CP v2

Category: Technologijos

  • „Ghost Recon Wildlands“ grįžta su nemokama misija: naujas regionas ir 4K 60 k./s

    „Ghost Recon Wildlands“ grįžta su nemokama misija: naujas regionas ir 4K 60 k./s

    „Ubisoft“ išleido atnaujinimą žaidimui „Ghost Recon Wildlands“, skirtą serijos 25 metų sukakčiai. Žaidėjams žadama sklandesnė patirtis: 60 kadrų per sekundę režimas ir 4K raiška, taip pat patobulintas apšvietimas bei didesnis objektų matomumo nuotolis.

    Pagrindinė naujovė vadinasi „Last Rites“ ir veikia kaip siužetinis epilogas. Misija nukelia atgal į Boliviją, praėjus ketveriems metams po originalios kampanijos pabaigos, o žaidėjus veda naujas operacijos vadovas.

    Naujoje istorijoje tenka susidurti su paslaptingu kultu „Los Penitentes“, kuriam vadovauja mįslinga La Llorona. Atnaujinimas prideda ir iki šiol žaidime nebuvusį žemėlapio regioną su pavojingomis pelkėmis bei tankiais miškais, kur matomumas prastas, o grėsmė gali laukti už kiekvieno kampo.

    „Ubisoft“ pabrėžia, kad visas „Last Rites“ turinys pasiekiamas nemokamai, tereikia atsisiųsti atnaujinimą. Tokie nemokami papildymai pastaraisiais metais tapo dažna praktika: leidėjai siekia pratęsti žaidimų gyvavimo ciklą ir sugrąžinti bendruomenę prie senesnių projektų.

    Kompiuterių žaidėjams parengta ir atskira dovana per „Ubisoft Connect“: iki rugpjūčio 13 dienos jie gali nemokamai atsiimti priedą „Future Soldier“. Tuo pat metu leidėjas užsimena, kad jau rugsėjį planuojama nauja papildoma medžiaga žaidimui „Ghost Recon Breakpoint“.

    Nors atnaujinimai ir nemokamas turinys leidžia serijos gerbėjams turėti ką veikti, naujos pagrindinės „Ghost Recon“ dalies vis dar teks palaukti. Viešai aptariamose leidėjo prognozėse bei industrijos nutekėjimuose dažniausiai minimas laikotarpis ne anksčiau kaip 2027 metų antrasis ketvirtis.

  • Masinis bėgimas iš Windows 10: Steam skaičiai rodo lūžį, o 2025 metų terminas artėja

    Masinis bėgimas iš Windows 10: Steam skaičiai rodo lūžį, o 2025 metų terminas artėja

    „Valve“ kas mėnesį skelbia anoniminės „Steam“ aparatinės ir programinės įrangos apklausos duomenis, kurie leidžia matyti, kokias sistemas renkasi žaidėjai. Naujausia statistika fiksuoja aiškų lūžį: „Windows 11“ pirmą kartą perkopė 70 proc. ribą.

    Tai reiškia, kad daugiau nei 7 iš 10 „Steam“ naudotojų jau žaidžia su naujausia „Microsoft“ operacine sistema. Dar prieš metus „Windows 10“ laikėsi gerokai tvirčiau ir konkuravo su įpėdine, tačiau persvara sparčiai pasislinko.

    Šiuo metu „Windows 10“ dalis tarp „Steam“ žaidėjų siekia apie 23,3 proc. Palyginimui, maždaug prieš metus šis skaičius viršijo 35 proc., tad kritimas yra ryškus ir nuoseklus.

    Vienas svarbiausių veiksnių – artėjanti oficialios „Windows 10“ priežiūros pabaiga. „Microsoft“ yra nurodžiusi, kad pagrindinis palaikymas baigsis 2025 metų spalio 14 dieną, o tai reiškia, kad daugumai vartotojų nebeliks įprastų nemokamų saugumo atnaujinimų.

    Nors pati sistema tą dieną „neišsijungs“, reali rizika ilgainiui auga: be saugumo pataisų dažnėja pažeidžiamumų išnaudojimo tikimybė, o programų kūrėjai pamažu nutraukia optimizavimą senesnei platformai. Dėl to dalis naudotojų renkasi migraciją anksčiau, nelaukdami paskutinės minutės.

    Situacija primena ankstesnius ciklus, kai po palaikymo pabaigos sparčiai mažėjo „Windows 7“ naudojimas. Tuomet masinė migracija į „Windows 10“ vyko panašiu tempu, o senesnėje sistemoje liko tik nedidelė dalis ištikimų vartotojų.

    Papildomas signalas žaidėjams – „Steam“ palaikymo politika. Platforma jau yra nutraukusi oficialų 32 bitų „Windows 10“ sistemų palaikymą, o tai dar labiau spaudžia atsinaujinti tuos, kurie naudojo senesnes konfigūracijas.

