CP v2

Category: Technologijos

  • Australijos cukrinė skraiduolė atrodo lyg žaislas, bet be vargo sklendžia tarp medžių

    Cukrinė skraiduolė (Petaurus breviceps) – nedidelis Australijoje ir Naujojoje Gvinėjoje gyvenantis sterblinis žinduolis, dažnai vadinamas vienu mieliausių regiono gyvūnų. Iš pirmo žvilgsnio ji primena žaislinį posumą: pilkas švelnus kailis, didelės tamsios akys ir itin judrios ausys padeda orientuotis naktį.

    Šis gyvūnas prisitaikęs gyventi aukštai medžiuose, todėl ant žemės leidžiasi palyginti retai. Skraiduolės yra aktyviausios sutemus, o dieną paprastai slepiasi drevėse ar lapų lizduose, kur laikosi šiluma ir saugumas.

    Pagrindinis cukrinės skraiduolės „triukas“ – skraidymo plėvė, vadinama patagiumu: tai membrana, besitęsianti nuo priekinių iki užpakalinių galūnių. Šokdama ji išskleidžia keturias galūnes, įtempia plėvę ir taip ne tiek skrenda, kiek kontroliuotai sklendžia.

    Ilga uodega veikia kaip stabilizatorius ir „vairas“: padeda išlaikyti kryptį, koreguoti kūno padėtį ore ir tiksliau nusileisti. Tokia sklandymo technika leidžia efektyviai judėti tarp medžių, taupyti energiją ir greičiau pasiekti maisto šaltinius ar pasprukti nuo plėšrūnų.

    Suaugusi cukrinė skraiduolė paprastai sveria apie 100–160 gramų, tad dydžiu ji panaši į žiurkę, nors išskleidusi plėvę atrodo didesnė. Laukinėje gamtoje jos gyvenimo trukmė dažniausiai siekia apie 4–5 metus, tačiau nelaisvėje, esant tinkamai priežiūrai, gali būti ilgesnė.

    Pavadinimas susijęs su mityba: skraiduolės mėgsta saldžius augalų išteklius – nektarą, žiedadulkes, sultis ir kitus cukringus augalų išskyrimus. Vis dėlto jų racionas nėra vien „saldus“: jos taip pat medžioja bestuburius ir gali pasisavinti kitus baltymingus kąsnelius, priklausomai nuo sezono ir aplinkos.

    Didelės akys suteikia pranašumą naktį: geresnis matymas leidžia tiksliau įvertinti atstumą šuoliui ir sklandymui. Ausys gali judėti nepriklausomai viena nuo kitos, todėl skraiduolė lengviau nustato, iš kur sklinda garsas, ir greičiau reaguoja į pavojų.

    Mielas įvaizdis prisidėjo prie to, kad cukrinės skraiduolės kai kuriose šalyse tapo egzotiniu augintiniu. Tačiau gyvūnų gerovės specialistai pabrėžia, kad patenkinti jų poreikius nelaisvėje sudėtinga: reikia tinkamos mitybos, erdvės judėjimui, socialinio kontakto ir aplinkos, kuri leistų saugiai laipioti bei šokinėti.

    Cukrinės skraiduolės yra socialūs gyvūnai, dažnai gyvenantys grupėmis ir besidalijantys bendru lizdu. Tokios „šeimos“ gali saugoti savo teritoriją, o pasikeitus sąlygoms ar atsiradus stresui elgesys gali kisti, todėl spontaniškas sprendimas įsigyti egzotinį gyvūną neretai baigiasi problemomis.

  • GTA 6 premjera drebina verslą: gėrimų gamintojas keičia grafiką ir perspėja dėl vėlavimų

    GTA 6 premjera drebina verslą: gėrimų gamintojas keičia grafiką ir perspėja dėl vėlavimų

    „Grand Theft Auto 6“ premjera jau dabar vadinama vienu didžiausių šio dešimtmečio žaidimų industrijos įvykių. Studijos „Rockstar Games“ kuriamas tęsinys, kurio leidėjas yra „Take-Two Interactive“, dar iki pasirodymo daro įtaką ne tik žaidimų rinkai, bet ir kitų sektorių planavimui.

    Žaidėjų bendruomenė socialiniuose tinkluose seniai diskutuoja apie ketinimus imti laisvadienius ar atostogas, kad galėtų skirti laiko naujam žaidimui. Šią tendenciją pastebi ir dalis darbdavių, kurie ieško būdų, kaip suderinti darbuotojų motyvaciją su įprastais veiklos poreikiais.

