CP v2

Category: Technologijos

  • Straussas Zelnickas prabilo apie GTA 6 kainą: gali nustebinti, kiek iš tikro mokėsime

    Straussas Zelnickas prabilo apie GTA 6 kainą: gali nustebinti, kiek iš tikro mokėsime

    Iki „Rockstar Games“ kuriamo GTA 6 pasirodymo likus kiek daugiau nei pusmečiui, didžiausias klausimas žaidėjams vis dar tas pats – kokia bus žaidimo kaina ir ar ji neperžengs naujos psichologinės ribos. Pastaraisiais mėnesiais rinkoje netrūko spėjimų, kad leidėjai gali bandyti taikyti iki maždaug 90 eurų siekiančią bazinę kainą.

    Diskusijas pakurstė „Take-Two Interactive“ vadovas Straussas Zelnickas, kuris viešai akcentavo ne norą kelti kainas, o siekį suderinti vertę ir „protingą“ mokestį pirkėjui. Jo žinutė aiški: įmonė vertins ne tik infliaciją ar rinkos bandymus stumti kainas aukštyn, bet ir tai, kaip kaina atrodys žaidėjui, lyginant su turinio apimtimi.

    „Mes nežiūrime į tai taip, kad tiesiog stumtume ribas. Mes galvojame, kaip pateikti kažką neįtikėtino ir kad kaina, kurią žmonės už tai moka, būtų labai protinga“, – sakė Straussas Zelnickas.

    Kontekstą gerai parodo ir ankstesni „Take-Two Interactive“ sprendimai: bendrovė yra rėmusi idėją, kad didelio masto hitas gali atsipirkti greitai vien dėl milžiniško pardavimų kiekio. Tokia logika vadinama masto efektu, kai mažesnė kaina teoriškai gali atnešti didesnes pajamas, jei produktas pasiekia rekordines auditorijas.

    Pastaraisiais metais žaidimų sektorius apskritai gyvena kainodaros permainų etapą: didžiųjų leidėjų nauji žaidimai dažnai startuoja brangiau nei ankstesnėje konsolių kartoje, o papildomų leidimų, išankstinių prieigų ir priedų politika tapo kone standartu. Dėl to GTA 6 kainos tema tapo ne vien smalsumo klausimu – ji gali signalizuoti, ar rinka ruošiasi naujam bazinių kainų šuoliui.

    Kol kas oficialios GTA 6 kainos „Rockstar Games“ nepaskelbė, todėl bet kokie konkretūs skaičiai tebėra spėlionės. Vis dėlto „Take-Two Interactive“ vadovo tonas leidžia manyti, kad leidėjas bent jau viešai nenori būti tas, kuris pirmas įteisins naują, itin aukštą standartą vien už bazinę žaidimo versiją.

  • „Pearl Abyss“ triumfas: „Crimson Desert“ peržengė 5 mln ribą, darbuotojams skyrė premijas

    „Pearl Abyss“ triumfas: „Crimson Desert“ peržengė 5 mln ribą, darbuotojams skyrė premijas

    Korėjos žaidimų studija „Pearl Abyss“ turi kuo pasidžiaugti: veiksmo RPG „Crimson Desert“ peržengė 5 mln parduotų kopijų ribą. Kompanija pranešė, kad šį etapą nusprendė pažymėti vienkartinėmis išmokomis darbuotojams, prisidėjusiems prie žaidimo kūrimo ir palaikymo.

    Po starto „Crimson Desert“ sulaukė aktyvios žaidėjų reakcijos, o dalis kritikos buvo nukreipta į valdymo patogumą, mechanikų gausą ir pagrindinės istorijos gylį. Kūrėjai akcentuoja, kad didelė dalis pastabų buvo įvertinta, o tolesnis atnaujinimų planas numatytas ilgesniam laikotarpiui.

    Studijos vadovas Heo Jin-young sprendimą skirti premijas sieja su komandos darbo rezultatu ir žaidimo pasiektais pardavimų skaičiais. „Mūsų kelionė čia nesibaigia. Šiandien patvirtintas potencialas bus stipriausia jėga, padėsianti įveikti būsimus iššūkius“, – sakė jis.

    Skelbiama, kad „Pearl Abyss“ dirba daugiau nei 730 darbuotojų, o premija siekia 5 mln Pietų Korėjos vonų vienam žmogui. Tai maždaug 3 100 eurų, jei sumą perskaičiuotume pagal pastarojo meto valiutų kursus.

