CP v2

Category: Technologijos

  • „Fortum“ investuoja į „Norrsken Evolve“ 62 mln. eurų fondą: kaip tai spartins Europos elektrifikaciją

    „Fortum“ investuoja į „Norrsken Evolve“ 62 mln. eurų fondą: kaip tai spartins Europos elektrifikaciją

    Šiaurės šalių energetikos bendrovė „Fortum“ prisijungė prie ankstyvosios stadijos fondo „Norrsken Evolve“ kaip ribotos atsakomybės partnerė ir investuoja per savo inovacijų bei rizikos kapitalo padalinį. Įsipareigojimas paskelbtas po to, kai vasarą fondas uždarė perviršiu pasirašytą 62 mln. eurų investicijų raundą.

    „Norrsken Evolve“ orientuojasi į pre-seed etapą ir siekia paspartinti įkūrėjus, kuriančius tvarią ir atsparią Europos ekonomiką. Fondo komanda nurodo, kad iki šiol rėmė daugiau nei 80 įmonių, o apie 75 proc. jų vėliau pritraukė papildomą finansavimą.

    Elektrifikacija tampa strategija

    Elektrifikacija keičia pramonę, energetikos sistemas ir vartojimo įpročius, o Europa ją vis dažniau traktuoja kaip konkurencingumo ir energetinio saugumo klausimą. Švarios elektros gamyba vietoje mažina priklausomybę nuo importuojamų iškastinių išteklių ir leidžia stabiliau planuoti ilgalaikes investicijas.

    Didžioji dalis proveržių, reikalingų tinklams, lankstumui ir pramonės dekarbonizacijai, gimsta ankstyvose įmonėse. Būtent todėl pre-seed ir seed etapo kapitalas, kartu su pramonės partnerių kompetencija, tampa kritiškai svarbus, kad technologijos greičiau pasiektų rinką.

    Ką partnerystė duos portfeliui

    Partnerystė sujungia „Norrsken“ pozicijas Šiaurės ir Europos startuolių ekosistemoje su „Fortum“ patirtimi energetikos sistemų, elektrifikacijos, pramonės dekarbonizacijos ir energijos rinkų srityse. Fondo portfelio įmonėms tai reiškia ne tik kapitalą, bet ir prieigą prie praktinių žinių apie tai, kaip energija realiai gaminama, perduodama ir parduodama.

    „Fortum“ pabrėžia, kad patikima energijos sistema ateityje priklausys nuo greitesnių inovacijų ir glaudesnio verslo, investuotojų bei pramonės bendradarbiavimo. Bendrovė nurodo aptarnaujanti daugiau nei 2 mln. klientų, o jos veikla apima mažo anglies intensyvumo elektros gamybą, klientų paslaugas bei šildymo ir vėsinimo sprendimus.

    „Ateities energetikos sistema bus sukurta greitesnėmis inovacijomis ir glaudesniu verslininkų, investuotojų bei pramonės bendradarbiavimu. Šia partneryste stipriname ryšį su naująja įmonių karta, kuriančia elektrifikacijos, lankstumo, pramonės dekarbonizacijos ir kitų svarbių energetikos iššūkių sprendimus“, – sakė „Fortum“ inovacijų ir investicijų viceprezidentas Gustavas Eilertsenas.

    „Europa turi talentų ir technologijų, kad jos ekonomika būtų paremta švaria elektra, o mūsų įkūrėjai kuria įmones, kurios tai pavers realybe. „Fortum“ suteikia tai, ko finansiniai investuotojai dažnai neturi: praktinį supratimą, kaip energija gaminama, transportuojama ir parduodama“, – sakė „Norrsken Evolve“ generalinis partneris Johanas Attby.

    Platesnis kontekstas: tikslai ir politika

    „Fortum“ investicija dera su platesnėmis „Norrsken“ iniciatyvomis, kuriomis siekiama spartinti elektrifikaciją Europoje. Tarp jų minima „Electro Union“ kampanija, raginanti Europos Sąjungą kelti tikslą iki 2040 metais 50 proc. galutinio energijos suvartojimo elektrifikuoti.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vien technologijų neužtenka: elektrifikacijos plėtrai būtini tinklų pajėgumai, aiškūs reguliaciniai signalai, lankstumo priemonės ir vartotojams patrauklūs modeliai. Todėl fondų ir pramonės partnerystės, galinčios padėti startuoliams testuoti sprendimus realiomis sąlygomis, tampa svarbia konkurencinio pranašumo dalimi.

  • Centrinės Europos rizikos kapitalas apie startuolius: kada imti investicijas, o kada augti savomis lėšomis

    Centrinės Europos rizikos kapitalas apie startuolius: kada imti investicijas, o kada augti savomis lėšomis

    Zadare, Kroatijoje, vykusioje konferencijoje „Infobip Shift“ startuolių scenoje investuotojai ir technologijų lyderiai aptarė aktualiausius regiono klausimus: kada įmonei verta imti rizikos kapitalo investicijas, o kada geriau rinktis augimą savomis lėšomis. Renginyje dalyvavo tūkstančiai kūrėjų, įkūrėjų ir investuotojų iš Kroatijos bei Centrinės Europos.