    Vienas energinių gėrimų gamintojas, orientuotas į žaidėjų auditoriją, viešai pranešė, kad savaitę po GTA 6 premjeros taikys pakeistą darbo grafiką. Įmonė klientus įspėjo, jog dėl to kai kuriuose kanaluose gali pailgėti atsakymo ir užsakymų įvykdymo laikai.

    „Suprantame, kokias emocijas kelia ši premjera, todėl savaitę po jos taikysime pakeistą darbo grafiką, kad žmonės turėtų laiko susipažinti su žaidimu, o svarbiausios funkcijos išliks veikiančios“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Tokie sprendimai tampa platesnės tendencijos dalimi: dideli pramogų industrijos startai vis dažniau vertinami kaip momentai, galintys trumpam pakeisti vartotojų elgseną ir net darbo rinkos rutiną. Tai ypač aktualu įmonėms, kurių klientai ir darbuotojai yra tiesiogiai susiję su žaidimų kultūra.

    Šis atvejis nėra vienintelis. Anksčiau viešojoje erdvėje nuskambėjo ir kito verslo sprendimas premjeros dieną visiškai sustabdyti veiklą, motyvuojant tuo, kad įprastas darbas vis tiek gali strigti dėl sumažėjusio darbuotojų pasiekiamumo.

    Tuo pat metu ekspertai primena, kad žaidimų premjeros yra ne tik kultūriniai, bet ir ekonominiai įvykiai: jos veikia transliacijų platformų srautus, įrangos bei priedų paklausą, o kartais ir reklamos kampanijų kalendorius. Todėl verslai, siekdami išvengti chaoso, iš anksto peržiūri pamainas, klientų aptarnavimo apkrovas ir logistikos planus.

  • Seismologas apie Krymo tiltą: atramos stovi įtrūkusiuose gruntuose, o kiekvienas drebėjimas silpnina

    Žemės drebėjimai Juodosios jūros regione gali tapti ilgalaikiu iššūkiu Krymo tiltui, nes atramos remiasi į geologiškai sudėtingus, įtrūkimų turinčius gruntus. Taip teigia Ukrainos Nacionalinės mokslų akademijos Geofizikos instituto vadovas, geofizikas Oleksandras Kendzera.

    Anot jo, problema nėra vien tik stiprūs drebėjimai, kurie akimirksniu sukelia didelę apkrovą konstrukcijoms. Ne mažiau svarbus ir dažnų, palyginti silpnų drebėjimų poveikis, kai mikroįtrūkimai ir grunto struktūros pokyčiai ilgainiui silpnina atramų stabilumą.

    Kas pavojingiausia tiltui?

    Eksperto vertinimu, Krymo tilto atramos stovi ant tvirtų gruntų, tačiau šie turi savybę išpurėti ir prarasti laikomąją galią. Tokiose zonose dėl tektoninių lūžių ir suskilinėjusios geologinės sandaros gali pasireikšti vadinamasis kaupiamasis efektas.

    „Atramų gruntai gali išpurėti, ten sena zona, daug įtrūkimų. Kiekvienas žemės drebėjimas, net ir ne labai stiprus, prisideda prie atramų ardymo“, – sakė Oleksandras Kendzera.

    Specialistas atkreipia dėmesį, kad riziką didina ir vietinės geologinės sąlygos, kai objektas gali atsidurti dviejų tektoninių struktūrų sandūroje. Tokiais atvejais net vidutinio stiprumo drebėjimas gali sukelti neįprastai didelius grunto svyravimus konkrečioje vietoje.

    Ar drebėjimai kitur gali paveikti Krymą?

    Komentuodamas klausimą, ar tolimuose regionuose vykstantys drebėjimai gali turėti įtakos Juodosios ar Azovo jūrų baseinui, mokslininkas tokias prielaidas atmeta. Jo teigimu, skirtingų tektoninių plokščių ir struktūrų procesai paprastai nėra tiesiogiai susiję taip, kad vienas įvykis „išprovokuotų“ kitą už tūkstančių kilometrų.

    „Ne, tokie žemės drebėjimai vyksta tektoninėse struktūrose, kurios su mūsų teritorija neturi nieko bendra“, – sakė Oleksandras Kendzera.

    Tuo pat metu pats Krymo regionas istoriškai laikomas seisminiu, o Juodosios jūros baseine fiksuojami tiek juntami, tiek silpni, dažnai gyventojų nepastebimi drebėjimai. Inžineriniu požiūriu svarbiausia ne vien jų skaičius, bet ir tai, kokius grunto virpesius jie sukelia konkrečioje tilto vietoje.

    Kodėl prognozuoti beveik neįmanoma?

    Mokslininkas pabrėžia, kad tiksliai pasakyti, kada ir kokio stiprumo drebėjimas įvyks Krymo tilto rajone, neįmanoma. Seismologijoje galima įvertinti riziką ir tikėtinus scenarijus, tačiau tikslaus laiko ir magnitudės prognozė išlieka nepasiekiama.