    Žaidimų industrijoje tokios išmokos dažniausiai vertinamos kaip būdas išlaikyti talentus ir sumažinti perdegimo riziką po intensyvių projektų finišo. Tuo pačiu tai signalas rinkai, kad leidėjas siekia ilgalaikio „Crimson Desert“ gyvavimo, kai pardavimus palaiko ne tik reklama, bet ir nuolatinis turinio atnaujinimas.

    Ekspertai pastebi, kad pastaraisiais metais sėkmingi vieno žaidėjo projektai vis dažniau konkuruoja su ilgalaikėmis paslaugų tipo platformomis, todėl kūrėjams ypač svarbūs įvertinimai ir bendruomenės nuomonė. „Crimson Desert“ atvejis rodo, kad greita reakcija į kritiką ir reguliarūs pataisymai gali tiesiogiai prisidėti prie gerėjančio reputacijos bei stabilaus pardavimų tempo.

  • Oklahoma svarsto griežtinti jaunų vairuotojų licencijas: tarpinis leidimas galiotų iki 18 metų

    Oklahoma svarsto griežtinti jaunų vairuotojų licencijas: tarpinis leidimas galiotų iki 18 metų

    Oklahoma valstijoje svarstomas Senato įstatymo projektas SB 1687 gali pakeisti kelią į pilnavertes vairavimo teises paaugliams. Siūlymas numato, kad pradedantieji vairuotojai tarpinę vairuotojo licenciją turėtų išlaikyti iki 18 metų, nebent baigtų vairavimo mokymus.

    Diskusija kyla ne dėl formalumų, o dėl eismo saugumo: paauglių vairuotojų avarijų rizika, vertinant pagal nuvažiuotą atstumą, yra gerokai didesnė nei vyresnių vairuotojų. Įstatymo šalininkai teigia, kad ilgesnis pereinamasis laikotarpis gali sumažinti skaudžių incidentų skaičių.

    Kas keistųsi paaugliams?

    Pagal siūlomą modelį, tarpinė licencija išliktų ilgiau, todėl ilgiau galiotų ir pagrindiniai apribojimai, taikomi pradedantiesiems vairuotojams. Tokie apribojimai dažniausiai susiję su važiavimu naktį ir keleivių skaičiumi, ypač kai automobilyje vežami bendraamžiai.

    SB 1687 palieka svarbią išimtį: anksčiau į pilnas teises būtų galima pereiti tiems, kurie baigia vairavimo mokymo programą. Taip siekiama ne tik „pratęsti laukimą“, bet ir skatinti struktūruotą pasirengimą.

    Kodėl remiamasi avarijų statistika?

    Eismo saugos organizacijos ir visuomenės sveikatos ekspertai ne kartą pabrėžė, kad nauji vairuotojai pirmuosius savarankiško vairavimo mėnesius patiria didžiausią riziką. Ji siejama ne tik su praktikos trūkumu, bet ir su gebėjimu laiku atpažinti pavojų bei teisingai įvertinti situaciją kelyje.

    Duomenys, kuriais remiasi įstatymo projekto rėmėjai, rodo aiškią tendenciją: paaugliai, nors paprastai nuvažiuoja mažiau nei dauguma suaugusių vairuotojų, į avarijas patenka neproporcingai dažnai. Dėl to politinis sprendimas dažniausiai sukasi apie klausimą, kiek laiko jaunas žmogus turėtų vairuoti su ribotomis teisėmis.

    Laipsniškos licencijos principas ir jo rezultatai

    Laipsniško licencijavimo sistemos esmė yra paprasta: daugiau laiko praleisti mažesnės rizikos sąlygomis ir palaipsniui didinti atsakomybę. Tokios sistemos JAV valstijose buvo diegiamos dešimtmečius, o jų „stiprumas“ skiriasi pagal tai, kiek laiko taikomi apribojimai ir kokie jie griežti.

    Tyrimai, vertinantys laipsniško licencijavimo priemones, sieja ilgesnius mokinio ir tarpinės licencijos laikotarpius su mažesniu mirtinų avarijų skaičiumi tarp 15–17 metų vairuotojų. Būtent todėl SB 1687 šalininkai teigia, kad ilgesnis tarpinis etapas yra viena tiesiausių priemonių rizikai sumažinti.

    Artimiausias žingsnis įstatymo projektui yra svarstymas Atstovų Rūmų Teismų ir viešojo saugumo priežiūros komitete. Jei jam būtų pritarta, sprendimą vėliau lemtų balsavimas platesnėje darbotvarkėje, o rezultatas gali tapti signalu ir kitoms valstijoms peržiūrėti jaunų vairuotojų taisykles.