    South Central Ventures valdantysis partneris Jure Mikuž atkreipė dėmesį į dvi priešingas klaidas. Viena jų, pasak jo, yra siekti kuo didesnių investicijų raundų vien dėl matomumo ir „vardo“ rinkoje, nors tai ne visada atitinka verslo poreikius.

    Kita kraštutinė problema, anot J. Mikuž, yra per maži raundai, kurie neužtikrina pasirinktos strategijos įgyvendinimo, o planavimas apsiriboja vos kelių mėnesių horizontu. Jis pabrėžė, kad kapitalas turi būti derinamas su aiškiu veiksmų planu ir realiais augimo tempais, o ne su trumpalaikiu išlikimu.

    Tera Ventures rizikos kapitalo partneris Davidas Clarkas teigė, kad vienas iš prastų motyvų pritraukti investicijas yra noras patekti į šalies didžiausių raundų sąrašus. Jo vertinimu, įkūrėjai pirmiausia turi aiškiai suformuluoti, kam reikalingi pinigai, pavyzdžiui, kokius konkrečius žmones ar kompetencijas galima pritraukti iškart gavus finansavimą.

    Diskusijoje nuskambėjo ir mintis, kad šiandien Centrinės Europos įkūrėjams kaip niekada palankus metas augti savomis lėšomis. D. Clarkas tai siejo su spartėjančia technologijų raida, įskaitant įrankius, kurie padeda mažoms komandoms greičiau kurti produktus ir sumažinti poreikį ankstyvam išoriniam finansavimui.

    „Rizikos kapitalas yra tarsi raketinis kuras: jis arba iškelia iki Mėnulio, arba susprogdina“, – sakė Davidas Clarkas.

    Portfolion ankstyvosios stadijos investuotoja Réka Hidas pabrėžė, kad svarbu rinktis ne bet kokį kapitalą, o tokį investuotoją, kuris geriausiai atitinka bent kelis kritinius poreikius, pavyzdžiui, prieigą prie tinklo, patirties ar rinkų. Jos teigimu, vien pinigų suma neturėtų tapti pagrindiniu kriterijumi, ypač ankstyvoje stadijoje.

    Aptarta ir praktika kurti startuolį su iš anksto suplanuotu pardavimu, dažnai vadinama „building for a flip“. R. Hidas suabejojo tokio kelio prasme, nes orientacija į būsimą pirkėją gali nustelbti realios rinkos problemos sprendimą ir klientų vertės kūrimą.

    „Jei kuriate taip, kad jus nupirktų, dažnai sprendžiate jų, o ne rinkos problemą“, – sakė Réka Hidas.

    J. Mikuž akcentavo atviro pokalbio tarp investuotojo ir startuolio svarbą pačioje bendradarbiavimo pradžioje, ypač dėl ambicijų ir ilgalaikių tikslų. D. Clarkas taip pat teigė, kad ankstyviausioje stadijoje kalbos apie pasitraukimą yra toli gražu ne pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria įkūrėjas.

    Diskusijoje buvo paliestas ir ekosistemų brendimas, teigiant, kad skirtumai tarp Vakarų Europos ir Centrinės Europos pamažu mažėja. Vis dėlto, investuotojų nuomone, dalis įkūrėjų vis dar idealizuoja startuolio kelią, nors realybėje jis yra labiau apie discipliną, nuoseklumą ir gebėjimą greitai taisyti klaidas.

    Vertinant regiono perspektyvas, Kroatija įvardyta kaip kylanti startuolių ekosistema, kurios raida kai kuriems primena Estijos kelią prieš maždaug dešimtmetį. Investuotojai taip pat kartojo, kad labiausiai vertina įmones, kurios nuo pradžių taikosi į tarptautinę rinką, o ne apsiriboja vien vietiniu mastu.

    DI: nuo demonstracijos prie esmės

    Kalbant apie dirbtinį intelektą, Vercel atstovas Florian Binswanger perspėjo dėl paviršutiniškų sprendimų, kai DI produktui pridedamas tik dėl įvaizdžio investuotojams. Jo teigimu, vertę kuria ne kosmetiniai priedai, o DI integravimas į pagrindines funkcijas ir apčiuopiamą kliento patirtį.

    Taip pat pabrėžta rizika per stipriai prisirišti prie vieno DI modelių tiekėjo, kai kuriais atvejais renkantis lankstesnį sprendimą ir skirtingiems uždaviniams naudojant skirtingus modelius. Stripe atstovė Nina Trejos kalbėjo apie tai, kad DI sąnaudų logika, ypač kredito pagrindu paremti kaštai, neturėtų būti atidėta vėlesniam etapui ir turi tapti produkto strategijos dalimi nuo anksti.

