aktyviai dalyvauti rinkos konsolidacijoje. Pasak jo, „Yapily“ prioritetas yra organinis ir tvarus augimas, o ne įsigijimai ar susijungimai.

    Šie komentarai pasirodė paskelbus naujausius finansinius rezultatus, kurie rodo ryškų įmonės šuolį 2025 metais. „Yapily“ kuria technologinę infrastruktūrą, leidžiančią verslams, gavus vartotojo sutikimą, pasiekti banko sąskaitų duomenis ir inicijuoti mokėjimus per atvirosios bankininkystės sąsajas.

    2025 metais bendrovės apyvarta per metus išaugo nuo maždaug 7 900 000 eurų iki maždaug 19 700 000 eurų. Tuo pat metu „Yapily“ iš nuostolio perėjo į pelną: po maždaug 19 100 000 eurų nuostolio ankstesniais metais užfiksuotas maždaug 420 000 eurų pelnas.

    Vadovas geresnius rezultatus sieja su efektyvia sąnaudų kontrole ir didesnėmis pajamomis iš esamų klientų. Tarp įvardytų bendrovių, su kuriomis dirba „Yapily“, minimos Revolut, Intuit, Adyen ir „Google“.

    Pasak S. Vaccino, įmonė sąmoningai neskubėjo į naujus finansavimo etapus, nes norėjo įrodyti, kad atviroji bankininkystė gali būti pelningas ir ilgalaikis verslas. 2025 metų pabaigoje „Yapily“ dirbo 102 darbuotojai, o tai, vadovo teigimu, atspindi kryptį išlaikyti kompaktišką komandą ir aiškiai pamatuojamus prioritetus.

    Nors įmonė neatmeta galimybės ateityje pritraukti papildomą kapitalą, toks sprendimas būtų siejamas su poreikiu greitinti atvirosios bankininkystės plėtrą. „Yapily“ paskutinis finansavimo etapas buvo 2021 metais, kai bendrovė pritraukė apie 47 000 000 eurų.

    Rinkoje tuo metu ryškėja priešinga tendencija: sandorių daugėja, o dalis žaidėjų jungiasi siekdami masto, platesnio produktų krepšelio ar tvirtesnių pozicijų skirtingose Europos rinkose. S. Vaccino prognozuoja, kad konsolidacijos procesas gali intensyvėti, tačiau „Yapily“ ketina išlaikyti pasirinktą strategiją.

    Vadovo teigimu, artimiausi keleri metai atvirosios bankininkystės sektoriui bus ypač reikšmingi dėl naujų technologinių ir reguliacinių pokyčių. Jis išskiria 2027 ir 2028 metus kaip laikotarpį, kai rinka gali sparčiau persigrupuoti, o nauji mokėjimų scenarijai taps labiau kasdieniai e. prekyboje.

    Viena iš krypčių yra komerciniai kintamos sumos periodiniai mokėjimai, kurie leidžia vartotojams suteikti leidimą įmonei reguliariai nuskaityti kintančias sumas iš banko sąskaitos. Tokie sprendimai laikomi svarbiais, nes gali tapti alternatyva daliai kortelėmis paremtų periodinių atsiskaitymų, ypač ten, kur verslams aktualūs kaštai ir mokėjimo patvirtinimo kontrolė.

    Kita kryptis yra ES rengiamas Finansinių duomenų prieigos reglamentavimas, kuris turėtų išplėsti duomenų dalijimosi logiką už tradicinės atvirosios bankininkystės ribų. Rinkos dalyviai tikisi, kad aiškesnės taisyklės ir standartizacija gali paskatinti naujų paslaugų kūrimą, tačiau kartu padidins konkurenciją tarp infrastruktūros tiekėjų.

    Šiame kontekste „Yapily“ teigia investuojanti į produktų vystymą ir inžinerines kompetencijas, kad būtų pasirengusi būsimam paklausos augimui. Įmonė pabrėžia, kad šiuo etapu jai svarbiausia ne sandoriai, o stabilus klientų bazės plėtimas ir tvari finansinė disciplina.

    „Šiuo metu labiau norime likti nuošalyje ir sutelkti dėmesį į organinį bei tvarų augimą“, – sakė Stefano Vaccino.