    Praktinis pasirinkimas daugeliui vartotojų dabar sukasi apie du kelius: atsinaujinti į „Windows 11“, jei įranga atitinka reikalavimus, arba planuoti kompiuterio atnaujinimą. „Steam“ statistika rodo, kad šis sprendimas vis dažniau priimamas ne teoriškai, o realiais skaičiais.

  • Per 40 laipsnių karštį Vengrijoje kelininkas pagirdė ištroškusį gandrą: vaizdas greitai išplito

    Per Vengriją slenkant alinantiems karščiams, netoli Tisakečkes miesto kelininkas Arpadas Nadis sustojo neįprastai situacijai: šalia remonto darbų vietos jis pastebėjo akivaizdžiai nusilpusį, troškulio kamuojamą gandrą. Vyro nufilmuotas ir socialiniuose tinkluose pasidalytas epizodas greitai išplito, primindamas, kad ekstremali temperatūra pavojinga ne tik žmonėms.

    Pasak vyro, paukštis atkreipė dėmesį tuo, kad, regis, bandė skabyti krūmų lapus, tarsi ieškodamas drėgmės. Kelininkai tuo metu dirbo atviroje vietoje, kur karštis siekė apie 38–40 laipsnių, todėl vandens atsargos buvo svarbios ir jiems patiems.

    „Pabandžiau prisivilioti jį šaltu vandeniu, kurį ryte gavome kaip gaivinantį gėrimą. Netikėtai gandras priartėjo ir atsigėrė“, – sakė Arpadas Nadis.

    Jo teigimu, toks trumpas momentas aiškiai parodė, kaip stipriai kaitra išsekina laukinius gyvūnus, ypač kai aplink mažai pavėsio ir natūralių vandens telkinių. Gandras, priėjęs prie žmonių, atrodė ne įžūlus, o priverstas ieškoti pagalbos, nes troškulys tapo stipresnis už įgimtą atsargumą.

    Istorija sulaukė daug reakcijų, o pats vyras pabrėžė, kad ekstremaliomis oro sąlygomis verta pagalvoti ir apie aplinkinius gyvūnus. Jo žinutė paprasta: kartais pakanka dubenėlio vandens, minutės dėmesio ir atsargaus elgesio, kad būtų išvengta nelaimės.

    Karščio bangų metu specialistai taip pat primena, kad vandens palikimas laukiniams paukščiams gali būti naudingas, tačiau svarbu laikytis higienos ir saugumo: indą reikėtų reguliariai plauti, vandenį keisti dažnai, o dubenį statyti pavėsyje ir atokiau nuo intensyvaus eismo. Tai sumažina riziką, kad vanduo perkais ar taps infekcijų židiniu.

    Šis atvejis išryškina platesnę tendenciją: kylant temperatūrai ir dažnėjant karščio bangoms, laukiniams gyvūnams miestuose ir atvirose teritorijose vis dažniau prireikia žmonių pagalbos. Ypač pažeidžiami būna jaunikliai ir dideli paukščiai, kuriems atvirose vietose sudėtinga greitai rasti vandens.

  • Galapagų salose 30 metų trukusi operacija: kaip „Judo ožkos“ padėjo išnaikinti invazinę populiaciją

    Galapagų salose Ramiajame vandenyne baigta viena didžiausių invazinių rūšių naikinimo kampanijų: per kelis dešimtmečius čia buvo siekiama pašalinti sulaukėjusias ožkas, kurios ardė vietines ekosistemas. Skelbiama, kad skirtingose salyno dalyse iš viso sunaikinta per 140 000 gyvūnų, o darbai užtruko apie 30 metų.

    Ožkos į Galapagus pateko ne natūraliai: jas į salas kadaise atgabeno jūreiviai, piratai ir banginių medžiotojai, palikdavę gyvūnus kaip „atsargą“ būsimoms kelionėms. Kadangi salose trūko stambių plėšrūnų, jų populiacija sparčiai augo ir ėmė daryti didelę žalą augmenijai.

    Gamtosaugininkai pabrėžia, kad ožkos naikino lapus, jaunus ūglius, medžių žievę ir net kaktusus, kurie svarbūs milžiniškiems vėžliams ir kitiems endeminiams gyvūnams. Be to, ištrypus augaliją dirvožemis tapo labiau pažeidžiamas erozijai, o miškų ir krūmynų atsikūrimas sulėtėjo.

    Kampanija buvo vykdoma taikant įvairias priemones: dirbo medžiotojų komandos, naudoti specialiai apmokyti šunys, skaitmeniniai žemėlapiai ir sraigtasparniai. Operacijos iš oro leido greitai aptikti dideles bandas, o vien per pirmuosius septynis mėnesius šiaurinėje Isabelos salos dalyje sunaikinta daugiau kaip 55 000 ožkų.