  • Juta atsisako posūkių signalų žiedinėse sankryžose: panaikinta iki 690 eurų bauda ir aiški data

    Juta atsisako posūkių signalų žiedinėse sankryžose: panaikinta iki 690 eurų bauda ir aiški data

    Jutos valstijoje JAV keičiasi eismo taisyklės žiedinėse sankryžose: vairuotojams nebereikės rodyti posūkių signalų įvažiuojant į žiedą ir iš jo išvažiuojant. Pakeitimas įtvirtintas teisės akto pataisomis, kuriomis iš valstijos teisės išbraukta iki šiol galiojusi signalizavimo pareiga.

    Iki šiol dėl šios taisyklės žiedai tapdavo ne tik vairuotojų nervų, bet ir baudų šaltiniu. Už nesignalizavimą galėjo būti skiriama bauda iki 750 JAV dolerių, tai yra maždaug 690 eurų, o praktikoje, kaip pabrėžė kritikai, jos taikymas buvo nevienodas.

    Kas konkrečiai pasikeitė?

    Įprastose sankryžose posūkio signalas dažniausiai aiškiai nurodo ketinimą sukti į kairę ar dešinę, tačiau žiedinėse sankryžose manevrai yra labiau tolydūs. Dėl to daliai vairuotojų nebuvo akivaizdu, kada tiksliai privaloma įjungti posūkį: įvažiuojant, važiuojant ratu, prieš išvažiavimą ar visais atvejais.

    Įstatymų leidėjai argumentavo, kad reikalavimas žieduose signalizuoti kaip tradicinėje sankryžoje tampa nepraktiškas ir klaidinantis. Todėl Juta nusprendė taisyklę supaprastinti, atsisakant privalomo signalizavimo būtent žiedinėse sankryžose.

    Nuo kada galios nauja tvarka?

    Nauja tvarka Jutoje įsigalios 2026 metų gegužės 6 dieną. Svarbi detalė vairuotojams: pakeitimas taikomas tik žiedinėms sankryžoms, o visose kitose situacijose posūkio signalų naudojimo reikalavimai išlieka tokie pat.

    Eismo saugos specialistai atkreipia dėmesį, kad nors taisyklės supaprastinimas gali sumažinti vairuotojų nerimą dėl netikėtų baudų, jis nepanaikina atsakomybės už saugų manevravimą. Net ir be pareigos signalizuoti žiede, vairuotojams vis tiek teks aiškiai pasirinkti eismo juostą, laikytis greičio ir praleisti pėsčiuosius.

    Kodėl tai svarbu ir kitur?

    Žiedinės sankryžos daugelyje šalių diegiamos dėl mažesnio konfliktinių taškų skaičiaus ir sklandesnio eismo, tačiau jų sėkmė priklauso nuo vienodų vairavimo įpročių. Jutos sprendimas rodo, kad net ir plačiai paplitę eismo reguliavimo principai gali būti peržiūrimi, jei praktikoje sukelia daugiau painiavos nei naudos.

    Ar taisyklės atsisakymas sumažins konfliktus ir pagerins srautų prognozuojamumą, paaiškės tik įsigaliojus pakeitimams. Kol kas aišku viena: Jutos vairuotojams žiedinė sankryža nebebus vieta, kur viena pamiršta lemputė gali kainuoti kelis šimtus eurų.

  • Lenkijoje startuoja „Chrobry“: apie 5,2 mlrd. eurų gynybai ir dual-use, aiškėja prioritetai

    Kas yra „Chrobry“ ir kam jis kuriamas

    Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK kartu su Fondų ir regioninės politikos ministerija baigia kurti specialios paskirties įmonę „Chrobry“, kuri įgyvendins Saugumo ir gynybos fondo užduotis. BGK pirmoji viceprezidentė Marta Postuła nurodė, kad investavimo politikos dokumentas šiuo metu derinamas, o galutinė jo versija planuojama iškart po įmonės registracijos.

    Planuojama, kad „Chrobry“ registracija nacionaliniame registre įvyks iki gegužės vidurio, o tuomet prasidės operacinis etapas. Pagrindinis tikslas – pagreitinti kapitalo pasiekiamumą gynybos sektoriui ir dvejopo naudojimo projektams, kuriems rinkoje dažnai trūksta rizikos kapitalo.

    Kokios apimties lėšos ir kaip jos bus skirstomos

    Įmonės numatomas finansinis „krepšys“ siekia apie 22,5 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 5,2 mlrd. eurų. Šios lėšos numatytos kaip du tarpusavyje papildantys instrumentai: paskolinis ir kapitalo.