    „Infobip“ pamokos įkūrėjams

    Konferencijoje pasisakė ir „Infobip“ vienas iš įkūrėjų bei technologijų vadovas Izabel Jelenić. Jis dalijosi patirtimi apie ilgametį darbą su bendraįkūrėjais ir pabrėžė, kad komandos sudėtis dažnai lemia ne mažiau nei pati idėja.

    „Buvo labai svarbu dirbti su žmogumi, kuriam patinka tai, kas tau nepatinka“, – sakė Izabel Jelenić.

    I. Jelenić pripažino, kad patarimus dabartinei įkūrėjų kartai teikti sudėtinga, nes sąlygos ir įrankiai pasikeitė iš esmės. Vis dėlto bendras diskusijų fonas vedė prie tos pačios išvados: finansavimas yra priemonė, o ne tikslas, o tvariausiai auga tie, kurie iš anksto žino, kokį rezultatą už pinigus nusipirks.

  • Europos technologijų savaitė: „TEKEVER“ pritraukė 580 mln. eurų, o DTCP uždarė 455 mln. eurų fondą

    Europos technologijų savaitė: „TEKEVER“ pritraukė 580 mln. eurų, o DTCP uždarė 455 mln. eurų fondą

    Europos technologijų rinkoje šią savaitę fiksuota daugiau nei 65 investicijų sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 2 mlrd. eurų. Kartu užregistruota daugiau nei keturi įmonių pardavimai ar susijungimai, taip pat paskelbta apie naujas strategines partnerystes ir fondus.

    Didžiausio dėmesio sulaukė Portugalijos gynybos technologijų bendrovė „TEKEVER“, pritraukusi 580 mln. eurų D serijos investiciją. Sandoris išryškina augantį investuotojų apetitą gynybos technologijoms Europoje, ypač sprendimams, kurie gali būti greitai pritaikomi praktiniams pajėgumams stiprinti.

    Tarp ryškesnių finansavimo istorijų išsiskyrė ir Nyderlandų bendrovė Bird, kuri pasiskolino apie 450 mln. eurų, tačiau kartu pranešė apie smarkiai sumažintą darbuotojų skaičių. Tokie atvejai rodo, kad daliai technologijų įmonių kapitalas vis dar prieinamas, bet jis vis dažniau siejamas su griežtesnėmis efektyvumo ir kaštų kontrolės sąlygomis.

    Investuotojų pusėje svarbiausia naujiena tapo DTCP užbaigtas 455 mln. eurų gynybos fondas, orientuotas į strategines technologijas. Paraleliai rinkoje matyti ir mažesni, ankstyvos stadijos fondai: kuriami atskiri 100 mln. eurų gynybos technologijų bei 10 mln. eurų B2B startuolių fondai, signalizuojantys, kad kapitalas pamažu grįžta į ankstyvąsias fazes.

    Tuo pat metu Europoje stiprėja ambicijos puslaidininkių srityje. Inovacijų agentūros ir partneriai paskelbė apie 40 mln. eurų programą, kuria siekiama iš esmės pergalvoti europinį lustų dizainą ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių technologinių grandinių.

    Įsigijimų rinkoje taip pat netrūko judesio: Vokietijoje saulės energetikos ir žemės ūkio sprendimus kuriantis startuolis įsigijo konkurentą, Ispanijoje mobilumo paslaugų operatorius sustiprino pozicijas per pirkimą, o Prancūzijos DI bendrovė įsigijo įmonę, kad sparčiau plėstųsi verslo sprendimų kryptimi. Šie sandoriai rodo, kad po lėtesnio laikotarpio grįžta konsolidacija, ypač nišinėse rinkose.

    Gynybos technologijų tematika atsispindėjo ir regione: Estijos gynybos pajėgos pasirašė trejų metų partnerystę su rizikos kapitalo fondu, orientuotu į gynybos inovacijas. Tai dar vienas signalas, kad viešasis sektorius Europoje vis aktyviau ieško tiesioginių kelių į inovacijų ekosistemą, o ne vien tradicinių pirkimų modelių.

  • „Meta“ pristatė „Meta Charm“: kišeninis DI asistentas „Muse“ su 5G ir piršto atspaudu

    „Meta“ pristatė „Meta Charm“: kišeninis DI asistentas „Muse“ su 5G ir piršto atspaudu

    Kišeninis įrenginys vietoj telefono

    Per „Meta Connect 2026“ konferenciją Menlo Parke „Meta“ pristatė „Meta Charm“ – mažą, su raktų pakabuku siejamą įrenginį, skirtą tiesiogiai bendrauti su DI asistentu „Muse“. Bendrovė teigia, kad toks formatas leidžia naudotis asistentu neatsirakinant telefono ir neįjungiant atskirų programų.

    „Meta Charm“ primena nedidelį dėklą belaidėms ausinėms ir turi maždaug 2 colių lietimui jautrų ekraną. Įrenginyje įdiegtas 5G ryšys, piršto atspaudo jutiklis, taip pat kamera ir keli mikrofonai, kad balso komandos veiktų greitai ir patikimai.