    „Niekas pasaulyje negali vienu metu tiksliai numatyti artimiausio žemės drebėjimo laiko ir stiprumo“, – sakė Oleksandras Kendzera.

    Pasak jo, projektuojant infrastruktūrą seisminėse zonose paprastai remiamasi seisminiais žemėlapiais ir skaičiavimais, kaip drebėjimo metu elgsis gruntai po objektu ir aplink jį. Jei grunto svyravimų modeliai pakankamai aiškūs, konstrukcijas galima sustiprinti taip, kad jos atlaikytų numatomas apkrovas.

    Ekspertas neatmeta, kad projektuojant Krymo tiltą buvo atsižvelgta į galimus stiprius drebėjimus, tačiau akcentuoja, jog visiškai numatyti visų vietinių lūžių ir grunto elgsenos scenarijų neįmanoma. Ypač rizikingos situacijos gali kilti tada, kai drebėjimai sukelia pavojingus žemės plutos judesius ir grunto savybių pokyčius po atramomis.

    Mokslininkas taip pat mini, kad regione fiksuojami dešimtys drebėjimų per metus, o tai leidžia kalbėti apie ilgalaikę apkrovą infrastruktūrai. Net jei atskiri drebėjimai nėra pakankamai stiprūs, kad sukeltų akivaizdžius pažeidimus, jų visuma gali lemti lėtą konstrukcijų ir pagrindo degradaciją.

  • Kultinis „Quake“ kūrėjas atskleidė: žaidimas vos nesusprogdino „id Software“ iš vidaus

    Kultinis „Quake“ kūrėjas atskleidė: žaidimas vos nesusprogdino „id Software“ iš vidaus

    Legendinis šaudyklės žanro kūrinys „Quake“ šiemet mini 30 metų sukaktį, tačiau jo gimimas nebuvo romantiška sėkmės istorija. Vienas iš prie projekto dirbusių kūrėjų prisiminė, kad ambicijos ir darbo tempas buvo tokie dideli, jog studija „id Software“ rizikavo subyrėti iš vidaus.

    Apie tai viešai kalbėjo dizaineris Sandy Petersen, pabrėžęs, kad kūrimo laikotarpis komandai kainavo labai brangiai. Pasak jo, projektas pareikalavo milžiniškų psichologinių ir fizinių resursų, o daliai darbuotojų baigėsi perdegimu ir nuovargiu, kuris tęsėsi dar ilgai po išleidimo.

    Ambicijos, kurios alino komandą

    „Quake“ 1996 metais išleido „id Software“ kartu su leidėju „GT Interactive“. Tai buvo vienas svarbiausių lūžių pirmojo asmens šaudyklių istorijoje, nes žaidimas padėjo įtvirtinti realaus laiko 3D grafiką, tinklo režimo standartus ir modifikacijų kultūrą.

    Tačiau už technologinę pažangą, anot Peterseno, teko mokėti kaina, kurios tuo metu niekas iki galo neįvertino. Jis apibūdino kūrimo procesą kaip tamsų etapą, kai komanda dirbo iki išsekimo, o emocinis nuovargis tapo kone kasdienybe.

    Po „Quake“ laikotarpio studiją paliko dalis ryškiausių to meto kūrėjų, o tai pakeitė vidinę dinamiką ir kryptį. Petersen pripažino, kad pats žaidimas išliko išskirtinis pasiekimas, tačiau jam gaila projektų, kurie galėjo gimti, jei komanda būtų išlaikiusi stabilumą.

    Johnas Carmackas prisiėmė dalį kaltės

    Diskusijoje socialiniuose tinkluose pasisakė ir vienas svarbiausių studijos techninių lyderių Johnas Carmackas. Jis sutiko, kad iš techninės pusės komanda buvo užsibrėžusi pernelyg aukštą kartelę ir tai prisidėjo prie destruktyvaus darbo režimo.

    „Per stipriai visus spaudžiau“, – sakė Johnas Carmackas.

    Pasak jo, tuomet nebuvo iki galo suvokta, kad augančiai komandai būtinas tvaresnis tempas, o nuolatinis startuolio intensyvumas ilgainiui išsekina net labiausiai motyvuotus žmones. Carmackas taip pat pripažino, kad „Quake“ buvo momentas, kai jam teko susidurti su asmeninėmis ribomis, nes maksimalios pastangos vis tiek nepadėjo išlaikyti terminų.