    Vis dėlto net sumažinus populiaciją apie 99 proc., problema neišnyko: mažos grupės likdavo nepastebėtos, slėpėsi tankmėse ir vėl dauginosi. Tuomet svarbų vaidmenį atliko vadinamosios „Judo ožkos“ – gyvūnai, kurie netiesiogiai padėjo surasti likusias bandas.

    Keli sugauti gyvūnai buvo sterilizuoti, jiems uždėti radijo siųstuvus turintys antkakliai, o tada jie paleisti atgal į gamtą. Kadangi ožkos yra socialūs gyvūnai, jos ieško kitų savo rūšies atstovų, todėl sekdami „Judo ožkų“ signalą specialistai galėdavo aptikti ir likusias grupes; šiaurinėje Isabelos dalyje šiam tikslui panaudota apie 770 tokių ožkų.

    Po invazinių gyvūnų pašalinimo dalyje teritorijų pradėjo atsikurti augmenija: vėl pasirodė jaunų medžių ir krūmų atžalų, sparčiau ėmė plisti kai kurie endeminiai augalai, įskaitant opuncijas. Tai svarbu, nes Galapagų ekosistemos yra labai jautrios, o daugelio rūšių mityba ir buveinės tiesiogiai priklauso nuo vietinės augalijos.

    Teigiama, kad atsigavusi augmenija padėjo ir kai kurioms paukščių rūšims, kurioms reikalingos drėgnesnės, tankesnės buveinės. Tačiau kartu pabrėžiama, kad ekosistemos negrįžta į „ankstesnę būseną“ iš karto: atsivėrusiose teritorijose gali plisti kiti invaziniai augalai, o atsikurianti augalija ne visada identiška tai, kuri dominavo iki ožkų išplitimo.

    Tokio masto operacijos Galapaguose dažnai minimos kaip pavyzdys, kaip sudėtinga, bet įmanoma suvaldyti invazines rūšis izoliuotose salų ekosistemose. Vis dėlto ilgalaikė sėkmė priklauso ne tik nuo populiacijos sumažinimo, bet ir nuo nuolatinės stebėsenos bei naujų invazijų prevencijos.

  • Singapūras iki 2027 metų žada pasodinti 1 000 000 medžių: kaip tai vėsins miestą ir mažins sąskaitas

    Singapūras spartina ambicingą žalinimo programą ir siekia iki 2027 metų gatvėse bei viešosiose erdvėse pasodinti 1 000 000 naujų medžių. Valdžios tikslas – mažinti miestų perkaitimą, didinti pavėsį pėstiesiems ir kartu riboti pastatų kaitrą, kuri didina kondicionavimo poreikį.

    Tyrimai rodo, kad tankus medžių pavėsis gali sumažinti tiesioginės saulės poveikį ir padėti gatvėse jaustis komfortiškiau net tada, kai oro temperatūra pasikeičia nedaug. Singapūre tai ypač aktualu dėl miesto šilumos salos efekto, kai užstatytos teritorijos būna keliais laipsniais šiltesnės nei aplinkinės, mažiau urbanizuotos zonos.

    Kaip medžiai vėsina miestą?

    Pagrindinis poveikis pasiekiamas ne vien „atšaldant“ orą, o blokuojant saulės spinduliuotę: pavėsyje žmogus patiria mažesnę šiluminę apkrovą. Miestuose tai reiškia vėsesnius šaligatvius, mažiau įkaitusį asfaltą ir komfortiškesnes sąlygas lauke dirbantiems ar daug vaikštantiems žmonėms.

    Singapūre atliktuose lauko palyginimuose, kai greta vertintos saulėtos ir šešėliuotos vietos, fiksuota, kad pavėsyje oro temperatūra vidutiniškai mažėja maždaug 1 laipsniu. Vis dėlto pagal universalaus šiluminio komforto indeksą, kuris vertina temperatūrą, drėgmę, spinduliuotę ir vėją, pojūčių skirtumas gali būti gerokai didesnis, o vietose su dideliu lajų dengiamumu komfortas pastebimai auga.

    Svarbiausias efektas – mažesnis pastatų įkaitimas

    Naujesnėse analizėse akcentuojama, kad reikšminga nauda slypi pastatų apsaugoje nuo įkaitimo: šešėlis ant sienų ir langų sumažina vidaus patalpų šilumos apkrovas. Dėl to kondicionieriai dirba trumpiau ir sunaudoja mažiau elektros energijos, o tai karštame ir drėgname klimate gali virsti apčiuopiama ekonomija.