    Įrenginys bus tiekiamas su specialia virvele nešiojimui, o kol kas pagaminta tik nedidelė bandomoji partija. „Meta“ viešai akcentuoja ir pusiau permatomą korpusą, kuriuo siekiama išryškinti vidinius komponentus bei sukurti išskirtinę, nostalgišką estetiką.

    „Muse“ plečia galimybes ir prekyboje

    Kartu „Meta“ paskelbė apie „Muse“ funkcijų plėtrą, ypač automatizuojant kasdienes užduotis ir pirkimus. Asistentas gavo integracijų su didžiaisiais prekybos tinklais, todėl vartotojai galės balsu ieškoti prekių, lyginti pasiūlymus ir pateikti užsakymus.

    „Sutalpinome visą „Muse“ patirtį į daiktą, kuris telpa ant raktų pakabuko ir visada paruoštas pokalbiui“, – sakė Markas Zuckerbergas.

    „Meta“ taip pat pristatė „Muse“ gebėjimą valdyti programėles „Mac“ kompiuteriuose: tvarkyti failus, pranešimus ir kalendorių, kol vartotojas trumpam atsitraukęs. Tai atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI asistentai vis dažniau virsta agentais, galinčiais atlikti užduotis keliuose įrenginiuose be nuolatinės žmogaus priežiūros.

    Kada pasirodys ir kodėl tai svarbu

    „Meta“ nurodo, kad „Meta Charm“ premjera planuojama prieš 2026 metų šventinį laikotarpį, tačiau įrenginys greičiausiai nepasirodys Europos rinkoje. Produktų puslapiuose kai kuriuose regionuose jau pateikiamas pranešimas, kad įrenginys neprieinamas.

    Kainos „Meta“ kol kas neatskleidė, tačiau pats sumanymas rodo aiškią kryptį: bendrovė siekia, kad „Muse“ taptų centriniu kasdienio naudojimo asistentu ne tik telefone ar kompiuteryje, bet ir atskiruose, nuolat pasiekiamuose įrenginiuose. Tokie sprendimai gali sumažinti priklausomybę nuo išmaniųjų telefonų, tačiau kartu kelia papildomų privatumo klausimų dėl mikrofonų ir kameros buvimo.

    Konferencijoje „Meta“ taip pat parodė lengvesnius VR akinius, kurių dalis komponentų perkelta į išorinį modulį, ir atnaujino „Ray-Ban Meta“ akinių liniją. Bendrovė pripažįsta, kad visuomenėje daugėja nuovargio dėl visur esančio DI ir didėja jautrumas duomenų apsaugai, todėl dalis naujų modelių orientuojami į mažiau kontroversiškas funkcijas.

    „Čia svarbiausia yra sutikimas“, – sakė IDC atstovas Jiteshas Ubrani, komentavęs įrašymo signalizavimo ir privatumo rizikas dėvimuose įrenginiuose.

  • „Disney+“ su reklamomis ateina į Lenkiją: startas jau lapkritį, kaina gali nustebinti

    „Disney+“ su reklamomis ateina į Lenkiją: startas jau lapkritį, kaina gali nustebinti

    „Disney+“ Lenkijoje ruošiasi pristatyti trečią prenumeratos planą – pigiausią variantą su reklamomis. Iki šiol platforma siūlo du lygius, o naujasis planas būtų skirtas žiūrovams, kurie nori mokėti mažiau ir sutinka matyti reklamas.

    Skelbiama, kad planas su reklamomis Lenkijoje turėtų startuoti lapkritį, tačiau tiksli data kol kas neįvardijama. Šis žingsnis rodo bendrą rinkos kryptį: srautinių transliacijų platformos vis dažniau siūlo pigesnius planus, kurių dalį pajamų padengia reklama.

    Kas keisis žiūrovams?

    Reklamomis paremtas planas paprastai reiškia trumpus reklaminius intarpus prieš turinį ar jo metu, o už tai sumažinama mėnesinė įmoka. Konkrečios sąlygos Lenkijai dar neatskleistos, todėl neaišku, ar bus taikomi ribojimai vaizdo kokybei, atsisiuntimams ar vienu metu veikiančių įrenginių skaičiui.

    Apie artėjančius pokyčius viešai kalbėjo ir „Disney+“ regiono atstovai, pabrėždami, kad platforma plečia pasiūlą ir tobulina naudojimo patirtį.

    „Tai svarbus momentas „Disney+“, kurio laukiame su nekantrumu“, – sakė Kakhaber Abashidze.

    Kokia gali būti kaina?

    Lenkijoje vienas pagrindinių planų šiuo metu kainuoja 34,99 zloto per mėnesį, tačiau galioja akcija, leidžianti šešiems mėnesiams sumažinti įmoką iki 28,99 zloto. Perskaičiavus, tai sudaro maždaug 8 eurus per mėnesį, o su nuolaida – apie 7 eurus per mėnesį.