    Kodėl ši istorija aktuali šiandien

    „Quake“ užkulisių istorija šiandien skamba kaip ankstyvas priminimas, ką kūrybinėse industrijose reiškia perdegimas ir netvarūs terminai. Žaidimų kūrime pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie vadinamąjį crunch reiškinį, kai ilgos viršvalandžių fazės tampa ne išimtimi, o sistema.

    Kartu kinta ir požiūris į darbo organizavimą: dalis studijų pereina prie realistiškesnių grafikų, investuoja į vidinius procesus, o DI įrankiai vis dažniau pasitelkiami rutinai mažinti, nors jie nepanaikina esminių planavimo ir lyderystės problemų. „Quake“ atvejis rodo, kad technologinės ambicijos gali sukurti istoriją, bet be tvaraus tempo jos gali kainuoti pačią komandą.

  • Lenkai atnaujino „mObywatel“: 4 naujovės ir svarbus perspėjimas milijonams naudotojų

    Lenkai atnaujino „mObywatel“: 4 naujovės ir svarbus perspėjimas milijonams naudotojų

    Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija paskelbė naujausią programėlės „mObywatel“ atnaujinimą, kuris užbaigia iki birželio pabaigos žadėtų naujų funkcijų paketą. Į telefonus jau diegiama 4.85.0 versija, o daliai naudotojų naujovės gali pasirodyti ne iš karto, nes įjungimas vyksta palaipsniui.

    Ministerija anksčiau buvo nurodžiusi, kad per kelias savaites programėlė turėtų sulaukti keliolikos patobulinimų. Šiame atnaujinime įvardijamos keturios paskutinės planuotos naujovės, tačiau realus jų matomumas programėlėje gali priklausyti nuo įrenginio, operacinės sistemos ir to, kada funkcijos aktyvuojamos serverio pusėje.

    Primena apie sertifikatų atnaujinimą

    Kartu su atnaujinimu „mObywatel“ pastarosiomis dienomis daliai žmonių pradėjo siųsti pranešimus apie būtinybę atnaujinti dokumentų sertifikatus. Tokie įspėjimai ypač atkreipė dėmesį, nes Lenkijoje programėle naudojasi daugiau nei 12 000 000 gyventojų.

    Tai įprasta saugumo procedūra, kuri periodiškai atliekama tam, kad skaitmeniniai dokumentai išliktų patikimi ir tinkami naudojimui. Vartotojui paprastai pakanka atsidaryti „mObywatel“ ir prisijungti vienu iš siūlomų būdų, o sertifikatų atnaujinimas įvyksta automatiškai.

    Studentams taikoma išimtis

    Skaitmeninių dokumentų galiojimo palaikymas gali skirtis studentams, jei naudojama skaitmeninė studento pažyma. Nurodoma, kad norint išsaugoti jos galiojimą gali būti reikalingas QR kodas, kurį suteikia aukštosios mokyklos administracija.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie mechanizmai yra įprasti skaitmeninės tapatybės sprendimuose, nes jie mažina piktnaudžiavimo riziką ir padeda užtikrinti, kad vartotojų duomenys būtų apsaugoti. Naudotojams patariama programėlę atnaujinti tik per oficialias programėlių parduotuves ir neignoruoti sistemos pranešimų apie prisijungimą ar sertifikatų atnaujinimą.

  • „Google“ paleido naują funkciją: pasirinkite mėgstamus šaltinius ir naujienas matykite pirmi

    „Google“ paleido naują funkciją: pasirinkite mėgstamus šaltinius ir naujienas matykite pirmi

    „Google“ paieškoje ir naujienų skiltyse atsirado nauja galimybė vartotojams daryti didesnę įtaką tam, kokie leidėjai matomi aukščiau. Funkcija „Preferuojami šaltiniai“ leidžia pažymėti pasirinktus portalus ar leidinius, kad jų publikacijos dažniau būtų rodomos tarp svarbiausių naujienų rezultatų.

    Iki šiol, ieškant aktualijų, „Google“ iš esmės rėmėsi algoritminiu vertinimu: naujumo, patikimumo, autoritetingumo ir aktualumo signalais. Naujoji funkcija šią logiką papildo asmeniniu pasirinkimu, todėl vartotojas gali aiškiau nurodyti, kurių šaltinių turinį nori matyti greičiau.

    Kaip veikia „Preferuojami šaltiniai“?

    Pažymėjus pasirinktą leidėją kaip pageidaujamą, jo straipsniai gali būti dažniau iškeliami naujienų paieškos rezultatuose ir rodomi atskiroje skiltyje, skirtoje būtent vartotojo pasirinktoms redakcijoms. Tai ypač aktualu sekant technologijų, mokslo, inovacijų ar rinkos naujienas, kai informacijos srautas labai intensyvus.