    Vertinimuose nurodoma, kad Singapūro tipo sąlygomis energijos sutaupymas šiltuoju laikotarpiu gali siekti 6–9 proc. Tačiau sausesniuose miestuose šis rodiklis kartais būna dar didesnis, nes skirtinga drėgmė ir pastatų šilumos balansas lemia, kaip efektyviai veikia pavėsis ir garinimas.

    Kodėl vien medžių nepakanka?

    Specialistai pabrėžia, kad želdynai nėra universalus sprendimas visoms situacijoms. Per tankios lajos kai kuriais atvejais gali lėtinti naktinį atvėsimą, nes sulaiko iš žemės ir dangų sklindančią šilumą, o tai ypač svarbu tropikų miestuose, kur naktys ir taip išlieka šiltos.

    Dar viena rizika – oro cirkuliacija: tankūs želdiniai gali sumažinti vėjo prapūtimą gatvėse, o Singapūre natūralus vėjas dažnai būna silpnas. Dėl to planuojant želdinimą vis dažniau kalbama apie balansą tarp pavėsio, pralaidumo vėjui ir vietos mikroklimato.

    Šalia to, medžiai veikia ir drėgmę: garindami vandenį jie vėsina, bet kartu didina santykinę oro drėgmę. Kai drėgmė per didelė, žmonėms karštis jaučiamas intensyviau, o pastatų vėsinimui gali prireikti papildomos energijos, todėl kai kuriuose vertinimuose akcentuojamas optimalus, o ne maksimalus medžių dangos dydis.

    1 000 000 medžių per kelerius metus

    Singapūro iniciatyva, tarptautinėje erdvėje dažnai įvardijama kaip „One Million Trees“ programa, numato pasodinti 1 000 000 naujų medžių, o tikslą planuojama pasiekti iki 2027 metų pabaigos. Tai reikštų spartesnį tempą nei manyta anksčiau, tačiau praktinė nauda taip pat priklausys nuo to, kur ir kaip tiksliai bus sodinama.

    Ekspertai primena, kad rezultatas neatsiranda iškart: jaunam medžiui gali prireikti maždaug 10 metų, kol susiformuos laja, kuri suteikia reikšmingą pavėsį. Dėl to miestuose dažnai rekomenduojamas kombinuotas požiūris – ten, kur reikia greito efekto, naudojami stoginiai, stotelės, šešėliavimo konstrukcijos, o medžiai sodinami kaip ilgalaikė infrastruktūra.

    Bendra išvada paprasta: teisingai parinkti ir tinkamai prižiūrimi medžiai gali tapti vienu efektyviausių būdų mažinti perkaitimo riziką, didinti gyventojų komfortą ir net prisidėti prie mažesnių energijos sąnaudų. Tačiau sėkmę lems ne vien skaičius, o urbanistinis planavimas, rūšių parinkimas ir pritaikymas konkrečioms miesto vietoms.

  • Didžiausios JK technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: kas susirinko 18,7 mlrd. eurų?

    Didžiausios JK technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: kas susirinko 18,7 mlrd. eurų?

    JK rinka išliko didžiausia Europoje

    Jungtinė Karalystė 2026 metų pirmąjį pusmetį išlaikė didžiausios Europos technologijų finansavimo rinkos poziciją. Per 423 investicinius sandorius šalies technologijų įmonės pritraukė apie 18,7 mlrd. eurų.

    Rinka augo ne tiek dėl gausybės vidutinio dydžio sandorių, kiek dėl kelių itin didelių raundų, kurie pastebimai pakėlė bendrą sumą. Tai rodo investuotojų polinkį koncentruoti kapitalą į brandesnes, aiškų mastelio planą turinčias bendroves.

    Daugiausia lėšų sugėrė debesija ir DI

    Daugiausia kapitalo pritraukė debesijos sprendimai, kuriems teko apie 5,9 mlrd. eurų. Šį šuolį skatino investicijos į duomenų centrus ir skaičiavimo pajėgumus, reikalingus sparčiai augančioms DI darbo apkrovoms.

    Antroje vietoje atsidūrė dirbtinis intelektas, pritraukęs apie 3,2 mlrd. eurų. Investuotojai aktyviausiai rėmė tiek bazinių modelių kūrėjus, tiek įmonėms skirtus DI produktus ir lustų bei skaičiavimo infrastruktūros kryptis.

    Sveikatos technologijos ir fintech išlaikė tempą

    Sveikatos technologijos 2026 metų pirmąjį pusmetį pritraukė apie 2,6 mlrd. eurų, o dalį šios sumos lėmė vienas itin stambus sandoris vaistų kūrimo srityje. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai DI taikymas biotechnologijose tampa vienu patraukliausių ilgalaikės grąžos statymų.