    Paskolinis komponentas sudarys beveik 16 mlrd. zlotų, arba apie 3,7 mlrd. eurų. Iš šios sumos 11,2 mlrd. zlotų, arba apie 2,6 mlrd. eurų, būtų skiriama savivaldybėms projektams, susijusiems su civilinės saugos priemonėmis, kibernetiniu saugumu ir dvejopo naudojimo infrastruktūra.

    Antrasis ramstis – kapitalo investicijos, kurių apimtis apie 6,7 mlrd. zlotų, arba maždaug 1,5 mlrd. eurų. BGK teigimu, tai turėtų leisti įsigyti įmonių akcijų tiek ankstyvosiose technologijų stadijose, tiek veiklos mastelio didinimo etape.

    Prioritetai: naujos technologijos, kibernetika ir antidroninės sistemos

    Pagal aptariamas gaires prioritetinės kryptys apimtų naujas technologijas, kibernetinį saugumą ir antidronines priemones. Tokie sprendimai pastaraisiais metais Europoje laikomi kritiniais dėl karo Ukrainoje patirties, dronų vaidmens mūšio lauke ir augančios hibridinių grėsmių dalies.

    BGK atstovė taip pat leido suprasti, kad investicijos gali būti nukreiptos ne vien į startuolius ar mažas įmones. Neatmetama galimybė stiprinti ir brandžius pramonės dalyvius, jeigu jiems reikia kapitalo, kad galėtų tapti pagrindiniais rangovais dideliuose gynybos užsakymuose, o ne vien subrangovais.

    „Kiekviena kapitalo investicija bus svarstoma Valdymo komitete, tačiau sprendimas liks įmonės valdybos rankose. Komitetas galės pateikti neigiamą nuomonę, bet ji nebus įpareigojanti“, – sakė Marta Postuła.

    „Toks modelis, atitinkantis Europos Komisijos reikalavimus, užtikrina investicinių sprendimų nepriklausomumą nuo politinių veiksnių, kartu nurodant strategines kryptis valstybės saugumo požiūriu“, – pridūrė ji.

    Kaip bus priimami sprendimai ir kada tikėtis starto

    „Chrobry“ investicinis procesas, anot BGK, turėtų remtis rinkos standartais: prieš įsigyjant akcijas įmonės turės pereiti išsamų patikrinimą, apimantį finansinę, teisinę, technologinę ir rinkos analizę. Taip pat numatomas investicinis komitetas, kuris sprendimus grįs analitikų komandų rekomendacijomis.

    BGK pabrėžia, kad vien skolinimo priemonės ne visada išsprendžia finansavimo trūkumą, ypač mažesnėms gynybos sektoriaus įmonėms. Tokiais atvejais kapitalo injekcija gali tapti „pirmuoju žingsniu“, leidžiančiu pasiekti kreditingumą ir vėliau pritraukti bankinį finansavimą.

    Pagal pateiktą grafiką, pilna operacinė parengtis numatoma antrąjį metų pusmetį, kai bus galima priimti paraiškas tiek iš savivaldybių, tiek iš verslo. Tuo pačiu ketinama vertinti jau anksčiau identifikuotą projektų „vamzdyną“, apimantį ir paskolų, ir kapitalo dalį.

    „Chrobry“ taip pat pristatomas kaip instrumentas, kuris turėtų sujungti skirtingas valstybės finansavimo priemones į nuoseklų paketą. Tai ypač svarbu gynybos tiekimo grandinėse, kur rangovams ir technologijų tiekėjams dažnai reikia ne vien paskolos, bet ir garantijų, apyvartinio finansavimo bei kapitalo.

  • Degalų kainos vėl perskaičiuotos: naujos lubos benzinui ir dyzeliui nuo rytojaus

    Maksimalios degalų kainos

    Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias mažmenines degalų kainas artimiausiam laikotarpiui. Pagal sprendimą 95 markės benzino litras negalės kainuoti daugiau nei apie 1,33 euro, 98 markės benzino – apie 1,44 euro, o dyzelino – apie 1,52 euro.

    Palyginti su ankstesniu nustatymu, benzino kainų lubos šiek tiek kyla, o dyzelino – mažėja. Tokie pasikeitimai paprastai atspindi didmeninių kainų dinamiką ir mokesčių korekcijų poveikį galutinei kainai degalinėse.