    Svarbu tai, kad ši funkcija nepanaikina kitų šaltinių. „Google“ išlieka daugiašaltė sistema: net ir pasirinkus mėgstamus leidėjus, rezultatuose toliau bus rodomi ir kiti portalai, todėl vartotojas nepraranda platesnio konteksto ir alternatyvių požiūrių.

    Kodėl „Google“ tai įdiegė dabar?

    Pastaraisiais metais didžiosios paieškos ir turinio platformos vis dažniau ieško būdų suteikti žmonėms daugiau kontrolės: nuo personalizavimo nustatymų iki rekomendacijų skaidrumo. Naujienų vartojimo įpročiai taip pat keičiasi, nes dalis auditorijos nori greitos atrankos, bet kartu siekia patikimų, jau pažįstamų redakcijų turinio.

    Leidėjams tai dar vienas paskirstymo kanalo signalas: auditorijos lojalumas ir tiesioginis pasirinkimas gali tapti papildomu veiksniu šalia tradicinių reitingavimo kriterijų. Vartotojams tai reiškia paprastesnį būdą sumažinti triukšmą ir greičiau pasiekti dominančią informaciją.

    Kaip įjungti ir ką verta žinoti?

    Dažniausiai mėgstami šaltiniai parenkami per „Google“ nustatymus arba naujienų rezultatų sąsają, kur galima rasti šaltinių pasirinkimo funkciją. Procesas paprastai užtrunka kelias sekundes: pasirenkate leidėją, patvirtinate, o vėliau paieškoje naujienos iš jo gali būti pateikiamos prioritetiškai.

    Jei naudojate kelis įrenginius, verta atkreipti dėmesį, kad nustatymai paprastai siejami su „Google“ paskyra, todėl prisijungus jie gali veikti plačiau. Taip pat naudinga periodiškai peržiūrėti pasirinktų šaltinių sąrašą, ypač jei keičiasi jūsų interesų sritys ar informacijos poreikiai.

  • Europa ruošia lazerinį ginklą: „DragonFire“ jau 2027 metais gali pasirodyti britų laivuose

    Europa ruošia lazerinį ginklą: „DragonFire“ jau 2027 metais gali pasirodyti britų laivuose

    Europa artėja prie istorinio lūžio gynybos technologijose: Jungtinė Karalystė siekia pirmoji žemyne į tarnybą įvesti aukštos energijos lazerinį ginklą „DragonFire“. Projektą vysto „QinetiQ“ kartu su britų padaliniais „MBDA“ ir „Leonardo“, o tikslas aiškus – sistemą pritaikyti realiam naudojimui jūroje.

    Apie programos pažangą viešai kalbėta ir gynybos žiniasklaidoje: šiuo metu daug dėmesio skiriama viso lazerinio komplekso mažinimui. Kuo kompaktiškesnė sistema, tuo lengviau ją integruoti į karo laivus, užtikrinti aušinimą, elektros tiekimą ir veikimą sudėtingomis jūrinėmis sąlygomis.

    Kas žinoma apie „DragonFire“?

    Oficialiai skelbiama, kad „DragonFire“ galia viršija 50 kW. Toks lygis leidžia kalbėti ne apie optikos trikdymą, o apie realų taikinių pažeidimą, kai energijos spindulys gali įkaitinti ir ardyti medžiagas.

    Viešai nurodoma ir sistemos tikslumo kartelė: teigiama, kad ginklas gali pataikyti į monetos dydžio objektą maždaug 1 kilometro atstumu. Taip pat minima, jog potencialus veikimo nuotolis gali siekti apie 2 kilometrus, nors reali taktika priklausys nuo oro, taikinio ir platformos sąlygų.

    Kodėl lazeris laikomas lūžiu?

    Pagrindinis argumentas – kaina už vieną panaudojimą. Skaičiuojama, kad vienas lazerio šūvis gali kainuoti apie 12 eurų, nes iš esmės mokama už energiją ir sistemos eksploataciją.

    Palyginimui, laivų oro gynyboje naudojamos raketos yra nepalyginamai brangesnės: kai kurių tipų moderni priešlėktuvinė amunicija gali kainuoti apie 1 200 000 eurų ar daugiau už vienetą. Kai pigus dronas ar sviedinys numušamas labai brangia raketa, ekonomika tampa tokia pat svarbi kaip ir ugnies galia.

    Ką tai keičia jūrų gynyboje?

    Lazeriai ypač patrauklūs kaip atsakas į masines pigių dronų atakas, kai taikinių daug, o reakcijos laikas trumpas. Tokiomis situacijomis svarbu turėti priemonę, kuri gali veikti greitai, tiksliai ir nepalūžti nuo raketų atsargų ribotumo.