    Fintech segmentas surinko apie 1,8 mlrd. eurų, o finansavimas pasiskirstė per skirtingas įmonių brandos stadijas. Rinkoje išlieka paklausa tarptautinių mokėjimų, valiutų rizikos valdymo ir verslui skirtų finansinių paslaugų platformoms.

    Dešimtukas susiėmė du trečdalius kapitalo

    Didžiausia JK finansavimo dalis atiteko palyginti mažai įmonių: 10 daugiausiai pritraukusių bendrovių kartu surinko apie 12,3 mlrd. eurų. Tai sudarė maždaug 66 proc. viso 2026 metų pirmąjį pusmetį į JK technologijų sektorių investuoto kapitalo.

    Tarp ryškiausių vardų dominavo DI infrastruktūra ir duomenų centrai, taip pat autonominio vairavimo, balso sintezės, kvantinių kompiuterių ir pramoninio DI kryptys. Tokia sandorių struktūra signalizuoja, kad investuotojai labiausiai vertina mastelio ekonomiką ir strateginę infrastruktūrą, kuri gali tapti pagrindu kitų produktų ir paslaugų augimui.

    „2026 metų pirmąjį pusmetį JK technologijų finansavimą labiausiai lėmė keli itin dideli sandoriai, o didžiausias apetitas išliko DI infrastruktūrai ir duomenų centrams“, – teigiama rinkos apžvalgoje.

  • Niujorko DI startuolis Modal Labs plečiasi į Londoną: biuras iki 40 žmonių ir augančios investicijos

    Niujorko DI startuolis Modal Labs plečiasi į Londoną: biuras iki 40 žmonių ir augančios investicijos

    Niujorke įsikūręs dirbtinio intelekto infrastruktūros startuolis Modal Labs atidaro biurą Londone ir taip stiprina savo pozicijas Europoje. Šis žingsnis tęsia pastaruoju metu matomą tendenciją, kai Šiaurės Amerikos DI bendrovės didina fizinį buvimą Jungtinės Karalystės sostinėje.

    Modal Labs kuria skaičiavimo infrastruktūrą DI užduotims, daug dėmesio skirdama DI inferencijai, kai modelis naudojamas rezultatams generuoti. Tai skiriasi nuo modelių mokymo, kuriam dažniausiai reikia ilgesnio laiko ir dar didesnių skaičiavimo resursų.

    Šaltinių teigimu, naujas biuras bus įrengtas Marble Arch rajone, o patalpos pritaikytos iki 40 darbuotojų komandai. Įmonė planuoja, kad Londono komanda bus pilnai suformuota iki rugsėjo pradžios.

    Modal Labs prisijungia prie kitų Šiaurės Amerikos DI bendrovių, kurios pastaruoju metu paskelbė apie plėtrą Londone. Tarp jų minimos ir didžiosios DI rinkos žaidėjos, ir sparčiai augantys startuoliai, ieškantys artumo Europos klientams bei talentams.

    Plėtra vyksta po reikšmingo finansavimo etapo: gegužę Modal Labs pritraukė apie 310 000 000 eurų investicijų, o įmonės vertė siekė maždaug 4 060 000 000 eurų. Prieš aštuonis mėnesius vertė buvo vertinama apie 960 000 000 eurų, todėl šuolis rodo didelį investuotojų pasitikėjimą.

    Šiuo metu Modal Labs taip pat turi biurus Niujorke, San Fransiske ir Švedijoje, o bendras darbuotojų skaičius siekia apie 170. Įmonę 2021 metais įkūrė vadovas Erik Bernhardsson ir technologijų vadovas Akshat Bubna, anksčiau dirbę technologijų ir DI infrastruktūros srityse.

    „Modal nuo pirmos dienos buvo transatlantinė įmonė: Niujorkas, San Fransiskas, Stokholmas. Naujuoju Londono biuru dar labiau įsipareigojame padėti Europos įmonėms augti“, – sakė Erik Bernhardsson.

  • Fotonikos proveržis Europoje: startuoliai kuria spartesnį internetą, kvantinius sprendimus ir naujus lustus

    Fotonikos proveržis Europoje: startuoliai kuria spartesnį internetą, kvantinius sprendimus ir naujus lustus

    Fotonika, technologijos, kurios generuoja ir valdo šviesą, Europoje tampa vienu strategiškai svarbiausių giliųjų technologijų sektorių. Ji vis dažniau minima šalia spartesnio interneto, saugesnių palydovinių ryšių, naujos kartos puslaidininkių ir kvantinių sprendimų, kurie reikalingi augančiai skaitmeninei ekonomikai.