    Kaip veikia kainų lubos

    Maksimali kaina nustatoma pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina vidaus rinkoje ir prie jos pridedamais privalomais mokesčiais. Taip pat įskaičiuojama fiksuota mažmeninės prekybos marža, kuri sudaro apie 0,06 euro už litrą, ir pridėtinės vertės mokestis.

    Nustatyta lubų kaina įsigalioja nuo kitos dienos po oficialaus paskelbimo ir galioja iki kito sprendimo arba, jei sprendimas priimamas prieš nedarbo dienas, iki artimiausios darbo dienos imtinai. Praktikoje tai reiškia, kad kainos degalinėse dažniausiai koreguojamos greitai, tačiau ne visada iki maksimalaus leistino lygio.

    Kokios sankcijos gresia

    Prekyba degalais viršijant nustatytą maksimalų lygį laikoma pažeidimu. Už tai gali būti taikomos baudos, kurios gali siekti iki maždaug 212 000 eurų, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos.

    Tokios priemonės paprastai taikomos siekiant trumpuoju laikotarpiu riboti kainų šuolius ir užtikrinti, kad vartotojai nebūtų spaudžiami staigių didmeninių kainų svyravimų ar rinkos sutrikimų.

    Mokesčių mažinimo įtaka kainai

    Degalų kainų luboms didelę įtaką daro laikinos mokestinės priemonės, ypač sumažintas PVM tarifas ir koreguotas akcizas. Kai šios priemonės galioja, jos tiesiogiai mažina formulėje įskaičiuojamą mokestinę dalį, todėl galutinė maksimali kaina būna mažesnė, nei būtų įprastomis sąlygomis.

    Rinkoje tai dažniausiai reiškia, kad kainų pokyčiai degalinėse tampa labiau priklausomi nuo didmeninės kainos ir naftos produktų biržų svyravimų. Tuo pat metu vartotojams svarbiausias signalas išlieka paprastas: benzinas gali kiek pabrangti, o dyzelinas turi potencialo atpigti.

  • Lenkija užsisako šimtus tūkstančių prieštankinių minų: „Belma“ plečia gamybą 30 kartų

    Lenkijos Ginkluotės agentūra pasirašė sutartį su Bydgoščiuje veikiančia bendrove „Belma“, priklausančia valstybinei Lenkijos gynybos pramonės grupei PGZ, dėl prieštankinių minų tiekimo. Sutarties vertė siekia apie 790 000 000 eurų, o pristatymai planuojami 2027–2029 metais.

    Pagal susitarimą numatytos minos, skirtos nuotoliniam minavimui iš specialių minų kasetų, naudojamų tokiose sistemose kaip Baobab ir Kroton. Vienoje kasetėje yra penkios prieštankinės minos, todėl bendras užsakomas kiekis skaičiuojamas ne tik kasetėmis, bet ir pačiomis minomis.

    Kas perkama ir kam skirta?

    Lenkijos gynybos ministerija skelbia, kad perkamos dešimtys tūkstančių minų kasetų, pritaikytų nuotolinio minavimo transporto priemonėms. Tai leidžia greitai suformuoti minų lauką, o sistema gali registruoti jo koordinates ir nustatyti veikimo parametrus, kas svarbu tiek taktikai, tiek vėlesniam teritorijos kontrolės ir išminavimo planavimui.

    Šios priemonės siejamos su platesne rytinio NATO ir Europos Sąjungos flango stiprinimo kryptimi, kai prioritetu tampa inžinerinės kliūtys, mobilumas ir greitas teritorijų uždarymas galimos krizės ar karo atveju. Tokie pajėgumai vertinami kaip vienas iš būdų mažinti priešo šarvuotos technikos manevro laisvę.

    „Prieštankinių minų įsigijimo projektas yra rytinio Europos Sąjungos ir NATO flango apsaugos dalis. Tai strateginė Europos saugumo programa, o kartu ir visos Lenkijos valstybės saugumo stiprinimas“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    „Belma“: didžiausias užsakymas istorijoje

    „Belma“ atstovai pabrėžia, kad tai vienas didžiausių iki šiol bendrovei tekusių kontraktų, todėl per pastaruosius metus buvo smarkiai didinami gamybiniai pajėgumai. Skelbiama, kad pajėgumai jau išauginti 30 kartų, o investicijos nukreiptos į dar spartesnį plėtimą.

    Tokia plėtra rodo bendresnę Europos tendenciją: po 2022 metų Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą daug valstybių ėmėsi didinti gynybos pramonės apimtis, kad sumažintų kritinių amunicijos ir inžinerinių priemonių trūkumą. Praktikoje tai reiškia ilgalaikius kontraktus, gamyklų modernizavimą ir gamybos grandinių stiprinimą vietoje.