    Vis dėlto lazerinė ginkluotė turi ir apribojimų: efektyvumą gali mažinti rūkas, lietus, aerozoliai ar dūmai, o didelė galia reikalauja patikimo energijos tiekimo bei aušinimo. Dėl to kūrėjams tenka spręsti ne vien spindulio klausimą, bet ir visos laivui pritaikytos infrastruktūros užduotis.

    Jungtinė Karalystė planuoja „DragonFire“ integraciją į Karališkojo laivyno platformas, o viešai minimas terminas – 2027 metais. Jei planai bus įgyvendinti, Europa turės vieną ambicingiausių savo lazerinės oro gynybos projektų, galintį pakeisti požiūrį į kovą su dronais ir kitomis artimo nuotolio grėsmėmis.

  • DI prakalbino 2 200 metų filosofą: iš Herkulanumo pelenų ištraukė stulbinantį tekstą

    DI prakalbino 2 200 metų filosofą: iš Herkulanumo pelenų ištraukė stulbinantį tekstą

    Italijoje, Herkulanume, rastas apdegęs papiruso ritinys po beveik 2 000 metų tylos vėl „prabilo“: mokslininkai, pasitelkę pažangią rentgeno tomografiją ir DI, sugebėjo perskaityti dalį teksto jo fiziškai neardydami. Ritinys, žymimas PHerc 1667, buvo aptiktas prabangios romėnų vilos bibliotekoje mieste, kurį 79 metais mūsų eros palaidojo Vezuvijaus išsiveržimo pelenai ir kaitrios dujos.

    Aukšta temperatūra papirusus suanglino taip, kad ilgą laiką jie buvo laikomi beveik neįskaitomais. Šis konkretus rankraštis dar ir smarkiai nukentėjo mechaniškai: nežinomomis aplinkybėmis jis buvo perlaužtas, o ankstesni bandymai jį vynioti atgal ar išvynioti lėmė išorinių sluoksnių byrėjimą. Iki šių dienų išliko tik maždaug 8 centimetrų aukščio ir 2 centimetrų pločio fragmentas.

    Dėl to pasirinktas vienintelis saugus kelias – virtualus išvyniojimas. Aukštos skiriamosios gebos rentgeno tomografijos vaizduose DI algoritmai ieško menkiausių struktūrinių skirtumų papiruso pluošte ir vos įžiūrimų rašalo pėdsakų tarp suspaustų sluoksnių. Taip tyrėjai atvėrė apie 20 teksto stulpelių, kurių bendra perskaityta atkarpa viršija metrą.

    Kas galėjo būti autorius?

    Herkulanumo bibliotekoje rasta daug ritinių, kurie anksčiau neretai buvo siejami su Filodemu iš Gadaros, epikūrizmo tradicijos filosofu, todėl iš pradžių spėta, kad ir šis tekstas atspindės epikūriečių požiūrį. Vis dėlto turinio analizė tyrėjus pastūmėjo kita kryptimi: vis labiau tikėtina, kad tai stoikų traktatas.

    Pasak mokslininkų, galimas autorius – Chrizipas iš Solų, trečiasis stoikų mokyklos vadovas ir viena svarbiausių helenistinės filosofijos figūrų. Išlikęs fragmentas daugiausia sukasi apie etiką ir žmogaus elgseną, o dėmesio centre atsiduria sąvokos, apibūdinančios vidinius žmogaus sprendimų mechanizmus.

    Ką sako perskaitytas tekstas?

    Tekste aptariama hormē sąvoka, dažnai aiškinama kaip impulsas ar vidinis postūmis veikti. Autorius įspėja, kad žmogus, nepaklūstantis protui, lengvai pasiduoda ardančioms emocijoms ir ima tolti nuo savo tikslų bei prigimties.

    Ne mažiau svarbi phronēsis sąvoka, paprastai verčiama kaip praktinė išmintis, viena pamatinių stoicizmo dorybių. Viena iš perskaitytų minčių pabrėžia, kad pasaulio pažinimas reikalauja išlaikyti racionalumą ir neprarasti ryšio su savo prigimtimi.

    Vesuvius Challenge ir nauja kryptis archeologijoje

    PHerc 1667 perskaitymas siejamas su tarptautine iniciatyva Vesuvius Challenge, startavusia 2023 metais ir skirta šimtų suanglėjusių Herkulanumo ritinių iššifravimui. Projektas sujungia tomografijos duomenis, kompiuterinę regą ir DI metodus, kad tekstą būtų galima atkurti nepažeidžiant itin trapių artefaktų.