    Per pastaruosius metus šios srities svarba ypač išaugo dėl didėjančio duomenų centrų, didelio našumo skaičiavimų ir DI infrastruktūros poreikio. Šviesa perduodama informacija leidžia pasiekti didesnį greitį ir pralaidumą, o kartu mažinti sistemų energijos sąnaudas, dydį ir sudėtingumą.

    Kas keičiasi ryšiuose ir lustuose?

    Optinės ryšio technologijos palaipsniui tampa pagrindu moderniems telekomunikacijų ir duomenų centrų tinklams. Integruotos fotonikos mikroschemos leidžia viename puslaidininkių luste sutalpinti kelias funkcijas, kurios anksčiau reikalavo didelių, brangių ir energijai imlių komponentų.

    Tokia integracija svarbi ne tik greičiui, bet ir kaštams bei tiekimo grandinių atsparumui. Europai tai reiškia didesnes galimybes stiprinti technologinį savarankiškumą srityse, kurios tampa kritinės tiek ekonomikai, tiek saugumui.

    Startuoliai, kuriuos verta stebėti

    Nyderlanduose veikianti „EFFECT Photonics“ kuria integruotas fotonines mikroschemas ir optinio ryšio sistemas, skirtas telekomunikacijų ir duomenų centrų tinklams. Šios technologijos tikslas yra didinti duomenų perdavimo spartą, kartu mažinant energijos sąnaudas ir įrangos kainą.

    Prancūzijos bendrovė „Cailabs“ plėtoja lazerio šviesos formavimo ir valdymo sprendimus, kurie pritaikomi tiek ryšiams, tiek pramoninėms lazerio technologijoms. Tokie sprendimai gali didinti optinių linijų patikimumą ir talpą, o pramonėje pagerinti suvirinimo, pjovimo ar gamybos procesų tikslumą.

    Ispanijos „Wooptix“ orientuojasi į puslaidininkių pramonę ir kuria itin tikslios optinės metrologijos įrangą, skirtą silicio plokštelių matavimams ir patikrai. Didėjant lustų architektūrų sudėtingumui, tokie matavimo sprendimai tampa tiesiogiai susiję su gamybos išeigos didinimu ir kokybės kontrole.

    Airijos „Mbryonics“ kuria optinio ryšio technologijas kosmoso sektoriui, įskaitant optinius terminalus, lazerinio ryšio krovinius ir fotonines integruotas mikroschemas. Laisvos erdvės optinis ryšys, paremtas lazeriais, gali užtikrinti didesnį duomenų srautą ir geresnį saugumą nei tradiciniai radijo dažnių sprendimai.

    Ispanijos „Quside“ vysto kvantinės šviesos sprendimus, tarp jų kvantinius atsitiktinių skaičių generatorius, kurie naudojami kibernetiniam saugumui ir šifravimui. Tokie įrenginiai remiasi kvantinės fizikos neapibrėžtumu, todėl gali būti patikimesnis pagrindas saugioms sistemoms nei programiniai generatoriai.

    Graikijos „Brite Solar“ kuria skaidrų fotovoltinį stiklą šiltnamiams, kad augintojai galėtų gaminti elektrą neprarasdami augalams reikalingo apšvietimo. Koncepcija paremta optinėmis dangomis, kurios praleidžia fotosintezei svarbius bangų ilgius, o likusią šviesos dalį paverčia energija.

    Kodėl tai svarbu artimiausiais metais?

    Fotonikos sprendimai vis dažniau tampa nematoma skaitmeninės ekonomikos atrama, nes jų efektyvumas padeda spręsti energijos sąnaudų ir našumo problemas, kurios ryškėja augant DI ir didelio našumo skaičiavimo paklausai. Kartu tai atveria rinką naujiems produktams, nuo ryšių įrangos iki kvantinės saugos komponentų.

    Europoje matomas aiškus trendas, kai ilgus metus laboratorijose brandintos technologijos pereina į komercinius produktus ir pramoninį mastelį. Tai kuria prielaidas atsirasti daugiau globaliai konkurencingų įmonių, o fotonika tampa vienu realiausių kandidatų į kritinių technologijų pagrindą ateinančiam dešimtmečiui.

  • „Vangrid“ pritraukė apie 8 mln. eurų: decentralizuotas erdvinio intelekto tinklas išmaniesiems telefonams

    „Vangrid“ pritraukė apie 8 mln. eurų: decentralizuotas erdvinio intelekto tinklas išmaniesiems telefonams

    Nyderlandų startuolis „Vangrid“ pritraukė apie 8 mln. eurų pradinio etapo investiciją, siekdamas kurti decentralizuotą erdvinio intelekto tinklą, kuris veiktų išmaniuosiuose telefonuose. Bendrovė teigia, kad tikslas – padaryti aukštos raiškos erdvinius duomenis pasiekiamus tokiu mastu ir atnaujinimo dažniu, kokio reikia vadinamosios fizinės erdvės DI sprendimams.