    Kiek minų telpa viename „Baobab“?

    Nuotolinio minavimo sistema „Baobab“ turi kelis minų metimo įrenginius, į kuriuos įstatomos kasetės. Skelbiama, kad vienas toks automobilis gali gabenti iki 600 minų, nes įrenginiuose sutelpa dešimtys kasečių, o kiekvienoje jų yra po penkias minas.

    Senesnė sistema Kroton taip pat naudoja kasečių principą, tačiau vieno vieneto užtaisų talpa mažesnė ir siekia iki 400 minų. Kasečių naudojimas leidžia greičiau papildyti atsargas ir efektyviau veikti didesnio tempo operacijose.

    Užsakymas minoms ir kasetėms vykdomas paraleliai su pačių „Baobab“ platformų įsigijimu. Lenkija anksčiau buvo pasirašiusi sutartis dėl ratinės versijos tiekimo, o taip pat vysto ir kitus variantus, siekdama išplėsti inžinerinių pajėgumų spektrą skirtingoms operacinėms sąlygoms.

  • Reuters/Ipsos: Donaldo Trumpo reitingai smuko iki 34 proc. – amerikiečius slegia kainos ir Iranas

    JAV prezidento Donaldo Trumpo palaikymas nusileido iki žemiausio lygio per jo antrąją kadenciją – jį palankiai vertina 34 proc. amerikiečių, rodo agentūros Reuters ir „Ipsos“ apklausa. Tai 2 procentiniais punktais mažiau nei ankstesniame, balandžio 21 dieną skelbtame matavime, kai palaikymas siekė 36 proc.

    Apklausos duomenys išryškina dvi temas, kurios labiausiai veikia nuotaikas: pragyvenimo išlaidų augimas ir JAV veiksmai Irano atžvilgiu. Būtent šių veiksnių derinys, anot Reuters, didina visuomenės nuovargį ir mažina pasitikėjimą prezidento darbotvarke.

    Kainos ir karas – pagrindiniai priekaištai

    Reuters nurodo, kad daliai respondentų svarbiausias klausimas išlieka kasdienės išlaidos, o prezidento pastangos jas mažinti vertinamos itin prastai. Apklausos duomenimis, tik 22 proc. amerikiečių teigiamai vertina Donaldo Trumpo veiksmus dėl pragyvenimo kaštų mažinimo, kai ankstesnėje apklausoje taip manė 25 proc.

    Nuotaikas pakurstė ir įtampa Artimuosiuose Rytuose. Po JAV ir Izraelio vasario 28 dieną pradėtų antskrydžių Irane, pasak Reuters, Teheranas ėmėsi atsakomųjų veiksmų regione, o tai prisidėjo prie didesnio neapibrėžtumo naftos rinkoje.

    Tekste pažymima, kad JAV degalų kainos pakilo iki daugiau nei 4 JAV dolerių už galoną. Perskaičiavus pagal 3,785 litro ir suapvalinus, tai sudaro apie 0,98 euro už litrą, nors galutinė kaina vairuotojams JAV paprastai skiriasi priklausomai nuo mokesčių ir valstijos.

    Apklausa taip pat rodo atsargų požiūrį į karinę kryptį: JAV veiksmus prieš Iraną šiuo metu palaiko tie patys 34 proc. respondentų. Tai reiškia, kad užsienio politikos sprendimai visuomenėje netapo aiškiu mobilizuojančiu faktoriumi, o greičiau prisidėjo prie bendro nepasitenkinimo.

    Respublikonų bazė išlieka, bet įtampa auga

    Nors Donaldas Trumpas ir toliau remiamas daugumos Respublikonų partijos šalininkų, apklausa atskleidžia ir trintį partijos viduje. Reuters/Ipsos duomenimis, tarp respublikonų prezidentą palaiko 78 proc., tačiau dalis rinkėjų kritiškai vertina būtent ekonominę darbotvarkę.

    Apklausoje nurodoma, kad 41 proc. Respublikonų partijos rinkėjų nepritaria tam, kaip prezidentas tvarkosi su augančiomis pragyvenimo išlaidomis. Tai svarbus signalas, nes ekonomika tradiciškai yra vienas jautriausių rinkėjų pasirinkimą lemiančių veiksnių.