    Logiška tikėtis, kad planas su reklamomis kainuos mažiau nei dabartinis standartinis variantas. JAV rinkoje reklaminis planas paprastai yra gerokai pigesnis už įprastą prenumeratą, todėl, jei panaši proporcija būtų pritaikyta Lenkijoje, kaina galėtų siekti maždaug 5 eurus per mėnesį, tačiau galutinį tarifą „Disney+“ žada pateikti arčiau starto.

    Kodėl platformos renkasi reklamą?

    Reklaminiai planai tapo vienu svarbiausių būdų pritraukti kainai jautrius vartotojus ir mažinti prenumeratorių atsisakymą, kai dėl brangstančių paslaugų žmonės ima peržiūrėti savo išlaidas. Toks modelis platformoms leidžia derinti dvi pajamas: abonentinį mokestį ir reklamos pardavimus.

    Lenkijoje sprendimas taip pat atrodo kaip konkurencinis ėjimas, nes apie planus su reklamomis kalba ir kitos srautinių transliacijų paslaugos. Dėl to artimiausiais mėnesiais žiūrovai gali sulaukti ne tik naujų kainų, bet ir aktyvesnės kovos dėl auditorijos.

  • Prie pat Baltarusijos sienos pastebėtas prancūziškas šnipinėjimo dronas: ką jis veikė?

    Prie pat Baltarusijos sienos pastebėtas prancūziškas šnipinėjimo dronas: ką jis veikė?

    Skrydis palei rytinę sieną

    Viešai prieinamų skrydžių duomenų analizę atliekantis profilis „Coffe Report“ socialiniame tinkle X atkreipė dėmesį į virš Lenkijos užfiksuotą nepilotuojamą orlaivį. Skrydžio pėdsakas rodė, kad jis judėjo keli kilometrai nuo sienos su Baltarusija ir skrido į šiaurę.

    Pagal matomus parametrus apie 16.50 Lenkijos laiku orlaivis buvo maždaug 1 800 metrų aukštyje, o greitis žemės atžvilgiu siekė apie 117 kilometrų per valandą. Registruota maršruto atkarpa driekėsi iš rytinių Varšuvos apylinkių per Sokoluvo Podlaskį ir Siemiatyčes, vėliau palei Lenkijos ir Baltarusijos pasienį.

    Vieši duomenys neleidžia patikimai nustatyti, iš kur dronas pakilo ir kiek laiko išbuvo pasienio zonoje. Lenkijos institucijos taip pat nepateikė oficialaus paaiškinimo, kas vykdė šį skrydį ir kokia buvo jo užduotis.

    Koks tai dronas ir ką jis gali

    Skrydžių stebėsenos sistemoje „Flightradar24“ orlaivis buvo pažymėtas kaip „Safran S-15 Patroller“ ir priskirtas karinių arba vyriausybinių orlaivių kategorijai. Tačiau viešai nebuvo nurodyta registracija, operatorius ar valstybė, todėl tiksliai identifikuoti jo priklausomybę sudėtinga.

    „Safran Patroller“ yra Prancūzijoje sukurtas nepilotuojamas orlaivis, skirtas ilgai trunkančioms stebėjimo ir žvalgybos misijoms. Platforma sukurta remiantis motosklandytuvo „Stemme S15“ konstrukcija, o į Prancūzijos sausumos pajėgų tarnybą „Patroller“ įvestas 2023 metais.

    Šio tipo dronai gali ore išbūti apie 20–30 valandų ir gabenti iki 250 kilogramų naudingosios apkrovos. Priklausomai nuo komplektacijos, jie gali būti aprūpinti optoelektroninėmis stebėjimo sistemomis, antžeminius judančius taikinius aptinkančiu radaru ar ryšių signalų žvalgybos įranga.

    Kokia konkreti įranga buvo sumontuota stebėtame orlaivyje, iš viešai matomų duomenų nustatyti neįmanoma. Dėl to lieka neatsakytas ir klausimas, ar skrydis buvo tik treniruotė, ar realios žvalgybinės užduoties dalis.

    Kodėl skrydis kelia klausimų

    Lenkija viešai neskelbė įsigijusi „Patroller“ tipo dronų, o pagal oficialiai skelbtą informaciją vienintelis eksportinis šio modelio klientas iki šiol buvo Graikija. Dėl to neatmetama versija, kad skrydis galėjo būti susijęs su sąjungininkų veikla, tačiau be patvirtinimo tai lieka prielaida.

    Šis atvejis užfiksuotas tuo metu, kai Lenkija stiprina rytinės sienos apsaugą ir investuoja į stebėjimo bei antidronines priemones. Pasienio regione diegiami papildomi sensoriai, o infrastruktūra derinama su platesniais gynybos sprendimais, skirtais greičiau aptikti mažus nepilotuojamus taikinius.

    Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas yra viešai kalbėjęs apie planus skirti daugiau kaip 2 mlrd. eurų antidroninės sistemos kūrimui palei sieną su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi. Tarp minėtų priemonių buvo ir aukštose bokštinėse konstrukcijose montuojami radarai, skirti geresnei žemų aukščių kontrolei.