    Platforma remiasi jau milijarduose telefonų esančiomis kameromis ir jutikliais, todėl duomenų rinkimui nereikia specializuotos įrangos. Idėja paprasta: įprasti naudotojai gali prisidėti prie nuolat atnaujinamo realaus pasaulio vaizdo, o ne laukti, kol teritorijas periodiškai nuskenuos brangūs, centralizuotai valdomi automobilių parkai.

    „Vangrid“ savo modelį pozicionuoja tarp dviejų kraštutinumų: tradicinių žemėlapių sudarymo metodų, kuriuose dominuoja lėtos ir brangios specialių transporto priemonių operacijos, ir atviro minios finansavimo projektų, kuriuose dažnai trūksta patikros bei verslo klientams būtinos kokybės. Bendrovė žada tiek aiškesnį atlygį duomenų teikėjams, tiek klientams reikalingą verifikaciją ir duomenų kilmės sekimą.

    Kaip užtikrinamas privatumas?

    Vienas iš esminių sprendimo elementų – verifikavimo ir skaičiavimo „pakraštyje“ sluoksnis, kai dalis apdorojimo vyksta pačiame įrenginyje. Pasak bendrovės, veidai ir automobilių numeriai yra suliejami telefone dar iki duomenims paliekant įrenginį, taip mažinant privatumo rizikas ir supaprastinant atitiktį skirtingiems reguliavimo reikalavimams.

    Kitas sistemos ramstis – „onchain“ principu paremta duomenų kilmės patikra, leidžianti fiksuoti, kas, kada ir kaip atliko duomenų „užfiksavimą“. „Vangrid“ teigimu, tokia schema turėtų padėti pasiekti duomenų vientisumą ir pasitikėjimą be centralizuoto autoparko, o komandai sutelkti resursus į tinklo tankį ir įrankius, kurių tiesiogiai reikia verslo klientams.

    Kodėl to reikia fizinės erdvės DI?

    Didėjant autonominių sistemų, robotikos ir gynybos sprendimų poreikiui, rinkai svarbūs tampa dažnai atnaujinami, realybės pokyčius atspindintys erdviniai duomenys. Skirtingai nei vienkartinis teritorijos nuskenavimas, nuolatinis atnaujinimas leidžia greičiau reaguoti į infrastruktūros, eismo ar aplinkos pokyčius, o tai ypač aktualu sistemoms, kurios turi veikti dinamiškoje, žmonių pilnoje aplinkoje.

    „Mes esame akys kitai DI kartai. Be decentralizuoto suvokimo tinklo milijardinės vertės robotai liks akli dinamiškoje žmonių aplinkoje“, – sakė „Vangrid“ vadovas Robertas Brightonas.

    Kur bus panaudotos investicijos?

    Investiciją bendrovė planuoja skirti tinklo „įsukimui“, skaičiavimo pakraštyje grandinės plėtrai ir partnerystėms su verslo klientais, ypač gynybos bei autonominių sistemų srityse. Bendrovė taip pat nurodo pasirašiusi naujus ketinimų protokolus su strateginiais duomenų partneriais ir aktyviai kalbasi su organizacijomis, kuriančiomis robotikos ir gynybos platformas.

    „Vangrid“ išskiria, kad platformoje jau vyksta realios transakcijos, kurios, pasak įmonės, patvirtina abiejų pusių interesą: tiek duomenų teikėjų, tiek klientų, kuriems reikia patikrintų ir nuosekliai atnaujinamų erdvinių duomenų. Artimiausias etapas – didinti aprėptį taip, kad tinklas augtų programėlės atsisiuntimų tempu, o ne viešųjų pirkimų ar įrangos įsigijimo ciklais.

  • „Mobilise“ kuria investicinį padalinį: taip ketina spartinti OSS/BSS ir eSIM telekomų programinės įrangos augimą

    „Mobilise“ kuria investicinį padalinį: taip ketina spartinti OSS/BSS ir eSIM telekomų programinės įrangos augimą

    Naujas padalinys ir jo tikslas

    Telekomunikacijų programinės įrangos tiekėja „Mobilise“ pristatė naują padalinį „Mobilise Platforms & Investments“, skirtą specializuotoms telekomų technologijų bendrovėms auginti per strategines partnerystes ir investicijas. Idėja paprasta: sujungti kapitalą, sektoriaus kompetenciją ir bendrą technologinę platformą, kad mažesni žaidėjai galėtų greiččiau plėstis.

    Bendrovė teigia, kad rinka yra išskaidyta, o daug svarbių sprendimų kuriančių įmonių lieka „per mažos“, kad pačios galėtų finansuoti kitą plėtros etapą. Naujas padalinys turėtų tapti tarpine grandimi tarp produktą turinčių komandų ir augimui reikalingų resursų.