    Šis proveržis rodo platesnę tendenciją: modernioji archeologija vis dažniau remiasi neinvaziniais tyrimais, kai istorinius objektus galima „perskaityti“ jų neatidarant. Kartu tai kelia naują uždavinį mokslui: net ir atvėrus vis daugiau eilučių, svarbiausia tampa tikslus turinio interpretavimas, autorystės patikrinimas ir teksto vietos antikinės minties raidoje nustatymas.

  • Rusijos propaganda užtvindė Wikimedia Commons: įtaka DI atsakymams gali būti ilgalaikė

    Rusijos propaganda užtvindė Wikimedia Commons: įtaka DI atsakymams gali būti ilgalaikė

    Wikimedia Commons, viena didžiausių atvirų multimedijos saugyklų pasaulyje, pastaruoju metu vis dažniau minima informacinio karo kontekste. Dezinformacijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad platformoje gausėja iš Rusijos valstybinės ekosistemos kilusių vaizdų ir vaizdo įrašų, susijusių su Krymo aneksija ir karu prieš Ukrainą.

    Problemos esmė ta, kad šia duomenų baze aktyviai naudojasi ne tik žmonės, bet ir automatizuotos sistemos. DI modeliai bei jų kūrėjų naudojami duomenų rinkimo įrankiai dažnai traktuoja Wikimedia projektus kaip patikimą, lengvai pasiekiamą šaltinį, todėl ten įkeltas turinys gali daryti įtaką tam, kaip vėliau formuluojami atsakymai vartotojams.

    Kaip turinys pasiekia DI

    Wikimedia Commons veikia panašiais bendruomeniniais principais kaip ir Wikipedia, todėl failus gali įkelti įvairūs naudotojai. Saugykloje sukaupta daugiau nei 140 milijonų failų, o didelė jų dalis platinama laisvomis licencijomis, kurios leidžia turinį teisėtai kopijuoti ir naudoti pakartotinai.

    Wikimedia Foundation yra viešai nurodžiusi, kad nuo 2024 metų duomenų srautas, susijęs su multimedijos atsisiuntimu, išaugo apie 50 proc. Organizacija akcentavo, kad augimą reikšmingai skatina automatizuotos programos, kurios masiškai renka atviro licencijavimo vaizdus ir perkelia juos į DI mokymo ar testavimo procesus.

    Ieškant su Krymo aneksija susijusių sąvokų, vartotojui gali būti pateikiamas turinys, kuriame dominuoja Kremliaus naratyvą palaikantys šaltiniai. Dezinformacijos tyrėjai pabrėžia, kad tokia disproporcija gali ilgainiui iškreipti kontekstą, jeigu algoritmai dažniau mato ir išmoksta vienos pusės vizualinę bei aprašomąją medžiagą.

    Rizika slypi ne tik vaizduose

    Ekspertai pabrėžia, kad šiuolaikiniai DI modeliai yra multimodaliniai, todėl gali apdoroti ne tik tekstą, bet ir vaizdus, vaizdo įrašus bei garsą. Tai reiškia, kad informacinė įtaka gali būti daroma per pačius vaizdus, jų kontekstą ir su failais susijusius aprašus.

    Ypatingas dėmesys skiriamas metaduomenims, kurie Wikimedia Commons dažnai pateikiami kartu su failu. Trumpas aprašas, raktiniai žodžiai ar kategorijos gali būti suformuluoti taip, kad nukreiptų interpretaciją norima kryptimi ir darytų įtaką tam, kaip turinį supranta tiek žmogus, tiek DI.

    Taip pat įvardijamos ir sudėtingesnės grėsmės, pavyzdžiui, steganografija, kai papildomos žinutės paslepiamos pačiame vaizde. Žmogui jos gali būti nepastebimos, tačiau kompiuterinės sistemos, priklausomai nuo analizės metodų, gali jas aptikti ir panaudoti kaip papildomą signalą.

    Ką sako Wikimedia bendruomenė

    Wikimedia Polska, reaguodama į viešus vertinimus, yra nurodžiusi, kad, remiantis pateiktais pavyzdžiais ir konsultacijomis su aktyviais savanoriais, nėra pakankamo pagrindo teigti apie dokumentuotą, koordinuotą Rusijos operaciją pačioje platformoje. Organizacija pabrėžė, kad kai kurių temų paieškose turinys iš rusiškų šaltinių gali dominuoti dėl licencijų prieinamumo.

    Praktikoje tai reiškia, kad valstybinės Rusijos institucijos ar su jomis susiję kanalai neretai platina medžiagą laisvesnėmis licencijomis, todėl ją lengviau teisėtai perkelti į Wikimedia Commons. Tuo metu daugelio Vakarų ar Ukrainos naujienų agentūrų nuotraukos ir vaizdo įrašai dažniau saugomi griežtesnių autorinių teisių, todėl į atviras saugyklas patenka rečiau.