    NATO kontekste oro erdvės stebėsena ir atsakas į nepilotuojamas grėsmes pastaraisiais metais tapo vienu prioritetų rytiniame flange. Vis dėlto šiuo konkrečiu atveju nepatvirtinta, ar užfiksuotas „Patroller“ skrydis buvo susijęs su Aljanso misijomis, todėl situacija ir toliau išlieka miglota.

  • Britai dvigubina atominių povandeninių laivų gamybą: 7 mlrd. eurų planas keičia AUKUS

    Britai dvigubina atominių povandeninių laivų gamybą: 7 mlrd. eurų planas keičia AUKUS

    Naujas planas parlamentui

    Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė siekį reikšmingai padidinti naujų povandeninių laivų gamybos apimtis ir iš esmės stiprinti šalies branduolinės gynybos pramonės pajėgumus. Planas pristatytas parlamento dokumente Defence Nuclear Enterprise 2026 Annual Update, kuriame apibrėžiami pagrindiniai tikslai ir finansavimas artimiausiems metams.

    Numatyta, kad šalis lygiagrečiai statys naujus branduolinio variklio atakos povandeninius laivus SSN-AUKUS ir tęsis „Dreadnought“ klasės balistinių raketų povandeninių laivų programa. Tokia dviguba gamybos kryptis reiškia didelį spaudimą infrastruktūrai, tiekimo grandinėms ir kvalifikuotų specialistų rinkai.

    Kur keliaus investicijos

    Investicijų paketas siekia apie 7 mlrd. eurų ir bus skirtas laivų statybos pajėgumų plėtrai, branduolinių reaktorių gamybos didinimui bei kritinių komponentų tiekimo grandinės stiprinimui. Tikslas yra sumažinti gamybos „butelio kaklelius“, kurie dažnai riboja didelių gynybos programų tempą.

    Didžiausias dėmesys teks „BAE Systems“ povandeninių laivų statyklai Barrow-in-Furness mieste, taip pat „Rolls-Royce Submarines“ reaktorių gamybos bazei Raynesway apylinkėse netoli Derby. Lygiagrečiai numatoma daugiau užsakymų įmonėms, tiekiančioms specializuotą įrangą ir medžiagas, reikalingas branduolinei laivybai.

    Grafikas ir strateginis tikslas

    Pirmojo britiško SSN-AUKUS korpuso metalo pjovimo darbai planuojami 2027 metais, o įvedimas į Karališkojo laivyno rikiuotę numatomas trisdešimtųjų metų pabaigoje. Galutiniai sprendimai dėl bendro užsakytų laivų skaičiaus turėtų būti priimti iki 2028 metų, prieš užbaigiant detaliojo projektavimo etapą.

    Vyriausybė pabrėžia, kad gamybos plėtra skirta dviem tikslams vienu metu: užtikrinti branduolinio atgrasymo sistemos tęstinumą ir sudaryti pramoninį pagrindą gausesnei atakos povandeninių laivų flotilei. Tai ypač aktualu didėjant įtampoms jūrose ir augant poreikiui nuolatinei povandeninei stebėsenai.

    „Plėtra turi sukurti pramoninį pajėgumą, reikalingą didesnei atakos povandeninių laivų flotilei, kartu užtikrinant branduolinio atgrasymo tęstinumą“, – teigiama atnaujintame vyriausybės dokumente.

    AUKUS ir SSN-AUKUS esmė

    AUKUS yra Jungtinės Karalystės, JAV ir Australijos gynybos ir saugumo partnerystė, kurioje vienas svarbiausių elementų yra branduolinio variklio povandeninių laivų pajėgumo vystymas. SSN-AUKUS kuriamas kaip naujas britišku pagrindu paremtas atakos povandeninis laivas, kurį ateityje eksploatuos tiek Karališkasis laivynas, tiek Australijos karališkasis laivynas.

    Jungtinei Karalystei SSN-AUKUS turėtų pakeisti „Astute“ klasės laivus ir tapti kitos kartos branduolinio variklio, konvencine ginkluote ginkluotais povandeniniais laivais. Programa šiuo metu yra detaliojo projektavimo ir ilgai gaminamų komponentų užsakymo fazėje, kai paraleliai plečiama infrastruktūra, kad vėliau būtų galima pagreitinti serijinę gamybą.

  • Robotų invazija rekordiniame pramogų parke: daugiau nei 300 „AGIBOT“ keičia taisykles

    Robotų invazija rekordiniame pramogų parke: daugiau nei 300 „AGIBOT“ keičia taisykles

    Rekordinis parkas pereina į naują etapą

    Kinijoje, Zhuhai mieste veikiantis Chimelong Spaceship Park yra įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą kaip didžiausias pasaulyje uždaras pramogų parkas. Jo plotas siekia 397 064,94 kv. m, o lankytojus vilioja teminės erdvės, pažangūs simuliatoriai, milžiniški akvariumai ir edukacinės salės.