    Į kokias sritis taikosi „Mobilise“

    „Mobilise Platforms & Investments“ akcentuoja verslo palaikymo sistemas (BSS) ir operacijų palaikymo sistemas (OSS), taip pat MVNE ir MVNA infrastruktūrą, eSIM bei ryšio sprendimus. Į taikymo lauką patenka ir vadinamieji kontrolinės plokštumos sprendimai, susiję su tarptinkliniu ryšiu, numeracija ir tarptinkliniu atsiskaitymu.

    Tokie produktai dažnai yra giliai integruoti operatorių procesuose, todėl pakeitimai ar migracijos reikalauja specifinių žinių ir ilgesnio diegimo ciklo. Dėl to bendrovės, turinčios stiprią technologiją, bet ribotą komandą ar kapitalą, neretai „įstringa“ ties palaikymo ir nedidelio augimo riba.

    Kodėl tai aktualu rinkai

    „Mobilise“ argumentuoja, kad telekomų programinės įrangos segmente didelė vertės dalis sukuriama nišinėse, dažnai įkūrėjų valdomose įmonėse. Tokios bendrovės gali turėti lojalių klientų ir patikimą produktą, tačiau joms trūksta investicijų į pardavimų mastelį, diegimų infrastruktūrą, atitiktį reikalavimams ir naujų kartų funkcijas.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad sektoriaus specifika apsunkina „bendro profilio“ investuotojų sprendimus. Telekomų sprendimus tenka vertinti ne vien pagal finansus, bet ir pagal reguliavimo aplinką, integracijų sudėtingumą, paslaugų lygių įsipareigojimus ir kritinės infrastruktūros patikimumą.

    Partnerystė pirmiau, įsigijimas vėliau

    Skirtingai nei įprasti įsigijimai, naujasis padalinys žada pradėti nuo partnerystės modelio. Pirmasis žingsnis būtų bendradarbiavimas ir veiklos gerinimas, integruojant įmonę į bendrą technologinę bazę, kurią „Mobilise“ vadina HERO platforma, siekiant didesnio efektyvumo ir pelningumo.

    Jeigu bendradarbiavimas pasiteisina ir verslas tinka ekosistemai, vėlesniame etape gali būti svarstomas ir įsigijimas. „Mobilise“ nurodo, kad kartu dirbs su kapitalo partneriais, turinčiais telekomų sektoriaus patirties, kad būtų užtikrintas finansinis pajėgumas ir aiški sandorių disciplina.

    „Yra puikių telekomų programinės įrangos įmonių, kurios neturi aiškaus kelio į priekį ne todėl, kad produktas silpnas ar klientai nelojalūs, o todėl, kad įkūrėjas pervargęs, trūksta kapitalo ir kitas žingsnis vienam atrodo per sunkus“, – sakė „Mobilise“ įkūrėjas ir vadovas Hamish White.

    „Ilgą laiką vienintelės realios išeitys buvo toliau kovoti, parduoti pirkėjui, kuris nesupranta produkto, arba uždaryti veiklą. „Mobilise Platforms & Investments“ sukūrėme todėl, kad, mūsų manymu, yra geresnis atsakymas“, – teigė jis.

    „Mes neperkame įmonių tam, kad jas pertvarkytume, išimtume kaštus ar suteiktume įkūrėjams išėjimą, paliekant komandą spręsti, kas bus toliau“, – pridūrė H. White.

    „Ieškome verslų, kurių produktas turi aiškų pritaikomumą rinkoje, kurių klientų santykiai yra realūs, o komanda sritį išmano geriau už bet ką kitą. Būtent tai norime išsaugoti, o sandoris su „Mobilise“ nėra išėjimas, tai yra augimo kelias“, – sakė jis.

    Kas kviečiami į pokalbius

    Padalinys skelbia esantis atviras pokalbiams su telekomų technologijų įkūrėjais, svarstančiais augimo ar perimamumo scenarijus, taip pat su operatoriais, norinčiais plėsti kompetencijas. Tarp interesų įvardijamos ir kelionių eSIM platformos, integruoto ryšio tiekėjai, OSS ir BSS kūrėjai, sistemų integratoriai bei MVNE ir MVNO srities specialistai.

    „Mobilise“ pozicionuoja iniciatyvą kaip bandymą sukurti praktišką alternatyvą rinkoje, kur daugelis mažesnių, bet kritiškai svarbių telekomų programinės įrangos žaidėjų susiduria su panašiais mastelio barjerais. Bendrovė tikisi, kad ekosistemos principu sujungtos įmonės galės greičiau didinti pardavimus, gerinti produktus ir konkuruoti tarptautiniu mastu.