    Kontekstui svarbu ir tai, kad Donaldas Trumpas į Baltuosius rūmus grįžo po 2024 metų rinkimų, kampanijoje pabrėždamas kovą su infliacija. Lūkesčiai, kad kainų spaudimas bus greitai suvaldytas, daliai visuomenės akivaizdžiai nepasiteisino.

    Artėjant rinkimams lems nepriklausomi

    Reuters primena, kad lapkritį JAV vyks kadencijos vidurio rinkimai į Kongresą, kurie dažnai tampa referendumu dėl prezidento politikos. Respublikonai sieks išsaugoti daugumą Atstovų Rūmuose ir, tikėtina, taip pat Senate, todėl net ir nedideli nuotaikų pokyčiai gali turėti didelę reikšmę.

    Apklausa rodo, kad nepriklausomi rinkėjai šiuo metu labiau linksta į demokratus: 34 proc. jų palankiau vertina demokratus, o 20 proc. – respublikonus. Toks atotrūkis signalizuoja, kad kova dėl politinio centro gali tapti lemiamu veiksniu rinkimų finišo tiesiojoje.

    Reuters taip pat atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis atsakymų surinkta dar iki šaudymo incidento Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos renginyje, kuriame dalyvavo Donaldas Trumpas. Todėl kol kas neaišku, ar šis įvykis vėliau pakeitė visuomenės vertinimus.

  • Uostų pelno mokesčio lengvata po EK lupa: planuojami pakeitimai, kad nereikėtų grąžinti nuo 2007 metų

    Susisiekimo ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo siūloma iš esmės patikslinti jūrų uostų ir prieplaukų valdytojų taikomą pelno mokesčio lengvatą. Pagrindinis tikslas – suderinti nacionalinį reguliavimą su Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis.

    Projektas paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje, o lydimuosiuose dokumentuose pabrėžiama, kad dabartinė tvarka sulaukė Europos Komisijos pastabų. Jei taisyklės nebūtų pakeistos, teoriškai galėtų kilti rizika susigrąžinti neteisėta laikomą pagalbą už ankstesnius metus.

    Kas kelia klausimų Europos Komisijai?

    Europos Komisija vertina, ar pelno mokesčio lengvata uostų valdytojams nėra selektyvi ekonominė nauda, galinti iškraipyti konkurenciją bendrojoje rinkoje. Tokiais atvejais valstybės pagalbai taikomi aiškūs reikalavimai: ji turi būti apibrėžta, proporcinga ir nukreipta į konkrečius viešojo intereso tikslus.

    Ministerija nurodo, kad nepakoregavus reguliavimo galėtų atsirasti prievolė susigrąžinti lengvatos naudą, skaičiuojamą nuo 2007 metų. Būtent dėl šios rizikos siūloma keisti lengvatos sąlygas ir įvesti daugiau kontrolės mechanizmų.

    Lengvata siejama su konkrečiomis investicijomis

    Pagal siūlomą modelį pelno mokesčio lengvata būtų aiškiau susieta su konkrečiomis išlaidomis, kurios laikomos svarbiomis uostų infrastruktūros vystymui. Tarp jų minimos investicijos į uosto infrastruktūros statybą, keitimą ar modernizavimą, taip pat infrastruktūrą, užtikrinančią susisiekimą su uostu jūra ar sausuma.

    Taip pat numatoma, kad lengvata galėtų apimti laivybos kelių gilinimo darbus ir planavimo sąnaudas, susijusias su šiomis investicijomis. Toks susiejimas su aiškiais darbais turėtų padėti pagrįsti, kad lengvata nėra bendra privilegija, o tikslinė priemonė.

    „Nors paramos sąlygos būtų koreguojamos, tikėtina mokestinė nauda iš esmės išliktų panaši į dabartinę“, – teigiama ministerijos pateiktoje projekto argumentacijoje.

    Daugiau atskaitomybės ir kontrolės

    Kartu su lengvatos „pririšimu“ prie investicijų siūloma įvesti griežtesnius apskaitos reikalavimus. Numatyta pareiga atskirai apskaityti su pagalba susijusias lėšas ir vesti atskirą neekonominės veiklos apskaitą, kad būtų aiškiau atskirta, kur baigiasi viešoji funkcija ir prasideda komercinė veikla.

    Uostų valdytojai, siekiantys pasinaudoti lengvata, turėtų teikti metines ataskaitas atitinkamam jūrų uosto direkciją prižiūrinčiam urėdijų lygiui priskirtam jūrų administravimo subjektui, o kartu pateikti ir nepriklausomo auditoriaus patvirtinimą. Ši dalis projektu siejama su siekiu užtikrinti realų išlaidų atsekamumą.