    Ekspertai perspėja, kad toks teisinių ir techninių aplinkybių derinys gali turėti realių pasekmių viešajai erdvei. Jei DI sistemoms dažniau pasiekiamas vienos pusės vizualinis pasakojimas, didėja rizika, kad bus silpninamas aukų kontekstas, o konfliktas pateikiamas per agresoriaus suformuotą rėmą.

    Specialistų teigimu, vienas svarbiausių atsakų į šią problemą yra skaidresnės turinio kilmės žymėjimo praktikos, aktyvesnė bendruomenės moderacija jautriomis temomis ir didesnis dėmesys tam, kaip atviri duomenys naudojami DI mokymui. Kartu pabrėžiama, kad informacinės operacijos vis dažniau taikosi į infrastruktūrą, kuria remiasi skaitmeniniai atsakymų varikliai, o ne tik į tradicinę žiniasklaidą.

  • Naujas JAV ginklas Ukrainoje: MAAWLR iš vaizdo įrašo gali šluoti rusų dronų spiečius

    Naujas JAV ginklas Ukrainoje: MAAWLR iš vaizdo įrašo gali šluoti rusų dronų spiečius

    Socialiniuose tinkluose pasirodęs vaizdo įrašas, nufilmuotas iš atakuojančio rusų drono perspektyvos, pirmą kartą leidžia identifikuoti Ukrainoje naudojamą JAV sukurtą trumpojo nuotolio oro gynybos sistemą MAAWLR. Kadruose matomas mobilus automobilis su bokšteliu ir raketų paleidimo įranga, kurios požymiai sutampa su „Sierra Nevada Corp“ pristatytu sprendimu.

    MAAWLR pavadinimas reiškia Mobile Anti-Air Weapons Launcher – Reconfigurable, o jo esmė yra modulinė, greitai perkonfigūruojama platforma, skirta kovai su masiniais ir palyginti pigiais taikiniais. Tokios sistemos aktualumas Ukrainoje ypač išaugo dėl nuolatinių rusų dronų atakų, kai svarbus tampa ne tik efektyvumas, bet ir perėmimo kaina bei šaudmenų prieinamumas.

    Sistema sukurta remiantis kitu „Sierra Nevada Corp“ projektu BRAWLR, tik MAAWLR yra labiau mobilus variantas, pritaikytas montuoti ant lengvesnės transporto priemonės. Vaizdo įraše matomas sprendimas atitinka idėją greitai perkelti oro gynybą ten, kur jos labiausiai reikia, ypač ginant logistinius mazgus ar fronto užnugarį.

    Remiantis viešai pristatytais techniniais sprendimais, MAAWLR naudoja du RPS-82 radarus, veikiančius X diapazone, bei MX-15 optoelektroninį ir infraraudonųjų spindulių stebėjimo įrenginį. Toks jutiklių derinys leidžia aptikti ir sekti mažus, žemai skrendančius taikinius, įskaitant dronus, o tai yra viena sudėtingiausių šiuolaikinės oro gynybos užduočių.

    Didžiausias MAAWLR pranašumas yra integracija su skirtingų tipų priešlėktuvine amunicija, įskaitant AIM-9, AIM-120, AIM-132, APKWS II ir IRIS-T, o teoriniame scenarijuje minimos ir kitų standartų raketos. Priklausomai nuo naudojamų ginklų, nurodomas apytikris veikimo nuotolis siekia apie 6–15 kilometrų, o taikinių spektras apima dronus, sraigtasparnius ir žemai skrendančius orlaivius.

    „Sierra Nevada Corp“ anksčiau skelbė, kad nuo 2023 metų BRAWLR tipo sistemos iš viso numušė apie 400 oro taikinių, nors konkrečių naudotojų bendrovė neįvardijo. Taip pat buvo minėta 20 sistemų tiekimo partija ir dar 10 vienetų siunta tolesniam diegimui, todėl MAAWLR pasirodymas Ukrainoje sustiprina prielaidas, kad JAV gamintojų sprendimai čia naudojami ir realiomis kovos sąlygomis tikrinami dėl atsparumo, greičio ir patikimumo.

    Ukrainai tai gali reikšti dar vieną pastangų kryptį užlopyti taktinės oro gynybos spragas, kai fronto linijoje ir miestuose vienu metu reikia atremti tiek žvalgybinius, tiek smogiamuosius dronus. Augant atakų mastui, vis dažniau akcentuojama mišri gynyba, kurioje derinami radarai, optiniai jutikliai, raketinės sistemos ir kitos priemonės, kad būtų galima efektyviau reaguoti į spiečių taktiką.