    Pastaruoju metu parkas pradėjo dar vieną ambicingą pokytį: į kasdienes veiklas integruojami modernūs robotai. Pranešama, kad pradėtas pirmasis etapas, kuriame numatyta įdarbinti daugiau nei 300 „AGIBOT“ robotų, pritaikytų skirtingoms užduotims.

    Robotai ne tik rodo triukus

    Lankytojai parke gali stebėti robotus, atliekančius kovos menų, gimnastikos ar tai chi judesius, taip pat dalyvauti interaktyviose veiklose. Tarp jų minimi stalo teniso iššūkiai ir įvairios manipuliavimo užduotys, skirtos įtraukti žiūrovus į veiksmą.

    Robotai diegiami ne vien pramogai: jie naudojami ir kaip informacijos bei orientacijos pagalbininkai. Tokie sprendimai atitinka platesnę pasaulinę tendenciją, kai robotika iš demonstracinių pasirodymų pereina prie realių paslaugų, mažinančių eiles ir gerinančių lankytojų aptarnavimo nuoseklumą.

    DI, ryšys ir koordinavimas realiame objekte

    Parko ir „AGIBOT“ teigimu, DI valdomi robotai gali atsakyti į lankytojų klausimus, pristatyti parko ekspozicijas, padėti rasti kelią ar net lydėti po tam tikras zonas. Robotų panaudojimas numatytas ir susijusiuose objektuose, pavyzdžiui, viešbučiuose, kur jie gali pasitikti svečius ir užtikrinti personalizuotas sąveikas.

    „Šie scenarijai reiškia, kad robotai nebėra tik eksponatai. Jie tampa parko patirties dalimi: padeda judėti, bendrauti ir suprasti, kas vyksta“, – sakė „AGIBOT“ atstovai.

    Projekto esmė – ne pavieniai robotų pasirodymai, o plataus masto integracija į objekto veiklą, pasitelkiant tam pritaikytą ryšį ir centralizuotą koordinavimo sistemą. Skelbiama, kad diegime naudojama 5G-A infrastruktūra, kuri leidžia sparčiau keistis duomenimis ir patikimiau valdyti daug įrenginių vienu metu.

    „AGIBOT“ savo pranešimuose šį projektą pristato kaip pavyzdį, kaip DI sprendimai gali veikti sudėtingose komercinėse aplinkose, kur vienu metu reikia saugumo, patikimumo ir greito reagavimo. Taip pat skelbiama, kad įmonei pasiekus 20 000 pagamintų robotų ribą, vienas robotas perduotas Chimelong parkui kaip svarbaus diegimo simbolis.

    Parko valdytojai ir technologijų partneriai užsimena, kad pirmasis etapas taps pagrindu vėlesniam robotų naudojimo plėtimui kituose Chimelong Group objektuose. Be to, paskelbta apie bendro tyrimų instituto kūrimą, kuris orientuosis į vadinamąją įkūnytą DI kryptį kultūros ir turizmo srityse, kai skaitmeninis intelektas veikia per fizinius robotus realioje aplinkoje.

  • JAV žingsnis po ginčų dėl Grenlandijos: Danijai siūlo „Seahawk“ sraigtasparnius

    JAV žingsnis po ginčų dėl Grenlandijos: Danijai siūlo „Seahawk“ sraigtasparnius

    Sandoris po sustiprėjusio dėmesio Arkties saugumui

    JAV Valstybės departamentas pritarė galimam ginklų ir įrangos pardavimui Danijai, kurio vertė siekia apie 390 mln. eurų. Pakete numatomi trys daugiafunkciai jūriniai sraigtasparniai MH-60R „Seahawk“ ir platus papildomos įrangos bei aptarnavimo spektras.

    Sprendimas priimtas augant strateginei Arkties reikšmei ir didėjant poreikiui užtikrinti Šiaurės Atlanto bei Arkties regionų stebėseną. Danijai šie pajėgumai svarbūs ir dėl atsakomybių Grenlandijoje bei Farerų salose.

    Kas įeina į paketą?

    Be pačių sraigtasparnių, numatomas ir platus ryšių, identifikavimo, elektroninės kovos, savisaugos bei misijų įrangos komplektas. Tarp jo minimos saugios radijo stotys, perspėjimo apie raketas sistemos, „savas–svetimas“ identifikavimo sprendimai ir atsakomųjų priemonių paleidimo įranga.

    Taip pat planuojami daugiarežimiai jūriniai radarai, multispektrinės taikymo sistemos, elektroninės paramos sistemos bei varikliai T700-GE-401D. Į paketą įtraukiamos atsarginės dalys, remonto priemonės, techninė dokumentacija, personalo mokymai ir logistinis palaikymas.

    Danija jau turi šių sraigtasparnių

    Siūlomi MH-60R papildytų esamą Danijos karališkųjų oro pajėgų parką. Danija jau eksploatuoja devynis MH-60R, priskirtus 723 eskadrilei Karup sraigtasparnių sparne, o pirmieji vienetai operacinę parengtį pasiekė 2017 metais.