    Numatyta, kad jūrų administracija tikrintų, ar sąlygos įvykdytos, ir spręstų dėl teisės taikyti lengvatą bei jos dydžio pagrįstumo. Jei būtų nustatyti pažeidimai, galėtų būti taikomas įpareigojimas grąžinti neteisėtai pritaikytą pagalbą su palūkanomis.

    Taip pat planuojama, kad susisiekimo ministras atskiru teisės aktu detalizuotų, kokia veikla laikoma neekonomine, ir nustatytų tikslesnes lengvatos taikymo sąlygas. Tai reikštų, kad praktinis reguliavimas priklausytų ne tik nuo įstatymo, bet ir nuo poįstatyminių taisyklių.

    Jei projektui būtų pritarta, uostų valdytojams tai reikštų daugiau biurokratinių procedūrų, tačiau kartu suteiktų didesnį teisinį aiškumą. Valstybei tai – bandymas sumažinti ginčų su Europos Komisija riziką ir išvengti scenarijaus, kai tektų vertinti galimą pagalbos susigrąžinimą už ilgą laikotarpį.

  • Degalinių kainų „lubos“: po 4 230 patikrinimų pažeidimų rasta apie 6 proc. stočių

    Patikrinimai parodė išimtis

    Lenkijos energetikos viceministras Konradas Wojnarowskis Seime pranešė, kad tikrinant, kaip degalinės taiko vyriausybės nustatytą maksimalią kainą, atlikti 4 230 patikrinimų. Nustatyta 271 pažeidimas, tai sudaro apie 6 proc. visų patikrintų degalinių.

    Pasak jo, tai reiškia, kad dauguma degalinių kainų „lubų“ laikosi, tačiau yra ir išimčių. Kontrolių rezultatai, kaip teigiama, reguliariai perduodami institucijoms, kurios atsakingos už rinkos priežiūrą.

    Kaip valdžia aiškina priemones

    Viceministras teigė, kad Energetikos ministerija nuolat palaiko ryšį su Nacionaline mokesčių administracija, o rinkos situacija stebima nuolat. Sprendimai dėl tolesnių priemonių, anot jo, priklausys nuo konflikto poveikio degalų rinkai, prognozių ir bendros makroekonominės padėties.

    Taip pat akcentuota, kad šalyje degalų kainos išlieka vienos žemiausių Europoje, nors jos jautriai reaguoja į naftos kainų svyravimus ir geopolitines rizikas. Pastaraisiais metais būtent šie veiksniai dažniausiai tampa valdžios argumentu įsikišti į kainodarą.

    Lengvatos pratęstos iki 2026 metų

    Parlamente nurodyta, kad vadinamasis CPN paketas pratęstas iki 2026 metų gegužės 15 dienos. Jis siejamas su laikinomis fiskalinėmis priemonėmis, kuriomis mažinamas mokesčių spaudimas degalams.

    Šiuo metu galioja sprendimai, kuriais pridėtinės vertės mokesčio tarifas degalams sumažintas nuo 23 iki 8 proc., taip pat mažinamas akcizas. Skelbiama, kad akcizas sumažintas 0,29 euro už litrą benzinui ir 0,28 euro už litrą dyzelinui iki žemiausio lygio, leidžiamo pagal Europos Sąjungos taisykles.

    Ką valdžia sako apie degalų turizmą

    Atskirai aptarta vadinamoji degalų turizmo tema, kai vairuotojai degalus pilasi užsienyje dėl palankesnių kainų. Pasak viceministro, šioje srityje situacija šiuo metu yra suvaldyta ir stabili.

    „Darome prielaidą, kad kol situacija Artimuosiuose Rytuose nebus suvaldyta, ji nebus stabili. Mes ir toliau remsime Lenkijos žmones dėl degalų kainų“, – sakė Konradas Wojnarowskis.

    Kaina biudžetui ir galimi pokyčiai

    Viceministras priminė, kad CPN paketo kaina valstybės biudžetui siekia apie 370 000 000 eurų per mėnesį. Tokios priemonės paprastai vertinamos dvejopai: jos trumpuoju laikotarpiu amortizuoja kainų šuolius, bet kartu mažina biudžeto pajamas.

    Taip pat užsiminta, kad artimiausiomis savaitėmis, jei prireiks, ministerija gali grįžti prie mechanizmo, susijusio su LPG kainodara. Tai aktualu dėl to, kad autogazą dažnai renkasi kainai jautrūs vairuotojai, o jo rinka pastaraisiais metais išlieka nepastovi.