    Dėl jau turimos infrastruktūros ir patirties JAV pusė vertina, kad Danija neturėtų susidurti su esminiais sunkumais integruojant papildomus orlaivius, įrangą ir susijusias paslaugas. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį naujų pajėgumų įvedimą į tarnybą.

    Kodėl tai svarbu Grenlandijai ir Šiaurės Atlantui?

    MH-60R stiprina jūrinės erdvės stebėseną ir reagavimą, ypač vykdant paieškos ir gelbėjimo, transporto, žvejybos kontrolės bei suvereniteto užtikrinimo užduotis. Tokios misijos Danijai aktualios operuojant iš inspekcinių laivų Grenlandijos ir Farerų salų rajonuose.

    Šie sraigtasparniai gali leistis ir pildyti degalus patruliniuose laivuose, įskaitant „Knud Rasmussen“ tipo laivus, taip praplečiant veikimo nuotolį jūroje. Be to, Danijos MH-60R anksčiau buvo integruoti su AGM-114 „Hellfire“ raketomis, todėl, prireikus, gali turėti ir sustiprintas smogiamąsias galimybes.

    Nors pats pritarimas dar nereiškia galutinio kontrakto pasirašymo, tokie sprendimai paprastai rodo politinį siekį stiprinti sąjungininkų pajėgumus. Arkties regione tai tampa vis svarbiau didėjant laivybai, infrastruktūros apsaugos poreikiui ir konkurencijai dėl įtakos Šiaurės platumose.

  • Legendinė „Batavia“ palieka vandenį: replika po 31 metų bus iškelta į krantą

    Legendinė „Batavia“ palieka vandenį: replika po 31 metų bus iškelta į krantą

    Nuo tragedijos iki legendos

    „Batavia“ buvo 1628 metais Amsterdame pastatytas galeonas, priklausęs Nyderlandų Rytų Indijos kompanijai. Pirmasis jo reisas baigėsi katastrofa prie dabartinės Australijos krantų, o vėliau sekė maištas ir žudynės, tapusios vienu tamsiausių XVII amžiaus jūrinės istorijos epizodų.

    Šiandien „Batavia“ vardas siejamas ne tik su dramatiška praeitimi, bet ir su kultūriniu paveldu. Pastaraisiais metais tyrėjai viešino naujų įžvalgų apie laivo gabentą krovinį, o dabar dėmesio centre atsidūrė ir garsiosios replika.

    Replika keliauja į remontą

    1995 metais Lelystade pastatyta „Batavia“ kopija buvo sukurta remiantis istorine dokumentacija ir tradicinėmis laivadirbystės praktikomis. Statytojai naudojo epochos metodus, o rezultatas tapo viena ryškiausių miesto vizitinių kortelių.

    Dabar replika atgabenta į „Damen Shiprepair Amsterdam“ doko teritoriją, kur bus vykdoma kompleksinė priežiūra ir restauravimo darbai. Iš Lelystado į Amsterdamą laivas buvo atvilktas vilkikais, o kelionė truko apie 6 valandas.

    Kodėl laivą reikia kelti į krantą?

    Pagrindinis tikslas yra sustabdyti medienos irimo procesus, kuriuos spartina nuolatinė drėgmė. Kontroliuojamomis sausumos sąlygomis korpusas galės džiūti, o tai leis tiksliau įvertinti pažeidimus ir saugiau atlikti restauravimo darbus.

    Prieš perkeliant laivą į krantą bus šalinamas švininis balastas, anksčiau reikalingas stabilumui vandenyje. Laivas bus statomas ant specialios atraminės konstrukcijos, kurią pagal užsakymą pagamino bendrovė „Niron Staal“.

    Atraminė sistema sudaryta iš maždaug 90 tonų plieno, o jos gamyba užtruko du mėnesius. Tokios konstrukcijos būtinos, kad laivo svoris sausumoje pasiskirstytų tolygiai ir korpusas nebūtų deformuotas.

    Kas laukia toliau?

    Pagal paskelbtą planą laivas ant pontono specialiame „lovyje“ spalio 1 dieną turėtų grįžti į Lelystadą. 2026 metų spalio 2 dieną numatoma operacija, kai kompiuteriu valdomas transporteris nuleis laivą nuo pontono ir pergabens į naują vietą Museum Batavialand teritorijoje.

    Laivo perkėlimas į krantą yra dalis platesnės Museum Batavialand modernizacijos, kuria siekiama sujungti laivadirbystės dirbtuves, ekspozicijas ir pačią repliką į vieną integruotą, šiuolaikišką muziejinį kompleksą. Projektas apima ir naujų erdvių statybą, ir esamų infrastruktūros dalių atnaujinimą.

    Numatoma, kad darbai ir laivo įtraukimas į atnaujintą ekspoziciją tęsis iki 2028 metų pabaigos, kai bus minima 400 metų nuo istorinio „Batavia“ reiso. Tiesa, lankytojams nebus būtina laukti iki atidarymo pabaigos, nes restauravimo procesą planuojama rodyti gyvai, leidžiant stebėti specialistų darbą.